Civilinė byla Nr. e2A-517-516/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01544-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.17; 3.3.1.18.4

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų I. B., I. N., A. B.-R., S. R. (S. R.), A. L. (A. L.) ir Ž. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Energetikos tiekimo bazė“ ieškinį atsakovams A. L., I. B., A. B.-R. , I. N., S. R., Ž. B. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Energetikos tiekimo bazė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:

1.1.                      priteisti iš atsakovės Ž. B. 10 250,67 Eur žalos atlyginimą;

1.2.                      priteisti solidariai iš atsakovų A. L., O. R. ir A. R. 9 809 309,08 Eur žalos atlyginimą;

1.3.                      priteisti solidariai iš atsakovų I. B., O. R. ir A. R. 481 920,31 Eur žalos atlyginimą;

1.4.                      priteisti solidariai iš atsakovų A. B.-R., O. R. ir A. R. 1 011 232,27 Eur žalos atlyginimą;

1.5.                      priteisti solidariai iš atsakovų I. N., O. R. ir A. R. 307 929,33 Eur žalos atlyginimą;

1.6.                      priteisti solidariai iš atsakovų S. R., O. R. ir A. R. 1 790 373,85 Eur žalos atlyginimą;

1.7.                      priteisti iš atsakovų 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė BUAB „Energetikos tiekimo bazė“ pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų atsakovams O. R. ir A. R. (buvusiems ieškovės akcininkams) atsisakymo.

3.       Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinė byla nutraukta dalyje, kurioje žalos atlyginimą prašoma priteisti iš atsakovų O. R. ir A. R..

4.       Ieškovė, galutinai suformulavusi reikalavimus, prašė:

4.1.                      priteisti iš atsakovės Ž. B. 10 250,67 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos;

4.2.                      priteisti iš atsakovo A. L. 9 809 309,08 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos;

4.3.                      priteisti iš atsakovės I. B. 484 327,92 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos;

4.4.                      priteisti iš atsakovės A. B.-R. 1 008 824,66 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos;

4.5.                      priteisti iš atsakovės I. N. 307 929,33 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos;

4.6.                      priteisti iš atsakovo S. R. 1 790 373,85 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos;

4.7.                      priteisti iš atsakovų Ž. B., A. L., I. B., A. B.-R., I. N. ir S. R. bylinėjimosi išlaidas.

5.       Nurodė, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi dėl finansinių reikalavimų nemokumo byloje patvirtinimo. VMI finansinių reikalavimų sumą sudaro 13 411 015,51 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi UAB „Energetikos tiekimo bazė“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartimi UAB „Energetikos tiekimo bazė“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 1 d. atmetė atskiruosius skundus dėl 2020 m. birželio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria UAB „Energetikos tiekimo bazė“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu ir paliko nutartį nepakeistą.

6.       Ieškovė prašo priteisti žalą, atsiradusią dėl įmonės valdymo organų veiksmų (neveikimo), kuriais įmonė buvo privesta prie tyčinio bankroto. Siekdama tiksliai nustatyti, kokio dydžio žala atsirado kiekvieno iš atsakovų vadovavimo įmonei metu, kreipėsi į VMI su prašymu pateikti informaciją apie nepriemokos dydžius, atsiradusius kiekvieno vadovo vadovavimo įmonei metu. Pagal kreditorės VMI 2020 m. lapkričio 23 d. pateiktus (ir 2021 m. rugpjūčio 31 d. patikslintus) duomenis apie susidariusius nepriemokos dydžius, paaiškėjo, kad nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2007 m. birželio 14 d., kuomet įmonei vadovavo A. L., susidarė 9 809 309,08 Eur nepriemokų skola; nuo 2007 m. birželio 15 d. iki 2008 m. sausio 2 d., kuomet įmonei vadovavo I. B., skola padidėjo iki 10 293 637,00 Eur, t. y. išaugo 484 327,92 Eur suma, kuri laikytina žala ieškovei; nuo 2008 m. sausio 3 d. iki 2009 m. kovo 23 d., kuomet įmonei vadovavo A. B.-R., skola padidėjo iki 11 302 461,66 Eur, t. y. išaugo 1 008 824,66 Eur suma, kuri yra laikytina žala ieškovei; nuo 2009 m. kovo 24 d. iki 2009 m. liepos 7 d., kuomet įmonei vadovavo I. N., skola padidėjo iki 11 610 390,99 Eur, t. y. išaugo 307 929,33 Eur suma, kuri laikytina žala ieškovei; nuo 2009 m. liepos 8 d. iki bankroto bylos iškėlimo įmonei, kuomet įmonei vadovavo S. R., skola padidėjo iki 13 400 128,54 Eur, ir ši suma išaugo 1 789 737,55 Eur suma, kuri laikytina žala ieškovei.

7.       Nurodė, kad vadovai atsakingi už savo vadovavimo laikotarpiu atsiradusią žalą kreditoriams. Dalies atsakovų, t. y. A. B.-R., I. N., S. R. vadovavimo laikotarpiu įmonė buvo nemoki, jai turėjo būti keliama bankroto byla, todėl atsakomybė papildomai kyla ir dėl pareigos kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai įmonei nevykdymo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės Ž. B. 10 250,67 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; iš atsakovo A. L. 9 809 309,08 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; iš atsakovės I. B. 484 327,92 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; iš atsakovės A. B.-R. 1 008 824,66 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; iš atsakovės I. N. 307 929,33 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; iš atsakovo S. R. 1 790 373,85 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; iš atsakovų Ž. B., A. L., I. B., A. B.-R., I. N. ir S. R. lygiomis dalimis 30,61 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

9.       Teismas nustatė, kad ieškovė žalos faktinį pagrindą įrodinėja, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-371/2011 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Paminėtoje nutartyje nurodyta, kad UAB „Energetikos tiekimo bazė“ su JAV bendrovėmis ir paskolų gavėjais sudarė sandorius nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2005 m. birželio 30 d. Teisėjų kolegija pripažino, jog šie sandoriai buvo sudaromi pažeidžiant draudimo piktnaudžiauti teise principą, o vienintelis jų tikslas buvo mokestinės naudos siekimas (mokestinio pranašumo įgijimas).

10.       Teismas pažymėjo, kad remsis šiomis prejudicinę reikšmę turinčiomis aplinkybėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 punktas), nes žalos prigimtis yra siejama su įrodinėjama atsakovų priešinga teisei veika, kuri buvo padaryta nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2005 m. birželio 30 d., turinčia tęstinį pobūdį, dėl ko kilo žala valstybei.

11.       Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad jie nėra atsakingi už žalą valstybei, nes dėl bendrovės nemokumo yra atsakovo S. R., kaip paskutinio vadovo, kaltė, konstatavęs, kad tokie argumentai yra paneigti įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

12.       Teismas nurodė, kad teismas remsis VMI atliktų patikrinimų aktais, vertinant atsakovų atsakomybės dydį. Byloje nėra nuginčytas mokestinės prievolės dydis.

Dėl atsakovės Ž. B. civilinės atsakomybės sąlygų

13.       Teismas nustatė, kad atsakovė Ž. B. bendrovei vadovavo nuo 2000 m. kovo 4 d. iki 2006 m. kovo 31 d. Remdamasis VMI atliktais patikrinimais, teismas nustatė, kad Ž. B. vadovavimo laikotarpiu, siekiant nuslėpti privalomus valstybei mokėti mokesčius, buvo aplaidžiai ir apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita bei sudarinėjami verslo logikos neatitinkantys sandoriai, kurių tikslas buvo išvengti mokestinių prievolių. UAB „Energetikos tiekimo bazė“ sudarinėjo sandorius su ofšorinėmis įmonėmis JAV, Rusijoje, Latvijoje, kurias faktiškai kontroliavo ar steigė UAB „Energetikos tiekimo bazė“ vadovai, darbuotojai ir jų šeimos nariai (2006 m. VMI patikrinimo akto 12.1 punkto, 19-23 psl. ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-371/2011). JAV bendrovės faktiškai jokios veiklos nevykdė, o buvo įsteigtos vieninteliu tikslu, t. y. kad per sandorių grandinę būtų dirbtinai pakelta UAB „Energetikos tiekimo bazė“ įsigyjamų prekių kaina, tokiu būdu padidinant sąnaudas, ir kad šias dirbtinai padidintas sąnaudas UAB „Energetikos tiekimo bazė“ galėtų susigrąžinti kaip netesybas, mokamas už pavėluotą prekių pristatymą, kurios neapmokestinamos mokesčiais. VMI patikrinimai įrodo, kad UAB „Energetikos tiekimo bazė“ nuo 2000 m. iki 2004 m. savo apskaitoje atvaizdavo 15 483 920 Eur (53 462 880 Lt) iš JAV kompanijų gautą netesybų sumą. Taip UAB „Energetikos tiekimo bazė“ 2001–2004 m. finansinėse atskaitomybėse deklaravo didžiulį pelną, o metinėse pelno mokesčio deklaracijose deklaravo nuostolį ir neskaičiavo pelno mokesčio. Kiekvieniems metams pasibaigus nepaskirstytą rezultatą UAB „Energetikos tiekimo bazė“ nukreipdavo į rezervus, iš kurių kiekvienais metais didino įmonės įstatinį kapitalą, siekiant susijusiems su įmone asmenims suteikti beprocentines ir ilgalaikes paskolas, taip išvengiant pajamų apmokestinimo (2006 m. VMI patikrinimo akto 12.1 punkto, 18 psl.).

14.       Teismas nustatė, kad atsakovės vadovavimo laikotarpiu UAB „Energetikos tiekimo bazė“ nuo 2000 m. iki 2005 m., neturėdama licencijos užsiimti kreditine veikla su fiziniais asmenimis (buvusiais ir esamais įmonės valdymo organais ir dalyviais, jų giminaičiais), pasirašė 25 sutartis dėl bendros 11 353 633,92 Eur (39 201 827,20 Lt) sumos beprocentinių paskolų suteikimo. Šios paskolos sutartys neatnešė jokios ekonominės naudos bendrovei, tačiau jų sudarymas leido išvengti pajamų apmokestinimo.

15.       Teismas taip pat nustatė, kad 2004 m. spalio–lapkričio mėn., kai bendrovei vadovavo Ž. B., UAB „Energetikos tiekimo bazė“ apmokėjo kelionės išlaidas bendrovėje tuo metu nedirbantiems asmenims A. Z. ir S. R.. Nors nurodomas komandiruočių tikslas buvo naujų klientų paieška, tačiau VMI patikrinimo metu nebuvo nustatyta, jog bendrovė būtų pasirašiusi sutartis su naujais klientais, VMI taip pat nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys, jog komandiruočių Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Anglijoje metu būtų buvusi vykdoma naujų klientų paieška, tai yra VMI patikrinimo metu nebuvo nustatyta, jog komandiruočių metu patirtos sąnaudos būtų priskirtos prie leidžiamų atsiskaitymų. Dėl nepagrįstų komandiruočių, UAB „Energetikos tiekimo bazė“ nepagrįstai padidino atitinkamų mokestinių laikotarpių sąnaudas bendrai 21 038,29 Eur sumai.

16.       Teismas nustatė, kad atsakovės vadovavimo laikotarpiu UAB „Energetikos tiekimo bazė“ nuo 2005 m. gegužės mėn. iki 2005 m. spalio mėn., siekdama išvengti mokesčių, muitinėje neteisingai deklaruodavo prekių/sandorių vertes. Vilniaus teritorinei muitinei atlikus patikrinimą ir nustačius šias aplinkybes, Ž. B. vadovavimo įmonei metu buvo priskaičiuota 10 250,67 Eur muitų nepriemokų suma.

17.       Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad Ž. B. neteisėti veiksmai pasireiškė ne tik paminėtų neteisėtų sandorių sudarymu ir apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, kuriais buvo siekiama nuslėpti valstybei privalomus sumokėti mokesčius, tačiau ir tuo, kad Ž. B. nesiekė išsaugoti įmonės veiklos, užtikrinti jos tęstinumo ir nesiėmė priemonių neteisėtai išvengtų mokesčių sumokėjimui, tuo padarydama žalą tiek pačiai bendrovei, tiek jos kreditoriams.

18.       Teismo vertinimu, nors, atsakovės teigimu, ją kontroliavo akcininkai, ji buvo tik de jure (teisinė) vadovė, tačiau įvertinus tai, kad atsakovė pasirašinėjo ir teikė VMI įvairias bendrovės deklaracijas ir ataskaitas, pasirašinėjo įmonės įsakymus susijusius su darbuotojų komandiruotėmis ir darbuotojų pareigų skyrimu, teikė paklausimus VMI, pasirašė ir teikdavo Valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Registrų centras“ bendrovės finansines atskaitomybes, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė vykdė vadovės pareigas ir buvo de facto (faktinė) vadovė.

19.       Teismo vertinimu, nepaisant to, kad teismų išvadose yra nurodyta, jog bendrovė buvo faktiškai nemoki 2008 m. gruodžio 31 d., tačiau byloje įrodyta, kad dėl atsakovė tyčios, siekiant pažeisti kreditorių ir bendrovės interesus vykdant savo pareigas, Ž. B. savo neteisėta veika paveikė bendrovės mokumą tiek, kad jos padarinių pasėkoje bendrovė tapo nemoki, ir tuo padarė didelę žalą bendrovei bei kreditoriams, ir šiuo atveju, ypatingai didelę žalą valstybei. Atsižvelgiant į tai, atsakovės Ž. B. argumentai, jog nuo jos vadovavimo bendrovei praėjo jau daug metų, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, jog ji savo veiksmais neprisidėjo prie įmonės privedimo prie bankroto.

20.       Teismas nurodė, kad ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos, t. y. ieškinio senatis nėra praleista. Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovės neteisėtos veikos pasekmės paaiškėjo tik administratoriui gavus dokumentus, t. y. pradėjus vykdyti nemokumo procedūras, kai buvo pateikta VMI medžiaga.

21.       Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovės Ž. B. 10 250,67 Eur žalos atlyginimą.

Dėl atsakovo A. L. civilinės atsakomybės sąlygų

22.       Teismas nustatė, kad per atsakovo A. L. vadovavimo laikotarpį jo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog atsakovas nesiekė išsaugoti įmonės veiklos, užtikrinti jos tęstinumo, nesiėmė jokių priemonių sumokėti neteisėtai išvengtų mokėti mokesčių ir neįvykdė pareigos VMI sumokėti 9 809 309,08 Eur nepriemoką. Bendrovė 2006 m. lapkričio 15 d. mokestinės nepriemokos neturėjo. Skola 2007 m. vasario 1 d. susidarė ir nustatyta pagal patikrinimo aktą.

23.       Teismas nustatė, kad atsakovo, kaip įmonės vadovo, veiksmų neteisėtumas pasireiškė netinkamai vykdant Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsnyje nustatytas pareigas, t. y. netiksliai ir ne laiku vykdant mokestines prievoles. Ginčą nagrinėjant administracine tvarka nustatyta, kad bendrovė dirbtinai padidino savo sąnaudas ir deklaravo nuostolingą veiklą.

24.       Teismas konstatavo, kad atsakovo valdytai bendrovei UAB „Energetikos tiekimo bazė“ apskaičiuotas ir nesumokėtas pelno mokestis, pelno mokesčio bauda, pelno mokesčio delspinigiai, fizinių asmenų pajamų mokesčio suma, fizinių asmenų pajamų mokesčio delspinigiai, gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų mokesčio nesumokėta suma, GPM baudos, laikytini žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 2 dalies pagrindu, o tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos egzistuoja priežastinis ryšys, nes, atsakovui tinkamai vykdant MAĮ 40 straipsnyje nustatytas pareigas, bendrovė būtų tinkamai apskaičiavusi fizinių asmenų pajamų mokestį ir pelno mokestį bei turėjusi finansines galimybes jį sumokėti, nes neteisėtų veiksmų atlikimo metu bendrovės veikla buvo pelninga ir bendrovė būtų buvusi pajėgi sumokėti mokesčius.

25.       Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo A. L. 9 809 309,08 Eur žalos atlyginimą.

Dėl atsakovės I. B. civilinės atsakomybės sąlygų

26.       Teismas nustatė, kad I. B. nuo 2007 m. birželio 15 d. iki 2008 m. sausio 1 d. ėjo bendrovės vadovo pareigas. Mokestiniai ginčai dėl VMI 2007 m. sausio 19 d. sprendimo Nr. (27.183)-256-25 prasidėjo iki atsakovė 2007 m. birželio 15 d buvo paskirta į vadovės pareigas. Ginčydama prievolę mokėti mokesčius, atsakovė galėjo pateikti įrodymus, kurie paneigtų VMI patikrinimų aktuose užfiksuotas aplinkybes. Nuo 2007 m. birželio 14 d. iki 2008 m. sausio 2 d. bendrovės mokestinė nepriemoka padidėjo 484 327,92 Eur suma. Skola susidarė pagal patikrinimo aktą, mokestinės nepriemokos susidarymo data – 2007 m. vasario 1 d.

27.       Teismas konstatavo, kad I. B. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog ji nesiekė išsaugoti įmonės veiklos, užtikrinti jos tęstinumo, nesiėmė priemonių sumokėti neteisėtai išvengtus mokėti mokesčius ir neįvykdė pareigos VMI sumokėti 484 327,92 Eur nepriemoką, susidariusią jos vadovavimo įmonei metu, bei padengti jau ankščiau – buvusių vadovų Ž. B. ir A. L. vadovavimo bendrovei metu – susidariusias nepriemokas (CK 6.246 straipsnis).

28.       Teismas pažymėjo, kad mokestinė prievolė – tai ne įmonės pareiga sumokėti mokesčius nuo mokestinio patikrinimo išvadų pateikimo, bet mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu (MAĮ 2 straipsnio 20 punktas), todėl nepaisant to, kad VMI patikrinimo aktai buvo skundžiami, bendrovės valdymo organai turėjo pareigą laiku deklaruoti ir mokėti valstybei privalomus sumokėti mokesčius. Teismas sutiko su ieškove, kad I. B. bendrovėje dirbo nuo 2002 metų, užimdavo įvairias pareigas nuo vadybininkės iki gen. direktorės pavaduotojos, todėl jai buvo žinoma neteisėta bendrovės veikla, siekiant išvengti mokesčių mokėjimo tiek sąmoningai neteisingai juos deklaruojant, tiek ir pasitelkus ofšorines kompanijas, kontroliuojamas susijusių asmenų.

29.       Teismas nesutiko su atsakovės argumentu, kad ji neturėjo pareigos spręsti klausimo dėl bendrovės mokumo atkūrimo ir/ar inicijuoti bendrovės nemokumo bylos iškėlimo, nes VMI 2006 m. spalio 31 d. patikrinimo aktas už bendrovės 2000-2005 veiklos metus ir Vilniaus VMI 2007 m. sausio 19 d. sprendimas Nr. (27.183)-256-25 dar nebuvo įgiję teisinės galios. Teismas pažymėjo, kad dėl atsakovės I. B. didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu atliekant savo pareigas, buvo pažeisti kreditorių interesai, padaryta žala valstybei.

30.       Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovės I. B. 484 327,92 Eur žalos atlyginimą.

Dėl atsakovės A. B.-R. civilinės atsakomybės sąlygų

31.       Teismas nustatė, kad atsakovė A. B.-R. nuo 2008 m. sausio 2 d. iki 2009 m. sausio 23 d. buvo ieškovės vadovė. VMI 2009 m. kovo 23 d. duomenimis, bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 11 302 461,66 Eur. UAB „Energetikos tiekimo bazė“ mokestinė nepriemoka nuo 2008 m. sausio 3 d. iki 2009 d. kovo 23 d. padidėjo 1 008 824,66 Eur suma.

32.       Teismas nustatė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021 buvo pažymėjęs, jog atsakovei A. B.-R., kaip buvusiai bendrovės vadovei, geriausiai buvo žinoma įmonės finansinė ir turtinė padėtis, ir ji nepateikė kitokių, negu byloje jau esančių, įrodymų ir duomenų apie tuo metu buvusią įmonės finansinę būklę, kurie galėtų paneigti teismų išvadas dėl atsakovės faktinio nemokumo 2008 metais. Teismo vertinimu, ši aplinkybė yra prejudicinė.

33.       Teismas konstatavo, kad bendrovė faktiškai nemoki buvo 2008 m. gruodžio 31 d. Tai momentas, kuris patenka į atsakovės vadovavimo bendrovei laikotarpį. Atsakovė A. B.-R. nevykdė pareigos spręsti klausimo dėl įmonės mokumo atkūrimo ir/ar neiniciavo įmonės nemokumo bylos iškėlimo, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 38 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalį, kuri nustatė pareigą bendrovės vadovui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

34.       Teismo vertinimu, atsakovės argumentas, kad delspinigiai apskaičiuojami arba neapskaičiuojami tik pasibaigus mokestiniam ginčui ir priklausomai nuo šio ginčo rezultato, atitinka sąlyginės prievolės požymius, neturi loginio pagrindimo. Nurodė, kad atlikus mokestinius patikrinimus, buvo nustatyta prievolė mokėti delspinigius ir už atsakovės vadovavimo laikotarpį nuo 2008 m. sausio 3 d. iki 2009 m. kovo 23 d. Tai, kad vyko mokestinis ginčas, nepadaro šios prievolės sąlygine, o teisminė patikra nekeičia pareigos mokėti mokesčius. Remdamasis MAĮ 96-99 straipsnių nuostatomis, teismas konstatavo, kad delspinigiai, pradėti skaičiuoti MAĮ 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, sustabdžius mokesčio priverstinį išieškojimą MAĮ 110 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, skaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas.

35.       Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovės A. B.-R. 1 008 824,66 Eur žalos atlyginimą.

Dėl I. N. civilinės atsakomybės sąlygų

36.       Teismas nustatė, kad atsakovė I. N. bendrovės vadove buvo nuo 2009 m. kovo 31 d. iki 2009 m. liepos 16 d.

37.       Teismas atmetė atsakovės I. N. argumentus, kad jos trumpo vadovavimo įmonei laikotarpiu įmonė vykdė veiklą ir tikėjosi gauti pajamų iš viešbučio (svečių namų), esančio (duomenys neskelbtini) (pavadinimas „Illada“), kuris priklausė akcininkui ir kuriame apgyvendinimo paslaugas teikė UAB „Energetikos tiekimo bazė“ pagal panaudos sutartį. Konstatavo, kad atsakovė nepaneigė savo atsakomybės dėl pareigos kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai įmonei nevykdymo, tuo pažeisdama ABĮ 38 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį. Teismo vertinimu, atsakovės I. N. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji nesiekė išsaugoti įmonės veiklos, užtikrinti jos tęstinumo, nesiėmė priemonių sumokėti neteisėtai išvengtų mokesčių ir neįvykdė pareigos VMI sumokėti 307 929,33 Eur nepriemoką, susidariusią jos vadovavimo įmonei metu, bei padengti jau ankščiau susidariusias nepriemokas.

38.       Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovės I. N. 307 929,33 Eur žalos atlyginimą.

Dėl atsakovo S. R. civilinės atsakomybės sąlygų

39.       Teismas nustatė, kad UAB „Energetikos tiekimo bazė“ vadovas nuo 1996 m. gegužės 13 d. iki 2000 m. kovo 3 d. buvo S. R.. Atsakovas S. R. taip pat buvo bendrovės vadovas nuo 2009 m. liepos 8 d. iki 2019 m. rugsėjo 14 d.

40.       Paskutinis įmonėje vadovo pareigas užėmęs S. R. atsistatydino iš užimamų direktoriaus pareigų, niekam neperdavęs įmonės valdymo, turto, dokumentų, iš įmonės turto nepadengęs VMI finansinio reikalavimo. Be to, remdamasis VMI 2006 m. patikrinimo aktu, teismas nustatė, kad atsakovo S. R. kontroliuojamas įmonės akcininkas „Langford Group Holding“ L.L.C. nesiėmė priemonių įmonės veikos tęstinumui užtikrinti, kad būtų tinkamai įvykdytos mokestinės prievolės. Iš VMI patikrinimo aktų nustatė, kad tokios bendrovės kaip „Langford Group Holding“ L.L.C. realiai nebuvo, ji nevykdė jokios veiklos JAV, jai nebuvo suteiktas federalinis darbdavio mokesčio identifikacinis numeris, bendrovė niekada neteikė JAV mokestinių deklaracijų, bendrovės adresas yra „registruotų agentų“, kurie yra įgalioti gauti ir siųsti legalius dokumentus, o ne vykdyti veiklą įmonių vardu. Be to, po 2006 m. VMI atlikto patikrinimo paaiškėjo, kad bendrovės užsienyje atidarytas banko sąskaitas tvarkė UAB „Energetikos tiekimo bazė“ vadovas S. R. ir su juo susiję asmenys – šeimos nariai (O. R.) ir kiti įgalioti Lietuvos piliečiai.

41.       Teismas nustatė, kad bendrovės skola nuo 2009 m. liepos 8 d. iki bankroto bylos iškėlimo bendrovei dienos išaugo 1 789 737,55 Eur suma. Be to, teismas nustatė, kad kai S. R. vadovavo bendrovei, UAB „Energetikos tiekimo bazė“ nuo 2000 m. iki 2005 m., neturėdama licencijos užsiimti kreditine veikla su fiziniais asmenimis, iš viso su UAB „Energetikos tiekimo bazė“ susijusiais asmenimis (buvusiais ir esamais įmonės valdymo organais ir dalyviais, jų giminaičiais) pasirašė 25 sutartis dėl bendros 11 353 633,92 Eur sumos beprocentinių paskolų suteikimo. Šios paskolos sutartys neatnešė jokios ekonominės naudos bendrovei, tačiau jų sudarymas leido išvengti pajamų apmokestinimo.

42.       Teismas konstatavo, kad atsakovo S. R. neteisėti veiksmai pasireiškė ne tik neteisėtų sandorių sudarymu ir apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, kuriais buvo siekiama nuslėpti valstybei privalomus sumokėti mokesčius, bet ir tuo, kad jis nesiekė išsaugoti įmonės veiklos, užtikrinti jos tęstinumo, nesiėmė priemonių sumokėti neteisėtai išvengtus mokesčius ir neįvykdė pareigos sumokėti VMI 1 789 737,55 Eur nepriemokos.

43.       Teismas nustatė, kad, remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, bendrovė paskutinę finansinę atskaitomybę Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikė už 2009 metus, vėliau bendrovės finansinių ataskaitų rinkiniai Juridinių asmenių registro tvarkytojui nebuvo teikiami, o VMI 2006 m. spalio 31 d. ir 2008 m. sausio 30 d. patikrinimo aktuose nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pateiktose finansinėse atskaitomybėse duomenys (pavyzdžiui, apie turimus bendrovės įsipareigojimus) buvo nurodomi neteisingi.

44.       Teismas konstatavo, kad atsakovas S. R. nevykdė įstatymuose nustatytų pareigų ir neteikė VĮ Registrų centrui įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – FAĮ) 16 straipsnio 1 dalį ir ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktą, 58 straipsnio 2, 3 dalis, taip pat nevykdė pareigos spręsti klausimo dėl įmonės mokumo atkūrimo ir/ar neiniciavo įmonės nemokumo bylos iškėlimo, tuo pažeisdamas ABĮ 38 straipsnio 3 dalį bei ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį.

45.       Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo S. R. 1 790 373,85 Eur žalos atlyginimą.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

46.       Atsakovė I. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti iš atsakovės I. B. 84 327,92 Eur žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės BUAB „Energetikos tiekimo bazė“ ieškinio reikalavimus, pareikštus atsakovei I. B. atmesti kaip nepagrįstus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

46.1.                      Teismo išvados dėl neva egzistuojančių I. B., kaip bendrovės buvusios vadovės, civilinės atsakomybės sąlygų neatitinka nei bylos medžiagos, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų. Remiantis tiek atsakovės I. B. bylos nagrinėjimo metu teiktais paaiškinimais, tiek VMI į bylą perduotais dokumentais (mokestinės nepriemokos detalizacija), tuo laikotarpiu, kada bendrovei vadovavo apeliantė, ieškovės mokestinės prievolės vykdytos tinkamai – mokesčiai deklaruoti ir sumokėti laiku. Ieškovės nemokumo būsena susidarė tik 2008 m. gruodžio 31 d. Atsakovė I. B. nuo 2007 m. birželio 15 d. iki 2008 m. sausio 2 d. (savo įgaliojimų pasibaigimo datos) rūpinosi bendrovės einamųjų prievolių (įskaitant mokestines prievoles) vykdymu, siekė užtikrinti (ir savo vadovavimo laikotarpiu de facto užtikrino) ieškovės veiklos tęstinumą. Apeliantės, kaip ieškovės vadovės, įgaliojimai baigėsi 2008 m. sausio 2 d., o tai reiškia – bendrovei vis dar esant mokiai.

46.2.                      Trečiasis asmuo, teikdamas į bylą 2021 m. spalio 14 d. parengtą ieškovės mokestinės nepriemokos detalizaciją, nurodė, kad atsakovės I. B. vadovavimo metu egzistavusi skola – bendrovės mokestinė nepriemoka, susidarė pagal VMI 2006 m. spalio 31 d. patikrinimo aktą. Remiantis MAĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 158-159 straipsniais, iki to momento, kol mokesčių administratoriaus sprendimas dėl mokestinės nepriemokos nėra įsiteisėjęs arba nėra praleistas tokio sprendimo apskundimo terminas, šis sprendimas nėra privalomai vykdytinas (jo nevykdymas negali būti kvalifikuojamas kaip teisės pažeidimas). Atsakovė bendrovės direktore buvo paskirta jau po VMI sprendimų dėl ieškovei surašytų patikrinimo aktų, pagal kuriuos fiksuota ginčo mokestinė nepriemoka, apskundimo. Skundas buvo pareikštas ne I. B., bet anksčiau bendrovei vadovavusio asmens – atsakovo A. L. vadovavimo metu.

46.3.                      Delspinigių skaičiavimas I. B. vadovavimo laikotarpiu buvo nulemtas ne kokių nors neteisėtų pastarosios atsakovės veiksmų, bet ginčo situacijai aktualaus teisinio reglamentavimo, t. y. pagal nagrinėjamai bylai aktualios MAĮ 98 straipsnio redakcijos nuostatas, sustabdžius mokesčio išieškojimą dėl kilusio mokestinio ginčo, delspinigiai yra skaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas. Apeliantei tapus bendrovės vadove, mokestinis ginčas dėl ieškovei VMI priskaičiuotų mokesčių (susidariusių per ankstesnių vadovų vadovavimo laikotarpį) jau egzistavo. Šis ginčas galutinai buvo išnagrinėtas tik 2011 m. vasario mėnesį, t. y. praėjus daugiau nei trejiems metams nuo apeliantės, kaip bendrovės direktorės, įgaliojimų pabaigos.

46.4.                      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atsakovės I. B. tariamą žinojimą apie iki jos vadovavimo pradžios neva vykdytus neteisėtus bendrovės (ankstesnių vadovų) veiksmus (mėginimą išvengti mokesčių ir pan.) grindė ne objektyviais įrodymais, kaip to reikalauja įstatymas, bet deklaratyviais teiginiais apie apeliantės ilgalaikį darbą bendrovėje (apeliantei nuo 2002 m. užėmus įvairias pareigas, kaip pavyzdžiui, vadybininkės, o galiausiai, prieš tampant direktore, – ir generalinės direktorės pavaduotojos). Sprendimas buvo grindžiamas ne įrodymais, bet prielaidomis.

46.5.                      Kaip nurodyta skundžiamame sprendime, apeliantė savo veiksmais sukėlė bendrovei 484 327,92 Eur žalos. Remiantis byloje surinktais įrodymais, mokestinė nepriemoka, kuriai susidarius bendrovė tapo nemokia, viršijo 11 milijonų eurų sumą. Tuo tarpu atsakovės vadovavimo laikotarpiu priskaičiuotų delspinigių suma nesiekė nei pusės milijono eurų. Vien jau šis faktas paneigia bet kokias pirmosios instancijos teismo interpretacijas apie ieškovės privedimą prie bankroto apeliantės netinkamu vadovavimu bendrovei. Tuo laikotarpiu, kurį bendrovei vadovavo apeliantė, ieškovės mokestinės prievolės vykdytos tinkamai – mokesčiai deklaruoti ir sumokėti laiku.

47.       Atsakovė I. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą dalyje dėl 307 929, 33 Eur priteisimo iš I. N. ir ieškinį šioje dalyje atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

47.1.                      Pirmosios instancijos teismas pažeidė konstitucinio teisingumo vykdymo imperatyvus ir priėmė formalų sprendimą, kuris nėra sąžiningas nei teisės, nei moralės požiūriu. Teismas, įvardindamas apeliantės neteisėtus veiksmus, juos sieja su VMI padaryta žala, nesumokėjus privalomų mokesčių. Apeliantės vadovavimo laikotarpiu nebuvo žinoma žalos suma – ji tiksliai buvo apskaičiuota tik 2011 metais po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 23 d. nutarties administracinėje byloje Ne. A575-371/2011, o delspinigių galutinė suma paaiškėjo ir jie buvo skaičiuojami iki 2019 metų. Apeliantė neturėjo objektyvių galimybių žinoti apie galimai susidariusią skolą, nes kol vyko mokestiniai ir teisminiai ginčai ir kol nebuvo tiksliai patvirtintas įsiskolinimo dydis, jokia skola negalėjo būti įtraukta į įmonės balansą. Apeliantė įmonės direktorės pareigas ėjo itin trumpą laiką, t. y. nuo 2009 m. kovo 31 d. iki 2009 m. liepos 7 d., todėl niekaip neprisidėjo prie žalos atsiradimo ar jos faktinio pagrindo. Jos trumpo vadovavimo įmonei metu sandoriai nebuvo pripažinti neteisėtais, jų įvykdymo terminas nebuvo suėjęs, žalos bei žalos faktinio pagrindo nebuvo.

47.2.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime akcentavo, kad žala kilo valstybei, nes buvo nesumokėti mokesčiai VMI, tačiau nekėlė ieškovo tinkamumo klausimo, kas įrodo pirmosios instancijos teismo formalų ir paviršutinišką civilinės bylos išnagrinėjimą. Šiuo klausimu valstybės interesus atstovauja VMI, bet ne bankroto administratorius. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas nesiėmė iniciatyvos ieškovo tinkamumo klausimui išspręsti.

47.3.                      Pirmosios instancijos teismas pripažįsta, kad faktinis žalos atsiradimo pagrindas (2011 metai) atsirado vėliau nei pati žala (2009 metai). Akivaizdu, kad nesant faktiniam pagrindui negali būti daromos išvados apie žalą. Apeliantės vadovavimo laikotarpiu nebuvo nei žalos, nei prielaidų jai atsirasti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo išvados dėl apeliantės veiksmų neteisėtumo yra nepagrįstos ir prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Be to, apeliantės vadovavimo laikotarpiu prielaidų ir pagrindų bankroto bylai kelti nebuvo. 2009 m. bendrovė buvo moki, kreditorinių reikalavimų nebuvo, veikla buvo vykdoma, buvo tikimasi gauti papildomų pajamų, todėl apeliantei nebuvo prievolės inicijuoti bendrovės bankroto procedūrų. Atsižvelgiant į tai, teismo išvados dėl apeliantės netinkamų pareigų vykdymo yra nepagrįstos.

47.4.                      Paaiškėjus faktui apie neteisingai nustatytą bendrovės nemokumą (jo datą) ir kad sprendžiamas civilinės bylos, kurioje buvo išspręstas tyčinio bankroto ir jo atsiradimo momento klausimas, atnaujinimas, pirmosios instancijos teismas šį faktą ignoravo, nepagrįstai atsisakęs stabdyti bylos nagrinėjimą. Tokie pirmosios instancijos teismo veiksmai ir priimtas sprendimas prieštarauja CPK 163 straipsnio imperatyvams ir suformuotai kasacinio teismo praktikai.

47.5.                      Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, perkeldamas ją išskirtinai atsakovams, kurie, pasak teismo, privalo pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės ar VMI dėstomas pozicijas, apskaičiavimus, tačiau įrodinėjimo prievolės ieškovei ir VMI teismas nenustatė, nors pirminiai dokumentai, kuriais grindžiamas VMI patikrinimo aktas, yra sunaikinti, patikrinti jame nurodytus faktus bei išvadas nėra galimybės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakė tik dėl įmonės valdymo teisėtumo 2000-2005 metais, vėlesni laikotarpiai, taip pat ir žalos dydis nebuvo administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl sprendimas negali turėti prejudicinės reikšmės sprendžiant dėl apeliantės atsakomybės ir jos apimties.

47.6.                      Pirmosios instancijos teismas manipuliuoja terminais – tas pats dalykas apibrėžiamas ir kaip skola, ir kaip žala, kas apsunkina skundžiamo sprendimo suvokimą. Įmonės skola (mokestinė nepriemoka) ir žala įmonei yra skirtingi teisiniai institutai, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas. Į žalą, priteistą iš apeliantės, patenka delspinigiai ir baudos, apskaičiuotos ankstesniais laikotarpiais. Teismas nevertino to fakto, kad delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau nei 180 dienų.

48.       Atsakovė Ž. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą dalyje dėl 10 250,67 Eur dydžio nuostolių priteisimo iš atsakovės Ž. B., ieškinį šioje dalyje atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

48.1.                      Teismas neturėjo jokio pagrindo remtis administracinio teismo nutartimi ir joje konstatuotomis aplinkybėmis, kaip prejudiciniais faktais. Administracinėje byloje atsakovė Ž. B. nedalyvavo ir joje nebuvo sprendžiami jokie reikalavimai, susiję su apeliantės veiksmais ar neveikimu. Be to, tai, kad kitose administracinėse bylose buvo konstatuotas VMI patikrinimų aktų teisėtumas ir pagrįstumas, pirmosios instancijos teismui nesudarė pagrindo jais remtis, sprendžiant dėl ieškinio atsakovės Ž. B. atžvilgiu. Ieškovė reikalavimo apeliantei dėl 10 250,67 Eur žalos priteisimo negrindė VMI 2006-2008 m. patikrinimo aktais ir jais apskaičiuotų nesumokėtų privalomų mokesčių valstybei sumomis. Ieškinys apeliantės atžvilgiu buvo grindžiamas Vilniaus teritorinės muitinės 2011 m. kovo 11 d. patikrinimo ataskaita apie neteisingai apskaičiuotus muito mokesčius, dėl 10 250,67 Eur muito mokesčio nepriemokos laikotarpiu 2005 m. liepos 12 – 13 d. Šie patikrinimo aktai nebuvo tikrinami administraciniame teisme.

48.2.                      Ieškinys buvo grindžiamas tik formaliais pagrindais, konkrečiai nenurodant ir neįrodant, kokiais neteisėtais veiksmais ir kaip atsakovė galėjo prisidėti ir prisidėjo prie ieškovės tyčinio bankroto, kai po jos vadovavimo iki bankroto bylos iškėlimo ieškovei vadovavo dar 6 vadovai ir praėjo daugiau kaip trylika metų.

48.3.                      Teismas nenustatė visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų.

48.4.                      Faktą, kad ieškovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, teismas suabsoliutino visų vadovų, įskaitant ir atsakovės Ž. B., atžvilgiu, iš esmės nenustatinėdamas, kokie konkrečiai ir kurių vadovų veiksmai ar neveikimas lėmė įmonės nemokumą, kuris konstatuotas kaip faktiškai atsiradęs tik 2008 m. gruodžio 31 d.

48.5.                      Byloje pateiktas 2019 m. spalio 13 d. Vilniaus teritorinės muitinės raštas, kartu su 2011 m. kovo 31 d. patikrinimo aktu. Rašte Muitinė nurodė, kad pagal 2011 m. kovo 31 d. patikrinimo ataskaitą buvo apskaičiuota 10 665 Eur muitų, 1 919,31 Eur PVM, 1 552,65 Eur PVM delspinigių ir 1 258,40 Eur baudų. Iš viso 15 395,62 Eur. Iš jų liko nesumokėta 10 250,67 Eur muitų. Taigi pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovės reikalavimas dėl žalos iš atsakovės priteisimo yra tapatus reikalavimui priteisti ieškovei mokestinę prievolę – nesumokėtus muitus. Nesumokėti mokesčiai, mokestinė prievolė nėra žala, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl 10 250,68 Eur žalos yra neteisingas. Atsakovės vadovavimo metu įmonė nebuvo nemoki, o ieškovės bankroto administratorius neginčijo jokių sandorių, kurie buvo sudaryti atsakovės vadovavimo metu. Reikalavimas buvo grindžiamas vien tik neteisingai apskaičiuoto ir neprimokėto muito mokesčio pagrindu, apie ką pačiai ieškovei tapo žinoma tik 2011 m. (t. y. praėjus penkeriems metams po atsakovės vadovavimo laikotarpio).

48.6.                      Sandorių su asmenimis, susijusiais su bendrove sudarymas pats savaime nėra ir negali būti pripažintas neteisėta ir tyčine veika, kuria buvo siekiama pažeisti kreditorių ir pačios įmonės interesus, padaryti žalos. Pati apeliantė nebuvo nė vienos iš teismo nurodytų ir paminėtų ofšorinių įmonių steigėja ar kitaip su jomis susijusi. Be to, net ir sandorių sudarymas su ofšorinėmis įmonėmis nėra savaime neteisėtas ar draudžiamas dalykas, galintis sukelti atsakomybę. Atsakovė savo vadovavimo įmonei laikotarpiu sudarydama teismo nurodytas paskolos sutartis tik vykdė akcininkų sprendimus ir jų pavedimu pasirašydavo tokias sutartis. Be akcininkų sprendimų paskolos sutartys nebuvo pasirašomos ir paskolos nebuvo teikiamos.

48.7.                      Nėra jokio priežastinio ryšio tarp teismo nurodomų neva neteisėtų sandorių, nesumokėtų mokesčių VMI ir neteisingai apskaičiuoto ir nesumokėto 10 250,67 Eur dydžio muito mokesčio pagal Vilniaus teritorinės muitinės pateiktus 2011 m. atlikto patikrinimo duomenis.

49.       Atsakovė A. B.-R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti iš jos 1 008 824,66 Eur žalos atlyginimo, penkių procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas ir šioje ginčo dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

49.1.                      Atsakovai negalėjo visi kartu atlikti priešingos teisei tęstinės veikos nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2005 m. birželio 30 d. Dalis atsakovų bendrovėje nurodytu laikotarpiu dar nedirbo. Apeliantė vadovės pareigas pradėjo eiti tik nuo 2008 m. sausio 3 d., t. y. praėjus 2,5 metų nuo aptariamo laikotarpio pabaigos.

49.2.                      Pirmosios instancijos teismas ignoravo tą aplinkybę, kad dėl UAB „Energetikos tiekimo bazė“ faktinio nemokumo atsiradimo momento civilinėje byloje Nr. eB2-3815-392/2020 priimtas suinteresuotų asmenų prašymas dėl proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Teismas nepagrįstai atsisakė sustabdyti bylos nagrinėjimą, nors šioje byloje yra remiamasi prejudiciniu faktu, dėl kurio yra nagrinėjamas prašymas atnaujinti procesą.

49.3.                      Nustatydamas atsakovų atsakomybės dydį, teismas visiškai nepagrįstai rėmėsi trečiojo asmens atliktų patikrinimų aktais. Byloje yra nustatyta, kad vėlesniais VMI sprendimais mokestinės nepriemokos dydis buvo keičiamas. Be to, tiek patikrinimo aktuose, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartyje aptariama UAB „Energetikos tiekimo bazė“ veikla išimtinai 2000–2005 metais, o ne apeliantės vadovavimo laikotarpiu. Teismas vadovavosi išimtinai trečiojo asmens nuomone, o ne objektyviais faktais.

49.4.                      Delspinigiai ieškovei buvo apskaičiuoti tik pasibaigus mokestiniam ginčui 2011 metais. Taigi, apeliantės vadovavimo laikotarpiu delspinigiai nebuvo skaičiuojami.

50.       Atsakovas A. L. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimo dalį dėl 9 809 309,08 Eur žalos priteisimo iš A. L. panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

50.1.                      Mokestinė prievolė, kurią apskaičiavo VMI, yra atsiradusi ne už mokestinių teisės aktų pažeidimus, padarytus apelianto vadovavimo laikotarpiu, o už pažeidimus, kurie padaryti mokestinius laikotarpiu nuo 2000 m. sausio iki 2005 m. gruodžio mėnesio. Įsiteisėję teismų sprendimai patvirtina, kad mokesčiai buvo apskaičiuoti už kitą, nei apelianto vadovavimo laikotarpį, o apelianto vadovavimo laikotarpiu tik buvo įforminti VMI patikrinimo dokumentai. Aplinkybė, kad VMI patikrinimo aktą surašė 2006 m. spalio 31 d., o jį patvirtino 2007 m. sausio 19 d. sprendimu, niekaip nesusijusi su apelianto neteisėtais veiksmais ir žalos sukėlimu bendrovei. Akivaizdu, kad už tinkamo mokesčio apskaičiavimą ir sumokėjimą 2000–2005 metais buvo atsakingi asmenys, kurie būtent šiuo laikotarpiu ir vadovavo bendrovei. Patikrinimo aktas, kuriame fiksuotos visos mokėtinos sumos – 9 809 309,08 Eur, buvo surašytas dar iki apeliantui tampant bendrovės vadovu, t. y. 2006 m. spalio 31 d. Todėl apeliantas, tapdamas bendrovės vadovu, net nežinojo apie aplinkybes, kad buvo atliekamas mokestinis patikrinimas už praeitą laikotarpį ir yra surašytas patikrinimo aktas, kuriame konstatuota, kad laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2005 m. buvo netinkamai apskaičiuojami mokesčiai.

50.2.                      Pirmosios instancijos teismas klaidingai sprendė, kad tarp apelianto veiksmų jo vadovavimo bendrovei laikotarpiu ir 9 809 309,08 Eur žalos atsiradimo yra priežastinis ryšys. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad po apelianto vadovavimo bendrovės finansinė situacija nepablogėjo ir apeliantas neprisidėjo prie to, kad bendrovė taptų beturte ir negalėtų atsiskaityti su kreditoriais. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra patvirtinta, kad laikotarpiu nuo 2000 iki 2005 metų bendrovė suteikė 11 353 633,92 Eur (39 201 827,20 Lt) sumos paskolas, kurių grąžinimo terminai apelianto vadovavimo laikotarpiu nebuvo suėję ir šis turtas buvo apskaitytas bendrovės turte. Apeliantas paskolos gavėjų neatleido nuo paskolų grąžinimo, nepratęsė paskolų grąžinimo terminų, todėl nėra faktinio pagrindo teigti, kad apeliantas savo veiksmais prisidėjo, jog už laikotarpį nuo 2000 m. iki 2005 m. apskaičiuota 9 809 309,08 Eur mokesčių suma nebūtų grąžinta.

51.       Atsakovas S. R. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą dalyje dėl žalos priteisimo iš S. R. panaikinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

51.1.                      Jis nėra atsakingas už įmonės skolą VMI. Ieškovė nepateikė teismui nei vieno dokumento, kuriame būtų aprašyti apelianto veiksmai, sukėlę žalą įmonei. Ieškovė apsiribojo bendrais samprotavimais, o ne pirminiais dokumentais, turinčiais juridinę galią. Ieškovė rėmėsi neteisingais VMI skaičiavimais. Apskaičiuota skola yra ne dėl atsakovo, o dėl trečiųjų asmenų veiksmų.

51.2.                      Nėra jokio pirminio dokumento, patvirtinančio, kad apeliantas vadovavo užsienio įmonėms. Užsienio įmonių valdymas Lietuvoje nėra draudžiamas. Ieškovės sandoriams su JAV bendrovėmis neteisingai ir neteisėtai buvo taikoma Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 69 straipsnio 1 dalis.

51.3.                      Ieškovės skola susidarė tuomet, kai jai vadovavo Ž. B.. Apeliantas nėra susijęs su šios skolos atsiradimu VMI. Prokuratūra neįrodė, kad S. R. yra atsakingas už 13 411 015,51 Eur skolos atsiradimą, taip pat neįrodė, kad S. R. perėmė iš ankstesnio bendrovės direktoriaus dokumentus ir turtą. Teismas ir VMI dokumentuose užsimena, kad bendrovės direktorius turi turto už 14 000 000 Eur, todėl įpareigoja pervesti VMI skolą, sudarančią 13 411 015,51 Eur. Kadangi skola nesumokama, ją nusprendžiama išieškoti iš visų buvusių įmonės direktorių kaip žalą, nors įmonės skola nėra tapatu žalai.

51.4.                      Ieškovė, VMI ir teismas pažeidė CPK 178, 182 straipsnius. Nebuvo nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246-6.249 straipsniai). Ieškovė, VMI ir teismas pažeidė CK 6.248 straipsnio 1 dalį. Nenustatyta, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių atsirado žala. Nenurodyta, kokius fiduciarinių pareigų pažeidimus atsakovas padarė, kokius netinkamus verslo sprendimus priėmė.

51.5.                      VMI patikrinimo aktai nepatvirtina, kad administravimo laikotarpiu įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai ir apgaulingai, siekiant nuslėpti valstybei mokėtinus mokesčius. Visi sandoriai atitiko verslo logiką, buvo sudaryti siekiant pristatyti branduolinę įrangą Lietuvai. Šiais sandoriais niekada nebuvo siekiama išvengti mokestinių įsipareigojimų. Bendrovė visas mokestines prievoles vykdė laiku. UAB „Energetikos tiekimo bazė“ sudarė sandorius su ofšorinėmis kompanijomis JAV, Rusijoje ir Latvijoje, tačiau to nedraudžia Lietuvos įstatymai. Visos ofšorinės ir neofšorinės įmonės nebuvo kontroliuojamos ar steigiamos bendrovės vadovų, darbuotojų ir jų šeimos narių.

51.6.                      Sprendime klaidingai nurodoma, kad paskolos buvo išduotos siekiant išvengti mokesčių. Paskolos buvo išduodamos griežtai laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir jos buvo apmokestinamos griežtai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Nuslėpta, kad visos paskolos įmonei buvo grąžintos.

51.7.                      Teismas pažeidė CK 6.263 straipsnio 1 dalį. Asmenys, dirbę bendrovėje, vykdė savo įsipareigojimus ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

51.8.                      Ž. B. tinkamai atliko savo pareigas per visą vadovavimo įmonei laikotarpį, nes nuolat konsultavosi su VMI. Jokio mokesčių slėpimo nebuvo. VMI patikrinimas atliktas aplaidžiai, netikrinus dokumentų. VMI neva gauta informacija iš JAV, Latvijos, Baltarusijos ir kt. neteisingai interpretuojama. Iš viso susirašinėjimo dėl paskolų sudarymo matyti, kad visi VMI atsakymai bendrovės direktorių buvo pilnai įgyvendinti be nukrypimų nuo VMI rekomendacijų. Bendrovės direktorius nėra sudaręs jokių neteisėtų sandorių, susijusių su paskolų teikimu fiziniams asmenims. Visos direktorės Ž. B. suteiktos paskolos buvo išduotos, laikantis įstatymų ir grąžintos anksčiau nustatyto laiko. Nepaisant to, ieškovė, VMI ir teismas toliau reikalauja sumokėti mokesčius.

51.9.                      Direktorės Ž. B. elgesio teisinis kvalifikavimas negali būti grindžiamas JANĮ 13 straipsniu. Mano, kad pagal Lietuvos įstatymus visi terminai skolai iš visų bendrovės direktorių išieškoti jau seniai yra pasibaigę.

51.10.                      Teismas neteisingai nustatė jo vadovavimo įmonei laikotarpius. Sutinka, kad apeliantas nuo 1996 m. gegužės 13 d. iki 2000 m. kovo 3 d. vadovavo bendrovei, tačiau nesutinka, kad buvo vadovu dar ir nuo 2009 m. liepos 8 d. iki 2019 m. rugsėjo 14 d. Bendrovės direktoriumi jis buvo tik nuo 2009 m. liepos 8 d. iki 2010 m. lapkričio 3 d. Nepaisant to, ieškovė ir VMI skaičiuoja nuobaudas bei baudas už 10 metų laikotarpį. Nesutinka, kad atsistatydinus iš pareigų niekam neperdavė įmonės valdymo, turto ir dokumentų. Teismas neįvertino, kad iš ankstesnio direktoriaus nebuvo gavęs jokio bendrovės turto, pinigų, raktų ir dokumentų. Lietuvos įstatymai reikalauja nebausti už kitų asmenų veiksmus.

51.11.                      Nesutinka su teismu, kad buvo „Langford Group Holding LLC“ bendrovės akcininkas.

52.       Atsakovė I. N. pateikė atsiliepimą į atsakovo S. R. apeliacinį skundą, nurodo, kad pritaria pozicijai dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimo panaikinimo. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

52.1.                      I. N. išsamiai išdėstė savo nesutikimo su Vilniaus apygardos teismo sprendimu motyvus ir argumentus.

52.2.                      S. R. apeliacinis skundas neatitinka tokio pobūdžio dokumentams keliamų reikalavimų, jame eklektiškai išdėstytos aplinkybės ir S. R. subjektyvi nuomonė.

52.3.                      S. R. teismui nuolat teikia daugybę įvairių dokumentų, nurodo savo kontaktinius duomenis, kas įrodo, kad nei bankroto administratorius, nei VMI nevykdė savo pareigų, nesiekė gauti visų dokumentų. Priešingai, suėjus saugojimo terminams ir vykstant ginčams dokumentus sunaikino. Fiziniai asmenys negali ir neturi atsakyti už valstybės institucijų, bankroto administratoriaus padarytas klaidas ar neveikimą.

53.       Trečiasis asmuo VMI pateikė atsiliepimą į atsakovo S. R. apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

53.1.                      Apelianto S. R. skundas neatitinka visų procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, dokumente nėra tinkamai suformuluotas apeliacinio skundo dalykas ir pagrindas, apeliacinio skundo argumentai nėra išdėstyti glausta forma, nenurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą bei nenurodyta, kokiais teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės.

53.2.                      Nuo 2000 m. iki 2005 m., t. y. ir S. R. vadovavimo UAB „Energetikos tiekimo bazė“ laikotarpiu (apeliantas S. R. bendrovei vadovavo nuo 1996 m. gegužės 13 d. iki 2000 m. kovo 3 d.), siekiant nuslėpti privalomus valstybei mokėti mokesčius, buvo aplaidžiai ir apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita ir sudarinėjami verslo logikos neatitinkantys sandoriai, kurių tikslas buvo išvengti mokestinių prievolių. Neturėdama licencijos užsiimti kreditine veikla su fiziniais asmenimis, susijusiais su UAB „Energetikos tiekimo bazė“  (buvusiais ir esamais įmonės valdymo organais ir dalyviais, jų giminaičiais), įmonė pasirašė 25 sutartis dėl beprocentinių 11 353 633,92 Eur sumos paskolų suteikimo. Šios paskolos sutartys neatnešė jokios ekonominės naudos bendrovei, tačiau jų sudarymas leido išvengti pajamų apmokestinimo.

53.3.                      Apelianto argumentas, kad bendrovės vadovu buvo tik 16 mėnesių, yra nepagrįstas. Pagal VĮ Registrų centro duomenis S. R. UAB „Energetikos tiekimo bazė“ vadovu buvo nuo 1996 m. gegužės 13 d. iki 2000 m. kovo 3 d. bei nuo 2009 m. liepos 8 d. iki 2019 m. rugsėjo 14 d. Per apelianto S. R. vadovavimo laikotarpį nuo 2009 m. liepos 8 d. iki bankroto bylos iškėlimo įmonei, t. y. kai įmonei vadovavo S. R., dėl mokesčių mokėjimo vengimo susidarė papildoma 1 789 737,55 Eur nepriemokos skola VMI. S. R. neteisėti veiksmai pasireiškė ne tik neteisėtų sandorių sudarymu ir apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, kuriais buvo siekiama nuslėpti valstybei privalomus sumokėti mokesčius, bet ir tuo, kad jis nesiekė išsaugoti įmonės veiklos, užtikrinti jos tęstinumo, nesiėmė priemonių sumokėti neteisėtai išvengtus mokesčius. Be to, nevykdė įstatymuose nustatytų pareigų ir neteikė VĮ Registrų centrui įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, tuo pažeisdamas FAĮ 16 straipsnio 1 dalį ir ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktą, 58 straipsnio 2, 3 dalis, taip pat nevykdė pareigos spręsti klausimo dėl įmonės mokumo atkūrimo ir/ar neiniciavo įmonės nemokumo bylos iškėlimo, tuo pažeisdamas ABĮ 38 straipsnio 3 dalį bei ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį.

54.       Atsakovė I. B. pateikė atsiliepimą į atsakovų S. R., I. N., Ž. B., A. L. ir A. B.-R. apeliacinius skundus, nurodžiusi, kad atsakovų S. R., I. N., Ž. B., A. L. ir A. B.-R. apeliacinių skundų argumentus palaiko, o poziciją dėl skundžiamo sprendimo dalies, priimtos I. B. atžvilgiu, neteisėtumo atsakovė išsamiai išdėstė savo apeliaciniame skunde.

55.       Ieškovė BUAB „Energetikos tiekimo bazė“ pateikė atsiliepimą į atsakovo S. R. apeliacinį skundą, prašydama Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

55.1.                      Apelianto S. R. neteisėti veiksmai (neveikimas) nustatyti 2006 m. spalio 31 d. ir 2008 m. sausio 30 d. VMI patikrinimo aktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 23 d., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartyse konstatuotais, prejudicinę galią turinčiais, faktais ir aplinkybėmis. Laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2005 m., kuomet bendrovei vadovavo atsakovai S. R. (vadovavo nuo1996 m. gegužės 13 d. iki 2000 m. kovo 3 d.) ir Ž. B. (vadovavo nuo 2000 m. kovo 4 d. iki 2006 m. kovo 31 d.), siekiant nuslėpti privalomus valstybei mokėti mokesčius, buvo aplaidžiai ir apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita bei sudarinėjami verslo logikos neatitinkantys sandoriai, kurių tikslas buvo išvengti mokestinių prievolių. UAB „Energetikos tiekimo bazė“ sudarinėjo sandorius su ofšorinėmis įmonėmis JAV, Rusijoje, Latvijoje, kurias faktiškai kontroliavo ar steigė UAB „Energetikos tiekimo bazė“ vadovai, darbuotojai ir jų šeimos nariai. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad JAV bendrovės faktiškai jokios veiklos nevykdė, o buvo įsteigtos vieninteliu tikslu, t. y. kad per sandorių grandinę būtų dirbtinai pakelta UAB „Energetikos tiekimo bazė“ įsigyjamų prekių kaina, tokiu būdu padidinant pareiškėjo sąnaudas, ir kad šias dirbtinai padidintas sąnaudas UAB „Energetikos tiekimo bazė“ galėtų susigrąžinti kaip netesybas, mokamas už pavėluotą prekių pristatymą, kurios neapmokestinamos mokesčiais. Priešingai nei nurodo apeliantas, tai, kad bendrovės faktiškai jokios veiklos nevykdė pagrindžia VMI atlikto patikrinimo metu surinkta informacija, gauta iš užsienio valstybių, todėl nėra pagrindo teigti, kad šios aplinkybės nėra pagrįstos dokumentais.

55.2.                      Laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2005 m., kuomet bendrovei vadovavo atsakovai S. R. ir Ž. B., UAB „Energetikos tiekimo bazė“, neturėdama licencijos užsiimti kreditine veikla, su fiziniais asmenimis (buvusiais ir esamais įmonės valdymo organais ir dalyviais, jų giminaičiais) pasirašė 25 sutartis dėl 11 353 633,92 Eur (39 201 827,20 Lt) sumos beprocentinių paskolų suteikimo. Šios paskolos sutartys neatnešė jokios ekonominės naudos bendrovei, tačiau jų sudarymas leido išvengti pajamų apmokestinimo. Be to, per laikotarpį nuo 2009 m. liepos 8 d. iki bankroto bylos iškėlimo įmonei, t. y. kai įmonei vadovavo S. R., dėl mokesčių mokėjimo vengimo susidarė papildoma 1 789 737,55 Eur nepriemokų skola VMI, taip pat dėl muitinėje neteisingai deklaruotų prekių/sandorių vertės, susidarė 636,30 Eur nepriemoka Vilniaus teritorinei muitinei.

55.3.                      S. R. neteisėti veiksmai pasireiškė dar ir tuo, kad jis nesiekė išsaugoti įmonės veiklos, užtikrinti jos tęstinumo, nesiėmė priemonių sumokėti neteisėtai išvengtus mokesčius ir neįvykdė pareigos sumokėti VMI ir Vilniaus teritorinei muitinei susidariusių nepriemokų bei padengti jau ankščiau Ž. B., A. L., I. B., A. B.-R. ir I. N. vadovavimo įmonei metu susidariusių nepriemokų. Taip pat nevykdė įstatymuose nustatytų pareigų ir neteikė VĮ „Registrų centras“ įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų. S. R., supratęs, kad nepavyks išvengti prievolių įvykdymo ir mokesčių sumokėjimo valstybei, atsistatydino iš užimamų direktoriaus pareigų, niekam neperdavęs įmonės valdymo, turto, dokumentų, iš įmonės turto nepadengęs VMI finansinio reikalavimo. Iškėlus bendrovei bankroto bylą, S. R. neįvykdė jam nutartimi ir įstatymu nustatytos pareigos perduoti teismo paskirtam bankroto administratoriui turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus įmonės buhalterinius dokumentus.

55.4.                      Nors pagal VĮ „Registrų centras“ pateiktą informaciją, 2010 m. lapkričio 3 d. UAB „Energetikos tiekimo bazė“ akcininku įregistruota JAV bendrovė „Langford Group Holding“ L.L.C., neeilinio visuotinio akcininko susirinkimo metu tenkino bendrovės generalinio direktoriaus S. R. prašymą ir nuo 2010 m. lapkričio 4 d. atleido jį iš pareigų, tačiau S. R. ir toliau de facto išliko įmonės vadovu, todėl jis turi atlyginti žalą, atsiradusią iki pat bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Be to, kaip paaiškėjo iš VMI patikrinimo aktų, tokios bendrovės kaip „Langford Group Holding“ L.L.C. realiai nebuvo, ji nevykdė jokios veiklos JAV, jai nebuvo suteiktas federalinis darbdavio mokesčio identifikacinis numeris, bendrovė niekada neteikė JAV mokestinių deklaracijų, bendrovės adresas yra „registruotų agentų“, kurie yra įgalioti gauti ir siųsti legalius dokumentus, o ne vykdyti veiklą įmonių vardu. Po 2006 m. VMI atlikto patikrinimo paaiškėjo, kad bendrovės užsienyje atidarytas banko sąskaitas tvarkė UAB „Energetikos tiekimo bazė“ vadovas S. R. ir su juo susiję asmenys – šeimos nariai (O. R.) ir kiti įgalioti Lietuvos piliečiai.

55.5.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš apelianto S. R. priteisė įmonės bankroto byloje patvirtintą ir nepatenkintą kreditorių reikalavimų sumą, kuri atsirado vadovaujant S. R., t. y. priteisė 636,30 Eur S. R. vadovavimo metu susidariusią skolą kreditoriui Vilniaus teritorinei muitinei ir 1 789 737,55 Eur S. R. vadovavimo metu susidariusią skolą VMI. Žalos dydis pagrįstas atitinkamais skolos susidarymo laikotarpį ir skolos dydį patvirtinančiais dokumentais.

55.6.                      UAB „Energetikos tiekimo bazė“ nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinio senatis šiuo atveju nėra praleista, nes ji turi būti skaičiuojama nuo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos.

55.7.                      Apeliantas S. R. kartu su apeliaciniu skundu teismui teikia daugybę dokumentų, kurie neva turi pagrįsti apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, tačiau apeliaciniu skundu neprašo teismo priimti šių dokumentų ir prijungti jų prie bylos. Dalis pateiktų dokumentų neatitinka CPK 113 straipsnio 3 dalyje ir 198 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, t. y. surašyti ne valstybine kalba, nepateikti įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti vertimai.

56.       Atsakovė A. B.-R. pateikė atsiliepimą į atsakovo S. R. apeliacinį skundą, prašydama skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

56.1.                      Atsakovė A. B.-R. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, lėmusių UAB „Energetikos tiekimo bazė“ nemokumą, tyčinį bankrotą ar bendrovės ir jos kreditorių teisių pažeidimą bei nesukėlė žalos, kuri yra priteista skundžiamu sprendimu. Vadovavimo bendrovei laikotarpiu dirbo skaidriai ir sąžiningai.

56.2.                      S. R. apeliacinis skundas yra parengtas netinkamai, surašytas netaisyklinga valstybine kalba, todėl nemaža dalis turinio yra nesuprantama arba jo prasmė yra iškreipta, tikėtina, dėl netinkamo vertimo.

56.3.                      Skundžiamą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas taikė dvigubus standartus, reikalaudamas iš atsakovų pateikti jų poziciją pagrindžiančius įrodymus, nors akivaizdžiai visi galimi įrodymai yra pas atsakovą S. R..

57.       Ieškovė BUAB „Energetikos tiekimo bazė“ pateikė atsiliepimą į atsakovės Ž. B. apeliacinį skundą, prašydama Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovės skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

57.1.                      Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje byloje Nr. A-575-371/2011 įrodinėjami faktai reikšmingi tiek byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, tiek ir šioje civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo, nes šioje civilinėje byloje galioja tam tikros prezumpcijos ir prejuduciniai faktai nustatyti nagrinėjant tyčinį bankrotą.

57.2.                      Apeliantė siekdama nuslėpti privalomus valstybei mokėti mokesčius, aplaidžiai ir apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą bei sudarinėjo verslo logikos neatitinkančius sandorius, kurių tikslas buvo išvengti mokestinių prievolių. Sandoriai buvo sudarinėjami su ofšorinėmis įmonėmis JAV, Rusijoje, Latvijoje, kurias faktiškai kontroliavo ar steigė UAB „Energetikos tiekimo bazė“ vadovai, darbuotojai ir jų šeimos nariai. UAB „Energetikos tiekimo bazė“ laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2004 m. savo apskaitoje atvaizdavo bendrą 15 483 920 Eur (53 462 880 Lt) iš JAV kompanijų gautą netesybų sumą. Taip UAB „Energetikos tiekimo bazė“ 2001–2004 m. finansinėje atskaitomybėje deklaravo didžiulį pelną, o metinėse pelno mokesčio deklaracijose deklaravo nuostolį ir neskaičiavo pelno mokesčio. Kiekvieniems metams pasibaigus nepaskirstytą rezultatą UAB „Energetikos tiekimo bazė“ nukreipdavo į rezervus, iš kurių kiekvienais metais didino įmonės įstatinį kapitalą siekiant susijusiems su įmone asmenims suteikti beprocentines ir ilgalaikes paskolas ir vėlgi išvengiant pajamų apmokestinimo.

57.3.                      Apeliantės vadovavimo metu, laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2005 m., UAB „Energetikos tiekimo bazė“, neturėdama licencijos užsiimti kreditine veikla, su įmone susijusiems asmenims suteikė 11 353 633,92 Eur (39 201 827,20 Lt) sumos beprocentines paskolas. Šios paskolos sutartys neatnešė jokios ekonominės naudos bendrovei, tačiau jų sudarymas leido išvengti pajamų apmokestinimo.

57.4.                      Apeliantės vadovavimo metu, UAB „Energetikos tiekimo bazė“ apmokėjo kelionės išlaidas bendrovėje tuo metu nedirbantiems asmenims A. Z. ir S. R.. Nors nurodomas komandiruočių tikslas buvo naujų klientų paieška, tačiau VMI patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad bendrovė būtų pasirašiusi sutartis su naujais klientais, VMI taip pat nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys, kad komandiruočių Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Anglijoje metu būtų buvusi vykdoma naujų klientų paieška. Dėl nepagrįstų komandiruočių, UAB „Energetikos tiekimo bazė“ nepagrįstai padidino atitinkamų mokestinių laikotarpių sąnaudas bendrai 21 038,29 Eur (72 641 Lt) sumai. Be to, UAB „Energetikos tiekimo bazė“, siųsdama darbuotojus į komandiruotes, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nežymėjo darbuotojų komandiruotėje būto laiko ir taip papildomai pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimą Nr. 78 „Dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščio pavyzdinės tvarkos ir jo pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Visus įsakymus, susijusius su komandiruotėmis, išleido (pasirašė), tuo metu bendrovės vadovės pareigas ėjusi atsakovė Ž. B..

57.5.                      Laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės mėn. iki 2005 m. spalio mėn., t. y. apeliantės vadovavimo metu, siekiant išvengti mokesčių, bendrovė muitinėje neteisingai deklaruodavo prekių/sandorių vertes. Vilniaus teritorinei muitinei atlikus patikrinimą ir nustačius šias aplinkybes, Ž. B. vadovavimo įmonei metu buvo priskaičiuota 10 250,67 Eur muitų nepriemokų suma.

57.6.                      Nesutinka su apeliante, kad vykusio ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta nusikalstama veika. Baudžiamojoje byloje asmens veiksmai vertinami baudžiamosios atsakomybės požiūriu. Tuo tarpu civilinėje byloje asmens veiksmai vertinami civilinės atsakomybės požiūriu. Baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus, todėl tai, kad pareigūnai nenustatė nusikalstamos veikos sudėties požymių, nereiškia, kad apeliantė neatliko neteisėtų veiksmų civilinės teisės požiūriu.

57.7.                      Priešingai nei teigia apeliantė, akcininkų sprendimas sudaryti bendrovei nuostolingą sandorį nešalina bendrovės vadovo atsakomybės už tokio sandorio sudarymą, nes bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam įstatyme nustatyta išskirtinė teisė atstovauti bendrovei, veikti jos vardu ir jam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai negu juridinio asmens dalyviui ar eiliniam juridinio asmens darbuotojui. Konsultacijos su mokesčių administratoriumi taip pat nepaneigia apeliantės neteisėtų veiksmų. Susirašinėjimai, VMI atsakymai į pateiktus bendro pobūdžio klausimus negali paneigti VMI patikrinimo metu nuodugniai išanalizuotų konkrečių įmonės sandorių ir konstatuoto mokesčių vengimo.

57.8.                      Ieškovės prašoma priteisti iš apeliantės nesumokėtų muitų suma yra bankroto procese patvirtinta ir nepatenkinta pradinio kreditoriaus Vilniaus teritorinės muitinės (dabar VĮ „Turto bankas“) finansinio reikalavimo suma, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad ši suma nėra žala.

58.       Ieškovė BUAB „Energetikos tiekimo bazė“ pateikė atsiliepimą į atsakovės I. B. apeliacinį skundą, prašydama Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovės skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

58.1.                      I. B. bendrovėje dirbo nuo 2002 metų, užimdavo įvairias pareigas nuo vadybininkės iki gen. direktorės pavaduotojos. Šias aplinkybes patvirtino pati atsakovė posėdžio metu. Aplinkybė, kad ginčai dėl mokestinių nepriemokų buvo pradėti prieš pradedant apeliantei vadovauti, nepaneigia jos pareigos veikti atidžiai, rūpestingai, kvalifikuotai, patikrinti bendrovės finansinius dokumentus, turtinę padėtį, mokesčių patikrinimo aktus, patikrinti ar ankstesnių bendrovės valdymo organų inicijuoti ginčai susiję su apskaičiuotomis mokestinėmis nepriemokomis yra pagrįsti. Vien tai, kad buvę įmonės valdymo organai nepagrįstai skundė priimtus VMI patikrinimo aktus, o VMI buvo sustabdžiusi ginčo nagrinėjimą, neatleidžia apeliantės nuo atsakomybės dėl jos tyčinio neveikimo ir dėl to atsiradusios žalos. Jei apeliantė būtų veikusi rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, žinodama apie neteisėtą įmonės veiklą, kuria buvo siekiama nuslėpti mokesčius ir susipažinusi su VMI patikrinimo aktais, būtų nutraukusi nepagrįstus ginčus ir sumokėjusi apskaičiuotas mokestines nepriemokas, tokiu atveju bendrovės skola nebūtų išaugusi, o apeliantei nekiltų pareiga atlyginti jos vadovavimo bendrovei laikotarpiu padarytos žalos įmonei.

58.2.                      Skundai dėl priskaičiuotų mokesčių buvo teikiami, siekiant visais įmanomais būdais užvilkinti atsakomybės prieš pagrindinį įmonės kreditorių – valstybę, klausimą. Mokestinė prievolė – tai ne įmonės pareiga sumokėti mokesčius nuo mokestinio patikrinimo išvadų pateikimo, bet mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku jį bei su juo susijusias sumas sumokėti į biudžetą.

59.       Ieškovė BUAB „Energetikos tiekimo bazė“ pateikė atsiliepimą į atsakovo A. L. apeliacinį skundą, prašydama Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

59.1.                      Apelianto neteisėti veiksmai pasireiškė ne tuo, kad jo vadovavimo laikotarpiu buvo surašytas sprendimas „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, o tuo, kad apeliantas tapęs bendrovės vadovu, nesiekė išsaugoti įmonės veiklos, užtikrinti jos tęstinumo, nesiėmė jokių priemonių sumokėti neteisėtai išvengtų mokėti mokesčių ir nesiėmė priemonių nebedidinti jau ir taip didelės žalos padarytos įmonei ir jos kreditoriams. Tai, kad mokestinis patikrinimas buvo atliktas už laikotarpį, kuomet apeliantas dar nevadovavo bendrovei, neatleidžia apelianto nuo pareigos sumokėti valstybei mokesčius, susidariusius jo vadovavimo laikotarpiu. Apeliantas tapęs bendroves vadovu, turėjo pareigą veikti atidžiai, rūpestingai, kvalifikuotai, patikrinti bendrovės finansinius dokumentus, turtinę padėtį, mokesčių patikrinimo aktus ir juose konstatuotų atliktų neteisėtų veiksmų mastą, schemas, būdus ir kt., patikrinti ar inicijuoti ginčai susiję su paskaičiuotomis mokestinėmis nepriemokomis yra pagrįsti.

59.2.                      Priešingai nei teigia apeliantas, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neginčijamai nustatyta, kad apeliantas nesumokėjo 9 809 3079,08 Eur mokestinės nepriemokos. Priteista mokestinė nepriemoka susidarė ne kitų bendrovės valdymo organų vadovavimo įmonei metu, o būtent apelianto vadovavimo bendrovei metu. Šią aplinkybę pagrindžia ieškovo į bylą kartu su ieškiniu pateikti dokumentai (ieškinio priedas Nr. 6) bei VMI į bylą pateikta mokestinės nepriemokos detalizacija. Iš VMI pateiktos mokestinės nepriemokos detalizacijos matyti, kad 9 809 3079,08 Eur mokestinės nepriemokos susidarymo data yra 2007 m. vasario 1 d., t. y. laikotarpis, kai bendrovei vadovavo apeliantas.

60.       Ieškovė BUAB „Energetikos tiekimo bazė“ pateikė atsiliepimą į atsakovės I. N. apeliacinį skundą, prašydama Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovės skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

60.1.                      Nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad ji neprisidėjo prie žalos atsiradimo ir neva jai nebuvo žinomas skolos VMI dydis dėl vykusių ginčų. Apeliantė pradėjusi eiti bendrovės vadovės pareigas turėjo pareigą susipažinti su įmonės finansiniais dokumentais, turtine padėtimi, mokesčių patikrinimo aktais, patikrinti ar ankstesnių bendrovės valdymo organų inicijuoti teisminiai ginčai susiję su apskaičiuotomis mokestinėmis nepriemokomis yra pagrįsti ir kt., tačiau akivaizdu, kad šių pareigų neįvykdė.

60.2.                      Tai, kad apeliantė vadovės pareigas užėmė neilgą laiką, nepaneigia jos pareigos susipažinti su įmonės finansine padėtimi, teisminiais ginčais, veikti įmonės interesais ir kt.

60.3.                      Apeliantės neteisėti veiksmai pasireiškė ne tik aplaidžiu ir nerūpestingu neveikimu, mokesčių nesumokėjimu, bet ir tuo, kad apeliantė nevykdė pareigos spręsti klausimo dėl įmonės mokumo atkūrimo ir neiniciavo įmonės nemokumo bylos iškėlimo, tuo pažeisdama tuo metu galiojusį ABĮ 24 straipsnį ir 38 straipsnio 3 dalį bei ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį.

60.4.                      Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą atsisakyti stabdyti civilinę bylą. Visų pirma, tokiu būdu buvo užtikrintas proceso koncentruotumo principas. Antra, apeliantė teikdama prašymą atnaujinti civilinės bylos dėl tyčinio įmonės bankroto bylos nagrinėjimą, nepateikė jokių naujai paaiškėjusių, esminių bylos aplinkybių. Nors nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-1425-803/2021, paaiškėjo, kad įmonės skola kreditoriui VMI 2008 m. gruodžio 31 d. duomenimis buvo ne 13 400 128,54 Eur, o 11 130 685,46 Eur, tačiau šis skirtumas neturi jokios įtakos, sprendžiant klausimą apie įmonės nemokumą, buvusį 2008 m. gruodžio 31 d. duomenimis. Jokio esminio faktinių duomenų skirtumo nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, nėra. Be to, civilinė byla Nr. eA2-1177-258/2020 pagal prašymą atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 3 d. nutartimi buvo nutraukta, teismui konstatavus, kad pareiškėjų reikalavimas nenagrinėtas teisme, nes pagal pareikšto reikalavimo pobūdį jis jokių materialinių teisinių pasekmių nesukurs.

60.5.                      Nesutinka su apeliantės skundo argumentais dėl ieškovo netinkamumo. Vadovaujantis suformuota kasacinio teismo praktika, pripažinus bankrotą tyčiniu, įsigalioja prezumpcija, kad atsakovo, kaip vadovo, neteisėtais veiksmais padarytą žalą sudaro visi ieškovės bankroto procese patvirtinti ir nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai. VMI yra viena iš įmonės kreditorių, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad BUAB „Energetikos tiekimo bazė“ civilinėje byloje yra netinkama ieškovė.

60.6.                      Nesuprantama, kokie dokumentai, galintys paneigti egzistuojančias prezumpcijas yra sunaikinti arba kuriuos peržiūrėjus būtų patikrinta ar valstybinių institucijų ir teismų nustatytos faktinės aplinkybės teisingos.

60.7.                      Nesutinka su apeliantės skundo argumentais, kad į priteistą žalos dydį patenka delspinigiai ir baudos, apskaičiuotos ankstesniais laikotarpiais, ko pasėkoje delspinigiai suskaičiuoti ilgiau nei už 180 dienų. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad 307 929,33 Eur mokestinė nepriemoka susidarė I. N. vadovavimo įmonei laikotarpiu ir jokios mokestinės nepriemokos, delspinigiai ir baudos, atsiradusios ankstesnių vadovų vadovavimo bendrovei metu, nėra įskaičiuotos į apeliantės vadovavimo metu susidariusią skolą.

61.       Trečiasis asmuo VMI pateikė atsiliepimą į atsakovų A. L., I. B., A. B.-R., I. N. ir Ž. B. apeliacinius skundus, prašydama Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, skundus atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

61.1.                      Teismas pagrįstai pripažino egzistuojant visas sąlygas A. L. civilinei atsakomybei kilti. Neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad A. L. nesiekė išsaugoti bendrovės veiklos, užtikrinti jos tęstinumo, nesiėmė jokių priemonių sumokėti neteisėtai išvengtų mokėti mokesčių ir neįvykdė pareigos VMI sumokėti 9 809 309,08 Eur nepriemoką. A. L. be pagrindo kvestionuoja tyčinio bankroto procese nustatytus juridinę reikšmę turinčius prejudicinius faktus.

61.2.                      Nesutinka su apeliantės I. B. skundo argumentais. Nepaisant to, kad VMI patikrinimo aktai buvo skundžiami, bendrovės valdymo organai turėjo pareigą laiku deklaruoti ir mokėti valstybei privalomus sumokėti mokesčius. I. B. bendrovėje dirbo nuo 2002 metų, užimdavo įvairias pareigas nuo vadybininkės iki gen. direktorės pavaduotojos, todėl jai buvo puikiai žinoma neteisėta bendrovės veikla, siekiant išvengti mokesčių mokėjimo tiek sąmoningai neteisingai juos deklaruojant, tiek ir pasitelkus ofšorines kompanijas, kontroliuojamas susijusių asmenų. Yra įrodytos visos I. B. civilinės atsakomybės sąlygos.

61.3.                      Nesutinka su apeliantės A. B.-R. skundo teiginiais. Kai įmonei vadovavo A. B.-R., dėl mokesčių mokėjimo vengimo VMI susidarė papildoma 1 008 824,66 Eur nepriemokos skola. A. B.-R. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji nesiekė išsaugoti įmonės veiklos, užtikrinti jos tęstinumo, nesiėmė priemonių padengti neteisėtai išvengtus mokesčius ir neįvykdė pareigos VMI sumokėti 1 008 824,66 Eur nepriemoką, susidariusią jos vadovavimo įmonei metu, bei padengti jau ankščiau Ž. B., A. L. ir I. B. vadovavimo įmonei metu susidariusias nepriemokas. Be to, A. B.-R. nevykdė pareigos spręsti klausimo dėl įmonės mokumo atkūrimo ir/ar neiniciavo įmonės nemokumo bylos iškėlimo, tuo pažeisdama ABĮ 38 straipsnio 3 dalį ir ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį.

61.4.                      Nesutinka su I. N. argumentu, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo pareikštas ne to asmens. Iškėlus bankroto bylą, nemokumo administratorius gina ne tik įmonės, bet ir visų jos kreditorių interesus.

61.5.                      Apeliantės A. B. vadovavimo laikotarpiu UAB „Energetikos tiekimo bazė“, neturėdama licencijos užsiimti kreditine veikla, su įmone susijusiems fiziniams asmenims suteikė 11 353 633,92 Eur (39 201 827,20 Lt) sumos beprocentines paskolas. Šios paskolos sutartys neatnešė jokios ekonominės naudos bendrovei, tačiau jų sudarymas leido išvengti pajamų apmokestinimo. 2004 m. spalio – lapkričio mėn., kai bendrovei vadovavo Ž. B., UAB „Energetikos tiekimo bazė“ apmokėjo kelionės išlaidas bendrovėje tuo metu nedirbantiems asmenims. Nors nurodomas komandiruočių tikslas buvo naujų klientų paieška, tačiau VMI patikrinimo metu nebuvo nustatyta, jog bendrovė būtų pasirašiusi sutartis su naujais klientais, VMI taip pat nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys, jog komandiruočių Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Anglijoje metu būtų buvusi vykdoma naujų klientų paieška. Be to, A. B. vadovavimo metu nuo 2005 m. gegužės mėn. iki 2005 m. spalio mėn., siekiant išvengti mokesčių, bendrovė muitinėje neteisingai deklaruodavo prekių/sandorių vertes, buvo priskaičiuota 10 250,67 Eur muitų nepriemokų suma.

62.       Atsakovė A. B.-R. pateikė atsiliepimą į atsakovių I. B. ir I. N. apeliacinius skundus, prašydama skundus tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

62.1.                      Skunduose išdėstyti tiek teisiniai, tiek faktiniai argumentai patvirtina skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą ne tik apeliantės I. N. ir apeliantės I. B., bet ir kitų byloje dalyvaujančių atsakovų atžvilgiu.

62.2.                      Įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažinus BUAB „Energetikos tiekimo bazė“ bankrotą tyčiniu, nebuvo nustatyti konkretūs atsakovai, atsakingi už tyčinį bendrovės privedimą prie bankroto, nebuvo analizuojami kiekvieno atsakovo konkretūs veiksmai, nulėmę BUAB „Energetikos tiekimo bazė“ bankrotą. Vien tik bankroto pripažinimas tyčiniu savaime nepatvirtina kiekvieno iš bet kada bendrovei vadovavusio vadovo neteisėtų veiksmų. Byloje atsakovais patraukti šeši buvę bendrovės vadovai, kiekvieno iš kurių veiksmai ir sprendimai nėra susiję su likusių vadovų verslo sprendimais. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nemotyvavo tos aplinkybės, jog tyčinio bankroto požymiai konstatuoti laikotarpyje, kuomet bendrovei vadovavo paskutinysis UAB „Energetikos tiekimo bazė“ vadovas, todėl nepagrįstai ir neteisėtai atsakomybė už paskutiniojo bendrovės vadovo veiksmus perkeliama ir paskirstoma visiems bendrovei vadovavusiems asmenims, kurie neatliko neteisėtų veiksmų.

62.3.                      Skundžiamame sprendime prejudiciniu faktu laikomas bendrovės nemokumo atsiradimo momentas – 2008 m. gruodžio 31 d. yra teisinė fikcija. Retrospektyvaus nemokumo sąvoka prieštarauja teisingumo ir protingumo idėjai bei paneigia konstitucinę teisę į teisingą teismą.

62.4.                      Su VMI visuomet buvo bendradarbiaujama ir siekiama išsamiai išspręsti visus nesutarimus bendrovės apmokestinimo klausimais bei nustatyti objektyviąją tiesą dėl apskaičiuotų sumų teisingumo. Tuo tarpu būtent VMI siekė nuslėpti ir neteikė į bylą jos apskaičiuotų sumų detalizavimo iki tol, kol šie duomenys buvo išreikalauti.

63.       Atsakovė A. B.-R. pateikė atsiliepimą į atsakovų Ž. B. ir A. L. apeliacinius skundus, prašydama juos tenkinti, bylą skirti nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

63.1.                      Iš dalies sutinka su atsakovės (apeliantės) Ž. B. apeliaciniame skunde ir atsakovo (apelianto) A. L. apeliaciniame skunde pateiktais argumentais. Nesutinka su Ž. B. ir A. L. apeliaciniais skundais dalyse, kuriose akcentuojama, kad UAB „Energetikos tiekimo bazė“ tapo nemoki 2008 m. gruodžio 31 d. Retrospektyvaus nemokumo sąvoka prieštarauja teisingumo ir protingumo idėjai bei paneigia konstitucinę teisę į teisingą teismą. Kol mokestinė prievolė nėra mokesčių mokėtojo pripažįstama arba nustatyta galutinai įsiteisėjusiu kompetentingos institucijos sprendimu, mokesčių mokėtojas neturi pareigos ginčijamų sumų įtraukti į balansą, todėl finansinės atskaitomybės už 2008 metus balanse tuo metu ginčijama mokestinė nepriemoka nenurodoma pagrįstai. VMI nebuvo suformavusi galutinės pozicijos dėl apskaičiuotos mokestinės nepriemokos dydžio ir pagrįstumo, todėl UAB „Energetikos tiekimo bazė“ neturėjo įskaičiuoti šių sumų į įmonės pradelstus įsipareigojimus.

63.2.                      Likusiose dalyse su atsakovų Ž. B. ir A. L. apeliaciniuose skunduose pateiktais argumentais sutinka. Sprendime išvados dėl kiekvieno iš atsakovų tariamai padarytos žalos yra nenuoseklios ir prieštaringos.

63.3.                      Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjama byla yra didelės apimties bei joje nagrinėjamos sudėtingos teisinės bei ilgą laikotarpį apimančios faktinės aplinkybės, prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

64.       Ieškovė BUAB „Energetikos tiekimo bazė“ pateikė atsiliepimą į atsakovės A. B.-R. apeliacinį skundą, prašydama Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovės skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

64.1.                      Kiekvienas iš bendrovės valdymo organų atitinkamais veiksmais (neveikimu), prisidėjo prie to, kad kreditorių VMI ir Vilniaus teritorinės muitinės priskaičiuoti mokesčiai nebuvo sumokėti, kad įmonė buvo palikta likimo valiai be įmonės vadovo ir, iššvaisčius įmonės turtą, UAB „Energetikos tiekimo bazė“ buvo iškelta bankroto byla. Remiantis VMI patikrinimų aktais ir teismų sprendimais, atsakovų neteisėti veiksmai įmonės ir jos kreditorių atžvilgiu buvo atliekami ne vėliau kaip nuo 2000 metų, t. y. siekiant nuslėpti valstybei mokėtinus mokesčius buvo sudarinėjami sandoriai su susijusiais asmenimis, su ofšorinėmis įmonėmis, kurias valdė tie patys susiję asmenys, išduodamos susijusiems asmenims paskolos, siekiant vilkinti mokesčių sumokėjimą, mokesčių administratoriams ir teismams teikiami nepagrįsti skundai, neieškoma būdų sumokėti neteisėtai išvengtų mokesčių.

64.2.                      Teismas priėmė teisingą sprendimą atsisakyti stabdyti civilinę bylą. Visų pirma tokiu būdu buvo išvengta ilgai užsitęsusio bylos nagrinėjimo vilkinimo. Antra, apeliantės teikdamos prašymą atnaujinti civilinės bylos dėl tyčinio įmonės bankroto bylos nagrinėjimą, nepateikė jokių naujai paaiškėjusių, esminių bylos aplinkybių. Be to, civilinė byla Nr. A2-1177-258/2020 pagal prašymą atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 3 d. nutartimi buvo nutraukta.

64.3.                      Teismas, nustatydamas atsakovų atsakomybės dydį, rėmėsi aktualia VMI pateikta mokestinės nepriemokos susidarymo detalizacija, kurioje, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pateikta itin detali informacija apie mokestinės nepriemokos susidarymo laikotarpius, dydį, mokestinės nepriemokos rūšį, skaičiuojamus delspinigius ir kt.

65.       Atsakovas S. R. pateikė atsiliepimą į atsakovo A. L. apeliacinį skundą, nurodo, kad skundą palaiko. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

65.1.                      A. L. laikėsi visų Lietuvos įstatymų, niekada neklastojo jokių dokumentų, sumokėjo visus Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytus mokesčius, rinkliavas, baudas ir pan., ėmėsi visų Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų teisinių priemonių, kad būtų užtikrintas bendrovės veiklos tęstinumas. VMI ir ieškovė nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių atsakovo kaltę.

65.2.                      Paskirtas bankroto administratorius nevykdė savo įsipareigojimų ir neužtikrino ieškovės veiklos.

66.       Atsakovas S. R. pateikė atsiliepimą į atsakovės I. N. apeliacinį skundą, nurodęs, kad skundą palaiko. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

66.1.                      I. N. laikėsi visų Lietuvos įstatymų, niekada neklastojo jokių dokumentų, sumokėjo visus Lietuvos įstatyme numatytus mokesčius, rinkliavas, baudas ir pan., ėmėsi visų teisinių priemonių, kad būtų užtikrintas bendrovės veiklos tęstinumas. VMI ir ieškovė nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių atsakovės kaltę.

66.2.                      Paskirtas bankroto administratorius nevykdė savo įsipareigojimų ir neužtikrino ieškovės veiklos. Ieškovė nesiėmė jokių realių priemonių, kad sumokėtų VMI 13 411 015,51 Eur skolą. Daugelis pirminių dokumentų įrodo faktą, kad VMI pareigūnų ir ieškovės veiksmais UAB „Energetikos tiekimo bazė“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, buvo sustabdytas branduolinės įrangos tiekimas Lietuvai ir tokie veiksmai padidino branduolinės avarijos tikimybę RBMK 1 500 reaktoriuose, panaudoto kuro saugyklose, branduolinių atliekų saugyklose.

67.       Atsakovas S. R. pateikė atsiliepimą į atsakovės I. B. apeliacinį skundą, nurodęs, kad skundą palaiko. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

67.1.                      I. B. laikėsi visų Lietuvos įstatymų, niekada neklastojo jokių dokumentų, visus bendrovės reikalus tvarkė sąžiningai, sumokėjo visus mokesčius, rinkliavas, baudas, baudas ir pan. Buvo imtasi visų teisinių priemonių, kad būtų užtikrintas UAB „Energetikos tiekimo bazė“ veiklos tęstinumas.

68.       Atsakovas S. R. pateikė atsiliepimą į atsakovės Ž. B. apeliacinį skundą, nurodęs, kad skundui pritaria. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

68.1.                      Ž. B. griežtai laikėsi visų Lietuvos įstatymų, niekada neklastojo jokių dokumentų, visus bendrovės reikalus tvarkė sąžiningai, sumokėjo visus mokesčius, rinkliavas, baudas, baudas ir pan., buvo imtasi visų teisinių priemonių, kad būtų užtikrintas UAB „Energetikos tiekimo bazė“ veiklos tęstinumas.

68.2.                      Prašo panaikinti visus kaltinimus ir visas bausmes Ž. B.. VMI pareigūnai ir ieškovė apsiribojo tik bendrais kaltinimais.

69.       Atsakovas S. R. 2021 m. gruodžio 29 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui atsakymus į ieškovės BUAB „Energetikos tiekimo bazė“ ir trečiojo asmens VMI atsiliepimus į apeliacinius skundus, o 2022 m. sausio 19 d., 2022 m. vasario 4 d., 2022 m. kovo 17, 21, 24 d., 2022 m. balandžio 15, 19 d., 2022 m. gegužės 13 d. ir 20222 m. birželio 10 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, atsiliepimus į kitų šalių teiktus atsiliepimus į apeliacinius skundus, apeliacinio skundo patikslinimus, prašymus nušalinti UAB „Energetikos tiekimo bazė“ bankroto administratorių iš pareigų ir skirti bankroto administratoriui 15 000 000 eurų baudą, iškelti atsakovui S. R. fizinio asmens bankroto bylą ir pripažinti jį bankrutavusiu, taip pat kitus dokumentus (raštus), nurodęs, kad tai skundai dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjos R. K. sprendimo civilinėje byloje Nr. eA2-1177-258/2022 dėl proceso atnaujinimo, kasacija dėl Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų A. U. 2022 m. gegužės 12 d. sprendimo, Ž. T. 2022 m. birželio 9 d. sprendimo ir kt. (iš viso pateikti 33 papildomi raštai, prašymai ir pan.).

70.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. rugpjūčio 19 d. gauti atsakovės I. B. papildomi rašytiniai paaiškinimai į ieškovės UAB „Energetikos tiekimo bazė“ atsiliepimą į I. B. skundą, o 2022 m. rugpjūčio 30 d. gauti atsakovės A. B.-R. rašytiniai paaiškinimai į ieškovės ir VMI atsiliepimus į A. B.-R. skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

71.       Apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 301 straipsnio 1 dalis). Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, taip pat patikrinant absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes ir išspręsti ginčą iš esmės, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau dėl objektyvių priežasčių ir esminių, absoliučių procesinės teisės normų pažeidimų, kai jų ištaisyti apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės, ir tarp nustatytų procesinės teisės pažeidimų ir revizuojamo teismo sprendimo neteisėtumo yra priežastinis ryšis, grąžinti tokią bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo apeliacinės instancijos teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

72.       CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatskleidė bylos esmės, t. y. nevertino civilinės atsakomybės sąlygų nustatymui reikšmingų aplinkybių, sprendime iš esmės atkartojami ieškinio argumentai dėl kiekvieno iš atsakovų, visiškai neindividualizuojant, kuo pasireiškė kiekvieno iš jų neteisėti veiksmai, ar tarp ieškinyje nurodytų kiekvieno iš atsakovų neteisėtų veiksmų ir reikalautos atlyginti žalos egzistuoja priežastinis ryšys, ar delspinigių padidėjimas taip pat priežastiniu ryšiu yra susijęs su kiekvieno iš atsakovų veiksmais (neveikimu). Taigi pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė ir nevertino visų teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių ir įrodymų, o pagal byloje esančius duomenis dėl tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio išnagrinėti bylos apeliacinėje instancijoje nėra galimybės, dėl to yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į toliau šioje nutartyje išdėstytus faktinius ir teisinius argumentus.

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

73.       Byloje nustatyta, kad VMI atliko UAB „Energetikos tiekimo bazė“ mokestinį patikrinimą, kuris pradėtas 2005 m. rugsėjo 13 d. ir baigtas 2006 m. spalio 31 d., surašė 2006 m. spalio 31 d. patikrinimo aktą Nr. 05-05-10-143, kuriuo apskaičiavo bendrovei 7 781 971,74 Eur (26 869 592,01 Lt) mokėtinų į biudžetą mokesčių. Tikrintas mokesčių laikotarpis nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2005 m. birželio 30 d.

74.       VMI 2007 m. sausio 19 d. sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. (27.183)-256-25 2006 m. spalio 31 d. patikrinimo aktą pakeitė ir apskaičiavo bendrovei 9 677 680,84 Eur (33 415 096,39 Lt) mokėtinų į biudžetą mokesčių.

75.       UAB „Energetikos tiekimo bazė“ dėl 2007 m. sausio 29 d. sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pateikė skundą VMI. VMI 2007 m. birželio 15 d. sprendime Nr. 69-144 nurodė bendrovei sumokėti 1 282,59 Eur (4 428,54 Lt) apskaičiuotą sumą, pavedė Vilniaus apskrities VMI pakartotinai patikrinti ir priimti naują sprendimą dalyje dėl 3 506,54 Eur (12 107,39 Lt) apskaičiuotos sumos bei sustabdė skundo nagrinėjimą dalyje dėl apskaičiuotos 9 672 783,27 Eur (33 398 186,09 Lt) sumos. VMI 2009 m. gegužės 26 d. sprendime Nr. 69-134 iš dalies patvirtino sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir nurodė UAB „Energetikos tiekimo bazė“ sumokėti į biudžetą 9 351 806,14 Eur (32 289 916,25 Lt) sumą.

76.       UAB „Energetikos tiekimo bazė“ dėl paminėto VMI 2009 m. gegužės 26 d. sprendimo pateikė skundą Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Mokestinių ginčų komisija 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu patvirtino VMI 2009 m. gegužės 26 d. sprendimą. UAB „Energetikos tiekimo bazė“ Mokestinių ginčų komisijos sprendimą apskundė teismui.

77.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-472-473/2010 atmetė UAB „Energetikos tiekimo bazė“ skundą dėl apskaičiuotos mokėtinos į biudžetą sumos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. vasario 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-371/2011 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimą.

78.       Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi UAB „Energetikos tiekimo bazė“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta MB „Nemokumas“. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartimi BUAB ,,Energetikos tiekimo bazė“ bankrotas pripažintas tyčiniu, be kita ko, konstatavus, kad įmonė jau 2008 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki ir jai turėjo būti keliama bankroto byla. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 1 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartį.

79.       Nagrinėjamoje byloje keliamas atsakovų Ž. B., A. L., I. B., A. B.-R., I. N. ir S. R., kaip skirtingais laikotarpiais buvusių UAB „Energetikos tiekimo bazė“ vadovų, civilinės atsakomybės klausimas dėl įmonei padarytos žalos, sudarant neteisėtus sandorius, apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu siekiant nuslėpti privalomus valstybei mokėti mokesčius, nevykdant pareigos sumokėti VMI susidariusią nepriemoką, nesiekiant išsaugoti įmonės veiklos ir užtikrinti jos tęstinumo bei laiku neinicijavus nemokumo bylos iškėlimo.

Dėl juridinio asmens valdymo organų (vadovų) civilinės atsakomybės už įmonei padarytą žalą

80.       Bendrovės (įmonės, juridinio asmens) vadovo civilinė atsakomybė savo teisine prigimtimi yra deliktinė, todėl civilinės atsakomybės prievolei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 41 punktą; kt.).

81.       Ieškinys dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovui gali būti pareikštas skirtingais pagrindais: dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo ir (arba) netinkamo verslo sprendimo priėmimo, dėl imperatyvių įstatymo nuostatų (nustatytų vadovo pareigų) pažeidimo, dėl kurių atsirado žala. Priklausomai nuo ieškinio reikalavimo pagrindo, skiriasi įrodinėjimo pareigos nustatant vadovo civilinės atsakomybės sąlygas apimtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 44 punktą).

82.       Fiduciarinės juridinio asmens valdymo organų pareigos įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1–6 dalys) ir kt. ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta bendrovės vadovo pareiga veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai teismų praktikoje suformuluota kaip pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013, kt.).

83.       Bendrovės vadovas civiline tvarka atsako ir už imperatyvių pareigų, nustatytų valdymo organams, pažeidimą. Vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos yra įtvirtintos CK bei specialiuosiuose įstatymuose. Vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2, 3, 4 punktai), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis) bei bankroto bylos inicijavimą laiku (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 30 punktą, kt.).

84.       Nagrinėjamu atveju, siekiant taikyti civilinę atsakomybę visiems šešiems buvusiems bendrovės valdymo organams (vadovams), pirmiausia būtina nustatyti, kokius neteisėtus veiksmus kiekvienas iš jų atliko vadovavimo bendrovei metu.

85.       Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė Ž. B. (buvusi pavardė Lukša) vadovavo bendrovei laikotarpiu nuo 2000 m. kovo 4 d. iki 2006 m. kovo 31 d., atsakovas A. L. – nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2007 m. birželio 14 d., atsakovė I. B. – nuo 2007 m. birželio 15 d. iki 2008 m. sausio 2 d., atsakovė A. B.-R. – nuo 2008 m. sausio 3 d. iki 2009 m. kovo 23 d., atsakovė I. N. – nuo 2009 m. kovo 24 d. iki 2009 m. liepos 7 d. ir atsakovas S. R. – nuo 1996 m. gegužės 13 d. iki 2000 m. kovo 3 d. ir nuo 2009 m. liepos 8 d. iki atsistatydino iš direktoriaus pareigų nuo 2010 m. lapkričio 4 d.

Dėl Ž. B. ir A. L. civilinės atsakomybės už įmonei padarytą žalą dėl neteisėtų sandorių sudarymo ir sprendimų priėmimo, siekiant išvengti mokesčių valstybei sumokėjimo

86.       Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, priteisęs žalos atlygimą iš buvusios UAB „Energetikos tiekimo bazė“ vadovės Ž. B., skundžiamame sprendime, remdamasis VMI nustatytomis ir mokestinio patikrinimo akte nurodytomis aplinkybėmis bei iš esmės atkartodamas ieškinio argumentus, nurodė tokius atsakovės neteisėtus veiksmus: neteisėtų sandorių sudarymas su ofšorinėmis įmonėmis JAV, Rusijoje ir Latvijoje, beprocentinių paskolų, neturint licencijos užsiimti kreditine veikla, suteikimas fiziniams asmenims (buvusiems įmonės valdymo organams ir jų dalyviams, giminaičiams), kelionės išlaidų apmokėjimas bendrovėje tuo metu nedirbusiems asmenims A. Z. ir S. R., neteisingas prekių / sandorių vertės deklaravimas muitinėje, siekiant išvengti mokesčių.

87.       Iš VMI atlikto mokestinio patikrinimo ir 2006 m. spalio 31 d. surašyto patikrinimo akto nustatyta, kad sandorius su ofšorinėmis JAV, Rusijoje ir Latvijoje registruotomis įmonėmis 2000–2005 metais sudarinėjo UAB „Energetikos tiekimo bazė“, atstovaujama vadovės Ž. B. (Lukšos). Per sandorių su ofšorinėmis įmonėmis grandinę buvo dirbtinai pakeliama bendrovės įsigyjamų prekių kaina, tokiu būdu padidinant sąnaudas, kurias įmonė susigrąžindavo kaip netesybas, mokamas už pavėluotą prekių pristatymą, kurios neapmokestinamos mokesčiais. Paminėtame VMI mokestinio patikrinimo akte nurodyta, kad UAB „Energetikos tiekimo bazė“ savo apskaitoje atvaizdavo 15 483 920 Eur (53 462 880 Lt) iš JAV kompanijų gautą netesybų sumą, finansinėse atskaitomybėse deklaravo didžiulį pelną, o metinėse pelno mokesčio deklaracijose deklaravo nuostolį ir neskaičiavo pelno mokesčio ir, kiekvieniems metams pasibaigus, nepaskirstytą rezultatą nukreipdavo į rezervus, iš kurių didino įmonės įstatinį kapitalą, siekiant suteikti su įmone susijusiems asmenims ilgalaikes beprocentines paskolas ir išvengti pajamų apmokestinimo. Be to, VMI mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2005 m. UAB „Energetikos tiekimo bazė“, neturėdama licencijos verstis kreditine veikla, sudarė 25 beprocentines paskolos sutartis bendrai 11 353 633,92 Eur (39 201 827,20 Lt) sumai su fiziniais asmenimis, susijusiais su bendrove. Kaip nurodoma VMI mokestinio patikrinimo akte, šios paskolos sutartys neatnešė bendrovei jokios ekonominės naudos, tačiau jų sudarymas leido išvengti pajamų apmokestinimo. Beprocentinės paskolos sutartys buvo sudarytos atsakovės Ž. B. vadovavimo UAB „Energetikos tiekimo bazė“ laikotarpiu. Taip pat atsakovės Ž. B. vadovavimo bendrovei metu, t. y. 2004 m. spalio–lapkričio mėn. UAB „Energetikos tiekimo bazė“, kaip minėta, apmokėjo kelionės išlaidas bendrovėje tuo metu nedirbusiems asmenims, dėl ko bendrovės sąnaudos nepagrįstai buvo padidintos 21 038,29 Eur suma. Be to, atsakovės Ž. B. vadovavimo laikotarpiu UAB „Energetikos tiekimo bazė“ nuo 2005 m. gegužės mėnesio iki 2005 m. spalio mėnesio, siekdama išvengti mokesčių, neteisingai muitinėje deklaravo prekių / sandorių vertes, dėl ko, Vilniaus teritorinei muitinei atlikus patikrinimą, įmonei buvo paskaičiuota 10 250,67 Eur muitų nepriemokų suma.

88.       Įvertinęs paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad Ž. B. neteisėti veiksmai pasireiškė ne tik neteisėtų sandorių sudarymu ir apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, kuriais buvo siekiama nuslėpti valstybei privalomus sumokėti mokesčius, tačiau ir tuo, kad ji nesiekė išsaugoti įmonės veiklos, užtikrinti jos tęstinumo ir nesiėmė priemonių neteisėtai išvengtų mokesčių sumokėjimui, tuo padarydama žalą tiek pačiai bendrovei, tiek jos kreditoriams. Nepaisydamas to, kad konstatavo visą grandinę atsakovės Ž. B. neteisėtų veiksmų, lėmusių žalą įmonei (žr. šios nutarties 86 punktą), teismas priteisė BUAB „Energetikos tiekimo bazė“ iš atsakovės Ž. B. 10 250,67 Eur žalos atlyginimo, t. y. tik tą sumą, kuri buvo apskaičiuota kaip muito mokestis dėl neteisingai muitinėje deklaruotų prekių / paslaugų vertės.

89.       CK 6.247 straipsnis įtvirtina, kad priežastinis ryšys yra būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, nes atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

90.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal civilinės atsakomybės taisykles atlyginama yra tik ta žala, kuri yra neteisėtų veiksmų padarinys. Priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-611/2015; 2022 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3 79-469/2022 ir kt.).

91.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog tam, kad būtų nustatytas pagrindas tenkinti BUAB „Energetikos tiekimo bazė“ bankroto administratoriaus pareikštą ieškinį dėl vadovės Ž. B. civilinės atsakomybės, be kita ko, turi būti nustatytas pakankamas priežastinis ryšys tarp neteisėtų bendrovės vadovės veiksmų ir įmonės bei jos kreditorių patirtų turtinių praradimų – sumažėjusios (išnykusios) galimybės patenkinti kreditorių reikalavimus iš įmonės turto.

92.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, konstatavęs eilę atsakovės Ž. B. neteisėtų veiksmų, tokių kaip sandorių su ofšorinėmis įmonėmis sudarymas, beprocentinių paskolos sutarčių, neturint licencijos verstis kreditine veikla, pasirašymas su bendrove susijusiais fiziniais asmenimis, kelionės išlaidų apmokėjimas bendrovėje nedirbusiems asmenims, žalos atlyginimą priteisė ne už paminėtus neteisėtus veiksmus, o už neteisingai muitinėje deklaruotas prekių / sandorių vertes. Kitaip tariant, tarp pirmosios instancijos teismo nustatytų atsakovės Ž. B. neteisėtų veiksmų ir priteistos žalos nėra jokio priežastinio ryšio, nes priteista žala (muitų nepriemoka) nėra neteisėtų veiksmų, tokių kaip sandorių su ofšorinėmis įmonėmis, beprocentinių paskolos sutarčių sudarymas, kelionės išlaidų apmokėjimas bendrovėje nedirbusiems asmenims, padarinys.

93.       Pirmosios instancijos teismas, priteisęs žalos atlyginimą iš atsakovės Ž. B., atkartojo ieškovės ieškinyje išdėstytus argumentus, kartu pasiremdamas ir VMI atlikto mokestinio patikrinimo aktu, tačiau iš esmės nevertino to, ar ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas sutampa, ar tarp ieškinyje nurodytų ir teismo sprendime atkartotų neteisėtų veiksmų ir reikalautos bei priteistos žalos yra priežastinis ryšys.

94.       Be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino ir to, ar už visus bendrovėje priimtus sprendimus buvo atsakinga įmonės vadovė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad kiekvieniems metams pasibaigus, UAB „Energetikos tiekimo bazė“ nepaskirstytą rezultatą nukreipdavo į rezervus, iš kurių didino įmonės įstatinį kapitalą, turint tikslą suteikti su įmone susijusiems asmenims beprocentines ilgalaikes paskolas ir išvengti pajamų apmokestinimo. Tačiau pažymėtina, kad, remiantis ABĮ 59 straipsnio 2 dalimi, sprendimus dėl nepaskirstyto pelno nukreipimo į rezervus priima ne įmonės vadovas, o visuotinis akcininkų susirinkimas. Šios aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės net nevertino, už kokius veiksmus ir (ar) priimtus sprendimus yra atsakinga bedrovės vadovė, o už kokius – bendrovės akcininkas (akcininkai).

95.       Nustatyta, kad, nepaisant skundžiamame sprendime konstatuotų atsakovės Ž. B. neteisėtų veiksmų, kuriais buvo išvengta privalomų mokėti mokesčių, žalos atlyginimą už mokestinių prievolių nevykdymą pirmosios instancijos teismas perkėlė atsakovui A. L., konstatavęs, kad dėl 9 809 309,08 Eur bendrovės laiku ir teisingai nedeklaruotų bei nesumokėtų mokesčių (nepriemokų skola) yra atsakingas įmonės vadovas A. L., kuris nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2007 m. birželio 14 d. vadovavo UAB „Energetikos tiekimo bazė“. Tokios išvados pirmosios instancijos teismas priėjo iš esmės tik dėl to, kad VMI 2007 m. sausio 19 d. sprendimas „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo bendrovei buvo apskaičiuota 9 677 680,84 Eur mokėtinų mokesčių suma, buvo surašytas tuo metu, kai UAB „Energetikos tiekimo bazė“ vadovu jau buvo A. L..

96.       Visų pirma pažymėtina tai, kad nors VMI 2007 m. sausio 19 d. sprendimas „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo buvo pakeistas 2006 m. spalio 31 d. patikrinimo aktas, apskaičiuojant bendrovei 9 677 680,84 Eur (33 415 096,39 Lt) mokėtinų į biudžetą mokesčių, jau buvo surašytas tuo metu, kai bendrovės vadovu buvo atsakovas A. L., tai savaime nereiškia, kad būtent jis yra atsakingas už bendrovei padarytą žalą dėl neteisėtai išvengtų ir nesumokėtų mokesčių VMI.

97.       Kaip jau buvo minėta, VMI tikrintas mokesčių laikotarpis buvo nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2005 m. birželio 30 d., t. y. būtent tas laikotarpis, kai bendrovei vadovavo ne A. L., o Ž. B.. Minėta ir tai, kad VMI mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta ir patikrinimo akte nurodyta, jog UAB „Energetikos tiekimo bazė“, kuriai tuo metu vadovavo atsakovė Ž. B. (Lukša), sudarinėjo sandorius su ofšorinėmis įmonėmis JAV, Rusijoje ir Latvijoje, siekiant dirbtinai padidintas sąnaudas už įsigyjamas prekes susigrąžinti kaip netesybas, kurios nėra apmokestinamos mokesčiais, taip pat bendrovė, neturėdama licencijos užsiimti kreditine veikla, su bendrove susijusiais fiziniais asmenimis sudarinėjo beprocentines paskolos sutartis, kurios ne tik neatnešė įmonei naudos, bet tokių sutarčių sudarymas leido išvengti pajamų apmokestinimo, be to, bendrovė apmokėjo keliones išlaidas bendrovėje tuo metu nedirbusiems asmenims. Taigi VMI patikrinimo akte nurodyti sandoriai, kuriais buvo siekiama nuslėpti valstybei privalomus mokėti mokesčius, bei priimti sprendimai (pvz., dėl kelionės išlaidų apmokėjimo), padidinę bendrovės sąnaudas, buvo sudaryti ir priimti ne atsakovo A. L., o atsakovės Ž. B..

98.       Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas žalos atlyginimą iš A. L., tik formaliai įvertino faktą, kad būtent šio atsakovo vadovavimo bendrovei laikotarpiu jau buvo surašytas VMI sprendimas „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, tačiau realiai net nebuvo vertinama, dėl kurio iš atsakovų kaltės ir neteisėtų veiksmų susidarė mokestinė nepriemoka, dėl ko įmonei buvo padaryta žala. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad VMI patikrinimo aktą surašė 2006 m. spalio 31 d. (surašytas dar iki apeliantui A. L. tampant bendrovės vadovu), o jį patvirtino 2007 m. sausio 19 d. sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, nėra niekaip susijusi su apelianto A. L. neteisėtais veiksmais ir žalos sukėlimu bendrovei. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime aprašęs atsakovės Ž. B. neteisėtus veiksmus, žalos atlyginimą už paminėtos atsakovės neteisėtus veiksmus iš esmės priteisė iš A. L. vien dėl to, kad VMI sprendimas „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ oficialiai buvo surašytas atsakovo A. L. vadovavimo bendrovei metu. Visiškai sutiktina su apeliantu A. L., kad toks teismo sprendimas ir logika iš esmės yra ydingi, kadangi mokestinė prievolė, kurią apskaičiavo VMI, yra atsiradusi ne už mokestinių teisės aktų pažeidimus, padarytus apelianto A. L. vadovavimo laikotarpiu, o už pažeidimus, kurie padaryti mokestiniu laikotarpiu nuo 2000 m. sausio iki 2005 m. gruodžio mėnesio, t. y. tuo metu, kai UAB „Energetikos tiekimo bazė“ vadovavo Ž. B., kuri, kaip minėta, atstovaudama bendrovę, sudarinėjo įmonei nenaudingus sandorius, siekiant išvengti valstybei privalomų mokesčių mokėjimo, bei priiminėjo sprendimus, kurie nepagrįstai padidino bendrovės sąnaudas.

99.       Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent ieškovė ydingai suformulavo savo ieškinį: kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodydama neteisėtus veiksmus, kuriuos atliko Ž. B., formuluodama ieškinio dalyką, žalos iš jos už šiuos veiksmus neprašė priteisti, kai tuo tarpu žalą, kurią galimai iš esmės sukėlė būtent paminėti veiksmai, prašė priteisti iš A. L., kuris šių veiksmų neatliko. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, šių prieštaravimų tarp faktinio ir teisinio ieškinio pagrindo bei jo dalyko nepašalino; net neanalizavęs, dėl kurio iš aptariamų atsakovų veiksmų kilo esminė šioje byloje įrodinėta žala (mokestinė nepriemoka), pažodžiui atkartodamas ieškinio, VMI patikrinimo akto argumentus, neindividualizavo atsakovų neteisėtų veiksmų, t. y. kuo konkrečiai pasireiškė Ž. B. ir A. L. neteisėti veiksmai, ar už tinkamą mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą 2000–2005 metų laikotarpiu iš tiesų buvo atsakingas A. L. ar tuo metu bendrovei vadovavusi Ž. B., nevertino, ar ieškovės reikalaujama priteisti žala yra ieškinyje nurodytų (ir teismo sprendime atkartotų) neteisėtų veiksmų padarinys, ar tarp apelianto A. L. veiksmų jo vadovavimo UAB „Energetikos tiekimo bazė“ laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2007 m. birželio 14 d. ir žalos atsiradimo yra priežastinis ryšys, t. y. neatskleidė šioje dalyje bylos esmės. Dėl to yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Kadangi pagal byloje ydingai suformuluotą ieškinį apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo šiuo aspektu, tuo tarpu konstitucinė teismo pareiga vykdyti teisingumą ne formaliai, bet iš esmės, lemia, kad bylos aplinkybės, liudijančios galimą tam tikrą veiksmų neteisėtumą ir iš to galimai kilusią žalą neliktų neįvertintos, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas skundžiamą sprendimą naikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.

Dėl A. L., I. B., A. B.-R. ir I. N. civilinės atsakomybės už įmonei padarytą žalą laiku neinicijavus nemokumo bylos ir už papildomai priskaičiuotų delspinigių nesumokėjimą

100.       Nustatyta, kad bendrovei padaryta žala pirmosios instancijos teismas laikė atsakovų A. L., I. B., A. B.-R. ir I. N. vadovavimo laikotarpiais VMI papildomai apskaičiuotas delspinigių sumas, t. y. A. L. apskaičiuotą 276 874,73 Eur sumą (2006 m. lapkričio 15 d. – 2007 m. birželio 14 d.), I. B. – 484 327,92 Eur (2007 m. birželio 15 d. – 2008 m. sausio 2 d.), A. B.-R. – 1 008 824,66 Eur (2008 m. sausio 3 d. – 2009 m. kovo 23 d.) ir I. N. – 307 926,33 Eur (2009 m. kovo 24 d. – 2009 m. liepos 7 d.).

101.       Apeliantų A. L., I. B., A. B.-R. ir I. N. teigimu, VMI sprendimas „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ buvo apskųstas, todėl prievolė apmokėti reikalaujamas sumas jiems neatsirado.

102.       Pažymėtina, jog klausimą dėl prievolės apmokėti VMI apskaičiuotą mokestinę nepriemoką, esant apskųstiems VMI patikrinimo aktams, atsakovai kėlė ir pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad bendrovės valdymo organai turėjo pareigą laiku deklaruoti ir mokėti valstybei privalomus sumokėti mokesčius, nepaisant to, kad VMI patikrinimo aktai buvo skundžiami, iš esmės nevertino, ar atsakovai, remiantis MAĮ nuostatomis, iš tiesų tokią pareigą tuo metu jau turėjo, ar pareigos sumokėti mokestinę nepriemoką VMI nevykdymas, esant apskųstiems patikrinimo aktams, gali būti laikomas atsakovų neteisėtais veiksmais ir ar atsakovai A. L., I. B., A. B.-R. ir I. N., kuriems po skundo išnagrinėjimo apskaičiuoti delspinigiai yra prilyginti jų padarytai žalai, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų vadovavimo bendrovei laikotarpį, iš tiesų gali būti laikomi atsakingais už tokių papildomų nepriemokų (delspinigių) susidarymą ir nesumokėjimą.

103.       MAĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą. Kita vertus, pagal MAĮ 98 straipsnio 2 dalį sustabdžius mokesčio priverstinį išieškojimą MAĮ 110 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, delspinigiai skaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad delspinigių esmė yra kompensuoti valstybei už naudojimąsi pinigais, kurie turėjo būti sumokėti laiku mokesčių pavidalu į valstybės biudžetą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1900-575/2021).

104.       Taigi, remiantis paminėtomis MAĮ nuostatomis, darytina išvada, kad mokesčių mokėtojui (šiuo atveju įmonei) nesutinkant ir ginčijant VMI patikrinimo aktu ir sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ apskaičiuotus valstybei mokėtinus mokesčius, jam nekyla prievolė mokėti mokesčių iki bus išnagrinėtas mokestinis ginčas. Nesant nustatytos prievolės mokėti ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių, nėra ir pagrindo konstatuoti mokesčių mokėtojo neteisėtų veiksmų. Tačiau nemokėdamas ir apskųsdamas mokesčių administratoriaus sprendimą, mokesčių mokėtojas (t. y. įmonė) prisiima delspinigių atsiradimo (skaičiavimo) riziką ateityje tuo atveju, jei jo skundas dėl atlikto mokestinio patikrinimo bus atmestas. Tokiu atveju delspinigiai laikytini žala valstybei dėl laiku nesumokėtų mokesčių.

105.       Taigi ta aplinkybė, jog VMI 2006 m. spalio 31 d. patikrinimo akto Nr. 05-05-10-143 ir 2007 m. sausio 19 d. sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. (27.183)-256-25 teisėtumas ir pagrįstumas buvo ginčijamas teismine tvarka ir tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2011 m. vasario 23 d. priėmus nutartį buvo galutinai išspręstas tas ginčas, leidžia teigti, jog ieškovės nurodytais atsiskaitymų laikotarpiais atsakovai dar neturėjo atsiskaitymų su VMI pareigos. Tokią išvadą suponuoja tiek MAĮ 110 straipsnio 1 dalies nuostatos, jog skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų, delspinigių priverstinį išieškojimą, tiek teismų suformuota praktika šiuo klausimu, pagal kurią, vykstant mokestiniam ginčui, įmonė neturi prievolės mokėti ginčijamu mokesčių administratoriaus sprendimu priskaičiuotų mokesčių (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-446-516/2015, 2019 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-61-330/2019).

106.       Konstatavus, kad ieškovės nurodytais atsiskaitymų laikotarpiais atsakovai A. L., I. B., A. B.-R. ir I. N. (jų valdoma įmonė) dar neturėjo atsiskaitymų su VMI pareigos, spręstinas klausimas, ar paminėtų atsakovų veiksmai, nesumokant mokesčių, dėl kurių vyko ginčas, gali būti vertinami kaip neteisėti ir sukėlę žalos bendrovei. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino. Kaip minėta, skundžiamame sprendime teismas tik formaliai nurodė, kokie papildomi delspinigiai buvo priskaičiuoti A. L., I. B., A. B.-R. ir I. N. vadovavimo laikotarpiu, tačiau iš esmės nevertino, ar paminėti atsakovai, kurie vadovavo bendrovei po to, kai buvo pateiktas skundas dėl VMI patikrinimo akto ir sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, yra atsakingi už delspinigių padidėjimą ir ar tiems vadovams, kuriems teismas nustatė pareigą sumokėti mokestį, o jo nesumokėjimą vertino kaip pagrindą priteisti žalą, kilo pareiga inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, kol ginčas nebuvo galutinai išspręstas.

107.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė turi įrodyti, o teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo ir priimdamas sprendimą, turi nustatyti, kas iš įmonės valdymo organų ar kitų atsakingų asmenų atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių atsirado žala, pasireiškusi delspinigių priskaičiavimu, kada ir kam atsirado prievolė sumokėti tiek priskaičiuotus mokesčius, tiek ir papildomus delspinigius.

108.       Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartimi, kuria BUAB „Energetikos tiekimo bazė“ bankrotas pripažintas tyčiniu, nustatytu prejudiciniu faktu, kad bendrovė jau 2008 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki ir jai turėjo būti keliama bankroto byla, sprendė, kad šis momentas patenka į atsakovės A. B.-R., taip pat ir I. N. vadovavimo įmonei laikotarpį. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, A. B.-R., o vėliau ir I. N. nevykdžius pareigos laiku inicijuoti nemokumo bylos iškėlimą įmonei, buvo pažeista tiek ABĮ 38 straipsnio 3 dalis, tiek ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis, kuri nustatė pareigą bendrovės vadovui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl ko tiek pačiai įmonei, tiek ir jos kreditoriams buvo padaryta žala.

109.       Pagal ginčui aktualios redakcijos ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis nustatė, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

110.       Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisės normą, išaiškinta, kad tuo atveju, jei yra reiškiamas ieškinys dėl atsakomybės už pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą, teismas turi įvertinti, ar ir kada ši pareiga kilo, ar bendrovės vadovas šią pareigą pažeidė ir kokios šio pažeidimo teisinės pasekmės. Tam, kad būtų konstatuotas įmonės vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018 53, 54 punktai, 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-823/2022 25 punktas ir kt.).

111.       Taigi sprendžiant dėl atsakomybės už žalą, padarytą pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, byloje turi būti nustatyta, kada įmonės vadovas (vadovai) sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktą, ir tik tokį momentą nustačius galima spręsti, kurie atsakovai ir kada pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

112.       Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-969/2021 50 punktas). Tai darydamas teismas, be kita ko, turi atsižvelgti į tai, ar įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime esantis teiginys, kuriuo kaip prejudiciniu faktu remiasi ginčo šalis, pagal savo turinį yra teismo nustatyta faktinė aplinkybė (faktas), ar byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisinis įvertinimas. Pažymėtina, kad, kitaip nei teismo įsiteisėjusiu sprendimu nustatyta faktinė aplinkybė, kuri, remiantis CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatomis, kitoje byloje, kurioje dalyvauja tie patys asmenys, nebegali būti iš naujo nustatoma ir ginčijama, teismo nustatytos faktinės aplinkybės teisinis vertinimas gali skirtis, priklausomai nuo konkrečios bylos nagrinėjimo dalyko ir konkrečioje byloje taikytinų teisės normų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-823/2022 33 punktas).

113.       Taigi, viena vertus, BUAB „Energetikos tiekimo bazė“ nemokumo momentas (ir atitinkamai atsakovių A. B.-R. ir I. N. pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo atsiradimo momentas), kaip pagrįstai konstatavo šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, buvo nustatomas sprendžiant klausimą dėl BUAB „Energetikos tiekimo bazė“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kita vertus, su šios atsakovių pareigos vykdymu susijusios faktinės aplinkybės nurodytoje byloje teismų buvo nustatomos ir vertinamos būtent tyčinio bankroto aspektu, t. y. tik tiek, kiek tai buvo būtina siekiant patvirtinti arba atmesti teiginius, kad BUAB „Energetikos tiekimo bazė“ buvo privesta prie bankroto tyčia. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad žalos atlyginimo byloje teismo nesaisto tyčinio bankroto byloje atliktas teisinis nemokumo aplinkybės vertinimas.

114.       Kaip minėta, VMI 2007 m. sausio 19 d. sprendimas „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. (27.183)-256-25, kuriuo buvo pakeistas 2006 m. spalio 31 d. patikrinimo aktas, apskaičiuojant bendrovei 9 677 680,84 Eur mokėtinų į biudžetą mokesčių, teisėtumas ir pagrįstumas buvo ginčijamas teismine tvarka ir tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2011 m. vasario 23 d. priėmus nutartį buvo galutinai išspręstas ginčas – mokesčių mokėtojo (įmonės) skundas buvo atmestas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, vertinant retrospektyviai, galima būtų sutikti su pirmosios instancijos teismu, kad UAB „Energetikos tiekimo bazė“, kaip nustatyta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartyje, jau 2008 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, nes turėjo pradelstų skolų, t. y. nesumokėtų mokesčių ir delspinigių, kurie buvo priskaičiuoti VMI atlikus UAB „Energetikos tiekimo bazė“ mokestinį patikrinimą. Kita vertus, teisine prasme nemokumas ir su juo susijusi pareiga inicijuoti bankroto bylos iškėlimą atsirado tada, kai baigėsi šalių mokestinis ginčas, nagrinėjamu atveju – Lietuvos vyriausiam administraciniam teismui 2011 m. vasario 23 d. nutartimi atmetus UAB „Energetikos tiekimo bazė“ skundą. Teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad kai įmonė ginčija skolą, ši skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-502/2013, 2018 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1094-330/2018; 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1415-450/2020). Remiantis paminėta teismų praktika, konstatuotina, kad kol nebuvo išspręstas ieškovės ir VMI ginčas dėl mokestinio patikrinimo ir priskaičiuotų nesumokėtų mokesčių, baudų ir delspinigių bei nebuvo priimtas įsiteisėjęs galutinis teismo sprendimas dėl ginčo, tuo metu bendrovei skirtingais laikotarpiais vadovavusiems atsakovams nebuvo pareigos VMI mokestinės nepriemokos įskaityti į UAB „Energetikos tiekimo bazė“ pradelstų įsipareigojimų sudėtį ir, atitinkamai, inicijuoti bankroto bylos.

115.       Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino. Priešingai, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, bendrovės nemokumo atsiradimo momentą pirmosios instancijos teismas vertino formaliai ir retrospektyviai, visiškai nevertindamas nemokumo atsiradimo teisine prasme, t. y nevertino, ar pareiga laiku inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, esant mokestiniam ginčui, iš tiesų kilo atsakovėms A. B.-R. ir po jos vadovės pareigas vėliau ėjusiai I. N..

116.       Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas ir aptariamu aspektu visiškai neatskleidė bylos esmės, nes nevertino, ar atsakovai, kurie vadovavo bendrovei po to, kai buvo pateiktas skundas dėl VMI patikrinimo akto ir sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, remiantis MAĮ 110 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 2 dalimi, iš tiesų yra atsakingi už delspinigių padidėjimą ir ar tiems vadovams kilo pareiga inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, kol mokestinis ginčas dar nebuvo galutinai išspręstas.

Dėl atsakovo S. R. civilinės atsakomybės

117.       Nustatyta, kad paskutinis direktoriaus pareigas bendrovėje ėjo atsakovas S. R., kuris, kaip patvirtina byloje esantis Juridinių asmenų registro išrašas, iš pareigų atsistatydino 2010 m. lapkričio 4 d., t. y. dar iki pasibaigiant įmonės ir VMI mokestiniam ginčui ir, kaip minėta, iki nemokumo atsiradimo teisine prasme, t. y. iki buvo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartis. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad S. R. atsistatydino iš užimamų direktoriaus pareigų niekam neperdavęs bendrovės valdymo, turto ir dokumentų, nepadengęs VMI nepriemokos, neinicijavęs įmonės nemokumo bylos iškėlimo, priteisė ieškovei 1 790 373,85 Eur žalos atlyginimą (papildomai priskaičiuotų delspinigių nuo jo vadovavimo įmonei pradžios (2009 m. liepos 8 d.) iki bankroto bylos iškėlimo).

118.       Kaip jau buvo minėta, kol nesibaigė UAB „Energetikos tiekimo bazė“ ir VMI mokestinis ginčas, atsakovai (buvę įmonės vadovai) dar neturėjo atsiskaitymų su VMI pareigos, t. y. neturėjo pareigos VMI mokestinės nepriemokos įskaityti į UAB „Energetikos tiekimo bazė“ pradelstų įsipareigojimų sudėtį ir, atitinkamai, inicijuoti bankroto bylos. Dėl to, nagrinėjant bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų spręsti ne tik dėl to, ar kilo prievolė ir, jeigu taip, tai kuriam iš atsakovų, ėjusių UAB „Energetikos tiekimo bazė“ vadovo pareigas, sumokėti priskaičiuotus papildomus delspinigius, pasibaigus mokestiniam ginčui, bet taip pat turėtų nustatyti ir tinkamą subjektą, turėjusį pareigą laiku inicijuoti bankroto bylos iškėlimą įmonei po mokestinio ginčo išnagrinėjimo, bei spręsti dėl tokio subjekto civilinės atsakomybės.

119.       Pažymėtina tai, kad ginčui aktualios redakcijos ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis pareigą inicijuoti bankroto bylos iškėlimą tuo atveju, jei įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nustatė ne tik įmonės vadovui, bet ir savininkui (savininkams). Byloje esantis Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad UAB „Energetikos tiekimo bazė“ akcininke buvo JAV registruota įmonė „Langford Group Holding“ L.L.C. Taigi nagrinėjamu atveju susiklosčius tokiai situacijai, kad, S. R. atsistatydinus iš UAB „Energetikos tiekimo bazė“ vadovo pareigų, kito vadovo bendrovės akcininkė „Langford Group Holding“ L.C.C. nepaskyrė, todėl svarstytina, ar šiuo atveju tokia pareiga neatsirado įmonės savininkui.

120.       Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad UAB „Energetikos tiekimo bazė“ akcininkės „Langford Group Holding“ L.L.C. steigėjas yra S. R., tačiau pažymėtina, kad patikimų įrodymų, patvirtinančių tokią pirmosios instancijos teismo išvadą, byloje nėra. VMI 2006 m. spalio 31 d. patikrinimo akte nurodoma tik tiek, kad S. R. buvo JAV registruotos įmonės „Langford Group Holding“ L.L.C. steigėjas tikrinimo laikotarpiu, t. y. 2000–2005 metais, tačiau byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad jis tebebuvo paminėtos JAV registruotos bendrovės steigėju tuo metu, kai baigėsi UAB „Energetikos tiekimo bazė“ ir VMI mokestinis ginčas teisme, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, pažodžiui atkartodamas aptariamus argumentus iš ieškinio ir VMI patikrinimo akto, šių aplinkybių nesiekė išsiaiškinti, neišaiškino ieškovei įrodinėjimo pareigos (CPK 179 straipsnio 1 dalis) ir taip neįvykdė savo pareigos teisingumo įgyvendinimo procese.

121.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų aiškintis, ar atsakovas S. R. iš tiesų buvo UAB „Energetikos tiekimo bazė“ akcininkės „Langford Group Holding“ L.L.C. steigėju tuo metu, kai baigėsi ieškovės ir VMI mokestinis ginčas, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2011 m. vasario 23 d. priėmus nutartį, ir kuomet bendrovei kilo pareiga sumokėti ne tik priskaičiuotus mokesčius, baudas ir delspinigius, bet ir papildomus delspinigius, kurie buvo skaičiuojami už visą ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinio išieškojimo sustabdymo laikotarpį. Tokiai aplinkybei pasitvirtinus, pirmosios instancijos teismas turėtų svarstyti, ar S. R., kaip UAB „Energetikos tiekimo bazė“ akcininkės „Langford Group Holding“ L.L.C. steigėjas, atsistatydinęs iš bendrovės vadovo pareigų ir nepaskyręs kito vadovo, galėtų būti atsakingas už visų papildomai priskaičiuotų delspinigių atlyginimą, pasibaigus mokestiniam ginčui.

122.       Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, be jau prieš tai paminėtų neteisėtų veiksmų, konstatavo, kad atsakovo S. R. neteisėti veiksmai taip pat pasireiškė tuo, kad bendrovė laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2005 m., neturėdama licencijos verstis kreditine veikla, su įmone susijusiais fiziniais asmenimis sudarė 25 beprocentines paskolos sutartis 11 353 633,92 Eur sumai, kurios ne tik neatnešė jokios ekonominės naudos UAB „Energetikos tiekimo bazė“, bet ir leido išvengti pajamų apmokestinimo.

123.       Pažymėtina, kad visiškai analogišką argumentą dėl beprocentinių paskolos sutarčių sudarymo pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs ir vertindamas atsakovės Ž. B. neteisėtus veiksmus, t. y. konstatavęs, kad 25 beprocentinės paskolos sutartys 2000–2005 m. buvo sudarytos atsakovės Ž. B. vadovavimo bendrovei metu, vėliau nurodo, kad lygiai tokios pat beprocentinės paskolos sutartys buvo sudarytos atsakovo S. R. vadovavimo bendrovei metu. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, tik dar kartą patvirtina, kad bylą nagrinėjęs teismas, iš esmės atkartojęs ieškinio argumentus, visiškai neindividualizavo atsakovų neteisėtų veiksmų, t. y. net nevertino, kurio iš atsakovų vadovavimo bendrovei metu ar kuriam iš jų atstovaujant bendrovę buvo sudarytos paskolos sutartys, leidusios išvengti pajamų apmokestinimo.

124.       Be to, kaip jau buvo minėta, tam, kad būtų nustatytas pagrindas tenkinti BUAB „Energetikos tiekimo bazė“ bankroto administratoriaus pareikštą ieškinį dėl atitinkamo vadovo (šiuo atveju – S. R.) civilinės atsakomybės, be kita ko, turi būti nustatytas pakankamas priežastinis ryšys tarp neteisėtų bendrovės vadovo veiksmų ir įmonės bei jos kreditorių patirtų turtinių praradimų – sumažėjusios (išnykusios) galimybės patenkinti kreditorių reikalavimus iš įmonės turto. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendime nėra pasisakyta, koks priežastinis ryšys sieja nurodytus atsakovo S. R. neteisėtus veiksmus – paskolos sutarčių sudarymą su susijusiais fiziniais asmenimis (jeigu būtent jis sudarė tokias sutartis) – ir priteistą iš šio atsakovo žalą – papildomai priskaičiuotus delspinigius. 

125.       Taigi pirmosios instancijos teismas, priteisęs žalos atlyginimą iš atsakovo S. R., iš esmės nevertino, ar ieškovės reikalauta priteisti žala (papildomai priskaičiuoti delspinigiai) yra neteisėtų veiksmų, tokių kaip beprocentinių paskolos sutarčių sudarymas, padarinys, nesiaiškino ir nevertino, kurio iš atsakovų – S. R. ar Ž. B. – vadovavimo bendrovei laikotarpiu buvo sudarytos nurodytos beprocentinės paskolos sutartys, nenustatė, kuris iš atsakovų ar kitų subjektų (pvz., įmonės savininkas) turėjo pareigą laiku inicijuoti bankroto bylos iškėlimą ir ją pažeidė, nesiaiškino, kuris iš atsakovų yra atsakingas už visų papildomai priskaičiuotų delspinigių, pasibaigus mokestiniam ginčui, atlyginimą.

Dėl procesinės bylos baigties

126.       Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas turi pareigą visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Ieškinyje suformuluoti reikalavimai ir argumentai apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, todėl teismas, priimdamas sprendimą, turi įvertinti bei pasisakyti dėl visų byloje pareikštų reikalavimų (CPK 259, 263 straipsniai). Šiuo atveju, kaip jau ne kartą buvo minėta, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes neindividualizavo atsakovų neteisėtų veiksmų, nevertino, ar ieškovės reikalauta priteisti žala yra ieškinyje nurodytų neteisėtų veiksmų padarinys, ar ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas sutampa, nevertino ir nenustatinėjo, ar tie atsakovai, kurie vadovavo bendrovei po to, kai buvo pateiktas skundas dėl VMI sprendimo patvirtinti mokestinį patikrinimą, iš tiesų, remiantis MAĮ nuostatomis, turėjo prievolę padengti priskaičiuotus mokesčius, baudas ir delspinigius, įskaitant ir papildomus delspinigius, priskaičiuotus už visą ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinio išieškojimo sustabdymo laikotarpį, nevertino bendrovės nemokumo atsiradimo momento teisine prasme ir kuris iš atsakovų ir (ar) kitų subjektų turėjo pareigą laiku inicijuoti bankroto bylos iškėlimą ir šią pareigą pažeidė.

127.       CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato apeliacinės instancijos teismo teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nurodytos jos taikymo sąlygos – bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2011 ir kt.). Taigi įvertinusi ginčo esmę bei reikšmę ir tai, kad dėl tirtinų faktinių aplinkybių bei vertintinų įrodymų apimties ir pobūdžio byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, spręstino klausimo dėl ieškinio reikalavimų tikslinimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teisme dėl to nebuvo tinkamo proceso ir tai yra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės (svarbiausių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių) bei pagal byloje pateiktus įrodymus ir duomenis, kurie iš esmės nebuvo vertinti, o tik atkartoti perrašant ieškinio argumentus, bylos negalima teisingai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

128.       Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti to, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Šiuo atveju dėl tirtinų aplinkybių ir vertintinų įrodymų bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą visa apimtimi iš naujo, o po jos išsprendimo būtų eliminuota šalių teisė į apeliaciją, todėl yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

129.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nagrinėdamas bylą, teismas turi įvertinti visus teisiškai reikšmingus šalių argumentus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovai byloje kėlė klausimą tiek dėl priverstinio mokestinės nepriemokos ir delspinigių išieškojimo senaties termino (MAĮ 107 straipsnis), tiek ir dėl kreditoriaus galimos kaltės dėl išaugusios delspinigių sumos laikotarpiu nuo mokestinio ginčo pabaigos iki bankroto bylos iškėlimo įmonei, tačiau šiais aspektais pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė.

Dėl papildomų rašytinių paaiškinimų ir prašymų

130.       Po to, kai byla su atsakovų apeliaciniais skundais buvo perduota Lietuvos apeliaciniam teismui, buvo gauti šios nutarties 69-70 punktuose išvardinti atsakovų S. R., I. B., A. B.-R. prašymai, rašytiniai paaiškinimai.

131.       CPK 307, 318 straipsniai nustato, kad šalys turi teisę pateikti apeliacinį skundą ir atsiliepimą į jį. Tokie procesiniai dokumentai, kaip atsiliepimas į kitos šalies pateiktą atsiliepimą į apeliacinį skundą (nesvarbu, kad jis pavadintas rašytiniais paaiškinimais, tačiau savo turiniu šiuo procesiniu dokumentu iš esmės yra pasisakoma dėl atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų ir prašymų) CPK nėra numatytas. Be to, paminėti CPK 307, 318 straipsniai aiškiai nustato terminus, per kuriuos šalys turi teisę teikti apeliacinius skundus ir atsiliepimus į apeliacinius skundus bei nurodytos pasekmės, jei apeliacinis skundas ar atsiliepimas į apeliacinį skundą pateikiami praleidus šiuos terminus.

132.       Atsižvelgdama į tai bei vadovaudamasi proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, teisėjų kolegija atsakovų S. R., I. B. ir A. B.-R. papildomų rašytinių paaiškinimų, kuriuose, kaip minėta, iš esmės teikiami atsiliepimai į kitų šalių pateiktus atsiliepimus į apeliacinius skundus, tikslinamas / pildomas apeliacinis skundas, nepriima ir plačiau dėl jų nepasisako.

133.       Teisėjų kolegija taip pat nepriima ir kitų atsakovo S. R. rašytinių paaiškinimų (dokumentų), kuriuose jis kelia įvairius reikalavimus, teikia prašymus ir skundus (apeliacinius, atskiruosius, kasacinius) dėl bankroto administratoriaus nušalinimo ir baudos jam skyrimo, dėl atsisakymo atnaujinti bendrovės bankroto procesą, dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir pan., kadangi tokie reikalavimai (prašymai) ir juose dėstomi argumentai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas arba pateikti ne tam teismui, kuris yra kompetentingas nagrinėti tokius prašymus ir / ar skundus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

134.       Teisėjų kolegijai nusprendus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šalių bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjai                                                                        Marius Bajoras

                                                                                                Rasa Gudžiūnienė

                                                                                Gintaras Pečiulis