Civilinė byla Nr.2S-2115-390/2011
Pirmosios instancijos teismo teisėja Žibutė Budžienė
Procesinio sprendimo kategorija: 110.1; 122.3
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
nutartis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. lapkričio 15 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino, Ramūno Mitkaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo VšĮ „Tundros“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
ieškovas Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A) pateikė ieškinį dėl 17 790 Lt autorinio atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, sumokėto žyminio mokesčio bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo VšĮ „Tundros“. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausančius kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas, turtines teises, nekilnojamąjį turtą, esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis. Ieškovas nurodė, jog atsakovas vengia vykdyti savo pareigas, nebendradarbiauja, į raginimus nereaguoja, prašoma priteisti suma didelė, todėl egzistuoja reali grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti visiškai neįmanomas.
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 12 d. nutartimi prašymą tenkino. 17790,00 Lt sumai areštavo atsakovui VšĮ „Tundros“ priklausančias turtines teises ir pinigines lėšas, esančias atsakovo sąskaitose banke bei pas trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu, mokėti darbo užmokestį, įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas, bei atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį parduoti, dovanoti, įkeisti ar kitaip realizuoti. Teismas nurodė, jog pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, pagrįstas rašytiniais įrodymais, reikalaujama priteisti suma yra didelė, o tai gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
Atskiruoju skundu atsakovas VšĮ „Tundros“ prašo panaikinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Nurodo, kad ieškovas pats nutraukė taikų ginčų sprendimą ir net neįspėjęs kreipėsi į teismą. Teigia, jog ieškovas pats pažymi, kad ieškinio suma yra ganėtinai didelė, tačiau visiškai neįvertina, kad tokios sumos areštas iš esmės apsunkins atsakovo galimybes atsiskaityti su kitais kreditoriais, organizuoti kitus renginius ir pan. Pažymi, jog atsakovė yra viešoji įstaiga, turi paramos gavėjo statusą, nesiekia pelno, todėl dirbtinai sumažinus atsakovo galimybes plėtoti veiklą, labiausiai nukentės visuomenė. Taip pat teigia, jog teismas neįvertino, jog ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai nėra oficialūs rašytiniai įrodymai, o jų turinys iš esmės nepatvirtina jokių ieškovo reikalavimų. Pažymi, kad iki šiol atsakovas dirbo pelningai ir dėl to tikimybė, kad nebus lėšų įvykdyti galimai nenaudingą jam teismo sprendimą yra minimali.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011-07-12 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pagal atsakovo pateiktas ataskaitas matyti, kad pelnas už 2 metus tesiekia 1345 Lt, tuo tarpu ieškinio sumos dydis yra 17 790 Lt. Taigi, nors atsakovas dirbo pelningai, tokio dydžio pelnas tikrai nereiškia, kad teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės, jei bebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (kreditoriui), įvykdymui. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams.
Byloje nustatyta, kad ieškovas LATGA-A kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 17 790 Lt autorinio atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (ieškinio suma 17 790 Lt). Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktika rodo, jog didelė reikalavimo suma savaime preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Ieškovo reikalavimo suma – 17 790 Lt yra pakankamai didelė (tą pripažįsta ir apeliantas atskirajame skunde), todėl pagal bylos aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinio reikalavimams užtikrinti. Apelianto teigimu iki šiol atsakovas dirbo pelningai ir dėl to tikimybė, kad nebus lėšų įvykdyti galimai nenaudingą jam teismo sprendimą yra minimali. Teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai skolininko finansinė padėtis yra pakankamai gera, minėtas priemones taikyti nėra tikslinga. Tačiau, pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.), tuo tarpu apeliantas nepateikė pakankamai įrodymų apie savo gerą turtinę padėtį, leidžiančią neabejoti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo realumu (CPK 185 str.). Apelianto pateiktos veiklos rezultatų ataskaitos už 2009 ir 2010 metus nepatvirtina geros jo finansinės padėties. Priešingai, iš šių duomenų matyti, jog 2009 metai atsakovo grynasis veiklos rezultatas buvo 635 Lt, 2010 m. – 710 Lt. Tokie atsakovo finansiniai rodikliai tik patvirtina aplinkybę, jog netaikus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Duomenų apie atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą teismui nepateikta. Remiantis bylos aplinkybių visuma teisėjų kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismui buvo pagrindas atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apelianto atskirojo skundo argumentą, kad piniginių lėšų areštas gali sutrikdyti įmonės komercinę veiklą. Piniginės lėšos yra ypač svarbus svertas kiekvienos įmonės normaliai ūkinei – komercinei veiklai užtikrinti. Piniginių lėšų areštas apsunkina bet kokios įmonės veiklą, be to, piniginių lėšų areštas paliečia ir trečiųjų asmenų teises bei interesus, todėl ši laikinoji apsaugos priemonė taikytina tik tuomet, kai negalima taikyti kitų CPK 145 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių ar jų nepakanka teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Dėl nurodytų argumentų bei atsižvelgdama į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmiausia reikalavimo sumos apimtyje areštuotini atsakovui priklausantys nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, ir tik jų nesant ar esant nepakankamai, areštuotinos atsakovui priklausančios piniginės lėšos ir/ar turtinės teisės. Areštuotomis piniginėmis lėšomis uždraudžiant naudotis, sustabdant jų išmokėjimą, išskyrus išmokų, susijusių su darbo santykiais, išmokėjimą, privalomus mokėjimus VSDF, Privalomajam sveikatos draudimo fondui, valstybės ir savivaldybės biudžetams.
Teisėjų kolegija atsižvelgdama į nurodytus motyvus konstatuoja, kad apylinkės teismas priimdamas nutartį nevisiškai tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl ginčijama nutartis pakeistina ( CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 4 punktu, kolegija,
n u t a r i a :
Atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. nutartį pakeisti.
Ieškovo Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A), į.k. 110061038, buveinės adresas J.Basanavičiaus g. 4B, Vilnius, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, b.k. 70440, ieškinio reikalavimams užtikrinti, 17790,00 Lt (septyniolikos tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt litų) reikalavimo ribose areštuoti atsakovui VšĮ „Tundros“, į.k. 302331653, buveinės adresas Žemaičių g. 94-4, Kaunas, priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti pinigines lėšas bankuose ir/ar turtines teises, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis. Uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį realizuoti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio turto perdavimu tretiesiems asmenims. Areštuotomis piniginėmis lėšomis uždrausti naudotis, sustabdant jų išmokėjimą, išskyrus išmokų, susijusių su darbo santykiais, išmokėjimą, privalomus mokėjimus VSDF, Privalomajam sveikatos draudimo fondui, valstybės ir savivaldybės biudžetams.
Kitas nutarties dalis palikti nepakeistas.
Kolegijos pirmininkas Algimantas Kukalis
Kolegijos teisėjai Gintautas Koriaginas
Ramūnas Mitkus