Civilinė byla Nr. e2-34133-1134/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19385-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6;
2.6.18.1; 3.1.7.6; 3.2.6.5
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
G A L U T I N I S S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 7 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marina Vladimircevienė,
sekretoriaujant Deimantei Maigytei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų uždarosios akcinės bendrovės „Intrac Lietuva“ atstovui advokatui Kęstučiui Jokimui,
trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų uždarosios akcinės bendrovės „Intrac Lietuva“ atstovui R. D.,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Crumina“ atstovui A. K.,
liudytojui B. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei užarajai akcinei bendrovei „Crumina“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „Intrac Lietuva“.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl skolos už suteiktas transporto priemonės (krautuvo) techninio aptarnavimo ir diagnostikos paslaugas priteisimo.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Juris LT“ dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Crumina“ 895,27 EUR skolą, 65,35 EUR delspinigių, 40,00 EUR skolos išieškojimo išlaidų, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 311 EUR bylinėjimosi išlaidas (11 EUR žyminis mokestis ir 300,00 EUR išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti).
3. Ieškovė nurodė, kad pradinė kreditorė UAB „Intrac Lietuva“ pateikė atsakovei UAB „Crumina“ prekes ir suteikė paslaugas bei išrašė PVM sąskaitą-faktūrą apmokėjimui. Atsakovė pretenzijų dėl prekių kokybės, paslaugų kokybės ir/ar kitokių pretenzijų nereiškė, PVM sąskaitos-faktūros kaip išrašytos be pagrindo negrąžino, tačiau su pradine kreditore nėra pilnai atsiskaičiusi iki šiol. 2020 m. gegužės 22 d. pradinė kreditorė UAB „Intrac Lietuva“ ir ieškovė UAB „Juris LT“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė perėmė, o atitinkamai UAB „Intrac Lietuva“ perleido reikalavimo teisę į atsakovės skolą.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 10 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai – teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 895,27 EUR skolą, 65,35 EUR delspinigių, 40,00 EUR ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1000,62 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 10 d.) iki preliminaraus teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 311 EUR bylinėjimosi išlaidų.
5. Atsakovė UAB „Crumina“ pateikė prieštaravimus, kuriuose nesutinka su priteista skola ir prašo preliminarų sprendimą panaikinti, ieškovės ieškinį atmesti.
6. Nurodo, jog remiantis 2020-01-06 sudaryta Serviso paslaugų teikimo ir prekių pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 320689 (toliau – Sutartis) UAB “Intrac Lietuva“ įsipareigojo atlikti UAB “Crumina“ pateiktų technikos priemonių remontą, techninį aptarnavimą ir diagnostiką. Šalys sutarties 2.1, 2.2, 3.1 punkte susitarė, kad konkrečių darbų atlikimui Užsakovas, t. y. UAB “Crumina“, turi pateikti užsakymą, kuriame nurodomas gedimas (defektas), pageidaujama atlikti Serviso paslauga. Taigi, atsakovės teigimu, konkrečių darbų atlikimas konkrečiai UAB“ Crumina“ transporto priemonei turėjo būti įforminamas atskiru užsakymu, kuris turėjo atitikti šalių sudarytos sutarties sąlygas. Toks užsakymo įforminimas yra reglamentuotas ir teisės aktuose, pagal kuriuos privalo teikti paslaugas UAB “Intrac Lietuva“, kaip transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų įmonė. Remiantis 2016 metų vasario 1 d. valstybinio kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtintu Aprašo 11 dalimi, techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų užsakymas įforminamas užpildant užsakymo paraišką, kurioje turi būti duomenys apie transporto priemonę (markė, modelis, valstybinis numeris, identifikavimo numeris ir rida) (11.4. punktas); transporto priemonės valdytojo nurodyti gedimai ir (ar) pageidavimai, pastabos (11.5. punktas); techninį aptarnavimą ir remontą atliekančio asmens numatytų teikti techninio aptarnavimo ir remonto darbų sąrašas (11.6. punktas); techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų bei transporto priemonės atsarginių dalių ir (ar) medžiagų preliminari kaina (11.10 punktas). Šių reikalavimų UAB “Intrac Lietuva“ nesilaikė. Atsakovei priklausančios transporto priemonės remontas buvo atliktas be jokio užsakymo, suderinus numatytų atlikti darbų apimtis ir preliminarią kainą tik žodžiu.
7. Šalių pasirašytos sutarties 2.2 punkte taip pat buvo numatyta, kad užsakymu užsakytos serviso paslaugos, susijusios su serviso paslaugų teikimu, yra nurodomi Vykdytojo pateikiamame akte (užsakymo forma), kurio pasirašymas patvirtina, kad visos jame nurodytos serviso paslaugos buvo užsakytos, ir kad su užsakovu suderintos visos užsakymo formoje nurodytos sąlygos. UAB „Crumina“ vadovas A. K., kuris įvardintas Sutarties priede, kaip vienintelis įmonės įgaliotas asmuo užsakyti prekes ar paslaugas, telefoninio pokalbio metu su Vykdytojo atstovu suderino, kad bus atlikta krautuvo diagnostika – ne ilgiau vienos valandos, vienos valandos įkainis 60 EUR ir techninio aptarnavimo paslaugos: darbas + medžiagos – iki 1100 EUR sumos, iš viso paslaugų kainą iki 1160 EUR sumos.
8. Atsakovė taip pat pažymėjo, jog jei atliekant techninio aptarnavimo ir diagnostikos darbus Vykdytojui ( t. y. UAB „Intrac Lietuva“) tapo aišku, kad reikia atlikti daugiau paslaugų ar panaudoti daugiau medžiagų, diagnostikai skirti daugiau valandų nei tai buvo suderinta telefoninio pokalbio metu ir dėl tokių Vykdytojo veiksmų suderinta su Užsakovu kaina ženkliai turėjo padidėti, Vykdytojas privalėjo telefonu arba el. paštu suderinti tai su Užsakovu ir gauti jo leidimą tokiems darbams atlikti ir patvirtinti naują užsakymo kainą.
9. Po atliktų paslaugų Vykdytojas tiesiog pastatė atsakovę prieš faktą, 2020-01-24 el. paštu pateikė 2020-01-23 Atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą Nr. 2000032572, kuriame įvardijo atliktų darbų ir sunaudotų medžiagų kainą 2259,08 EUR, t. y. beveik dvigubai daugiau nei buvo suderinta su Užsakovu.
10. Remonto paslaugos pagal kasacinio teismo praktiką priskiriamos prie rangos teisinių santykių, kurie reglamentuoti LR CK XXXIII skyriaus normos. Pagal CK 6.653 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, tuo atveju, kai rangos sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnio nustatytas taisykles. CK 6.198 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad kai sutartyje kaina ar jos nustatymo tvarka neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Atsakovės nuomone, nagrinėjamu atveju UAB “Intrac Lietuva“ vienašališkai nurodyta atliktų darbų kaina, nurodyta 2020 metų sausio 27 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. AAA Nr. 303886, neatitinka nei protingumo kriterijų, nei kainų, kurios imamos remonto verslo srityje. Be to, UAB “Crumina“ pasirašytame atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte yra nurodyti darbai, dėl kurių šalys nebuvo sutarę žodžiu ir sunkiai tikėtina, kad jie iš viso galėjo būti atlikti. Akte nurodyta, kad diagnostiką atliko du darbuotojai viso 5 val. Atsakovei nesuprantama, kaip diagnostiką vienu kompiuteriu galėjo atlikti du darbuotojai, viso 5 val., kai buvo tariamasi dėl vienos valandos. Negana to, akte nurodyta ir kaina už kompiuterio naudojimą, kuris turėtų įeiti į pačios diagnostikos kainą ir negali būti imamas atskiras mokestis. Atsakovė taip pat kategoriškai nesutinka, kad techninis aptarnavimas truko 9 val., bei kad jam atlikti buvo reikalingi du darbuotojai, bei su kainomis, nurodytomis PVM sąskaitoje-faktūroje.
11. Atsakovė apmokėjo UAB “Intrac Lietuva“ 1160 EUR sumą, t. y. būtent tą sumą, dėl kurios šalys buvo sutarę žodžiu. Taigi atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi su UAB “Intrac Lietuva“, todėl 2020 metų liepos 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo preliminarus sprendimas turi panaikintas ir ieškovės ieškinys atmestas.
12. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus, prašė panaikinti preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti. Papildomai pažymėjo, jog pas pradinį kreditorių atsakovė užsakė tik 1 val. kompiuterinę diagnostiką ir techninę priežiūrą (t. y. pakeisti tepalus, alyvas, tepalų filtras) ir sutarė, jog preliminari darbų ir medžiagų kaina bus apie 1160 EUR. Nurodė, jog trečiojo asmens mechanikai į atsakovės teritoriją atvyko apie 10 val., o išvyko apie 12.30 val. (t. y. užtruko apie 2,5 val.). Tuo tarpu iš į bylą pateikto atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto Nr. 2000032572 matyti, jog diagnostikai atlikti mechanikai užtruko 5 val., techniniam aptarnavimui (pas klientą) – 9 val., diagnostinio kompiuterio naudojimas – 1 val., iš viso 15 val., vietoje realiai mechanikų užtrukto 2,5 val., todėl sunkiai tikėtina, kad šie darbai iš viso galėjo būti atlikti. Akte nurodyta, kad diagnostiką atliko du darbuotojai viso 5 val. Atsakovei nesuprantama, kaip diagnostiką vienu kompiuteriu galėjo atlikti du darbuotojai, viso 5 val., kai buvo tariamasi tik dėl vienos valandos. Negana to, akte nurodyta ir kaina už kompiuterio naudojimą, kuris turėtų įeiti į pačios diagnostikos kainą ir negali būti imamas atskiras mokestis. Atsakovės atstovas taip pat nesutiko ir su tuo, kad techninis aptarnavimas truko 9 val., bei kad jam atlikti buvo reikalingi du darbuotojai, o minėtame atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte nustatyti krautuvo defektai/trūkumai buvo akivaizdžiai matomi ir atsakovei žinomi. Šios paslaugos atsakovė neužsakinėjo, todėl ieškovės nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės skolą už tuos darbus, kurių ji neužsakinėjo, ir kurių jai visiškai nereikėjo. Atsakovės atstovas taip pat paaiškino, kad krautuvas yra transporto priemonė, kuriai taikomas Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtintas Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašas, kuris įpareigoja rangovą sudaryti rašytinę sutartį, kurioje būtų tiksliai įvardyti rangovo atliktini darbai ir jų apimtys, o rašytinės formos sutarties nesudarius, visi neaiškumai turi būti vertinami vartotojo (nagrinėjamu atveju atsakovės) naudai. Aprašo 29.8 p. įtvirtinta paslaugų gavėjo teisė nemokėti už techninio aptarnavimo ir remonto paslaugą, jei nebuvo įforminta ar buvo netinkamai įforminta užsakymo paraiška. Nagrinėjamu atveju to nebuvo padaryta, todėl ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir netenkintinas.
13. Ieškovė UAB “Juris LT” atsiliepime į atsakovės prieštaravimus prašo palikti preliminarų sprendimą nepakeistą.
14. Ieškovė nurodo, kad atsakovės prieštaravimuose nurodyti reikalavimai taikomi tuo atveju, jeigu transporto priemonės remonto paslaugos teikiamos paslaugas teikiančio asmens veiklos vietoje (dirbtuvėse, servise ir pan.). Šiuo atveju, kaip yra informavęs pradinis kreditorius, techninis aptarnavimas ir diagnostika buvo vykdoma atsakovės teritorijoje, atsakovei išsikvietus pradinio kreditoriaus darbuotoją telefonu, o atsakovės atstovas/darbuotojas fiziškai net nebuvo atvykęs į pradinio kreditoriaus dirbtuves. Pažymėtina, kad visi pradinio kreditoriaus įkainiai yra pateikiami jo interneto svetainėje (duomenys neskelbtini). Net jeigu ir būtų konstatuota, jog pradinis kreditorius nesilaikė kokių nors atsakovės cituojamo teisės akto reikalavimų, tai nepanaikina per se atsakovės pareigos sumokėti už pradinio kreditoriaus atliktus darbus.
15. Atsakovė nepateikia jokių įrodymų, jog su pradine kreditore buvo sutarta dėl konkrečios darbų kainos (kaip nurodo atsakovė 1160 EUR). Be to, tikslios kainos prieš atliekant darbus atsakovei pradinė kreditorė nepateikė ir nesusitarė dėl jos – atsakovė buvo informuota kokie yra valandiniai techninio aptarnavimo ir diagnostikos įkainiai ir kad galutinė kaina nustatoma pagal sugaištą laiką (atsakovei tai tiko ir ji užsakė pradinės kreditorės paslaugas). Juo labiau, ieškovės teigimu, reikia įvertinti aplinkybę, jog darbus atliekant atsakovės teritorijoje, o atsakovės darbuotojui stebėjus visą procesą, ir nuolatos klausinėjus UAB “Intrac Lietuva” darbuotojo (mechaniko) apie transporto priemonės būklę, problemas, bei prašius patikrinti vieną ar kitą papildomą mazgą, kas taip pat įtakojo galutinę darbų kainą bei darbų apimtį.
16. Ieškovė taip pat paaiškino, kad baigus darbus pradinio kreditoriaus darbuotojas (mechanikas) pateikė atsakovės darbuotojui atliktų serviso paslaugų aktą elektroniniame formate (programa „TASKER“). Programoje pateikiama sunaudotų medžiagų, bei atliktų darbų apimtis ir kaina. Klientas prieš pasirašant aktą patvirtina, kad sutinka arba nesutinka su suteiktų paslaugų apimtimi, kokybe ir pan. Jei klientas nesutinka su akte pateikta informacija ar turi kitų pastabų, prieš pasirašant aktą gali ir turi įrašyti savo pastabas. Šiuo atveju jokių pastabų iš atsakovės pusės pateikta nebuvo, o paslaugų suteikimas įvertintas „Gerai“. Taigi, atsakovė patvirtino, kad sutinka su atliktais darbais, jų kiekiu ir kainomis ir neturi teisės vėliau reikšti pretenzijų dėl atliktų darbų apimties.
17. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus, prašė palikti preliminarų sprendimą nepakeistą. Papildomai nurodė, kad teisinis reglamentavimas, kurį akcentuoja atsakovė savo pateiktuose prieštaravimuose nagrinėjamu atveju netaikomas, kadangi 2016 metų vasario 1 d. valstybinio kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtintas Aprašas reglamentuoja transporto priemonių remontą, o šiuo atveju yra kalbama apie kitokio pobūdžio motorinių transporto priemonių (t. y. žemės ūkio technikos) remontą. Be to, šalių sudarytos Sutarties 2.2 punkte yra nurodyta aiški užsakymo pateikimo tvarka, t. y. telefonu, arba el. paštu. Byloje nėra ginčo, jog buvo pateiktas užsakymas serviso paslaugoms atlikti. Tai, jog atsakovė buvo susipažinusi su darbų ir medžiagų kainoraščiu, kad užsakytos serviso paslaugos buvo atliktos atsakovės nurodytoje vietoje ir darbai apskritai buvo atlikti pagal į bylą pateiktą priėmimo – perdavimo aktą, ginčo taip pat nėra. Ginčas tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės kilo tik tada, kai pradinis kreditorius ėmėsi veiksmų dėl skolos išieškojimo. Ieškovės atstovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad VMI ISAF registrų duomenimis, kuriuos patikrino trečiojo asmens buhalterija, pradinio kreditoriaus išrašyta atsakovei PVM sąskaita – faktūra yra įtraukta į atsakovės buhalteriją. Minėta PVM sąskaita – faktūra netgi iš dalies apmokėta. Taigi atsižvelgiant į tai, kad Sutartis yra sudaryta, užsakymas serviso paslaugoms atlikti pateiktas ir trečiojo asmens įvykdytas, su darbų/medžiagų kainoraščiu atsakovė yra susipažinusi, todėl ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir turi būti patenkintas.
18. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB “Intrac Lietuva” atsiliepime į atsakovės prieštaravimus prašo palikti preliminarų sprendimą nepakeistą.
19. 2020-05-22 ieškovė UAB ”Juris LT“ ir UAB “Intrac Lietuva“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį (pridedama), kurios pagrindu ieškovė UAB ”Juris LT“ kaip naujasis kreditorius perėmė, o atitinkamai UAB “Intrac Lietuva“ perleido reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Crumina“. Reikalavimas yra teisėtas ir galiojantis, kadangi atsakovė UAB „Crumina“ PVM sąskaitą – faktūrą Serija AAA Nr. 303886 įtraukė į savo buhalteriją ir ją iš dalies apmokėjo, pripažindama savo prievolę. Atsakovė trečiajam asmeniui sąskaitos negrąžino kaip išrašytos be pagrindo, pretenzijų dėl kainos nereiškė, nes tokia kaina su ja buvo suderinta ir jai žinoma. Trečiojo asmens teigimu, atsakovė pradėjo reikšti nepagrįstas pretenzijas tik gavusi ieškinį t. y. iki ieškinio pateikimo jokių pretenzijų dėl darbų atlikimo, kainos ar kitokių pretenzijų nebuvo gauta. Atsakovė nuolat žadėjo skolą apmokėti iki galo.
20. Trečiasis asmuo paaiškino, kad preliminarioms kainoms yra naudojama bazinė skaičiuoklė, kuri kintama priklausomai nuo prekių ir/ar paslaugų kainoraščio. Kartu su atsiliepimu pateiktoje skaičiuoklėje matosi, kad bazinė aptarnavimo kaina yra 1477 EUR be PVM. Į kainą nėra įskaičiuotas atvykimo pas klientą mokestis. Taip pat techninio aptarnavimo trukmė yra kintantis dydis ir priklauso nuo to, kur ir kokiomis sąlygomis atliekamas aptarnavimas (INTRAC dirbtuvėse ar pas klientą. Jei pas klientą, tai kokiomis sąlygomis ir kokiu metu laiku). Įtakos taip pat turi bendra technikos būklė ir pan. Visa tai gali ženkliai įtakoti techninio aptarnavimo trukmę ir galutinę kainą. Galutinė kaina visais atvejais yra nustatoma pagal realiai sugaištą laiką. Atsakovė, bendraudama su trečiojo asmens atsarginių dalių vadybininku uždavė klausimą apie techninio aptarnavimo medžiagų kainas ir gavo atsakymą, kad preliminari kaina yra apie 1100 EUR + PVM, o darbų ir diagnostikos sąlygas gali patikslinti padalinio serviso vadovas. Atsakovė telefonu Kauno padalinio vadovo pasiteiravo apie serviso įkainius ir buvo informuota kokie yra valandiniai techninio aptarnavimo ir diagnostikos įkainiai ir kad galutinė kaina nustatoma pagal sugaištą laiką, bei pateikė užsakymą atlikti 1000 moto valandų aptarnavimą ir diagnostiką. Tikslios aptarnavimo kainos serviso vadovas negalėjo pateikti dėl aukščiau išvardintų priežasčių. Diagnostikos kaina taip pat yra nustatoma pagal realiai sugaištą laiką, nes nėra įmanoma suplanuoti kiek gali užtrukti diagnostika, ypač technikai, kuri niekada nebuvo prižiūrima/remontuojama trečiojo asmens serviso tarnybos. Valandiniai serviso įkainiai yra pateikiami trečiojo asmens internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini).
21. Darbai buvo atliekami atsakovės teritorijoje, o atsakovė stebėjo visą procesą. Diagnostikos metu nuolatos klausinėjo trečiojo asmens įmonės mechaniko apie būklę, problemas, bei prašė patikrinti vieną ar kitą papildomą mazgą. Baigus darbus, serviso mechanikas pateikė atsakovei atliktų serviso paslaugų aktą elektroniniame formate (programa „TASKER“). Programoje pateikiama sunaudotų medžiagų, bei atliktų darbų apimtis ir kaina. Klientas prieš pasirašant aktą patvirtina, kad sutinka arba nesutinka su suteiktų paslaugų apimtimi/kokybe ir pan. Jei klientas nesutinka su akte pateikta informacija ar turi kitų pastabų, prieš pasirašant aktą gali ir turi įrašyti savo pastabas. Šiuo atveju jokių pastabų iš atsakovės pusės pateikta nebuvo, o paslaugų suteikimas įvertintas „Gerai“, todėl teismas turi patenkinti ieškovės ieškinį visiškai.
22. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiško reikalavimo atstovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus, prašė palikti preliminarų teismo sprendimą nepakeistą.
23. Liudytojas B. S. teismo posėdžio metu paaiškino, jog iš serviso vadovo buvo gautas nurodymas nuvykti pas klientą atlikti krautuvo diagnostiką ir techninį aptarnavimą. Liudytojas, sutartu laiku atvykęs kartu su kitu mechaniku į nurodytą vietą, neužilgo pradėjo darbus. Įvedus moto valandas, pradedamas skaičiuoti darbo laikas. Atsisėdus į techniką ir pabandžius ją užvesti, technikos užvesti nepavyko. Tada buvo pradėtos aiškintis neužvedimo priežastys, naudojama techninė literatūra. Po kurio pašalinus tam tikrus gedimus, technika buvo užvesta. Toliau buvo atliekama vizualinė krautuvo diagnostika, per kurią buvo pastebėta nemažai krautuvo trūkumų, kurie ir buvo užfiksuoti atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte. Liudytojas nurodė, kad krautuvas nuo užvedimo spynelės nesivedė. Pradėjus spręsti šią problemą, buvo rastas papildomas išsilydęs laidas, kuris kėlė grėsmę technikai. Pašalinus šį trūkumą/gedimą, krautuvas pradėjo tinkamai užsivesti ir važiuoti. Toliau viso darbo eigos metu buvo pildomas atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas. Liudytojas B. S. pažymėjo, kad pas atsakovę jis kartu su kitu mechaniku atvyko apie 8.30 val. Darbus pradėjo apie 8.40 val., o darbus baigė apie 15.30 – 15.40 val. Visą laiką procesą stebėjo atsakovės direktoriaus sūnus, kuris klausinėjo apie krautuvo būklę, problemas, bei prašė patikrinti vieną ar kitą papildomą mazgą (starterį). Pabaigus diagnostikos ir techninio aptarnavimo darbus, minėtas asmuo buvo supažindintas su atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktu, kuriame buvo aiškiai nurodytos tiek atliktų darbų ir sunaudotų medžiagų kainos, tiek ir darbų apimtis. Aktą atsakovės įgaliotas asmuo pasirašė, jokių pastabų nenurodė, o suteiktas paslaugas įvertino “gerai”. Liudytojas papildomai paaiškino, kad į didesnės apimties darbus ir nemačius technikos, dažniausiai yra siunčiami du mechanikai. Jokių pastabų atsakovės įgaliotas dėl to nereiškė, darbų stabdyti neprašė. Be to, liudytojo teigimu, diagnostiką apima ne tik kompiuterinė, bet ir vizualinė diagnostika, o kompiuterio panaudojimas yra vienkartinis mokestis. Pirmiausiai buvo atlikta diagnostika, paskui pradėtas techninis aptarnavimas, kuris susidėjo iš filtrų, variklio bei pavarų alyvos, hidraulinės alyvos, bei aušinimo skysčio keitimo. Ten, kur atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte nurodytas sugaištas laikas, tai yra laikas nuo darbų pradžios iki jų pabaigos, ir tas laikas atsiranda, kai darbai yra užbaigiami pagal faktą.
Teismas
konstatuoja:
Preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas. Ieškinys tenkinamas visiškai.
III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės, teismo argumentai ir motyvai
24. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 430 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs bylą teismas byloje priima galutinį sprendimą, kuriuo gali preliminarų sprendimą palikti nepakeistą; preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti; preliminarų sprendimą pakeisti.
25. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad pradinis kreditorius (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų) UAB „Intrac Lietuva“ ir atsakovė UAB „Crumina“ 2020 m. sausio 6 d. sudarė Serviso paslaugų teikimo ir prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 320689 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu vykdytojas (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų) pagal užsakovo (atsakovės) užsakymą įsipareigojo atlikti užsakovo pateiktų technikos priemonių remontą, techninį aptarnavimą, diagnostiką (toliau – Serviso paslaugos) ir/arba perduoti užsakovui nuosavybės teise detales, agregatus ar kitas prekes (toliau – Prekės), o užsakovas įsipareigojo priimti Prekes ir apmokėti už Serviso paslaugas ir/arba Prekes Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (Sutarties 1.1. punktas). Užsakovas (trečiasis asmuo) suteikė serviso paslaugas (krautuvo diagnostika ir techninis aptarnavimas) bei pardavė prekes ir išrašė PVM sąskaitą-faktūrą apmokėjimui - 2020 m. sausio 27 d. PVM sąskaitą-faktūrą AAA Nr. 303886 (suma 2055,27 EUR). Atsakovė dalį įsiskolinimo pagal nurodytą PVM sąskaitą-faktūrą padengė ir liko skolinga 895,27 EUR
26. Kaip galima spręsti iš atsakovės UAB „Crumina“ byloje pateiktų prieštaravimų ir atsakovės atstovo teismo posėdžio metu išsakytų argumentų, atsakovė nuo pareikšto reikalavimo ginasi tuo, kad konkrečių darbų atlikimas konkrečiai UAB“ Crumina“ transporto priemonei turėjo būti įforminamas atskiru užsakymu, kuris turėjo atitikti šalių sudarytos sutarties sąlygas. Atsakovės teigimu, toks užsakymo įforminimas yra reglamentuotas ir teisės aktuose, pagal kuriuos privalo teikti paslaugas UAB “Intrac Lietuva“, kaip transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų įmonė. Remiantis 2016 metų vasario 1 d. valstybinio kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtintu Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 11 dalimi, techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų užsakymas įforminamas užpildant užsakymo paraišką, kurioje turi būti duomenys apie transporto priemonę (markė, modelis, valstybinis numeris, identifikavimo numeris ir rida) (11.4. punktas); transporto priemonės valdytojo nurodyti gedimai ir (ar) pageidavimai, pastabos (11.5. punktas); techninį aptarnavimą ir remontą atliekančio asmens numatytų teikti techninio aptarnavimo ir remonto darbų sąrašas ( 11.6. punktas); techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų bei transporto priemonės atsarginių dalių ir (ar) medžiagų preliminari kaina (11.10 punktas). Šių reikalavimų UAB “Intrac Lietuva“ nesilaikė, t. y. užsakymas toks, kokį numato Aprašas, nebuvo pateiktas, su atsakove nebuvo suderintas, jame nebuvo nurodyti nei numatomi atlikti darbai, nei jų trukmė, nei preliminari kaina. Atsakovei priklausančios transporto priemonės remontas buvo atliktas be jokio užsakymo, suderinus numatytų atlikti darbų apimtis ir preliminarią kainą tik žodžiu, todėl atsakovė turi teisę nemokėti ieškovei likusios nesumokėtos sumos pagal pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą. Ieškovė ir trečiasis asmuo nesutikdami su šiais atsakovės argumentais teigia, kad nagrinėjamu atveju aukščiau minėtas Aprašas netaikytinas, kadangi 2016 metų vasario 1 d. valstybinio kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtintas Aprašas reglamentuoja transporto priemonių remontą, o šiuo atveju yra kalbama apie kitokio pobūdžio motorinių transporto priemonių (t. y. žemės ūkio technikos (krautuvo)) remontą.
27. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu.
28. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Taip pat kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2018-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 2018-07-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 10 31, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
29. Susipažinęs su 2016 metų vasario 1 d. valstybinio kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtintu Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašu, teismas pažymi, jog Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašas nustato transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarką, reikalavimus transporto priemonių techninį aptarnavimą ir remontą atliekantiems asmenims. Aprašo 3.5 punkte nustatyta, jog Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme. Transporto priemonė – priemonė žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti. Ši sąvoka taip pat apima traktorius, savaeiges mašinas ir eismui ne keliais skirtas transporto priemones (LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 74 punktas ). Krautuvas – tai speciali mašina su vidaus degimo arba elektriniu varikliu, skirta pakelti, nuleisti arba transportuoti įvairius krovinius.
30. Taigi, remiantis aukščiau išdėstytu, teismas, viena vertus, sutinka su atsakovės teiginiu, jog krautuvas yra transporto priemonė, kuriai taikomas Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtintas Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašas.
31. Kita vertus, teismas atmeta kaip visiškai nepagrįstus atsakovės argumentus, jog atsižvelgiant į tai, kad pradinis kreditorius (t. y. trečiasis asmuo UAB „Intrac Lietuva“) nesilaikė privalomų Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtintų Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo reikalavimų, kurie įpareigojo užsakymą dėl transporto priemonės (nagrinėjamu atveju krautuvo) techninio aptarnavimo ir remonto darbų įforminti rašytine forma, kurioje būtų tiksliai įvardyti rangovo atliktini darbai ir jų apimtys, bei preliminari techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų kaina, todėl atsakovė turi teisė nemokėti už jai suteiktas techninio aptarnavimo ir remonto paslaugas. Teismas konstatuoja, kad vien tai, kad šalys nesudarė rašytinio susitarimo ar kita objektyvia forma neišreiškė valios dėl atliktinų darbų apimties, per se nepanaikina atsakovės pareigos sumokėti už pradinio kreditoriaus atliktus darbus ir savaime nereiškia, jog tikroji šalių valia turi būti nustatoma tik pagal tai, ką atsakovė turėjo omenyje, juolab kad atsakovė byloje nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad būtų pageidavusi ar prašiusi užsakymą dėl atliktinų darbų įforminti bei reikiamą informaciją iš trečiojo asmens UAB „Intrac Lietuva“ gauti raštu. Priešingai, 2020 m. sausio 6 d. Serviso paslaugų teikimo ir prekių pirkimo-pardavimo sutarties 2.2 punkte šalys aiškiai susitarė, jog užsakovo (atsakovės) užsakymai Serviso paslaugoms atlikti ir/arba Prekėms įsigyti (toliau – Užsakymai), nurodant gedimą, defektą (jei žinoma) ir pageidaujamą atlikti Serviso paslaugą ir/ar ketinamą įsigyti Prekę su visomis pastabomis ir pageidavimais, gali būti pateikiami telefonu ar el. paštu. Užsakymo apimtis (Serviso paslaugų apimtis, naudotinos atsarginės dalys ir medžiagos, preliminari darbų kaina ir kiti duomenys, susiję su Serviso paslaugų teigimu), yra suderinama ir patvirtinama atlikimui telefonu, el. paštu arba įforminami pasirašant vykdytojo (trečiojo asmens) pateiktą pasiūlymą. Užsakymu užsakytos Serviso paslaugos ir/ar įsigyjamos Prekės su visais duomenimis, susijusiais su Serviso paslaugų teikimu, yra nurodomi vykdytojo (trečiojo asmens) pateikiame akte (toliau – Užsakymo forma), kurios pasirašymas patvirtina, kad visos jame nurodytos Serviso paslaugos ir/ar Prekės buvo užsakovo (atsakovės) užsakytos ir, kad su užsakovu (atsakove) buvo suderintos visos Užsakymo formoje nurodytos sąlygos. Prekių užsakymas gali vykti ir nepasirašant Užsakymo formos. Taigi šalys (t. y. trečiasis asmuo ir atsakovė) aiškiai susitarė ir nurodė Sutartyje, kad prekių užsakymas gali vykti ir nepasirašant Užsakymo formos, užsakymo apimtis gali būti suderinama ir patvirtinama atlikimui telefonu, el. paštu. Minėta Sutartis yra galiojanti ir nenuginčyta.
32. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne, šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir kiti teisės principai. Sutartis yra dvišalis arba daugiašalis sandoris, t. y. dviejų ar daugiau ją sudarančių asmenų suderintos valios, nukreiptos sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ar pareigas, išraiška. Sutarties sudarymo priežastis paprastai yra ją sudarančių asmenų poreikiai ir interesai, kurie formuoja vidinę sutarties dalyvių valią (ketinimus) ir nulemia jos teisinį tikslą bei pobūdį. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o kita šalis (užsakovas) įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1 d.).
33. Teismo vertinimu, šiame kontekste taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad krautuvo techninis aptarnavimas ir diagnostika buvo atliekami atsakovės teritorijoje, o atsakovės įgaliotas asmuo (t. y. atsakovės direktoriaus sūnus) stebėjo visą darbų procesą, todėl, priešingai nei teigia atsakovė savo pateiktuose prtieštaravimuose, akivaizdu, jog atsakovei, kaip paslaugų gavėjai, buvo suteikta ir žinoma visa reikalinga informacija apie atliktinų darbų apimtį, o baigus darbus, serviso mechanikas pateikė atsakovės įgaliotam atstovui A. K. susipažinti su atliktų serviso paslaugų aktu elektroniniame formate (programa „TASKER“). Programoje pateikiama sunaudotų medžiagų, bei atliktų darbų apimtis ir kaina. Klientas prieš pasirašant aktą patvirtina, kad sutinka arba nesutinka su suteiktų paslaugų apimtimi/kokybe ir pan. Jei klientas nesutinka su akte pateikta informacija ar turi kitų pastabų, prieš pasirašant aktą gali ir turi įrašyti savo pastabas. Tuo tarpu kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju jokių pastabų iš atsakovės pusės pateikta nebuvo, o paslaugų suteikimas įvertintas „Gerai“. Šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu neginčijo ir pati atsakovė, ir kaip rodo bylos duomenys (t. y. į bylą pateiktas atsakovės susirašinėjimas su UAB “Intrac Lietuva” atstovu), tik tuomet, kai atsakovė gavo atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto pagrindu išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą už suteiktas paslaugas, atsakovė pradėjo reikšti pastabas dėl suteiktų paslaugų apimties ir kainos.
34. Taigi, vien ta aplinkybė, jog užsakymas nebuvo įformintas tiksliai pagal minėto Aprašo reikalavimus, nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai) ir nesuteikia teisės atsakovei nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių/įsipareigojimų vykdymo. Juolab, kaip minėta, atsakovė byloje nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad būtų pageidavusi ar prašiusi užsakymą dėl atliktinų darbų įforminti bei reikiamą informaciją iš trečiojo asmens UAB „Intrac Lietuva“ gauti raštu. Be to, byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kurios atsakovė taip pat neginčijo, jog krautuvo techninis aptarnavimas ir diagnostika buvo atliekami atsakovės teritorijoje, atsakovės įgaliotam asmeniui stebėjus visą darbų procesą, teismo vertinimu, verčia abejoti atsakovės teiginiais, jog ji nebuvo supažindinta su teikiamų paslaugų apimtimi, jų turiniu, bei kainomis. Priešingai, byloje pateiktas atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas Nr. 2000032572, kuriame išsamiai yra pateikta sunaudotų medžiagų, bei atliktų darbų apimtis ir kaina, bei kuriame jokių pastabų iš atsakovės pusės pateikta nebuvo, o paslaugų suteikimas įvertintas „Gerai“, patvirtina, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pažeista atsakovės teisė žinoti visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu.
35. Dėl atsakovės argumento, jog ieškovė pas pradinį kreditorių atsakovė užsakė tik 1 val. kompiuterinę diagnostiką ir techninę priežiūrą (t. y. pakeisti tepalus, alyvas, tepalų filtras) ir sutarė, jog preliminari darbų ir medžiagų kaina bus apie 1160 EUR, teismas, visų pirma, norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad minėtai aplinkybei pagrįsti atsakovė nepateikė jokių įrodymų. Tuo tarpu, kaip nurodė ieškovė ir paaiškino trečiasis asmuo pateiktuose atsiliepimuose į atsakovės prieštaravimus, preliminarioms kainoms yra naudojama bazinė skaičiuoklė, kuri kintama priklausomai nuo prekių ir/ar paslaugų kainoraščio. Iš byloje esančios techninio aptarnavimo skaičiuoklės matyti kad atsakovės pateikto technikos modelio bazinė aptarnavimo kaina yra 1477 EUR be PVM. Į kainą nėra įskaičiuotas atvykimo pas klientą mokestis. Be to, techninio aptarnavimo trukmė yra kintantis dydis ir priklauso nuo to, kur ir kokiomis sąlygomis atliekamas aptarnavimas (trečiojo asmens UAB “Intrac Lietuva” dirbtuvėse ar pas klientą. Jei pas klientą, tai kokiomis sąlygomis ir kokiu metu laiku). Taip pat įtakos turi bendra technikos būklė ir pan. Visa tai gali ženkliai įtakoti techninio aptarnavimo trukmę ir galutinę kainą. Galutinė kaina visais atvejais yra nustatoma pagal realiai sugaištą laiką. Tai įtvirtinta iš šalių sudarytos Sutarties 3.1. punkte, kuriame šalys susitarė, jog Serviso paslaugų kaina skaičiuojama pagal Vykdytojo (trečiojo asmens) realiai sugaištas darbo valandas. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų atstovas teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, jog atsakovė, bendraudama su trečiojo asmens atsarginių dalių vadybininku uždavė klausimą apie techninio aptarnavimo medžiagų kainas ir gavo atsakymą, kad preliminari kaina yra apie 1100 EUR + PVM, o darbų ir diagnostikos sąlygas gali patikslinti padalinio serviso vadovas. Atsakovė telefonu Kauno padalinio vadovo pasiteiravo apie serviso įkainius ir buvo informuota, kokie yra valandiniai techninio aptarnavimo ir diagnostikos įkainiai (kurie, be kita ko, pateikiami ir trečiojo asmens internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini)) ir kad galutinė kaina nustatoma pagal realiai sugaištą laiką, bei pateikė užsakymą atlikti 1000 moto valandų aptarnavimą ir diagnostiką. Taigi akivaizdu, jog dėl aukščiau paminėtų priežasčių tikslios krautuvo techninio aptarnavimo ir diagnostikos kainos trečiojo asmens serviso vadovas negalėjo pateikti. Teismo vertinimu, šiame kontekste taip pat svarbu atkreipti dėmesį į trečiojo asmens atstovo bei liudytojo B. S. teismo posėdžio nurodytus argumentus, jog kiek gali tiksliai užtrukti diagnostika, nėra įmanoma iš anksto suplanuoti ir sužinoti, ypač technikai, kuri niekada nebuvo prižiūrima/remontuojama trečiojo asmens serviso tarnybos, o diagnostika, lyginant su lengvųjų automobilių diagnostika yra žymiai didesnės apimties ir sudėtingumo, todėl, priešingai nei teigia atsakovė, akivaizdu, jog serviso vadovas pokalbio su atsakove metu negalėjo įvardinti bendros transporto priemonės techninio aptarnavimo ir diagnostikos kainos ir dėl jos susitarti su atsakove. Pažymėtina, jog atsakovė buvo informuota apie tai, kokie yra valandiniai techninio aptarnavimo ir diagnostikos įkainiai ir kad galutinė kaina nustatoma pagal realiai sugaištą laiką, atitinkamai, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovei tai tiko ir ji užsakė pradinio kreditoriaus paslaugas. Minėtą aplinkybę pagrindžia ir byloje pateiktas UAB “Intrac Lietuva” 2020-02-12 el. laiškas siųstas atsakovei. Taigi byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog šalys negalėjo susitarti dėl galutinės atsakovės užsakytų paslaugų kainos, t. y. jog krautuvo techninis aptarnavimas ir diagnostika kainuos 1160 EUR. Juo labiau, atsižvelgus į tai, jog darbai buvo atliekami atsakovės teritorijoje, o atsakovės įgaliotas asmuo stebėjo visą procesą ir nuolatos klausinėjo pradinio kreditoriaus darbuotojo (mechaniko) apie transporto priemonės būklę, problemas, bei prašė patikrinti vieną ar kitą papildomą mazgą, kas taip pat įtakojo galutinę darbų kainą bei darbų apimtį.
36. Teismui išsamiai susipažinus su byloje pateiktu atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktu Nr. 2000032572, nustatyta, jog buvo atlikta gana išsami krautuvo diagnostika, bei techninis aptarnavimas, kuris apėmė 12 filtrų, alsuoklio, hidraulinės alyvos (140 L), alyvos (46 L), aušinimo skysčio (25 vnt.) ir kt. pakeitimą. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas B. S. nurodė, jog iš serviso vadovo buvo gautas nurodymas nuvykti pas klientą atlikti krautuvo diagnostiką ir techninį aptarnavimą. Liudytojas, sutartu laiku atvykęs kartu su kitu mechaniku į nurodytą vietą, neužilgo pradėjo darbus. Atsisėdus į techniką ir pabandžius ją užvesti, technikos užvesti nepavyko. Tada buvo pradėtos aiškintis neužvedimo priežastys, naudojama techninė literatūra. Po kurio laiko pašalinus tam tikrus gedimus, technika buvo užvesta. Toliau buvo atliekama vizualinė krautuvo diagnostika, per kurią buvo pastebėta nemažai krautuvo trūkumų, kurie ir buvo užfiksuoti atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte. Liudytojas teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad krautuvas nuo užvedimo spynelės nesivedė. Pradėjus spręsti šią problemą, buvo rastas papildomas išsilydęs laidas, kuris kėlė grėsmę technikai. Pašalinus šį trūkumą/gedimą, krautuvas pradėjo tinkamai užsivesti ir važiuoti. Teismo posėdžio metu liudytojo išdėstytų paaiškinimų ir argumentų atsakovės atstovas neginčijo ir nekvestionavo. Taigi kaip matyti iš bylos medžiagos, buvo atlikta gana išsami krautuvo diagnostika, kuri apėmė ne tik kompiuterinę, bet ir vizualinę diagnostiką, bei atliktas techninis aptarnavimas, kurio metu buvo pakeisti filtrai (12 vnt.), alsuoklis, hidraulinė alyva (140 L), alyva (46 L), aušinimo skystis ( 25 vnt.) ir kt. Teismo vertinimu, atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte pateikta informacija, bei liudytojo išsamiai paaiškintos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, jog tokios diagnostikos, kokia buvo padaryta atsakovės krautuvui, nėra įmanoma padaryti per 1 val. Be to, byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kurios atsakovė taip pat neginčijo ir nekvestionavo, jog mechanikams pradėjus darbus, technikos užvesti nepavyko, o technikos neužvedus, negalėjo būti atliktas techninis aptarnavimas ir toliau tęsiami darbai, leidžia teismui konstatuoti, jog tai taip pat įtakojo galutinę darbų kainą bei darbų apimtį.
37. Pažymėtina, jog rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
38. Teismas kritiškai vertina ir atsakovės teiginius, jog trečiojo asmens mechanikai į atsakovės teritoriją atvyko apie 10 val., o išvyko apie 12.30 val. (t. y. užtruko apie 2,5 val.), todėl sunkiai tikėtina, kad darbų perdavimo-priėmimo akte nurodyti darbai (diagnostika - 5 val., techninis aptarnavimas (pas klientą) - 9 val., diagnostinio kompiuterio naudojimas – 1 val.), iš viso galėjo būti atlikti. Tačiau minėtai aplinkybei pagrįsti atsakovė nepateikė jokių įrodymų. Tuo tarpu, kaip teismo posėdžio metu nurodė liudytojas B. S., pas atsakovę jis kartu su kitu mechaniku atvyko apie 8.30 val. Darbus pradėjo apie 8.40 val, o darbus baigė apie 15.30 – 15.40 val. Šias aplinkybes pagrindžia ir byloje pateiktas atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas Nr. 2000032572, iš kurio matyti, jog 2 mechanikai krautuvo diagnostikai atlikti užtruko 5 val. ( t. y. po 2,5 val. kiekvienas mechanikas), o techniniam aptarnavimui (pas klientą) - 9 val. ( t. y. po 4,30 val. kiekvienas mechanikas). Kaip paaiškino liudytojas ir tai patvirtino trečiojo asmens atstovas, atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte nurodytas sugaištas laikas, tai yra laikas nuo darbų pradžios iki jų pabaigos ir tas laikas atsiranda, kai darbai yra užbaigiami pagal faktą, o diagnostinio kompiuterio panaudojimas yra vienkartinis mokestis, su kuriuo atsakovė buvo supažindinta dar prieš jai pateikiant užsakymą. Be kita ko, kaip jau minėta, valandiniai serviso įkainiai yra pateikiami ir trečiojo asmens internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini), todėl atsakovės teiginiai, jog diagnostinio kompiuterio panaudojimas turėtų įeiti į pačios diagnostikos kainą ir negali būti imamas atskiras mokestis, o trečiojo asmens mechanikai pas klientą ( t. y. atsakovę) užtruko tik apie 2,5 val., atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
39. Teismas taip pat visiškai nesutinka ir su atsakovės argumentu, jog nagrinėjamu atveju nebuvo reikalingi du darbuotojai atlikti krautuvo diagnostiką ir techninį aptarnavimą. Teismo posėdžio metu tiek liudytojas, tiek ir trečiojo asmens atstovas paaiškino, jog į didesnės apimties darbus ir nemačius technikos, dažniausiai yra siunčiami du mechanikai. Jokių pastabų ar pretenzijų dėl to, jog atlikti atsakovės užsakytus darbus atvyko du mechanikai, atsakovės įgaliotas nereiškė, darbų stabdyti neprašė. Teismo posėdžio apklaustas liudytojas B. S. labai detaliai ir išsamiai paaiškino, jog darbus mechanikai atlikinėjo ne kartu, o juos pasiskirstę. Priešingų įrodymų atsakovė į bylą nepateikė ir nenurodė. Be to, kaip minėta, baigus darbus, serviso mechanikas pateikė atsakovės įgaliotam atstovui A. K. susipažinti su atliktų serviso paslaugų aktu elektroniniame formate (programa „TASKER“). Programoje pateikiama sunaudotų medžiagų, bei atliktų darbų apimtis ir kaina. Klientas prieš pasirašant aktą patvirtina, kad sutinka arba nesutinka su suteiktų paslaugų apimtimi/kokybe ir pan. Jei klientas nesutinka su akte pateikta informacija ar turi kitų pastabų, prieš pasirašant aktą gali ir turi įrašyti savo pastabas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju jokių pastabų, tame tarpe ir dėl dviejų darbuotojų, iš atsakovės pusės pateikta nebuvo, o paslaugų suteikimas įvertintas „Gerai“.
40. Pagal CPK 178 straipsnį, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, o nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, atsakovė neįrodė savo atsikirtimų į ieškinį pagrįstumo (CPK 178 str.).
41. Taigi, teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie paslaugų ir medžiagų kainas, kad tarp šalių buvo susitarta dėl darbų apimties, t. y. ne tik dėl 1 val. kompiuterinės krautuvo diagnostikos, bet krautuvo diagnostikos apskritai. Atsakovės įgaliotas asmuo susipažinęs su jam pateiktu atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktų, jokių pastabų ar pretenzijų, nei dėl sunaudotų medžiagų, nei dėl atliktų darbų apimties ir kainos nereiškė. Priešingai, paslaugų suteikimą įvertino „Gerai“. Teismas taip pat konstatuoja, jog nagrinėjamos bylos kontekste šalys negalėjo susitarti dėl galutinės atsakovės užsakytų paslaugų kainos, t. y. jog krautuvo techninis aptarnavimas ir diagnostika kainuos 1160 EUR, kadangi kiek gali tiksliai užtrukti diagnostika, nėra įmanoma iš anksto suplanuoti ir sužinoti, ypač technikai, kuri niekada nebuvo prižiūrima/remontuojama trečiojo asmens serviso tarnybos, ir kuri, tik pradėjus darbus, netgi neužsivedė, o diagnostika, lyginant su lengvųjų automobilių diagnostika yra žymiai didesnės apimties ir sudėtingumo. Atsakovė buvo informuota apie tai, kokie yra valandiniai techninio aptarnavimo ir diagnostikos įkainiai ir kad galutinė kaina nustatoma pagal realiai sugaištą laiką, atitinkamai, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovei tai tiko ir ji užsakė pradinio kreditoriaus paslaugas. Pažymėtina ir tai, jog atsakovės įgaliotas asmuo stebėjo visą atliekamų darbų procesą ir nuolatos klausinėjo pradinio kreditoriaus darbuotojo (mechaniko) apie transporto priemonės būklę, problemas, bei prašė patikrinti vieną ar kitą papildomą mazgą, kas taip pat įtakojo galutinę darbų kainą bei darbų apimtį. Atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto pagrindu išrašytos 2020 m. sausio 27 d. PVM sąskaitos – faktūros, kaip išrašytos be pagrindo, atsakovė negrąžino, dalį jos net apmokėjo.
42. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o kita šalis (užsakovas) įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Atsakovė, nustatytu terminu su pradine kreditore ar ieškove pilnai neatsiskaičiusi – nesumokėdama už suteiktas transporto priemonės (krautuvo) techninio aptarnavimo ir diagnostikos paslaugas, pažeidė savo sutartines prievoles. Dėl to konstatuotina, kad nėra pagrindo keisti ar naikinti priimtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. preliminaraus sprendimo dalies, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 895,27 EUR skola (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.487 straipsnio 1 dalis).
43. Kaip nepagrįstus atmetus atsakovės atsikirtimus dėl pagrindinio ieškovės reikalavimo, nepakeistomis paliekamos ir kitos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. preliminaraus sprendimo dalys.
44. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalies nuostatą netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Remiantis CK 6.72 straipsniu, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Nagrinėjamu atveju 2020 m. sausio 6 d. sudarytos Serviso paslaugų teikimo ir prekių pirkimo-pardavimo sutarties 2.5 punktu atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už prekes per 15 kalendorinių dienų nuo sąskaitos - faktūros išrašymo dienos, o pradelsusi atsikaityti, atsakovė įsipareigojo sumokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo pradelstos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Įvertinus šią aplinkybę, taip pat tai, kad atsakovė laiku neįvykdė savo prievolės laiku visiškai atsiskaityti su ieškovė pagal pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 65,35 EUR dydžio delspinigius yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
45. Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido sutartinės prievolės įvykdymo terminą, šis ieškovės reikalavimas taip pat tenkinamas ir ieškovei priteisiama iš atsakovės 40,00 EUR skolos išieškojimo išlaidų.
46. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Kadangi tarp šalių sudaryta sutartis laikytina komercine sutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2003 m. gruodžio 9 d. Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo Nr. IX-1873 3 straipsnio nuostatomis ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą 1000,62 EUR (895,27 EUR + 65,35 EUR + 40 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 10 d.) iki teismo preliminaraus sprendimo visiško įvykdymo.
47. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 11,00 EUR žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį ir 300,00 EUR išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 311 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
48. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 10,25 EUR, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 EUR). Atsižvelgiant į tai, valstybei iš atsakovės yra priteistina 10,25 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 92 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties.
49. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas konstatuoja, kad keisti ar naikinti priimto preliminaraus teismo sprendimo nėra pagrindo, t. y. nėra pagrindo atmesti ieškinio reikalavimo dėl 895,27 EUR įsiskolinimo priteisimo ir išvestinių ieškinio reikalavimų (šio galutinio sprendimo 45-48 punktai), todėl teismo 2020 m. liepos 10 d. preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR CPK 276 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei UAB „Juris LT“, juridinio asmens kodas 303262509, iš atsakovės UAB „Crumina“, juridinio asmens kodas 134261289, 895,27 EUR (aštuonių šimtų devyniasdešimt penkių eurų ir 27 ct) skolą, 65,35 EUR (šešiasdešimt penkis eurus ir 35 ct) delspinigių, 40,00 EUR (keturiasdešimt eurų) ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1000,62 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 311 EUR (tris šimtus vienuolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės UAB „Crumina“, juridinio asmens kodas 134261289, 10,25 EUR (dešimt eurų ir 25 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Marina Vladimircevienė