Civilinė byla Nr. e2S-205-803/2017

Teisminio proceso Nr.2-68-3-31038-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.5.1.; 3.5.18; 3.5.21.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (suinteresuoto asmens) K. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės  „Citadele“ banko pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys A. M., K. M., antstolis R. V..

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Apeliacinėje byloje sprendžiamas skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo pagrįstumas ir teisėtumas, vertinant, ar yra pagrindai nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo.

2. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – AB) „Citadele“ bankas kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti, kad: 1) skolininko A. M. sutuoktinės K. M. ½ dalis gaunamo atlyginimo nuosavybės teise priklauso jos sutuoktiniui A. M.; 2) skolininko A. M. sutuoktinės K. M. vardu atidarytoje AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ½  dalis esančių piniginių lėšų nuosavybės teise priklauso jos sutuoktiniui A. M.; 3) skolininko A. M. sutuoktinės K. M. vardu atidarytoje AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ½ dalis esančių piniginių lėšų nuosavybės teise priklauso jos sutuoktiniui A. M. ir priteisti iš skolininko A. M. AB „Citadele“ banko naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

3.  Nurodė, kad antstolis R. V., vykdydamas Vilniaus apygardos teismo išduoto 2013 m. spalio 23 d.  vykdomąjį raštą Nr. 2-4437-467/2013 dėl 481 605,85 Eur dydžio skolos bei procesinių palūkanų išieškojimą iš skolininko A. M. išieškotojo AB „Citadele“ banko naudai, areštavo  skolininko sutuoktinės K. M. gaunamą atlyginimą, pinigines lėšas, esančias AB SEB banke atidarytose skolininko sutuoktinės K. M. vardu sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškino, jog areštuotas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl teikiamas antstolio R. V. 2016 m. liepos 15 d. siūlymo pagrindu prašymas dėl skolininko turto dallies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

4. Antstolis R. V. atsiliepime su pareiškėjo prašymu sutiko. Nurodė iš esmės tapačius   pareiškėjo prašyme nurodytus argumentus. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į prašymą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 3 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimą tenkino, nustatydamas, jog skolininko A. M. sutuoktinės K. M. ½ dalis gaunamo atlyginimo nuosavybės teise priklauso skolininkui; jog AB SEB banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ½  dalis esančių piniginių lėšų nuosavybės teise priklauso skolininkui.

6. Teismas nustatė, jog bendras sutuoktinių turtas – gaunamas darbo užmokestis bei piniginės lėšos, esančios sąskaitose - nėra padalintas, todėl, nesant duomenų apie pakeistą sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto teisinį režimą, bei tai, kad nenustatytos aplinkybės, leidžiančios nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, yra pagrindas nustatyti skolininko dalį bendrame turte tam, kad būtų galima vykdyti išieškojimą iš skolininkui A. M. priklausančios turto dalies.

III. Atskirojo skundo argumentai

7.  Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo K. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartį  ir priimti naują nutartį, kurioje: 1) pripažinti, jog K. M. vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esanti 1743,42 Eur suma ir sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esanti 39,90 Eur suma yra jos asmeninė nuosavybė ir įpareigoti antstolį panaikinti areštą bei kitus taikomus apribojimus šioms lėšoms; 2) nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, nustatant, jog skolininkui A. M. nepriklauso jokia dalis lėšų, esanti jos vardu atidarytose banko sąskaitose, gautos Vilniaus rajono administracijos išduotos pašalpos bei gaunamo darbo užmokesčio ar kitų gaunamų pajamų; 3) panaikinti apribojimus, taikomus aukščiau nurodytoms pajamoms. Nurodomi tokie esminiai argumentai:

      7.1. apeliantei siųsti procesiniai dokumentai neįteikti ir grąžinti teismui, teismas nesiėmė jokių priemonių informuoti apeliantės apie nagrinėjamą pareiškimą įteikiant procesinius dokumentus kitais adresais, apie pareiškimo nagrinėjimą nebuvo pranešta viešo paskelbimo būdu, todėl apeliantė neturėjo galimybės pateikti atsikirtimų bei rašytinių įrodymų nagrinėjant pareiškimą pirmosios instancijos teisme, dėl ko yra pagrindas priimti  rašytinius įrodymus apeliacinės instancijos teisme;

       7.2. santuoka su skolininku sudaryta 2015 m. sausio 5 d., todėl bankų sąskaitose buvusios piniginės sumos iki santuokos su skolininku sudarymo pripažintinos asmeninėmis K. M. lėšomis ir joms netaikomas bendrosios jungtinės nuosavybės turto teisinis režimas;

      7.3. apeliantei 2016 m. balandžio 12 d. pervesta 418 Eur pašalpa gimus vaikui patenka į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 739 straipsnyje nurodytas sumas, iš kurių draudžiama atlikti išieškojimo veiksmus;

      7.4. būtinybę nukrypti nuo lygių dalių principo pagrindžia skolininko sunki turtinė padėtis bei mažamečių vaikų interesai. Nurodo, jog skolininkas nedirba, neturi nekilnojamojo bei kito registruoto turto, apeliantė gauna 380 Eur (neatskaičius mokesčių) atlyginimą, iš kurio turi užtikrinti tiek savo su skolininku, tiek ir trijų mažamečių vaikų poreikius. Mano, jog skiriant dalį savo gaunamų pajamų sutuoktinio asmeninių prievolių vykdymui būtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai. Kadangi apeliantės ir sutuoktinio mėnesines pajamas sudaro 1 MMA, skolininkui nepriklauso jokia dalis apeliantės gaunamo darbo užmokesčiobei kitos gaunamos pajamos, įgytos santuokoje su A. M.. 

8. Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys antstolis R. V. ir A. M. atsiliepimų į apeliantės K. M. atskirąjį skundą pagal CPK 335 straipsnio 2 dalį nepateikė.

        Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, apeliantei įrodinėjant kelis aspektus: jog dalis lėšų dėl asmeninio pobūdžio nėra bendroji jungtinė nuosavybė, jog iš  gautos išmokos gimus vaikui išieškojimas apskritai negalimas, o turtinė padėtis ir nepilnamečių vaikų interesai sudaro pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo.

Dėl apeliantės prašymo priimti naujus rašytinius įrodymus

10. Pagal įstatymą atskirųjų skundų nagrinėjimui taikomos teisės normos, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). CPK 306 straipsnio 3 dalis nustato, kad kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti šio Kodekso 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. CPK 314 straipsnyje nurodoma jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

11. Atsižvelgiant į tai, kad K. M. nebuvo pranešta apie pradėtą civilinį procesą, dėl ko ji neturėjo galimybės pateikti rašytinių įrodymų nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo (apeliantei siųsti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, apie pareiškimo nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka nebuvo paskelbta viešai teismų informacinėje sistemoje), o rašytiniai įrodymai turi teisinės reikšmės sprendžiant pareiškėjo prašymą, todėl yra pagrindas prijungti apeliantės teikiamus su atskiruoju skundu rašytinius įrodymus ir juos vertinti nagrinėjant atskirąjį skundą.

Dėl skolininko turto dalies nustatymo

12. Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens, išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, materialinės teisės normose įtvirtinta galimybė nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnis).

13. Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), todėl tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta,  antstolis aprašo ir areštuoja  bendrą turtą bei pasiūlo  išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis).

14. Nustatyta, kad antstolis R. V. vykdo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 23 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-4437-467/2013 dėl skolos ir vykdomajame dokumente nurodytų palūkanų išieškojimo iš skolininko A. M. išieškotojo AB „Citadele“ banko naudai. Nustatęs, jog skolininkas turi bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine K. M. turto, antstolis areštavo turtą ir pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, dalies nustatymo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino, nustatydamas, jog apeliantės vardu atidarytose banko sąskaitose ½  dalis esančių piniginių lėšų bei ½ dalis iš darbo užmokesčio  nuosavybės teise priklauso skolininkui A. M..

15. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog nagrinėjant pareiškėjo prašymą ir nustatant skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje buvo vertinti tik pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai bei pareiškėjo ir antstolio argumentai. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui sąskaitų išrašus, iš kurių matyti, jog dalis lėšų į jos sąskaitas buvo pervesta iki santuokos su skolininku sudarymo, be to, pervesta ir suma, patenkanti į CPK 739 straipsnyje numatytus išieškojimo apribojimus. Taigi nustatant skolininko turto dalį vykdymo procese, turi būti atsižvelgta į santuokos sudarymo bei turto teisinio režimo pasikeitimo aplinkybes ir įvertinta minėtų aplinkybių reikšmė nustatant skolininko turto dalį apeliantei priklausančiose banko sąskaitose (CPK 178 straipsnis).

16. Apeliantė taip pat pateikdama su atskiruoju skundu rašytinius įrodymus įrodinėja, jog dėl mažamečių vaikų interesų apsaugos bei turtinės padėties yra pagrindas nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismui konstatuojant, jog nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių prezumpcijos, nebuvo atskleistos visos bylos aplinkybės. Pažymėtina, jog  atsižvelgiant į tai, kad apeliantei pareiškimas nebuvo įteiktas, o apeliantės argumentai išdėstyti bei įrodymai pateikti tik teikiant atskirąjį skundą, nagrinėjant pareiškėjo prašymą nebuvo įvertinti apeliantės argumentai, susiję su įrodinėjamu pagrindu nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo. Tokiu atveju sprendžiant skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo klausimą, t. y. ar skolininkui priklauso ½ dalis apeliantės gaunamo darbo užmokesčio, turėtų būti įvertintos ir aplinkybės, kurios, apeliantės manymu, sudaro pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnis).

17.Atsižvelgiant į tai, kad neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylą išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme bus pažeista šalių teisė į apeliaciją, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartis naikinama ir turto dalių bendrojoje nuosavybėje nustatymo klausimas perduodamas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

n u t a r i a :

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartį ir pareiškėjo akcinės bendrovės „Citadele“ banko pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. 

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                                 Rūta Petkuvienė