(S)

2014 m. kovo 27 d.

Kupiškis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis,

sekretoriaujant Redai Stonikienei, dalyvaujant:

prokurorui G. S. ,

nukentėjusiajai E. G. Š. ,

kaltinamojo gynėjui advokatui Jonui Algimantui Pakarkliui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

R. K. , a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis (teigia, kad yra neįgalus, jam nustatytas 40 % darbingumo lygis) gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2012 m. kovo 22 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d., 145 str. 1 d., laisvės apribojimu 1 m.; 2) 2012 m.   kovo 28 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 145 str. 1 d. laisvės apribojimu 8 mėn.; 2012 m. gegužės 3 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartimi 2012-03-22 ir 2012-03-28 nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir R. K. paskirta galutinė 1 m. 5 mėn. laisvės apribojimo bausmė; 2013-04-15 išbrauktas iš probacijos skyriaus registro kaip atlikęs bausmę,

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d.,

n u s t a t ė :

Kaltinamasis R. K. 2013 m. gruodžio 4 d., apie 22.00 val., gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino nužudyti sugyventinę E. G. Š. jai sakydamas, kad „užmušiu tave“, sudavė su žarstekliu, grąžtu ne mažiau tris smūgius nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas, į veido sritį, peiliu įdūrė į dešinės rankos pirštą, taip padarydamas poodines kraujosruvas dešinės akies išoriniame kampe ir dešiniame dilbyje, taip tyčia nukentėjusiajai E. G. Š. padarė nežymų sužalojimą bei grasino nužudyti žmogų, dėl ko E. G. Š. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.   

Kaltinamasis R. K. kaltę iš esmės pripažino visiškai, paaiškino, jog tą vakarą tarp jo ir E. G. Š. kilusio konflikto metu jis galėjo pagrasinti E. G. Š. nužudymu, galėjo suduoti žarstekliu, tačiau nepamena, kad būtų sudavęs grąžtu, dūręs peiliu, galvoja, kad to negalėjo daryti. Tačiau pripažino, kad nukentėjusioji, būdama katalikė, melagingų parodymų neduoda, jis pats galėjo kai kurias aplinkybes ir pats pamiršti dėl dabartinės savo ligos, tuometinio girtumo. Paaiškino, jog E. G. Š. nėra jo sugyventinė, jis yra gyvenęs su jos dukra iki šios žūties, po jos žūties pasiliko ir gyveno E. G. Š. namuose. Šiuo metu E. G. Š. namuose nebegyvena, nuolat gydosi sunkią ligą. Dėl nusikalstamos veikos gailisi, su nukentėjusiąja yra susitaikę.

Be visiško kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodoma šiais teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

Nukentėjusioji E. G. Š. parodė, jog R. K. nėra jos sugyventinis, jis yra buvęs jos dukters sugyventinis, likęs gyventi jos namuose po dukters žūties prieš septynerius metus. Tą vakarą konfliktas kilo po to, kai ji pylė vandenį į R. K. degtinę, norėdama šiek tiek ją atskiesti, kai tai pamatęs R. K. puolė prie jos sakydamas, kad užmuš. Ji pasiėmė šalia buvusi grąžtą ir gindamasi nuo R. K. šiuo grąžtu sudavė vieną kartą per ranką (kliudė pirštą), po ko R. K. grąžtą atėmė ir pradėjo smurtauti prieš ją. Kiek smūgių sudavė, ji neskaičiavo, tačiau pamena, jog buvo suduota per galvą, antras smūgis buvo per ranką, buvo duodama ir žarstekliu, ir iš jos atimtu grąžtu, be to, R. K. taip pat peiliu švaistydamasis kliudė jai ranką. Pradėjus smurtauti prieš ją, ji pabėgo iš namų pro langą ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą, po to atvyko ir policija. Šiuo metu jokių pretenzijų kaltinamajam ji neturi, jie yra susitaikę, ji jam dovanojusi, kaltinamasis po šio įvykio gyvena atskirai ir jos namuose nebesilanko, ji ir nepageidauja, kad šis lankytųsi.

Iš pareiškimo (b.l. 1) matyti, jog E. G. Š. į policiją kreipėsi 2013-12-04, nurodė įvykio aplinkybes, paaiškino, jog R. K. sudavė apie 3 smūgius į įvairias kūno vietas. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 10-13) matyti, jog 2013-12-05 apžiūrėjus namą esantį, (duomenys neskelbtini) jame rasti ir paimti grąžtas, žarsteklis, peilis, kurie apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti (b.l. 14-15) bei grąžinti nukentėjusiajai (b.l. 17). Iš asmens apžiūros protokolo (b.l. 24-25) matyti, jog 2013-12-04 vizualiai apžiūrint E. G. Š. matomi dešinės rankos riešo vidinės srities sumušimai, dešinės rankos II-o piršto durtinė žaizda, dešinio antakio sumušimas. Iš specialisto išvados Nr. G 1657/13 (05) (b.l. 29) matyti, jog E. G. Š. padaryta poodinės kraujosruvos dešinės akies išoriniame kampe, smakre, dešiniame dilbyje, kairiame žaste paveikus kietais bukais daiktais, dešinės akies kampe ir dešiniajame dilbyje dviem trauminiais poveikiais, dviejų parų laikotarpyje iki apžiūros, smakre ir kairiame žaste dviem trauminiais poveikiais, ne mažiau kaip tris paras iki apžiūros, sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Iš asmens blaivumo testo (b.l. 63) matyti, jog 2013-12-05 02 val. 26 min. R. K. nustatytas 2.07 promilių girtumas.

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis R. K. , būdamas neblaivus, tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš šeimos narį – kartu su juo gyvenusios žuvusios sugyventinės motiną E. G. Š. , taip sukeldamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, be to, grasino nukentėjusiajai sakydamas „užmušiu“, dėl ko nukentėjusiajai E. G. Š. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas, todėl R. K. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d., BK 145 str. 1 d. Pripažįstama, jog R. K. prieš nukentėjusiąją naudojo fizinį smurtą ir grasino nebe pirmą kartą, įvertinus R. K. būseną ir konflikto priežastį (buvo vidutinio girtumo būsenoje, dėl girtumo ir pykčio buvo agresyvus, įsiaudrinęs, kai pamatė, kad nukentėjusioji skiedžia vandeniu jo degtinę), dėl ko E. G. Š. turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog R. K. galėjo savo grasinimą įgyvendinti. Teismas atmeta kaltinamojo paaiškinimus, jog sudavė vieną smūgį žarstekliu, peiliu kaip ir negrasino, tačiau pats pripažino, jog dalies įvykio aplinkybių dėl progresuojančios ligos, girtumo gali ir neprisiminti, taip pat pripažino, kad nukentėjusioji, būdama uoli katalikė, duodama parodymus nemeluoja. Teismas tik patikslina, jog nukentėjusioji nėra kaltinamojo sugyventinė, kaip buvo nurodyta kaltinime (tą aplinkybę teisiamajame posėdyje paneigė abu proceso dalyviai), tačiau teismas pripažįsta, jog ir smurtas prieš buvusios partnerės (sugyventinės) motiną, kuriuos namuose kaltinamasis gyveno po partnerės (sugyventinės) mirties, atitinka šeimos nario, apibrėžto BK 248 str. 2 d., sąvoką. Taip pat teismas, atsižvelgęs į kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus, specialisto išvadoje, asmens apžiūros protokole užfiksuotus duomenis patikslina naudoto fizinio smurto apimtį, kadangi nei vienas iš proceso dalyvių nenurodė tiek smūgių skaičiaus, kuris yra nurodytas kaltinime, to nepatvirtino ir objektyviai užsifiksavę duomenys, taip pat iš kaltinimo šalina padarytas poodines kraujosruvas smakre ir kairiame žaste, nes, kaip matyti iš specialisto išvados, surašytos 2013-12-05 12:00, šie sužalojimai padaryti ne mažiau kaip tris paras iki apžiūros (kaltinamasis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką 2013-12-04 vakare, tad objektyviai atlikti veiksmų, kurių pėdsakai užsifiksavę ne mažiau kaip dvi paros iki nusikalstamos veikos padarymo, negalėjo). Antra vertus, negalima nesutikti su kaltinamojo R. K. pamąstymais teisminio nagrinėjimo metu, jog vargiai nukentėjusioji po tiek smūgių, kurie yra inkriminuoti kaltinamajam, būtų atsipirkusi tik nežymiu sveikatos sutrikdymu ar sužalojimais, kurie jai buvo užfiksuoti. Šis kaltinimo patikslinimas esminių faktinių aplinkybių nepakeitė, kaltinamojo padėties nepablogino ir jo teisių nesuvaržė.

Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltę pripažįsta visiškai, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas, skirdamas kaltinamajam R. K. bausmę dėl šių nusikalstamų veikų, padarymo atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padaryti du nesunkūs tyčiniais nusikaltimai, sudarantys idealiąją sutaptį, kuriais pasikėsinta į kito asmens fizinę ir psichinę sveikatą, smūgių skaičių, naudoto smurto trukmę, pobūdį, priežastis, grasinimų skaičių ir jų pobūdį. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: yra anksčiau teistas (b.l. 33-36, 38-41, 42-44, 45-46), baustas administracine tvarka (b.l. 50), yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, viena – sunkinanti, charakterizuojamas patenkinamai (b.l. 54). Remiantis BK 56 str. 1 d., asmeniui, teistam už tyčinį nusikaltimą ir vėl kaltinamam tyčinio nusikaltimo padarymu, paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Tačiau siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, atsižvelgus į tai, jog kaltinamasis yra sunkiai sergantis (b.l. 85), šiuo metu, teigia, nebevartoja alkoholio, intensyviai gydosi, nukentėjusioji E. G. Š. atleido kaltinamajam, pretenzijų nereiškia, su juo yra susitaikiusi ir jam yra atleidusi, atsižvelgus į jau paminėtą pavojingumo laipsnį (smurto priežastis, intensyvumą ir trukmę), teismas kaltinamajam R. K. už nusikalstamų veikų padarymą skiria prokuroro siūlomą ir sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, bausmės dydis parenkamas sankcijos ribose. Bausmės, atsižvelgus į tai, jog nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.), į bausmės laiką įskaitomas R. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laiką nuo 2013-12-05 1 val. 40 min. iki 2013-12-05 10 val. 45 min. (viena para laikinojo sulaikymo), sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Nors prokuroras kaltintajam prašo taikyti BK 641 str. nuostatas, tai yra sumažinti paskirtą bausmę trečdaliu, pažymėtina, kad byla baigta ją išnagrinėjus bendro proceso tvarka bei joje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl mažinti paskirtą bausmę nėra pagrindo. Teismas taip pat neatsižvelgia ir kaltinamojo gynėjo prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. ir baudžiamąją bylą nutraukti, nes tam nėra visų pagrindų, numatytų BK 38 str. Taip pat teismas įvertinęs tas aplinkybes, jog dėl nusikalstamų veiksmų prieš nukentėjusiąja kaltinamojo atsakomybės klausimas sprendžiamas trečią kartą, teismas kaltinamajam skiria ir baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens (BK 721 str.) bei nustato terminą iki jam paskirtos bausmės vykdymo pabaigos.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

R. K. pripažinti kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir paskirti 10 mėn. (dešimties mėnesių) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus gydymosi laikotarpį stacionarioje gydymo įstaigoje;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir paskirti 3 mėn. (trijų mėnesių) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus gydymosi laikotarpį stacionarioje gydymo įstaigoje.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu bei galutinę bausmę paskirti 10 mėn. (dešimties mėnesių) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. K. bausmės atlikimo laikotarpiu kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus gydymosi laikotarpį stacionarioje gydymo įstaigoje.

Į bausmės įskaityti R. K. laikinajame sulaikyme 2013 m. gruodžio 5 d. išbūtą laiką (vieną parą), ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 8 p., 721 str., R. K. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo metu prisiartinti prie nukentėjusiosios E. G. Š. .

Išaiškinti R. K. , jog jam iki teismo nustatyto termino pabaigos draudžiama bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja E. G. Š. , lankytis vietose, kuriose tuo metu būna nukentėjusioji.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą R. K. , iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti tą pačią, nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Teisėjas                                                                      Virginijus Skaraitis