Civilinė byla Nr. e2-575-1060/2021

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01140-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.5.5; 3.2.6.1.

(S)

ALYTAUS apyLINKĖS teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 28 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė, 

sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui,

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Išlaužo žuvis“ atstovams vadovui D. S., advokatei E. S. ir advokatui P. M.,

atsakovui D. P., jo atstovei advokatei Rasai Malinauskienei, atsakovui P. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Išlaužo žuvis“ ieškinį atsakovams D. P. ir P. A. dėl nuomininko pirmumo teisės pagal nuomos sutartį pažeidimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ieškovės reikalavimai, jos ir ieškovės pusėje dalyvaujančių trečiųjų asmenų argumentai

1.       Ieškovė AB „Išlaužo žuvis“ (toliau – ieškovė) ieškinyje prašo perduoti jai nuomininko teises ir pareigas pagal (duomenys neskelbtini) tarp atsakovų D. P. ir P. A. sudarytą nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1100/1697 dalių žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini); jeigu reikalavimas nebūtų patenkintas, pripažinti (duomenys neskelbtini) tarp atsakovų sudarytą nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1100/1697 dalių žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), negaliojančia ir įpareigoti atsakovą D. P. tęsti derybas su ieškove dėl naujos nuomos sutarties dėl 550/1697 dalių žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sudarymo; priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas (CBP-6947).

2.       Ieškinyje nurodoma, kad 2014 m. sausio 2 d. nuomotoja M. Z. P. su ieškove (nuomininke) sudarė 550/1697 dalių žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), nuomos sutartį (toliau – Nuomos sutartis). Žemės sklype yra ieškovės naudojami vandens telkiniai, pripildyti/užveisti jos žuvims, reikalingi jos verslui plėtoti (toliau – Vandens telkiniai). Nuomos sutarties šalies M. Z. P. teisių perėmėjas pagal paveldėjimą yra D. P.. Remiantis Nuomos sutarties 3.1 punktu, ši sutartis buvo sudaryta šešeriems metams, t. y. iki 2020 m. balandžio 6 d., o remiantis Nuomos sutarties 9.2 punktu, pasibaigus Nuomos sutarties terminui, ieškovė turėjo pirmumo teisę išsinuomoti Žemės sklypą. Baigiantis Nuomos sutarties terminui, tarp šalių buvo vedamos derybos dėl naujos nuomos sutarties pasirašymo. Nors dėl COVID–19 paskelbto karantino Lietuvos Respublikoje laikotarpiu derybos buvo laikinai sustojusios, pasitelkiant notarę R. V. ir baigiantis karantinui, jos buvo toliau tęsiamos. Buvo susitarta, kad ieškovė naujai nuomos sutarčiai parengti pasitelks advokatą P. M., o atsakovas D. P. dėl naujosios nuomos sutarties sudarymo turėjo vieną esminę sąlygą – naujosios nuomos sutarties kaina metams turėtų būti 2 300,00 Eur, pinigus sumokant iš karto už visą šešerių metų laikotarpį. Su šia sąlyga ieškovė sutiko. Ieškovė po (duomenys neskelbtini), sužinojo, kad atsakovas D. P. (duomenys neskelbtini) šešeriems metams pasirašė nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su atsakovu P. A., kuria susitarta, kad Žemės sklypo nuomos mokestis metams – 2 300,00 Eur. Kadangi sudarius šią Naująją nuomos sutartį su atsakovu P. A. buvo pažeista Nuomos sutartis – ieškovės pirmumo teisė išsinuomoti Žemės sklypą, ieškovė kreipėsi į teismą. Ieškovė tinkamai vykdė Nuomos sutarties sąlygas. Nuomos mokesčio suma už šešerius metus pagal Nuomos sutarties 4.1 punktą iš viso yra 12 164,04 Eur, tuo tarpu ieškovė yra sumokėjusi 14 264,04 Eur, t. y. 1 424,22 Eur daugiau. 2014–2015 metais ieškovė nuomos mokestį mokėjo tvarkingai pagal Nuomos sutarties 4.2 punktą, o kai nuomotoja reikalaudavo nuomos mokestį mokėti ne pagal Nuomos sutartyje nustatytą terminą, ieškovė atsiskaitydavo, kaip nuomotojui būdavo patogu – pinigus nešdavo ir į nuomotojo namus. Be to, dar 2019 m. kovo mėn., tikėdamasi Nuomos sutarties tęstinumo ieškovė sumokėjo nuomotojai 300,00 Eur avansą, kuris vėliau buvo įskaičiuotas į nuomos mokesčio sumą pagal Nuomos sutartį. Nors Nuomos sutartis oficialiai baigėsi 2020 m. balandžio 6 d., atsakovas D. P. ne tik nereikalavo iš ieškovės oficialaus Žemės sklypo perdavimo jam, bet dar 2020 m. gegužės 18 d. SMS žinučių būdu siuntė ieškovei informaciją ir derėjosi dėl naujos nuomos sutarties sudarymo, todėl žemės sklypo formalus perdavimas atsakovui D. P. tam laikotarpiui, iki kol bus sudaryta nauja nuomos sutartis būtų buvęs perteklinis ir visiškai nereikalingas. Atsakovas D. P. į ieškovę niekada nesikreipė ir nepateikė duomenų, kad būtų žemės nuomos mokesčio įsiskolinimas valstybei. Žemės mokesčio atsakovas D. P. pradėjo žodžiu reikalauti iš ieškovės tik oficialiai pasibaigus Nuomos sutarčiai. Jeigu atsakovas D. P. manė, jog žemės mokestis pagal Nuomos sutartį iš tiesų turėjo būti mokamas, tai galėjo įskaityti permoką. Be to, ieškovės žiniomis, buvęs ieškovės direktorius R. J. Atsakovui 1 yra paskolinęs 800 Eur, kurie taip pat galėtų padengti žemės mokestį. Ieškovė 2014 m. perėmusi vandens telkinius, kurie nebuvo jai perduoti geros būklės, atsakingai atliko kapitalinį vandens telkinių tvarkymą: vandens telkinių kanalų valymą, pylimų šienavimą ir kitus darbus. Taip pat ieškovė kiekvienais metais vykdė einamąją vandens telkinių priežiūrą – pildė vandens telkinius, reguliavo vandenį juose, matavo deguonies kiekį, buvo užsakęs vandens telkinių saugojimo paslaugą Vidutinės vandens telkinių priežiūros ir eksploatavimo sąnaudos kiekvieną mėnesį sudarydavo apie 700,00 Eur, todėl per šešerius metus į vandens telkinius investuota apie 50 400,00 Eur. Išvardintos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė savo pareigas pagal Nuomos sutartį vykdė sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais.

3.       Dublike su atsakovės atsiliepimu nesutinkama ieškinyje nurodytais motyvais. Papildomai nurodoma, kad atsakovas D. P. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo nurodomų aplinkybių, kad derantis dėl naujos nuomos sutarties sudarymo, ieškovė nesutiko dėl Žemės sklypo nuomos kainos bei atsiskaitymo už nuomą sąlygų, kad ieškovė būtų nutraukusi derybas dėl naujos nuomos sutarties pasirašymo. Nors į atsakovo D. P. SMS žinutę susirašinėjimo metu ieškovė ir neatsakė, tačiau tai nereiškia, kad ieškovė su atsakovo D. P. susirašinėjime nurodytomis naujos sutarties sąlygomis nesutinka – nei Nuomos sutartyje, nei niekaip kitaip atsakovas su ieškove nėra nusistatę, kad neatsakęs į SMS žinutę asmuo išreiškia savo valią dėl derybų nutraukimo / Nuomos sutarties nepratęsimo. Atsakovai taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė netvarkingai vykdė Nuomos sutartį (DOK-3756).

4.       Ieškovės atstovas vadovas D. S. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (2021 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio garso įrašas).

II.       Atsakovės ir atsakovės pusėje dalyvaujančių trečiųjų asmenų argumentai

5.       Atsakovai D. P. ir P. A. atsiliepime prašė ieškinį atmesti (DOK-1573). Nurodoma, kad ieškovė pati nesutiko atnaujinti nuomos sutarties naujomis sąlygomis, be to, nevykdydama nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, prarado pirmenybės teisę prieš naująjį nuomininką. Atsakovas D. P. neginčijo ieškovės pirmumo teisės ir būtent savo iniciatyva pradėjo derybas su ieškovės direktoriumi D. S. dėl nuomos sutarties atnaujinimo, informavo apie naujas sutarties sąlygas, kreipėsi į notarą informacijos dėl nuomos sutarties parengimo, tvirtinimo ir pan. Tačiau D. S. kategoriškai nesutiko su padidinta nuomos kaina bei prašymu sumokėti visą nuomos mokestį iš karto, motyvuodamas tuo, kad išnuomotuose tvenkiniuose ieškovė jokios veiklos nevykdė, jos finansinė padėtis yra sunki. Šios pozicijos direktorius laikėsi nuo pat derybų pradžios, ne vieną kartą vykusių pokalbių metu bandydamas įtikinti atsakovą D. P. nedidinti nuomos kainos. Atsakovui D. P. 2020 m. gegužės 18 d nurodžius konkrečias nuomos sutarties atnaujinimo sąlygas –„Nuomos sutartis metams mano siūlymu yra 2 300,00 Eur, pinigus sumokant už visą 6 metų terminą, atskaičius įsiskolinimą“, ieškovės direktorius SMS žinute neatsakė. Nuo 2020 m. gegužės 1 d. ieškovė pradėjo ignoruoti atsakovą D. P., atsisakydavo su juo susitikti, nerodė jokios iniciatyvos dėl sutarties atnaujinimo, todėl iš tokių ieškovės direktoriaus veiksmų buvo pakankamai pagrindo atsakovui D. P. spręsti, kad jis nutraukia derybas ir atsisako atnaujinti sutartį pasiūlytomis naujomis sąlygomis. Be to, 2020 m. gegužės 18 d. SMS žinutėje, prieš atsakovui D. P. nurodant sutarties atnaujinimo sąlygas, ieškovės direktorius nurodo, kad „duosim užduotį advokatui sutartį parengti“, tačiau į advokatą dėl sutarties parengimo kreipėsi tik 2020 m. birželio 12 d. elektroniniu paštu, iš kurio turinio matyti, kad ieškovė net neturėjo tikslo atnaujinti nuomos sutarties, o siekė tvenkinių perėmimo, o ne nuomos. Jei ieškovė buvo suinteresuota atnaujinti nuomos sutartį, ji privalėjo būti aktyvi. Atsakovas D. P. neturėjo tikslo neatnaujinti sutarties su ieškove, priešingai, visi jo veiksmai rodo, kad jis siūlė ir siekė atnaujinti sutartį būtent su ieškove naujomis sąlygomis, tačiau pastaroji nesutiko atnaujinti sutarties naujomis sąlygomis ir derybas nutraukė. Ieškovei nutraukus derybas dėl nuomos sutarties atnaujinimo, atsakovas D. P. dėl naujos nuomos sutarties sudarymo 2020 m. birželio mėnesio pirmoje pusėje pradėjo derybas su atsakovu P. A. ir apie tai informavo ieškovės direktorių, kuris net ir sužinojęs apie atsakovo D. P. derybas su kitu nauju nuomininku, atnaujinti nuomos sutarties nepageidavo. Atsakovas D. P. kategoriškai nesutinka, kad ieškovė tvarkingai vykdė nuomos sutartį. Ieškovė nevykdė nuomos sutarties 7.2.4 punktu prisiimtų įsipareigojimų mokėti žemės mokestį, kurio per visus šešerius nuomos metus nė karto nemokėjo. Ieškovė taip pat nevykdė ir sutarties 7.2.6. punkto sąlygos pasibaigus šios sutarties galiojimui per dvi darbo dienas perduoti nuomotojui turtą. Ieškovė netinkamai vykdė ir Nuomos sutarties 7.2.7 punktą, nes kapitalinis Vandens telkiniu tvarkymas ieškovės sąskaita atliktas niekada nebuvo. Taip pat nebuvo atliekami ir šienavimo darbai – išnuomoti vandens telkiniai, jų aplinka buvo visiškai apleisti. Ieškovės nuomos laikotarpiu jokios komercinės veiklos tvenkiniuose nevykdė.

6.       Triplike su ieškovės dubliku nesutinkama atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais. Papildomai nurodoma, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės valią sudaryti ginčo sutartį atsakovo D. P. pasiūlytomis naujomis sąlygomis. Ieškovės patekti duomenys kaip tik patvirtina, kad ji net neturėjo tikslo atnaujinti nuomos sutarties naujomis sąlygomis, o siekė tvenkinių perėmimo, ką patvirtina citata iš elektroninio laiško advokatui Nors ieškovė nurodo, kad iš pagrindų išvalė (duomenys neskelbtini) kanalą, panaikinant kitus nereikalingus kanalus, tačiau (duomenys neskelbtini) kanalas bei kiti ieškovės iniciatyva panaikinti kanalai nėra nei jos, nei atsakovo D. P. nuosavybė (DOK-6657).

7.       Atsakovas D. P. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (2021 m. balandžio 28 d. teismo posėdžio garso įrašas).

8.       Atsakovas P. A. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad turėjo savo nuosavus vandens telkinius, norėjo plėsti veiklą, po 2020 m. gegužės 18 d. sutarė dėl sutarties sąlygų. Šiuo metu turi nuosavus vandens tvenkinius. D. P. buvo minėjęs, kad buvo išnuomota AB „Išlaužo žuvis“. (duomenys neskelbtini) D. S. atvažiavo prie tvenkinių ir pareiškė, kad nutrauktų sutartį, nes jam reikia žemės sklypų. D. S. jau žinojo, kad jis yra nuomininkas (2021 m. kovo 15 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 1:28:29:47 – 1:33:15).

Teismas

k o n s t a t u o j a:

ieškinys tenkinamas.

III.       Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

9.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. sausio 2 d. sudaryta tarp M. Z. P. ir AB „Išlaužo žuvis“ 33,9400 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1100/3394 dalių nuomos sutartis šešiems metams iki 2020 m. balandžio 6 d. (3.1 punktas), kurioje nurodyta: nuomos mokestis yra 7 000,00 Lt už per metus mokant avansu, bendra suma 42 000,00 Lt (4.1. punktas); nuomos mokestį už ateinančius metus nuomininkas moka iki einamų metų sausio mėnesio antros dienos (4.2. punktas); nuomotojas pareiškia, kad 2013 m. vasario 26 d. žemės sklypo nuomos sutartis nutraukiama iki šios sutarties įsigaliojimo termino, t. y. iki 2014 m. balandžio 6 d. (7.1.4. punktas); pagal šią sutartį nuomininkas įsipareigoja laiku ir tinkamai mokėti nuomotojui nuomos mokestį, mokėti žemės mokestį, išlaikyti žemės sklypą geros agrarinės būklės, naudoti žemės sklypą pagal paskirtį, pasibaigus šios sutarties galiojimui, per dvi darbo dienas perduoti nuomotojui turtą (7.2 punktas); pasibaigus sutarties terminui, nuomininkas turi pirmumo teisę išsinuomoti žemės sklypą (9.2. punktas). Nuomos sutarties terminas nustatytas iki 2020 m. balandžio 6 d. (CBP-6947, priedas Nr. 3).

10.       Tarp šalių vyko bendravimas tekstinėmis žinutėmis dėl nuomos sutarties atnaujinimo. 2020 m. balandžio 30 d. AB „Išlaužo žuvis“ administratorė I. Š. rašė D. S.: Ko p. reikia, kalba apie kažkokius popierius, dabar vėl skambina“. D. S. atrašė: „reikia atsišviesti jo nuosavybės tvenkinių dokumentus. Nori nuomos sutarties 6 metams, visų likusių pinigų iš karto...“ (DOK-15581, priedas Nr. 1 ir Nr. 2). 2020 m. gegužės 15 d. D. P. rašė D. S.: „pirmadienį notarei reikia skambinti, pasakys, ko reikia, sutarčiai“, kuris atsakė: „ok“; D. P. 2020 m. gegužės 18 d. rašė: „skambino notarei, turi susitarti dėl nuomos kainos, termino, netesybų, delspinigių“. D. S. atrašė: „duosim užduotį advokatui sutartį parengti“. D. P. rašė: „nuomos sutartis metams mano siūlymu yra 2 300,00 Eur pinigus sumokant už visus 6 metus“ (CBP-6947, priedas Nr. 3). Byloje nėra pateikta įrodymų, kad į šį atsakovo tekstinį pranešimą buvo atsakyta. Ieškovės ir atsakovo žemės nuomos sutartis atnaujinta nebuvo.

11.       Ieškovės vadovas D. S. 2021 m. birželio 18 d. sužinojo, kad ginčo žemės sklypas išnuomotas atsakovui P. A.. (duomenys neskelbtini) sudaryta tarp D. P. ir P. A. 33,9400 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1100/3394 dalių nuomos sutartis šešiems metams iki 2026 m. birželio 18 d. (3.1 punktas). Šioje sutartyje nurodyta, kad nuomos mokestis yra 2 300,00 Eur per vienerius metus, bendra suma 13 800,00 Eur (4.1. punktas). Nuomos mokestis mokamas dalimis: 7000,00 Eur sumokėta pasirašant sutartį, likusi suma mokama atitinkamai po 1 000,00 Eur ir galutinė 800,00 Eur sumos dalis kas du mėnesius pradedant nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d. (4.2. ir 4.3. punktai). Numatytos netesybos už pradelstą mokėti įmoką (4.3.8 punktas). Nuomininkas įsipareigoja nuomos mokestį mokėti pagal susitarimą, kuris išdėstytas šioje sutartyje, žemės mokestį ir visus mokesčius, susijusius su daikto eksploatavimu, taip pat visas su daiktu susijusias rinkliavas iki to laiko, kol nuomosis daiktą, įsipareigoja mokėti nuomininkas, pasibaigus sutarties terminui, daiktas turi būti grąžintas tokios pat būklės, kokios jis buvo sutarties sudarymo ir pasirašymo metu (6.2 punktas). Nuomininkas turi pirmumo teisę išsinuomoti daiktą (9.4. punktas) (CBP-6947, priedas Nr. 5).

12.       Ieškovė kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.482 straipsnio 4 dalies pagrindu, reikalaudama perduoti jai nuomininko teises ir pareigas pagal sudarytą nuomos sutartį. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės kaip nuomininkės pirmumo teisės atnaujinti žemės nuomos sutartį. Ieškovė pareiškė ir alternatyvų reikalavimą pripažinti nuomos sutartį negaliojančia kaip prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms, jeigu teismas netenkintų pirmojo ieškinio reikalavimo.

13.       CK 6.545 straipsnio 1 dalyje apibrėžta žemės nuomos sutarties samprata – pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį.

14.       Žemės nuoma suteikia galimybę žemės savininkams, dėl vienokių ar kitokių priežasčių negalintiems ar neketinantiems dirbti žemės, už atlygį ją perduoti žemės ūkį plėtojantiems asmenims, kurie ne tik įsipareigoja išlaikyti žemės dirvos kokybę, bet ir įgyja galimybę dirbti žemę ir gauti šio darbo vaisius. Žemės ūkio darbai priklauso nuo sezoniškumo, oro sąlygų, auginamų kultūrų. Paprastai tam, kad susidarytų didesnė nauda iš dirbamos žemės naudingųjų savybių ir būtų pasiekti geresni rezultatai, žemė turėtų būti naudojama ilgesnį laiką, o žemės ūkio darbai – planuojami keleriems metams į priekį, todėl ir žemės nuomos sutartys dažniausiai yra sudaromos ilgesniam, pavyzdžiui, penkerių metų, periodui.

15.       CK 6.566 straipsnyje nustatyta žemės nuomininko pirmumo teisė atnaujinti žemės nuomos sutartį, esant trims privalomoms sąlygoms: 1) pasibaigęs žemės nuomos sutarties terminas; 2) su buvusiu nuomininku tokiomis pačiomis sąlygomis išsinuomoti žemę pretenduoja kiti asmenys; 3) buvęs nuomininkas tvarkingai vykdė pagal žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus.

16.       Žemės nuomos sutarties termino pasibaigimas yra viena iš lengviausiai nustatomų aplinkybių, tačiau kitoms dviem nustatyti gali prireikti papildomo aplinkybių tyrimo ir teisės aiškinimo tikslumo. CK 6.566 straipsnio žemės nuomininkui suteikta pirmumo teisė atnaujinti sutartį yra ne pati jo subjektinė teisė sudaryti sutartį, o vienas iš šios teisės įgyvendinimo ypatumų, kuris atsiranda tik subjektui įgyvendinant šią teisę, todėl kiekvienu atveju vertinant žemės nuomininko pirmumo teisės atnaujinti žemės nuomos sutartį sąlygas turi būti laikomasi privalomų sutarčių teisės principų.

17.       Pažymėtina, kad nors CK 6.566 straipsnyje įtvirtintas naujos žemės nuomos sutarties sudarymas tokiomis pačiomis sąlygomis, tačiau žemės nuomos sutarties atnaujinimo būdai nenustatyti. CK 6.566 straipsnis yra specialioji norma CK 6.482 straipsnio, nustatančio nuomininko pirmenybės teisę atnaujinti sutartį, atžvilgiu. CK 6.482 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta galimybė šalių susitarimu keisti atnaujinamos nuomos sutarties sąlygas. Taip įgyvendinamas sutarties šalių laisvės principas, suteikiantis teisę žemės savininkui ir nuomininkui laisvai apsispręsti, kokiomis sąlygomis sudaryti atnaujinamą sutartį. Taigi vertinant nuomininko pirmenybės teisę atnaujinti sutartį, turėtų būti laikomasi nuostatų, kad sutarties sąlygos gali būti keičiamos nustatant naujas, bet ankstesnis nuomininkas turi teisę atnaujinti savo pasibaigusią sutartį naujomis sąlygomis, kurios yra tokios pačios, kokios siūlomos naujam nuomininkui. Šiuo atveju sąlygų tapatumas lyginamas tarp naujajam nuomininkui siūlomų nuomos sąlygų ir ankstesniojo nuomininko sutikimo laikytis šių naujų sutarties sąlygų. Jų tapatumas neturėtų būti suprantamas kaip nuomotojo negalėjimas keisti sutarties sąlygų ar nustatyti naujas sutarties sąlygas. Jei su nuomotojo keliamomis naujomis nuomos sąlygomis sutinka naujasis ir ankstesnis nuomininkai, tai pagal CK 6.566 straipsnį pirmenybės teise sudaryti sutartį naudojasi ankstesnis nuomininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015).

18.       Minėtoje kasacinio teismo nutartyje nurodyta, kad pagal CK 6.566 straipsnį žemės nuomos sutartį turi pretenduoti sudaryti ir kiti asmenys, t. y. vyksta tam tikra konkurencija dėl nuomojamos žemės. Konkurencija – tai procesas, kurio metu vyksta varžymasis dėl ekonominės naudos, nors ekonominė nauda ne visada gali būti susijusi tik su didesnio pelno gavimu, pavyzdžiui, žemę gali būti siekiama išsinuomoti, nes sklypas yra šalia jau asmens turimų sklypų, dėl to, kad jo dirva yra tinkama asmens planuojamai veiklai vykdyti ir t. t. Visų pirma žemę turi siekti išsinuomoti kiti asmenys tokiomis pačiomis, kaip pasibaigusios žemės nuomos sutarties, sąlygomis, tačiau jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių žemės savininkas ketina siūlyti keisti žemės nuomos sąlygas, tokį pasiūlymą jis visų pirma turėtų pateikti esamam žemės nuomininku, t. y. sutarties šalys turi bendradarbiauti, o varžymasis turi vykti sąžiningai.

19.       Trečioji CK 6.566 straipsnyje įtvirtinta nuomininko pirmumo teisės atnaujinti sutartį sąlyga yra tvarkingas nuomos sutarties vykdymas. Sutarties vykdymo principai yra įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje, t. y. šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis bei vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Taigi visų pirma sutarties šalys turi laikytis teisės aktuose ir sutartyje nustatytų taisyklių. Tam tikri sutarties vykdymo trūkumai, nepažeidžiantys pirmiau išvardytų principų, neturėtų būti laikomi netinkamu sutarties vykdymu, jei kita šalis laiku nepareiškia prieštaravimų. Vadinasi, nuomos sutartis neatleidžia nuomojamo daikto savininko nuo pareigos domėtis savo daiktu ir jo naudojimu.

20.       Pažymėtina, kad, esant pažeistai ankstesnio nuomininko pirmenybės teisei atnaujinti nuomos sutartį, per CK 6.482 straipsnyje nustatytą vienerių metų terminą ji gali būti ginama teisme CK 6.566 straipsnio pagrindu perkeliant jam nuomininko teises ir pareigas ar atlyginant nuostolius.

21.       Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad šalių 2014 m. sausio 2 d. sudaryta nuomos sutartis buvo terminuota ir jos terminas baigėsi 2020 m. balandžio 6 d. M. Z. P. ir AB „Išlaužo žuvis“ dar iki 2014 m. sausio 2 d. nuomos sutarties buvo sudarę ginčo žemės sklypo nuomos sutartį (CBP-6947, priedas Nr. 3, punktas 7.1.4.). Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė AB „Išlaužo žuvis“ ir atsakovas D. P. siekė atnaujinti nuomos sutartį (Sprendimo 27 punktas). Atsakovas D. P. paaiškino, kad iki 2020 m. balandžio 6 d. kreipėsi į buvusį direktorių R. J. dėl nuomos sutarties pratęsimo ir jis paaiškino, kad kreiptųsi į dabartinį vadovą D. S. (2021 m. balandžio 28 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 51:41). Taip pat D. P. paaiškino, kad D. S. atsakė tylėjimu į pasiūlymą, jis rodė iniciatyvą, bet nebuvo jokio bendradarbiavimo. Po gegužės 16 d. D. S. atsiuntė žinutę, kad duos advokatui parengti. Du su pusę mėnesio tempimas ir abejingumas, po gegužės 18 d., gegužės pabaigoje, skambino S. ir pasakė, kad atsirado nauji nuomininkai, D. S. pasakė nedaryk nesąmonių, kada norėsiu, tada pratęsiu – supratau, kad neketina sudaryti sutarties. Su A. iš karto sutarė dėl nuomos sąlygų, birželio 1 d. išregistravo sutartį, joks advokatas neskambino, po gegužės 25 d. S. man neskambino, buvau paliktas nežinioje (2021 m. balandžio 28 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 52:58). Ieškovės AB „Išlauži žuvis“ vadovas D. S. paaiškino priešingai, kad D. P. pasakė 2020 m. balandžio 18 d., kad baigėsi sutartis, D. P. pakoregavo sutartį, sutiko su kaina ir kad iš karto moka visą kainą, klausė D. P. ar nieko tokio, kad gali užsitęsti derybos dėl karantino. Apie 2020 m. balandžio 30 d. su D. P. susisiekta iš jo pusės ir pasakyta, kad reikia dokumentų sutarčiai sudaryti, Š. susisiekė su P. ir kontoroje atsispausdino sutartis ir nusiuntė advokatui sutarčiai rengti. Derybos vyko sklandžiai. Notarai oficialiai nedirbo. 2020 m. birželio 2 d. P. pasakė, tu nebesistenk, aš jau tuos tvenkinius išnuomojau (2021 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 13:53 – 27:30). Iš rašytinių dokumentų matyti, kad 2020 m. balandžio 30 d. laiške D. S. buvo siunčiami „P. dokumentai“. 2020 m. birželio 12 d. D. S. rašė advokatams apie naujos sutarties parengimą: sutarties sąlygos 2 300,00 Eur už metus, visa suma iš karto už 6 metus, avansas yra sumokėtas iki metų galo, domina tvenkinių perėmimas, o ne nuoma, reali kaina būtų 30 000,00 Eur. 2020 m. birželio 16 d. advokatas atrašė: „:<...> kad kol kas atrodo, kad geriausia būtų daryti išperkamąją nuomą <...> Bus galima su nuomotoju dėl to pasiderėti. (CBP-6947, priedas Nr. 13). 

22.       Iš aukščiau nurodytų įrodymų matyti, kad derybos dėl sutarties sudarymo nutrūko, tačiau, teismo vertinimu, ne dėl ieškovės AB „Išlaužo žuvis“ kaltės. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė AB „Išlaužo žuvis“ savo veiksmais siekė sudaryti nuomos sutartį ir sutiko su atsakovo D. P. pasiūlytomis sąlygomis. Dar 2020 m. balandžio 30 d. AB „Išlaužo žuvis“ rašė, kad D. P. nori nuomos sutarties 6 metams, visų likusių pinigų iš karto, reikia dokumentus atsišviesti (DOK-15581, priedas Nr. 1 ir Nr. 2). Ieškovės AB „Išlaužo žuvis“ vadovas D. S. paaiškino, kad klausė atsakovo D. P. ar sutinka, kad užtruks su sutartie sudarymu, sakė, kad į metus į priekį daugiau buvo sumokėję su J. paskola. 15-16 d. birželio paskambino J. ir pasakė, kad gali gražinti jo paskolintus pinigus. J. paskambino ir pasakė Š., kad paimtų pinigus. J. negalėjo paimti iš įmonės pinigų, tai jis iš asmeninių pinigų paskolino P. pagerinti sutarties derybas, kaip avansą į priekį, kad sklandžiai galima būtų derėtis. Dar liko 1 400,00 Eur į priekį sumokėti. (2021 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 13:53 – 27:30). Byloje yra pateikti duomenys, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d. pasirašytas R. J. vekselis 800,00 Eur D. P. (DOK-1573, priedas). Liudytoja D. M. atsakovo D. P. sugyventinė patvirtino, kad 2020 m. birželio mėn. Š. buvo atvykusi vekselio pasiimti, vekselis buvo skirtas mamai padėti, ant vaistų, tada J. davė asmeninius pinigus, pinigai ne dėl derybų, nežino, neaišku, kodėl J. paprašė Š. grąžinti pinigus (2021 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 53:57 – 1:03:01). Šiuos parodymus teismas vertina kaip subjektyvią liudytojos nuomonę, nepagrįstą byloje esančiais duomenimis. Teismui kyla pagrįstų abejonių, kodėl M. Z. P. mirus (duomenys neskelbtini) (CBP-6947, priedas Nr. 4), buvęs AB „Išlaužo žuvis“ vadovas R. J. būtų paprašęs grąžinti paskolintus pinigus motinos priežiūrai ne po atsakovo D. P. motinos mirties, bet po būtent žemės sklypo nuomos sudarymo (duomenys neskelbtini) Aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių seka ir jų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad vis tik R. J. išrašytas vekselis D. P. buvo skirtas kaip avansas deryboms dėl nuomos sutarties sudarymo, kas labiau atitinka D. S. duotus parodymus, kadangi pasibaigus teisiniams nuomos santykiams tarp ieškovės AB „Išlaužo žuvis“ ir atsakovo D. P. AB „Išlaužo žuvis“ darbuotoja Š. R. J. pinigus atsiėmė. Teismo vertinimu, tokie atsakovo D. P. veiksmai neatitiko sutarties vykdymo principų, įtvirtintų CK 6.200 straipsnyje, pagal kuriuos šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis bei vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Taigi, atsakovas D. P. pažeidė šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi principą.

23.       Vykdydamas derybas, atsakovas D. P. siūlė ieškovei AB „Išlaužo žuvis“ nuomos sutartį sudaryti tokiomis sąlygomis: nuomos mokestis yra 2 300,00 Eur per vienerius metus, nuomos mokestis mokamas iš karto, nuomos terminas 6 metai. Nauja nuomos sutartis su atsakovu P. A. sudaryta naujomis sąlygomis: nuomos mokestis yra 2 300,00 Eur per vienerius metus, nuomos mokestis mokamas dalimis, nuomos terminas 6 metai. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas D. P. būtų atsisakęs raštu arba žodžiu sudaryti nuomos sutartį ieškovei pasiūlytomis sąlygomis ir būtų pasiūlęs tiek raštu, tiek žodžiu AB „Išlaužo žuvis“ sudaryti nuomos sutartį tokiomis pačiomis naujomis sąlygomis kaip buvo pasiūlyta atsakovui P. A.. Taigi, byloje nustatyta, kad atsakovas, nepranešęs ieškovei AB „Išlaužo žuvis“ sudarė naują ginčo žemės sklypo nuomos sutartį su atsakovu P. A. nepraėjus vienerių metų terminui – (duomenys neskelbtini), taigi pačių nuomos santykių atsakovas neatsisakė, todėl jie turi būti vykdomi esant įstatymo nustatytoms sąlygoms, užtikrinant ankstesnio nuomininko teises.

24.       Atsakovas ginčija ieškovės pirmumo teisę atnaujinti nuomos sutartį, kadangi, jo vertinimu, ieškovė netinkamai vykdė buvusios nuomos sutarties sąlygas: nevykdė jokios veiklos, nemokėjo nuomos ir žemės mokesčių, pasibaigus sutarčiai neperdavė žemės sklypo.

25.       Liudytoja D. M. paaiškino, kad AB „Išlaužo žuvis“ nesilaikė susitarimo, jokios reakcijos nebuvo dėl išsakytų pažeidimų, reikdavo prašyti nuompinigių, prūdai apleisti, džiunglės, maudėsi prūduose, vandens nebuvo po dumblą plaukiodavo. Liudytojas G. G. paaiškino, kad lankėsi 2019 m. vasarą, tvenkiniai apleisti, negalima net kojos įkelti, kiek maudytis buvo, viskas nusekę, žuvies nematė, kaip Dangio draugas lankėsi, kiek ten nueini, tai viskas apžėlę, kojos negali įkelti. Liudytojas E. Č. paaiškino, kad lankėsi 2020 m. liepos mėn., P. A. atsivedė apsižiūrėti, rado nugriuvusius vienuolius, žolė apaugusi. Žinojo, kad D. tvenkiniai ir juos išsinuomojo. Atsivedė pasivaikščioti, apsižiūrėti kokia situacija, nes žino, kad jis dirbo šioje srityje. (2021 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 53:57 – 1:03:01, 1:10:00 – 1:14:30, 1:17:12 – 1:21:48).

26.       Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m. lapkričio 23 d. išrašo matyti, kad ginčo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas patvirtina, kad AB „Išlaužo žuvis“ veiklos objektas: žuvų auginimas tvenkiniuose, žuvies perdirbimas, prekyba žuvimi ir jos produktais, gėlųjų vandenų akvakultūra (DOK-7397, priedas Nr. 16). Ieškovės AB „Išlaužo žuvis“ vadovas D. S. paaiškino, kad prieš sudarant nuomos sutartį buvo apleisti tvenkiniai, išvalė kanalus, sutvarkė krantus, išsikirto krūmus, negalima buvo išgaudyti žuvies, investavo sumą, palaikė be vandens, išsveikatino tvenkinius, užleido vandeniu, per du metus įžuvino ir eksploatavo ekstensyviai, matavo deguonį, stebėjo, žiūrėjo, mūsų visa gamyba priklauso nuo (duomenys neskelbtini)  kanalo vandens, be šito vandens yra negyvybingi, augina trečdalį Lietuvos akvakultūros, jeigu tame tvenkinyje yra liga, persiduoda kitiems tvenkiniams, tiesiogiai per vandenį patenka bakterijos, žuvis gali patekti į jų tvenkinius, virusai, bakterijos patenka į jų tvenkinius, užkardė blogo vandens patekimą į tvenkinius, vandens nenuleisdavo trijuose tvenkiniuose, tik reguliuodavo (2021 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 4:10 – 13:38).

27.       Pateiktoje ortofoto nuotraukoje matyti, kad į ieškovei priklausančio vandens tvenkinio dalį per vandens kanalą atiteka vanduo iš atsakovo D. P. trijų vandens telkinių (CBP-6947 priedas Nr. 21). Iš pateiktų rašytinių dokumentų matyti, kad AB „Išlaužo žuvis“ priklauso 67 158 m2 žemės sklypo plotas su jame esančiu vandens tvenkiniu (duomenys neskelbtini), 117,24 ha žemės sklypo plotas su jame esančiu 96,80 ha vandens tvenkiniu (duomenys neskelbtini), 924 974 m2 žemės sklypo plotas su jame esančiu vandens tvenkiniu (duomenys neskelbtini) (DOK-13782, priedas Nr. 1). AB „Išlaužo žuvis“ priklauso 70,50 ha žemės sklypo plotas su jame esančiu 58,50 ha vandens tvenkiniu (duomenys neskelbtini), 565 562 m2 žemės sklypo plotas su jame esančiu vandens tvenkiniu (duomenys neskelbtini), 5 200 m2 žemės sklypo plotas su jame esančia kūdra (duomenys neskelbtini), 35 144 m2 žemės sklypo plotas su jame esančiais vandens tvenkiniais (duomenys neskelbtini), 430 319 m2 žemės sklypo plotas su jame esančiais vandens tvenkiniu (duomenys neskelbtini), 2 206 m2 žemės sklypo plotas (duomenys neskelbtini), 9 194 m2 žemės sklypo plotas su jame esančiais vandens tvenkiniais (duomenys neskelbtini), 13 323 m2 žemės sklypo plotas su jame esančiu vandens tvenkiniu (duomenys neskelbtini), 318 536 m2 žemės sklypo plotas su jame esančiu vandens tvenkiniu (duomenys neskelbtini), 402 729 m2 žemės sklypo plotas su jame esančiu vandens tvenkiniu (duomenys neskelbtini), 1 300 m2 žemės sklypo plotas (duomenys neskelbtini), 5 200 m2 žemės sklypo plotas su jame esančia kūdra (duomenys neskelbtini)  DOK-13782, priedas Nr. 2).

28.       Ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad tam, jog ieškovė galėtų tinkamai naudotis žemės sklype esančiais vandens telkiniais komerciniais tikslais, buvo būtina, be kita ko, profesionaliai išvalyti ir (duomenys neskelbtini) tvenkinį bei sutvirtinti išvalytus krantus. Visi valymo darbai atliekami su atsakovo D. P. bei jo motinos M. Z. P. žinia, apsikeičiant informacija žodžiu. Atitinkamai jokie rašytiniai susitarimai ar kiti panašaus pobūdžio dokumentai dėl vandens telkinių valymo niekuomet nebuvo sudaromi, visi darbai buvo atliekami ieškovei nuomojant ekskavatorių su operatoriumi bei faktiškai atsiskaitant už išdirbtas valandas, jokių veiksmų, kaip minėta, nedokumentuojant. Atitinkamai jokių pretenzijų tiek dėl (duomenys neskelbtini) kanalo valymo, tiek dėl vandens telkinių valymo ieškovė iš atsakovo D. P. bei iš M. Z. P.niekuomet anksčiau nėra gauta (DOK-13782).

29.       2020 m. birželio 1 d. kontrolinio žuvų svėrimo aktas patvirtina, kad 2020 m. D. P. tvenkiniuose buvo 3,7 tūkstančiai vnt. 1 250,00 g vidutinio svorio 4 metų amžiaus karpių, 15 tūkstančių vnt. 200,00 g vidutinio svorio 4 amžiaus lynų, 1,8 tūkstančių vnt. 800,00 g vidutinio svorio 4 amžiaus amūrų, 1,8 tūkstančių vnt. 800,00 g vidutinio svorio 4 amžiaus plačiakakčių (CBP-6947 priedas Nr. 20). Iš 2020 m. rugpjūčio 13 d. informacinio pranešimo, siųsto P. A., matyti, kad nuomininko apskaitos duomenimis vandens telkiniuose, yra likusi nuomininko nuosavybė – žuvys: 2960 kilogramų karpių; 1432 kilogramai amūrų; 3000 kilogramų lynų; 1424 kilogramai plačiakakčių; 160 kilogramų starkių; Nuomininkas nurodo, kad piniginė paminėtos žuvies vertė šiuo metu yra apie 52 883,36 Eur (CBP-6947 priedas Nr. 7).

30.       Teismo vertinimu pateikti įrodymai patvirtina, kad žemės sklypą su vandens telkiniais ieškovė naudojo pagal jų tiesioginę paskirtį. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ieškovė siekė ginčo žemės sklypą įsigyti nuosavybės teise, šios aplinkybės atsakovas D. P. neginčijo, paaiškino, kad šalys nesusitarė tik dėl žemės sklypo perleidimo kainos (2021 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 13:53 – 27:30, 2021 m. balandžio 28 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 1:01:21 – 1:11:00). Taigi, ginčo žemės sklypas yra ir buvo reikalingas ieškovei AB „Išlaužo žuvis“ vykdant ūkinę komercinę veiklą ir gaunat iš tokios veiklos pajamas, dėl to teismas laiko nustatytu faktą, jog tam, kad galėtų pasinaudoti žemės sklypo su jame esančiais vandens telkiniais naudingosiomis savybėmis, ieškovė išlaikė šio žemės sklypo ir vandens telkinių kokybę. Liudytojų parodymai apie tai, kad žemės sklypai netvarkingi, trūksta vandens, nepaneigia rašytiniuose dokumentuose užfiksuotų faktų, kad vandens telkiniai yra įžuvinti, šiuo metu juose žuvis yra, o tam, kad juos įžuvinti, vandens telkiniai turėjo būti sutvarkyti, vandens telkiniai tarnauja AB „Išlaužo žuvis“ priklausantiems vandens telkiniams kaip vandens filtras.

31.       Atsakovas D. P. nurodo, kad ieškovė nemokėjo nuomos ir žemės mokesčių. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovės pagal 2014 m. sausio 2 d. žemės nuomos sutartį nuomos mokestis yra 7 000,00 Lt (2 027,34 Eur) už per metus mokant avansu, bendra suma 42 000,00 Lt (12 164,04) (4.1. punktas), nuomos mokestis už ateinančius metus nuomininkas moka iki einamų metų sausio mėnesio antros dienos (4.2. punktas).  

32.       Iš atsakovės į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad už 2015 metus ieškovė už žemės nuomą atsakovei sumokėjo 2014 m. sausio 27 d. – 7 000,00 Lt (2 027,34 Eur), už 2016 metus – 2015 m. sausio 7 d. – 2 027,00 Eur, už 2017 m. – 2016 m. sausio 4 d. – 2 027,34 Eur, už 2018 m. – 2016 m. birželio 7 d. – avansas už 2017 m. 500,00 Eur , 2016 m. rugpjūčio 10 d. – avansas už 2017 m. 500,00 Eur, 2016 m. rugsėjo 22 d. – avansas už 2017 m. 300,00 Eur, 2016 m. spalio 28 d. – avansas už 2017 m. 200,00 Eur, 2016 m. lapkričio 28 d. – 200,00 Eur, 2017 m. sausio 3 d. – 327,34 Eur – likutis už 2017 m., už 2019 m. – 2017 m. sausio 24 d. – avansas už 2018 m. 200,00 Eur, 2017 m. kovo 2 d. – avansas už 2018 m. 300,00 Eur, 2017 m. kovo 31 d. – avansas už 2018 m. 200,00 Eur, 2017 m. birželio 26 d. – avansas už 2018 m. 300,00 Eur, 2017 m. liepos 25 d. avansas už 2018 m. 327,34 Eur, 2017 m. rugpjūčio 28 d. – už 2018 m. 300,00 Eur, 2017 m. rugsėjo 27 d. – už 2018 m. 200,00 Eur, 2017 m. spalio 16 d. – už 2018 m. 200,00 Eur, 2017 m. gruodžio 1 d. – 2019 m. avansas 300,00 Eur, 2017 m. gruodžio 29 d. – už 2019 m. 300,00 Eur, už 2020 m. 2018 m. sausio 31 d. – už 2019 m. 300,00 Eur, 2018 m. kovo 2 d. – už 2019 m. 200,00 Eur, 2018 m. kovo 23 d. – už 2019 m. 227,34 Eur, 2018 m. balandžio 2 d. už 2019 m. 500,00 Eur, 2018 m. balandžio 24 d. – už 2019 m. 200,00 Eur, 2018 m. gegužės 8 d. už 2019 m. 2 500,00 Eur, 2018 m. birželio 6 d. – už 2019 m. 350,00 Eur, 2018 m. liepos 3 d. – paskola 200,00 Eur, 2018 m. spalio 3 d. – paskola 200,00 Eur, 2018 m. gruodžio 12 d. – avansas 500,00 Eur, 2019 m. kovo 6 d. – avansas 300,00 Eur (CBP-6947, priedas Nr. 10).

33.       Aukščiau nurodytais dokumentais nustatyta, kad ieškovė tris kartus nežymiai praleido terminą sumokėti nuomos mokestį (už 2015 metus – 2014 m. sausio 27 d., už 2016 metus – 2015 m. sausio 7 d., už 2017 m. – 2016 m. sausio 4 d.), tačiau visus kitus kartus atsakovui mokėjo nuomos mokestį avansu į priekį ne pagal sutarties nuostatas. Ieškovė yra sumokėjusi 15 813,70 Eur ir suteikusi 400,00 Eur paskolą. Pagal nuomos sutartį yra susidaręs 4 049,66 Eur skirtumas atsakovo naudai ir ieškovės nenaudai.

34.       Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas dėl šių vėlavimų arba dėl žemės mokesčio nemokėjimo būtų pareiškęs ieškovei pretenzijas. Atsakovas D. P. paaiškino, kad pretenzijų nereiškė dėl netinkamo sutarties sąlygų vykdymo, nes galvojo, kad pratęs sutartį ir atsiskaičiuos pinigus (2021 m. balandžio 28 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 1:25:00 – 1:28:35).

35.       Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovė neperdavė žemės sklypo po sutarties pasibaigimo pagal nuomos sutartį. 2014 m. sausio 2 d. žemės nuomos sutartyje numatyta, kad pasibaigus šios sutarties galiojimui, per dvi darbo dienas turi būti perduotas nuomotojui turtas (7.2 punktas). Kaip jau nurodyta aukščiau, sutarties galiojimo terminas baigėsi 2020 m. balandžio 6 d. Šios sutarties 9.2. punkte taip pat buvo numatyta, kad pasibaigus sutarties terminui, nuomininkas turi pirmumo teisę išsinuomoti žemės sklypą (CBP-6947, priedas Nr. 3). Atsakovas D. P. paaiškino, kad iki 2020 m. balandžio 6 d. kreipėsi į buvusį direktorių dėl nuomos sutarties pratęsimo (2021 m. balandžio 28 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 51:41). Bylos duomenimis nustatyta kad tarp šalių 2020 m. balandžio – gegužės mėn. vyko derybos dėl sutarties pratęsimo.

36.       Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju vėlavimas sumokėti žemės nuomos mokestį, nemokėjimas žemės mokesčio, žemės sklypo neperdavimas per dvi dienas vykdant derybas dėl tolimesnio sutarties pratęsimo negali būti laikomi tokiu netinkamu sutarties vykdymu, kuris sukeltų neigiamas pasekmes – pirmumo teisės atnaujinti nuomos sutartį panaikinimą (CK 6.566 str.). Didžiąją dalį nuomos sutarties termino atsakovas gavo nuomos mokestį avansu. Pats atsakovas kaip žemės sklypo savininkas nereiškė reikalavimo dėl žemės mokesčio mokėjimo, o ieškovė nebūdama žemės sklypo savininkė savarankiškai gauti informaciją apie žemės mokesčio dydį neturėjo objektyvių galimybių. Be to, buvo susidariusiu žemės nuomos mokesčio permoka. Atsižvelgusi į visas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą, nes nustatytos CK 6.566 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, dėl kurių ieškovė turėjo pirmumo teisę atnaujinti nuomos sutartį.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

37.       Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, t. y. šiuo atveju iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

39.       Ieškovė už ieškinio reikalavimą bei prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuris 2020 m. gruodžio 14 d. teismo nutartimi buvo patenkintas, sumokėjo 188,00 Eur žyminio mokesčio (CBP-6947 priedas). Ieškinį tenkinus ieškovės sumokėtas 188,00 Eur žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovų lygiomis dalimis po 94,00 Eur (188,00 / 2) (CPK 93 straipsniai).

40.       Alytaus apylinkės teismas 2021 m. kovo 10 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskyrė paprastąjį žemės sklype esančių vandens telkinių administravimą, kiek tai yra reikalinga siekiant apsaugoti juose esančias žuvis, kurios yra ieškovės nuosavybė, bei šių vandens telkinių status quo, laikinuoju šio turto administratoriumi paskyrė ieškovės vadovą. Atsakovams dėl šios nutarties pateikus atskirąjį skundą, už kurį atsakovas D. P. sumokėjo 38,00 Eur žyminio mokesčio (DOK-9480 priedas), apeliacinės instancijos teismas 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi pirmosios instancijos 2021 m. kovo 10 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino, dėl ko atsakovo D. P. už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis priteisiamas iš ieškovės.

41.       Proceso dalyviai pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Ieškovė pagal teisinių paslaugų sutartį atstovui sumokėjo 17 986,02 Eur (5 679,16 Eur su PVM (DOK-15622 priedas) + 4 462,14 Eur su PVM (DOK-15622 priedas) + 4 031,48 Eur su PVM (DOK-15622 priedas) + 3 813,24 Eur su PVM (DOK-19927 priedas)).

42.       Ieškovė už teisines paslaugas iki ginčo nagrinėjimo teisme pagal ataskaitą atstovui per III 2020 m. ketvirtį sumokėjo iš viso 1 790,40 Eur be PVM (2 166,38 su PVM) (14,92 val. (120 Eur / val. be PVM)), kai pagal Rekomendacijų 8.19 bei 8.20 punktus 1 valanda negalėjo būti įkainota daugiau nei 138,10 Eur (2020 m. I ketvirčio bruto – 1 381 Eur x 0,1 koeficiento). Vertinant tai, kad 1 valanda negalėjo būti įkainota daugiau nei 138,10 Eur, tuo tarpu atstovo valandinis atlygis yra 120,00 Eur be PVM, kas su PVM sudaro 141,00 Eur, todėl šios išlaidos atitinkamai mažinamos iki 2 060,45 Eur su PVM (138,10 Eur x 14,92 val.)

43.       Per IV 2020 m. ketvirtį sumokėjo iš viso 372 Eur be PVM (450,12 Eur su PVM) (3,1 val. 120 Eur / val. be PVM)), kai pagal Rekomendacijų 8.19 bei 8.20 punktus 1 valanda negalėjo būti įkainota daugiau nei 139,85 Eur (2020 m. II ketvirčio bruto – 1 398,5 Eur x 0,1 koeficiento). Vertinant tai, kad 1 valanda negalėjo būti įkainota daugiau nei 139,85 Eur, tuo tarpu atstovo valandinis atlygis yra 120,00 Eur be PVM, kas su PVM sudaro 141,00 Eur, todėl šios išlaidos atitinkamai mažinamos iki 433,54 Eur su PVM (139,85 Eur x 3,1 val.)

44.       Už ieškinio parengimą pagal ataskaitą 2020 m. IV ketvirtį ieškovė atstovui sumokėjo 2 510,40 Eur be PVM (3 037,58 Eur su PVM) (20,92 val. (120 Eur / val. be PVM )), kai pagal Rekomendacijų 8.2 punktą ieškinio parengimas negalėjo būti įkainotas daugiau nei 3 496,25 Eur (2020 m. II ketvirčio bruto – 1 398,5 Eur x 2,5 koeficiento).

45.       Už dubliko parengimą pagal ataskaitą 2021 m. I ketvirtį ieškovė atstovui sumokėjo 1 428 Eur be PVM (1 727,88 Eur su PVM)(11,9 val. (120 Eur / val. be PVM )), kai pagal Rekomendacijų 8.3 punktą ieškinio parengimas negalėjo būti įkainotas daugiau nei 2 182,2 Eur (2020 m. III ketvirčio bruto – 1 454,8 Eur x 1,5 koeficiento).

46.       Už kitų prašymų parengimą pagal ataskaitą 2021 m. I ketvirtį ieškovė atstovui sumokėjo atitinkamai 72 Eur be PVM (87,12 Eur su PVM) (0,60 val. (120 Eur / val. be PVM )), 48 Eur be PVM (58,08 Eur su PVM) (0,40 val. (120 Eur / val. be PVM )), 15,60 Eur be PVM (18,88 Eur su PVM) (0,13val. (120 Eur / val. be PVM )), 21,60 Eur be PVM (26,14 Eur su PVM) (0,18 val. (120 Eur / val. be PVM )) ir 20,40 Eur be PVM (24,68 Eur su PVM) (0,17 val. (120 Eur / val. be PVM )), kai pagal Rekomendacijų 8.16 punktą tokie prašymai negalėjo būti įkainoti daugiau nei 581,92 Eur (2020 m. III ketvirčio bruto – 1 454,8 Eur x 0,4 koeficiento).

47.       Už kitas teisinių konsultacijų paslaugas pagal ataskaitą per 2021 m. I ketvirtį ieškovė atstovui sumokėjo iš viso 296,4 Eur be PVM (358,64 Eur su PVM) (2,47 val. 120 Eur / val. be PVM)), kai pagal Rekomendacijų 8.19 bei 8.20 punktus 1 valanda negalėjo būti įkainota daugiau nei 145,48 Eur (2020 m. III ketvirčio bruto – 1 454,8 Eur x 0,1 koeficiento). Vertinant tai, kad 1 valanda negalėjo būti įkainota daugiau nei 145,48 Eur, tuo tarpu atstovo valandinis atlygis yra 120,00 Eur be PVM, kas su PVM sudaro 141,00 Eur, todėl šios išlaidos galėtų būti priteisiamos iš atsakovų.

48.       Už kitas teisinių konsultacijų paslaugas per 2021 m. II ketvirtį ieškovė atstovui sumokėjo iš viso 247,2 Eur be PVM (299,11 Eur su PVM) (2,06 val. (120 Eur / val. be PVM, kas su PVM sudaro 141,00 Eur )), kai pagal Rekomendacijų 8.19 bei 8.20 punktus 1 valanda negalėjo būti įkainota daugiau nei 152,42 Eur (2020 m. IV ketvirčio bruto – 1 524,2 Eur x 0,1 koeficiento).

49.       Už prašymo dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių parengimą pagal ataskaitą 2021 m. I ketvirtį ieškovė atstovui sumokėjo 1 538,40 Eur be PVM (1 861,46 Eur su PVM) (12,55 val. (120 Eur / val. be PVM )), kai pagal Rekomendacijų 8.16 punktą toks prašymas negalėjo būti įkainotas daugiau nei 581,92 Eur (2020 m. III ketvirčio bruto – 1 454,8 Eur x 0,4 koeficiento), todėl ši suma atitinkamai turėtų būti mažinama. Be to, už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą pagal ataskaitą 2021 m. II ketvirtį ieškovė atstovui sumokėjo 1 981,2 Eur be PVM (2 397,25 Eur su PVM) (16,51 val. (120 Eur / val. be PVM )), kai pagal Rekomendacijų 8.16 punktą tokio dokumento parengimas negalėjo būti įkainotas daugiau nei 609,68 Eur (2020 m. IV ketvirčio bruto – 1 524,2 Eur x 0,4 koeficiento), todėl ir ši suma atitinkamai turėtų būti mažinama, tačiau įvertinus tai, jog aukštesnės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagal ieškovės prašymą netenkino, todėl laikoma, jog šioje dalyje ieškovės prašymas nebuvo patenkintas, dėl ko už prašymo dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių parengimą bei atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo patirtos išlaidos nepritiesiamos.

50.       Už kitas teisinių konsultacijų paslaugas pagal ataskaitą per 2021 m. II ketvirtį ieškovė atstovui sumokėjo iš viso 1 232,4 Eur be PVM (1 491,20 Eur su PVM)(10,27 val. (120 Eur / val. be PVM kas su PVM sudaro 141,00 Eur)), kai pagal Rekomendacijų 8.19 bei 8.20 punktus 1 valanda negalėjo būti įkainota daugiau nei 152,42 Eur (2020 m. IV ketvirčio bruto – 1 524,2 Eur x 0,1 koeficiento).

51.       Už kitas teisinių konsultacijų paslaugas pagal ataskaitą per 2021 m. II ketvirtį ieškovė atstovui sumokėjo iš viso 2 785,20 Eur be PVM (3 370,09 Eur su PVM) (25,13 val. (120 Eur / val. be PVM, kas su PVM sudaro 141,00 Eur)), kai pagal Rekomendacijų 8.19 bei 8.20 punktus 1 valanda negalėjo būti įkainota daugiau nei 152,42 Eur (2020 m. IV ketvirčio bruto – 1 524,2 Eur x 0,1 koeficiento).

52.       Už kito prašymo parengimą pagal ataskaitą 2021 m. II ketvirtį ieškovė atstovui sumokėjo 24,00 Eur be PVM (29,04 Eur su PVM) (0,20 val. (120 Eur / val. be PVM )), kai pagal Rekomendacijų 8.16 punktą toks prašymas negalėjo būti įkainotas daugiau nei 609,68 Eur (2020 m. IV ketvirčio bruto – 1 524,2 Eur x 0,4 koeficiento).

53.       Bylos duomenimis, byloje vyko 4 teismo posėdžiai žodinio proceso tvarka, kuriuose dalyvavo ieškovei atstovaujantis atstovas (2021 m. balandžio 28 d. teismo posėdis vyko nuo 09:44 val. iki 11:24 val. (1 val. 45 min.), 2021 m. gegužės 3 d. teismo posėdis vyko nuo 09:35 val. iki 09:44 val. (9 min.) (ieškovė už advokato dalyvavimą šiame teismo posėdyje sumokėjo 240 Eur, kadangi pagal PVM sąskaitos faktūros ataskaitą atstovas sugaišo 2 val. (120 Eur / val. be PVM)), 2021 m. gegužės 10 d. teismo posėdis vyko nuo 09:33 val. iki 11:07 val. (1 val. 34 min.) bei 2021 m. birželio 7 d. teismo posėdis vyko nuo 09:35 val. iki 10:28 val. (53 min)). Susumavus bendra posėdžių trukmė – 4 val. 21 min. Ieškovė už atstovo pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose sumokėjo pagal ataskaitą iš viso 1 180,40 Eur be PVM (1 428,28 Eur su PVM). Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas (Rekomendacijų 9–10 punktai), todėl už advokato atstovavimą visuose teismo posėdžiuose iš atsakovų priteisiama suma galėtų sudaryti 480,00 Eur be PVM (580,80 Eur su PVM) (120 Eur be PVM / val. x 4 val. (suapvalinus)). Nesant galimybės nustatyti advokato pasirengimo teismo posėdžiams laiko trukmės ir pagal tai apskaičiuoti maksimaliai galimą priteisti atlyginimo už tokias paslaugas dydį, ieškovės prašymas priteisti išlaidų atlyginimą už advokato pasirengimą atstovauti teismo posėdžiuose 2021 m. gegužės 10 d. ir 2021 m. birželio 7 d. netenkinamas. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad sąskaita už šiuos posėdžius išrašyta 2021 m. birželio 3 d., t. y. dar iki 2021 m. birželio 7 d. teismo posėdžio.

54.       Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes, atsižvelgus į Rekomendacijose nustatytus išlaidų, susijusių su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, dydžius, tenkintų/atmestų reikalavimų dalis, ieškovei galėtų būti priteisiama 13 603,21 Eur suma advokato pagalbai apmokėti. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Teismas, pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti atlyginamos priešingos šalies, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.).

55.       Teismas pažymi, jog pasirengimas bylą nagrinėti teisme buvo nustatytas paruošiamųjų dokumentu būdu, ieškovė nagrinėjamoje byloje pateikė ieškinį su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dubliką, papildomus paaiškinimus, kitus įrodymus, byla nebuvo sudėtinga, joje sprendžiamas klausimas teisine prasme nebuvo naujas, dėl ko nereikalavo papildomo atstovo pasirengimo, todėl įvertinus Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, ieškovės patirta bylinėjimosi išlaidų suma teisinėms paslaugoms apmokėti mažinama iki 5 000 Eur. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė yra PVM mokėtoja, todėl turi teisę į PVM atskaitą. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 57 straipsnį, jei asmuo, kuris įsigyja prekes ar paslaugas, yra PVM mokėtojas, už paslaugas sumokėtą pirkimo PVM susigrąžina iš biudžeto, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. vasario 6 d. nutartyje Nr. e3K-3-108-248/2018, 2018 m. vasario 7 d. nutartyje Nr. 3K-3-3-1075/2018 išaiškino, kad teismai, nustatydami atlygintinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, privalo vadovautis CPK normomis ir neturi pareigos priteistiną sumą vertinti bylos šalims kaip mokesčių mokėtojams galimai kilsiančių mokestinių prievolių bei teisių aspektu ir pagal tai koreguoti priteistiną išlaidų atlyginimą. Įvertinus kasacinio teismo išaiškinus ieškovės patirta išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti iš atsakovo priteisiama kartu su atstovo PVM sąskaitose faktūrose nurodyta PVM suma.

56.       Be to, ieškovė prašo priteisti iš atsakovų ir patirtas išlaidas už dokumentų gavimą iš Nekilnojamojo turto registro, paieškas atitinkamuose registruose (20,72 Eur be PVM bei 0,12 Eur be PVM), tačiau nesant byloje šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, tokia prašymo dalis atmetama.

57.       Teismo vertinimu, ieškovės bylinėjimosi išlaidos susidarė iš esmės dėl atsakovo D. P. kaltės – dėl to, kad jis sudarė naują nuomos sutartį, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, t. y. bylinėjimosi išlaidų susidarymą iš esmės lėmė būtent šio atsakovo elgesys, todėl vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais, byloje ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisimos tik iš atsakovo D. P. (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

58.       Civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo patirtos 12,30 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo D. P. (CPK 92 straipsnio 5 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Perkelti ieškovei akcinei bendrovei „Išlaužo žuvis“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuomininko teises ir pareigas pagal (duomenys neskelbtini) tarp atsakovų D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1100/1697 dalių 33,9400 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovės akcinės bendrovės „Išlaužo žuvis“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 188,00 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį bei 4 962,00 Eur (keturių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,30 Eur (dvylikos eurų ir trisdešimties centų) bylinėjimosi išlaidas valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Įsiteisėjus sprendimui, panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Įsiteisėjus sprendimui, pranešti nekilnojamo turto tvarkytojui apie pranešimo dėl civilinės bylos dėl registruojamo daikto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), teisinio statuso arba daiktinių teisių į jį iškėlimo panaikinimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja                                                                                        Agnė Vyliaudaitė