Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-471-531/2015;

Teisminio proceso Nr. 4-14-3-00147-2015-2;

Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1.;

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

Lietuvos Respublikos vardu

2015 m. rugpjūčio 13 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. K. (toliau – Pažeidėjas) skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2015-06-26 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje;

n u s t a t ė :

Anykščių rajono apylinkės teismo 2015-06-26 nutarimu Pažeidėjui už ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą buvo paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams dviems mėnesiams.

Skundžiamu teismo nutarimu nustatyta, kad Pažeidėjas 2015-01-25 01.32 val. Šeimyniškėlių gatvėje, Anykščių mieste, vairavo automobilį Volvo S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – jam nustatytas lengvas 0,49 promilių neblaivumo laipsnis.

Pažeidėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2015-06-26 nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Mano, kad šis nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes jis inkriminuoto nusižengimo nepadarė, byloje nėra pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Teigia, kad vertindamas įrodymus teismas neatsižvelgė į protingumo, teisingumo kriterijus, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą. Pažeidėjas ginčija teismo atliktą įrodymų vertinimą, pateikia savo įvykio versiją. Teigia, kad įvykio metu jam priklausantį automobilį vairavo V. S., kuris iš įvykio vietos pasišalino. Pažeidėjo teigimu, pasišalinimo pėdsakus matė policijos pareigūnai. Nurodo, kad jam pagal iškvietimą nuvykus į policijos komisariatą, su juo buvo bendrauta pakeltu tonu, jis buvo gąsdinamas, dėl ko kreipėsi į policijos komisarą. Pažymi, kad psichologinio poveikio darymą patvirtino ir kiti pareigūno N. B. tyrimo metu apklausti įvykio metu automobilyje buvę V. S. draugai E. K., L. T., A. K., tačiau teismas į tai nekreipė dėmesio. Visi šie liudytojai bei D. V. teisme parodė, kad jis įvykio metu automobilio nevairavo. Taip pat teismas nevertino jo ir L. T. susirašinėjimo facebooke, iš kurio turinio matyti, kad įvykio metu automobilį vairavo V. S.. Pažeidėjas pažymi, kad V. S. nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių, visiškai netikrintas jo žodžių teisingumas. Mano, kad šioje byloje buvo siekiama nuo atsakomybės išsukti V. S., kuris yra buvusio policijos pareigūno sūnus.

Utenos apskrities VPK Anykščių rajono policijos komisariatas atsiliepimu į Pažeidėjo skundą prašo pastarojo netenkinti ir Anykščių rajono apylinkės teismo 2015-06-26 nutarimą palikti nepakeistą. Teigia, kad skunde nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Pažymi, kad Pažeidėjo versija dėl galimo V. S. vairavimo įvykio metu atsirado tik bylą perdavus į teismą, todėl policijos pareigūnas negalėjo žinoti apie asmens galimą dalyvavimą. Taip pat nurodo, kad apelianto teiginiai apie policijos pareigūnų spaudimą tyrimo metu niekuo nepagrįsti, nes nepilnamečių asmenų apklausos buvo darytos prie tėvų, iš kurių nusiskundimų negauta. Atkreipia dėmesį, kad teismo posėdžio metu liudytojų parodymai buvo visiškai nenuoseklūs, prieštaraujantys vieni kitiems, buvo akivaizdžiai matyti nenoras sakyti tiesos.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Kaip matyti iš skundo turinio, Pažeidėjas neigia kaltę dėl jam inkriminuoto ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo, teigia apie nepagrįstą jo nubaudimą už jį bei neteisingą byloje esančių aplinkybių įvertinimą. Tačiau aukštesnės instancijos teismas tokius Pažeidėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, kad byloje esančių įrodymų vertinimas ir jų visumos pagrindu nustatytų aplinkybių konstatavimas yra išimtinė teismo prerogatyva. Todėl vien tai, kad apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei Pažeidėjas, kuris savaip pateikia įvykio aplinkybių interpretaciją bei subjektyvų, sau palankų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti pagrindas byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė pirmosios instancijos teismas. Apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindų reikėtų naikinti ginčijamą teismo nutarimą.

Išanalizavęs skunde nurodytus argumentus bei įvertinęs teismui pateiktų duomenų visumą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Pažeidėjas skundžiamu teismo nutarimu pagal ATPK 126 str. 1 d. nubaustas pagrįstai. Iš skundžiamo teismo nutarimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas skyrė pakankamai dėmesio byloje surinktų duomenų tyrimui ir visų surinktų duomenų kontekste padarė teisingą išvadą dėl ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties buvimo Pažeidėjo veiksmuose.

ATPK 126 str. 1 d. numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės).

Nors Pažeidėjas teisme teigė bei apeliaciniame skunde nurodė administraciniame kaltinime nurodyto nusižengimo nepadaręs, tokius jo teiginius paneigia bei jo kaltę dėl inkriminuoto nusižengimo patvirtina byloje esančių, skundžiamame teismo nutarime aptartų įrodymų visuma.

Iš byloje esančio policijos pareigūnės tarnybinio pranešimo (b.l. 4) matyti, kad 2015-01-25 apie 01.32 val. buvo gautas pranešimas apie neblaivų automobilio Volvo, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją. Netrukus po pranešimo pastebėjus šį automobilį, pastarasis staigiai pasuko ir pavažiavęs sustojo. Iš automobilio niekas neišlipo, o priėjus prie jo, vairuotojo vietoje jokio asmens nebuvo, priekyje keleivio vietoje sėdėjo mergina, gale – trys vaikinai ir mergina. Vienas vaikinų prisistatė kaip automobilio savininkas M. K., kuriam vėliau nustatytas 0,49 promilių girtumas. Jis nurodė, jog automobilį vairavo J. G., kuris pabėgo. Po M. K. tariamo vairuotojo įvardinimo, tokias pat aplinkybes apie vairuotojo asmenybę ir jo pabėgimą nurodė ir kiti automobilyje buvę asmenys – E. K., L. T., A. K., D. V.. Tačiau dar būnant įvykio vietoje, kitiems policijos pareigūnams patikrinus šią aplinkybę, ji nepasitvirtino, nes vairuotoju įvardintas J. G. buvo surastas namuose miegantis. Pats J. G. paneigė administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavęs automobilį. Jo parodymus atitinka I. A. paaiškinimas (b.l. 19), tarnybinis pranešimas dėl jo radimo namuose bei liudytoja apklaustos policijos pareigūnės J. B. parodymai. Aplinkybių, dėl kurių teismas nebūtų galėjęs remtis teismo posėdyje liudytoja apklaustos šios policijos pareigūnės iš esmės nuosekliais parodymais, taip pat tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodytos aplinkybės patvirtintos kitais byloje surinktais įrodymais, nenustatyta ir tokių duomenų nepateikta ir apeliacinės instancijos teismui. Tokiu būdu byloje esančiais objektyviais įrodymais paneigta, kad įvykio metu automobilį vairavo J. G.. Atsižvelgiant į tai kritiškai vertintini pirminiai M. K., E. K., L. T., A. K. ir D. V. paaiškinimai, nes juose nurodytos aplinkybės yra akivaizdžiai melagingos. Vėlesniuose paaiškinimuose, duotuose dalyvaujant tėvams, E. K. ir L. T. nurodė, kad įvykio metu automobilį vairavo M. K., kuriam policijos pareigūnams pamelavus dėl vairuotojo, jie iš išgąsčio, pasimetimo antrino jam – analogiškai meluodami (b.l. 15-17). Šios paaiškinime nurodytos aplinkybės visiškai atitinka aukščiau nurodytus objektyvius bylos duomenis ir vertinant visumą, abejonių, kad įvykio metu automobilį vairavo būtent M. K., nepalieka.

Nors teismo posėdyje E. K. ir L. T. jau teigė, kad įvykio metu automobilio M. K. nevairavo, šie jų parodymai, kaip ir M. K., A. K., D. V. parodymai, nurodant jau kitą asmenį – V. S. kaip pabėgusį vairuotoją, visų byloje esančių duomenų kontekste vertintini kritiškai. A. K., D. V., E. K., L. T. parodymų teisme turinys, taip pat jų pirminiai rašytiniai paaiškinimai leidžia daryti pagrįstą išvadą apie jų parodymų derinimą pagal M. K. duotuosius ir pastarajam palankius. Atkreiptinas dėmesys, kad įvykio vietoje tik po M. K. pateiktos melagingos versijos, kiti automobilyje buvę asmenys ėmė taip pat teigti, vėliau pripažinę tą darę tik pagal M. K.. Taip pat ir teisme – M. K. kaip vairuotoją įvardinus jau kitą asmenį, sekė juos atkartoti bandantys kitų asmenų parodymai bei deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti teiginiai apie E. K. ir L. T. tariamai darytą neteisėtą poveikį 2015-02-04 paaiškinimų davimo metu. Byloje esantys prieštaravimai tarp M. K. ir A. K., D. V., E. K., L. T. parodymų dėl tariamo K. K. prisisegimo sėdint gale diržu aplinkybių, dėl automobilio raktų buvimo įvykio vietoje sustojus automobiliui tik patvirtina visų šių asmenų teisme duotų parodymų nepatikimumą. Tuo tarpu M. K. keliamos vis naujos versijos, kurias beje paneigia byloje esančių objektyvių įrodymų visuma, aukštesniojo teismo vertinimu – tėra siekimas išvengti atsakomybės.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad byloje pakanka duomenų išvadai, kad būtent M. K. administraciniame kaltinime nurodytu laiku ir vietoje būdamas neblaivus vairavo automobilį. Tokie Pažeidėjo veiksmai atitinka ATPK 126 str. 1 d. numatyto nusižengimo sudėtį.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamu 2015-06-26 nutarimu teismas, teisingai nustatęs, kad Pažeidėjas padarė ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, laikydamasis administracinių nuobaudų skyrimui įtvirtintų reikalavimų paskyrė tinkamą nuobaudą už jį, kurią laikyti per griežta ar neteisinga nėra pagrindo.

Taigi, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, sprendžiant Pažeidėjo administracinės atsakomybės klausimą, įrodymų vertinimo ar Pažeidėjui įstatymų garantuotų teisių pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą, nepadaryta. Todėl remdamasis išdėstytu teismas daro išvadą, jog Anykščių rajono apylinkės teismo 2015-06-26 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis LR ATPK 302 10 str., 302 12 str. 1 d. 1 p., teismas,

n u t a r i a :

Anykščių rajono apylinkės teismo 2015-06-26 nutarimą palikti nepakeistą ir M. K. skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                        Valdas Ciesiūnas