Civilinė byla Nr. e2-1186-464/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00676-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.38; 3.2.8.5.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Serfas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis ir nutraukta civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,AirHotel“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dalista“ dėl išlaidų statybos darbų trūkumams pašalinti priteisimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė ,,Serfas“ ir ,,Ergo Insurance SE“, veikianti per ,,Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB ,,AirHotel“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB ,,Dalista“ 87 482,90 Eur statybos darbų šalinimo išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2016 m. gegužės 6 d. su atsakove UAB ,,Dalista“ sudarė statybos rangos sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo atlikti viešbučio pastatų statybos darbus. Atsakovė viešbučio fasadui panaudojo netinkamos kokybės Silbonit fibrocementines plokštes, kurios net neįpusėjus garantiniam terminui ne tik pradėjo skilinėti, deformuotis, bet ir prarado pradinę spalvą. Kadangi atsakovė atsisakė savo sąskaita pakeisti netinkamos kokybės plokštes naujomis, be kita ko, nurodydama, kad jų pardavėja trečiasis asmuo UAB ,,Serfas“ neigia plokščių kokybės trūkumus ir taip pat atsisakė netinkamos kokybės plokštes pakeisti naujomis, prašo priteisti iš atsakovės UAB ,,Dalista“ senų plokščių demontavimo, naujų įsigijimo ir sumontavimo išlaidas.

3.       Atsakovė UAB ,,Dalista“ ir trečiasis asmuo UAB ,,Serfas“ atsiliepimuose su ieškiniu nesutiko  ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, o trečiasis asmuo ,,Ergo Insurance SE“ prašė bylą spręsti teismo nuožiūra. 

4.       Kauno apygardos teismui 2021 m. rugpjūčio 26 d. buvo pateikta ieškovės UAB ,,AirHotel“ ir atsakovės UAB ,,Dalista“ 2021 m. rugpjūčio 25 d. sudaryta taikos sutartis. Teismo posėdyje, vykusiame 2021 m. rugpjūčio 26 d., ieškovės ir atsakovės atstovai prašė jų pateiktą taikos sutartį patvirtinti. Trečiojo asmens UAB ,,Serfas“ atstovas prašė taikos sutarties netvirtinti, nes joje yra konstatuotos faktinės aplinkybės bei atliktas jų vertinimas, t. y. vienoje iš sąlygų nurodoma, kad sumontuotos plokštės yra netinkamos kokybės, o tokios taikos sutarties sąlygos turės tiesioginės įtakos trečiojo asmens, plokščių pardavėjos, teisėms ir pareigoms.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi patvirtino ieškovės UAB ,,AirHotel“ ir atsakovės UAB ,,Dalista“ taikos sutartį joje nurodytomis sąlygomis, civilinę bylą nutraukė, priteisė trečiajam asmeniui UAB ,,Serfas“ iš ieškovės ir atsakovės po 1 862,43 Eur bylinėjimosi išlaidų, grąžino ieškovei 1 152,75 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už ieškinį.

6.       Teismas sprendė, kad šalių sudaryta taikos sutartis ir jos sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl nėra kliūčių ją patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

7.       Kaip nepagrįstus teismas atmetė trečiojo asmens UAB ,,Serfas“ argumentus dėl taikos sutarties turinio ydingumo, nurodęs, kad taikos sutarties 1 punkte, kuriame atsakovė pripažino, jog vykdant darbus pagal rangos sutartį iš UAB ,,Serfas“ nupirktos ir sumontuotos fibrocementinės plokštės yra nekokybiškas statybos produktas, o per kokybės garantijos terminą paaiškėjęs plokščių spalvos praradimas yra akivaizdus, buvo aptartos ir įtvirtintos būtent taikos sutarties sąlygos, bet ne nustatytos kurios nors faktinės bylos aplinkybės. Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 140 straipsnio 2 dalį taikos sutartį gali sudaryti tik pačios šalys.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8.       Trečiasis asmuo UAB ,,Serfas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas 2021 m. rugpjūčio 25 d. taikos sutarties 1 punktas, o nematant procesinės galimybės tenkinti šio reikalavimo, panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti patvirtinti taikos sutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

8.1.       Taikos sutarties 1 punkte nustatytas teisinę reikšmę turintis faktas, kad sumontuotos plokštės yra nekokybiškos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką taikos sutartimi negali būti nustatomi faktai, kadangi tokiame procese pasiekti susitarimai neturi faktų konstatuojamosios (o todėl ir prejudicinės) reikšmės, nes šie susitarimai kompromisiniai ir ne visada atspindi tikrąją situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010; 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019).   

8.2.       Sumontuotų plokščių kokybės klausimas yra bylos nagrinėjimo dalykas, todėl taikos sutartimi šis klausimas negalėjo būti sprendžiamas bei išspręstas.    

8.3.       Patvirtinus taikos sutartį susiklostė ydinga situacija, joje nustačius faktinę aplinkybę, kad plokštės yra nekokybiškos. Nutartis įgis galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią, todėl atsakovei galimai pareiškus regresinį ieškinį trečiajam asmeniui UAB ,,Serfas“ ši faktinė aplinkybė nebebus iš naujo nustatinėjama, vadinasi, trečiajam asmeniui teks besąlyginė pareiga atlyginti atsakovės patirtą žalą.

8.4.       Ginčo šalys, įtraukdamos į taikos sutartį sąlygą, kad fibrocementinės plokštės yra nekokybiškos, iš esmės perkėlė atsakomybę trečiajam asmeniui UAB ,,Serfas“, t. y. elgėsi nesąžiningai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis).

9.       Ieškovė UAB ,,AirHotel“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:

9.1.       Taikos sutartį sudarė ieškovė ir atsakovė, trečiasis asmuo UAB ,,Serfas“ nėra šios taikos sutarties šalimi. Jeigu atsakovė ateityje ir pareikštų regresinį ieškinį trečiajam asmeniui dėl žalos atlyginimo, aplinkybė dėl fibrocementinių plokščių kokybės taptų bylos įrodinėjimo dalyku. Taikos sutarties 1 punktas trečiojo asmens neįpareigoja ir nesuponuoja išvados, kad regresinio ieškinio dėl žalos atlyginimo pareiškimo atveju trečiajam asmeniui kiltų neabejotina pareiga atlyginti žalą. 

9.2.       Atskirajame skunde nurodytoje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad taikos sutartimi pasiekti susitarimai neturi ir nesukuria faktų konstatuojamosios ir prejudicinės reikšmės, todėl nepagrįsti trečiojo asmens argumentai, kad taikos sutartimi buvo nustatyti prejudiciniai faktai ir trečiųjų asmenų atžvilgiu.

9.3.       Taikos sutartyje ir jos sąlygose jokie klausimai dėl disponavimo kokiu nors turtu ir tokio turto savininko pasikeitimu nėra aptariami, todėl nėra pagrindo konstatuoti galimą viešosios tvarkos pažeidimą.

2.       Atsakovė UAB ,,Dalista“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:   

10.1.       Nors taikos sutarties 1 punkte nurodyta, kad trečiojo asmens patiektos prekės yra nekokybiškos, tačiau tokia formuluotė jokių savarankiškų teisių ir (ar) pareigų nei vienos iš šalių atžvilgiu trečiajam asmeniui UAB „Serfas“ nesukuria ir negali sukurti. Ši formuluotė tik nurodo, kad pati atsakovė pripažįsta aplinkybę, kad iš trečiojo asmens gautos prekės yra nekokybiškos.

10.2.       Teismo nutartimi patvirtinta taikos sutarties sąlyga, kuria konstatuotas faktas, kad trečiojo asmens patiektos prekės turi kokybės trūkumų, savaime nereiškia, kad ateityje atsakovei pareiškus atitinkamą reikalavimą trečiasis asmuo turės neginčijamą pareigą pripažinti tokį faktą. Priešingai, patvirtinta taikos sutartis atitinkamas teises ir pareigas, nustatytas sutartyje, sukels tik jos šalims – ieškovei ir atsakovei.  

        Teisėja

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl šalių teisės bylą baigti taikos sutartimi

3.       Apeliacijos dalyką nagrinėjamoje byloje sudaro teismo nutarties, kuria patvirtina ieškovės ir atsakovės sudaryta taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

4.       CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai) (CPK 231 straipsnio 2 dalis).

5.       Lietuvos Aukščiausiasis Tesimas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų CK, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 47 punktas).    

6.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakoma ir tuo aspektu, kad dispozityvumo principas bei iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2009; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2010; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-403/2020, 57 punktas). 

7.       Taigi, kaip minėta, šalių teisė bylą baigti taikos sutartimi nėra absoliuti, o prieš patvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį teismas turi įsitikinti ne tik dėl to, ar ji (taikos sutartis, jos sąlygos) atitinka tikrąją šalių valią, bet ir ar ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių.  

8.       Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad ieškovės UAB ,,AirHotel“ ir atsakovės UAB ,,Dalista“ 2021 m. rugpjūčio 25 d. sudaryta taikos sutartis atitinka tikrąją jų valią, nėra. Bylos šalys tiek taikos sutartyje, tiek teismo posėdyje teikdamos paaiškinimus nurodė, kad abipusių nuolaidų ir kompromiso būdu susitarė dėl joms abiems priimtinų ginčo dėl atsakovės (rangovės) sumontuotų viešbučio fasado plokščių pakeitimo naujomis ir sumontavimo, išsprendimo sąlygų. Be to, priešingai nei teigia apeliantė UAB ,,Serfas“, nėra pagrindo ir tokiai išvadai, kad egzistuoja kurių nors kitų teisinių kliūčių šiai taikos sutarčiai patvirtinti.   

9.       Apeliantė, kuri bylos nagrinėjime dalyvavo trečiojo asmens procesinėje pozicijoje, skundžiama nutartimi patvirtintos taikos sutarties ydingumą sieja su joje nustatytų faktų prejudicialumu ir privalomumu taip pat ir jai pačiai, jeigu šalys ateityje inicijuotų ginčą su ja, kaip prekių pardavėja, dėl šių prekių kokybės. Mano, kad įsiteisėjusi nutartis įgytų jai res judicata galią ir dėl to šios aplinkybės, kilus naujiems teisminiams ginčams, nebus vertinamos iš naujo, t. y. faktas dėl plokščių nekokybiškumo jau bus laikomas įrodytu. Todėl tokią taikos sutarties sąlygą laiko prieštaraujančia viešajam interesui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apeliantės pozicija.

10.       Vertinant, ar yra viešasis interesas tuo atveju, kai šalys bylą baigia taikos sutartimi, atsižvelgtina į CK 1.5 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti. Todėl tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį teismas turi aiškintis, ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Pažeidžiant kitų asmenų teises, pažeidžiama ir nustatyta teisės tvarka. Nustatytos teisės tvarkos pažeidimai valstybėje netoleruojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 59 punktas).   

11.       Nagrinėjamu atveju kitų asmenų (taigi ir apeliantės) teisių pažeidimo, šalims susitariant dėl konkrečių taikos sutarties sąlygų, atitinkamai, ir viešojo intereso pažeidimo apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia. Apeliantė klysta teigdama, kad ieškovės ir atsakovės sudarytos taikos sutarties nuostatos turės tiesioginės įtakos jos teisėms ir pareigoms, kadangi joje yra konstatuotas jai nenaudingas prejudicinis faktas dėl jos atsakovei parduotų ir ant ieškovės viešbučio sumontuotų plokščių kokybės. Apeliantė neteisingai supranta ir interpretuoja kasacinio teismo praktiką dėl patvirtintos taikos sutarties galios ir teisinės reikšmės tretiesiems  asmenims.

12.       Kaip minėta, taikos sutartis savo esme yra civilinė sutartis, kuria jos šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad esminis taikos sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, todėl taikos sutarties sąlygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi ir tų faktų prejudicinės reikšmės, tačiau šalims ji svarbi jų subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t. y. ši sutartis turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2012; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-687/2018, 23 punktas).    

13.       Vadinasi, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, taikos sutarties 1 punktas ir joje įtvirtintas atsakovės pripažinimas neturi nei konstatuojamosios, nei faktų prejudicinės reikšmės ir todėl pats savaime negali sukurti nei apeliantei, nei kitiems asmenis jokių teisių ar pareigų. Ginčijamoje sąlygoje nėra nurodyta, kad apeliantei tenka pareiga neatlygintinai pakeisti naujomis ar kompensuoti senų plokščių demontavimo ir naujų sumontavimo kaštus ar kad ji yra atsakinga už galimus atsakovės turtinius praradimus. Šiame taikos sutarties punkte šalys tik išreiškė savo pačių valią, ją pagrįsdamos atitinkamu situacijos, kurioje ir kilo jų teisminis ginčas dėl sutarties vykdymo, vertinimu.

14.       Dar kartą pažymėtina, kad apeliantė civilinėje byloje dalyvavo kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, taikos sutarties šalimi ji nebuvo ir jos nepasirašė, taigi, atsižvelgiant į taikos sutarties, tvirtinamos teismo, specifiką bei įsiteisėjusios teismo nutarties vykdytinumo principą, atitinkamas teises ir pareigas pagal šią taikos sutartį įgyja tik pačios šalys, t. y. ieškovė ir atsakovė. Taikos sutarties 1 punktas ir juo pasiektas šalių kompromisas neturės apeliantei prejudicinės reikšmės.   

15.       Taigi, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartis nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo normų ir (ar) viešojo intereso, nesukuria jokių savarankiškų teisių ir (ar) pareigų apeliantei UAB „Serfas“, todėl tenkinti apeliantės atskirąjį skundą ir naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme    

16.       Atskirąjį skundą atmetus kaip nepagrįstą, ji rengiant patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlyginamos. Tačiau turi būti atlygintos kitų byloje dalyvaujančių asmenų išlaidos, patirtos rengiant atsiliepimus į apeliacinius skundus, nagrinėjamu atveju tokį prašymą pateikusios ieškovės UAB ,,AirHotel“.

17.       Ieškovė prašo priteisti jai 437,11 Eur išlaidas už suteiktas teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, pateikia šių išlaidų faktą bei dydį pagrindžiančius įrodymus – advokatų profesinės bendrijos 2021 m. spalio 26 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą už suteiktas paslaugas, 2021 m. spalio 27 d. mokėjimo nurodymo kopiją. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas, į suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nurodytus išlaidų apskaičiavimo kriterijus bei maksimalius jų dydžius, pripažįsta, kad ieškovei kompensuotinos visos jos patirtos apeliacinės instancijos teisme išlaidos.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.   

        Priteisti iš trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Serfas“ (juridinio asmens kodas 133830481) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,AirHotel“ (juridinio asmens kodas 302598948) 437,11 Eur (keturis šimtus trisdešimt septynis eurus ir 11 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                                 Dalia Kačinskienė