(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo V. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 20 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės kooperatinės bendrovės „Kėdainių aruodai“ ieškinį atsakovui V. Š. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė kooperatinė bendrovė „Kėdainių aruodai“ prašė iš atsakovo V. Š. priteisti 775 191,48 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –                775 191,48 Eur sumai areštuoti atsakovui V. Š. priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovą V. Š., o jų nesant ar esant nepakankamai – areštuoti V. Š. turtines teises bei nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, priklausantį atsakovui, bei esantį pas atsakovą, o taip pat uždrausti tretiesiems asmenims perduoti pinigines lėšas ar kitą turtą 775 191,48 Eur sumai, bei pavesti turtą surasti ir aprašyti ieškovės pasirinktam antstoliui.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apygardos teismas 2017 m. liepos 20 d. nutartimi ieškovės kooperatinės bendrovės „Kėdainių aruodai“ prašymą patenkino ir reikalavimų vykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui V. Š. priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei turtines teises, esančius pas atsakovą ir / ar trečiuosius asmenis bendrai 775 191,48 Eur sumai, leidžiant atsakovui areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį bei uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti. Nustačius, kad atsakovas neturi pakankamai materialaus turto, neviršijant ieškinio reikalavimo sumos, areštavo ir atitinkamą piniginių lėšų, esančių atsakovui priklausančiose sąskaitose Lietuvos Respublikos bankuose, dalį, leidžiant atsakovui disponuoti ta areštuotų piniginių lėšų suma, reikalinga būtiniausiems poreikiams tenkinti, taip pat atsiskaityti su ieškove.
4. Teismas, įvertinęs ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumą, nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas.
5. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia didele (775 191,48 Eur) ieškinio suma, kuri, teismo vertinimu, savaime laikoma realia grėsme, padidinančia teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, tačiau jis yra apsunkintas hipoteka, todėl ieškinio patenkinimo atveju negalėtų užtikrinti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Nors teismui ir nepateikta daugiau konkrečių duomenų apie atsakovui priklausančio turto mastą, tačiau taip pat lieka nepaneigta aplinkybė, kad net ir esant gerai atsakovo materialinei padėčiai, ji bylos nagrinėjimo metu gali pasikeisti taip, kad ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju ieškovės reikalavimai nebus patenkinti, ar jų patenkinimas bus apsunkintas. Teismas sprendė, kad ieškovė turi pagrindo prašyti areštuoti atsakovo turtą, kadangi ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Taip pat lieka nepaneigta aplinkybė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo turtui, yra pagrindas manyti, jog atsakovui sužinojus apie ieškinį, jis gali turtą perleisti tretiesiems asmenims, o atsakovui perleidus turtą sąžiningiems tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkinus šį turtą, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atsakovas V. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo                             2017 m. liepos 20 d. nutartį; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie tikėtinai pagrįstų ieškinio reikalavimą ir nepateikė jokių įrodymų, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
2. Atsakovas informavo teismą dar iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kad yra sudaryta atsakovo civilinės atsakomybės draudimo sutartis, tačiau teismas pateiktų duomenų nevertino. Atsakovo civilinė atsakomybė draudimo įmonėje W.R. Berkley UK Limited apdrausta nuo 2013 metų.
3. Tais atvejais, jei darbdavys buvo apdraudęs darbuotojo civilinę atsakomybę (taip pat ir trečiųjų asmenų atžvilgiu), darbdavys privalo kreiptis dėl draudimo atlyginimo išmokėjimo tiesiogiai į draudiką. Teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį, kadangi buvo nesilaikyta išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
7. Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismų praktikoje išaiškinta, kad preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas; tačiau tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.
2. Atsakovas, pateikdamas atskirąjį skundą, nepridėjo jokių įrodymų apie jo turtinę padėtį, nors būtent atsakovas tokiais duomenimis disponuoja ir jam kyla pareiga įrodyti, kad jo turtinė padėtis gera. Byloje nėra duomenų, kokio ir kiek turto turi atsakovas. Ieškinys yra grindžiamas tyčiniu žalos padarymu bendrovei, todėl yra grėsmė, kad atsakovas, siekdamas išvengti teismo sprendimo įvykdymo, gali paslėpti neregistruotą turtą – pinigines lėšas, kitą vertingą ir lengvai perleidžiamą turtą.
3. Pateiktos draudimo sutarties IV skyriaus A) dalyje yra aiškiai nurodyta, kad žala padaryta tyčia nėra pripažįstama draudiminiu įvykiu. Šioje byloje Ieškovas būtent ir įrodinėja Atsakovo tyčinius veiksmus, todėl yra labai didelė tikimybė, kad Atsakovo veiksmai bus pripažinti tyčiniais ir draudiminė apsauga negalios. Vadinasi ir turimas draudimas nepatvirtina Atsakovo geros turtinės padėties ir nesudaro pagrindo spręsti, jog nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
4. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 155 straipsnis, net ir vertinant lingvistiškai, nenustato privalomo išankstinio neteisminio ginčų sprendimo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
9. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (liet. preliminarų) vertinimą. Taigi, prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimas susideda iš dviejų stadijų – pirmiausia įsitikinama, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, o tuomet vertinama, ar egzistuoja poreikis užtikrinti tokį reikalavimą būtent prašomomis priemonėmis.
10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nenustatytos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog negali būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas šioje civilinėje byloje. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes yra grindžiamas tik prielaidomis, o įrodymų nepateikta.
11. Pasisakydamas dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau ne kartą buvo išaiškinta, jog tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Taigi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios sąlygos (ieškinio prima facie pagrįstumo) vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, išsamumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.
12. Atsižvelgiant į tai, teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo                         2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos galbūt pažeistų teisių gynybos būdą ar dėl kitų aiškių priežasčių ieškovės ieškinys jau šiuo metu galėtų būti pripažintas akivaizdžiai nepagrįstu. Atsakovas savo skunde neįrodinėja, kad pateikto ieškinio forma ir (ar) turinys neatitinka įstatyme keliamų reikalavimų, t. y. neteigia, jog nėra suformuluotas (ar netinkamai suformuluotas) ieškinio reikalavimas ir jo faktinis bei teisinis pagrindai, ar apskritai nėra pateikti įrodymai, pagrindžiantys ieškinį, savo ruožtu atskirajame skunde dėstomi argumentai dėl to, kad ieškovė, atsakovo įsitikinimu, neįrodė fiduciarinių pareigų pažeidimo ir civilinės atsakomybės sąlygų, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, reikalaujantis nagrinėjamam ginčui aktualaus teisinio reguliavimo analizės, bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų visapusiško ir detalaus išnagrinėjimo, kuris negali būti atliekamas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Remdamasis pirmiau nurodytas teisiniais ir faktiniais aspektais, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodyta išvada, kad šiuo atveju tenkinta pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio preliminarus pagrįstumas.
14. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo nagrinėjamu atveju.
15. Pirmosios instancijos teismas grėsmę, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galbūt palankaus sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu, motyvavo tik tuo, jog ieškinio suma (775 191,48 Eur) atsakovui yra didelė – nors atsakovui nuosavybės teise ir priklauso nekilnojamasis turtas, tačiau jis yra apsunkintas hipoteka, todėl ieškinio patenkinimo atveju negalėtų užtikrinti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
16. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017).
17. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išskirtinę reikšmę, vertindamas antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo klausimą, suteikė ieškinio sumai (kurios dydis, kaip žinia, išimtinai priklauso nuo ieškovo pasirinkimo), argumentuodamas informacijos apie gerą atsakovo finansinę padėtį byloje nebuvimu, tačiau jokių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo galimą nesąžiningumą, jo siekį išvengti jam galbūt nepalankaus sprendimo vykdymo, perleidžiant, įkeičiant, ar kitaip apsunkinant jo turtą ir pan., ieškovė iš esmės nenurodė, o pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nenustatė. Ieškovė atsakovo nesąžiningumą grindė tuo, kad jis pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį Kėdainių rajono apylinkės teismui dėl neteisėto jo nušalinimo nuo darbo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie ieškovės prašyme teiginiai nepatvirtina atsakovo nesąžiningumo. Visų pirma, kreipimasis į teismą, siekiant apginti pažeistą ar ginčijamą asmens teisę, svajame negali būti vertinamas kaip to asmens nesąžiningumo įrodymas. Antra, aplinkybė, ar šis kreipimasis buvo akivaizdžiai nepagrįstas, pareikštas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, jau yra teismo įvertinta : šiuos argumentus ieškovė nurodė ir Kėdainių rajono apylinkės teismui, prašydama priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-2094-673/2017 nesutiko su ieškovės tvirtinimu, kad atsakovas į teismą kreipėsi neturėdamas tam pakankamo pagrindo ir sprendė, kad byloje teisinga ir sąžininga šalis palikti prie jų pačių turėtų bylinėjimosi išlaidų ir nepriteisti jų atlyginimo iš priešingos šalies. Taigi, teismas, nors ir nutraukė bylą, ieškovui                      V. Š. atsisakius jo pareikšto ieškinio, nekonstatavo, kad kreipimasis į teismą buvo nesąžiningas, akivaizdžiai nepagrįstas ir pareikštas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis.
18. Kaip pagrįstai atskirajame skunde nurodė atsakovas, jis teismui prieš posėdį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikė duomenys apie civilinės atsakomybės draudimą. Šių atsakovo pateiktų duomenų teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bent jau šioje proceso stadijoje, pateikti duomenys apie civilinės atsakomybės draudimą pašalina abejones dėl grėsmės ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą laikosi pozicijos, kad atsakovo civilinės atsakomybės draudimas nekeičia pirmosios instancijos teismo išvadų, nes draudiminė apsauga nėra taikoma tyčios atveju. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsikirtimais nesutinka. Viena vertus, atsakovo kaltės formos (tyčios) klausimas yra bylos iš esmės nagrinėjimo dalykas, antra vertus, atkreiptinas dėmesys, kad ieškinyje ieškovė atsakovo kaltės formos neįrodinėja, o akivaizdžių kitų duomenų apie tai byloje taip pat nepateikta. Remdamasis pirmiau nurodytas teisiniais ir faktiniais aspektais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai daryti prielaidą, kad atsakovas nesąžiningai vengs ar gali vengti vykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą, ieškovė nepagrindė, todėl nėra ir teisėto pagrindo atsakovo turto areštui taikyti. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
19. Kadangi kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį išdėstyti argumentai nedaro įtakos šios bylos teisiniam rezultatui, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nebepasisako.
20. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 88, 93, 98 straipsniai, 270 straipsnio 5 dalies 4 punktas), priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato, todėl, nors apelianto atskirasis skundas tenkintinas ir atsakovas pateikė prašymą priteisti jam iš ieškovės jo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš ieškovės šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nepriteisiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės kooperatinės bendrovės „Kėdainių aruodai“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Nutarties patvirtiną kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Teisėja                            Rasa Gudžiūnienė