Civilinė byla Nr. e2-517-370/2021

                Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00080-2020-8

        Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.3.2.3

        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Avima“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Avima“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-554-896/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Avima“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kamida logistics“ dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Avima“ (toliau – ir ieškovė) patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Kamida logistics“ (toliau – ir atsakovė) dėl 185 578,17 Eur skolos ir 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo.

2.       Ieškovė 2021 m. vasario 25 d. pateikė prašymą ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimams užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 185 578,17 Eur sumai atsakovės kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, o šio nesant ar esant nepakankamai, areštuoti trūkstamai sumai atsakovei priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis.

3.       Nurodė, kad byloje esantys atsakovės kreditingumo bei balanso duomenys įrodo, jog priėmus galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą, ieškovė gali prarasti galimybę nukreipti išieškojimą iš atsakovės turto, kadangi ši tokio neturi, nes disponuoja žymiai mažesniu, nei įsiskolinimas ieškovei, trumpalaikiu turtu. Ieškovei tenka per didelė įrodinėjimo našta įrodyti konkrečius veiksmus dėl galimo turto perleidimo, kadangi atsakovė tokio perleistino turto iš esmės neturi. Tuo atveju, kai šalies turtą sudaro tik ateityje gautinas trumpalaikis turtas, šalies nesąžiningumas turėtų būti vertinamas ne per konkrečius veiksmus, kurių ieškovei praktiškai tampa neįmanoma įrodyti, bet per finansinius duomenis, kurie rodo, jog atsakovė savo veiklą vykdo taip, jog turi galimybę bet kuriuo metu savo turimą turtą sumažinti. Duomenys iš „CreditInfo“ rodo, kad atsakovės finansiniai rodikliai krypsta neigiama linkme. Atsakovės nesąžiningus veiksmus pagrindžia pateikti garso įrašai, kuriuose užfiksuota, kad atsakovės atstovas pareiškė ieškovei, jog ieškovei nebus grąžinti pinigai, t. y. sumokėti mokesčiai, tai reiškia, kad atsakovė pasiruošusi imtis visų priemonių tam, jog išvengtų žymios piniginės prievolės ieškovei.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 2 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. 

5.       Teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys atsakovei dėl skolos priteisimo yra tikėtinai pagrįstas. Vertindamas teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą, teismas sprendė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, jog atsakovės atstovas aiškiai pareiškė ieškovei, kad ieškovei nebus grąžinti pinigai, t. y. sumokėti mokesčiai, tai reiškia, jog atsakovė yra pasiruošusi imtis visų priemonių tam, kad išvengtų ieškovės ieškiniu reikalaujamos priteisti piniginės prievolės vykdymo, turės būti vertinamos nagrinėjant bylą iš esmės. Teismas nurodė, kad šios aplinkybės neturi įtakos įrodinėjant sąlygas prašymui taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nustatė, kad ieškovė nepateikė duomenų, jog atsakovė ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, todėl sprendė, kad ieškovė neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Ieškovė UAB „Avima“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

8.1.       Teismas nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo sukurtais precedentais. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-118-330/2021 išaiškino, kad tuo atveju, kai objektyviai ieškovui pagrįsti atsakovo sąmoningą ketinimą išvengti jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo yra neįmanoma, ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, gali remtis didele ieškinio suma, ir tokiu atveju pakankamos finansinės padėties įrodinėjimo našta yra perkeliama atsakovui. Ginčo situacija atitinka pastarąjį Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimą.

8.2.       Teismas tinkamai neįvertino atsakovės finansinės padėties duomenų. Kaip matyti iš byloje esančio 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpio atsakovės balanso, 2018 m. atsakovės turtą sudarė 2 315 771 Eur, kurio didžiąją dalį, t. y. 2 315 312 Eur sudarė trumpalaikis turtas. Net 2 295 583 Eur trumpalaikio turto sudarė per vienerius metus gautinos sumos, tai nėra laikoma realiu turtu. Ilgalaikio materialaus turto pas atsakovę buvo tik už 446 Eur. Pastarojo balanso duomenimis, atsakovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 1 396 827 Eur, tai net 70 kartų viršijo atsakovės turimo realaus turto, kurį sudarė 20 175 Eur (19 729 Eur realaus trumpalaikio turto ir 446 Eur ilgalaikio turto), vertę.

8.3.       Atsakovės 2019 m. balanso duomenimis, atsakovė ilgalaikio turto turėjo tik už 421 Eur, o turtas, kurį iš esmės sudaro trumpalaikis turtas (per vienerius metus gautinos sumos), yra sumažėjęs nuo 2 315 771 Eur iki 1 720 531 Eur. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 1 026 696 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė net 956 696 Eur. Šie duomenys patvirtina, kad beveik visą atsakovės turtą sudaro per vienerius metus gautinos sumos, tai iš esmės įrodo, jog atsakovė, vykdydama veiklą, savo įmonėje stengiasi laikyti kuo mažesnį ilgalaikį ir trumpalaikį turtą. Tokie rodikliai leidžia atsakovei bendrovę per trumpą laiko tarpą palikti be turto.

8.4.       Ieškovės pateikti atsakovės balanso duomenys įrodo, kad priėmus galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą, ieškovė gali prarasti galimybę nukreipti išieškojimą iš atsakovės turto, kadangi ši tokio neturi, o disponuoja tik žymiai mažesniu, nei įsiskolinimas ieškovei, trumpalaikiu turtu. Kadangi atsakovė iš esmės neturi ilgalaikio turto, o trumpalaikis turtas didžiąja dalimi susideda iš gautinų sumų, ieškovei yra praktiškai neįmanoma įrodyti atsakovės ketinimo ar veiksmų turtą perleisti ar jį paslėpti, nes atsakovė tokio turto neturi. Šios aplinkybės atitinka Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartyje pateiktame išaiškinime nurodytą situaciją, kurios pagrindu ieškovė, prašydama teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įrodinėdama grėsmę galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, turi teisę remtis didele ieškinio suma, o finansinės padėties įrodinėjamas perkeliamas atsakovei. Atsakovė gali pagrįsti, kad pareikšto ieškinio suma jai nėra reikšminga, jog jos turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo galimo neįvykdymo. Ieškovei įrodžius, kad dėl atsakovės įmonėje laikomo trumpalaikio turto, kuris iš esmės susideda iš gautinių sumų, ieškovei objektyviai neįmanoma įrodyti atsakovės veiksmų dėl turto slėpimo ar perleidimo, turėjo būti vadovaujamasi minėtu Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimu, kurio pagrindu grėsmę galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui grindžiant didele ieškinio suma, tai sudaro pagrindą taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nepagrįstai nevertinto atsakovės finansinės padėties ir ieškovės argumentų dėl didelės ieškinio sumos atsakovei ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymo.

8.5.       Teismas itin siaurai aiškino reikalavimą ieškovei konkrečiai įrodyti veiksmus, kuriais atsakovė siekia pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo pagal teismo sprendimą. Ieškovė turi pateikti tik tokius duomenis, kurie tikėtinai pagrįstų galimą atsakovės nesąžiningumą. Garso įrašuose girdimi atsakovės teiginiai, kad ieškovei PVM ir akcizo mokesčio negrąžins, tikėtinai pagrindžia atsakovės nesąžiningumą, todėl šie teiginiai, priešingai nei nurodoma nutartyje, turi būti vertinami ne tik bylą nagrinėjant iš esmės, bet ir sprendžiant ar byloje yra duomenų, kurie tikėtinai pagrindžia atsakovės nesąžiningą elgesį.

8.6.       Ieškovė pateikė iš „CreditInfo“ duomenų bazės 2021 m. vasario 24 d. duomenis, iš kurių matyti neigiami bendrovės rodikliai: 1) paskutinį kartą atsakovė mokėjimus kontrahentams atliko tik 2020 m. rugpjūčio 13 d., tai reiškia, jog atsakovė net daugiau nei pusę metų nėra atlikusi mokėjimų. Šis rodiklis neabejotinai rodo, kad atsakovė iš esmės nebevykdo veiklos, nevykdo turimų piniginių prievolių, tai leidžia daryti išvadą, jog jau yra imtasi priemonių atsakovės veiklos pabaigai ir piniginių prievolių išvengimui; 2) atsakovė iš viso net 17 bylų dalyvauja atsakovės statusu; 3) pagal atsiskaitymo reitingą atsakovė laikoma aukštos rizikos; 4) atsakovei įregistruoti šie neigiami faktoriai: efektyvumo rodikliai, likvidumo rodikliai, pajamų kitimas. Pajamų kitimas, rodo, kad bendrovė galbūt nebevykdo veiklos ir dėl to mažėja jos gaunamos pajamos, juo labiau jog atsakovės veikla vykdoma neturint ilgalaikio turto, iš kurio būtų galima atsiskaityti su ieškove.

8.7.       Nepaisant to, kad vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje, ieškovės pateikti duomenys patvirtina atsakovės nesąžiningus veiksmus – atsiskaitymų nevykdymą turint piniginių įsipareigojimų.

9.       Atsakovė UAB „Kamida Logistics“ atsiliepime prašo atmesti ieškovės atskirąją skundą, priimti teikiamus rašytinius įrodymus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

9.1.       Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui turi būti sprendžiama vadovaujantis ne išimtinai ieškinio suma, bet vertinant situaciją atsakovės sąžiningumo aspektu.

9.2.       Nėra rizikos, kad atsakovė neatsiskaitys, esant nepalankiam teismo sprendimui. Ieškovės pateiktas „CreditInfo“ duomenų bazės 2021 m. vasario 24 d. išrašas apie atsakovę yra netikslus, ieškovė klaidina teismą netinkamai interpretuodama duomenis. Išraše iš „Creditinfo“ duomenų bazės nurodyti duomenys, kad paskutinį kartą atsakovė mokėjimus kontrahentams atliko tik 2020 m. rugpjūčio 13 d., yra neteisingi. Atsakovė su kontrahentais atsiskaito įprasta tvarka pagal sutartyse nustatytus terminus. Per laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. kovo 12 d. atsakovės banko sąskaitose atliktos iš viso 238 transakcijos (į banko sąskaitas buvo tiek gautos piniginės lėšos, tiek atliekami piniginių lėšų mokėjimai). Šį faktą patvirtina ir Advokatų profesinei bendrijai V. atlikti mokėjimai, atsiskaityta nepraleidžiant nustatytų terminų.

9.3.       „CreditInfo“ duomenų bazės 2021 m. vasario 24 d. išraše taip pat netiksliai pateikiami duomenys apie bylas teismuose. Išraše įtrauktos senos, išnagrinėtos, visiškai nebeaktualios bylos nuo 2013 m., kurios, be kita ko, buvo laimėtos. Išraše kiekvienas bylos numerio pasikeitimas, taip pat bylos dėl atskirųjų skundų nagrinėjimo, kurios nėra savarankiški teisiniai ginčai, klaidingai įvardijamos kaip atskiros bylos. Pagal šį išrašą vien su ieškove atsakovė turi 4 civilines bylas, kadangi atskirais įrašais, kaip atskiros bylos klaidingai įtraukti šios civilinės bylos numerių pasikeitimai keičiantis metams ir pasikeitus teisėjui.

9.4.       „CreditInfo“ duomenų bazės išrašas nėra oficialus dokumentas, kaip įrodymų šaltinis yra nepatikimas, nes jame gausų faktų ir duomenų interpretavimo klaidų, neaišku, kuo remiantis bendrovė priskiriama tam tikrai rizikos grupei.

9.5.       Ieškovė, nors ir nurodo, kad pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teikia paaiškėjus naujoms aplinkybėms, tačiau remiasi atsakovės 2018 m. ir 2019 m. finansinių ataskaitų duomenimis, kurie Kauno apygardos teisme ir Lietuvos apeliaciniame teisme (Nr. e2-1071-464/2020) jau ištirti nagrinėjant 2020 m. gegužės 4 d. ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir 2020 m. gegužės 12 d. atskirąjį skundą, kuris taip pat atmestas. Ieškovė nepateikė naujos informacijos.

9.6.       Atsakovės ilgalaikis turtas per 2019 m. ir 2018 m. praktiškai nekito, 2017 m. ieškovei ir atsakovei pasirašant bendradarbiavimo sutartį ilgalaikio turto taip pat buvo nedaug (už 1 026 Eur). Atsakovė visą tą laiką sėkmingai veikia ir pelningai dirba, tai atsispindi finansinėse ataskaitose. Tokia turto struktūra jau yra ne vienerius metus ir yra tinkama veiklai. Atsakovės grynasis pelnas pagal 2020 m. pelno (nuostolių) ataskaitą yra dvigubai didesnis nei 2019 m. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių iki šiol, nėra pagrindo taikyti esant didesniam grynajam pelnui.

9.7.       Atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2020 m. dar nėra pateikti Registrų centrui, todėl apeliacinės instancijos teismui teikiama atsakovės preliminari pelno (nuostolių) ataskaita už 2020 m., iš kurios matyti, kad bendrovė dirba pelningai, o grynasis pelnas dvigubai didesnis nei 2019 m.

9.8.       Įrodymų apie nesąžiningumą ar turto slėpimą ieškovė nepateikė, nes atsakovė neslėpė turto ir nesiėmė veiksmų, kad būtų išvengta teismo sprendimo, ir toliau to nedaro, o vykdo veiklą įprasta tvarka ir uždirba pelną. Atsakovės nesutikimas su ieškovės reikalavimu nerodo atsakovės nesąžiningumo. Tai yra šios civilinės bylos ginčo dalykas. Didžioji dalis ieškovės reikalavimų yra nepagrįsti. Dėl dalies reikalavimų, susijusių su pervežimo paslaugų teikimu, atsakovė sutiko.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

10.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

11.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas. Šio apeliacinio proceso objektas – Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos procesinių aplinkybių

12.       Šioje byloje ieškovė 2020 m. vasario 12 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2020 m. balandžio 7 d. patikslinusi, prašė iš atsakovės priteisti 185 578,17 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Iš ieškovės procesinių dokumentų matyti, kad šalys pagal 2017 m. liepos 4 d. sudarytą sutartį susitarė bendradarbiauti tarptautinio krovinių vežimo automobilių keliais srityje, atsakovei organizuojant krovinių gabenimą, o ieškovei vykdant pervežimus. Šios sutarties pagrindu ieškovė atliko tarptautinius pervežimus ir išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras, kurių, suėjus apmokėjimo terminams, atsakovė neapmokėjo. Ieškovė nurodė, kad už negrąžintą pridėtinės vertės ir akcizo mokestį bei tarptautinius pervežimus atsakovė skolinga ieškovei 185 578,17 Eur.

13.       Iš bylos duomenų matyti, kad dar pradinio ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti jos turtą už 132 170,68 Eur sumą, tačiau Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartimi, nenustatęs grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, šio ieškovės prašymo netenkino.

14.       Ieškovė 2020 m. gegužės 5 d. pirmosios instancijos teismui pateikė dar vieną prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 185 578,17 Eur vertės atsakovės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštą, o šio nesant ar esant nepakankamai, areštuoti trūkstamą sumą atsakovei priklausančių piniginių lėšų, esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis. Prašymą ieškovė grindė atsakovės nesąžiningumu ir grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui buvimu, kuriuos, ieškovės vertinimu, įrodo tai, kad atsakovė ėmėsi visų galimų priemonių savo verslą perkelti į kitas įmones, atsakovę paliekant su skolomis. Ieškovės reikalaujama priteisti suma yra itin didelė atsakovei, todėl jos finansiniai rodikliai kelia grėsmę ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymui.

15.       Kauno apygardos teismas 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1071-464/2020 ieškovės apskųstą Kauno apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą.

16.       Ieškovė 2021 m. vasario 25 d. trečią kartą pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės atžvilgiu, kurį pirmosios instancijos teismas ieškovės šioje byloje skundžiama 2021 m. kovo 2 d. nutartimi atmetė.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

17.       CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės yra priemonių kompleksas, teismo taikomų po vieną ar kelias dėl atsakovui priklausančio turto nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti teismo procesinio sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą ir kartu išvengti teismo procesinio sprendimo įvykdymo pasunkinimo arba neįmanomumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2014).

18.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – sudaro privalomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.

19.       Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė nustatęs, kad ieškovės ieškinys preliminariai pagrįstas, tačiau nekonstatavęs antros būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Kadangi dėl preliminaraus ieškovės ieškinio pagrįstumo ginčo nėra, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl antros laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.

Dėl grėsmės ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui

20.       Ieškovė jau trečią kartą šioje byloje prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenurodė, kokios naujai paaiškėjusios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad šiuo metu egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė remiasi iš esmės tais pačiais įrodymais (atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentais), naujai pateikė tik „CreditInfo“ išrašą apie atsakovės turtinę padėtį, atsiskaitymus su kreditoriais, bylų teismuose skaičių. Ieškovė akcentuoja, kad šiuo atveju aktuali Lietuvos apeliacinio teismo praktika civilinėje byloje Nr. e2-118-330/2021, kuria turi būti vadovaujamasi. Ieškovė mano, kad prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ji gali remtis didele ieškinio suma, ir tokiu atveju, pakankamos finansinės padėties įrodinėjimo našta yra perkeliama atsakovei.

21.       Dėl šių ieškovės argumentų pažymėtina, kad civiliniame procese galioja rungimosi principas ir pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiga įrodyti abiejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prielaidų egzistavimą tenka tai ginčo šaliai, kuri pareiškia teisme reikalavimą ir prašo taikyti antrajai ginčo šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus, o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti (CPK 12, 178 straipsniai).

22.       Lietuvos apeliacinis teismas ieškovės nurodomoje 2021 m. vasario 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-118-330/2021 nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašantis asmuo gali remtis didele ieškinio suma, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis išvengti asmuo gali pagrįsti, kad pareikšto ieškinio suma jam nėra reikšminga. Tačiau minėtoje nutartyje teismas nekonstatavo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo vien esant vien didelei ieškinio sumai ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų įrodinėjimo naštos perskirstymo, teismas tik nurodė aplinkybes, kuriomis gali remtis tiek laikinųjų apsaugos taikymo siekiantis, tiek tokių priemonių taikymo siekiantis išvengti asmuo.

23.       Jeigu šiuo atveju byloje pirmosios instancijos teismas visgi būtų taikęs ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, o atsakovė tokią pirmosios instancijos teismo nutartį skųstų ir įrodytų, kad jos finansinė padėtis tokia gera, jog ieškovės ieškinio reikalavimo suma atsakovei yra nežymi ir atsakovė nepatirdama ypatingos finansinės naštos galėtų įvykdyti galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą, tokios aplinkybės galėtų sudaryti pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių netaikyti. Tačiau atsakovė neturi pareigos įrodinėti savo geros finansinės padėties, siekdama išvengti laikinųjų apsaugos priemonių tokiu atveju, jeigu atsakovės turto arešto poreikis byloje apskritai nėra konstatuotas. Todėl ieškovės atskirojo skundo argumentai dėl kitokio įrodinėjimo naštos paskirstymo sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą laikytini teisiškai nepagrįstais.

24.       Nagrinėjamu atveju ieškovė grėsmę teismo sprendimo įvykdymui iš esmės grindžia didele ieškinio suma ir, atsakovės vertinimu, prasta atsakovės finansine padėtimi, kadangi ieškovė turi nedaug ilgalaikio turto, kurio nepakaktų ieškovės ieškinio reikalavimams patenkinti, o atsakovės finansinė padėtis blogėja. Ieškovė mano, kad ieškovės pateiktuose garso įrašuose girdimi atsakovės teiginiai, jog ieškovei PVM ir akcizo mokesčio negrąžins, tikėtinai pagrindžia atsakovės nesąžiningumą, kadangi atsakovė nevykdo sutartinių prievolių.

25.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinė padėtis ir (ar) pareikšto ieškinio suma, o šio asmens elgesys, jo sąžiningumas ar nesąžiningumas turi esminę reikšmę sprendžiant dėl būtinybės užtikrinti pareikšto ieškinio reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie tai, kad atsakovas galimai atlieka nesąžiningus veiksmus, sąmoningai siekia pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019; 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-438-241/2021). Taigi, ieškovės akcentuojamos aplinkybės, kad didžiąją dalį atsakovės turto sudaro trumpalaikis turtas, o ilgalaikio turto atsakovė turi nedaug, ar ateityje gali nebeturėti turto, savaime nesuponuoja grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

26.       Finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti – tai visiškai skirtingos situacijos. Tik esant antrai situacijai prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, teismo sprendimas negalėtų būti įvykdytas dėl objektyvių su to asmens turtine padėtimi susijusių aplinkybių, o ne dėl to, kad byloje nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-105-196/2019; 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-438-241/2021).

27.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui yra siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021).

28.       Tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018; 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1726-330/2020 ir kt.).

29.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo metu byloje nėra duomenų apie bent tikėtiną atsakovės nesąžiningumą ir jos siekį išvengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Aplinkybė, kad atsakovė iš dalies nesutinka su ieškovės pareikštu reikalavimu ir nevykdo ieškovės įrodinėjamos turtinės prievolės, nereiškia, kad atsakovė nesąžininga, o tik įrodo egzistuojantį šalių ginčą, kurį teismas išspręs vėlesnėje proceso stadijoje nagrinėdamas bylą iš esmės. Pažymėtina, kad skolininko neatsiskaitymas su kreditoriumi yra pagrindas kreditoriui kreiptis į teismą, o ne prielaida teismui automatiškai taikyti skolininko turto areštą.

30.       Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusi šalis turi pateikti bent minimalius įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar pan. Ieškovė, siekdama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėjo įrodinėti ne bendrą atsakovės nesąžiningumą ieškovės ir atsakovės sutartiniuose santykiuose, o būtent nesąžiningus veiksmus ar ketinimus, kuriais būtų siekiama mažinti turimo turto masę ar vertę, siekiant išvengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Byloje nesant bent tikėtinų duomenų apie atsakovės siekius vengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, atsakovės turtinė padėtis, jos veiklos perspektyvos, atliekamų mokėjimų ar bylų, kuriose dalyvauja atsakovė, skaičius, šiuo atveju yra neaktualūs ir patys savaime laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesuponuoja.

31.       Ieškovės manymu, kadangi atsakovė iš esmės neturi ilgalaikio turto, o jos trumpalaikis turtas didžiąja dalimi susideda iš gautinų sumų, todėl ieškovei yra praktiškai neįmanoma įrodyti atsakovės ketinimo ar veiksmų turtą perleisti ar jį paslėpti, nes atsakovė tokio turto neturi. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovės turto sudėtis, t. y. atsakovei disponuojant tik nedidele dalimi savo trumpalaikio turto bei turint nedidelės vertės ilgalaikio turto, net jei ir apsunkina ieškovės galimybę įrodyti atsakovės ketinimus ar veiksmus turtą perleisti, paslėpti, ar palengvina atsakovės galimybes išvengti išieškojimo iš jos turto, nesudaro pagrindo manyti, kad atsakovė būtent taip ir pasielgs.

32.       Sutiktina su ieškove, kad gali būti sudėtinga objektyviais įrodymais įrodyti atsakovės nesąžiningus veiksmus ar ketinimus, kuriais būtų siekiama mažinti turimo turto masę ar vertę, siekiant išvengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Tačiau šiuo atveju ieškovė ne tik neįrodė tokių atsakovės ketinimų, tačiau, net ir remdamasi sunkia įrodinėjimo našta, apskritai nenurodė aplinkybių (be ieškovės įrodinėjamos prastos atsakovės finansinės padėties, turto sudėties ir sutartinių įsipareigojimų nevykdymo), kurios pačiai ieškovei sudaro pagrindą manyti, kad atsakovė gali siekti išvengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo (pavyzdžiui, kad atsakovė ketina perleisti turimas reikalavimo teises į gautinas sumas, atlikti įskaitymus ir pan.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė sudaro pagrindą manyti, kad objektyviai neegzistuoja grėsmė, jog atsakovė gali imtis veiksmų išvengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

33.       Priešingai nei atskirajame skunde tvirtina ieškovė, grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui pripažinimą lemia ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti tokias priemones, turtinė padėtis ir jam pareikšto reikalavimo dydis, bet to asmens nesąžiningumas ir konkretūs jo atlikti / atliekami veiksmai, nukreipti į turto masės ar jo vertės sumažinimą. Taigi, nei didelė ieškinio reikalavimų suma, nei prasta to asmens finansinė padėtis nėra savaime pakankamos aplinkybės sprendimo neįvykdymo grėsmei konstatuoti, jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašanti šalis neįvardija ir neįrodo nesąžiningų veiksmų, nukreiptų turtui paslėpti, jo masei ar vertei sumažinti. Dėl to konstatuotina, kad ieškovės atskirojo skundo argumentai apie didelę ieškiniu pareikštų reikalavimų sumą ir kartu galbūt sunkią atsakovės finansinę padėtį, nesant duomenų apie atsakovės siekį išvengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui neįrodyta.

Dėl rašytinių įrodymų priėmimo

34.       Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė savo preliminarią pelno (nuostolių) ataskaita už 2020 m. ir prašo šį įrodymą priimti. Atsakovė teigia, kad iš šio įrodymo matyti, jog atsakovė dirba pelningai, o jos grynasis pelnas 2020 m. dvigubai didesnis nei 2019 m.

35.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). 

36.       Atsakovės teikiamas dokumentas dėl jos finansinės padėties, atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytus argumentus, kad atsakovės finansinės padėties įvertinimas, nesant jos nesąžiningumo įrodymų, nėra reikšmingas procesinio klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo kontekste, todėl nepriimamas ir nevertinamas.

Dėl bylos procesinės baigties

37.       Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl ieškovės skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                        Danguolė Martinavičienė