Administracinė byla Nr. eA-395-525/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05368-2022-1
Procesinio sprendimo kategorija 26
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. liepos 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto socialinės paramos centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto socialinės paramos centro skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – R. L.) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas biudžetinė įstaiga Klaipėdos miesto socialinės paramos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. 3R-821(2.13.-1.E) dėl R. L. 2021 m. rugpjūčio 13 d. skundo (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Inspekcija Sprendimu pripažino R. L. skundą pagrįstu ir Centrui pareiškė papeikimą už R. L. asmens duomenų tvarkymą nesant nei vienai 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) 6 straipsnio 1 dalyje nurodytai teisėto duomenų tvarkymo sąlygai.
2.2. Inspekcija 2021 m. rugpjūčio 6 d. gavo R. L. skundą, kurį ji papildė 2021 m. rugpjūčio 13 d., kuriame nurodyta, kad Centro Etikos komisija neteisėtai, nesant R. L. susitikimo, gavo ir naudoja jos susirašinėjimo iš uždaros socialinio tinklo Facebook (toliau – ir Facebook) grupės duomenis, kuriuose yra R. L. vardas, pavardė, todėl šiuos duomenis, anot R. L., Centras tvarko neteisėtai.
2.3. Inspekcija Centro atliktą R. L. asmens duomenų tvarkymą pripažino neteisėtu dviem aspektais. Pirma, Inspekcija padarė išvadą, kad Centras šiuo atveju negalėjo grįsti asmens duomenų tvarkymo BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktu. Antra, Inspekcija padarė išvadą, kad Centras neatliko teisėtų interesų balanso testo ir neįsivertino, ar duomenų valdytojo teisėti interesai yra viršesni, nei duomenų subjekto teisės ir laisvės. Abi minėtos Inspekcijos išvados yra nepagrįstos.
2.4. 2021 m. balandžio 2 d. ir 2021 m. balandžio 7 d. Centro Etikos komisijoje buvo gauti du pranešimai (toliau – ir Pranešimai), kuriuose buvo prašoma įvertinti R. L. galbūt neetišką elgesį darbinėje aplinkoje. Pranešimuose buvo nurodyta, kad R. L. elgiasi neetiškai pildydama refleksijas, veikia destruktyviai, elgiasi niekinančiai įmonės veiklos įstatų atžvilgiu, nepagarbiai vadovybės nurodymams, tiesiog tyčiojasi „už akių“. Teigiama, kad labai nesmagu jaustis šalia, dirbti vienoje komandoje. Taip pat pažymėta, kad R. L. įkelia į pogrupio uždarą Facebook grupę žinutes, kurios žemina įstaigą, jos vadovus ir darbuotojus. Šių Pranešimų pagrindu Centro Etikos komisija atliko tyrimą.
2.5. R. L. nurodomas neva privatus susirašinėjimas Facebook grupėje (toliau – ir Grupė), kuris neva buvo paviešintas ir kurio tyrimu Etikos komisijoje Centras neva pažeidė asmens duomenų tvarkymo reikalavimus, nelaikytinas privačiu susirašinėjimu, atsižvelgiant į tai, jog Facebook grupė naudojama darbuotojų darbe, kaip informacijos sklaidos priemonė (pogrupio, kuriam priklauso R. L., buvusi vadovė sukūrė vidinę uždarą grupę, kurioje yra apjungti visi šiam pogrupiui priklausantys darbuotojai, siekiant operatyviai keistis su darbu susijusia informacija, ši Grupė yra uždara tik sąlyginai, nes į ją yra priimami ir joje visą informaciją skelbti bei gauti gali visi šio pogrupio darbuotojai).
2.6. Centras Grupėje R. L. skelbtos informacijos pats nerinko, o šią informaciją gavo iš Centro darbuotojų su Pranešimais, kuriais darbuotojai informavo Centrą apie galbūt netinkamą R. L. elgesį darbo aplinkoje, ir Facebook grupėje R. L. skelbtą informaciją pateikė kaip galbūt netinkamo R. L. elgesio darbo aplinkoje įrodymą. Pati R. L. iniciavo diskusijas su kitais Centro darbuotojais, pati viešai šioje grupėje skelbė atitinkamą informaciją apie savo rašytas refleksijas, kuri buvo matoma visiems šio Centro pogrupio darbuotojams, taigi sąmoningai paskleidė ginčo informaciją kitiems Centro pogrupio darbuotojams, kurie taip pat naudojasi šia Grupe.
2.7. Centro Etikos komisijai (toliau – ir Komisija) Centro direktoriaus 2020 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-520 patvirtintu Biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto socialinės paramos centro etikos komisijos darbo reglamentu (toliau – ir Reglamentas) priskirta funkcija prižiūrėti, kaip Centro darbuotojai laikosi etikos kodekso, priimti ir svarstyti Centro vadovybės tarnybinius pranešimus ir darbuotojų prašymus dėl etikos kodekso pažeidimų. Gavusi R. L. susirašinėjimą iš Grupės, Komisija šios informacijos niekur nepaskleidė, nepaviešino tretiesiems asmenims. Reglamento 8 punktu nustatytas konfidencialumo reikalavimas, nėra duomenų, kad Komisijos nariai būtų pažeidę šį reikalavimą. Gauti duomenys buvo tvarkomi konkrečiu, aiškiai apibrėžtu ir teisėtu tikslu – Centro, kaip darbdavio, interesams ir pareigoms, susijusioms su Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 30 straipsnio 1, 2 dalių, 58 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatų įgyvendinimu, užtikrinti. Nagrinėjamu atveju Komisija negalėjo atlikti tyrimo, nenagrinėdama informacijos, kuria buvo grindžiamas galbūt netinkamas R. L. elgesys.
2.8. R. L. asmens duomenys buvo tvarkomi laikantis interesų balanso ir tik tiek, kiek tai buvo būtina. Nesutinka su Sprendimo išvada, kad pareiškėjas nepagrindė, kad jo, kaip duomenų valdytojo, teisėti interesai yra viršesni, nei R. L., kaip duomenų subjekto, teisės ir laisvė. Pati R. L. paskleidė darbo reikmėms darbuotojų naudojamoje ir tik tuo tikslu sukurtoje Grupėje informaciją, naudodama Grupę netinkamu būdu ji negali tikėtis, kad darbo aplinkoje jos pačios sąmoningai ir viešai kitiems Centro pogrupio darbuotojams skleidžiama informacija bus saugoma asmens duomenų apsaugos aspektu. Šiuo atveju Centro pareiga ir interesas reaguoti į kitų darbuotojų pranešimą apie R. L. netinkamą elgesį darbo aplinkoje buvo aukščiau, nei R. L. teisės ir laisvės.
2.9. Nesutinka su Inspekcijos vertinimu, jog Centras yra prilyginamas valdžios institucijoms. Tačiau netgi jeigu būtų laikoma, kad Centras yra prilyginamas valdžios institucijoms, esminis BDAR 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos išimties taikant BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktą aspektas yra tas, jog šis punktas negali būti taikomas duomenų tvarkymui, kurį valdžios institucijos atlieka vykdydamos savo užduotis. Taigi, pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalį, BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktas netaikomas valdžios institucijoms ne apskritai visais atvejais, o tik tais atvejais, kai valdžios institucija atlieka duomenų tvarkymą vykdydama savo užduotis. Šiuo atveju Inspekcija Sprendime nepagrindė, kokias savo, kaip būtent valdžios institucijos, užduotis Centras vykdė, tvarkydamas R. L. asmens duomenis. Šiuo atveju Centras R. L. asmens duomenis tvarkė veikdamas prieš R. L. ne kaip savo funkcijas vykdanti valdžios institucija, o kaip darbdavys prieš darbuotoją. Todėl šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl Centro atlikto darbuotojos asmens duomenų tvarkymo, netaikytina Sprendime nurodyta BDAR 6 straipsnio 1 dalyje numatyta išimtis, pagal kurią BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktas netaikomas duomenų tvarkymui, kurį valdžios institucijos atlieka vykdydamos savo užduotis. Todėl Inspekcija Sprendime nepagrįstai sprendė, kad Centras šiuo atveju asmens duomenų tvarkymo negalėjo grįsti BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktu.
2.10. Atsakovas privalo laikytis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų. VAĮ 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Inspekcija priėmė teisės aktų nuostatomis ir faktais nepagrįstą bei nemotyvuotą Sprendimą.
3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir nurodė, kad duomenų gavimas iš kitų Centro darbuotojų laikytinas duomenų tvarkymu. Pareiškėjo paaiškinimai Inspekcijai, skundo teiginiai tik patvirtina, jog pareiškėjas tvarkė gautus R. L. asmens duomenis. Pareiškėjas, kaip duomenų valdytojas, privalėjo įrodyti, jog R. L. asmens duomenys buvo tvarkomi laikantis BDAR reikalavimų. Pareiškėjas ginčo duomenų tvarkymą grindė BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktu, kuris reikalauja įvertinti, ar interesas yra pakankamai išreikštas, kad būtų galima taikyti pusiausvyros kriterijų, palyginant jį su duomenų subjekto teisėmis ir laisvėmis. Pareiškėjas skundo nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, jog ginčo duomenų tvarkymas yra būtinas užtikrinti teisėtus interesus, kurie yra viršesni nei duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. L. atsiliepimu į skundą iš esmės prašė jį atmesti.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog ginčijamu Sprendimu paskirta poveikio priemonė (papeikimas) yra per švelni nuobauda už įvykdytą pažeidimą, tačiau neprašė Sprendimo panaikinti ar pakeisti. Nesutiko su pareiškėjo teiginiais, jog privati Grupė laikytina darbine aplinka. Grupėje jokių taisyklių dėl diskusijų turinio nebuvo, o Grupė nelaikytina Centro darbo priemone. Grupės narių privatus susirašinėjimas buvo paviešintas be jos sutikimo ir yra neteisėtas. Pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad duomenys buvo tvarkomi darbo etikos užtikrinimo tikslais, atsižvelgiant į tai, jog prašymai nebuvo tinkamai motyvuoti. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, buvo siekiama kovoti prieš atvirai išreikštą nuomonę dėl reikalavimo rašyti refleksijas teisėtumo, kas laikytina persekiojimu už kritiką. Trečiasis suinteresuotas asmuo nepadarė etikos pažeidimų, jam nebuvo skirta jokių nuobaudų. Pranešimų autoriai slepiami, todėl, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, ginčo duomenis tvarkė Centro administracija.
II.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
7. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 3R-821(2.13.-1.E), kuriuo pareiškėjas pripažintas neteisėtai tvarkęs asmens duomenis ir skirtas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Teismas nustatė, kad:
8.1. 2021 m. balandžio 2 d. ir 2021 m. balandžio 7 d. Centro Etikos komisijoje buvo gauti pranešimai, kuriuose buvo prašoma įvertinti R. L. galbūt neetišką elgesį darbinėje aplinkoje. Iš susirašinėjimo Facebook grupėje IMK matyti, kad grupė įvardijama kaip „privati grupė“, 22 asmenų. Centro Etikos komisija 2021 m. gegužės 11 d. posėdyje apsvarstė ir protokoliniu sprendimu Nr. 4 (toliau – ir Protokolinis sprendimas) nutarė: 1) nepareikšti Centro DSGS lankomosios priežiūros darbuotojai R. L. Centro Etikos komisijos darbo reglamente numatytų drausminių nuobaudų; 2) rekomenduoti Centro administracijai koreguoti Centro darbuotojų kompetencijos tobulinimo tvarkos aprašo dėl refleksijų rengimo dalį, kur refleksijos rengimas yra numatyta tik C kategorijos darbuotojams; siūloma, kad refleksijas rengtų visų kategorijų Centro darbuotojai; 3) rekomenduoti Centro administracijai imtis prevencinių priemonių dėl Įstaigos bendravimo kultūros įgūdžių formavimo, organizuoti mokymus apie bendradarbiavimo stiprinimą ir konfliktų sprendimą, taikant mediaciją, siekiant puoselėti ir ugdyti Centro bendruomenės narių savitarpio supratingumą ir geranoriškumą, stabdyti vidinę konfrontaciją ar susipriešinimą, užkirsti kelią vidiniams nesantaikos židiniams, kas kelia įtampą ir stresą, kenkia fizinei ir emocinei darbuotojų sveikatai, jų darbo kokybei. Iš Komisijos darbo sprendimo matyti, kad buvo analizuojami, be kita ko, ir iš Facebook grupės susirašinėjimo duomenys.
8.2. Inspekcijoje 2021 m. rugpjūčio 6 d. gautas R. L. skundas (Inspekcijos reg. Nr. 1R-5340(2.13.)), kuris buvo papildytas 2021 m. rugpjūčio 13 d. (Inspekcijos reg. Nr. 1R-5464 (2.13.Mr)), kuriame nurodyta, kad Centro Etikos komisija neteisėtai, nesant R. L. susitikimo, gavo ir naudoja jos susirašinėjimo iš Facebook grupės duomenis, kuriuose yra jos vardas ir pavardė, susirašinėjimo turinys. Inspekcija 2021 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu atmetė skundo dalį dėl Centro veiksmų pažeidus R. L. teisę susipažinti su duomenimis. Inspekcija 2022 m. sausio 6 d. raštu nurodė pareiškėjui pateikti informaciją įgyvendinant atskaitomybės principą. Centras pateikė paaiškinimus. Inspekcija Sprendimu R. L. skundą pripažino pagrįstu, duomenų tvarkymą pripažino neteisėtu, remiantis tuo, kad ginčo duomenų tvarkymo pareiškėjas nepagrindė nei viena BDAR 6 straipsnyje nustatyta duomenų tvarkymo teisėtumo sąlyga. Sprendime nurodoma, jog BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktas netaikomas duomenų tvarkymui, kurį valdžios institucijos atlieka vykdydamos savo užduotis, todėl Centras, kuris yra biudžetinė įstaiga (ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės ar savivaldybės funkcijas, todėl ir yra prilyginamas valdžios institucijai), nepagrįstai rėmėsi BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte nurodyta duomenų tvarkymo teisėtumo sąlyga. Sprendime nurodyta, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog ginčo asmens duomenų tvarkymas yra būtinas užtikrinti teisėtus interesus, kurie yra viršesni nei duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni ir neatliko teisėtų interesų pusiausvyros testo. Sprendimu Centrui paskirta poveikio priemonė – papeikimas. Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 31 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu ir BDAR 58 straipsnio 2 dalies b punktu.
9. Teismas, vadovaudamasis BDAR 4 straipsnio 1 punktu, nurodė, kad teisės aktai pakankamai plačiai apibrėžia asmens duomenų sąvoką. Teismas, įvertinęs BDAR 4 straipsnio 2 punktą (duomenų tvarkymas), nurodė, kad pareiškėjo argumentai, jog duomenys buvo pateikti kitų asmenų, nėra reikšmingi, kadangi, gavus asmens duomenis ir atlikus bent vieną iš nurodytų veiksmų, laikoma, kad buvo atliktas asmens duomenų tvarkymas, kuriam taikomi asmens duomenų apsaugą ir tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai. Teismas pažymėjo, kad materialinė reglamento taikymo sritis apibrėžta BDAR 2 straipsnyje, numatant baigtinį sąrašą išimtinių situacijų ar sričių, kuriose netaikomas BDAR nuostatos (duomenys tvarkomi vykdant veiklą, kuriai Sąjungos teisė netaikoma; duomenis tvarko valstybės narės, vykdydamos veiklą, kuriai taikomas ES sutarties V antraštinės dalies 2 skyrius; duomenis tvarko fizinis asmuo, užsiimdamas išimtinai asmenine ar namų ūkio veikla; duomenis tvarko kompetentingos valdžios institucijos nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas, baudžiamųjų sankcijų vykdymo, įskaitant apsaugą nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevenciją, tikslais). Šioje byloje tokių situacijų pareiškėjas nenurodė ir neįrodė, teismas nenustatė.
10. Teismas nurodė, kad asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik laikantis BDAR 5 straipsnyje nustatytų su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų bei esant bent vienai iš BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų asmens duomenų tvarkymo sąlygų. Vadovaujantis BDAR 6 straipsnio 1 dalimi, duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: (a–f) punktai. Teismas pažymėjo, kad nėra ginčo dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių, jog pareiškėjas, gavęs prašymus ir su jais pateiktą R. L. susirašinėjimą iš uždaros Facebook grupės, juos nagrinėjo, analizavo ir vertino Komisijos posėdyje bei priėmė Protokolinį sprendimą. Teismo vertinimu, minėti veiksmai laikytini asmens duomenų tvarkymu, atsižvelgiant į BDAR 4 straipsnio 2 punkte įtvirtintą duomenų tvarkymo apibrėžimą, pagal kurį duomenų tvarkymas, be kita ko, apima įrašymą, susipažinimą, saugojimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, jog atsakovas pagrįstai priėjo prie išvados, kad pareiškėjo vykdytam R. L. duomenų tvarkymui taikomi BDAR reikalavimai.
11. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas asmens duomenų tvarkymą grindė ir tebegrindžia išimtinai BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktu (duomenų valdytojo ar trečiojo asmens teisėtas interesas), pabrėždamas pareiškėjo administracinėje procedūroje R. L. darbo etikos pažeidimus. Dėl to pagrįstai Inspekcija, nagrinėdama duomenų subjekto skundą, ir vertino pareiškėjo pateiktą paaiškinimą bei nurodytu pagrindu duomenų tvarkymo teisėtumą. Teismas pažymėjo, kad BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktas netaikomas duomenų tvarkymui, kurį valdžios institucijos atlieka vykdydamos savo užduotis. Jei asmens duomenų tvarkymas grindžiamas duomenų valdytojo ar trečiojo asmens teisėtais interesais (BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktas), privaloma įvertinti, ar duomenų valdytojo teisėtas interesas yra viršesnis už duomenų subjektų interesus arba pagrindines teises ir laisves, t. y. atlikti interesų pusiausvyros testą. Taikant BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte numatytą teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygą, svarbu įvertinti, ar interesas yra pakankamai išreikštas, kad būtų galima taikyti pusiausvyros kriterijų, palyginant jį su duomenų subjekto teisėmis ir laisvėmis.
12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nei Inspekcijai, nei teismui neįrodė, jog privati Facebook grupė yra darbo priemonė, naudojama išimtinai darbo tikslais. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymą teismo procese kiekviena šalis privalo įrodyti savo teiginius. Iš kitos pusės, netgi darbo aplinkoje gautų asmens duomenų tvarkymas turi būti teisėtas ir atliekamas iš anksto prieš renkant duomenis nustatytu tikslu ir panaudojami duomenys tik numatytais tikslais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą akcentuota, kad duomenų valdytojas yra atsakingas už BDAR 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų laikymąsi ir būtent duomenų valdytojas privalo įrodyti, jog asmens duomenys galėjo būti tvarkomi ir kad dėl to nebuvo pažeisti BDAR 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti su asmens duomenų tvarkymu susiję principai (t. y. teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas; tikslo apribojimo principas; duomenų kiekio mažinimo principas; tikslumo principas; saugojimo trukmės apribojimo principas; vientisumo ir konfidencialumo principas). Tai reiškia, kad duomenų valdytojas turi pareigą pateikti pakankamai tai pagrindžiančių įrodymų (pvz., 2021 m. liepos 2 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. eA-745-261/2021). Dėl to duomenų valdytojas (Centras) privalėjo įrodyti, jog asmens duomenys buvo tvarkomi laikantis BDAR reikalavimų.
13. Teismas iš skundžiamo Sprendimo nustatė, kad Inspekcija vertino pareiškėjo pateiktus paaiškinimus dėl asmens duomenų tvarkymo ir konstatavo, jog Centras nepagrindė R. L. asmens duomenų tvarkymo teisėtumo nei viena BDAR 6 straipsnyje nustatyta teisėta asmens duomenų tvarkymo sąlyga ir juos tvarkė neteisėtai, todėl nesutiko su pareiškėjo skunde teismui išdėstytais argumentais, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, keliamų administraciniam sprendimui, ir priimtas nesilaikant viešojo administravimo principų (įstatymo viršenybės, teisinio apibrėžtumo).
14. Teismas akcentavo, kad LVAT praktikoje taip pat nurodoma, jog priežiūros institucija (Inspekcija) privalo įvertinti ir nustatyti, ar duomenų valdytojo pateiktų paaiškinimų ir įrodymų pakanka konstatuoti, kad duomenys buvo tvarkomi su tvarkymo tikslu suderinamu būdu ir kad tai darant buvo laikomasi teisėtumo, sąžiningumo, skaidrumo, tikslo apribojimo, duomenų kiekio mažinimo, tikslumo principų, o kartu nepažeidžiamos duomenų subjekto teisės (pvz., 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4388-968/2020). Pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktą teisėtu laikomas asmens duomenų tvarkymas, kai tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas. Pareiškėjas iš esmės nurodo savo, kaip darbdavio, interesą užtikrinti saugią visiems darbuotojams aplinką, etišką elgesį kolektyve, drausminti etikos reikalavimų nesilaikančius asmenis. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad neįrodyta, jog šis pareiškėjo, kaip darbdavio, deklaruojamas interesas yra viršesnis už asmens saviraiškos teisę ir jo duomenų apsaugą, kuris yra sudedamoji kiekvieno asmens privataus gyvenimo dalis (konstitucinė vertybė, 22 str., tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtinta vertybė, pvz., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8, 10 str., Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija 7, 8, 11 str.). Pareiškėjas, teigdamas, kad veikia kaip darbdavys, nepagrindė, jog tvarkyti duomenys apskritai buvo susiję su darbo funkcijų vykdymu. Iš susirašinėjimo matyti, kad R. L. uždaroje 22 asmenų privačioje Facebook grupėje kritikavo kai kurių darbdavio darbuotojų sprendimus ir funkcijų paskirstymus, pavedant pildyti refleksijas išimtinai daliai darbuotojų. Teismas priėjo prie išvados, kad pakankamas etikos reikalavimų įvertinimui buvo R. L. užpildytų refleksijų anketų ir įrašų jose turinio įvertinimas, kuris buvo Centrui, kaip darbdaviui, pateiktas. Tačiau didesnės apimties, o būtent gautų asmens duomenų iš privačios Facebook grupės tvarkymas, nebuvo pagrįstas pareiškėjo nurodomu saugios darbo aplinkos gynimo ir etikos reikalavimų darbinėje aplinkoje užtikrinimo tikslu. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir pareiškėjo pateiktų paaiškinimų Inspekcijai bei teismui argumentų, pareiškėjas, prieš tvarkydamas aptariamus asmens duomenis, nebuvo atlikęs interesų pusiausvyros testo ir tik skundo Inspekcijoje tyrimo metu bei teismui pateiktame skunde plėtojama argumentacija apie darbdavio interesų apsaugą, t. y. Inspekcijai teiktame paaiškinime pareiškėjo interesas apskritai nebuvo pakankamai išreikštas.
15. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo skundo argumentai apie Centre veikiančios Etikos komisijos funkcijas, darbo reglamente numatytas pareigas Komisijos nariams ir konfidencialumo reikalavimų laikymąsi nepaneigia to, jog buvo neteisėtai tvarkyti asmens duomenys, kadangi pareiškėjas nepagrindė savo nurodyto asmens duomenų tvarkymo BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkto pagrindu teisėtumo. Tačiau pagrįstai visos nustatytos aplinkybės buvo įvertintos nusprendus pareiškėjui skirti tik papeikimą už neteisėtą asmens duomenų tvarkymą. Kai skundas ar jo dalis pripažįstama pagrįsta, Inspekcija motyvuotai teikia duomenų valdytojui ir (ar) duomenų tvarkytojui nurodymus, rekomendacijas ir (ar) taiko kitas BDAR 58 straipsnio 2 dalyje, šio įstatymo 33 straipsnyje ir kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, nurodytas priemones (ADTAĮ 31 str. 2 d. 1 p.). Poveikio priemonė skirta pagal BDAR 58 straipsnio 2 dalies b punktą, numatantį priežiūros institucijos įgaliojimus imtis taisomųjų veiksmų, įskaitant teisę pareikšti papeikimus dėl padaryto pažeidimo. Inspekcija kompetencijos ribose, pripažinus skundą pagrįstu, taikė proporcingą priemonę (papeikimą) dėl aptarto duomenų tvarkymo pažeidimo. Apibendrinęs išdėstytus argumentus, teismas priėjo prie išvados, kad nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą teisėtą ir pagrįstą administracinį Sprendimą.
III.
16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti; priteisti iš Inspekcijos Centro naudai visas pareiškėjo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Teismas neanalizavo esminių motyvų, kuriais atsakovas grindė skundžiamą Sprendimą. Pirmasis motyvas, kuriuo remiantis atsakovas grindė Sprendimą, buvo tai, kad Centras šiuo atveju negalėjo grįsti asmens duomenų tvarkymo BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktu. Teismo sprendime šis motyvas nenagrinėtas. Sprendžiant klausimą, ar atsakovas pagrįstai padarė išvadą dėl negalimumo pareiškėjui grįsti asmens duomenų tvarkymą BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkto pagrindu, teismas pirmiausia turėjo nustatyti, ar tiriamas asmens duomenų tvarkymo atvejis laikytinas pareiškėjo, kaip valdžios institucijos, vykdomomis užduotimis, tačiau šio aspekto teismas visiškai netyrė, nors būtent tuo aspektu Sprendimą grindė Inspekcija. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo teisę grįsti atliekamą asmens duomenų tvarkymą minimu BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkto pagrindu. Duomenys, kurių netinkamu tvarkymu kaltinamas pareiškėjas, buvo tvarkomi tiriant galimą asmens galbūt daromą darbo pareigų pažeidimą. Tokiu atveju duomenų tvarkymas pateisinamas BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkto pagrindu – tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas.
16.2. Negalima sutikti su atsakovo išvada, kad Centras yra prilyginamas valdžios institucijoms. Tačiau netgi jeigu būtų laikoma, kad Centras yra prilyginamas valdžios institucijoms, esminis BDAR 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos išimties taikant BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktą aspektas yra tas, kad šis punktas negali būti taikomas duomenų tvarkymui, kurį valdžios institucijos atlieka vykdydamos savo užduotis. Taigi, pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalį, BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktas netaikomas valdžios institucijoms ne apskirtai visais atvejais, o tik tais atvejais, kai valdžios institucija atlieka duomenų tvarkymą vykdydama savo užduotis. Šiuo atveju Inspekcija Sprendime nepagrindė, kokias savo, kaip būtent valdžios institucijos, užduotis Centras vykdė, tvarkydamas R. L. asmens duomenis. Šiuo atveju Centras R. L. asmens duomenis tvarkė veikdamas prieš R. L. ne kaip savo funkcijas vykdanti valdžios institucija, o kaip darbdavys prieš darbuotoją, todėl, šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl Centro atlikto darbuotojos asmens duomenų tvarkymo, netaikytina BDAR 6 straipsnio 1 dalyje numatyta išimtis, pagal kurią BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktas netaikomas duomenų tvarkymui, kurį valdžios institucijos atlieka vykdydamos savo užduotis. Todėl Inspekcija Sprendime nepagrįstai sprendė, kad Centras šiuo atveju asmens duomenų tvarkymo negalėjo grįsti BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktu, o teismas nepagrįstai dėl šio aiškaus teisės taikymo ir aiškinimo pažeidimo nieko nepasisakė.
16.3. Taip pat Inspekcija padarė išvadą, kad Centras neatliko teisėtų interesų balanso testo ir neįsivertino, ar duomenų valdytojo teisėti interesai yra viršesni, nei duomenų subjekto teisės ir laisvės. Pirma, nurodomas neva privatus R. L. susirašinėjimas Facebook grupėje, kuris neva buvo paviešintas ir kurio tyrimu Etikos komisijoje Centras neva pažeidė asmens duomenų tvarkymo reikalavimus, iš tiesų nelaikytinas privačiu susirašinėjimu. Darbuotojų veiksmai Facebook grupėje nėra atskirti nuo jų darbo funkcijų ir su darbu susijusių pareigų atlikimu. Priešingai, Facebook grupė yra viena iš darbe naudojamų priemonių. Facebook grupė buvo sukurta būtent pogrupio, kuriam priklauso R. L., buvusios vadovės ir ši Facebook grupė vienija tik šio pogrupio darbuotojus. Facebook grupė pavadinta „Imk“ (trumpinys nuo Irinos Moterų Komanda), siekiant pabrėžti, kad šioje Facebook grupėje bendrauja būtent darbuotojos, kurios priklauso I. P. vadovaujamam Centro Dienos socialinės globos skyriaus pogrupiui. Pranešimus teikę asmenys aiškiai įvardino, kad R. L. galbūt neetiškai elgiasi uždaroje Facebook grupėje, kuri yra pogrupio ir kurioje yra tik pogrupio darbuotojos. Iš byloje esančio susirašinėjimo Facebook grupėje matyti, kad susirašinėjimas tarp darbuotojų joje vyksta būtent darbo dienomis ir darbo laiku, o ne laisvalaikiu, poilsio ar švenčių dienomis. Todėl nebuvo jokio pagrindo teismui daryti išvadą, kad trūksta įrodymų, jog Facebook grupė yra susijusi su darbu ir naudojama, kaip darbo priemonė. Esminis aspektas, pagal kurį Facebook grupės yra skirstomos į viešas ir privačias, yra jų turinio prieinamumas kitiems Facebook vartotojams.
16.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Facebook susirašinėjimo tyrimas buvo perteklinis ir nereikalingas pareiškėjo nurodytų tikslų siekimui. Pasak teismo, užteko analizuoti pačias R. L. nagrinėtas refleksijas. Centras Facebook grupėje R. L. skelbtos informacijos pats nerinko, o šią informaciją gavo iš kitų Centro darbuotojų su Pranešimais, kuriais darbuotojai informavo Centrą apie galbūt netinkamą R. L. elgesį darbo aplinkoje, ir Facebook grupėje R. L. skelbtą informaciją pateikė kaip galbūt netinkamo R. L. elgesio darbo aplinkoje įrodymą. Pranešimus teikę asmenys aiškiai įvardino, kad prašo įvertinti ir R. L. elgesį Facebook grupėje, o ne tik jos elgesį dėl refleksijų rašymo. Pareiškėjas nurodė, kad asmens duomenų tvarkymas šiuo atveju buvo atliekamas tiriant galimą darbo pareigų pažeidimą, etikos pažeidimą. Pareiškėjas, kaip darbdavys, turi DK 30 straipsnyje numatytą pareigą užtikrinti saugią darbo aplinką darbuotojams bei turi pareigą ir teisę reaguoti į darbuotojo daromą pareigų pažeidimą, o jį tirdamas ir spręsdamas dėl atitinkamų priemonių darbuotojui taikymo darbdavys turi DK 58 straipsnio 5 dalyje numatytą pareigą atsižvelgti į visas su pažeidimu susijusias aplinkybes ir jas įvertinti. Siekdamas įgyvendinti DK 30 straipsnyje numatytas pareigas, pareiškėjas negalėjo ignoruoti atskirų pranešimuose nurodytų aspektų ir jų netirti, juolab, kad R. L. neetiškas ir žeminantis elgesys per Facebook grupėje skelbiamas žinutes pasiekė daug daugiau asmenų, nei R. L. pildytos refleksijos.
16.5. 2019 m. buvo priimta Tarptautinės darbo organizacijos konvencija dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo Nr. 190 ir Rekomendacija dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo Nr. 206. Nors minėtos konvencijos nuostatos į DK perkeltos nuo 2022 m. lapkričio 1 d., tačiau vertinant tai, kad pati konvencija buvo priimta dar 2019 metais, jos nuostatos aktualios šiame ginče, vertinant darbdavio pareigos reaguoti į bet kokias smurto ir priekabiavimo apraiškas darbovietėje apimtį. Todėl Centras negalėjo ignoruoti ir netirti pateiktos informacijos apie Facebook grupėje kitiems darbuotojams R. L. rašomas žinutes, kurias kiti darbuotojai traktavo, kaip žeminantį juos kolegės elgesį. Taip pat DK 58 straipsnio 4 ir 5 dalys įpareigoja pagrįsti darbdavio išvadas dėl darbo pareigų pažeidimo, todėl negalėdamas remtis vieninteliu įrodymu, kuriame ir fiksuotas darbuotojo netinkamas elgesys prieš kitus darbuotojus, darbdavys negalėtų įgyvendinti pareigos pagrįsti savo išvadas dėl darbuotojo elgesio įvertinimo darbo drausmės aspektu.
16.6. Klausimų nagrinėjimas Centro Etikos komisijoje negali būti laikomas asmens duomenų atskleidimu, nes atvejų nagrinėjimas Komisijoje iš esmės yra darbdavio atliekami veiksmai, kuriais siekiama įvertinti darbuotojo veiksmus etikos aspektu, įvertinti, ar nėra darbo drausmės pažeidimo, nustatyti tobulintinus darbo organizavimo aspektus ir kt. Sprendžiant šiuos klausimus darbdaviui žinomi darbuotojo asmens duomenys nėra atskleidžiami ir viešinami. Nagrinėjamu atveju Centro Etikos komisija, gavusi R. L. susirašinėjimą iš Facebook grupės, šios informacijos niekur nepaskleidė, ji nebuvo paviešinta tretiesiems asmenims. R. L. nurodyti asmens duomenys (vardas, pavardė, susirašinėjimas Facebook socialiniame tinkle) nebuvo paviešinti, o buvo tvarkomi išimtinai siekiant įvertinti R. L., kaip darbuotojos, veiksmus darbo drausmės ir darbo etikos laikymosi aspektu.
16.7. Šiuo aspektu, vertinant Centro Etikos komisijoje nagrinėtos informacijos svarbumą pačiam tyrimui, tai, kad pats tyrimas buvo pradėtas būtent gavus Facebook grupėje R. L. skelbtą informaciją, ir ši informacija buvo būtent tai, dėl ko buvo keliamas R. L. galbūt netinkamo elgesio klausimas, pranešimuose darbuotojai prašė reaguoti darbdavį būtent į pačios R. L. Facebook grupėje skleidžiamą informaciją, dėl kurios kiti darbuotojai darbo aplinkoje jautėsi blogai, Centro Etikos komisija negalėjo išnagrinėti šios situacijos nenagrinėdama su pranešimais gautos informacijos apie R. L. Facebook grupėje paskleistą informaciją. Šios aplinkybės patvirtina, kad šiuo atveju R. L. asmens duomenys buvo tvarkomi laikantis interesų balanso ir tik tiek, kiek tai buvo būtina. Todėl nesutinka su atsakovo Sprendime ir teismo sprendime padaryta išvada, kad šiuo atveju Centras nepagrindė, kad jo, kaip duomenų valdytojo, teisėti interesai yra viršesni, nei R. L., kaip duomenų subjekto, teisės ir laisvės. Šiuo atveju Centro pareiga ir interesas reaguoti į kitų darbuotojų pranešimą apie R. L. netinkamą elgesį darbo aplinkoje buvo svarbesni, nei R. L. teisės ir laisvės.
17. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
17.1. Teismas detaliai ištyrė ir įvertino visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė įrodymais pagrįstą ir teisiškai motyvuotą sprendimą.
17.2. Centras apeliaciniame skunde teisingai pažymi, jog BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktas netaikomas valdžios institucijoms ne apskritai visais atvejais, o tik tais atvejais, kai valdžios institucija atlieka duomenų tvarkymą vykdydama savo užduotis. Ginčo atveju Centras teigia, kad duomenis tvarkė tirdamas galimus R. L. darbo etikos pažeidimus darbinėje Facebook grupėje, tačiau teisėto intereso nepagrindė, taip pat nenurodė jokios kitos teisėto tvarkymo sąlygos, kuri pagrįstų asmens duomenų tvarkymą.
17.3. Centras iš esmės nurodo savo, kaip darbdavio, interesą užtikrinti saugią visiems darbuotojams aplinką, etišką elgesį kolektyve, drausminti etikos reikalavimų nesilaikančius asmenis. Teismas teisingai sprendime pažymėjo, kad neįrodyta, jog šis pareiškėjo, kaip darbdavio, deklaruojamas interesas yra viršesnis už asmens saviraiškos teisę ir jo duomenų apsaugą, kuris yra sudedamoji kiekvieno asmens privataus gyvenimo dalis. Centras, teigdamas, kad veikia kaip darbdavys, nepagrindė, kad tvarkyti duomenys apskritai buvo susiję su darbo funkcijų vykdymu, tą bando pagrįsti apeliaciniame skunde. Iš susirašinėjimo matyti, kad R. L. uždaroje 22 asmenų privačioje Facebook grupėje kritikavo kai kurių darbdavio darbuotojų sprendimus ir funkcijų paskirstymus, pavedant pildyti refleksijas išimtinai daliai darbuotojų. Teismas padarė išvadą, su kuria nėra pagrindo nesutikti, kad pakankamas etikos reikalavimų įvertinimui buvo R. L. užpildytų refleksijų anketų ir įrašų jose turinio įvertinimas, kuris buvo Centrui, kaip darbdaviui, pateiktas. Tačiau didesnės apimties, o būtent gautų asmens duomenų iš privačios Facebook grupės tvarkymas, nebuvo pagrįstas pareiškėjo nurodomu saugios darbo aplinkos gynimo ir etikos reikalavimų darbinėje aplinkoje užtikrinimo tikslu.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 3R-821(2.13.-1.E) dėl R. L. 2021 m. rugpjūčio 13 d. skundo, kuriuo Centrui pareikštas papeikimas už R. L. asmens duomenų tvarkymą nesant nei vienai BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nurodytai teisėto duomenų tvarkymo sąlygai, teisėtumo ir pagrįstumo.
19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2021 m. balandžio 2 d. ir 2021 m. balandžio 7 d. pareiškėjo Etikos komisijoje buvo du gauti prašymai, kuriuose buvo prašoma įvertinti R. L. galbūt neetišką elgesį darbinėje aplinkoje, kartu su pranešimais pateiktos ištraukos iš susirašinėjimo Facebook grupėje „IMK“, kuriose pateikti R. L. pasisakymai, komentarai. Pareiškėjo Etikos komisija 2021 m. gegužės 11 d. posėdyje nagrinėjo 2021 m. balandžio 2 d. ir 2021 m. balandžio 7 d. pranešimus bei su pranešimais pateiktą Facebook grupės susirašinėjimo medžiagą ir priėmė protokolinį sprendimą.
20. Taip pat nustatyta, kad atsakovas 2021 m. rugpjūčio 6 d. gavo R. L. skundą, kuris buvo papildytas 2021 m. rugpjūčio 13 d., kuriame nurodyta, kad pareiškėjo Etikos komisija neteisėtai, nesant R. L. susitikimo, gavo ir naudoja jos susirašinėjimo iš Facebook grupės duomenis, kuriuose yra jos vardas ir pavardė, susirašinėjimo turinys. Atsakovas 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. 3R-821(2.13.-1.E) R. L. skundą pripažino pagrįstu, duomenų tvarkymą pripažino neteisėtu, remiantis tuo, kad ginčo duomenų (vardo, pavardės ir susirašinėjimo) tvarkymo pareiškėjas nepagrindė nei viena BDAR 6 straipsnyje nustatyta duomenų tvarkymo teisėtumo sąlyga. Sprendime nurodoma, jog BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktas netaikomas duomenų tvarkymui, kurį valdžios institucijos atlieka vykdydamos savo užduotis, todėl pareiškėjas, kuris yra biudžetinė įstaiga (ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės ar savivaldybės funkcijas, todėl ir yra prilyginamas valdžios institucijai), nepagrįstai rėmėsi BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte nurodyta duomenų tvarkymo teisėtumo sąlyga. Sprendime nurodyta, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog ginčo asmens duomenų tvarkymas yra būtinas užtikrinti teisėtus interesus, kurie yra viršesni nei duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni ir neatliko teisėtų interesų pusiausvyros testo. Sprendimu pareiškėjui paskirta poveikio priemonė – papeikimas.
21. Pirmosios instancijos teismas pritarė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendime Nr. 3R-821(2.13.-1.E) padarytoms išvadoms ir savo sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
22. Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Teigia, jog R. L. asmens duomenų tvarkymas buvo teisėtas remiantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktu.
23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. ABTĮ 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad prireikus teismas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tiria ex officio (pagal pareigas). Teismas nustato tokio tyrimo mastą ir nėra saistomas administracinės bylos proceso dalyvių prašymų.
24. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus, iš dalies nesutinka tiek su pirmosios instancijos teismo, tiek su atsakovo padarytomis išvadomis. Pažymėtina, kad etikos laikymasis Klaipėdos miesto socialinės paramos centro veikloje yra viešasis interesas viešųjų įstaigų ir jų atliekamo viešojo administravimo srityje, todėl, siekiant užtikrinti viešąjį interesą bei teisingai išspręsti kilusi ginčą, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas.
25. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju yra R. L. asmens duomenų valdytojas, taipogi pareiškėjas yra R. L. darbdavys.
26. BDAR 4 straipsnio 1 punktas nustato, kad asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius.
27. Ginčo Sprendimu atsakovas pripažino R. L. duomenų – vardo, pavardės ir susirašinėjimo – tvarkymą neteisėtu. Nėra abejonių, kad vardas ir pavardė yra asmens duomenys. Tačiau teismo kolegija, įvertinusi byloje pateiktą ir pareiškėjo nagrinėtą R. L. susirašinėjimo Facebook grupėje „IMK“ turinį, konstatuoja, jog susirašinėjimo turinyje nėra pateikiama jokių identifikacinių duomenų, kaip juos apibrėžia BDAR 4 straipsnio 1 punktas, pagal kuriuos būtų galima nustatyti asmens tapatybę, todėl aptariamu atveju susirašinėjimo duomenys nelaikytini asmens duomenimis ir jiems BDAR nuostatos netaikytinos. Konstatuotina, jog atsakovas nepagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas susirašinėjimo duomenų tvarkymą BDAR prasme vykdė neteisėtai.
28. Vadovaujantis BDAR 6 straipsnio 1 dalimi, duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį; c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas.
29. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas R. L. asmens duomenų tvarkymo teisėtumą grindžia BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos bei atsakovo argumentais, jog nagrinėjamu atveju BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktas nepagrindžia pareiškėjo vykdyto asmens duomenų tvarkymo teisėtumo, nes pareiškėjas yra biudžetinė įstaiga, ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės ar savivaldybės funkcijas, todėl ir yra prilyginamas valdžios institucijai. Pareiškėjas neįrodė, jog ginčo asmens duomenų tvarkymas yra būtinas užtikrinti jo teisėtus interesus ir kurie yra viršesni nei duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, taip pat neatliko teisėtų interesų pusiausvyros testo.
30. Kaip jau minėta anksčiau, 2021 m. balandžio 2 d. ir 2021 m. balandžio 7 d. pareiškėjo Etikos komisijoje buvo du gauti prašymai, kuriuose buvo prašoma įvertinti R. L. galbūt neetišką elgesį darbinėje aplinkoje, kartu su pranešimais pateiktos ištraukos iš susirašinėjimo Facebook grupėje „IMK“, kuriose pateikti R. L. pasisakymai, komentarai.
31. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 10 ir 11 straipsnių nuostatomis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių III ir IV nuostatomis, atsakovas gavęs 2021 m. balandžio 2 d. ir 2021 m. balandžio 7 d. prašymus, įgijo teisinę pareigą prieš prašymus pateikusius asmenis jų pateiktus prašymus išnagrinėti. Byloje nėra duomenų, kad, vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjas būtų turėjęs pagrindą atsisakyti nagrinėti šiuos prašymus.
32. Nagrinėjamoje byloje pateiktas pareiškėjo direktoriaus 2020 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-520 patvirtintas Biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto socialinės paramos centro Etikos komisijos darbo reglamentas patvirtina, kad tokio pobūdžio prašymai, kokius pareiškėjas gavo 2021 m. balandžio 2 d. ir 2021 m. balandžio 7 d., yra priskiriami nagrinėti pareiškėjo Etikos komisijai. Reglamento 3.3 punktas nustato, kad Etikos komisija priima ir svarsto Centro vadovybės (direktorius, jo pavaduotojai, padalinių vadovai) tarnybinius pranešimus ir darbuotojų prašymus dėl etikos kodekso pažeidimų. Reglamento 12.1 punktas nustato, kad pagrindas pradėti nagrinėjimą dėl galimo etikos kodekso pažeidimo yra asmens (pareiškėjo) rašytinis tarnybinis pranešimas ar prašymas su nurodytais faktais ir juos pagrindžiančiais dokumentais.
33. Įvertinus šio sprendimo 30, 31 ir 32 punktuose nurodytas faktines aplinkybes bei teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismo kolegija sprendžia, kad pareiškėjas turėjo teisinę prievolę išnagrinėti jam pateiktus 2021 m. balandžio 2 d. ir 2021 m. balandžio 7 d. prašymus bei su prašymais pateiktą medžiagą. Atsižvelgiant į tai, jog 2021 m. balandžio 2 d. ir 2021 m. balandžio 7 d. prašymuose yra tiesiogiai nurodomi R. L. vardas ir pavardė, o BDAR 6 straipsnio 1 dalies „c“ punktas leidžia tvarkyti duomenis tais atvejais, kai duomenų valdytojas siekia įvykdyti jam taikomą teisinę prievolę, darytina išvada, jog pareiškėjas R. L. asmens duomenis tvarkė teisėtai. Todėl atsakovo sprendimas, kuriuo pareiškėjas pripažintas neteisėtai tvarkęs R. L. asmens duomenis ir pareiškėjui skirtas papeikimas, yra nepagrįstas ir naikintinas.
34. Atsižvelgiant į tai, jog byloje ginčijamame atsakovo Sprendime nėra teikiama argumentų, kad pareiškėjas nesilaikė BDAR 5 straipsnyje numatytų teisėto asmens duomenų tvarkymo principų, apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.
35. Apibendrinant konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą tenkinti.
36. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
37. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.). ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
38. Nagrinėjamu atveju galutinis teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti iš Inspekcijos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas: 22,50 Eur žyminį mokestį už 2022 m. spalio 31 d. skundą dėl Inspekcijos Sprendimo panaikinimo, 605 Eur už advokato pagalbą parengiant 2022 m. spalio 31 d. skundą dėl Inspekcijos Sprendimo panaikinimo, 11,25 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, 605 Eur už advokato pagalbą parengiant apeliacinį skundą.
39. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas prašymą dėl 605 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo už skundo parengimą priteisimo ir jas pagrindžiančius įrodymus: 2022 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaitą-faktūrą už teisines paslaugas, patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, pateikė tik apeliacinės instancijos teismui, t. y. jau pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės pirmosios instancijos teisme, todėl pareiškėjo išlaidų atlyginimo klausimas už atstovo suteiktas skundo parengimo paslaugas nesprendžiamas (ABTĮ 41 str. 1 d.) (žr., pvz., LVAT 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1003-624/2024). Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė tik žyminio mokesčio sumokėjimą pagrindžiantį dokumentą, todėl pareiškėjui priteistinas jo už skundą sumokėtas 22,50 Eur žyminis mokestis.
40. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo prašo priteisti 605 Eur už advokato suteiktą teisinę pagalbą rengiant apeliacinį skundą. Pareiškėjo prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma, pagrįsta įrodymais, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatytų maksimalių priteistinų atstovavimo išlaidų dydžių. Įvertinus byloje kilusio ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą, pobūdį ir jos procesinę baigtį, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pareiškėjui iš atsakovo priteistina 605 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Už apeliacinio skundo padavimą pareiškėjas sumokėjo 11,25 Eur žyminį mokestį, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina 11,25 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Taigi, iš viso pareiškėjui yra priteisiama 638,75 Eur (605 + 11,25 + 22,50) bylinėjimosi išlaidų suma.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto socialinės paramos centro apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto socialinės paramos centro skundą patenkinti ir panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. 3R-821(2.13.-1.E) dėl R. L. 2021 m. rugpjūčio 13 d. skundo.
Pareiškėjui biudžetinei įstaigai Klaipėdos miesto socialinės paramos centrui iš atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos priteisti 638,75 Eur (šešis šimtus trisdešimt aštuonis eurus ir 75 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Rytis Krasauskas
Egidijus Šileikis