Civilinė byla Nr. 2A-384/2013
Teismo proceso Nr.2-55-3-003872011-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 60; 61; 121.21.;(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gegužės 13 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo ERGO Kindlustuse AS (uždarosios akcinės bendrovės „Ace Logistics“ teisių perėmėjo) ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Berita“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4461-611/2011 pagal pradinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ace Logistics“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Euroekspedicija“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Berita“ dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Timėjas“.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl vežėjo, praradusio krovinį, atsakomybės ribų pagal CMR Konvencijos 23 straipsnio 4 dalį bei dėl subjekto, turinčio teisę pareikšti ieškinį vežėjui dėl krovinio praradimo.
Pradinis ieškovas UAB „Ace Logistics“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Euroekspedicija“ ir UAB „Berita“ 173 097,33 Lt nuostolių, 6 procentų procesines palūkanas ir 9 513,75 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį grindė draudimo išmokos išmokėjimu dėl prarasto krovinio.
Ieškinyje nurodė, kad JAV bendrovė Lenze AC Tech Corporation Rusijos bendrovei OOO „Promsytex“ pardavė 1229,20 kg (bruto) 90 309 USD vertės įvairių modelių greičių įrenginius EXW sąlygomis.
Rusijos bendrovė OOO „Promsytex“ sudarė krovinio ekspedijavimo sutartį su Rusijos įmone OOO „Atlantic Cargo Service – AKS“, o pastaroji 2010 m. kovo 25 d. sudarė ekspedijavimo sutartį su ieškovu UAB „Ace Logistics“, kuris organizavo krovinio pervežimą oro transportu iš JAV į Frankfurtą (Vokietija) ir kelių transportu iš Frankfurto į Lietuvą.
2010 m. kovo 25 d. ieškovas UAB „Ace Logistics“ savo verslo partnerei įmonei Panalpina Welttransport GmbH (toliau tekste - „Panalpina“) pateikė užsakymą organizuoti dalį vežimo, o pastaroji įsipareigojo organizuoti krovinio vežimą oro transportu iš JAV į Vokietiją, priimti krovinį Vokietijoje ir jį išsiųsti į Lietuvą. „Panalpina“ taip pat įsipareigojo atlikti visus formalumus, susijusius su krovinio įvežimu į Europos Sąjungos rinką bei mokesčių sumokėjimu. Krovinys į Vokietiją buvo nugabentas sėkmingai.
Honkongo įmonė „iLike Electronics Co., Ltd.“ pardavė UAB „Acme Baltija“ 2 733 kg 25 675 USD vertės įvairių modelių ausines FOB Shenzhen sąlygomis. Pirkėjas UAB „Acme Baltija“ organizavo krovinio vežimą iš Honkongo į Lietuvą ir 2010 m. kovo 10 d. UAB „Acme Baltija“ su ieškovu UAB „Ace Logistics“ sudarė krovinio ekspedijavimo sutartį, pagal kurią, ieškovas UAB „Ace Logistics“ organizavo krovinio pervežimą oro transportu iš Kinijos į Frankfurtą (Vokietija) ir kelių transportu iš Frankfurto į Lietuvą.
2010 m. kovo 25 d. ieškovas UAB „Ace Logistics“ įmonei „Panalpina“ pateikė užsakymą organizuoti dalį vežimo ir „Panalpina“ įsipareigojo organizuoti krovinio vežimą oro transportu iš Kinijos į Vokietiją, priimti krovinį Vokietijoje ir jį išsiųsti į Lietuvą. „Panalpina“, taip pat įsipareigojo atlikti visus formalumus, susijusius su krovinio įvežimu į Europos Sąjungos rinką bei mokesčių sumokėjimu. Krovinys į Vokietiją buvo nugabentas sėkmingai.
2010 m. kovo 30 d. atsakovas UAB „Euroekspedicija“ pagal ieškovo UAB „Ace Logistics“ pateiktą užsakymą įsipareigojo atlikti abiejų krovinių pervežimą iš Frankfurto (Vokietija) į Vilnių.
UAB „Euroekspedicija“ krovinių pervežimui pasitelkė trečiąjį asmenį UAB „Berita“.
Pakrautas vilkikas iš Vokietijos į Lietuvą išvyko 2010 m. balandžio 1 d., į Lietuvos teritoriją įvažiavo 2010 m. balandžio 4 d. ir sustojo UAB „Timėjas“ priklausančioje stovėjimo aikštelėje, kurioje vairuotojas vilkiką su kroviniais paliko. 2010 m. balandžio 5 d. iš minėtos aikštelės vilkikas su kroviniu buvo pavogtas.
Ieškovas pareikalavo atsakovų atlyginti žalą, tačiau atsakovai to nepadarė. Ieškovo patirtus nuostolius sudaro atlyginti nuostoliai už OOO „Promsytex“ krovinį, taip pat krovinio vežimo oru iš JAV į Vokietiją ir iš Kinijos į Vokietiją išlaidos bei muito ir pridėtinės vertės mokesčiai. Ieškovo teigimu, pradinis ieškovas turi teisę reikšti ieškinį atsakovams, nes būtent jis patyrė nuostolius dėl krovinio praradimo, nes atlygino krovinio siuntėjams šių nuostolius. Pradinis ieškovas už prarastą krovinį atlygino ekspeditoriui OOO „Atlantic Cargo Service“, o ši – krovinio siuntėjui OOO „Promsytex“, 15 546,24 USD (42 211,15 Lt). Ši suma gauta apskaičiuota pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis CMR Konvencijos 23 straipsnio 4 dalimi, pradinis ieškovas turėjo atlyginti 50 559,14 Lt už krovinio vežimą oru iš JAV ir Kinijos į Vokietiją išlaidas, bei 80 327,04 Lt muito mokestį ir PVM. Ieškovas UAB „Ace Logistics“ savo civilinę atsakomybę buvo apdraudęs draudimo bendrovėje ERGO Kindlustuse AS, kuri jam išmokėjo 180 444,71 Lt draudimo išmoką. Vadovaujantis CK 6.1015 straipsniu, reikalavimo teisė į atsakovus perėjo ieškovo draudikui, todėl ERGO Kindlustuse AS įstojo ieškovu į bylą vietoje UAB „Ace Logistics“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – ieškovui ERGO Kindlustuse AS iš atsakovų UAB Euroekspedicija“ ir UAB „Berita“ solidariai priteisė 40 027,22 Lt nuostolių, 5 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą, o kitoje dalyje ieškinį atmetė; iš ieškovo ERGO Kindlustuse AS atsakovui UAB „Berita“ priteisė 489,04 Lt, atsakovui UAB „Euroekspedicija“ 1093,04 Lt ir valstybei 31 Lt bylinėjimosi išlaidų; valstybei iš atsakovų UAB „Berita“ ir UAB „Euroekspedicija“ taip pat priteisė po 4,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad 2010 m. kovo 29 d. transporto užsakymu – sutartimi (29 b. l.), atsakovas UAB „Euroekspedicija“ įsipareigojo pristatyti krovinį į Lietuvą, taip pat prisiėmė atsakomybę už krovinio saugumą viso vežimo metu (30-31 b. l.), todėl pagal CMR konvencijos 3 straipsnį, atsakovas laikytinas vežėju ir atsakingu už UAB „Berita“, kurio paslaugomis naudojosi vežimo metu, veiksmus. Ieškinys dėl krovinio praradimo gali būti pateiktas pirmajam, paskutiniajam arba tam vežėjui, kuris vykdė vežimą tuo metu, kai atsitiko tai, kas sąlygojo krovinio praradimą, todėl laikė, kad pagal CMR 36 straipsnį, ieškinys gali būti reiškiamas UAB „Euroekspedicija“. Kadangi krovinys atsakovui UAB „Berita“ buvo perduotas 2010 m. balandžio 1 d., o atsakovas UAB „Euroekspedicija“ pagal CMR Konvencijos 3 straipsnį yra atsakingas už UAB „Berita“ veiksmus, todėl atsakomybę už krovinio praradimą prisiėmė abu atsakovai, todėl abu atsakovai yra solidariai atsakingi už krovinio praradimą (CK 6.6 str. 3 d., CMR konvencijos 17 str. 1 d.). Teismas taip pat konstatavo, kad ieškinį vežėjui turi teisę pareikšti siuntėjas, gavėjas, asmuo, sudaręs su vežėju vežimo sutartį, nors ir nebuvo nei siuntėjas, nei gavėjas, bet atlyginio šiems nuostolius, taip pat asmuo, nors ir nesudaręs sutarties su vežėju, bet nuostoliai padaryti jam priklausančiai nuosavybei. Nagrinėjamu atveju, UAB „Ace Logistics“ sudarė sutartį su atsakovu UAB „Euroekspedicija“ dėl krovinio vežimo iš Vokietijos į Lietuvą, UAB „Ace Logistics“ dėl įmonei OOO „Promsytex“ skirto krovinio praradimo atlygino žalą įmonei Atlantic Cargo Service, o pastaroji įmonė atlygino žalą krovinio gavėjui OOO „Promsytex“ (40-43, 45, 46-49 b. l.). Su atsakovu UAB „Euroekspedicija“ sutartį dėl vežimo sudarė UAB „Ace Logistics“ (29, 30-31 b. l.), todėl laikė, kad pradinis ieškovas UAB „Ace Logistics“ buvo tinkamas ieškovas byloje. Teismas ieškovo reikalavimą dėl muito mokesčių, PVM ir vežimo oru išlaidų atlyginimo atmetė, motyvuodamas tuo, kad gali būti atlyginami tik tiesioginį priežastinį ryšį su vežimu turintys mokėjimai, kurie neapima muitų rinkliavų, kitų su vežimu susijusių mokėjimų, atliktų iki perduodant krovinį vežėjui (CMR konvencijos 23 -24, 26 str., 28 str.). Be to, krovinio siuntėjas ar gavėjas tarptautiniame važtaraštyje nebuvo susitarę su atsakovais dėl CMR konvencijos 24, 26 straipsniuose įtvirtintos teisės nustatyti papildomą krovinio vertę taikymo (CMR konvencijos 23 str.6 d.), todėl sprendė, kad atsakovų atsakomybę riboja CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalis, nustatanti, jog kompensacija už prarastą krovinį negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto (SDR) už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio. Kadangi CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalis riboja priteistinų palūkanų dydį iki 5 procentų, ieškovo reikalavimą dėl 6 procentų procesinių palūkanų priteisimo tenkino iš dalies.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Atsakovas UAB „Berita“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas ir ieškinį atmesti visiškai, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas ir priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pradinis ieškovas UAB „Ace Logistics” nebuvo nei krovinio siuntėjas, nei krovinio gavėjas, o tik ekspeditorius, todėl pradinis ieškovas negalėjo pareikšti ieškinio tuo pagrindu, kad jis buvo krovinio siuntėju ar gavėju. Net ir laikant, kad pradinis ieškovas galėtų būti pripažintas krovinio siuntėju ar gavėju, šis statusas nereiškia, kad siuntėjas ar gavėjas visais atvejais turi teisę reikšti ieškinį vežėjui, nes teismų praktikoje, kuria rėmėsi teismas, nurodyta, jog tuo atveju, jei siuntėjas nėra tiesiogiai sudaręs sutarties su vežėju, o žala padaryta ne jam priklausančiam turtui, jis neturi teisės patraukti vežėją atsakomybėn.
2. Vien tik žalos atlyginimo OOO „Promsytex” faktas, byloje neįrodžius aplinkybės, kad būtent OOO „Promsytex” patyrė nuostolius dėl krovinio praradimo, nesudaro pagrindo teigti, kad pradinis ieškovas įgijo reikalavimo teisę į vežėjus. Kiekvienu atveju turėtų būti aiškinamasi, ar asmuo, kuriam yra atlikti krovinio vertės mokėjimai, pats yra patyręs nuostolių dėl krovinio praradimo. Nagrinėjamu atveju, pradinis ieškovas turėjo įrodyti ne tik tą faktą, kad jis atlygino nuostolius krovinio gavėjui (OOO „Promsytex), tačiau ir tai, kad krovinio gavėjas patyrė nuostolių dėl krovinio praradimo. Būtent tokios pozicijos atsakovai laikėsi bylos nagrinėjimo metu, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.
3. Reikalavimo teisės perleidimo pagrindu, reikalavimo gavėjas negali įgyti daugiau teisių į trečiuosius asmenis, nei turėjo perleidėjas. Todėl pradinis ir naujas ieškovas turėjo įrodyti, kad reikalavimo perleidėjas OOO „Promsytex”, tokią reikalavimo teisę turėjo.
3. Tiek pradinis, tiek ir vėliau į bylą įstojęs ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtent OOO „Promsytex“ krovinio praradimo metu buvo krovinio savininku, taip pat nepateikė įrodymų apie tai, kad OOO „Promsytex“ už krovinį sumokėjo jo pradiniam savininkui (pardavėjui) JAV įmonei Lenze AC Tech Corporation. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė, laikydamas, kad vien tik nuostolių atlyginimo krovinio gavėjui faktas pats savaime suteikia teisę reikšti ieškinį vežėjui.
Ieškovas ERGO Kindlustuse AS apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas ir šioje dalyje ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai laikė, kad muitai ir importo PVM buvo sumokėti iki atsakovai priėmė krovinį pervežimui. Minėti mokesčiai buvo sumokėti po to, kai krovinys buvo prarastas. Šią aplinkybę patvirtina Giessn'o pagrindinės muitinės 2010 m. birželio 1 d. importo mokesčių ataskaita Nr. AT/S/00/000053/06/2010/3450, kurioje nurodoma, kad muitai ir mokesčiai buvo priskaičiuoti atsižvelgiant į tai, jog prekės nebuvo pristatytos į paskyrimo vietą ir nebuvo atliktas muitinis patikrinimas, t. y., pareiga sumokėti muitus ir mokesčius atsirado dėl to, kad atsakovai Bendrijos išorinio tranzito procedūros vykdymo metu krovinį prarado ir dėl to Giessen'o pagrindinė muitinė pareikalavo sumokėti muitus ir mokesčius. Tuo atveju, jeigu krovinio vežimas būtų atliktas tinkamai, pareiga mokėti muitus ar mokesčius nekiltų. Dėl šios priežasties krovinio siuntėjui nebuvo jokio teisinio pagrindo tartis su atsakovais dėl papildomos krovinio vertės CMR konvencijos 24, 26 straipsnių nustatyta tvarka. OOO „Promsytex” kroviniui atvykus į Vilniaus oro uosto terminalą, būtų užbaigta T1 procedūra - Bendrijos išorės tranzitas iš Vokietijos į Lietuvą, ir pradėta nauja T1 procedūra iš Lietuvos į Rusiją. OOO „Promsytex” priklausantį krovinį išgabenus iš Bendrijos teritorijos už krovinį jokių muitų ar mokesčių mokėti iš viso nereikėtų. Todėl 55 193,97 Lt muitų ir PVM importo mokesčio sumokėjimas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su netinkamu pervežimo įvykdymu. UAB „Acme Baltija“ kroviniui atvykus į Vilniaus oro uosto terminalą, taip pat būtų užbaigta T1 procedūra ir priklausomai nuo UAB „Acme Baltija“ sprendimo, būtų pradėta nauja T1 procedūra. Todėl 25 133,07 Lt muitų ir PVM mokesčių sumokėjimas susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su netinkamu pervežimo įvykdymu.
3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad „kitais su vežimu susijusiais mokėjimais“ gali būti išlaidos, susijusios su sugadintų prekių grąžinimu, kai jų nepriima gavėjas; akcizas, kai jis sumokėtas dėl to, kad krovinys buvo pavogtas dar neišgabenus jo iš šalies (pvz., Didžiosios Britanijos Lordų Rūmų sprendimas byloje J. B.&Co. V Babco Forwarding and Shipping); sumokėtas PVM; sugadintų prekių ekspertizės, utilizavimo išlaidos ir pan. Be to, muitų kompensavimas tiesiogiai įtvirtintas CMR konvencijos 23 str. 4 p. - „muitų rinkliavos“, todėl sumokėti muitai turi būti ieškovui kompensuoti. Ieškovas reikalavo iš atsakovų priteisti 80 327,04 Lt muito mokesčių ir importo PVM. Muito mokesčiai ir importo PVM pagal savo teisinę prigimtį yra tapatūs su akcizais ir PVM, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2011 suformuota CMR konvencijos 23 straipsnio 4 punkto teisės normos aiškinimo taisykle, teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą iš atsakovų priteisti 80 327,04 Lt muitų ir PVM mokesčio.
Atsakovas UAB „Berita“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas teisingai konstatavo, kad nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp sumokėto muito mokesčio bei PVM ir netinkamo pervežimo įvykdymo, nes ne atsakovai įvežė šį krovinį į ES teritoriją ir ne atsakovai įsipareigojo atlikti pervežimą, kurio metu šis krovinys būtų išvežtas iš ES teritorijos. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad krovinys turėjo būti atgabentas į Lietuvą, bet ne toliau.
2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m . birželio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2011, kuria remiasi ieškovas, buvo priteistos sugadinto krovinio utilizavimo išlaidos ir šioje nutartyje nėra pasakyta, kad muito mokestis bei PVM turi būti kompensuojami visais atvejais.
3. Ieškovas prašė priteisti tik dalį - 15 546,24 USD krovinio vertės (90 309 USD), todėl reikalavimas priteisti muito bei PVM mokesčius taip pat turėjo būti pateiktas pagal atitinkamą proporciją. 15 546,24 USD reikalavimo suma sudaro 17,21 procento nuo 90 309 USD sumos, todėl 17,21 procento nuo reikalaujamos priteisti muitų ir mokesčių sumos yra 9 498,88 Lt.
4. Krovinio gavėjas UAB „Acme Baltija“ nebuvo apsisprendęs, ar eksportuos krovinį iš ES teritorijos, ar paliks joje. Krovinio išleidimo į laisvą apyvartą ES teritorijoje atveju išliktų pareiga sumokėti ir muito mokestį, ir PVM, ir tokiu atveju negalima teigti, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp UAB „Berita“ vykdyto pervežimo netinkamo atlikimo ir patirtų išlaidų.
Atsakovas UAB „Euroekspedicija“ prisidėjimu prie atsakovo UAB „Berita“ apeliacinio skundo palaiko jį ir prašo jį tenkinti UAB „Berita“ argumentais.
Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ prisidėjimu prie atsakovo UAB „Berita“ apeliacinio skundo palaiko jį ir prašo jį tenkinti UAB „Berita“ argumentais.
Atsakovas UAB „Euroekspedicija“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Tuo atveju, kai transporto priemonė su kroviniu dalį kelio vežama jūra, geležinkeliu, vidaus vandens keliu ar oro transportu, CMR konvencija taikoma visam vežimo procesui tik tuo atveju, jei krovinys iš transporto priemonės yra neperkraunamas. Ieškinyje nurodyta, kad krovinys į Vokietiją buvo gabenamas oro transportu (dalis krovinio - iš JAV, dalis - iš Kinijos). Tiek UAB „Euroekspedicija“, tiek UAB „Berita“ pasirašytomis sutartimis susitarė tik dėl krovinio pervežimo iš Vokietijos į Lietuvą. Oro transportu atgabenus krovinį į Vokietiją, Vokietijoje krovinys buvo iškrautas ir tik tuomet perduotas faktiniam krovinio vežėjui UAB „Berita“, todėl tik pervežimui iš Vokietijos į Lietuvą taikomos CMR konvencijos nuostatos. Prievolė mokėti muitus ir mokesčius atsirado iki krovinio perdavimo UAB „Berita“, neatsižvelgiant į tai, kad faktinis šios prievolės vykdymas buvo sustabdytas ir faktiškai ši prievolė buvo įvykdyta vėliau. Vykdant pervežimą iš Vokietijos į Lietuvą, nebuvo ir neatsirado prievolės dėl šio pervežimo mokėti muitus ar mokesčius, dėl atsakovų vykdyto pervežimo nėra patirta jokių kitų su šiuo pervežimu susijusių išlaidų, todėl nėra pagrindo vadovautis CMR konvencijos 23 straipsnio 4 punktu ir reikalauti atitinkamų išlaidų kompensavimo.
2. Vadovaujantis CMR konvencijos 23 straipsnio 4 punktu, krovinio praradimo atveju kompensuojamas visas užmokestis už vežimą, muitų rinkliavas ir mokesčius bei kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos, jeigu prarastas visas krovinys; kiti nuostoliai nekompensuojami. CMR konvencijos 23 straipsnio 4 punkte aptartos išlaidos, susijusios su pervežimu, o ne tos išlaidos, kurios gali būti patirtos iki pervežimo pradžios, pavyzdžiui, išlaidos, susijusios su krovinio gabenimo paruošimu ir įpakavimu. Kadangi ieškovo reikalaujamos atlyginti išlaidos atsirado iki atsakovui UAB „Berita“ pradedant vykdyti pervežimą pagal CMR konvenciją (t. y., tik įvežus krovinį į ES erdvę), nė vienas iš atsakovų pagal CMR konvencijos nuostatas neprivalo kompensuoti išlaidų, kurias patyrė ieškovas ar tretieji asmenys iki tol, kol krovinys buvo perduotas atsakovui UAB „Berita“, nesvarbu, ar šių išlaidų faktinis mokėjimas buvo sustabdytas, ar ne.
Ieškovas ERGO Kindlustuse AS atsiliepimu į atsakovo UAB „Berita“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir iš šio atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Apeliantas painioja krovinių vežimo sutarties šalis - krovinio vežimą organizavo OOO „Promsytex”, kuris ir yra laikomas krovinio siuntėju. Tam tikrais atvejais krovinio siuntėjas ir krovinio gavėjas gali sutapti. Būtent tokia situacija yra ir šiuo atveju - OOO „Promsytex” organizavo krovinių vežimą, krovinys šiam asmeniui ir turėjo būti pristatytas. Dėl šios priežasties OOO „Promsytex” yra laikytinas tiek krovinio siuntėju, tiek krovinio gavėju.
2. Ieškovui nėra pagrindo įrodinėti, kad pradinis ieškovas buvo krovinio siuntėjas ar gavėjas, nes yra įrodyta aplinkybė, kad pradinis ieškovas atlygino nuostolius OOO „Atlantic Cargo Service“, kuris atlygino nuostolius siuntėjui/gavėjui OOO „Promsytex” ir apeliantas šios aplinkybės neginčija. Todėl pradiniam ieškovui regreso pagrindu perėjo OOO „Promsytex” teisė reikalauti nuostolių atlyginimo iš už žalą atsakingų asmenų – atsakovų, nes pradinis ieškovas ir yra asmuo, kuris faktiškai patyrė žalą dėl krovinio praradimo ir kuriam atsakovo cituojama teismų praktika suteikia teisę reikalauti nuostolių atlyginimo pagal CMR konvenciją.
3. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovas neįrodė, jog krovinio gavėjas patyrė nuostolių, ir kad ieškovo reikalavimas neįrodytas. Žalą patyręs asmuo nustatomas ne pagal pirkimo-pardavimo sutartį reglamentuojančias nuostatas, o pagal CMR konvencijos nuostatas. CMR konvencijos 13 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad jei nustatoma, kad krovinys dingo ar nepristatytas pasibaigus krovinio pristatymo terminui, nurodytam 19 straipsnyje, gavėjas, remdamasis vežimo sutartyje numatyta teise, gali savo vardu pateikti vežėjui reikalavimus. Nagrinėjamu atveju, ieškovas perėmė OOO „Promsytex” reikalavimo teisę, vadovaudamasis CMR konvencijos 13 straipsnio 1 punktu, todėl jis turi teisę reikšti reikalavimą atsakovams, papildomai neįrodinėdamas jokių aplinkybių.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl ieškovo (pradinio ieškovo UAB ,,Ace Logistics“) reikalavimo teisės
Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pradinis ieškovas UAB ,,Ace Logistics“ nebuvo nei krovinio siuntėjas, nei jo gavėjas. Tačiau UAB ,,Berita“ apeliaciniame skunde cituojamoje Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR) apžvalgoje, nurodoma, jog ieškinį vežėjui turi teisę pareikšti siuntėjas, gavėjas, asmuo, sudaręs su vežėju vežimo sutartį, nors ir nebuvo nei siuntėjas, nei gavėjas, bet atlygino šiems nuostolius, taip pat asmuo, nors ir nesudaręs sutarties su vežėju, bet nuostoliai padaryti jam priklausančiai nuosavybei.
Pradinis ieškovas UAB ,,Ace Logistics“ būtent ir yra apelianto cituojamoje teismų praktikoje įvardijamas subjektas- asmuo, sudaręs sutartį su vežėju (atsakovu UAB „Euroekspedicija“), nors pats ir nebuvo nei krovinio siuntėjas, nei jo gavėjas, ir faktiškai atlyginęs nuostolius įmonei OOO „Promsytex“ (byloje nustatyta ir šios aplinkybės apeliantas neginčija, kad žalą krovinio gavėjui OOO „Promsytex“ atlygino įmonė Atlantic Cargo Service, o šiai įmonei nuostolius atlygino pradinis ieškovas UAB ,,Ace Logistics“) (b.l. 40-43, 45, 46-49). Taigi, pradinis ieškovas, sudaręs sutartį su vežėju ir faktiškai atlyginęs nuostolius krovinio siuntėjui arba gavėjui, turi teisę reikalauti, kad jo patirtus nuostolius atlygintų vežėjas. Šiuo atveju įrodinėtinos aplinkybės- kad asmuo, reiškiantis reikalavimą, yra atlyginęs nuostolius; kad jis buvo sudaręs sutartį su vežėju; kad nuostoliai yra atlyginti krovinio siuntėjui arba jo gavėjui. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos šios aplinkybės byloje yra visiškai įrodytos, tuo tarpu aplinkybė, kuri iš vežimo sutarties šalių (siuntėjas ar gavėjas) patyrė nuostolius, vežėjo atsakomybės požiūriu galėtų būti faktiškai reikšminga tik tokiu atveju, jeigu reikalavimus atlyginti nuostolius dėl krovinio praradimo vežėjui būtų pareiškę abi šio vežimo sutarties šalys (siuntėjas ir gavėjas). Būtent tuomet, siekiant išvengti dvigubos atsakomybės, būtų aktualu, ar krovinio gavėjas yra atsiskaitęs su krovinio siuntėju. Šiuo atveju nei apeliantas, nei kitas atsakovas- UAB ,,Euroekspedicija“, pareiškusi apie prisidėjimą prie UAB ,,Berita“ apeliacinio skundo, nėra pateikę jokių įrodymų, kad pretenzijas dėl nuostolių, susijusių su ginčo krovinio praradimu, jiems yra pareiškę kokie nors kiti subjektai, išskyrus pradinį ieškovą ar kad jie nuostolius dėl šio krovinio praradimo jau yra atlyginę kitam subjektui. Įvertinant tai, kad CMR Konvencijoje nustatytas terminas tokioms pretenzijoms pareikšti jau yra suėjęs, apelianto argumentai, susiję su galima dviguba atsakomybe, yra nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis, grindžiami teoriniais samprotavimais, todėl nepripažintini teisiškai reikšmingais.
Atsižvelgiant į tai, sutiktina su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, jog jam nėra pagrindo įrodinėti, kad pradinis ieškovas buvo krovinio siuntėjas ar gavėjas (nes jis tokiu ir nebuvo), kadangi yra įrodyta aplinkybė, jog pradinis ieškovas atlygino nuostolius OOO „Atlantic Cargo Service“, kuris atlygino nuostolius gavėjui OOO „Promsytex”. Remiantis CMR konvencijos 13 straipsnio 1 dalimi, jeigu nustatoma, kad krovinys dingo ar nepristatytas pasibaigus krovinio pristatymo terminui, nurodytam 19 straipsnyje, gavėjas, remdamasis vežimo sutartyje numatyta teise, gali savo vardu pateikti vežėjui reikalavimus. Nagrinėjamu atveju, ieškovas perėmė OOO „Promsytex” reikalavimo teisę, todėl jis turi teisę reikšti reikalavimą atsakovams vadovaudamasis CMR konvencijos 13 straipsnio 1 punktu, papildomai neįrodinėdamas aplinkybių, kad nuostolius patyrė būtent krovinio gavėjas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo teisės, pirmosios instancijos teismas nustatė visas sprendžiant šį klausimą teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, o apelianto UAB ,,Berita“ nurodomos aplinkybės dėl aptartų argumentų nepaneigia ieškovo reikalavimo teisės į nuostolių dėl prarasto krovinio atlyginimą, todėl teismo sprendimas patenkintų ieškinio reikalavimų dalyje pripažįstamas teisėtu bei pagrįstu.
Dėl vežėjo (vežėjų) atsakomybės ribų pagal CMR Konvencijos 23 straipsnio 4 dalį
CMR Konvencija taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė (CMR Konvencijos 1 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, kai transporto priemonė su kroviniu dalį kelio vežama jūra, geležinkeliu, vidaus vandens keliu ar oro transportu, CMR konvencija taikoma visam vežimo procesui tik tuo atveju, jei krovinys iš transporto priemonės yra neperkraunamas (CMR Konvencijos 2 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju krovinys į Vokietiją buvo gabenamas oro transportu (dalis krovinio - iš JAV, dalis - iš Kinijos). Pareiga mokėti muito ir importo PVM atsirado dėl to, kad krovinys buvo įvežtas į ES teritoriją. Vokietijoje krovinys buvo iškrautas ir tik tuomet perduotas faktiniam krovinio vežėjui UAB „Berita“, todėl tik pervežimui iš Vokietijos į Lietuvą taikomos CMR konvencijos nuostatos. Tiek UAB „Euroekspedicija“, tiek UAB „Berita“ pasirašytomis sutartimis susitarė tik dėl krovinio pervežimo iš Vokietijos į Lietuvą, t.y. ES ribose. Taigi, prievolė mokėti muitus ir mokesčius atsirado iki krovinio perdavimo UAB „Berita“, be to, ji atsirado iš krovinio gabenimo santykių, kurie buvo atlikti iki vežimo sutarčių su atsakovais UAB ,,Euroekspedicija“ bei UAB ,,Berita“ sudarymo. Todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog šie nuostoliai (muito mokesčiai bei importo PVM) nėra tiesiogiai susiję su vežimu, kuriam taikomos CMR konvencijos nuostatos.
Nors vadovaujantis CMR konvencijos 23 straipsnio 4 punktu, krovinio praradimo atveju be mokesčio už vežimą, kompensuojamos muitų rinkliavos ir mokesčiai bei kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos, t.y. muitų ir kitų mokesčių mokėjimas Konvencijoje aptartas kaip kompensuojamos išlaidos, šios išlaidos priežastiniu ryšiu turi būti susiję su CMR Konvencijos pagrindu vykdomu vežimu bei su krovinio praradimu. Minėta, jog prievolė mokėti muito mokesčius bei importo PVM atsirado iš krovinio gabenimo santykių iki sutarčių su atsakovais sudarymo. Todėl šių mokesčių mokėjimo pareiga galėtų būti pripažįstama priežastiniu ryšiu susijusi su krovinio praradimu tik tokiu atveju, jeigu būtų įrodyta faktinė aplinkybė, kad krovinio nepraradus, prievolė mokėti nurodytus mokesčius nekiltų, t.y. jeigu ieškovas būtų įrodęs, kad krovinys per ES teritoriją buvo gabenamas tik tranzitu ir atgabenus jį į Lietuvą, jis būtų išgabentas iš ES teritorijos.
Teisėjų kolegijos vertinimu, ši faktinė aplinkybė byloje nėra įrodyta. Vien tas faktas, kad krovinio galutinis gavėjas buvo Rusijos įmonė OOO ,,Promsytex“, savaime negali būti vertinama kaip įrodymas, jog krovinį neabejotinai ketinta išgabenti į Rusiją, t.y. iš ES teritorijos.
2010-03-25 komercinėje sąskaitoje (16-18 b.l.) krovinio, kuris buvo gabenamas iš JAV, gavėju nurodoma įmonė Promsytex, kurios adresas Maskvoje, Rusijoje. Šioje sąskaitoje nurodomas transportavimo pobūdis- oro transportas. Tuo tarpu tos pačios dienos maršruto parinkimo užsakyme (20-21 b.l.) krovinio pristatymo vieta nurodoma muitinės sandėlis Kirtimų g. 41, Vilniuje, Lietuvoje. 2010-03-25 elektroniniame laiške prašoma krovinį nusiųsti į Frankfurtą, o vidiniame oro transporto važtaraštyje atspausdinti pastabą, ,,Galutinė paskirties vieta-Vilnius“ (23-24 b.l.). Krovinio, kuris buvo atgabentas Į Farnkfurto oro uostą iš Kinijos, Honkongo, gavėju buvo nurodytas UAB ,,Acme Baltija“. Byloje apskritai nėra jokių duomenų apie ketinimus šį krovinį išvežti iš ES teritorijos. Lietuvos teismų praktikoje suformuotas įrodymų vertinimo remiantis tikimybių pusiausvyra, principas, pagal kurį, teismas aplinkybes konstatuoja esant nustatytomis, jeigu dauguma įrodymų leidžia spręsti jas labiau buvus, negu nebuvus. Šiuo atveju paminėti įrodymai, taip pat ekspeditoriaus Panalpina pasirinktas krovinio gabenimo būdas kiek tai susiję su Promsytex kroviniu (kelių, o ne oro transportu per ES teritoriją, nors, minėta, pradiniame užsakyme buvo numatytas krovinio gabenimas oro transportu, kuris būtų ir logiškesnis, greitesnis, perkraunant krovinį iš oro transporto Frankfurte į analogišką transportą į Maskvą, jeigu būtų iš tiesų ketinta jį gabenti į Maskvą, o ne palikti Lietuvoje), suponuoja teismo įsitikinimą, jog labiau tikėtina, kad krovinį neketinta išvežti iš Lietuvos, t.y. ir iš ES teritorijos, todėl, teismo vertinimu, byloje nėra įrodytas priežastinio ryšio tarp prievolės mokėti muito ir PVM mokesčius bei krovinio praradimo, egzistavimas.
Todėl, nepriklausomai nuo to, kad faktiškai muito ir PVM mokesčiai buvo sumokėti jau po krovinio praradimo, nesant nustatyto faktinio priežastinio ryšio tarp krovinio praradimo ir šių mokesčių sumokėjimo, teismas pagrįstai juos traktavo kaip nepatenkančius į nuostolius, patirtus dėl pervežimo, reglamentuojamo CMR Konvencijos nuostatomis, ir pagrįstai ieškovo reikalavimą dėl šių mokesčių priteisimo iš atsakovų atmetė.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog tiek ieškovo, tiek atsakovo apeliaciniai skundai nepagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai įvertino visas bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykius reglamentuojančias materialinės tiesės normas, tinkamai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.).
Kadangi tiek ieškovo, tiek atsakovo UAB ,,Berita“ apeliaciniai skundai netenkinami, jų turėtos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos neatlygintinos. Taip pat, nepriteisiamos ir išlaidos, kurias patyrė atsakovas UAB ,,Euroekspedicija“, prisidėjęs prie atsakovo UAB ,,Berita“ apeliacinio skundo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Danutė Gasiūnienė
Rasa Gudžiūnienė
Marytė Mitkuvienė