Pirmosios instancijos teismo teisėjas                                         Civilinė byla Nr. 2A-538-227/2017

Šarūnė Butkuvienė                                                      Teisminio proceso Nr. 2-70-3-09356-2016-4

                                                      Procesinio sprendimo kategorija:                                                                                                                             2.6.10.5.2.5; 3.3.1.14; 3.3.1.20

(S)

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 7 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Margaritos Dzelzienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zinos Mickevičiūtės, Nijolės Danguolės Smetonienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-62-1000/2017 pagal ieškovo V. M. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos,

n u s t a t ė:

                                            I.Ginčo esmė

1. Ieškovas V. M. ieškiniu prašė priteisti iš valstybės, atstovaujamos Generalinės prokuratūros, Teisingumo ministerijos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos, solidariai 20 757,92 Eur turtinės žalos, 8 000 Eur neturtinės žalos, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad jam buvo pareikštas įtarimas, kad būdamas Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobilios grupės Šiaulių poskyrio vyresniuoju inspektoriumi, vykdydamas savo įgaliojimus, priėmė kyšį, taip padarydamas nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalyje, vėliau kaltinimas pakeistas į BK 225 straipsnio 4 dalį. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartimi ieškovas buvo nušalintas nuo pareigų, vėliau šios priemonės taikymas pratęsiamas. Ieškovas nušalintas nuo pareigų nuo 2012 m. balandžio 5 d. iki 2014 m. liepos 5 d., šiuo laikotarpiu iš valstybės jokios paramos negavo. 2015 m. vasario 9 d. nuosprendžiu išteisintas, o Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti Šiaulių apygardos teismo nuosprendį. Mano, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu pradėtas nepagrįstai, byloje esantis vaizdo įrašas nepatvirtina, kad ieškovas paėmė kyšį. Nušalinti nuo pareigų nebuvo pagrindo, nes užfiksuotas tik vienas įtarimą sukėlęs įvykis (2011 m. lapkričio 3 d.)., pareigūnai prašė nušalinti nuo pareigų tik praėjus 5 mėnesiams nuo galimai padarytos nusikalstamos veikos, kitų nusikalstamų veikų epizodų nebuvo nustatyta, procesinė prievartos priemonė savo pobūdžiu ir trukme pažeidė proporcingumo principą, priemonė neadekvati baudžiamajam nusižengimui. Teismas, manydamas, kad ieškovas gali daryti naujus nusikaltimus ir kliudyti teisminiam procesui, nenurodė jokių argumentų, neatsižvelgė į ieškovą charakterizuojančias aplinkybes. Byloje buvo tiriamos kitos veikos, neturinčios nieko bendro su ieškovui pareikštais kaltinimais, sudarytas didelės apimties tyrimo įspūdis, vilkinamas tyrimas, pažiedžiant Konstitucijos 31 straipsnį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnį. Turtinę žalą sudaro darbo užmokestis 20757,92 Eur sumai, nes tiek priklausė per nušalinimo nuo pareigų laikotarpį. Dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir nušalinimo nuo pareigų ieškovui pablogėjo sveikata, atsirado skausmai širdies plote, teko gulėti stacionare, taip pat jis patyrė dvasinius išgyvenimu, sukrėtimą, pablogėjo reputacija, bendravimas su kolegomis, artimaisiais, patirta neturtinė žala sudaro 8 000 Eur.

                                   II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Pasvalio rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 20 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 88,75 Eur kelionės išlaidų Specialiųjų tyrimų tarnybai, 32,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
4. Teismas nustatė, kad ieškovui 2012 m. balandžio 3 d. buvo pareikštas įtarimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, t.y. įtariamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju – Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės Šiaulių poskyrio vyresniuoju inspektoriumi 2011 m. lapkričio 3 d. vykdydamas savo pareigas paėmė didesnį negu 1 MGL vertės kyšį iš N. G. už tai, kad nustatyta tvarka nebūtų patikrintas jo vairuojamas automobilis. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartimi ieškovas buvo nušalintas nuo pareigų trims mėnesiams, motyvuojant tuo, kad siekiama užkirsti įtariamajam galimybę toliau daryti naujas nusikalstamas veikas. Šiaulių miesto apylinkės teismas nušalinimą nuo pareigų, prašant prokurorui, pratęsė po tris mėnesius 2012 m. birželio 7 d. bei 2012 m. rugsėjo 20 d nutartimis. Gavus specialisto išvadą, ieškovui buvo pakeistas įtarimas pagal BK 225 straipsnio 4 dalį. 2012 m. lapkričio 27 d. ikiteisminis tyrimas buvo užbaigtas ir byla perduota į teismą. Šiaulių apygardos teismo (2012-10-28, 2013-03-18, 2013-06-18, 2013-12-30, 2014-03-31) nutartimis buvo tęsiamas nušalinimas nuo pareigų, o 2014 m. birželio 30 d. nutartimi nušalinimas nuo pareigų nebuvo pratęstas, kadangi bylos ieškovas kaltinamas baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 225 straipsnio 4 dalyje, padarymu, bylos nagrinėjimas užsitęsė ne dėl ieškovo kaltės, todėl buvo nebetikslinga tęsti ieškovui taikomos procesinės prievartos priemonės. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. vasario 9 d. nuosprendžiu išteisino ieškovą, kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. liepos 8 d. nutartimi nuosprendį dalyje dėl ieškovo išteisinimo paliko nepakeistą.
5. Ieškovui laikantis pozicijos, kad nebuvo sąlygų nušalinti jį nuo pareigų, kadangi pareigūnai nematė tam pagrindo penkis mėnesius, pažymėjo, kad nepareiškus įtarimo ieškovui, negalėjo būti prašoma jį nušalinti nuo pareigų. Nustatė, kad nuo 2011 m. liepos 28 d. iki 2011 lapkričio 5 d. buvo slapta kontroliuojama ir fiksuojama asmenų pokalbiai tarnybiniame automobilyje, 2011 m. lapkričio 3 d. fiksuotas vienas atvejis, kuris sukėlė įtarimų, jog ieškovas galimai daro nusikalstamą veiką. Laikotarpyje nuo ieškovo galimai padarytos veikos iki įtarimų jam pareiškimo buvo atliekami aktyvūs ikiteisminio tyrimo veiksmai, ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl trylikos asmenų. Nenustatė, jog ikiteisminis tyrimas būtų vykdytas nesilaikydant įstatymuose numatytų reikalavimų ar pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai iki įtarimų pareiškimo momento.
6. Iš ikiteisminiame tyrime atliktų vaizdo įrašo bei operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo nustatė, kad 2011 m. lapkričio 3 d. ieškovas ir R. S. vykdė N. G. automobilio patikrą, juose užfiksuoti duomenys patvirtina buvus pinigų paėmimo faktą, jų pasidalinimą su kolega ir sudaro įspūdį, kad galimai buvo daroma nusikalstama veika, t. y. kyšininkavimas ir papirkimas tam, kad vairuotojo vežama transporto priemonė nebūtų patikrinta, kas buvo pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą. Operatyvinių veiksmų atlikimo metu fiksuotų pokalbių bei vaizdo įrašo turinys leido susidaryti nuomonę, jog yra daroma nusikalstama veika, ir tik išnagrinėjęs baudžiamąją bylą iš esmės teismas priėmė sprendimą, kad ieškovas nepadarė jam inkriminuojamos veikos, kas nesuponuoja išvados dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo neteisėtumo.
7. Ieškovui motyvuojant valstybės atsakomybę ir tuo, jog buvo sukurtas didelės apimties procesas, visai nesusijęs su ieškovui pareikštais kaltinimais, pripažino, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nevilkino ikiteisminio tyrimo. Nuo 2012 m balandžio 5 d. (įtarimo pareiškimas) iki 2012 m. lapkričio 27 d. (bylos perdavimas teismui) buvo du kartus atliktas vaizdo įrašo tyrimas ir pateiktos dvi specialisto išvados, apklaustas N. G., pakeitus įtarimą apklaustas ir ieškovas. Įvertino, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu atliktas per beveik aštuonis mėnesius, kas, atsižvelgiant į bylos apimtį, yra optimalus terminas ikiteisminio tyrimo atlikimui, nes minėtu laikotarpiu buvo atliekami veiksmai ir su kitais įtariamaisiais.
8. Sprendžiant dėl procesinės prievartos priemonės taikymo pažymėjo, kad ji pratęsta penkis kartus, kiekvieną kartą trijų mėnesių laikotarpiui, Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartimi ieškovui nušalinimas nuo pareigų nebebuvo pratęstas, nes bylos nagrinėjimas užsitęsė ne dėl ieškovo kaltės, o dėl kitų kaltinamųjų neatvykimo į posėdžius bei jų gynėjų neatvykimo ir dėl to nebetikslinga tęsti nušalinimą nuo pareigų. Atmetė ieškovo teiginį, kad nutartys buvo nemotyvuotos, pažymėjo, kad ieškovas neskundė savo nušalinimo nuo pareigų, ką darė kiti kaltinamieji ir kurių prašymai nebuvo patenkinti. Kadangi procesinės prievartos taikymas nebuvo pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu, sprendė, jog procesinė prievartos priemonė buvo taikoma teisėtai.
9. Teismas pažymėjo, kad išteisinamasis nuosprendis pats savaime nereiškia, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, be to, Šiaulių apygardos teismas 2015 m. vasario 9 d. nuosprendyje konstatavo, kad nors kaltinamieji R. S. ir V. M., paėmė ir pasidalino kaltinamojo N. G. tarnybiniame automobilyje registracijos žurnale paliktus pinigus ir tai nesudaro BK 225 straipsnio 4 dalies baudžiamojo nusižengimo nusikalstamos veikos sudėties, negalima paties pinigų paėmimo fakto traktuoti kaip piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, tačiau galimas drausminio nusižengimo pobūdis. Todėl pats ieškovas sudarė prielaidas baudžiamajam procesui prasidėti, savo elgesiu davė pagrindą jį įtarti nusikaltimo padarymu. Sprendė, kad nustatyti faktai, jog atliekant tarnybines funkcijas paimti pinigai iš tikrinamo asmens, pinigų pasidalinimas, ikiteisminio tyrimo metu paties ieškovo dalinis prisipažinimas, leido pagrįstai susidaryti įspūdžiui, kad buvo daroma neteisėta veika.
10. Sprendė, kad ieškovas nepagrindė, jog taikant kardomąją priemonę buvo atlikti kokie nors neteisėti veiksmai, grubiai pažeistos baudžiamojo proceso normos, o tai, kad kardomosios priemonės taikymas buvo taikytas gana ilgą laikotarpį savaime nesuponuoja išvados, jog egzistuoja pagrindas taikyti valstybės civilinę atsakomybę, nes nenustatyta viena iš privalomų sąlygų – neteisėtų veiksmų.

                               III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai

11. Apeliaciniu skundu ieškovas V. M. skundžia Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimą ir prašo teismo jį panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
12. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vadovavosi teismine praktika, vertino byloje esančius įrodymus bei darė nepagrįstą išvadą, jog ikiteisminiam tyrimui ieškovo atžvilgiu pradėti buvo pakankamai duomenų. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras galėjo išsiaiškinti visas būtinas aplinkybes dar net nepradėję ikiteisminio tyrimo, jie penkis mėnesius nuo 2011 m. lapkričio 3 d. vaizdo įrašo neįžvelgė jokios nusikalstamos veikos požymių, ieškovui įtarimai pareikšti tik 2012 m. balandžio 3 d., kas patvirtina, jog pagrindo ikiteisminiam tyrimui nebuvo. Tai kad buvo atliekami veiksmai kitų asmenų atžvilgiu, reikšmės neturi, nes galėjo būti atliktas atskiras ikiteisminis tyrimas dėl šio epizodo. Duomenys ikiteisminiame tyrime, teisme nepasikeitė, todėl buvo galima priimti nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo neperdavus bylos į teismą. Vaizdo įrašas, kuris buvo pagrindas ikiteisminiam tyrimui, nepatvirtino, kad ieškovas paėmė kyšį ir neatliko patikrinimo, ką konstatavo nuosprendžiu teismas. Byloje nebuvo duomenų, kad vairuotojas gabeno cigaretes, kad ieškovas nebūtų tikrinęs automobilio apskritai, ieškovas neneigė paėmęs N. G. paliktus 10 Lt, tačiau įrodymų, kad jie sumokėti už kažkokį tarnybinį pareigų neatlikimą, nenustatyta ikiteisminio tyrimo metu ir jų teisme nenustatė.
13. Nesutinka, kad buvo pagrindas nušalinti ieškovą nuo pareigų ir kad toks ilgas šios priemonės taikymas buvo pagrįstas. Po 2011 m. lapkričio 3 d. įvykio jokių kitų atvejų neužfiksuota, penkis mėnesius pareigūnai neįžvelgė pavojaus, kad ieškovas gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nematė reikalo spręsti dėl nušalinimo nuo pareigų, nepradėjo ikiteisminio tyrimo. Ieškovas pirmą kartą nušalintas tik 2012 m. balandžio 5 d., tada ir vėlesnėse nutartyse motyvuojant tuo, kad nenušalinus nuo pareigų nusikalstamos veikos gali būti vykdomos toliau. Nutartys neatitinka BPK 157 straipsnio reikalavimų, nemotyvuotos, nenurodoma aplinkybių, patvirtinančių, kad ieškovo nenušalinus nuo pareigų gali būti vykdomos nusikalstamos veikos, tokių aplinkybių ir nebuvo (ieškovas neteistas, negaudavo pajamų iš nusikalstamų veikų), 5 mėnesius pareigūnai neįžvelgė pavojaus, kad tokios veikos bus daromos. Atsižvelgiant į kaltinimo sunkumą, procesinės prievartos priemonės tikslus, manytina, kad ši priemonė savo pobūdžiu ir trukme yra neadekvati baudžiamajam nusižengimui ir neproporcinga. 2013 m. kovo 18 d. nutartyje, kuria pratęstas procesinės prievartos priemonės taikymas, atsirado naujas argumentas, kad ieškovas gali kliudyti teisminiam procesui, nenurodant jokių faktinių aplinkybių tokiai išvadai. Šiaulių apygardos teismas, 2014 m. birželio 30 d. nutartimi nebepratęsęs procesinės prievartos priemonės taikymo, nepasisakė, kaip pakito situacija, ar išnyko pavojus, kad ieškovas darys naujas nusikalstamas veikas.
14. Mano, kad ikiteisminis tyrimas ir teisminis nagrinėjimas užtruko per daug ilgai. Byloje buvo tiriamos kitos veikos, neturinčios nieko bendro su ieškovui pareikštais kaltinimais, sudarytas didelės apimties tyrimo įspūdis, vilkinamas tyrimas, pažeidžiant Konstitucijos 31 straipsnį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnį. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo iš karto po 2011 m. lapkričio 3 d. pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau įtarimai pareikšti tik 2012 m. kovą, iki tol ieškovas dirbo savo pareigose, neaišku, kokios aplinkybės paaiškėjo prieš pat įtarimo pareiškimą. Nuo 2011 m. lapkričio 3 d. iki išteisinamojo nuosprendžio praėjo 3 metai 4 mėnesiai. Išteisinamasis nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. liepos 8 d. praėjus 4 metams 8 mėnesiams, t.y. jau pasibaigus 3 metų senaties terminui. Mano, kad Šiaulių apygardos teismas, 2014 m. birželio 30 d. nutartimi nebepratęsęs procesinės prievartos priemonės taikymo, pripažino, kad teisminis procesas užtruko ilgai ne dėl ieškovo kaltės.
15. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos Generalinė Prokuratūra prašo skundo netenkinti, nesutinka. Nurodo, kad ikiteisminiam tyrimui pradėti buvo pagrindas, teismo procesas buvo teisėtas, nebuvo atlikta neteisėtų procesinių ar kitokių veiksmų ar neteisėto neveikimo, parinkta proporcinga kardomoji priemonė, jos taikymo metu ieškovas dirbo kitą darbą. Ieškovas pats savo elgesiu davė pagrindą jį įtarti nusikaltimo padarymu, nors būdamas pareigūnu privalėjo žinoti, kad jo elgsena ir veiksmais tarnybinių pareigų atlikimo metu negali sukelti jokių abejonių dėl savo veikos neteisėtumo galimumo, o elgdamasis priešingai, jis prisiėmė negatyvių padarinių atlikus tokią neteisėtą veiką riziką, tarp jų ir sumenkinti savo bei atstovaujamos institucijos reputaciją. Teismas pagrįstai atmetė apelianto argumentą, kad procesinės prievartos priemonių skyrimo nutartys buvo nemotyvuotos bei dėl jų pasisakė, taip pat motyvuotai atmetė argumentą dėl pernelyg ilgos baudžiamojo persekiojimo trukmės.
16. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino baudžiamosios bylos medžiagą ir atsižvelgė į teismų praktiką nagrinėjamos kategorijos bylose. Apeliantas nei karto neskundė baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo, o įvertinus įtarimų ir baudžiamosios bylos tyrimo pobūdį (2011 m. lapkričio 3 d. vaizdo įrašo ir operatyvinių veiksmų protokole užfiksuotas pokalbis) bei apelianto, kaip pareigūno statusą, skirtas nušalinimas nuo pareigų buvo proporcinga ir būtina priemonė. Pagrindas skirti procesinę prievartos priemonę atsirado po 2012 m. balandžio 3 d., todėl nušalinimas paskirtas Šiaulių m. apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartimi. Aplinkybė, jog išteisinamasis nuosprendis įsiteisėjo praėjus 4 metams ir 8 mėnesiams nuo 2011 m. lapkričio 3 d. padarytos veikos, nepagrindžia argumento, jog baudžiamasis procesas vyko per ilgai. Apeliantas, kuris buvo valstybės pareigūnas ir kurio elgesiui taikomi didesni standartai, pats sudarė prielaidas baudžiamajam procesui prasidėti, kadangi atliekant tarnybines funkcijas buvo paimti pinigai iš tikrinamo asmens, pinigais buvo pasidalinta ir ikiteisminio tyrimo metu apeliantas iš dalies pripažino tą faktą.
17. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba prašo skundo netenkinti, nesutinka, kad skundas būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad įtarimai buvo pareikšti penkiolikai asmenų, nusikaltę asmenys buvo bendradarbiai ir jų sustabdyti vairuotojai, padarytos automobilyje nusikalstamos veikos panašios savo pobūdžiu, pavojingumu, pasireiškimo aplinkybėmis, todėl visi epizodai nagrinėti vienoje byloje. Atlikus teismo sankcionuotus veiksmus 2012 m. vasario 7 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kyšių paėmimo ir papirkimo, tame tarpe ir dėl epizodo, kuriame figūravo ieškovas. 2012 m. vasario 29 d. - balandžio 3 d. penkiolikai asmenų pareikšti įtarimai. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, vertindami specialiomis priemonėmis surinktą informaciją ir ją analizuodami padarė pagrįstą išvadą, kad turi būti pradedamas ikiteisminis tyrimas. Nagrinėjant ikiteisminio tyrimo pradėjimo momentą ir ikiteisminio tyrimo eigą, turi būti vertinama ta situacija, kuri buvo atitinkamu momentu baudžiamajame procese, kurio metu nei yra, nei gali būti žinoma ir aišku, kaip pasibaigs busimasis teismo procesas, o ne kas konstatuota nuosprendyje. Nuo pranešimo apie įtarimą įteikimo asmeniui dienos laikoma tai, kad ikiteisminis tyrimas nukreipiamas prieš konkretų asmenį, ieškovui 2012 m. balandžio 3 d. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą. Vienas iš pagrindų tęsti ikiteisminį tyrimą ir toliau aiškintis aplinkybes buvo įtariamųjų parodymų nenuoseklumas, prieštaringi kito įtariamojo parodymai. 2012 m. lapkričio 27 d. ikiteisminis tyrimas buvo baigtas ir byla atiduota teismui. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekami aktyvūs veiksmai tiek su ieškovu, tiek su asmeniu, įtariamu jo papirkimu, tiek su kitais 13 įtariamų asmenų, ieškovo prašymai nutraukti tyrimą nebuvo patenkinti. Apeliantas baudžiamojo proceso metu neskundė nei nutarties taikyti laikiną nušalinimą nuo pareigų, nei nutarčių, kurios pratęsinėjo šios priemonės taikymą, nors kai kurie įtariamieji tai darė net 11 kartų ir jų skundai netenkinti, kadangi veikų padarymo aplinkybės buvo betarpiškai susijusios su tiesioginių valstybės tarnautojo pareigų atlikimu. Pasinaudodamas savo ryšiais ir toliau eidamas pareigas ieškovas galėjo mėginti daryti įtaką procesui, taip pat buvo pagrindas manyti, kad nenušalintas ieškovas gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Ikiteisminio tyrimo trukmė (nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki bylos atidavimo teismui praėjo daugiau nei 9 mėnesiai, nuo pranešimo apie įtarimą ieškovui iki bylos atidavimo teismui - daugiau nei 7 mėnesiai) buvo įprasta, objektyvi bei optimali. Nors ieškovas turtinę žalą grindžia negautu atlyginimu, tačiau procesinės prievartos priemonės taikymas netrukdė apeliantui užsiimti dirbti kitą darbą, medicininiai dokumentais, kuriais įrodinėjama neturtinė žala, išrašyti po 2 metų nuo ikiteisminio tyrimo pabaigos, negalavimai susiję su fiziniu krūviu, nustatytas nutukimas, širdies skausmai, nepateikti įrodymai, ar ieškovas pirko, naudojo rekomenduotus vaistus, prašoma priteisti neturtinė žala per didelė. 

Teismas

              k o n s t a t u o j a :

                IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ieškovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
19. Apeliantas pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau prašymo niekaip neargumentavo. CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Žodinio proceso tvarka apeliacinis skundas nagrinėjamas, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjamas būtinas (CPK 322 str.). Tai reiškia, kad skirti apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka yra šį skundą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo prerogatyva. Skirti žodinį apeliacinio skundo nagrinėjimą ar ne, yra skundą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo teisė, o ne pareiga. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje ieškovas prašymo bylą žodinio proceso tvarka nemotyvavo, nenurodė jokių argumentų, dėl kurių bylą reikėtų nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad ieškovas turėjo galimybę pateikti visus įrodymus ar atsikirtimus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių byla apeliacine tvarka turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (CPK 322 str.), todėl ieškovo prašymas dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atmestinas.
20. Byloje skundžiamas sprendimo, kuriuo teismas netenkino ieškovo ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos Respublikos dėl to, kad jam ši žala buvo padaryta  neteisėtais teisėsaugos institucijų veiksmais, pagrįstumas ir teisėtumas.
21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų išsamiai nebekartoja ir pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų.
22. Atkreiptinas dėmesys, jog iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame ieškovas nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų, apsiriboja teiginiais, jog pirmosios instancijos teismo padarytos išvados nepagrįstos. Kolegijos vertinimu, apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę ir argumentus, kurie jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo ir dėl jų išsamiai buvo pasisakyta. Apeliantas, skųsdamas teismo sprendimą, nenurodė kokias materialinės ar proceso teisės normas netinkamai taikė ir aiškino pirmosios instancijos teismas ir kokios aplinkybės būtų pagrindu naikinti skundžiamą sprendimą, deklaratyviai nurodo, kad teismas nesivadovavo teismine praktika, netinkamai vertino įrodymus.
23. Pažymėtina, kad valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio. Dėl to ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008; 2012 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, kad žala buvo padaryta  neteisėtais teisėsaugos institucijų veiksmais, su kuo apeliantas nesutinka.
24. Ieškovas teisę į neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimą grindė tuo, jog 1) ikiteisminio tyrimo pareigūnai be pagrindo pradėjo ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu; 2) ieškovui buvo nepagrįstai paskirta ir tęsiama procesinė prievartos priemonė – nušalinimas nuo pareigų, 3) ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas.
25. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės aspektu reikšminga aplinkybė – ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka; visą šią informaciją laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų aspektu turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas ir padarytų teisinių išvadų pagrindu spręsti apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą.
26. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinės nuostatos, jog net ir išteisinamojo nuosprendžio reabilituojančiais pagrindais priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, t. y. išteisinamojo nuosprendžio priėmimas reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, bet toks nuosprendis, nors ir būdamas reikšminga aplinkybė, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006, 2007 m. balandžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2007;2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012 ir kt.). Be to, siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese Kiekvienu atveju, sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, vertintina kaip ir kiek proporcingai ikiteisminio tyrimo veiksmai suvaržė asmens teises, kiek tai truko, kokias pasekmes turėjo ir pan.
27. Pagal BPK 2 straipsnį, 171 straipsnio l dalį ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas esant bent minimaliam pagrindui manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, jis paprastai yra pradedamas vien gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką ar prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius, nes faktų patikrinimo galimybės BPK numatytomis priemonėmis nepradėjus ikiteisminio tyrimo yra ribotos. BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 2 straipsnis). Byloje nustatyta, kad buvo sankcionuoti slapti asmenų pokalbių fiksavimo veiksmai tarnybiniame automobilyje VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl J. K. ir kitų asmenų, darančių nusikalstamas veikas minėtame automobilyje. Atlikus teismo sankcionuotus veiksmus 2012 m. vasario 7 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kyšių paėmimo ir papirkimo, tame tarpe ir dėl epizodo, kuriame figūravo ieškovas. 2012 m. vasario 29 d. - balandžio 3 d. penkiolikai asmenų pareikšti įtarimai. Ieškovui 2012 m. balandžio 3 d. buvo pareikštas įtarimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, t.y. įtariamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju – Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės Šiaulių poskyrio vyresniuoju inspektoriumi 2011 m. lapkričio 3 d. vykdydamas savo pareigas paėmė didesnį negu 1 MGL vertės kyšį iš N. G. už tai, kad nustatyta tvarka nebūtų patikrintas jo vairuojamas automobilis.
28. Apelianto nuomone, ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai galėjo išsiaiškinti visas būtinas aplinkybes dar net nepradėję ikiteisminio tyrimo, nes jie penkis mėnesius įtarimo pareiškimo nuo 2011 m. lapkričio 3 d. vaizdo įrašo neįžvelgė jokios nusikalstamos veikos požymių, kas patvirtina, jog pagrindo ikiteisminiam tyrimui nebuvo. Su tokiu teiginiu sutikti negalima ir pripažintina, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog sankcionavus slaptus asmenų pokalbių fiksavimo veiksmus tarnybiniame automobilyje dėl kelių asmenų, jame galimai darančių nusikalstamas veikas, nebuvo konkrečiai žinoma, kad ieškovas ar kiti asmenys darys nusikalstamas veikas, operatyviniai veiksmai ir buvo atliekami šioms aplinkybėms išsiaiškinti ir galimai nusikalstamas vaikas darančius asmenis nustatyti. Įvertinus, kad ikiteisminis tyrimas atliktas dėl penkiolikos asmenų, sutiktina, kad gautą operatyvinę informaciją iš asmenų pokalbių, užfiksuotų tarnybiniame automobilyje, reikėjo susisteminti ir spręsti dėl to, ar yra nusikalstamas veikas individualizuojančių požymių. Įvertinus gautos operatyvinės informacijos apimtį, asmenų, kurių atžvilgiu taikyti veiksmai, skaičių, manytina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai pradėdami ikiteisminį tyrimą pareigas vykdė laikydamiesi įstatymuose numatytų reikalavimų  ir nepažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai iki įtarimų pareiškimo momento. Aplinkybė, kad įtarimai ieškovui pareikšti praėjus 5 mėnesiams nuo galimai nusikalstamos veikos padarymo, nereiškia, kad nebuvo pagrindo ikiteisminio tyrimo ieškovo atžvilgiu pradėjimui. Pastebėtina, kad tame pačiame ikiteisminiame tyrime įtarimai buvo pareikšti daugeliui asmenų, nusikaltę asmenys buvo bendradarbiai ir jų sustabdyti vairuotojai, padarytos automobilyje nusikalstamos veikos panašios savo pobūdžiu, pavojingumu, pasireiškimo aplinkybėmis, todėl visi epizodai pagrįstai buvo nagrinėjami vienoje byloje, o ne atskirose bylose, kas atitinkamai įtakojo operatyvinės veiklos metu gautos informacijos apimtį ir susisteminimo trukmę. Nors baudžiamąją bylą nagrinėjęs Šiaulių apygardos teismas 2014-03-26 buvo baudžiamąją bylą dėl kaltinamųjų M. K. ir A. D. išskyręs į atskirą bylą, argumentuodamas tuo, kad tai neatsilieps bylos išnagrinėjimo išsamumui bei nešališkumui, nepakenks teisingo sprendimo priėmimui ir padės užtikrinti proceso greitumą, t.y. atitiks baudžiamojo proceso principus, ši nutartis buvo panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-10 nutartimi (baudžiamosios bylos t.13, b.l. 26-28). Šioje nutartyje buvo pažymėta, kad toks bylos išskyrimas apsunkintų klausimo dėl R. S. kaltumo ar nekaltumo sprendimą, tuo tarpu 2011 m. lapkričio 3 d. epizode su ieškovu taip pat dalyvavo R. S., kaltintas dėl kelių nusikalstamų veikų padarymo. Esant tokioms aplinkybėms manytina, kad baudžiamosios bylos dėl R. S., N. G. ir V. M. išskyrimas taip pat nebūtų buvęs galimas, be to, byloje nėra duomenų, kad ieškovas, kuris baudžiamojoje byloje turėjo gynėją, būtų pateikęs prašymą dėl baudžiamosios bylos išskyrimo.
29. Apeliantas teigia, kad vaizdo įrašas, kuris buvo pagrindas ikiteisminiam tyrimui, nepatvirtino, jog ieškovas paėmė kyšį ir neatliko patikrinimo, ką vėliau konstatavo nuosprendžiu teismas, o byloje nebuvo duomenų, kad vairuotojas gabeno cigaretes, kad ieškovas nebūtų tikrinęs automobilio apskritai, ieškovas neneigė paėmęs N. G. paliktus 10 Lt, įrodymų, kad jie sumokėti už kažkokį tarnybinį pareigų neatlikimą, nenustatyta ikiteisminio tyrimo metu ir jų teisme nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad įtarimai ieškovui pareikšti nesant tam pagrindo. Iš ikiteisminiame tyrime atliktų vaizdo įrašo bei operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo buvo nustatyta, kad 2011 m. lapkričio 3 d. ieškovas ir R. S. vykdė N. G. automobilio patikrą, jos metu N. G. į žurnalą įdėjo banknotus, kuriuos ieškovas ir R. S. vėliau pasidalino. Pinigų paėmimo faktas, jų pasidalinimas su kolega sudaro įspūdį, kad galimai buvo daroma nusikalstama veika, t. y. kyšininkavimas ir papirkimas tam, kad vairuotojo vežama transporto priemonė nebūtų patikrinta. Ieškovas, 2012 m. balandžio 3 d. jam pareiškus įtarimą pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, teigė, jog neprisimena, kad ėmė pinigus iš sustabdyto ir tikrinamo asmens, vėliau savo parodymus keitė ir 2012 m. spalio 17 d. apklausoje dėl pateikto įtarimo prisipažino pilnai, teigė, jog matė pinigus ir pasiėmė 10 litų. Manytina, kad turimi duomenys įtarimo pareiškimo bei ikiteisminio tyrimo ieškovo atžvilgiu pradėjimo metu leido daryti pakankamą ir pagrįstą išvadą apie ieškovui inkriminuojamos galimai nusikalstamos veikos buvimą.
30. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktiką įtarimą pagrindžiantys faktai neturi būti tokio paties lygmens, kaip būtina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikšti (tai įvyksta vėlesnėje proceso stadijoje). Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-393-378/2015; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. G. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-346/2014; EŽTT 2004 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Talat Tepe prieš Turkiją, peticijos Nr. 31247/96, § 58–59; 2015 m. sausio 27 d. sprendimas byloje T. K. prieš Bulgariją, peticijos Nr. 37124/10, § 75–80). Be kita ko, tai, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, įtarimu kuriuo buvo grindžiamas jo sulaikymas ar suėmimas, dėl kaltinančių įrodymų stokos, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje (pvz., Talat Tepe prieš Turkiją, § 61; T. K. prieš Bulgariją, § 79).
31. Tik pareiškus ieškovui įtarimą bei pradėjus baudžiamąjį procesą ieškovo atžvilgiu atsirado pagrindas nušalinti ieškovą nuo pareigų, todėl jo argumentai, kad po 2011 m. lapkričio 3 d. įvykio penkis mėnesius pareigūnai neįžvelgė pavojaus, kad ieškovas gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nematė reikalo spręsti dėl ieškovo nušalinimo nuo pareigų, nepradėjo ikiteisminio tyrimo, neįžvelgė nusikalstamos veikos požymių, laikytini nereikšmingais.
32. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartimi ieškovas buvo nušalintas nuo pareigų trims mėnesiams, motyvuojant tuo, kad nusikalstama veika įvykdyta ieškovui einant valstybės tarnautojo pareigas, nenušalinus įtariamojo nuo pareigų, nusikalstamos veikos gali būti vykdomos toliau ir tokiu būdu siekiama užkirsti įtariamajam galimybę toliau daryti naujas nusikalstamas veikas. Šiaulių miesto apylinkės teismas nušalinimą nuo pareigų, prašant prokurorui, pratęsė 2012 m. birželio 7 d. bei 2012 m. rugsėjo 20 d nutartimis. Nušalinimas nuo pareigų buvo pratęstas po tris mėnesius motyvuojant tuo, kad ikiteisminis tyrimas nebaigtas dėl objektyvių priežasčių sujungus kelis ikiteisminius tyrimus, negavus tyrimui būtinų dokumentų siekiant užkirsti galimybę ieškovui daryti naujas nusikalstamas veikas (t.2, b.l. 28-31). Gavus specialisto išvadą, ieškovui buvo pakeistas įtarimas pagal BK 225 straipsnio 4 dalį, t. y. įtariamas paėmęs 20 Lt kyšį už tai, kad nebūtų patikrintas automobilis. 2012 m. lapkričio 27 d. ikiteisminis tyrimas buvo užbaigtas, surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota į teismą, teisme gauta 2012-12-06 (baudžiamosios bylos t.9, b.l. 41).
33. Šiaulių apygardos teismo (2012-12-28, 2013-03-18, 2013-06-28, 2013-10-01, 2013-12-30, 2014-03-31) nutartimis buvo tęsiamas nušalinimas nuo pareigų. Šiaulių apygardos teismo 2012-12-28, 2013-03-18, 2013-06-28 nutartimis pažymėta, kad ieškovas kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, būdamas valstybės tarnautoju, darbo metu vykdydamas savo tiesiogines tarnybines funkcijas, yra pagrindo manyti, kad kaltinamojo užimamos pareigos sudaro jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, o taip pat kliudyti teisminiam procesui, t.y. siekdamas pakreipti procesą jam palankai linkme, gali daryti poveikį kitiems proceso dalyviams; be to, ieškovas kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, pasinaudodamas savo užimamomis pareigomis, kas iš esmės reiškia jo veikimą priešingai institucijos, kurioje jis dirba, interesais (t. 2, b.l. 44-90, baudžiamosios bylos t.9, b.l. 112-123, t.11, b.l. 57-68). Laikino nušalinimo nuo pareigų terminas tęsiamas siekiant užtikrinti sklandų baudžiamąjį procesą ir užkirsti kelią naujų veikų padarymui, neatsiradus naujų aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad procesinė prievartos priemonė nebėra būtina, ar jos taikymas pasidarė netikslingas. 2014 m. birželio 30 d. nutartimi nušalinimas nuo pareigų ieškovui nebuvo pratęstas, kadangi ieškovas kaltinamas baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 225 straipsnio 4 dalyje, padarymu, bylos nagrinėjimas užsitęsė ne dėl jo kaltės, todėl, teismo manymu, buvo nebetikslinga tęsti ieškovui taikomos procesinės prievartos priemonės (t.2, b.l. 91-103).
34. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantas nepagristai buvo nušalintas nuo pareigų nemokant darbo užmokesčio, tokiu būdu, dėl neteisėtų prievartos priemonių taikymo ikiteisminio tyrimo metu, nuo darbo buvo nušalintas daugiau nei 2 metus. Apelianto nuomone, nutartys, kuriomis buvo pratęsiamas laikinas nušalinimas nuo pareigų, neatitinka BPK 157 straipsnio reikalavimų, nemotyvuotos, nenurodoma aplinkybių, patvirtinančių, kad ieškovo nenušalinus nuo pareigų gali būti vykdomos nusikalstamos veikos, tokių aplinkybių ir nebuvo.
35. BPK 157 straipsnio 1 dalis nustato, kad nusikalstamos veikos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjas, o kai byla perduota į teismą, teismas gavęs nutartimi turi teisę laikinai nušalinti įtariamąjį(kaltinamąjį) nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla, jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam (kaltinamajam) galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. 
36. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, jei yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 str. 2 d.). Teismo nutartimis skiriant ir pratęsiant ieškovui kardomąją priemonę – laikiną nušalinimą nuo pareigų, surinkti duomenys buvo įvertinti kaip leidžiantys pagrįstai manyti, kad ieškovas padarė jam inkriminuojamą veiką, kas šiuo atveju nesudaro pagrindo teismo veiksmų skiriant ir pratęsiant ieškovui laikiną nušalinimą nuo pareigų vertinti kaip neteisėtų.
37. Šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai ir tikslingumas nulemti įtariamo (kaltinamo, teisiamo) asmens einamų pareigų ir nusikaltimo, kuriuo jis įtariamas (kaltinamas) pobūdžio: jeigu galimai įvykdyta nusikalstama veika yra susijusiu su įtariamo (kaltinamo) asmens tarnybos įgaliojimų panaudojimu, ši aplinkybė gali suponuoti nušalinimo nuo pareigų poreikį. Baudžiamojo persekiojimo faktas savaime nepateisina procesinių prievartos priemonių taikymo: BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas nustato atsakingų teisėsaugos pareigūnų pareigą procesines prievartos priemones taikyti tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų ir bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymą nedelsiant nutraukti, kai tai tampa nereikalinga, šis principas įtvirtintas ir BPK 157 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, o perdavus bylą teismui – teismas privalo panaikinti laikiną nušalinimą nuo pareigų ar laikiną teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymą, kai ši priemonė pasidaro nebereikalinga, t.y. išnyksta jos taikymo būtinybė (BPK 157 straipsnio 1 dalis).
38. Pažymėtina, kad nutartys dėl procesinės prievartos priemonės skyrimo ir termino pratęsimo priimtos atsižvelgiant į tai, kad ieškovas buvo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, susijusią su jo tiesioginių pareigų vykdymu, todėl buvo pagrindas manyti, kad jis, vykdydamas jam pavestas pareigas, gali daryti naujas nusikalstamas veikas, be to, jose pažymėta, kad kaltinamieji gali daryti poveikį kitiems proceso dalyviams, todėl buvo pagrindas manyti, kad ir ieškovas, eidamas šias pareigas, gali pats ar per kitus asmenis bandyti paveikti šiuos asmenis ir taip trukdyti tyrimui. Taikant procesines prievartos priemones visada atsižvelgiama į veiką, kurios padarymų įtariamas asmuo. Nagrinėjamos bylos atveju apeliantas buvo įtariamas paėmęs kyšį tarnybos metu, todėl, nepaisant to, kad jis nebuvo teistas, iki nušalinimo galimai tinkamai vykdė savo pareigas, neabejotinai buvo pagrįsta tikimybė įtarti, kad apeliantas toliau gali atlikti tokias nusikalstamas veikas, būtent dėl to jis ir buvo nušalintas nuo pareigų. Taip pat ir bendraudamas su savo kolegomis darbe galėjo daryti poveikį tiek proceso dalyviams, tiek sėkmingam tyrimui. Teisėjų kolegija vertina, kad didesnė žala galėjo būti padaryta valstybei, laikinai nenušalinus nuo pareigų ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu. Apeliantui taikyta procesinės prievartos priemonė yra pagrįsta ir proporcinga proceso tikslams, todėl teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl neteisėto jo nušalino iš pareigų, atkreipiant dėmesį, kad pats ieškovas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu iš dalies prisipažino kaltu, neneigė, kad paėmė pinigus iš N. G. (t.3, b.l. 55-56), taip pat jis 2013-02-18 teismui teikė prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pripažindamas savo kaltę (baudžiamosios bylos t.10, b.l.115). Taip pat Šiaulių apygardos teismo 2015-02-09 nuosprendyje užsimenama, jog didelė žala nepadaryta, kas yra lemiamas kriterijus, leidžiantis nusikaltimą atriboti nuo drausminio nusižengimo valstybės tarnyboje. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pats ieškovas savo elgesiu davė pagrindą jį įtarti nusikaltimo padarymu, taip pat jo atžvilgiu taikyti procesines prievartos priemones.
39. Byloje nustatyta, kad nušalinimo nuo pareigų apeliantas neskundė įstatymų nustatyta tvarka, priešingai nei kiti kaltinamieji, tame tarpe ir R. S., kurių skundai nebuvo tenkinami. Pastebėtina, kad visų kaltinamųjų atžvilgiu taikomo laikino nušalinimo nuo pareigų pratęsimas buvo motyvuojamas taip pat, tačiau dėl to nutartis apeliacine tvarka peržiūrintis Lietuvos apeliacinis teismas nematė pagrindo skundžiamų nutarčių naikinti. Nušalinimas nuo pareigų ieškovui nebuvo pratęstas teismui 2014 m. birželio 30 d. nutartimi nustačius, kad nebetikslinga tęsti ieškovui taikomos procesinės prievartos priemonės, kadangi ieškovas kaltinamas baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 225 straipsnio 4 dalyje, padarymu, bylos nagrinėjimas užsitęsė ne dėl ieškovo kaltės, todėl pripažintina, kad procesinės prievartos priemonės taikymo būtinybei išnykus, savalaikiai buvo išspręstas klausimas dėl jos tolimesnio taikymo ieškovo atžvilgiu. Įvertintina, kad teismas atsižvelgė į konkrečią ieškovo bei dar vieno kaltinamojo situaciją, kadangi likusių kaltinamųjų atžvilgiu procesinės prievartos priemonės taikymas buvo pratęsiamas toliau.
40. Apeliantas nurodo, kad ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas teisme užtruko nepateisinamai ilgai, nes nuo 2011 m. lapkričio 3 d. (veikos padarymo) iki išteisinamojo nuosprendžio praėjo 3 metai 4 mėnesiai, išteisinamasis nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. liepos 8 d. praėjus 4 metams 8 mėnesiams.
41. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamasis persekiojimas V. M. atžvilgiu prasidėjo 2012 m. balandžio 3 d., kada jam buvo pareikštas įtarimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, 2012 m. lapkričio 27 d. ikiteisminis tyrimas buvo užbaigtas, surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota į teismą, teisme gauta 2012-12-06 (baudžiamosios bylos t.9, b.l. 41). Tokiu atveju pripažintina, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu truko 8 mėnesius. BPK 176 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, jog ikiteisminis tyrimas dėl nesunkių, apysunkių ir neatsargių nusikaltimų turi būti atliktas ne ilgiau kaip per šešis mėnesius, tačiau vertinat ikiteisminio tyrimo trukmę teisėjų kolegija atsižvelgia į objektyvias aplinkybes, dėl ko ikiteisminis tyrimas truko nurodytą laiką, t. y. 15 kaltinamųjų, daug liudininkų, didelė ikiteisminio tyrimo medžiagos apimtis, nusikaltimų specifika. Laikotarpyje, kai buvo pareikštas įtarimas iki baudžiamosios bylos perdavimo teismui buvo du kartus atliktas vaizdo įrašo tyrimas ir pateiktos dvi specialisto išvados, apklaustas N. G., pakeitus įtarimą apklaustas ir ieškovas, atliekami veiksmai ir su kitais įtariamaisiais. Proceso delsimu gali būti apibūdinamas toks proceso laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmu atlikimo trukmė laikytina per ilga. Nepaisant to, kad kiekvienas asmuo turi teisę į greitą procesą, būtina akcentuoti, kad bet koks procesas, norint, kad jis baigtųsi teisingo sprendimo priėmimu, reikalauja atitinkamo laiko ir yra neįmanomas be visapusiško ir objektyvaus bylos duomenų ištyrimo ir išnagrinėjimo. Asmens teisė į greitą procesą yra tik teisės į teisingą teismą dalis, kurios visapusiškas, o ne vien tik minėtu aspektu užtikrinimas suponuoja tikro, o ne tariamo teisingumo įvykdymą byloje. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad 8 mėnesių terminas buvo protingas, ikiteisminis tyrimas užsitęsė ne dėl pareigūnų neveikimo, o dėl objektyvių priežasčių, todėl ieškovo teisė į įmanomai trumpiausią ikiteisminį procesą nebuvo pažeista.
42. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškiniu ieškovas neįrodinėjo, kodėl jo nuomone, nepagrįstai užsitęsė bylos nagrinėjimas teisme, ieškinyje pasisakoma tik dėl ikiteisminio tyrimo galimo vilkinimo. Dėl to, ar teisminis procesas užtruko nepateisinamai ilgai, nebuvo pasisakyta ir pirmosios instancijos teismo, priešingai nei teigia apeliantas. Kadangi byloje nebuvo įrodinėjami galimai neteisėti teismo veiksmai dėl proceso trukmės, o apeliacinės instancijos teismui negali būti reiškiami nauji reikalavimai, kurie nebuvo keliami pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.), dėl apelianto argumentų, susijusių su galimai per ilga teisminio proceso trukme, nepasisako.
43. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas aukščiau išdėstyta, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, teismo sprendimas netenkinti ieškinio yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas jį tinkamai ir išsamiai motyvavus, o pakeisti ar panaikinti šį sprendimą ieškovės apeliacinio skundo motyvais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).

         Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

     n u t a r i a :

          Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                       Margarita Dzelzienė

                                                                                                                             Zina Mickevičiūtė

                                                                                   Nijolė Danguolė Smetonienė