Civilinė byla Nr. e2-3568-866/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00898-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.5.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė,
sekretoriaujant Audingai Petrauskienei,
dalyvaujant ieškovės mBank S.A. atstovei advokatei Vilijai Viešūnaitei,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „European Merchant Bank“ atstovui advokatui Gediminui Pranevičiui,
trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro atstovei Dovilei Bižokienei,
žodiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mBank S.A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „European Merchant Bank“ dėl 2020 m. balandžio 8 d. Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimo Nr. 2Ap-2068 panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė mBank S.A. (toliau – ieškovė) pareikštu ieškiniu teismo prašo:
1.1. Lietuvos Respublikos Valstybinio patentų biuro (toliau – VPB) Apeliacinio skyriaus (toliau ir – Apeliacinis skyrius) 2020 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. 2Ap-20682 panaikinti ir priimti sprendimą – neregistruoti prekių ženklo „EM BANK European Merchant Bank“ (paraiškos Nr. 2019 0634) Lietuvos Respublikoje;
1.2. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2019 m. liepos 30 d. pateikė Apeliaciniam skyriui protestą dėl prekių ženklo registracijos Nr. PNZ-765 (toliau – protestas), prašydama neregistruoti atsakovės prekių ženklo EM BANK European Merchant Bank (paraiškos Nr. 2019 0634, paraiškos pateikimo diena 2019 m. balandžio 9 d., paraiška paskelbta 2019 m. gegužės 27 d., 2019/10 (toliau – ginčo prekės ženklas) visų šiuo ženklu prašomų įregistruoti 36 Nicos klasifikacijos klasės paslaugų atžvilgiu. Apeliacinis skyrius protestą atmetė ir nusprendė ginčo prekės ženklą įregistruoti.
3. Ieškovė nurodo, kad yra finansinė įstaiga Lenkijoje – universalus bankas, kurio specializacija yra visų klientų grupių aptarnavimas ir kuri teikia išsamias paslaugas 5,6 mln. klientų mažmeninės prekybos, verslo ir privačios bankininkystės srityse. Teigia, jog plečia savo veiklą Europos Sąjungos valstybėse narėse (Čekijoje, Slovakijoje), planuoja plėtrą ir kitose valstybėse. Pažymi, kad yra įregistravusi virš 50 prekių ženklų, kuriuose vienas pagrindinių elementų yra MBANK.
4. Pažymi, kad teikė protestą Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nurodo, jog nagrinėjama situacija atitinka visus žemiau nurodytus minėto punkto reikalavimus.
5. Teigia, kad ginčo prekių ženklo paraiškos padavimo data yra vėlesnė (2019 m. balandžio 9 d.) nei ieškovės (2018 m. vasario 23 d.).
6. Nurodo, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės prekių ženklai yra skirti toms pačioms 36 klasės paslaugoms, jos abi teikia bankų paslaugas kaip finansinės institucijos, todėl konkuruoja tarpusavyje, paslaugų, kurioms yra įregistruotas ieškovės prekių ženklas, sąrašas yra tapatus arba labai panašus į paslaugų, kurioms yra įregistruotas ginčo prekių ženklas, sąrašą.
7. Anot ieškovės, lyginamieji prekių ženklai laikytini klaidinančiai panašiais – ieškovės prekių ženklo dominuojantis žymuo yra „mBANK“, tuo tarpu, ginčo prekių ženklo dominuojantis žymuo, užrašytas didžiosiomis raidėmis ir esantis prekių ženklo priekyje, yra „EM BANK“, taigi ieškovės žodinis žymuo yra visiškai inkorporuotas į prašomą įregistruoti ginčo prekės ženklą.
7.1. Dėl dominuojančio elemento. Ieškovės vertinimu, tai ar ženklo elementą galima laikyti skiriamuoju (arba turinčiu silpnesnį skiriamąjį požymį), neturi įtakos dominuojančio požymio vertinimui. Nurodo, kad Apeliacinis skyrius, priimdamas skundžiamą sprendimą, vertino tik skiriamojo požymio neturinčius elementus „BANK“ ir „Bank“, tačiau nevertino ir nepasisakė dėl stipriųjų bei prekių ženkluose dominuojančių elementų „mBANK“ ir „EM BANK“.
7.2. Nurodo, jog nors abu žymenis sudaro žodiniai elementai „mBANK“ ir „EM BANK“, atitinkami vartotojai, suvokdami žodinį ženklą, suskaidys jį į elementus, kurie rodo konkrečią reikšmę arba pakartoja žodžius, kuriuos jie jau žino. Teigia, jog bendras elementas „bank“ bus suprantamas visuomenei, nes šis žodis, nors ir angliškas, dažnai vartojamas ir plačiai paplitęs finansų pasaulyje, be to, yra labai artimas atitikmeniui lietuvių kalboje (bankas).
7.3. Teigia, kad būtent tokia dominuojančių elementų kombinacija (m+Bank ir EM+BANK) formuoja ir lyginamų ženklų skiriamuosius požymius: ankstesnio ženklo skiriamasis požymis yra „mBank“, o ginčo prekių ženklo „EM BANK“. Teigia, kad Apeliacinis skyrius sprendime neidentifikavo lyginamųjų ženklų dominuojančio elemento ir neteisingai vertino lyginamų prekių ženklų sudedamųjų dalių savybes.
7.4. Dėl vizualaus panašumo. Pažymi, jog priešingai nei sprendime nurodo Apeliacinis skyrius, prekių ženklai yra vizualiai klaidinamai panašūs. Ieškovės vertinimu, žodiniai žymenys – „European Merchant Bank“ bei grafinis elementas yra laikytini silpnaisiais ir skiriamojo požymio prekių ženklui nesuteikiančiais elementais, jie, anot ieškovės, yra antraeiliai, dekoratyviniai ir jų buvimas nėra pakankamas, kad būtų galima konstatuoti lyginamų prekių ženklų nepanašumą.
7.5. Atkreipia dėmesį, kad žodinis žymuo „Merchant Bank“ nurodo banko rūšį, ir toks žodžių junginys vienas yra neregistruotinas, kaip neturintis skiriamojo požymio. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos gyventojų anglų kalbos lygis yra labai aukštas, todėl visuomenė gali lengvai suprasti paprastus žodžius anglų kalba. Todėl nurodo, jog atsižvelgiant į tai, žodinis žymuo „European Merchant Bank“ neturės skiriamojo požymio, nes didžioji dalis visuomenės supras šių žodžių prasmę – „Europinis prekybinis bankas“, šie žymenys atspindi būtent tai, kas yra ginčo prekių ženklo savininkas ir kokias paslaugas jis teikia.
7.6. Pažymi, jog ginčo prekių ženklo vaizdinis elementas, kurį sudaro stilizuotas žirgas, neatsižvelgiant į jo dydį, lyginant jį su žodžiu „EM BANK”, negali būti laikomas nei išskirtiniu, nei įsimenamu, anot ieškovės, vaizdinis elementas neatsveria žodinio elemento „EM BANK” svarbos bendram ženklo suvokimo įspūdžiui.
7.7. Nurodo, kad visi lyginamų prekių ženklų elementai, išskyrus dominuojančius elementus „mBank“ ir „EM BANK“, yra antraeiliai ir negali būti lyginamų ženklų skiriamaisiais elementais, lemiančiais jų nepanašumą.
7.8. Teigia, kad vizualus panašumas konstatuotinas, kadangi lyginamųjų prekių ženklų stiprieji elementai “mBANK” ir “EM BANK” yra trumpi ir vizualiai skiriasi tik pirmąja raide. Taip pat nurodo, kad ankstesnio prekių ženklo žodinis žymuo „mBANK“ yra visiškai inkorporuotas į ginčo prekių ženklą, kas lemia didelį vizualų panašumą.
7.9. Dėl semantinio ir fonetinio panašumo. Nurodo, jog lyginamųjų ženklų fonetinis panašumas yra ypač didelis, lyginami žymenys yra vienodai tariami ir kirčiuojami Lietuvos vartotojų tiek pagal anglų kalbos tarimo taisykles, tiek ir pagal lietuvių kalbos taisykles.
7.10. Teigia, kad identiškas tarimas (anglų ir lietuvių kalbomis) ir žodžių „mBank“ ir „EM BANK“ skambesys yra svarbiausi veiksniai vertinant ženklų panašumą. Pažymi, kad svarbus yra ir koncepcinis aspektas, nes ginčo ženklas atspindi mintį sujungti žodį „BANK“ su raidėmis „EM“ ir pateikia likusias formuluotes mažesniu ir šviesesniu šriftu. Ieškovės vertinimu, tokios kompozicijos tikslas yra atkreipti dėmesį į pagrindinį prekės ženklo komponentą, kuris ginčo ženklo atveju yra stipriai panašus į ieškovės prekių ženklą.
8. Nurodo, jog ne tik vizualus, bet ir fonetinis bei semantinis aptariamų prekių ženklų panašumas, atsižvelgiant kartu ir į prekių ženklų žymimų paslaugų tapatumą ir panašumą, lemia visuomenės suklaidinimo tikimybę.
9. Teigia, jog šiuo atveju, egzistuoja ne tik potenciali, bet ir reali bei akivaizdi vartotojų suklaidinimo galimybė dėl teikiamų paslaugų komercinės kilmės, nes lyginami prekių ženklai yra vizualiai, fonetiškai ir semantiškai panašūs, šie ženklai skirti žymėti identiškoms ar labai panašioms paslaugoms, esančioms 36 Nicos klasifikacijos paslaugų klasėje.
10. Paruošiamuosiuose procesiniuose dokumentuose nurodo, jog ieškovės argumentus taip pat pagrindžia prie dubliko pridedamas 2020 m. liepos 16 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos sprendimas dėl Europos Sąjungos prekių ženklo S EMBANK (paraiškos Nr 18048966) (toliau – EUIPO sprendimas), kuriuo atsakovės prekių ženklo registracija buvo pripažinta negaliojančia pripažinus, kad lyginant šį prekių ženklą su ieškovės prekių ženklu „mBank“ (registracijos Nr. 264500) egzistuoja suklaidinimo galimybė.
11. Nurodo, jog atsakovė negali tiesiogiai remtis 2010 m. birželio 22 d. sprendimu byloje T 563/08, Carbon Capital Markets, EU:T:2010:251 ir 2010 m. birželio 22 d. sprendimu byloje T 490/08, Carbon Capital Markets, EU:T:2010:250, kadangi minėtuose sprendimuose abu ženklai buvo vaizdiniai prekių ženklai ir juose buvo skirtingi skiriamieji elementai, dėl kurių ženklai įgyja skiriamuosius požymius ir iš dalies sutampa tik jų aprašomasis terminas.
12. Teigia, jog Lietuvos bankas bei Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nėra atsakingos bei kompetentingos institucijos teikti atsakovės prašomą informaciją dėl lyginamų prekių ženklų panašumo bei galimo vartotojų klaidinimo.
13. Atsakovės nurodoma aplinkybė, jog vartotojų suklaidinimo galimybės nėra, nes ieškovė neteikia finansinių paslaugų Lietuvoje, yra visiškai nepagrįsta, kadangi ji neatmeta ieškovės galimybės jų teikti ateityje.
14. Nurodo, jog dizaino eksperto Mariaus Dirgėlos išvadoje dėl lyginamų prekių ženklų, kurioje nurodoma, kad įvertinus spalvinį sprendimą, kompoziciją, siluetą, naudojamus šriftus, jų ypatybes, bendras įspūdis yra labai skirtingas, pateiktas tik vizualus prekių ženklų palyginimas, tačiau siekiant įrodyti, kad dėl prekių ženklų pobūdžio nėra visuomenės suklaidinimo galimybės, šie turi skirtis vizualiai, fonetiškai ir semantiškai.
15. Atsakovė UAB „European Merchant Bank“ atsiliepimu su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
16. Atsakovė nurodo, kad yra Lietuvos Respublikoje veikiantis licencijuotas specializuotas bankas, turintis Europos Centrinio Banko išduotą licenciją teikti elektroninių pinigų leidimo, mokėjimo operacijų, mokėjimo priemonių išleidimo ir gaunamų mokėjimų apdorojimo, pinigų perlaidų, indėlių priėmimo, mokėjimų inicijavimo, mokėjimo sąskaitos tvarkymo, sąskaitos informacijos paslaugas.
17. Atsakovės įsitikinimu, lyginant prekių ženklus, sprendime buvo pagrįstai atsižvelgta ne tik į žodines lyginamų prekių ženklų dalis „mBank“ ir „EM BANK“, bet ir ginčo prekių ženklo žodinę dalį „EUROPEAN MERCHANT BANK“, visiškai skirtingą lyginamų prekių ženklų spalvinę gamą, išsiskiriantį stilizuotą žirgo piešinį ginčo prekių ženkle.
18. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju lyginamuosiuose ženkluose esantis anglų kalbos žodis „Bank“/ „BANK“, kurio reikšmė yra „bankas“, 36 klasės paslaugų atžvilgiu teikia aprašomojo pobūdžio informaciją ir laikytinas elementu, neturinčiu skiriamojo požymio. Pagal tai lyginamuose ženkluose skiriamąjį požymį formuoja visuma elementų, esančių šiuose ženkluose, o lyginamų ženklų klaidinamą panašumą ar nepanašumą lemia ne paties elemento „Bank“/ „BANK“ buvimas ženkluose, bet visuma ženklą sudarančių elementų (spalvinis, grafinis išpildymas, pan.)
19. Teigia, jog Apeliacinis skyrius pagrįstai nurodė, kad lyginant ženklus vizualiai, akivaizdu, kad skiriasi juos sudarančių elementų skaičius (ginčo ženklą sudaro daugiau elementų), proporcijos, kompozicija ir grafiniai elementai – jokio panašumo neturinčios formos ir jų deriniai. Teigia, kad ginčo prekių ženklas talpina savyje žymiai daugiau savarankiškų ir įvairaus pobūdžio elementų, kurie padeda individualizuoti ženklą ir suponuoja skirtingą lyginamų prekių ženklų regimąjį įspūdį; o vien tik skiriamojo požymio neturinčių elementų „Bank"/ "BANK" sutapimas nelaikytinas pakankamu pripažinti ženklus vizualiai panašiais.
20. Papildomai akcentuoja, jog atsižvelgiant į vartotojų itin aukštą atidumo laipsnį bankų ir finansų paslaugų atžvilgiu, lyginamų ženklų daromas įspūdis yra akivaizdžiai skirtingas – abiejuose ženkluose sutampa žodinis elementas „Bank“, tačiau kadangi šis žodis yra silpnas ženklo elementas ir nėra skiriamasis žymimų paslaugų atžvilgiu, suinteresuotas vartotojas tokį patį dėmesį skirs ir kitiems ženklus sudarantiems elementams
21. Nurodo, jog ieškovės prekių ženklą sudaro baltomis paryškintomis raidėmis užrašytas žodinis elementas „mBank“ itin ryškių spalvų, stilizuotoje netaisyklingos formos figūroje. Atsižvelgiant į tai, kad ankstesniu ženklu žymimos paslaugos yra bankų ir finansų paslaugos, priskirtinos 36 klasei, o vartotojas šių paslaugų yra itin aukšto atidumo laipsnio ir (ar) profesionalas, be jokios abejonės, bendras ženklo itin ryškus žaismingas ir linksmas, įvairiaspalvis vaizdas, kuris iš tiesų nėra būdingas tokio pobūdžio paslaugoms, dėl to išliks vartotojo atmintyje ir darys didelę įtaką ženklo daromam įspūdžiui.
22. Teigia, jog ginčo ženklo priekyje yra gerai pastebimas raudona spalva išpildytas originalus vaizdinis elementas, kurį sudaro stilizuoto jojančio žirgo su aštuoniomis kojomis vaizdinys, niekaip nesusijęs su ženklu žymimomis paslaugomis, ir dėl to vartotojo gerai įsimenamas bei turintis didelę įtaką ženklo daromam įspūdžiui. Taip pat juoda spalva didžiosiomis raidėmis išpildyti žodiniai elementai „EM BANK“ išryškinant dviejų raidžių „EM“ junginį, bei užrašas „European Merchant Bank“, kuris yra ginčo prekių ženklo savininko bendrovės pavadinimas, esantis žemiau žodinių elementų „EM BANK“.
23. Pažymi, jog nagrinėjamu atveju neginčytina, kad vienodai yra tariami lyginamų ženklų skiemenys „Bank“/ „BANK“, tačiau nesutinka dėl vienodo elementų „EM“ ir „m“ tarimo.
24. Pabrėžia, kad iš ginčo prekių ženklo akivaizdi aplinkybė, jog paryškintu šriftu atliktas elementas „EM“ yra ginčo prekių ženkle bei atsakovės juridinio asmens pavadinime („European Merchant Bank“, UAB) naudojamų angliškų žodžių „EUROPEAN MERCHANT“ santrumpa. Todėl šios santrumpos tarimas bus sudarytas iš dviejų kirčiuotų skiemenų, o iš viso ginčo prekių ženklo žodinę dalį sudarys 9 skiemenys „E-M-BANK EU-RO- PEAN MER-CHANT BANK“, tuo tarpu ieškovės prekių ženklą sudaro tik du skiemenys – m ir Bank.
25. Akcentuoja, kad tardami ginčo prekių ženklą vartotojai (kurie finansų sektoriuje yra ypač apdairūs ir pastabūs) neignoruos ginčo prekių ženklo elemento „EUROPEAN MERCHANT BANK“, nes būtent šis elementas atitinka atsakovės/ginčo prekių ženklo savininko juridinio asmens pavadinimą, identifikuojantį atsakovę ir naudojamą viešojoje komunikacijoje su vartotojais (įskaitant ir domeno vardą europeanmerchantbank.com).
26. Nagrinėjamu atveju, anot atsakovės, lyginamais ženklais žymimos paslaugos yra bankų ir finansų paslaugos, kurias teikiant visais atvejais yra sudaroma paslaugų teikimo sutartis su vartotojais, o prieš pasirašant tokią sutartį vartotojui suteikiama kvalifikuoto specialisto konsultacija, banko patalpose galima pastebėti vizualių prekės ženklo atvaizdavimų, todėl vizualūs lyginamų ženklų skirtumai turėtų būti laikomi svarbesniais nei fonetiniai.
27. Teigia, jog visuomenės suklaidinimo galimybės aspektu yra svarbi aplinkybė, jog ieškovė – Lenkijos bendrovė, veiklos Lietuvoje apskritai nevykdo, o savo veiklą Lenkijoje pristato interneto puslapyje www.mbank.pl. Tuo tarpu, ginčo ženklo savininkas yra Lietuvoje registruota „European Merchant Bank“, UAB, kuri informaciją apie save pateikia interneto puslapyje www.europeanmerchantbank.com.
28. Teigia, kad ginčo prekės ženkle esantis užrašas „EUROPEAN MERCHANT BANK“ yra tas ženklo elementas, kurį suinteresuotas Lietuvos vartotojas įsimins, įmonių pavadinimai ir interneto puslapiai yra vieša informacija, kurią lyginamų ženklų savininkai naudoja neatsiejamai nuo teikiamų paslaugų, žymimų lyginamais ženklais. Teigia, jog šios aplinkybės paneigia bet kokią atitinkamos visuomenės, kurios pastabumo laipsnis yra itin aukštas, suklaidinimo tikimybę, įskaitant ir tikimybę sieti su ankstesniu ženklu.
29. Vertinant ieškovės atliktą vartotojų apklausą, atsakovės nuomone, reikėtų įvertinti, jog: 1) apklausoje užduotas klausimas buvo suformuluotas neteisingai; 2) klausimas neapėmė ginčo prekių ženklo, toks koks pareikštas registruoti, žodinės dalies; 3) apklausoje buvo iškraipytos lyginamų prekių ženklų žodinės dalys; 4) apklausoje nenurodyta, kaip ji buvo vykdyta; 5) apklausos ataskaitos trečiajame lape teigiama, kad apklausa vyko 2018 m. rugpjūtį, kitose vietose rašoma, kad 2019 m. lapkričio - gruodžio mėnesiais.
30. Paruošiamuosiuose procesiniuose dokumentuose nurodo, jog nėra teisinga atsisakyti palyginti žymenų elementus vien dėl to, kad, pavyzdžiui, jie yra mažesni nei kiti žymenų elementai arba neturi skiriamojo požymio. Kiekvienu atveju reikia išanalizuoti žymens sudėtinius elementus ir santykinę jų reikšmę visuomenės suvokimui, siekiant nustatyti, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, bendrą įspūdį, kurį nagrinėjami žymenys sukuria minėtos visuomenės atmintyje.
31. Teigia, jog lyginamų ženklų supaprastinimas iki aprašomojo pobūdžio elementų „Bank“/ „BANK“, ignoruojant kitus skiriamąjį požymį turinčius ženklų elementus, yra netoleruotinas. Atsakovės vertinimu, akivaizdu, kad žodinė dalis „European Merchant Bank“, jos išryškintas sutrumpinimas „EM“, išskirtinis figūrinis elementas, spalvų gama ir kompozicija sudaro esminius skirtumus, kurie pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad ieškovės prekių ženklas ir ginčo prekių ženklas yra vizualiai nepanašūs.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
32. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovė yra šių Europos Sąjungos vaizdinių prekių ženklų savininkė:
32.1. „mBank“ (paraiškos Nr. 011869575), nuo 2013 m. lapkričio 15 d. Ieškovės ES prekės ženklas yra registruotas pagal Nicos klasifikaciją 9, 35, 36 klasės prekėms ir paslaugoms, bei pagal Vienos klasifikaciją 25.07.20, 26.11.06, 26.11.07, 26.11.98 prekėms ir paslaugoms.
Prekių ženklas: 
32.2. „mBank“ (paraiškos Nr. 017857541), nuo 2018 m. spalio 3 d. Ieškovės ES prekės ženklas yra registruotas pagal Nicos klasifikaciją 9, 35, 36, 45 klasės prekėms ir paslaugoms, bei pagal Vienos klasifikaciją 26.04.02, 26.04.09, 27.05.12, 29.01.03, 29.01.04, 29.01.99 prekėms ir paslaugoms.
Prekių ženklas: 
(toliau – ieškovės prekių ženklas).
32.3. „mBank“ (paraiškos Nr. 011870102), nuo 2013 m. lapkričio 13 d. Ieškovės ES prekės ženklas yra registruotas pagal Nicos klasifikaciją 9, 35, 36 klasės prekėms ir paslaugoms, bei pagal Vienos klasifikaciją 25.05.25, 29.01.02, 29.01.04, 29.01.08, 29.01.96 prekėms ir paslaugoms.
Prekių ženklas: 
32.4. „mBank“ (paraiškos Nr. 011869922), nuo 2013 m. gruodžio 17 d. Ieškovės ES prekės ženklas yra registruotas pagal Nicos klasifikaciją 9, 35, 36 klasės prekėms ir paslaugoms, bei pagal Vienos klasifikaciją 25.07.21, 26.11.06, 26.11.07, 26.11.98 prekėms ir paslaugoms.
Prekių ženklas: 
32.5. „mBank“ (paraiškos Nr. 011869741), nuo 2013 m. gruodžio 17 d. Ieškovės ES prekės ženklas yra registruotas pagal Nicos klasifikaciją 9, 35, 36 klasės prekėms ir paslaugoms, bei pagal Vienos klasifikaciją 25.05.25, 29.01.01, 29.01.03, 29.01.04, 29.01.98 prekėms ir paslaugoms.
Prekių ženklas: 
32.6. „mBank“ (paraiškos Nr. 011870359), nuo 2013 m. gruodžio 17 d. Ieškovės ES prekės ženklas yra registruotas pagal Nicos klasifikaciją 9, 35, 36 klasės prekėms ir paslaugoms, bei pagal Vienos klasifikaciją 25.05.25, 29.01.01, 29.01.04, 29.01.07, 29.01.08 prekėms ir paslaugoms.
Prekių ženklas: 
32.7. „mBank“ (paraiškos Nr. 011870524), nuo 2013 m. gruodžio 17 d. Ieškovės ES prekės ženklas yra registruotas pagal Nicos klasifikaciją 9, 35, 36 klasės prekėms ir paslaugoms, bei pagal Vienos klasifikaciją 25.05.25, 29.01.01, 29.01.02, 29.01.03, 29.01.04, 29.01.08 prekėms ir paslaugoms.
Prekių ženklas: 
32.8. „mBank“ (paraiškos Nr. 004411021), nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. Ieškovės ES prekės ženklas yra registruotas pagal Nicos klasifikaciją 36 klasės prekėms ir paslaugoms, bei pagal Vienos klasifikaciją 05.05.20, 05.05.21 prekėms ir paslaugoms.
Prekių ženklas: 
33. Ieškovė proteste ir ieškinyje nagrinėjamoje byloje atsakovės ginčo prekių ženklą lygina su šio sprendimo 32.2 punkte apibūdintu prekių ženklu, kuris toliau šiame sprendime vadinamas ieškovo prekių ženklu. Ieškovės prekių ženklas yra vaizdinis – žodinis, prekių ženklą sudaro baltos spalvos raidžių junginys „mBank“, „m“ raidė mažoji, „B“ didžioji, taip sukuriant atskirumo įspūdį, o likusios raidės „ank“ mažosios (žodinis elementas), ryškiai mėlyname fone su trimis šviesiai žalios, mėlynos ir rožinės spalvų vertikaliais brūkšniais, įkomponuotais iš eilės kairiajame krašte ir dviem vertikaliais šviesiai žalios ir rožinės spalvos brūkšniais, įkomponuotais iš eilės dešiniajame krašte (vaizdinis elementas).
34. Nustatyta, jog atsakovė UAB „European Merchant Bank“ pateikė paraišką įregistruoti vaizdinį prekių ženklą „EMBANK European Merchant Bank“ Lietuvos Respublikoje (paraiškos Nr. 2019 0634), paraiškos padavimo data 2019 m. balandžio 9 d. Pagal Nicos klasifikaciją atsakovės prekių ženklas norimas registruoti 36 klasės prekėms ir paslaugoms, o pagal Vienos klasifikaciją 03.03.24, 26.01.15, 29.01.13 prekėms ir paslaugoms (iki šiol ir toliau šiame sprendime – ginčo prekių ženklas).
Prekių ženklas: 
35. Atsakovės ginčo prekių ženklas yra vaizdinis – žodinis, prekių ženklą sudaro raidžių junginys „EMBANK“ užrašytas juodomis didžiosiomis raidėmis, paryškintu šriftu išskiriant raides „EM“. Mažesniu šriftu po minėtu žodiniu elementu yra užrašytas pilkos spalvos pavadinimas „European Merchant Bank“ (žodinis elementas). Kairėje ginčo prekių ženklo pusėje yra raudonos spalvos apvalios formos rėmelyje įkomponuotas stilizuoto žirgo su 8 kojomis vaizdas (vaizdinis elementas).
36. Ieškovės pateiktas protestas dėl ginčo prekių ženklo buvo nagrinėjamas Lietuvos Respublikos Valstybiniame patentų biure. Nustatyta, jog 2020 m. balandžio 8 d. Lietuvos Respublikos Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimu Nr. 2Ap-2068 nuspręsta protestą atmesti ir įregistruoti ginčo prekių ženklą „EMBANK European Merchant Bank“ (paraiškos Nr. 2019 0634). Ieškovė savo protestą grindė Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktu.
37. 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir tarybos reglamento (ES) 20117/101 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (toliau – Reglamentas Nr. 20117/101) 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nedarant poveikio savininkų teisėms, įgytoms iki ES prekių ženklo paraiškos padavimo dienos arba prioriteto datos, to ES prekių ženklo savininkas turi teisę uždrausti visoms trečiosioms šalims, neturinčioms jo sutikimo, vykdant komercinę veiklą naudoti bet kokį žymenį prekėms ar paslaugoms žymėti, jeigu: a) žymuo yra tapatus ES prekių ženklui ir juo žymimos prekės arba paslaugos yra tapačios toms prekėms arba paslaugoms, kurioms ES prekių ženklas yra įregistruotas; b) žymuo yra tapatus ES prekių ženklui arba į jį panašus ir juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios prekėms ar paslaugoms, kurioms įregistruotas ES prekių ženklas, arba į jas panašios, jei yra tikimybė suklaidinti visuomenę; tikimybė suklaidinti apima tikimybę susieti žymenį su prekių ženklu; c) žymuo yra tapatus ES prekių ženklui arba į jį panašus, nepriklausomai nuo to, ar juo žymimos prekės arba paslaugos yra tapačios prekėms ar paslaugoms, kurioms įregistruotas ES prekių ženklas, yra į jas panašios ar nepanašios, jeigu pastarasis turi reputaciją Sąjungoje ir jeigu be tinkamos priežasties naudojant tą žymenį nesąžiningai pasinaudojama ES prekių ženklo skiriamuoju požymiu ar reputacija arba kenkiama jo skiriamajam požymiui ar reputacijai.
38. Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau ir – PŽĮ) 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog suinteresuoti asmenys per tris mėnesius nuo paraiškos paskelbimo dienos pagal šio įstatymo 46 straipsnio 1 dalį, remdamiesi šio įstatymo 8 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, gali užprotestuoti paraišką paduodami motyvuotą rašytinį protestą Apeliaciniam skyriui. <...>.
39. PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad jeigu suinteresuotas asmuo užginčija paraišką ar ženklo registraciją šio įstatymo 56 ar 58 straipsnyje nustatyta tvarka, ženklas neregistruojamas arba įregistruoto ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu dėl savo tapatumo ar panašumo į ankstesnį ženklą ir dėl prekių ar paslaugų, kurioms ženklai yra skirti, tapatumo ar panašumo yra tikimybė suklaidinti dalį visuomenės; tikimybė suklaidinti apima tikimybę sieti su ankstesniu ženklu.
40. Ieškovė ieškiniu nagrinėjamoje byloje prašo neregistruoti atsakovės prekių ženklo „EMBANK European Merchant Bank“. Savo ieškinį grindžia tuo, jog atsakovės prašomas įregistruoti ginčo prekių ženklas yra registruojamas tapačioms arba panašioms paslaugoms žymėti, pats prekių ženklas yra panašus į ieškovės registruotą ankstesnį prekių ženklą, todėl yra tikimybė suklaidinti dalį visuomenės dėl prekių ženklo savininko.
41. Tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovės prekių ženklas yra ankstesnis nei atsakovės ginčo prekių ženklas. Atsakovė oponuodama ieškinyje nurodytoms aplinkybėms teigia, jog be vėlesnės ginčo prekių ženklo paraiškos padavimo datos reikalavimo, visos kitos sąlygos, būtinos atsisakant registruoti prekių ženklą, neegzistuoja.
Dėl prekių ar paslaugų panašumo
42. Pagal Vienos klasifikaciją tiek ieškovės, tiek atsakovės prekių ženklai yra registruoti/registruojami 36 klasės paslaugoms: atsiskaitymų ne grynaisiais pinigais sistema (kliringas); banko operacijos; dalimis padengiamos paskolos; elektroninis pinigų pervedimas; finansavimo paslaugos; hipotekų bankininkystė; internetinė bankininkystė; kredito agentūrų paslaugos; kredito kortelių išleidimas; laidavimo įsipareigojimų paslaugos; laidavimo paslaugos; mokėjimų debeto kortelėmis apdorojimas; mokėjimų kredito kortelėmis apdorojimas; paskolos (finansinės); pinigų keitimas; skolinimas už vertybinius popierius; taupomųjų bankų paslaugos.
43. Pažymėtina, jog abu lyginami prekių ženklai yra naudojami bankų veikloje, ir abu yra registruoti, be kita ko, Vienos klasifikacijos 36 klasės paslaugoms, taigi, sutiktina su Apeliacinio skyriaus išvadomis ir ieškovės pozicija, jog ieškovės ir atsakovės teikiamos paslaugos laikytinos panašiomis.
44. Nors ieškovės prekių ženklų apsauga yra galiojanti visoje Europos Sąjungos teritorijoje, tačiau spręstina, jog atsakovės prekių ženklo naudojimas apsiriboja Lietuvos Respublikos teritorija. Tokia išvada prieitina ir vertinant tą aplinkybę, jog atsakovė pareiškė nacionalinio prekės ženklo registracijos paraišką Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure. Taigi, šios nagrinėjamos civilinės bylos atveju, prekių ženklų panašumas bei tikimybė suklaidinti visuomenės dalį toliau yra vertintini Lietuvos Respublikos vartotojų požiūriu.
Dėl prekių ženklų panašumo
45. Metodinių nurodymų „Dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo”, patvirtintų Valstybinio patentų biuro 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28 (toliau – Metodiniai nurodymai) 2.1 punkte nustatyta, jog ženklų tapatumą lemia, kai sutampa visos juose esančių elementų detalės (užrašai, figūros, grafika, spalvos). 2.2 punktas nustato, kad ženklų panašumą lemia juose esančių elementų bendrumas; panašumui turi įtakos sutampančių ir nesutampančių elementų santykis, taip pat jų svarba ženklų kompozicijoje. Bendriausias ženklų panašumo kriterijus yra bendras suvokimo įspūdis, kurį sukelia ženklas ir jo vaizdo prasmė, dėl ko vartotojai ūkinėje veikloje gali ženklus supainioti, nepaisant tam tikrų juos sudarančių elementų skirtumų, o pagal 3.1 punktą, žodiniuose ženkluose (tarp jų ir kombinuotų ženklų kompozicijoje) gali būti panašūs: grafinis atlikimas (vizualus panašumas); tarimas (fonetinis panašumas); prasmė (semantinis panašumas); dažniausiai ženklų panašumas atsiranda, kai veikia visi šie kriterijai. Tačiau gali užtekti ir vieno jų, kad ženklai būtų panašūs. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, Metodinių nurodymų 3.1 punkte įvardyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl lyginamųjų prekių ženklų panašumo, turi būti vertinami kaip lygiaverčiai, todėl, nagrinėjant prekių ženklų panašumo ar skirtingumo klausimą, turi būti analizuojami visi prekių ženklus sudarantys elementai, jų svarba prekių ženklų kompozicijoje ir sutampančių bei nesutampančių elementų santykis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-135).
46. Globalus (bendras) suklaidinimo galimybės įvertinimas, priklausantis nuo vizualinio, fonetinio ir semantinio konkrečių ženklų panašumo, turi būti paremtas bendru jų sukuriamu įspūdžiu, įvertinant konkrečiai jų skiriamuosius ir dominuojančius (svarbiausius) elementus. Kiekvieno iš prekių ženklų apibūdinimai, pateikti šio sprendimo 32.2, 33, 34, 35 punktuose.
47. Atsakovė siekdama paneigti ieškovės teigiamas aplinkybes apie prekių ženklų vaizdinį panašumą pateikė Vilniaus dizaino akademijos katedros lektoriaus, Europos humanitarinio universiteto dizaino dėstytojo, Lietuvos dizaino forumo nario, Lietuvos architektų sąjungos kūrybos vadovo, Lietuvos kultūros tarybos dizaino srities eksperto Mariaus Dirgėlos profesionalią nuomonę. Joje ekspertas, remdamasis keliais faktoriais (spalviniu sprendimu, kompozicija, siluetu, naudojamais šriftais, jų ypatybėmis, kuriamu įspūdžiu), nurodė, kad, jo vertinimu, lyginamų ženklų spalvos, kompozicija ir siluetas, šriftai skiriasi iš esmės. Taip pat nurodė, jog be kitų skirtumų, bendras ženklų įspūdis yra labai skirtingas: ankstesnis ženklas sudaro šiuolaikinio, dinamiško, netradicinio stiliaus įvaizdį, ginčijamas ženklas formuoja santūrų, griežtą, tradicinį, klasikiniais spalvų ir kompozicijos derinimo principais paremtą įvaizdį.
48. Apeliacinis skyrius skundžiamame sprendime konstatavo, jog lyginant ženklus vizualiai akivaizdu, jog skiriasi ženklus sudarančių elementų skaičius, proporcijos, kompozicija ir grafiniai elementai – jokio panašumo neturinčios formos ir jų deriniai.
49. Iš dalies sutiktina su ieškovės pozicija, išsakyta 2020 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio metu, jog atsakovės pateiktas eksperto įvertinimas yra atliktas kvalifikuoto specialisto, tuo tarpu, šios bylos kontekste prekių ženklų panašumas/nepanašumas turėtų būti vertinamas paprasto vartotojo akimis.
50. Vis dėl to, teismas, vertindamas prekių ženklus vizualinio (grafinio atlikimo) panašumo aspektu, prieina prie išvados, jog ieškovės prekių ženklas ir atsakovės ginčo prekių ženklas neturi vizualinio (grafinio) panašumo. Ieškovės prekių ženklas turi ryškų spalvinį išpildymą, su spalvotu (ryškiai mėlynu su rožiniais, šviesiai žaliais brūkšniais) fonu bei baltomis raidėmis su užrašu „mBank“. Tuo tarpu, atsakovės ginčo prekių ženklą sudaro baltas fonas, juodos, vietomis paryškintos raidės ir grafinis elementas kairėje prekių ženklo pusėje su stilizuota žirgo figūra. Nors lyginant šiuos prekių ženklus galima pastebėti dalinį žodinių elementų panašumą, t. y. raidžių ir žodžio „bank“ atsikartojimą („mBank“ ir „EMBANK“), tačiau konstatuotina, jog tokio panašumo nepakanka konstatuoti lyginamų prekių ženklų panašumą. Teismo vertinimu, bendras regimas įspūdis nesuponuoja išvados, jog ženklai yra panašūs, taip pat vizualiai skiriasi užrašytų žymenų šrifto rūšys, spalviniai elementai. Be kita ko, prie prekių ženklų skirtingumo reikšmingai prisideda ir ta aplinkybė, jog ginčo prekių ženklą sudaro papildomai apačioje įkomponuotas užrašas „European Merchant Bank“, kuris kartu su kitais prekių ženklo elementais sukuria bendrą šio prekių ženklo vaizdą.
51. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, jog šiuo nagrinėjamu atveju, užrašas „bank“ negalėtų būti išskiriamas kaip turintis skiriamąjį/dominuojantį požymį. Pastebėtina, jog Lietuvos vartotojų dalis vertintų žodinį elementą „bank“ kaip neturintį skiriamojo požymio, nes šiuo žodiniu žymeniu Lietuvoje egzistuoja ne vienas analogiškas paslaugas teikiančių organizacijų pavadinimas, pavyzdžiui, „Swedbank“, „Bigbank“ AS, „Danske Bank“ A/S, „SEB“ bankas ir kt.
52. Be kita ko, Metodiniuose nurodymuose taip pat išaiškinta, jog vertinant žodinių prekės ženklų vaizdinius skirtumus, svarbu įvertinti ir didžiųjų bei mažųjų raidžių rašymą, kas ieškovės ir atsakovės prekių ženklų atveju yra išskirtina – ieškovės žodinį prekės ženklą elementą sudaro visos mažosios raidės, išskyrus antrąją raidę „B“, kuri, teismo vertinimu, atlieka „m“ raidės skiriamąją funkciją nuo žodžio „Bank“. Tuo tarpu, atsakovės naudojamų žymenų atveju – visos didžiosios raidės, kas vertinant žymenis kaip visumą, sukuria skirtingą vizualinį vaizdą.
53. Vertinant fonetinį lyginamųjų prekių ženklų panašumą, pažymėtina, kad šį panašumą lemia ne tik prekių ženklų panašus tarimas, tačiau ir prekių ženklų žodžio (žodinio elemento) ilgis, artimi ir sutampantys garsai ir jų vieta ženkle, panašiai tariamų raidžių ir skiemenų išdėstymas vienas kito atžvilgiu, vieno ženklo įsiterpimas į kitą ženklą, skiemenų skaičius ženkle ir kitos aplinkybės, nurodytos Metodinių nurodymų 3.1.2 punkte.
54. Vertinant fonetinį ieškovės prekių ženklo ir atsakovės ginčo prekių ženklo panašumą, spręstina, jog tam tikras fonetinis žodinių elementų panašumas gali būti nustatytinas. Ieškovė įrodinėdama prekių ženklų fonetinį tapatumą į civilinę bylą pateikė 2020 m. birželio 29 d. Lietuvių kalbos instituto Lietuvių kalbos specialisto išvadą Nr. S-124(1.18), kurioje konstatuotas raidžių darinių „mBank“ ir „EMBANK“ identiškas tarimas. Be kita ko, minėtoje išvadoje konstatuota, jog atsakovės prekių ženkle inkorporuotas žodinis elementas „EMBANK“ gali būti tariamas dvejopai – kaip „em-bank“ ir „e-em-bank“.
55. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog sutiktina su atsakovės pozicija, jog fonetiškai išreiškiant jos prašomą įregistruoti prekių ženklą reikėtų skaityti ne tik pirmuosius žodinius elementus prekių ženkle, tačiau visus elementus, taigi, ir be kita ko, „European Merchant Bank“. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, spręstina, jog tokiu atveju, vertinant visą bendrą įspūdį, kurį sudaro prekių ženklai, fonetinis prekių ženklų panašumas tampa minimalus, kurio nepakanka konstatuoti prekių ženklų panašumo.
56. Semantiniu požiūriu, kaip ir minėta šio sprendimo 51 punkte, žodis „bank“, vidutinio vartotojo suprantami kaip nuoroda į bankų veiklą. Todėl toks žodis vidutinio vartotojo akyse galėtų būti suprantamas kaip bendrinis, neturintis skiriamojo požymio. Ieškovės teiktoje, minėtoje Lietuvių kalbos instituto Lietuvių kalbos specialisto išvadoje Nr. S-124(1.18) taip pat pažymima, jog atsakovės ginčo prekių ženkle naudojamas raidžių trumpinys „EM(BANK) yra laikytinas akronimu. Tuo tarpu, specialisto teigimu, junginys „mBank“ nėra įprastos darybos, kombinuotos darybos – sudarytas iš akronimo „m“ ir pilno žodžio „Bank“. Tačiau ieškovės prekių ženklo atveju, konkreti akronimo reikšmė nėra žinoma, priešingai nei atsakovės prekių ženklo atveju, todėl manytina, jog iš byloje esančių duomenų, spręstina, kad ieškovės prekių ženkle esantis žodinis elementas laikytinas savarankiškos reikšmės neturinčiu žodžio „Bank“ ir raidės „m“ junginiu.
57. Konceptualiai, vertintina, jog tarp atsakovės ir ieškovės prekių ženklų galima pastebėti tam tikrą fonetinį panašumą, tačiau šio panašumo nepakanka konstatuoti prekių ženklų kaip tokių panašumą. Sutiktina su Apeliacinio skyriaus išvada, jog lyginamų prekių ženklų skirtumai, ypač vizualūs ir semantiniai, yra tokio pobūdžio, kad nėra pagrindo konstatuoti protestuojamo prekių ženklo panašumo į ankstesnį prekių ženklą.
58. Taigi, išanalizavus visus kriterijus, reikšmingus nustatant prekių ženklų panašumo klausimą, prieitina prie išvados, jog nei semantiniu, nei vizualiniu aspektais, nei įvertinus šių žymenų bendrą visumą nenustatytinas prekių ženklų panašumas. Tuo tarpu, tam tikras fonetinis prekių ženklų žodinių elementų panašumas nėra pakankamas konstatuoti prekių ženklų, kaip visumos juos sudarančių elementų, panašumo.
Dėl visuomenės suklaidinimo tikimybės
59. Suklaidinimo galimybė – tai teisinė sąvoka, o ne faktinis racionalių sprendimų ir emocinių prioritetų, pagal kuriuos teikiama informacija apie vartotojo kognityvinį elgesį ir pirkimo įpročius, vertinimas. Taigi suklaidinimo galimybės vertinimas priklauso tiek nuo teisės klausimų, tiek nuo faktinių aplinkybių (žr. ESINT Gairių C dalies „Protestas“ 2 skirsnio „Tapatumas ir suklaidinimo galimybė“ 1 skyriaus „Bendrieji principai ir metodika“, p. 7 [interaktyvus] <...> (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2019).
60. Visuomenės nuomonės apklausos, atliktos tiek tiesioginiu, tiek netiesioginiu (internetinė apklausa) būdu, gali būti (ir yra) vienas iš įrodymų byloje, sprendžiant dėl visuomenės suklaidinimo galimybės (ne)buvimo (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Dėl visuomenės nuomonės apklausos, kaip įrodymo, vertinimo teisėjų kolegija pažymi, kad: 1) visuomenės nuomonės apklausos neturi didesnės įrodomosios galios negu kiti bylos duomenys; 2) visuomenės nuomonės apklausos duomenų patikimumas ir jų įrodomoji vertė nustatoma, be kita ko, pagal duomenis apie jos atlikimo būdą (tiesioginė ar atlikta internetu), eigą, respondentų imties reprezentatyvumą, jų atrankos kriterijus ir pan. Internetu atliktų apklausų duomenys dėl sunkiai patikrinamo jų patikimumo kaip įrodymai civilinėse bylose turėtų būti vertinami ypač atsargiai, nebent būtų pateikti techniniai duomenys, įrodantys, kad, atliekant tokią apklausą, buvo užtikrinta reprezentatyvi respondentų imtis (esant reikalui – taip pat ir specializuotų respondentų), pasirinkti ir įgyvendinti tinkami atrankos kriterijai, užtikrinti kiti apklausoms keliami reikalavimai tam, kad būtų galima pripažinti, jog internetu atlikta apklausa tikrai laikytina visuomenės apklausa ir atspindi realų visuomenės nuomonės vaizdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2019).
61. Ieškovė įrodinėdama aplinkybes dėl visuomenės suklaidinimo į civilinę bylą pateikė Baltijos tyrimų 2019 m. gruodžio mėn. Lietuvos gyventojų apklausą, kurios metu Lietuvos gyventojams buvo užduotas klausimas: „Kaip jūs manote, ar kortelėje T2 pateikti žodžiai pagal tai, kaip jie yra tariami, yra tapatūs, panašūs ar nepanašūs?“.
62. Pažymėtina, jog tyrimo duomenimis, dalis respondentų atsakė, jog pateikti žodžiai kaip jie yra tariami, yra tapatūs, didžiausia dalis respondentų nurodė, kad pateikti žodžiai pagal tarimą yra panašūs, o ketvirtadalis respondentų atsakė, kad jiems pateikti žodžiai pagal tarimą nėra panašūs. 12% respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
63. Sutiktina su Apeliacinio skyriaus atliktu minėtos apklausos vertinimu, ir pažymėtina, jog ieškovės pateikta gyventojų apklausa vertintina kritiškai. Visų pirma, atlikto tyrimo metu respondentams buvo pateikti ne patys prekių ženklai, kaip visuma, o atskiros prekių ženklų žodinių elementų dalys, todėl toks įvertinimas nėra tikslus. Be kita ko, respondentai galėjo įvertinti fonetinį tokių prekių ženklų panašumo/nepanašumo aspektą, o ne prekių ženklų visumos aspektą. Dėl fonetinio prekių ženklų panašumo/nepanašumo aspekto teismas pasisakė šio sprendimo 53-55 punktuose, todėl minėtų motyvų nebekartoja.
64. Be to, ieškovė savo poziciją dėl visuomenės suklaidinimo tikimybės grindžia į civilinę bylą pateikdama 2020 m. liepos 16 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos sprendimą dėl Europos Sąjungos prekių ženklo S EMBANK (paraiškos Nr 18048966), kuriuo atsakovės prekių ženklo registracija buvo pripažinta negaliojančia pripažinus, kad lyginant atsakovės prekių ženklą su ieškovės prekių ženklu „mBank“ (registracijos Nr. 264500) egzistuoja suklaidinimo galimybė. Pažymėtina, jog minėtas sprendimas nėra įsiteisėjęs dėl nagrinėjamoje byloje pateikto apeliacinio skundo, todėl juo vadovautis šioje civilinėje byloje negalima.
65. Vertindamas ieškovės pateiktus duomenis byloje dėl visuomenės suklaidinimo galimybės, teismas sprendžia, jog ieškovės pateiktas tyrimas vertintinas kritiškai. Ieškovės užsakymu atliktame tyrime respondentams vertinti buvo pateikti ne visi prekių ženklai, o jų žodinių elementų dalys, todėl toks tyrimas negali būti vertinamas kaip objektyvus. Be kita ko, ieškovės minimas Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos sprendimas nėra įsiteisėjęs, todėl neturi prejudicinės galios.
66. Kritiškai vertintinos ir atsakovės pateiktos Lietuvos banko bei Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pateiktos išvados apie visuomenės suklaidinimo negalimumą. Sutiktina su ieškovės pozicija, jog Lietuvos bankas bei Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nėra atsakingos bei kompetentingos institucijos teikti atsakovės prašomą informaciją dėl lyginamų prekių ženklų panašumo bei galimo vartotojų klaidinimo.
67. Sprendžiant dėl visuomenės suklaidinimo aspekto, teismas pažymi, jog nagrinėjamoje byloje nenustačius prekių ženklų panašumo, teismo neįtikino ieškovės pozicija, jog egzistuoja visuomenės suklaidinimo dėl prekių ženklų panašumo galimybė.
68. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad, sprendžiant ginčus dėl prekių ženklų panašumo, turi būti vertinama visuomenės suklaidinimo galimybė, bet ne faktinis suklaidinimas (šiuo klausimu žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2000; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-350-219/2016, 33 punktas ir kt.).
69. Reikšminga aplinkybė, vertinant suklaidinimo galimybę yra ir vartotojo atidumo laipsnis. Kaip pažymima ESINT protestų nagrinėjimo praktikoje (ESINT Nagrinėjimo Tarnyboje gairės. C dalis, Protestas, 2 skirsnis „Tapatumas ir suklaidinimo galimybė“, 6 skyrius „Atitinkama visuomenė ir pastabumo laipsnis“, http://euipo.europa.eu), finansinės paslaugos skirtos plačiajai visuomenei, kuri yra pakankamai informuota ir protingai pastabi bei nuovoki. Kadangi šios paslaugos yra specializuotos ir gali turėti reikšmingų finansinių padarinių naudotojams, vartotojų pastabumo lygis, renkantis šias paslaugas būtų gana aukštas (2011 m. vasario 3 d. sprendimas byloje R 719/2010-1, f@ir Credit).
70. Pritartina atsakovės pozicijai, jog esant tokio pobūdžio paslaugoms kaip bankų veikla, vartotojai yra linkę būti atidesni rinkdamiesi paslaugų teikėją, todėl suklaidinimo galimybė šiuo atveju, dar labiau sumažėja. Ieškovės pozicija dėl galimo paslaugų teikimo ne tik Lenkijos Respublikoje, bet ir pavyzdžiui, Lietuvos Respublikoje, vertintina kritiškai, nes ieškovė nepateikė duomenų apie realų paslaugų teikimą Lietuvos Respublikoje, o argumentai dėl galimo paslaugų teikimo ateityje yra laikytini deklaratyviais ir nepakankamais įrodinėjamoms aplinkybėms pagrįsti.
71. Be kita ko, atmestina ieškovės pozicija dėl galimo visuomenės suklaidinimo duomenų paieškoje. Į „Google“ paieškos sistemos laukelį įvedus „em bank“ pirmu pasirinkimu paieškos sistema pateikia UAB „European Merchant Bank“ valdomą tinklalapį, tuo tarpu, nepateikia Lenkijoje veikiančio banko „mBank“ tinklalapio kaip paieškos rezultato. Taigi, spręstina, jog Lietuvos vartotojas nebus suklaidintas paieškos sistemoje įvedus junginį „em bank“.
72. Taigi, apibendrinant paminėtas išvadas, spręstina, jog atsakovės prašomas įregistruoti ginčo prekių ženklas nėra laikytinas galinčiu sukelti visuomenės suklaidinimo tikimybę dėl ieškovės naudojamų prekių ženklų.
Dėl procesinės bylos baigties
73. Teismas, įvertinęs civilinėje byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, ginčo laikotarpiui aktualų teisinį reguliavimą bei aktualią teismų praktiką, sprendžia, jog ieškovės ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti, o Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2020 m. balandžio 8 d. sprendimas Nr. 2Ap-20682 paliktinas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
74. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (93 straipsnio 1 dalis). Netenkinus ieškovės ieškinio, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovės atsakovės naudai.
75. Atsakovė į bylą pateikė 2020 m. gruodžio 3 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašė priteisti 3206,5 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro:
75.1. „Parengimas atsiliepimo mBank S.A. ieškinį dėl 2020-04-08 Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimo Nr. 2Ap-2068 panaikinimo civilinėje byloje Nr. e2-3568-866/2020“, 2020 m. rugpjūčio 22 d. PVM sąskaita faktūra Nr. IP 1778, sąskaitos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas, apmokėta 2020 m. spalio 23 d.) – 1 210 Eur;
75.2. „Parengimas tripliko civilinėje byloje Nr. e2-3568-866/2020 pagal mBank S.A. ieškinį dėl 2020-04-08 Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimo Nr. 2Ap-2068 panaikinimo“, 2020 m. spalio 15 d. PVM sąskaita faktūra Nr. IP 1852, sąskaitos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas, apmokėta 2020 m. gruodžio 3 d.) – 1 210 Eur;
75.3. „Atstovavimas teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. e2-3568-866/2020 pagal mBank S.A. ieškinį dėl 2020-04-08 Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimo Nr. 2Ap-2068 panaikinimo“, 2020 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. IP 1915, sąskaitos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas, apmokėta 2020 m. gruodžio 3 d.) – 786,5 Eur;
76. CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
77. Pagal rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, numatytų maksimalių priteistinų dydžių (toliau – Rekomendacijos) 8.2, 8.3, 8.19 punktus, maksimalūs priteistini dydžiai už teisines advokato padėjėjo paslaugas yra tokie: 1) už atsiliepimo į ieškinį parengimą – 3 496,25 Eur; 2) už tripliko parengimą – 2 097,75 Eur; 3) už vieną pasiruošimo bylos nagrinėjimui valandą ir atstovavimo teismo posėdyje valandą – 139,85 Eur.
78. Atsižvelgiant į nagrinėjamos civilinės bylos sudėtingumą ir teisinių santykių kompleksiškumą bei specialių žinių reikalingumą, spręstina, jog atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už teiktą teisinę pagalbą (paslaugas) yra mažintinos maksimalių dydžių, pagal rekomendacijas, ribose. Už atsiliepimo ir tripliko parengimą atsakovė prašo priteisti sumą neviršijančią rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių. 2020 m. gruodžio 4 d. teismo posėdis truko apytiksliai 1 val. Taigi, atstovavimo (1 val.) ir pasirengimo bylos nagrinėjimui (1 val.) laikas mažintinas ir priteistina 279,7 Eur suma. Iš viso atsakovės prašoma priteisti 3206,5 Eur suma mažintina iki 2699,7 Eur.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais
n u s p r e n d ž i a :
ieškovės mBank S.A. ieškinio netenkinti.
Priteisti iš ieškovės mBank S.A., juridinio asmens kodas 0000025237, buveinės adresas Senatorska 18, 00-950, Varšuva, Lenkija, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „European Merchant Bank“, juridinio asmens kodas 304559043, naudai 2699,7 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Asta Pikelienė