Administracinio nusižengimo bylos Nr. AN2-105-908/2023

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01243-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.2; 21.11.10

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto T. S. atstovo advokato Vykinto Gutausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. nutarties, kuria netenkintas T. S. atstovo skundas dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus vyresniosios specialistės 2022 m. rugsėjo 21 d. nutarimo, panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.        Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

1.       Lietuvos kelių policijos tarnybos (toliau ir – Institucija) Specialios paskirties skyriaus vyresniosios specialistės 2022 m. birželio 20 d. nutarimu T. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 416 straipsnio 4 dalį už tai, kad važiavo 101 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą) ir taip 31 km/val. viršijo nustatytą 70 km/val. greitį. Administracinis nusižengimas padarytas 2021 m. liepos 19 d. 19.54 val. Vilniaus miesto sav., Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje (ties Ukmergės g.), pažeidžiant Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau ir – KET), 127 punkto reikalavimus. T. S. paskirta nuobauda – 145 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 4 (keturiems) mėnesiams.

2.       Institucijos vyriausiosios specialistės 2022 m. liepos 18 d. nutarimu 2022 m. birželio 20 d. nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo byla ROIK: 22158881551 grąžinta iš naujo surašyti administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu T. S..

3.       Institucijos vyresniosios specialistės 2022 m. rugsėjo 21 d. nutarimu T. S. pripažintas kaltu dėl ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo ir jam paskirta nuobauda – 145 Eur dydžio bauda.

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. nutartimi netenkintas T. S. atstovo skundas dėl Institucijos nutarimo, šį nutarimą paliekant nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad greičio matavimo prietaiso, kuriuo buvo užfiksuotas T. S. administracinio nusižengimo padarymo faktas, patikros sertifikatas administracinio nusižengimo padarymo metu galiojo, prietaisas buvo veikiantis, o greičio matuoklio patikrą atliko kompetentingi asmenys. Be to, konstatuota, kad administracinė nuobauda T. S. paskirta nesuėjus nuobaudos skyrimo senaties terminui. Netenkinus prašymo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną T. S. atžvilgiu, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taip pat netenkintas.

II.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai

5.       Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto T. S. atstovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma iš Lietuvos kelių policijos tarnybos T. S. naudai priteisti 2 206,77 Eur (įskaitant PVM) patirtoms išlaidoms advokato teisinei pagalbai apmokėti.

5.1.                      Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Institucijos nutarime nurodyta, jog tariamas nusižengimas padarytas 2021 m. liepos 19 d., o greičio matavimo prietaiso patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo surašytas tik 2022 m. balandžio 4 d. Vadinasi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad sertifikatas galiojo nusižengimo padarymo metu, neatitinka tikrovės ir yra nelogiškas.

5.2.                      Vertinant skundžiamos nutarties išvadas dėl greičio matavimo prietaiso patikros sertifikate klaidingai nurodyto sertifikato numerio, nurodoma, kad tokių klaidų toleravimas sukuria galimybę nevykdyti savalaikės greičio matavimo prietaisų techninės patikros ar tam tikrų prietaisų patikros apskritai neatlikti. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo vertinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra suinteresuotas asmuo, dėl to šios įmonės teiginiai, kad greičio matavimo prietaiso „MultaRadar SD580“, Nr. (duomenys neskelbtini), metrologinė patikra 2021 m. birželio 23 d. buvo tinkamai atlikta, nieko neįrodo, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“, pripažindama netinkamai atliktą patikrą, pripažintų ir tai, kad netinkamai suteikė paslaugas valstybės įstaigai arba be pagrindo gavo atlygį už paslaugą, kurios nesuteikė. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas T. S. ar jo atstovas neteigė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra tiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi, tačiau dėl aptartų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai besąlygiškai rėmėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašytiniu paaiškinimu.

5.3.                      Skunde pabrėžiama, kad paties bylą nagrinėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Ramūno Keidūno nešališkumas kelia abejonių, nes jis laikė priimtinu bet kokį T. S. administracinėn atsakomybėn patraukusios Institucijos paaiškinimą.

5.4.                      Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad 2021 m. vasario 23 d. pažeidimo duomenų protokole Nr. 39-ANE_P-23612-2022 nurodytas pažeidimo identifikavimo kodas (ROIK) 21139619114 skiriasi nuo kituose dokumentuose nurodomo ROIK: 22158881551. Be to, šiame ir vieninteliame protokole nurodyta, kad motociklo greitis buvo fiksuotas įrenginiu, kurio patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas patikėjo Institucijos atstovės paaiškinimu, jog yra normalu, kad identifikacinis kodas skiriasi, tokių teiginių nepatikrindamas. Atstovo teigimu, negali būti, kad vienam pažeidimui suteikiami du pažeidimo identifikaciniai kodai (ROIK). Dėl bylos dokumentuose esančių klaidų kyla abejonių, ar tinkamo metrologinės patikros liudijimo neturinčiu greičio matuokliu buvo fiksuotas motociklo, priklausančio T. S., greitis ar dėl informacinių sistemų klaidų įvyko identifikavimo klaida ir kitos transporto priemonės greitis buvo priskirtas T. S. priklausančiai transporto priemonei.

5.5.                      Be kita ko, nesutinkama su apylinkės teismo išvadomis dėl administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu pateikimo T. S. praėjus net 7 mėnesiams nuo nusižengimo dienos, nors, atstovo teigimu, tokie dokumentai dažniausiai būna pateikiami automatizuotu būdu pažeidimo dieną. Nurodoma, kad uždelstas pranešimas apie fiksuotą pažeidimą atėmė T. S. galimybę nurodyti, kas galėjo naudotis jam priklausančiu motociklu, nes 2021 m. vasarą juo naudojosi ir kiti asmenys.

5.6.                      Vadovaujantis ANK 66 straipsnio nuostatomis, prašoma R. S. naudai iš Lietuvos kelių policijos tarnybos priteisti proceso metu patirtas išlaidas, skirtas advokato teisinei pagalbai apmokėti, pažymint, kad apeliaciniame procese patirto bylinėjimosi išlaidos sudaro 707,85 Eur (šios aplinkybės grindžiamos prie apeliacinio skundo pridėtais dokumentais).

6.       Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio atsiliepimu į apeliacinį skundą prašoma netenkinti apeliacinio skundo ir palikti galioti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

6.1.                      Pažymima, kad buvo nustatyta, jog 2022 m. vasario 23 d. administracinio nusižengimo protokole ir metrologinės patikros sertifikate nesutampa duomenys apie greičio matavimo prietaisą, kuriuo užfiksuotas įvykio dieną administracinis nusižengimas, dėl to buvo kreiptasi į administruojančią ir atsakingą už greičio matavimo prietaiso priežiūrą bei eksploatavimą įmonę, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri pateikė raštą, patvirtinantį kad atliekant greičio matavimo prietaiso metrologinę patikrą per klaidą buvo įrašytas klaidingas prietaiso numeris. Institucijos vertinimu, ji tinkamai ir visapusiškai įvertino bylos aplinkybes, be to, pašalino iškilusius prieštaravimus ir trūkumus, o apeliacinio skundo argumentai, kad greičio matavimo prietaisas įvykio dieną neturėjo išduoto galiojančio patikros sertifikavo, laikytini nepagrįstais, paneigtais bylos duomenų visuma. Institucija sutinka, kad pirminiame patikros sertifikate buvo padaryta rašybos klaida, tačiau Lietuvos metrologijos inspekcija ją ištaisė.

6.2.                      Atsiliepime į apeliacinį skundą pabrėžiama, kad greičio matavimo prietaisu užfiksuotos fotonuotraukos patvirtina, jog įvykio dieną užfiksuota būtent T. S. priklausanti transporto priemonė. Institucijos teigimu, greičio matavimo prietaisui buvo išduotas patikros sertifikatas, galiojęs įvykio dieną, dėl to prietaisas buvo tinkamas fiksuoti tokio pobūdžio administracinius nusižengimus, o užfiksuotas greičio viršijimas nekelia abejonių.

6.3.                      Atkreipiant dėmesį į apeliacinio skundo argumentus dėl dviejų skirtingų ROIK numerių buvimo administracinio nusižengimo byloje, nurodoma, kad T. S. atstovas esamus duomenis vertina neteisingai. Prietaisui užfiksavus administracinį nusižengimą duomenys perduodami į Registrą ir yra užregistruojamas pažeidimų fiksavimo (toliau ir – PFS) numeris, šiuo atveju ROIK: 21139619114, iš kurio formuojamas Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolas. Pradedant administracinio nusižengimo bylą Registre PFS ROIK numeryje būtina užregistruoti susijusią su PFS ROIK administracinio nusižengimo bylą (šiuo atveju administracinio nusižengimo byla 22158881551).

6.4.                      Atsiliepime į apeliacinį skundą cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodymų vertinimo kontekste. Pažymima, kad, Institucijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai dėl T. S. kaltės nebuvimo yra deklaratyvūs ir niekuo neparemti. T. S. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nenurodė, kad nepadarė administracinio nusižengimo, kaltę paneigiantys duomenys nebuvo pateikti ir tyrimo metu.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista ir apeliacinis skundas netenkintinas.

7.       Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

8.       Institucijos 2022 m. rugsėjo 21 d. nutarimu T. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį, paskiriant jam 145 Eur dydžio baudą, dėl to, kad važiuodamas 101 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą), 31 km/val. viršijo leistiną 70 km/val. greitį (b. l. 42–43). Iš byloje pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas T. S. ir jo atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog bylos duomenų visuma patvirtina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

9.       ANK 416 straipsnio 4 dalyje (tiek suvestinėje redakcijoje, galiojusiose nuo 2021 m. liepos 15 d. iki 2021 m. spalio 31 d. (administracinio nusižengimo padarymo metu), tiek šiuo metu galiojančioje ANK redakcijoje) numatyta administracinė atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą. Pažymėtina, kad įrodinėjant leistino greičio viršijimo faktą, techninių greičio matavimo priemonių parodymai yra viena pagrindinių įrodinėjimo priemonių.

10.       Nagrinėjamoje byloje esminis ginčo klausimas yra dėl matavimo priemonės, kuria buvo užfiksuotas T. S. inkriminuotas administracinis nusižengimas, t. y. maksimalaus leistino greičio viršijimas, fiksuotų duomenų patikimumo. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. nutartį, įvertinęs apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus ir išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas, byloje surinktiems duomenims neprieštaraujančias išvadas dėl T. S. kaltės padarius ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

11.       Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad greičio matavimo priemone „MultiRadar SD580“, Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. liepos 19 d. 19.54 val. Vilniaus miesto sav., Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje (ties Ukmergės g.) buvo užfiksuota leistiną 70 km/val. greitį viršijanti transporto priemonė, registruota T. S. vardu (b. l. 19). Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole bei pirminiame T. S. surašytame 2022 m. vasario 23 d. administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad nusižengimo nustatymui panaudotos techninės priemonės metrologinės patikros liudijimo numeris buvo (duomenys neskelbtini), tačiau iš byloje esančio 2021 m. birželio 23 d. patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, jog patikros sertifikate nurodyta matavimo priemonė – transporto priemonių greičio matavimo sistema Multi Radar SD58 Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 69). Nors, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo vertinimu, matavimo priemonės „MultiRadar SD580“, Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuotais duomenimis nagrinėjamoje byloje negalima remtis dėl netinkamo metrologinės patikros sertifikato, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

12.       Iš bylos medžiagos matyti, kad nustačius, jog 2021 m. birželio 23 d. patikros sertifikate nurodytas neteisingas matavimo priemonės numeris, buvo kreiptasi į patikros sertifikatą išdavusią Lietuvos metrologijos inspekciją, kuri pripažindama minėto patikros sertifikatą rengusio asmens padarytą techninę klaidą 2022 m. balandžio 4 d. išdavė 2021 m. birželio 23 d. patikros sertifikatą pakeičiantį patikros sertifikatą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 21). Kaip nurodoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. balandžio 11 d. rašte Nr. SP22-239, ruošiant techninės priemonės „MultiRadar SD580, (duomenys neskelbtini)“ Lietuvos metrologinės inspekcijos patikros sertifikatą Nr. (duomenys neskelbtini), per klaidą buvo įrašytas kitos techninės priemonės identifikavimo numeris (b. l. 37).

13.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas būtent dėl techninės rašybos klaidos, patvirtina ir tai, jog šiame sertifikate nurodyti kiti privalomi duomenys sutampa su 2021 m. birželio 23 d. patikros sertifikate nurodytais duomenimis. Aplinkybę, kad patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo naujai išduotas, o jame tik buvo ištaisyta techninė klaida, patvirtina ir tai, jog matavimo priemonės sertifikato galiojimo terminas nebuvo pratęstas. Vien techninės klaidos padarymas savaime nepaneigia matavimo priemonės tinkamumo naudoti, juo labiau, kad Lietuvos metrologijos inspekcija, išduodama ankstesnį patikros sertifikatą pakeičiantį patikros sertifikatą Nr. (duomenys neskelbtini), nenurodė, jog matavimo priemonė netinkama naudoti. Kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje aktualaus administracinio nusižengimo padarymo metu pati matavimo priemonė, kuria buvo užfiksuotas leistino greičio viršijimas, buvo tinkamai veikianti, jam galiojo patikrą atlikusių kompetentingų asmenų išduotas patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini).

14.       Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu, aptartu šio procesinio sprendimo 12 pastraipoje. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais administracinėn atsakomybėn patraukto T. S. atstovo argumentais.

15.       Pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 4-761 patvirtintų „Matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklių“ (suvestinė redakcija, galiojanti nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d.) 53 punkto antrą pastraipą matavimo priemones eksploatuojantis fizinis ar juridinis asmuo ar jų savininkas turi užtikrinti matavimo priemonėms nustatytus reikalavimus ir tinkamą veikimą žymenų ir (arba) sertifikatų galiojimo pratęsimo laikotarpiu. Nagrinėjamu atveju už aktualios transporto priemonių greitį matuojančios priemonės eksploatavimą atsakinga yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad pateikdama paaiškinamąjį raštą, kuriuo Institucijai, be kita ko, pateikė 2022 m. balandžio 4 d. patikros sertifikato kopiją, galėjo nurodyti klaidingą informaciją dėl turimo suinteresuotumo bylos rezultatu. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas T. S. ir jo atstovas akcentuoja ne tiesioginį UAB „(duomenys neskelbtini)“ suinteresuotumą, tačiau apeliacinio skundo argumentus dėl šios bendrovės nurodytos informacijos nepatikimumo paneigia tai, jog Lietuvos metrologijos inspekcija, išduodama pataisytą sertifikatą, iš esmės patvirtino padarytos techninės rašybos klaidos padarymą ir šią klaidą ištaisė. Pažymėtina, kad asmens suinteresuotumas (šališkumas) negali būti grindžiamas prielaidomis, niekuo nepagrįstais deklaratyviais proceso dalyvio argumentais. Pagrindo abejoti matavimo priemonių metrologines patikras atliekančios kompetentingos institucijos veiksmais apeliacinės instancijos teismas neturi, tokių argumentų nenurodė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas T. S. ar jo atstovas.

16.       Tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas T. S. ir jo atstovas nesutinka su byloje pateiktu UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškinamuoju raštu bei matavimo priemonės metrologinės patikros sertifikatu, savaime nepanaikina šių dokumentų įrodomosios galios. Šie dokumentai, kartu su kitais byloje esančiais duomenimis sudaro administracinio nusižengimo bylos duomenų visumą, todėl skundą nagrinėjantis teismas privalo juos įvertinti, juos taip pat vertina ir bylą pagal apeliacinį skundą nagrinėjantis apygardos teismas, kurio vertinimu, aptartų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad administracinio nusižengimo byloje pateikti duomenys yra patikimi, vienas kitam neprieštarauja ir sudaro įrodomųjų duomenų visumą, pagrindžiančią administracinio nusižengimo faktines aplinkybes bei T. S. kaltę.

17.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dar tyrimo metu pati Institucija, nustačiusi 2021 m. birželio 23 d. patikros sertifikate padarytą klaidą, iš naujo T. S. atžvilgiu surašė 2022 m. balandžio 26 d. administracinio nusižengimo protokolą, kurį kartu su pranešimu dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo transporto priemonės savininkui ar valdytojui išsiuntė tą pačią priėmimo dieną (b. l. 8–10, 48). Tokiu būdu Institucija, atkreipusi dėmesį į patikros sertifikate ir 2022 m. vasario 23 d. administracinio nusižengimo protokole buvusius neatitikimus dėl greičio matavimo priemonės numerio ir patikros sertifikato, užtikrino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam T. S. būtų aiški ne tik pažeidimo esmė, bet ir neteisėtų veiksmų atlikimą pagrindžiantys duomenys, t. y. jam buvo žinoma, kuo yra kaltinamas ir kokia matavimo priemone buvo užfiksuotas jo administracinio nusižengimo padarymo faktas.

18.       Aptartų apeliacinės instancijos teismo išvadų nepaneigia ir tai, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole Nr. 39-ANR_P-23613-2022 (b. l. 19) yra nurodytas ROIK 21139619114 numeris, o vėliau priimtuose procesiniuose dokumentuose, t. y. administracinio nusižengimo protokoluose, nutarimuose administracinio nusižengimo byloje, nurodytas ROIK 22158881551. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole nurodytas skirtingas ROIK numeris nei kituose administracinio nusižengimo byloje priimtuose procesiniuose dokumentuose nesudaro pagrindo konstatuoti, jog Institucijos priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Ši aplinkybė nepaneigia užfiksuoto administracinio nusižengimo fakto ir šį faktą patvirtinančių duomenų teisėtumo bei pagrįstumo. Juo labiau, kad šias aplinkybes Institucijos atstovai paaiškino tiek atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui, tiek ir teismo posėdžio metu. Tokios pačios pozicijos laikomasi ir atsiliepime į apeliacinį skundą. Atkreiptinas dėmesys, kad Institucijos nurodytas aplinkybes, be kita ko, patvirtina byloje esančio Administracinių nusižengimo registro (toliau ir – Registras) atvaizdas, kuriame matyti, kad 2022 m. vasario 20 d., 13.39 val., Registre buvo įregistruotas administracinis nusižengimas 22158881551, o PFS pažeidimas 21139619114 (b. l. 48–49). Vadinasi, ir pačiame Registre, kuriame patalpinti duomenys, susiję su analizuojamu administraciniu nusižengimu, matyti abu apeliaciniame skunde nurodyti ROIK ir PFS pažeidimo numeriai. Dėl to, apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Institucijos atstovės paaiškinimais, nes, T. S. atstovo vertinimu, vienam administraciniam nusižengimui negali būti suteikti du identifikaciniai numeriai, laikytini nepagrįstais, juo labiau, šie argumentai niekaip nepaneigia transporto priemonių greičio matavimo priemonės metrologinės patikros ir išduoto patikros sertifikato teisėtumo.

19.       Vertinant apeliacinio skundo argumentus pažymėtina ir tai, kad T. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia ta aplinkybė, jog nuo užfiksuoto greičio viršijimo iki gauto protokolo ir pranešimo dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo gavimo praėjo septyni mėnesiai. T. S. ir jo atstovo teigimu, praėjus tokiam laikotarpiui transporto priemonės savininkas (T. S.) neturi galimybės atsiminti, kas tiksliai 2019 m. liepos 19 d. vairavo jam priklausančią transporto priemonę „KTM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nes 2019 m. vasaros laikotarpiu ją vairavo ne vien tik T. S.. Šie apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais ir nedaro įtakos administracinės atsakomybės kilimui.

20.       Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 15 d. iki 2021 m. liepos 31 d.) 20 straipsnio 3 dalies nuostatas transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Pabrėžtina, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas yra atsakingas už jam priklausantį padidinto pavojaus šaltinį ir būtent jam tenka atsakomybė dėl užfiksuotų administracinių nusižengimų, jeigu tyrimą vykdančiai institucijai nepateikiama informacija, jog nusižengimo padarymo metu transporto priemonę vairavo ne jos savininkas ar valdytojas, nes būtent savininkui tenka pareiga žinoti, kas ir kuriuo metu naudojasi jam priklausančia transporto priemone. Administracinė nuobauda T. S. buvo paskirta nesuėjus ANK 39 straipsnyje numatytam dvejų metų terminui, skaičiuojamam nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos.

21.       Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pažeidimų, skiriant administracinę nuobaudą, nes nenustačius nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda, kurios dydis atitinka ANK 416 straipsnio 4 dalies sankcijos vidurkį. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde argumentai dėl nesutikimo su T. S. paskirtos administracinės nuobaudos dydžiu nepateikiami, tad apygardos teismas plačiau šiuo klausimu plačiau nepasisako. 

22.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-976/2019). 

23.       Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, sprendžia, kad apylinkės teismas faktines bylos aplinkybes vertino tinkamai, tinkamai pritaikė ANK nuostatas bei priėmė pagrįstą procesinį sprendimą palikti nepakeistą Institucijos 2022 m. rugsėjo 21 d. nutarimą, nes T. S. pagrįstai pripažintas kaltu dėl ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, dėl to, administracinėn atsakomybėn patraukto T. S. atstovo apeliacinis skundas netenkintinas.

24.       Be kita ko, apeliaciniu skundu prašoma administracinėn atsakomybėn patraukto T. S. naudai iš Lietuvos kelių policijos tarnybos priteisti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos (ANK 666 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu administracinėn atsakomybėn patraukto T. S. atstovo apeliacinis skundas netenkinamas, nėra teisinio pagrindo tenkinti prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

n u t a r i a :

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. nutartį nepakeistą ir T. S. atstovo advokato Vykinto Gutausko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja                                                                                        Eglė Gruodienė