Civilinė byla Nr. 2A-1619-657/2020

       Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01339-2019-1

       Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.4.2.9.1.; 2.4.2.12.2.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2334-559/2020 pagal ieškovės F. Ž. ieškinį atsakovei Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai dėl bendrijos priimto nutarimo pripažinimo neteisėtu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė F. Ž. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos 2019 m. birželio 27 d. susirinkimo nutarimą; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi. 

2.       Nurodė, kad ji yra namo (duomenys neskelbtini), gyventoja ir bendrijos narė. Bendrijos pirmininkas 2019 m. birželio 7 d. paskelbė, kad 2019 m. birželio 27 d. įvyks namo bendrijos narių visuotinis susirinkimas, kurio darbotvarkėje buvo numatyta svarstyti klausimus dėl namo bendrijos pirmininko, valdybos ir jos pirmininko rinkimų. Namo bendrijos nariai nesuprato, o susirinkimo organizatorius nepaaiškino, nei kokia tvarka bus renkama, nei kaip siūlyti kandidatus, nepristatinėjo veiklos programų. Bendrijos nariams nepateikus jokios informacijos, susirinkime dalyvavo tik 9 žmonės, t. y. aktyvi namo bendrijos narių grupė.  

3.       Nepaisant dalyvavusių asmenų vieningo siūlymo susirinkimo pirmininku išrinkti A. D., sekretoriauti – F. Ž., bendrijos pirmininkas nusprendė pirmininkauti susirinkimui pats, sekretoriauti paskyrė bendrijos buhalterę R. B. J.. J. R. susirinkusiems paskelbė, kad jis turi 22 bendrijos narių pasirašytą dokumentą, tačiau tokio balsavimo būdo įstatuose nėra numatyta. Bendras bendrijos narių pasirašomas dokumentas prieštarauja išankstinės nuomonės pareiškimo slaptumui bei prieštarauja įstatų 33 punkte numatytai tvarkai. Nebuvo renkama balsavimo komisija, nebuvo skaičiuojami balsai, neišklausyta dalyvaujančių nuomonė. J. R. paskyrė save bendrijos pirmininku. Jokio svarstymo nebuvo, valdybos ar bendrijos narių protokolas nebuvo viešai parodytas. Pagal bendrijos įstatų 21.1 punktą turi būti renkamas revizorius bendrijos vidaus kontrolei užtikrinti bei nuolatinė balsų skaičiavimo komisija (21.2 punktas), tačiau to nebuvo. Vėliau paaiškėjo, kad J. R., atėjęs pas gyventojus į namus, prašė pasirašyti, o ką tas jų parašas reiškia ir po kokiu dokumentu ar pasiūlymu pasirašė, šie asmenys nežinojo, pirmininkui gražiai paprašius jie pasirašė. Kadangi buvo pažeisti bendrijos nuostatai, prašo 2019 m. birželio 27 d. namo bendrijos narių visuotino susirinkimo nutarimą panaikinti.

4.       Atsakovė Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. 

5.       Nurodė, kad bendrijos narių ir kitų savininkų visuotinis susirinkimas buvo organizuotas 2019 m. birželio 27 d. Namo laiptinių skelbimų lentose 2019 m. birželio 7 d. buvo iškabinti, o 2019 m. birželio 12 d. įmesti į bendrijos narių pašto dėžutes pranešimai apie kviečiamo susirinkimo darbotvarkę, laiką ir vietą. Iki bendrijos visuotino susirinkimo buvo gauti 30 bendrijos narių raštiški prašymai dėl jų užskaitymo dalyvaujančiais 2019 m. birželio 27 d. susirinkime, balsuojančiais už 2019 m. birželio 27 d. namo bendrijos narių ir kitų savininkų visuotino susirinkimo pirmininką J. R. ir susirinkimo sekretorę R. B. J., pritariančiais darbotvarkei ir sprendimų projektams, balsuojančiais „už“ namo bendrijos pirmininko J. R. ir trijų namo bendrijos valdybos narių: V. S., D. J. R. bei valdybos pirmininko J. R. išrinkimą. Bendrijos balsų skaičiavimo komisijos 2019 m. birželio 27 d. posėdyje patvirtinta, kad 30 bendrijos narių pareiškė nuomonę dėl susirinkime svarstomų klausimų raštu. Įvykus susirinkimui, namo laiptinių skelbimų lentose buvo paskelbtas 2019 m. birželio 27 d. nutarimas. 2019 m. liepos 29 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruotas bendrijos vadovas, valdybos pirmininkas ir valdybos nariai.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 17 d. sprendimu ieškinį tenkino – pripažino neteisėtais  Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos 2019 m. birželio 27 d. vykusio visuotinio bendrijos narių ir kitų savininkų susirinkimo nutarimus bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. 

7.       Teismas nustatė, kad namo bendrijos pirmininko J. R. paruoštas 2019 m. birželio 7 d. skelbimas neatitiko Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes nors buvo nurodyta susirinkimo data ir vieta bei susirinkimo darbotvarkė, tačiau skelbime pirmininkas nenurodė siūlomų sprendimų projektų, vietos, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais, nebuvo nurodyti asmenys, kurie siūlomi bendrijos pirmininku, nenurodyta, iš kelių asmenų renkama valdyba, kokie yra kandidatai į valdybos narius ir valdybos pirmininko pareigas, taip pat nebuvo nurodyta, kad bus renkamas susirinkimo pirmininkas ir sekretorė, kokie asmenys yra kandidatais. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad bendrijos nariams ir namo gyventojams buvo įteikti siūlomi sprendimų projektai. Faktiškai atsakovo atstovo J. R. paaiškinimais ir bendrijos narių prašymais nustatyta, kad J. R., teikdamas bendrijos nariams paties parengtus raštiškus prašymus dėl išankstinės nuomonės, su sprendimų projektais supažindino tik tuos asmenis, kurie sutiko pasirašyti prašymus dėl nedalyvavimo susirinkime. Nesant siūlomų sprendinių projektų, buvo pažeista bendrijos narių išankstinio balsavimo teisė. Vertinant sistemiškai, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalį ir 4 dalį, bendrijos nario teisė pareikšti savo nuomonę iš anksto gali būti įgyvendinta tik jį tinkamai informavus apie siūlomų sprendimų projektus, o šiuo atveju jų tinkamo pateikimo bendrijos nariams fakto atsakovė neįrodė. 2019 m. birželio 27 d. susirinkimo protokole nurodyta, kad raštiškai 30 bendrijos narių siūlė susirinkimo pirmininku rinkti J. R., o dalis dalyvaujančių bendrijos narių siūlė juo rinkti A. D. arba V. Ž.. Šiuo atveju didžioji dalis bendrijos narių, kurie iš anksto pareiškė savo nuomonę raštu, net nebuvo supažindinti su siūlomais kitais kandidatais – A. D. ir V. Ž., neturėjo galimybės pareikšti savo išankstinę nuomonę dėl šių asmenų, t. y. neturėjo pasirinkimo laisvės. Todėl toks susirinkimo sprendimas, kai daliai dalyvaujančių narių pateikiama tik viena kandidatūra, o kitai daliai siūlomos kelios kandidatūros, pažeidžia bendrijos narių lygiateisiškumo principą, prieštarauja bendriems protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Tokiu atveju, kai susirinkime buvo siūlomi kiti kandidatai į susirinkimo ir bendrijos pirmininkus, apie kuriuos iš anksto nuomonę pareiškę bendrijos nariai nebuvo informuoti, bendrijos pirmininkas, susirinkime skaičiuodamas balsus, neturėjo teisės vadovautis išankstine bendrijos narių nuomone, pareikšta raštu paties pirmininko parengtuose prašymų projektuose, o turėjo skaičiuoti tik susirinkime dalyvavusių ir balsavusių narių balsus. Todėl šiame susirinkime priimti sprendimai išrinkti bendrijos pirmininku J. R., valdybos nariais – V. S., D. J. R. ir valdybos pirmininku J. R. negali būti laikomi teisėtais, todėl pripažintini negaliojančiais.

8.       Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos įstatuose yra numatytas išankstinis nuomonės raštu pareiškimas ir numatyta balsavimo raštu tvarka. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalis numato, jog bendrijos nariai bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gali iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę dėl susirinkime svarstomų klausimų. Iš anksto raštu pareiškę nuomonę bendrijos nariai yra laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, registruojami visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus. Taigi, balsavimas raštu nuo nuomonės iš anksto raštu pateikimo skiriasi ir jų negalima tapatinti, nes asmenys, išreiškę iš anksto nuomonę raštu, laikomi dalyvaujantys visuotiniame susirinkime ir registruojami dalyvių sąraše. Todėl ieškovės atstovo argumentas, kad raštu balsavusių namo bendrijos narių prašymas neatitiko Aplinkos ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. D1-560 patvirtinto Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos narių balsavimo raštu dėl priimamų sprendimų tvarkos aprašo nuostatų, nes šiame apraše yra nurodyta bendrijos narių balsavimo raštu biuletenio forma, yra neteisingas. 

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.       Atsakovė Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija apeliaciniame skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.  

10.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad visuotinis susirinkimas vyko, remiantis Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka, teisė rinktis kandidatus ir balsuoti nebuvo pažeista, bendrijos narių valia susirinkime buvo išreikšta pilnai ir aiškiai, todėl teismas 2019 m. birželio 27 d. vykusio visuotinio bendrijos narių ir kitų savininkų susirinkimo nutarimus pripažino neteisėtais nepagrįstai. Teismo posėdžio metu apklausti išankstinę nuomonę pareiškę (duomenys neskelbtini) namo bendrijos nariai sutiko su balsavimo rezultatais, kito rezultato nepageidavo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad balsuojant atitinkamais klausimais nebuvo išreikšta tikroji bendrijos narių valia. Todėl teismas neteisingai konstatavo, kad buvo pažeista jų teisė rinkti kitą kandidatą, nei buvo pateikta sprendimo projekte. Nesusipažinę su pateiktais projektais, bendrijos nariai nebūtų galėję išreikšti savo išankstinės nuomonės. Namo bendrijos pirmininko iš anksto paruošti prašymų projektai dėl išankstinės bendrijos narių nuomonės pareiškimo raštu ir atiduoti bendrijos nariams buvo kaip visuotino susirinkimo sprendimo projektai. Bendrijos nariai, nesutinkantys su paruoštais projektais, dalyvavo susirinkime ir balsavo „prieš“. Ieškovė, nesutikdama su priimtu sprendimu, turėjo šaukti naują visuotinį susirinkimą, surinkusi ketvirtadalį bendrijos narių balsų ir pateikusi naują sprendimo projektą. Teismo išvada, kad bendrijos pirmininkas, susirinkime skaičiuodamas balsus, neturėjo teisės vadovautis išankstine bendrijos narių nuomone, pareikšta raštu to paties pirmininko parengtuose prašymų projektuose, o turėjo skaičiuoti tik susirinkime dalyvavusių ir balsavusių narių balsus, prieštarauja Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostatoms dėl bendrijos narių iš anksto pareiškusių nuomonę balsavimo rezultatų. 

11.       Ieškovė F. Ž. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12.       Atsiliepime nurodė, kad teismas nepažeidė nei materialinės, nei procesinės teisės normų. Teismas, vadovaudamasis visapusiškai ištirtais įrodymais, ieškinį tenkino pagrįstai. Teismas tinkamai įvertino, kad bendrijos nariams ir namo gyventojams nebuvo įteikti siūlomi sprendimų projektai, kad bendrijos narys galėtų įgyvendinti Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje numatytą teisę iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę dėl susirinkime svarstomų klausimų. Pažeista nutarimų priėmimo tvarka iš esmės pažeidė ieškovės ir kitų bendrijos narių teises ir interesus. Tai sukėlė neigiamus padarinius tiek bendrijai, tiek ir kiekvienam bendrijos nariui. Teismas pagrįstai įvertino, kad šis pažeidimas nėra formalus, kad bendrijos narių teisės rinkti valdymo organus yra pažeistos ir tai turėjo įtakos sprendimų priėmimui. Šių pažeidimų negalima pašalinti, sušaukiant naują susirinkimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

14.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos visuotinio susirinkimo nutarimų teisėtumo, ieškovei prašant nutarimus pripažinti negaliojančiais, kaip priimtus pažeidžiant bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Visi apeliacinio skundo argumentai susiję su neteisingu bylos faktinių aplinkybių nustatymu bei įrodymų įvertinimu priimant sprendimą.  

15.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė yra daugiabučio gyvenamojo namo buto Nr. 46, esančio (duomenys neskelbtini) savininkė. Daugiabučiame name yra 60 butų. Iš pateiktų bendrijos narių sąrašo nustatyta, kad 2019 m. birželio 7 d. bendrijoje buvo 51 bendrijos narys. Bendrijos įstatuose (patvirtinti 2016 m. birželio 30 d. susirinkime, Juridinių asmenų registre įregistruoti 2016 m. lapkričio 22 d.) numatyta, jog bendrijos narių susirinkimas laikomas teisėtu ir jame gali būti priimami sprendimai, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių, įskaitant bendrijos narius, atstovaujamus pagal balsavimo teisės perleidimo sutartis ir bendrijos narius, įstatų nustatyta tvarka iš anksto pareiškusiais nuomonę raštu susirinkimo darbotvarkės klausimais. Jeigu nėra kvorumo, laikoma, kad visuotinis susirinkimas neįvyko, o pakartotinis susirinkimas šaukiamas ne anksčiau kaip po dviejų savaičių ir yra teisėtas, jeigu susirinkime dalyvauja daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (įstatų 32 p.); visuotinio bendrijos narių  susirinkimo darbotvarkės klausimais bendrijos narys gali iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę (įstatų 33 p.); bendrijos narys turi vieną balsą, nepriklausomai nuo to, kiek jam nuosavybės teises priklauso nekilnojamojo turto objektų (įstatų 31 p.). Bendrijos įstatų 29 punkte buvo numatyta, kad susirinkimo šaukimo, organizavimo, balsavimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties patalpų savininkų bendrijų įstatyme (toliau – DNSBĮ) (T.1, b.l. 36-46).

16.       Ieškovė pareikštu reikalavimu prašė pripažinti Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos narių ir kitų savininkų visuotinio susirinkimo, įvykusio 2019 m. birželio 27 d., nutarimus negaliojančiais motyvuodama tuo, kad visuotinis bendrijos narių susirinkimas buvo organizuojamas pažeidžiant DNSBĮ bei bendrijos įstatų nuostatas, apie vyksiantį susirinkimą nebuvo tinkamai pranešta, nebuvo pateikti siūlomų priimti nutarimų projektai, nurodyti siūlomi kandidatai į bendrijos pirmininkus, nebuvo sudaryta balsavimo komisija, neišklausyta dalyvaujančių susirinkime nuomonė.

17.       Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino nustatęs, jog buvo pažeistos tiek DNSBĮ, tiek ir  Bendrijos įstatų nuostatos. Apeliantė, nesutikdama su tokia teismo išvada, teigė, kad teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių dėl nutarimų projektų pateikimo susipažinti (nesusipažinę su projektais bendrijos nariai nebūtų galėję išreikšti savo išankstinės nuomonės; ieškovė jokių kitokių nutarimų projektų nesiūlė, o teismas priimdamas sprendimą, nepagrįstai atmetė trisdešimties bendrijos narių išreikštą nuomonę.

18.       DNSBĮ 11

19.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2019 m. birželio 7 d. buvo paskelbta apie 2019 m. birželio 27 d. 19 val. namo penktos laiptinės rūsyje kviečiamą visuotinį bendrijos narių susirinkimą, kuriame numatoma svarstyti du klausimus – dėl namo bendrijos pirmininko rinkimų (pasibaigus 3 metų pirmininko išrinkimo laikotarpiui) ir dėl namo bendrijos valdybos ir jos pirmininko rinkimų pasibaigus 3 metų pirmininko išrinkimo laikotarpiui) (T.1, b.l. 56). Apie organizuojamą susirinkimą pranešimai bendrijos nariams ir kitiems savininkams buvo palikti pašto dėžutėse (2019 m. birželio 12 d. aktas, pasirašytas J. R., V. S. ir S. D., T.1, b.l. 57).

20.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog 2019 m. birželio 7 d. skelbimas neatitiko DNSBĮ 11 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes jame nebuvo nurodyta siūlomi sprendimų projektai, vieta, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais, nenurodyti asmenys, kurie siūlomi bendrijos pirmininku, nenurodyta, iš kelių asmenų renkama valdyba, kokie yra kandidatai į valdybos narius ir į valdybos pirmininko pareigas, nenurodyta, kad bus renkamas susirinkimo pirmininkas ir sekretorė ir kas yra kandidatai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais pirmosios instancijos argumentais.

21.       Ieškovė byloje neginčija fakto, jog jai buvo žinoma apie organizuojamą susirinkimą. Byloje ieškovė F. Ž. nepateikė jokių įrodymų, jog ji kreipėsi į bendrijos pirmininką, inicijavusį susirinkimą, dėl susipažinimo su sprendimų projektais, ir negalėjo to padaryti, pasiūlyti savo kandidatų ir kt. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nuoroda skelbime apie tai, kad bus sprendžiama dėl pirmininko ir bendrijos valdybos rinkimo, atitinka dienotvarkės pranešimą ir detalesnis klausimų išdėstymas nėra būtinas, nes darbotvarkės turinys yra suprantamas ir aiškus, atsižvelgiant į tai, kad tiksliai ir nedviprasmiškai įvardinta, kokie klausimai bus svarstomi susirinkime. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino DNSBĮ 11 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nepagrįstai pripažino, jog bendrijos nariai netinkamai buvo informuoti apie visuotinį bendrijos narių susirinkimą.

22.       Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, jog šiuo atveju nebuvo įrodyta, jog bendrijos nariai, iš anksto išreiškę nuomonę raštu, buvo tinkamai informuoti apie siūlomų sprendimų projektus, todėl jų balsai negalėjo būti įskaičiuoti. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokia teismo išvada.

23.       CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. CK 2.82 straipsnio 4 dalis nurodo tris juridinių asmenų organų sprendimų peržiūrėjimo pagrindus – prieštaravimą imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams ir protingumo bei sąžiningumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2017).

24.       Byloje nustatyta, kad prašymuose raštu išreikštas pageidavimas „užskaityti“ bendrijos narį dalyvaujančiu 2019 m. birželio 27 d. susirinkime. Kaip matyti iš byloje pateiktų prašymų turinio, prašymuose aiškiai ir nedviprasmiškai buvo išdėstyti susirinkimo nutarimų, už kuriuos bus siūloma balsuoti susirinkime, projektai: susirinkimo pirmininku išrinkti J. R., sekretore – R. B. J.; pritarti 2019 m. birželio 27 d. visuotinio susirinkimo darbotvarkei ir jos sprendimų projektams; namo bendrijos pirmininku išrinkti J. R., išrinkti valdybą iš trijų narių V. S., D. J. R. ir valdybos pirmininko J. R..

25.       Iš byloje pateikto 2019 m. birželio 27 d. vykusio susirinkimo protokolo Nr. 2, susirinkime dalyvaujančių asmenų sąrašo (T.1, b.l. 53-55; 97-99) nustatyta, kad į susirinkimo ir bendrijos pirmininkus be J. R. dar buvo siūlomi bendrijos narys A. D. ir V. Ž., kuris nėra bendrijos narys, buto savininkas ir nebuvo susirinkime dalyvaujantis asmuo kokiu nors kitu pagrindu (pvz. sudaręs susitarimą dėl atstovavimo ir pan.), į sekretores – F. Ž.. Bendrijos narių balsų dauguma susirinkimo pirmininku išrinktas J. R., sekretore – R. B. J., valdybos nariais – V. S., D. J. R. ir J. R., bendrijos ir valdybos pirmininku – J. R. („už“ visus nutarimus balsavo 33 bendrijos nariai, „prieš“ – 5, susilaikiusių nebuvo).

26.       DNSBĮ 11 straipsnio 4 dalis numato, jog bendrijos nariai bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gali iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę dėl susirinkime svarstomų klausimų. Iš anksto raštu pareiškę nuomonę bendrijos nariai yra laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, registruojami visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir bendrijos įstatų 33-34 punktuose.

27.       DNSBĮ 11 straipsnio 7 ir 12 dalyse, yra nurodytos išimtys, kai balsavimas raštu nėra galimas. Viena iš tokių išimčių ir yra bendrijos valdymo organo narių rinkimas ir atšaukimas, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2019 m. birželio 27 d. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos visuotiniame bendrijos narių ir butų savininkų susirinkime priimti nutarimai, kuriais buvo išrinkta bendrijos valdyba ir bendrijos pirmininkas, pareiškiant nuomonę raštu, pripažintini negaliojančiais kaip prieštaraujantys DNSBĮ 11 straipsnio 4, 7 ir 12 dalyse įtvirtintam imperatyvui.

28.       Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas aplinkybes dėl ieškovės pareikšto ieškinio ir darydamas išvadas nenukrypo nuo išvardintų įrodymų vertinimo taisyklių ir principų, ginčą tarp šalių sprendė remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, išvadas apie konkrečių reikšmingų bylai aplinkybių egzistavimą padarė pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl proceso teisės normų nepažeidė ir, patenkindamas ieškovės ieškinį, iš esmės priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo  (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Taip pat priteistinos išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.).

30.       Šioje byloje ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. (8.2.)TP-20-T-3116-10158 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant iš valstybės lėšų 50 proc. bylinėjimosi išlaidų. Iš Tarnybos pateiktos 2020 m. spalio 15 d. pažymos Nr. (12.33) PT-4716 nustatyta, kad valstybės turėtos išlaidos suteikiant ieškovei teisinę pagalbą yra 168 Eur. Apeliacinį skundą atmetus ši suma priteistina valstybės naudai iš atsakovės (CPK 96 str., 99 str., DNSBĮ 23 str. 3 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

Priteisti iš atsakovės Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 168 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus) už ieškovei F. Ž. suteiktą antrinę teisinę pagalbą (išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, surenkamąją sąskaita atitinkamoje banko įstaigoje, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.  

Teisėjai                                                          Žibutė Budžienė

                  Evaldas Burzdikas

                  Diana Labokaitė