Civilinė byla Nr. e2A-143-450/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00521-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.19; 3.3.1.19.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skinest Baltija“ ir atsakovės akcinės bendrovės „LTG Cargo“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skinest Baltija“ ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ ir akcinei bendrovei „LTG Cargo“ dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Skinest Baltija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovių akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – ir LG) bei AB „LTG Cargo“ (toliau – ir Cargo; abi kartu – atsakovės) solidariai priteisti ieškovei 534 906,54 Eur ir bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Ieškovė nurodė, kad jos pagrindinė veikla yra įvairių atsarginių dalių visų tipų riedmenims ir viršutinių kelio statinio medžiagų tiekimas Europoje, Skandinavijoje, Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (toliau – NVS) šalyse; geležinkelio kelių tiesimas, projektavimas, priežiūra, remontas; krovininių vagonų nuoma, pardavimas. Lietuvos geležinkelių įmonių grupė nuo 2010 iki 2017 metų aktyviai vykdė viešuosius pirkimus, iš dalį jų laimėjusios ieškovės ji įsigijo prekių ir (ar) paslaugų už 33 058 480,50 Eur. Atskirais šio laikotarpio metais ieškovės pardavimai LG įmonių grupei sudarė nuo 12 iki 51 proc. visų ieškovės pajamų. Per 2010–2017 metus ieškovė su LG sudarė 134 sutartis, kurių bendra vertė – 39 492 234 Eur, su LG krovinių vežimo direkcija – 32 sutartis, kurių bendra vertė – 3 319 989 Eur, su kitomis LG dukterinėmis įmonėmis sudaryta 18 sutarčių, kurių bendra vertė – 376 945,10 Eur. 2018–2020 metais su LG įmonių grupe sudarytos tik 5 sutartys, kurių bendra vertė – 269 510 Eur.

3.       LG 2017 metais nustojus vykdyti viešuosius pirkimus, ieškovė kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą (toliau – VPT), Lietuvos Respublikos valstybės kontrolę ir teismus dėl neteisėtų LG įmonių grupės veiksmų. LG įmonių grupė viešųjų pirkimų nebevykdė, t. y. ieškovei buvo neteisėtai eliminuota galimybė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir, juos laimėjus, tiekti prekes (teikti paslaugas). Ieškovė nuo 2018 metų iš esmės nesudarė sutarčių su LG įmonių grupe, o 2018 metais ieškovės pajamos iš esmės buvo gautos vykdant anksčiau sudarytas viešųjų pirkimų sutartis. AB „Lietuvos geležinkeliai“ savo dukterinių bendrovių AB „LTG Cargo“, AB Vilniaus lokomotyvų remonto depo (toliau – VLRD) ir UAB Geležinkelio tiesimo centro nelaiko perkančiosiomis organizacijomis ar perkančiaisiais subjektais ir dėl šios priežasties dukterinės bendrovės, vykdydamos pirkimus (sudarydamos sutartis), netaiko viešuosius pirkimus reglamentuojančių įstatymų nuostatų. VPT nusprendė, kad LG grupės įmonės turėtų būti pripažintos perkančiosiomis organizacijomis ir LG įmonių grupei perkant prekes, paslaugas ar darbus turėtų būti taikomi Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – PĮ) reikalavimai. Nepaisydamos tokių VPT išvadų, LG grupės įmonės toliau nevykdė viešųjų pirkimų, atsakovės savęs nelaikė perkančiosiomis organizacijomis. Ieškovė kreipėsi į teismus, atsakovais dėl konkrečių pirkimų patraukdama ir šios bylos atsakoves. LG įmonių grupė viešųjų pirkimų nevykdo, tokiu elgesiu iš esmės riboja (LG įmonių grupės nuožiūra) konkurenciją rinkoje, nesilaiko valstybės ir privataus sektoriaus balanso. 

4.       Ieškovės teigimu, visos atsakovės nevykdė įstatymų nustatytos pareigos organizuoti viešuosius pirkimus; tikėtina sudarė sutartis, susitarimus, pirko prekes ir paslaugas, nesilaikydamos įstatymų, pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėtus veiksmus LG atliko kartu su dukterinėmis bendrovėmis – VLRD ir Cargo. Kadangi neįmanoma atskirti, kurios LG funkcijos buvo perduotos VLRD, Cargo, o vėliau VLRD ir Cargo tarpusavyje perdavinėjo funkcijas viena kitai, ieškovė jos patirtą žalą prašo priteisti atsakovių solidariai. Atsakovės, turėdamos pareigą organizuoti viešuosius pirkimus, to neatliko, t. y. darė tęstinį pažeidimą ir jo nenutraukė iki šiol.

5.       Dėl atsakovių padaryto delikto ieškovė negalėjo gauti tikėtinų pajamų (pelno). Ieškovė negautą pelną apskaičiavo įvertinus tai, kiek ji 2010–2017 metais vidutiniškai gaudavo pajamų iš LG įmonių grupės pirkimų, atėmus visas jos dėl šių prekių (paslaugų) patirtas sąnaudas. Pažymėjo, kad nepretenduoja į visų LG įmonių grupės pirkimų pajamas, tačiau septynerių metų praktika įrodo, jog nebuvo, kad ieškovė nelaimėtų pirkimų dalies ar negautų pajamų iš LG įmonių grupės.

6.       Ieškovės teigimu, yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovių atlikto delikto ir ieškovės negauto pelno: jeigu atsakovės būtų organizavusios viešuosius pirkimus, jų dalį ieškovė būtų laimėjusi bei gavusi pelno. Ieškovės pajamos iš LG įmonių grupės, atsižvelgiant į aštuonerių metų (2010–2017 metai) istoriją, galėjo būti gautos ir 2018–2021 metais, jos pajamos iš LG įmonių grupės nuo 2010 iki 2017 metų buvo nuo 1,48 mln. Eur iki 11,99 mln. Eur; ieškovės pelningumas iš bendradarbiavimo su LG įmonių grupe buvo nuo 9 670,84 Eur nuostolio iki 578 544,93 Eur pelno, taigi per aštuonerių metų laikotarpį vidutiniškai 183 396,53 Eur pelno. Dėl to galima teigti, kad, jeigu nebūtų neteisėtų LG įmonių grupės veiksmų, ieškovė būtų gavusi vidutines nurodyto laikotarpio pajamas. Ieškovė siekia prisiteisti žalą, patirtą per paskutinių trejų metų laikotarpį, konkrečiai – 2018 m. gegužės mėn. – 2021 m. balandžio mėn. (35 mėn.). Dėl atsakovių neteisėtų veiksmų nurodytu laikotarpiu ieškovės patirta žala (negautas pelnas) yra 534 906,54 Eur (183 396,53:12 mėn. x 35 mėn.).

7.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimu nagrinėjamoje byloje iš dalies patenkino ieškinį ir ieškovei solidariai priteisė iš atsakovių AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB ,,LG Cargo“ 177 402,20 Eur, kitą ieškinio dalį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei UAB ,,Skinest Baltija“ iš atsakovės AB „LTG Cargo“ 186 735,87 Eur žalos atlyginimą, kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš ieškovės UAB ,,Skinest Baltija“ atsakovei AB ,,LTG Cargo“ 8 512,23 Eur bylinėjimosi išlaidas, o atsakovei AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ – 24 924,36 Eur bylinėjimosi išlaidas.

9.       Teismas nustatė, kad 2018–2021 metais atsakovės didžiąją pirkimų dalį vykdė ne vadovaudamosi viešuosius pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais, o pagal savo pačių patvirtintas vidines tvarkas. Ieškovės teigimu, šiuo laikotarpiu dėl tokių atsakovių neteisėtų veiksmų (neveikimo) ieškovės sandorių, sudarytų su LG įmonių grupe, skaičius iš esmės sumažėjo, negautas pelnas (patirta žala) dėl atsakovių veiksmų sudarė 534 906,54 Eur. Pasisakydamas dėl prašomos atlyginti žalos dydžio teismas atkreipė dėmesį į apeliacinės instancijos teismo šioje byloje išsakytus argumentus.  

10.       Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-150-910/2024 išaiškino, kad nagrinėjamoje byloje dėl galimos atsakovių civilinės atsakomybės spręstina ne pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 107 straipsnio 2 dalies nuostatas ir šios nutarties 42 punkte aptartus kasacinio teismo išaiškinimus dėl perkančiosios organizacijos civilinės atsakomybės už tiekėjo patirtus nuostolius būtinų sąlygų, bet pagal generalinio delikto taisyklę (nutarties 40 punktas); taip pat padarė išvadą, kad ieškovė įrodė, jog ginčo laikotarpiu atsakovės, atitikdamos perkančiųjų organizacijų teisinį statusą, pažeidė pareigą prekes, paslaugas, darbus pirkti viešųjų pirkimų tvarka, ir aplinkybės, kad atsakovės konsultacijas su išorės teisės ekspertais atliko, įsiregistravo centrinėje viešųjų pirkimų sistemoje kaip perkantieji subjektai ir pirkimus pradėjo vykdyti pagal viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus tik po VPT 2019 m. birželio 7 d. atlikto tikrinimo, ieškovės inicijuotose civilinėse bylose teismų priimti procesiniai sprendimai patvirtina, jog atsakovės savo veikloje pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, taigi įrodo jų kaltą elgesį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 3 dalis), kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą.

11.       Ieškovė jai padarytos žalos dydį įrodinėjo tiek procentine išraiška įprastai praeityje jos kasmet laimėtų viešųjų pirkimų (28 proc.), tiek galimybėmis patiekti prekes mažesne kaina, nei jas ginčo laikotarpiu įsigijo atsakovės iš kitų jų pasirinktų tiekėjų. Siekiant nustatyti ieškovės patirtos žalos negautų pajamų forma dydį, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartimi byloje buvo paskirta teismo ekspertizė, tačiau teismo eksperto išvadas dėl ieškovės negauto pelno apskaičiavimo 2020 ir 2021 metais taikytų antkainių apeliacinės instancijos teismas laikė prieštaringomis. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad šių prieštaravimų pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu nesiaiškino ir nepašalino, vertino, jog yra reikšminga nustatyti, kokia atsakovių ginčo laikotarpiu vykdytų pirkimų dalis turėjo būti, bet nebuvo įvykdyta viešųjų pirkimų normų reglamentuota tvarka.

12.       Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl ieškovės patirtos žalos (negautų pajamų) dydžio, išsamiai ir objektyviai neištyrė byloje esančių duomenų visumos, nepašalino teismo ekspertizės akte, atsakant į antrąjį klausimą, esančių prieštaravimų, kurie kelia abejonių dėl ekspertizės akte apskaičiuoto negauto pelno dydžio pagrįstumo, nepatikslino šalių įrodinėjimo pareigos ir nepasiūlė atsakovei pateikti papildomų įrodymų nesutikimui su ieškovės reikalaujamų negautų pajamų dydžiu pagrįsti. 

13.       Atsakovės 2024 m. gegužės 13 d. pateikė patikslintus 2022 m. kovo 2 d. ir 2022 m. balandžio 19 d. teismui jau teiktus duomenis apie sandorius (užsakymus), nurodydamos, kurie iš jų sudaryti ir viešųjų pirkimų būdu. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 12 d. nutartimi byloje buvo paskirta papildoma ekspertizė (toliau – papildoma teismo ekspertizė).

14.       Teismas pastebėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartyje pažymėta, jog pats teismo ekspertas nurodė, kad antkainiai nuo 2014 iki 2019 metų nuosekliai augo, todėl neaišku, kodėl 2020 metais antkainis galėtų būti gerokai mažesnis nei buvo 2019 metais. 

15.       2024 m. birželio 5 d. teismo posėdžio metu apklaustas teismo ekspertas paaiškino, kad egzistuoja įvairūs antkainio apskaičiavimo metodai, ir vienas iš jų – ,,befor and after“ („prieš ir po“) metodas, kuris reiškia, jog nukentėjusi šalis būtų taikiusi tokį patį antkainį, kokį taikė iki įvykio, t. y. iki 2020 metų. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta jokių patikimų duomenų, kurie paaiškintų, kodėl prognozuojamas 2020 metų antkainis galėtų būti gerokai mažesnis nei faktiškai buvo 2019 metais. 

16.       Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes teismas įvertino, kad antkainis, kuris nuolat augo nuo 2014 metų, 2020 metais nebūtų buvęs mažesnis nei buvo 2019 metais, todėl vadovavosi eksperto apskaičiavimu, kad ieškovė tokiu atveju galbūt būtų uždirbusi 186 735,87 Eur grynojo pelno, jei tiriamuoju laikotarpiu (2018 m. gegužės 1 d.–2021 m. balandžio 30 d.) būtų pardavusi Cargo ir VLRD prekes mažesne kaina, nei jos buvo įsigytos Cargo ir VLRD. Teismas pažymėjo, kad ekspertizės metu nustatyta, jog Cargo ir VLRD sandoriai, identifikuoti atsakovių 2024 m. gegužės 10 d. rašytinių paaiškinimų priede Nr. 1, priede Nr. 2 bei papildomai identifikuoti priede Nr. 4 ir priede Nr. 5, neturi įtakos 2023 m. gegužės 25 d. teismo ekspertizės akto Nr. A1873(SKvLG) antrojo klausimo išvadoms. 2024 m. gegužės 10 d. rašytinių paaiškinimų priede Nr. 4 ir priede Nr. 5 nurodytos prekės, pirktos pagal viešųjų pirkimų procedūras nepateko į negauto pelno skaičiavimo lentelę, nes jų nėra ieškovės tiekėjų atsakymuose į ieškovės pateiktas užklausas.

17.       Teismas įvertino, kad nėra pagrindo vadovautis teismo eksperto atliktu žalos dydžio apskaičiavimu, remiantis ieškovės nurodytu faktiškai buvusiu 2021 metais antkainiu, netaikant antkainių korekcijos. Pirma, teismo posėdžio metu apklaustas teismo ekspertas pažymėjo, kad skaičiuojant galima būtų neatlikti antkainio korekcijų, tačiau tik tuo atveju, jei žala būtų skaičiuojama pagal kitą metodą, kuriam pritaikyti duomenų į bylą nepateikta. Antra, teismas sutiko su atsakovių pozicija, kad šiuo atveju ieškovės pateiktas klausimas laikytinas nekorektišku: ekspertas atsakydamas turėjo skaičiuoti 2020 metais patirtą žalą, tačiau pašalindamas pritaikytas korekcijas, tai eliminavo ekspertui galimybę remtis jo pasirinktu nurodytu tinkamiausiu metodu. Be to, ieškovė į bylą nepateikė jokių duomenų apie konkurencijos padidėjimą 2021 metais, dėl to turėtų būti taikomas tų metų gerokai mažesnis antkainis, apskaičiuojant 2020 metais patirtą žalą. Teismas teisinga pripažino atsakovių pastabą, kad prašomas taikyti apskaičiavimui 2021 metų antkainis sutampa su šios nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimo data, dėl to būtų nekorektiška vadovautis nurodomu 2021 metų antkainiu. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas laikė, kad ieškovė pagrindė ieškinio 186 735,87 Eur negautų pajamų (grynojo pelno) dalį.

18.       Ieškovės įrodymai bei, vertinant juos, pateiktos teismo eksperto išvados nėra paneigtos jokiais kitais byloje esančiais duomenimis; nėra paneigtas ieškovės nurodytas viešųjų pirkimų organizavimo modelis, t. y. pirma, ieškovė dalyvauja viešajame pirkime ir kreipiasi į savo tiekėją užsakydama prekes, antra, užsakytas prekes pristato perkančiajai organizacijai, ir tokiu būdu atitinkamo kiekio prekių sandėliavimas nėra aktualus sprendžiant klausimą dėl galimybės įvykdyti pirkimus. Be to, 2024 m. spalio 17 d. teismo posėdžio metu pateikti papildomi rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė pagal minėtą veikimo modelį viešuosiuose pirkimuose turėjo galimybę užsakyti ir pristatyti prekes kontrahentui – turėjo žmogiškųjų išteklių ir apyvartinių lėšų prekėms įsigyti.

19.       Pradiniu ieškiniu reikalavimai buvo pareikšti trims atsakovėms – AB „Lietuvos geležinkeliai“, AB ,,LTG Cargo“ ir AB Vilniaus lokomotyvų remonto depas, kuris bylos nagrinėjimo metu buvo prijungtas prie AB ,,LTG Cargo“. Tokiu būdu visas VLRD teises ir pareigas, tame tarpe ir susijusias su ginčo pirkimais, perėmė atsakovė AB ,,LTG Cargo“, kuri atsakinga visa apimtimi dėl šioje byloje nustatytų neteisėtų veiksmų – nevykdė tinkamai pareigos organizuoti viešuosius pirkimus. Teismas nusprendė, kad tai sudaro pagrindą iš jos ieškovei priteisti 186 735,87 Eur negautų pajamų (grynojo pelno). Teismas įvertino, kad ieškinys atsakovei AB Lietuvos geležinkeliai, solidariai skolininkei, pareikštas nepagrįstai, nes neįrodyta, jog AB „Lietuvos geležinkeliai“ (ne)veikimas padarė lemiamą įtaką tiek Cargo, tiek ir reorganizuotos pirminės atsakovės VLRD elgesiui ginčo pirkimuose.  

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

20.       Ieškovė UAB „Skinest Baltija“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį dėl žalos atlyginimo priteisimo ir UAB „Skinest Baltija“ priteisti 221 380,53 Eur žalos atlyginimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1.                      Teismas nepagrįstai ieškovei nepriteisė 34 644,66 Eur negautų pajamų.

20.2.                      Teismo ekspertizės akte ekspertas nustatė atvejus, kada nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. ieškovė galėjo pristatyti prekes mažesne kaina nei iš kitų tiekėjų įsigijo Cargo ir VLRD, joms nevykdant viešųjų pirkimų, bei nustatė, kiek grynojo pelno ieškovė būtų gavusi, jeigu Cargo ir VLRD būtų iš ieškovės įsigijusios prekes. Ekspertas nustatė, kad ieškovė galimai būtų uždirbusi 177 402,20 Eur grynojo pelno (teismo ekspertizės akto 23 lapas, 2 klausimas).  

20.3.                      Pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad, apskaičiuojant ieškovės patirtą žalą, turėtų būti taikomas 22,36 proc. dydžio antkainis, o ne 7,78 proc. dydžio antkainis, kuris faktiškai ieškovės buvo taikomas 2021 metais prekiaujant su atsakovėmis. Nepagrįsta taikyti didesnį antkainį ir neatsižvelgti, kad 2021 ir 2022 metais taikytinas antkainis buvo daugiau nei dvigubai mažesnis nei taikytinas 2019 metais.

20.4.                      Ekspertas, teismo ekspertizės akte vertindamas 2021 ir 2022 metų ieškovės pardavimus, atsakovėms eliminavo dalį pardavimų, kurie buvo atlikti žemiau savikainos (teismo ekspertizės 13–14 lapai). Faktiniai prekybos duomenys tarp ieškovės ir atsakovių įrodo, kad 2021–2022 metais ieškovės taikytina pelno marža buvo mažesnė nei 2011–2019 metų laikotarpiu ir mažėjo: 2021 metais faktiškai taikytas 7,78 proc. antkainis, o 2022 metais – 5,38 proc.

20.5.                      Nepagrįstas sprendime nurodytas argumentas, kad šalių ginčas teismą pasiekė 2022 metais, todėl faktiniai tų metų prekybos ir taikytinos maržos duomenys turėtų būti vertinami kritiškai. Ieškovės ir atsakovių sandoriai sudaryti išimtinai viešųjų pirkimų būdu ir nė vienu atveju nebuvo konstatuota, kad ieškovės pasiūlyta kaina yra neįprastai maža. Kainos, kuriomis 2021–2022 metais prekes atsakovėms tiekė ieškovė, atitiko rinkos kainas ir taikytina marža buvo pagrįsta, o ne preziumuojama. Argumentas, kad ieškovė dirbtinai sumažino savo taikytinas maržas, niekuo nepagrįstas.

20.6.                      Teismo ekspertizės akte nepagrįstai buvo atlikta ieškovės taikytinos maržos 2021 metais korekcija, kadangi ekspertas be jokio loginio pagrindo neatsižvelgė į faktinę šalių tarpusavio prekybą. 2019 metais prekyba vyko įprastai ir nebuvo ekstraordinarių aplinkybių, galėjusių reikšmingai nulemti pelno maržos pokytį. Tuo tarpu 2020 metų pradžioje visame pasaulyje pradėjo plisti COVID-19, o to pasekmės ekonomikai labiausiai pasireiškė 2020–2022 metais, tai iš esmės ir atsispindi prekyboje tarp ieškovės ir atsakovių taikytinos maržos mažėjime.

20.7.                      Vertinant, koks kriterijus turėtų būti taikomas parenkant taikytiną maržą 2020 metais, reikėtų atsižvelgti į artimiausius metus, ekonomiškai labiausiai atitinkančius 2020 metus. Šiuo atveju tai yra 2021 metai. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į papildomos teismo ekspertizės akto išvadas atsakant į 4.3 klausimą, turėjo ieškovei priteisti 221 380,53 Eur žalos atlyginimą, kadangi 2020 metais pritaikius 7,78 proc. pelno maržą būtent tokią ieškovės patirtą žalą ir apskaičiavo ekspertas.

21.       Atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „LT Cargo“ atsiliepimu į ieškovės UAB „Skinest Baltija“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovės visas atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

21.1.                      Ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas, kadangi ji neįrodė priežastinio ryšio tarp ieškovės nurodytų neteisėtų atsakovės Cargo veiksmų ir ieškovės nurodytos žalos, be to, ieškovės žalai apskaičiuoti pateikti duomenys yra nepatikimi. Bylą apeliacine tvarka nagrinėjant pirmą kartą, ieškovė apeliaciniame skunde nekvestionavo teismo ekspertizės akte atlikto antkainio už 2021 metus perskaičiavimo, eliminuojant pardavimų žemiau savikainos įtaką.

21.2.                      Teismo ekspertas teismo ekspertizės akte aiškiai nurodė antkainio perskaičiavimo priežastis. Be to, 2024 m. birželio 5 d. teismo posėdyje ekspertas paaiškino, kad tam, jog netaikyti antkainio korekcijos, antkainio už 2021–2022 metus dydis turėtų būti skaičiuojamas kitu būdu (metodu) (ne pagal antkainių vidurkį, o pagal tai, kokius antkainius ieškovė taikė konkrečioms prekėms), kuriam taikyti ieškovė informacijos į bylą nepateikė. Tuo atveju, jeigu žala būtų skaičiuojama nešalinant nuostolingų sandorių, tuomet skaičiavimai turi būti atliekami ne pagal antkainių vidurkį, o ieškovei kyla pareiga pateikti įrodymus apie kiekvienai prekei taikytinus antkainius ir būtent pagal tai būtų skaičiuojama žala.

21.3.                      Ieškovė papildomai teismo ekspertizei uždavė nekorektišką klausimą – nustatyti, koks būtų atsakymas į teismo ekspertizės antrąjį klausimą, nurodant grynąjį pelną kiekvienais metais, jeigu 2020 metais ieškovės taikytas antkainis būtų toks pats, kaip 2021 metais, netaikant antkainio korekcijos, t. y. 7,78 proc. Šis klausimas pažeidė eksperto nepriklausomumą, todėl teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai atsisakė vadovautis papildomoje ekspertizėje, atsakant į tokį klausimą, nurodytu žalos dydžiu.

21.4.                      Ieškovė ieškinį pareiškė 2021 m. gegužės 11 d., todėl, vykdydama pirkimus su atsakovėmis 2021 metais, t. y. po ieškinio pateikimo, turėjo galimybę dirbtinai mažinti prekių antkainį, kad galėtų didinti tariamai patirtą žalą, ir vadovautis ieškovės 2021 metais taikytu antkainiu nebūtų korektiška. Aplinkybė, kad 2021 metais ieškovės teiktuose pasiūlymuose nurodytos kainos nebuvo pripažintos neįprastai mažomis, nepatvirtina bylai reikšmingų aplinkybių. Ieškovė nepateikė duomenų, kurie pagrįstų jos apeliaciniame skunde nurodytus COVID-19 (ar kitų aplinkybių) nulemtus rinkos pokyčius (kad mažėjo produktų pardavimo kainos).

21.5.                      Atsakovės atkreipė dėmesį ir į tai, kad teismo ekspertas 2024 m. birželio 5 d. teismo posėdyje nurodė, jog pati ieškovė ieškinyje, skaičiuodama tariamai patirtos žalos dydį už 2020 metus, taikė 11,84 proc., t. y. didesnį antkainį, nei savo apeliaciniame skunde prašo taikyti apeliacinės instancijos teismo. Ieškovės pozicija dėl tariamai patirtos žalos visu bylos nagrinėjimo metu nuolat kinta. Nuolat besikeičianti ieškovės pozicija, susijusi su žalos dydžiu ir su žalos apskaičiavimo būdu, rodo ieškovės siekį prisiteisti įmanomai didžiausią žalos dydį, nepriklausomai nuo jos apskaičiavimo būdų pagrįstumo.

21.6.                      Ieškovei tenka pareiga įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, įskaitant žalos dydį. Ieškovei neįrodžius jos (o ne teismo eksperto) pasirinkto apeliaciniame skunde nurodyto žalos dydžio apskaičiavimo metodo pagrįstumo, toks metodas laikomas nepagrįstu, o jo taikymo galimybė – neįrodyta.

22.       Atsakovė AB „LTG Cargo“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės AB „LTG Cargo“ ieškovei UAB „Skinest Baltija“ priteistas 186 735,87 Eur žalos atlyginimas, ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Skinest Baltija“ ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės visas atsakovės AB „LTG Cargo“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22.1.                      Ieškovei teko pareiga įrodyti, kad ji, nepaisant ginčo laikotarpiu turėtų įsipareigojimų kitiems pirkėjams (pvz., Europos, Skandinavijos, NVS), būtų turėjusi realias galimybes patiekti atsakovėms atitinkamas prekes ne tik už mažesnę nei atsakovės įsigijo iš kitų tiekėjų kainą, bet ir tai, jog ginčo laikotarpiu ji būtų turėjusi reikiamus prekių kiekius. Ieškovei nepateikus konkrečių įrodymų, kurie pagrįstų jos pajėgumą vykdyti tariamai su atsakovėmis sudarytas sutartis, priežastinis ryšys laikomas neįrodytu ir tai yra savarankiškas ieškinio atmetimo pagrindas.

22.2.                      Teismas skundžiamame sprendime dėl priežastinio ryšio egzistavimo pasisakė itin glaudžiai (žr., skundžiamo sprendimo 13 punktą), o išvadą, kad priežastinis ryšys egzistuoja, padarė formaliai įvertinęs teismo ekspertizės išvadą bei ieškovės 2024 m. spalio 17 d. pateiktus papildomus įrodymus. Ekspertizės akto 2.10 punkte pažymėta, kad žalos fakto, žalos dydžio, žalos ir neteisėtų veiksmų priežastinis ryšys nėra tyrimo objektas.

22.3.                      Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad ekspertas nenustatinėjo priežastinio ryšio bei, atsakant į antrą ekspertizės klausimą, ieškovės galimybė parduoti prekes atsakovėms buvo vertinama išimtinai mažesnės kainos aspektu (vertinant tiekėjų nurodytas kainas bei ieškovės nurodytas sąnaudas). Teismo ekspertizės akte ieškovės galimybės (jos pajėgumai ir ištekliai) pristatyti prekes nebuvo vertintos priežastinio ryšio aspektu.  

22.4.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovės 2024 m. spalio 17 d. į bylą pateikti įrodymai pagrindžia ieškovės pajėgumus dalyvauti pirkimuose ir, juos laimėjus, šiuos pirkimus įvykdyti. Ieškovės pažyma apie darbuotojų skaičių nepagrindžia, kiek ieškovė konkrečiu laikotarpiu turėjo darbuotojų, atsakingų už dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose ir už sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių vykdymą. Ieškovei nepateikus informacijos, kiek sutarčių vienu metu konkrečiu laikotarpiu ji vykdė, nėra įmanoma nustatyti, ar ieškovės žmogiškieji ištekliai būtų pakankami. Pažyma apie gautas paskolas iš AS „Skinest Rail“ nepagrindžia, kad ieškovei sudarius sutartis su atsakovėmis Cargo ir VLRD, ieškovė būtų turėjusi išteklių grąžinti paskolas ir vykdyti sutartis. Pažyma apie piniginių lėšų likutį mėnesio pabaigoje nepagrindžia ieškovės pajėgumų iš tiekėjų įsigyti prekes tuo momentu, kada vykdo atsakovių Cargo ir VLRD pirkimai.

22.5.                      Priežastinio ryšio įrodinėjimo pareiga apima pareigą ieškovei įrodyti, kad ji ginčo laikotarpiu turėjo reikiamus prekių kiekius ir jos veiklos modelis nelemia poreikio prekių sandėliuoti. Ieškovės pateiktuose tiekėjų patvirtinimuose (teismo ekspertizės akto 2.1 priedas) nenurodyti konkretūs prekių tiekimo terminai konkrečiu laikotarpiu; ieškovė nepateikė įrodymų, kokiais terminais prekės iš tiekėjų ieškovei būtų tiektos pandemijos laikotarpiu; ieškovė neįrodė, kad konkrečiu metu jos tiekėjai sandėlyje būtų turėję ir galėję pateikti konkrečiame pirkime reikiamą prekių kiekį.

22.6.                      Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 526 bei 2018 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 597 ieškovės ir LG ketinamus sudaryti sandorius pripažino neatitinkančiais nacionalinio saugumo interesų, kadangi ieškovės akcijas valdančios įmonių grupės „Skinest Rail“ savininkas O. O. turi didinančių riziką ir keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su Lietuvai nedraugiškų užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis. Teismas skundžiamu sprendimu iš esmės nusprendė, kad ieškovė, kuri kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams ir kuri, kaip įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, LG pagrįstai buvo pašalinta iš pirkimo procedūrų, patyrė žalą dėl negalėjimo dalyvauti pirkimuose, kuriuose ieškovės atitiktis nacionalinio saugumo aspektu net nebuvo įvertinta.

23.       Ieškovė UAB „Skinest Baltija“ atsiliepimu į atsakovės AB „LT Cargo“ apeliacinį skundą prašo AB „LTG Cargo“ apeliacinį skundą atmesti ir patenkinti UAB „Skinest Baltija“ apeliacinį skundą – pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį dėl žalos priteisimo ir priteisti ieškovei UAB „Skinest Baltija“ 221 380,53 Eur žalos atlyginimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

23.1.                      Aktualūs bylai yra teismo eksperto Rimo Butkevičiaus parengtas 2023 m. gegužės 25 d. teismo ekspertizės aktas Nr. A1873(SKvLG) ir 2024 m. rugsėjo 10 d. ekspertizės aktas Nr. A1873-02 (papildomos teismo ekspertizės aktas). Teismas žalos atlyginimą priteisė remdamasis papildomos teismo ekspertizės akto išvadomis ir eksperto atsakymais į 3 klausimą, kad ieškovės antkainis 2020 metais būtų toks pats kaip 2019 metais, t. y. 22,36 proc.

23.2.                      Ieškovė į bylą pateikė duomenis apie tai, kad iš savo akcininkės AS „Skinest Rail“ buvo pasiskolinusi ir 2019 bei 2020 metais disponavo 1 004 071,36 Eur dydžio paskola. Šios paskolos suma yra pakankama iš karto įsigyti visas 2018–2020 metų laikotarpiu prekes, kurias ieškovė galėjo pristatyti atsakovėms. Ieškovė pateikė pažymą apie turėtas lėšas bankuose kiekvieną mėnesį, nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn. 2019 ir 2020 metais ieškovės kiekvieną mėnesį disponuojamos laisvos lėšos banko sąskaitose patvirtina, kad ieškovė iš laisvai disponuojamų lėšų beveik kiekvieną mėnesį galėjo įsigyti tų metų atsakovėms pristatytinas prekes.

23.3.                      Ieškovė užsiima prekių pardavimu, kurias įsigyja iš gamintojų ir tiekėjų, dėl to darbuotojų skaičius nėra reikšmingas. Šias aplinkybes nurodė ir teismo ekspertas, apskaičiuodamas netiesiogines sąnaudas, kurias sudaro darbuotojų darbo užmokestis. Ieškovė pateikė duomenis, kad jos darbuotojų skaičius neturi įtakos bendrovės pasiektoms apyvartoms.

23.4.                      Vadovaujantis papildomos teismo ekspertizės aktu, 2018 metais buvo 76 atvejai, kada ieškovė prekes galėjo pristatyti pigiau nei atsakovės įsigijo, 2019 metais – 77 atvejai, 2020 metais – 31 atvejis. Atsakovės į bylą nepateikė jokių įrodymų ar paaiškinimų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad ekspertizės akte identifikuoti sandoriai yra nepagrįsti.

23.5.                      Apeliaciniame skunde pakartotinai keliamas argumentas, kad ieškovė neatitinka nacionalinio saugumo reikalavimų. Apeliaciniame skunde nurodomas Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-468-790/2024 nėra susijęs su ginčo byla. Minėtoje byloje buvo kilęs ginčas dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 21 dalies nuostatų taikymo ir ieškovės pašalinimo iš pirkimo būtent šio straipsnio pagrindu. Pažymėtina, kad ši Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostata įsigaliojo tik 2022 metais ir neapima ginčo laikotarpio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

        IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). 

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų 

25.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės pagrindinė veikla yra atsarginių dalių visų tipų riedmenims ir viršutinių kelio statinio medžiagų tiekimas, geležinkelio tiesimas, projektavimas, priežiūra ir remontas, krovininių vagonų nuoma, pardavimas.

26.       Byloje nustatyta, kad nuo 2010 iki 2017 metų ieškovė su atsakove LG sudarė 134 sutartis, kurių bendra vertė – 39 492 234 Eur, su LG krovinių vežimo direkcija – 32 sutartis, kurių bendra vertė – 3 319 898 Eur, su kitomis atsakovės LG dukterinėmis įmonėmis – 18 sutarčių, kurių bendra vertė – 376 945,10 Eur. Nuo 2018 iki 2020 metų ieškovė su atsakovės LG grupės įmonėmis sudarė 5 sutartis, kurių bendra vertė – 269 510 Eur.

27.       2018–2021 metų laikotarpiu atsakovės didžiąją pirkimų dalį vykdė ne vadovaujantis viešuosius pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais, o pagal savo pačių patvirtintas vidines tvarkas. VPT, atlikusi LG priimtų sprendimų, susijusių su perkančiojo subjekto dukterinių įmonių – UAB Geležinkelių tiesimo centro, VLRD, Cargo – statusu, ir sudarytų sandorių teisėtumo bei atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimams patikrinimą, 2019 m. birželio 7 d. tikrinimo ataskaitoje konstatavo, kad Cargo, VLRD ir UAB Geležinkelio tiesimo centras atitinka VPĮ 2 straipsnio 25 dalies sąlygas ir pripažintinos perkančiosiomis organizacijomis, todėl, įsigydamos prekes, paslaugas ar darbus, turi vadovautis VPĮ reikalavimais.

28.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovių LG, VLRD, Cargo solidariai priteisti 534 906,54 Eur žalą (negautas pajamas). Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimu nagrinėjamoje byloje iš dalies patenkino ieškinį ir solidariai iš atsakovių AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB ,,LG Cargo“ ieškovei UAB ,,Skinest Baltija“ priteisė 177 402,20 Eur, kitą ieškinio dalį atmetė.

29.       Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas paminėtoje nutartyje konstatavo, kad: 1) nagrinėjamoje byloje dėl galimos atsakovių civilinės atsakomybės spręstina pagal generalinio delikto taisyklę; 2) ieškovė įrodė, jog atsakovės pažeidė pareigą prekes, paslaugas, darbus pirkti viešųjų pirkimų tvarka, vadinasi, savo veikloje pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, tai įrodo jų kaltą elgesį (CK 6.248 straipsnio 3 dalis), kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą; 3) teismo ekspertizės akte, apskaičiuodamas ieškovės 2020 metais ir 2021 metais negautą pelną, teismo ekspertas taikė prieštaringą antkainio skaičiavimo metodiką, o šių prieštaravimų teismo ekspertui atsakant į antrąjį klausimą, pirmosios instancijos teismas nepašalino; 4) nuspręsdamas dėl priežastinio ryšio tarp atsakovių nevykdytos pareigos organizuoti viešuosius pirkimus ir ieškovės patirtos žalos (negautų pajamų), pirmosios instancijos teismas instancijos teismas nenustatinėjo ir nevertino teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su ieškovės realiomis galimybėmis (reikiami pajėgumai ir resursai) dalyvauti atsakovių organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose.

30.       Sprendime minėta, kad 2022 m. birželio 20 d. nutartimi ekspertui buvo pavesta atsakyti iš viso į devynis klausimus. Tačiau teismo ekspertizę atlikęs ekspertas, nekeisdamas tyrimo apimties ir esmės, patikslino ir suformulavo iš viso septynis klausimus. Antrasis suformuluotas klausimas buvo: „Nustatyti atvejus, kada laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės mėn. 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. UAB „Skinest Baltija“ galėjo pristatyti prekių mažesne kaina nei įsigijo AB „LTG Cargo“ ir AB Vilniaus lokomotyvų remonto depas iš kitų tiekėjų, nevykdant viešųjų pirkimų? Nustatyti, kiek grynojo pelno UAB „Skinest Baltija“ būtų gavusi, jeigu AB „LTG Cargo“ ir AB Vilniaus lokomotyvų remonto depas būtų iš UAB „Skinest Baltija“ įsigijusios prekių, kurias UAB „Skinest Baltija“ galėjo pristatyti mažesne kaina, nei jos buvo įsigytos AB „LTG Cargo“ ir AB Vilniaus lokomotyvų remonto depas?“.

31.       Vilniaus apygardos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, siekdamas pašalinti prieštaravimus dėl atlygintinos žalos dydžio ir patikslinęs šalių pareigą įrodinėti, 2024 m. liepos 12 d. nutartimi byloje paskyrė papildomą teismo ekspertizę. Teismas ekspertui pavedė atsakyti į klausimą, koks būtų atsakymas į 2023 m. gegužės 25 d. teismo ekspertizės Nr. A1873(SKvLG) antrąjį klausimą, įvertinus šiuos faktorius: 1) jei 2020 metais ieškovės taikytas antkainis būtų toks pats kaip 2019 metais, t. y. 22,36 proc.; 2) jei iš 2023 m. gegužės 25 d. teismo ekspertizės Nr. A1873(SKvLG) 2.5 punkte nurodytų AB „LTG Cargo“ ir AB Vilniaus lokomotyvų remonto depas faktinių prekių įsigijimo sandorių būtų pašalinti sandoriai, kurie identifikuoti atsakovių 2024 m. gegužės 10 d. rašytinių paaiškinimų priede Nr. 1, priede Nr. 2 bei papildomai identifikuoti priede Nr. 4 ir priede Nr. 5; 3) jei atsakant į šį klausimą būtų atsižvelgiama į abi klausimuose 1 ir 2 nurodytas aplinkybes; 4) nurodant grynąjį pelną kiekvienais metais, jeigu: 4.1) 2021 ir 2022 metais UAB „Skinest Baltija“ taikytam antkainiui nebūtų taikomos faktinio antkainio korekcijos, eliminuojant pardavimų žemiau savikainos įtaką; 4.2) 2020 metais UAB „Skinest Baltija“ taikytas antkainis būtų 2018–2022 metais antkainių vidurkis be antkainio korekcijos, t. y. 14 proc.; 4.3) 2020 metais UAB „Skinest Baltija“ taikytas antkainis būtų toks pats kaip 2021 metais netaikant antkainio korekcijos, t. y. 7,78 proc.; 5) jeigu būtų eliminuoti AB „LTG Cargo“ ir AB Vilniaus lokomotyvų remonto depas sandoriai, sudaryti viešųjų pirkimų būdu (kurie yra pažymėti kaip sandoriai sudaryti viešųjų pirkimų būdu AB „LTG Cargo“ ir AB Vilniaus lokomotyvų remonto depas 2024 m. gegužės 10 d. rašytinių paaiškinimų prieduose priede Nr. 4 ir priede Nr. 5).

32.       Skundžiamu 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs papildomos teismo ekspertizės išvadas, pagrįstu pripažino ieškovės reikalavimą dėl 186 735,87 Eur žalos atlyginimo. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada ieškovė UAB „Skinest Baltija“ ir atsakovė AB „LT Cargo“ nesutiko ir pateikė apeliacinius skundus.

33.       Ieškovė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ieškovei priteistos žalos (negautų pajamų) dydžio ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovei nepriteisė 34 644,66 Eur negautų pajamų. O atsakovės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė įrodė priežastinį ryšį, kaip atsakovės civilinės atsakomybės sąlygą, ir teigia, jog teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 526 bei 2018 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 597 ieškovės ir LG ketinamus sudarytus sandorius pripažino neatitinkančiais nacionalinio saugumo interesų, dėl to ieškovė negali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Teigia, kad ši aplinkybė būtų objektyvi priežastis, dėl to viešojo pirkimo sutartis su ieškove negalėtų būti sudaryta net jai ir laimėjus viešąjį pirkimą. Be to, ieškovei nepateikus konkrečių įrodymų, kurie pagrįstų jos pajėgumus vykdyti tariamai su atsakovėmis sudarytas sutartis, priežastinis ryšys laikomas neįrodytu ir tai yra savarankiškas ieškinio atmetimo pagrindas.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų 

34.       Minėta, kad šiame ginče teismas 2024 m. balandžio 4 d. nutartyje pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje dėl galimos atsakovių civilinės atsakomybės spręstina pagal generalinio delikto taisyklę.

35.       Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

36.       CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

37.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 6.263 straipsnio 1 dalis yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017 28–29 punktai; 2021 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-3-969/2021 60 punktas).

38.       Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės sąlyga gali būti suprantami ne tik kaip įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas) arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), bet ir kaip bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

39.       Byloje iš esmės nėra ginčo ir ieškovė įrodė, kad atsakovės pažeidė pareigą nurodytu laikotarpiu prekes, paslaugas, darbus pirkti viešųjų pirkimų tvarka, vadinasi, savo veikloje pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, tai įrodo jų kaltą elgesį (CK 6.248 straipsnio 3 dalis), kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Vadinasi, šioje byloje egzistuoja pagrindas spręsti dėl galimos žalos fakto bei dydžio ir priežastinio ryšio.

Dėl žalos dydžio nustatymo

40.       Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

41.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020 47 punktas). Žalos dydis taip pat nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019 31 punktas).

42.       Pagal kasacinio teismo praktiką negautos pajamos, kaip nuostoliai, yra suprantamos kaip grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), o iš šių – ir pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011).

43.       Ginčo šalių rungimosi principo esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Žalos padarymo fakto ir jos dydžio įrodinėjimo našta tenka ieškovui. Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008).

44.       Nagrinėjamu atveju ieškovė siekė negautų pajamų, kaip nuostolių, atlyginimo. Ieškovė jai padarytos žalos dydį įrodinėjo tiek procentine išraiška įprastai praeityje jos kasmet laimėtų viešųjų pirkimų (28 proc.), tiek galimybėmis patiekti prekes mažesne kaina, nei jas ginčo laikotarpiu įsigijo atsakovės iš kitų jų pasirinktų tiekėjų. Ieškovė nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. patirtą žalą (negautas pajamas) įrodinėjo lygindama iš sandorių su LG grupės įmonėmis 2010–2021 metais gautas pajamas (pelną), pateikė atitinkamus apskaičiavimus (ieškinio priedas Nr. 5); 2022 m. balandžio 22  d. teikė rašytinius paaiškinimus dėl žalos dydžio apskaičiavimo ir papildomus įrodymus, 2024 m. spalio 17 d. pateikė papildomus įrodymus, pagrindžiančius jos pajėgumus vykdyti galimas sutartis su atsakovėmis. Tuo tarpu atsakovės, teismui patikslinus jų pareigą įrodinėti, 2022 m. kovo 2 d., 2022 m. balandžio 19 d. ir 2024 m. gegužės 13 d. teikė į bylą duomenis apie nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. balandžio 31 d. jų sudarytus ieškovės prašyme įvardytų prekių, paslaugų įsigijimo sandorius. Šie duomenys buvo įvertinti papildomos teismo ekspertizės akte.

45.       Nagrinėjamu atveju lemiamą reikšmę teisingam bylos išsprendimui turėjo šalių byloje pateiktų įrodymų, susijusių su galimais ieškovės ekonominės veiklos rezultatais, nustatymas ir su tuo susijusių aplinkybių įvertinimas. Tokiems duomenims įvertinti reikalingos specialios žinios.

46.       Pagal CPK 212 straipsnio 1 dalį, išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Ekspertizę skirti tikslinga tada, kai abejojama tam tikrų faktų buvimu ir šioms aplinkybėms nustatyti reikalingos specialiosios žinios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017 39 punktas).

47.       Ieškovė UAB „Skinest Baltija“ apeliaciniame skunde teigia, kad teismo ekspertas ir pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodami ieškovei atlygintiną žalą, nepagrįstai 2020 metų pelno maržai taikė 22,36 proc. dydžio antkainį, o ne 7,78 proc. dydžio antkainį, kurį ieškovė faktiškai taikė 2021 metais prekiaudama su atsakovėmis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovės apeliaciniame skunde pateikta tokia pozicija.

48.       Minėta, 2022 m. birželio 20 d. nutartimi byloje buvo paskirta teismo ekspertizė galimai ieškovės patirtos žalos dydžiui nustatyti, ją pavesta atlikti ekspertui Rimui Butkevičiui. Teismo ekspertas 2023 m. gegužės 25 d. pateikė teismo ekspertizės aktą Nr. A1873(SKvLG).  

49.       Teismo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje pažymėta, kad negauto pelno apskaičiavimas priklauso nuo antkainių, kuriuos ieškovė galimai būtų taikiusi tiriamuoju laikotarpiu.

50.       Ekspertas pažymėjo, kad skaičiavimams, kokia tikėtina kaina ieškovė būtų siūliusi parduoti tiriamuoju laikotarpiu prekes LG grupės įmonėms 2018 m. gegužės 1 d. – 2021 m. balandžio 30 d., atlikti reikšmingi du veiksniai: a) kokia būtų prekių įsigijimo savikaina ir b) kokius, tikėtina, antkainius tiriamuoju laikotarpiu būtų taikiusi ieškovė (2.6 punktas). Ekspertas pažymėjo, kad nuostolis apskaičiuojant žalą dėl negautų pajamų apskaičiuojamas skirtingu ekonominiu metodu, nei įprastinis pelnas (nuostolis) (2.10 punktas). Todėl atliekant ekspertinį tyrimą būtina įsitikinti, kurios išlaidos yra kintamos, o kurios pastovios (2.11 punktas). 2024 m. birželio 5 d. teismo posėdyje teismo ekspertas papildomai paaiškino, kad skaičiuojant negautas pajamas atimamos tik kintamos veiklos sąnaudos todėl, kad pastovios veiklos sąnaudos (pvz., administraciniai kaštai) nepriklauso nuo įmonės veiklos rezultatų ir niekaip nelemia galimo jos negautų pajamų dydžio.

51.       Teismo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje ekspertas nurodė, kad ieškovė į prekių pardavimo savikainą įtraukia tiesiogines prekių įsigijimo, transportavimo, muitinės tarpininkų bei muitų sąnaudas (2.4 punkto d papunktis). 2024 m. birželio 5 d. teismo posėdyje teismo ekspertas pažymėjo, kad tokia prekių savikainos formavimo politika yra pagrįsta ir teisinga.

52.       Teismo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodyta, kad ieškovės skyrių pelno ataskaitų pagal objektą Nr.1 analizė parodė, kad pas ieškovę už prekybą su LG grupės įmonėmis yra atsakingi du skyriai: riedmenų ir kelio medžiagų skyrius. Ekspertizės metu buvo palygintos riedmenų ir kelio medžiagų skyriams (teismo ekspertizės akto 3.2 priedo 21–23 psl. ir 28–30 psl.) priskirtų veiklos sąnaudų kitimo dinamika. Atlikta analizė parodė, kad ieškovės veiklos sąnaudose nėra kintamų išlaidų (kintančių tiesiogiai proporcingai pardavimo apimčių augimui), todėl pardavimo savikaina yra vienintelės sąnaudos, kurias reikia tirti, norint apskaičiuoti negautą pelną iš tiriamuoju periodu negautų pajamų (2.11 punktas).  

53.       Ieškovė 2022 m. balandžio 22 d. pateikė prašymą priimti į bylą įrodymus (DOK-15428) (7 t., b. l. 1–5). Šiame prašyme pažymėjo, kad atsakovės pripažino, jog į bylą pateikė netikslius duomenis apie įsigytas prekes nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. balandžio 31 d., dėl to objektyviai palyginamuoju būdu pagrįsti ieškovei padarytą žalą faktiškai neįmanoma, todėl ieškovė laikėsi pozicijos, kad žala turėtų būti skaičiuojama atsižvelgiant į vidutinį ieškovės pelningumą, kaip ir buvo nurodyta pradiniame ieškinyje. Nurodė, kad 2020 metais pardavimų atsakovėms ieškovė neturėjo, todėl apskaičiuodama vidutinę pelno maržą naudojosi duomenimis apie vidutinę pelno maržą 2019 metais (22,36 proc.), 2021 metais (7,78 proc.) ir 2022 metais (5,38 proc.). Sudėjusi 2019–2022 metų vidutines pelno maržas ir padalinusi iš metų skaičiaus (22,36 proc. + 7,78 proc. + 5,38 proc.) / 3), ieškovė gavo 11,84 proc. pelno maržą.  

54.       Ieškovė to paties 2022 m. balandžio 22 d. prašymo priimti įrodymus 4 priede pateikė informaciją apie jos pačios taikytus faktinius antkainius 2018–2022 metais parduodant prekes atsakovėms (7 t., b. l. 62–81).  

55.       Teismo ekspertizės aprašomosios dalies 2.13 punkte pažymėta, kad ieškovė pateikė į bylą faktinius 2018 ir 2019 metų prekių pardavimo atsakovėms antkainių duomenis, todėl ekspertas galimai ieškovės 2018 metais negautą pelną apskaičiavo taikydamas 18,16 proc., o 2019 metų negautą pelną – 22,36 proc. vidutinę faktinę ieškovės maržą (2.13 punktas) (ne taip, kaip nurodyta ieškovės 2022 m. balandžio 22 d. rašytiniuose paaiškinimuose).  

56.       Teismo ekspertas pažymėjo, kad ieškovė tiriamuoju laikotarpiu, skaičiuodama negautą grynąjį pelną, 11,84 proc. maržą pritaikė ne tik 2020 metais, tačiau ir 2018 bei 2019 metais ieškovės galimoms prekių pardavimo kainoms apskaičiuoti (2.13 punktas). Todėl teismo ekspertas apskaičiavo, kokias istoriškai pelno maržas ieškovė taikė prekiaudama su atsakovėms 2010–2017 metais, taip pat, įvertinęs pardavimus žemiau savikainos, perskaičiavo 2021 ir 2022 metų maržas.  

57.       Teismo ekspertas pagal ieškovės 2010 m. sausio 1 d.–2017 m. gruodžio 31 d. vidutinės grynojo pelno maržos apskaičiavimo duomenis (teismo ekspertizės akto lentelė 1.1) nustatė, kad ieškovė 2010 metais taikė 15,95 proc. pelno maržą, 2011 metais – 18,77 proc., 2012 metais – 13,95 proc., 2013 metais – 11,43 proc., 2014 metais – 10,96 proc., 2015 metais – 13,63 proc., 2016 metais – 16,51 proc., 2017 metas – 16,61 proc. Ieškovės buhalterinės apskaitos duomenis teismo ekspertas nustatė, kad ieškovė 2018 metais taikė 18,16 proc. pelno maržą, 2019 metais – 22,36 proc. Tačiau ieškovės nurodytą 2021 metų 7,78 proc. pelno maržą ir 2022 metų 5,38 proc. pelno maržą teismo ekspertas perskaičiavo iš tais metais atliktų pardavimų eliminavęs pardavimus žemiau savikainos (2.2 ir 2.3 lentelės); konstatavo, kad ieškovės atliktas skaičiavimas sumažino faktinius 2021 ir 2022 metais antkainius. Perskaičiavus nustatyta, kad ieškovė 2021 metais taikė 10,73 proc. pelno maržą (vietoje ieškovės nurodytos 7,78 proc.), o 2022 metais – 14,34 proc. (vietoje ieškovės nurodytos 5,38  proc.) Ekspertas pažymėjo, kad vidutinės maržos skaičiavimas nuo nuostolingų pardavimų nėra logiškas pagrįsti naujai įsigyjamų prekių maržas tiriamuoju laikotarpiu (2.14 punktas).

58.       Teismo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje teismo ekspertas pažymėjo, kad istorinių duomenų analizė parodė, jog ieškovės antkainio procentas nuo 2014 metų nuosekliai augo iki pat 2019 metų. Byloje nebuvo pateikta jokių duomenų dėl ko ieškovė, jei būtų prekiavusi su LG grupės įmonėmis 2020 metais būtų taikiusi mažesnius antkainio procentus nei, pvz., 2018 ar 2019 metais. Todėl, eksperto vertinimu, 2020 metais negauto pelno maržai apskaičiuoti buvo logiška taikyti 5 metų (2015–2019 metų) laikotarpio antkainio vidurkį, kuris sudarytų 17,45 proc. ((13,63 + 16,51 + 16,61 + 18,16 + 22,36) / 5) („prieš ir po“ metodas). 

59.       Tokiu būdu apskaičiavus ieškovės pelno maržas, teismo ekspertizės akto 2.5 priede pateikti skaičiavimai parodė, kad ieškovė 2018 m. gegužės 1 d.–2021 m. balandžio 30 d. laikotarpiu galimai būtų gavusi 208 708,47 Eur ikimokestinio pelno, jei tiriamuoju laikotarpiu būtų pardavusi atsakovėms papildomai prekes, kurios, tikėtina, būtų parduotos žemesnėmis kainomis nei pirko atsakovės. Iš 208 708,47 Eur atėmus 15 proc. pelno mokestį, teismo ekspertas pateikė išvadą, kad galimai negautas grynasis pelnas sudarytų 177 402,20 Eur (208 708,47 x 0,85).

60.       Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-150-910/2024 konstatuota, kad teismo ekspertizės akte apskaičiuodamas ieškovės 2020 ir 2021 metų negautą pelną teismo ekspertas taikė prieštaringą antkainio skaičiavimo metodiką, o šių prieštaravimų, teismo ekspertui atsakant į antrąjį klausimą, pirmosios instancijos teismas nepašalino.

61.       2024 m. birželio 5 d. teismo posėdyje buvo apklaustas teismo ekspertizę atlikęs teismo ekspertas Rimas Butkevičius. Teismo ekspertas pažymėjo, kad ekspertiniam tyrimui buvo pateikti istoriniai tarp šalių įvykusių pardavimų duomenys. Pastebėta tendencija, kad ieškovės pajamos iš pardavimų atsakovėms nebuvo vien tik nuosekliai augančios, jos svyravo. Ekspertinio tyrimo metu teismo ekspertas pastebėjo, kad skirtingos detalės buvo pardavinėjamos įvairiais antkainiais, todėl bendras antkainio dydis priklausė nuo pirkimo krepšelyje esančioms prekėms taikytų antkainių lyginamojo svorio. Tokiu būdu 2021 ir 2022 metais pardavimų galutinį antkainį iškreipė nuostolingai parduotos prekės. Dėl šios priežasties teismo ekspertas pagal pateiktus apskaitos dokumentus perskaičiavo ieškovės 2021 ir 2022 metų pelno maržą. Pažymėjo, jog tam, kad 2021 ir 2022 metų rodiklius būtų galima įtraukti apskaičiuojant ieškovės 2020 metais negauto pelno maržą, buvo reikalingi duomenys, kiek ir kokių prekių su kokiu antkainiu 2021 ir 2022 metais ieškovė pardavė atsakovėms.

62.       Teismo posėdyje teismo ekspertas pažymėjo, kad mažesnes 2021 ir 2022 metų ieškovės pelno maržas galėjo lemti tokie veiksniai: 1) tiekėjai dėl pokyčių rinkoje padidino savo tiekiamų prekių kainas, o viešąjį pirkimą laimėjęs subjektas negali koreguoti kainos dėl to, kad dėl pardavimo kainos jau sutarta sutartyje; 2) dėl pokyčių konkurencinėje rinkoje (pvz., atsiradus naujam prekių tiekėjui). Nagrinėjamu atveju duomenų apie aplinkybes, lėmusias konkrečių pirkimų rezultatus, nebuvo, todėl teismo ekspertas įvertino konkrečių prekių pozicijas jų pirkimo–pardavimo kainos aspektu. Pažymėjo, kad konkretaus antkainio dydžio nustatymo aplinkybes galėtų paaiškinti tik antkainį nustatęs subjektas – ieškovė.  

63.       Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 12 d. nutartimi byloje paskirta papildoma teismo ekspertizė; ekspertui Rimui Butkevičiui buvo pavesta atsakyti į klausimus (žr., nutarties 31 punktą).

64.       Teismo ekspertas, atlikęs papildomą teismo ekspertizę, pateikė 2024 m. rugsėjo 10 d. ekspertizės aktą Nr. A1873-02. Atsakydamas į 2024 m. liepos 12 d. nutartimi teismo ekspertui pateiktus klausimus, teismas ekspertas nurodė, kad, jei 2020 metais ieškovės taikytas antkainis būtų toks pats kaip 2019 metų, t. y. 22,36 proc., UAB „Skinest Baltija“ galimai būtų uždirbusi 186 735,87 Eur grynojo pelno, jei tiriamuoju 2018 m. gegužės 1 d.–2021 m. balandžio 30 d. laikotarpiu būtų pardavusi AB „LTG Cargo“ ir AB Vilniaus lokomotyvų remonto depui prekes mažesne kaina, nei jos buvo įsigytos AB „LTG Cargo“ ir AB Vilniaus lokomotyvų remonto depo. AB „LTG Cargo“ ir AB Vilniaus lokomotyvų remonto depo sandoriai, identifikuoti atsakovių 2024 m. gegužės 10 d. rašytinių paaiškinimų priede Nr. 1, priede Nr. 2 bei papildomai identifikuoti priede Nr. 4 ir priede Nr. 5 neturi įtakos 2023 m. gegužės 25 d. teismo ekspertizės Nr. A1873(SKvLG) antrojo klausimo išvadoms, kadangi 2024 m. gegužės 10 d. rašytinių paaiškinimų priede Nr. 4 ir priede Nr. 5 nurodytos prekės, pirktos pagal viešųjų pirkimų procedūras, nepatenka į negauto pelno skaičiavimo lentelę dėl to, kad jų nėra ieškovės tiekėjų atsakymuose į ieškovės pateiktas užklausas.

65.       Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis šiomis išvadomis pagrįstu pripažino ieškovės reikalavimą atlyginti jai 186 735,87 Eur nuostolius.

66.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad, apskaičiuojant 2020 metų ieškovės pelno maržą, nepagrįstai buvo taikytas 2019 metų pelno maržos rodiklis. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo ekspertas 2024 m. birželio 5 d. teismo posėdyje pagrindė (šios nutarties 61–62 punkte paminėtos aplinkybės), kodėl apskaičiuojant ieškovės 2020 metų pelno maržą ir visas tiriamuoju laikotarpiu jos negautas pajamas turėtų būti taikomas „before and after“ metodas, kuris reiškia, jog, pasibaigus įvykiui (pažeidimui), yra atkuriamos visos iki tol buvusios aplinkybės, o ne ieškovės prašyta taikyti 7,78 proc. 2020 metų pelno marža. 

67.       Ieškovė apeliaciniame skunde šių teismo eksperto argumentų nepaneigė. Taip pat nenurodė jokių išorinių aplinkybių, kurios būtų galėjusios daryti įtaką ieškovės pelno rodiklius 2020 metais, o teismo ekspertas, apklausiamas 2024 m. birželio 5 d. teismo posėdyje, paneigė ieškovės versiją dėl 7,78 proc. pelno maržos rodiklio taikymo, apskaičiuojant 2020 metų pelno maržą. Aplinkybė, kad šis dydis ieškovei būtų palankesnis, apskaičiuojant jos negautas pajamas, nepaneigia teismo eksperto pateiktų argumentų, kad šiuo atveju nebuvo sąlygų remtis šiuo pelno maržos dydžiu.  

68.       Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentais nebuvo paneigta pirmosios instancijos teismo pozicija dėl žalos, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, ir jos dydžio apskaičiavimo, remiantis byloje esančiais įrodymais.

Dėl priežastinio ryšio, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos

69.       Atsakovė Cargo apeliaciniu skundu nesutinka, kad ieškovė pagrindė priežastinį ryšį kaip atsakovių civilinės atsakomybės sąlygą, teigia, kad šios civilinės atsakomybės sąlygos neįrodžius, yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškovės ieškinį. Aplinkybę, kad nebuvo įrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovių veiksmų ir ieškovės patirtos žalos, atsakovė grindžia dviem aspektais: 1) byloje liko neįrodyta, kad ieškovė turėjo pakankamai gamybinių, žmogiškųjų ir finansinių išteklių vykdyti ne tik su atsakovėmis Cargo ir VLRD galėjusias būti sudarytas sutartis, bet ir vykdyti įsipareigojimus kitiems kontrahentams pagal su jais tuo pačiu metu jau sudarytas sutartis; 2) Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 526 bei 2018 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 597 ieškovės ir LG ketinamus sudaryti sandorius buvo pripažinusi neatitinkančiais nacionalinio saugumo interesų; dėl šios aplinkybės nebūtų galimybės su ieškove sudaryti viešojo pirkimo sutarties net ir tuo atveju, jeigu ji būtų laimėjusi viešąjį pirkimo konkursą, kadangi, ji neįrodė, kad ji nebūtų pašalinta iš pirkimų, kaip tiekėja kelianti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

70.       CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

71.       Toks priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2013; 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019 69–70 punktai; 2020 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020 53 punktas).

72.       Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais nesukelia asmeniui pareigos atlyginti žalą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado. Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį. Priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas priežastinį ryšį, turi neprotingai neišplėsti atsakomybės ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).

73.       Kasacinio teismo suformuluotos pagrindinės priežastinio ryšio perkančiųjų organizacijų deliktinės atsakomybės atveju įrodinėjimo taisyklės: 1) jei pagal atitinkamame pirkime susidėjusias konkrečias aplinkybes labiausiai tikėtina (objektyviai numanoma), kad perkančioji organizacija, laikydamasi VPĮ ir pirkimo sąlygose įtvirtintos tvarkos, tiekėjo (ieškovo), siekiančio žalos atlyginimo iš jos, pasiūlymą būtų pripažinusi laimėtoju (pvz., pirkime liko tik vienas tiekėjas arba, įvertinus neatmestus tiekėjų pasiūlymus, ieškovo siūloma kaina mažiausia), tada jai (perkančiajai organizacijai) tenka pareiga įrodyti, kad, nepaisant jos skundžiamų veiksmų, dėl tam tikrų teisėtų ir pateisinamų priežasčių sutartis su ieškovu nebūtų sudaryta; 2) bet kokiu atveju iš tiekėjo, kurio pasiūlymas pirkimo procedūrų metu nebuvo atmestas, negali būti reikalaujama įrodinėti hipotetinių bei sau nepalankių perkančiosios organizacijos veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).

74.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nagrinėjant klausimą dėl negautų pajamų fakto, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020 34 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tiekėjai iš esmės neturėtų būti ribojami vienu metu užsidirbti iš kelių sandorių, tačiau galimybė vienu metu užsidirbti iš kelių sandorių (viešojo pirkimo sutarties, kuri liko nesudaryta su tiekėju dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų, ir kitų to paties tiekėjo sandorių) būtų objektyviai ribota tokiu atveju, jei byloje būtų nustatyta, kad ginčo viešojo pirkimo sutarties sudarymo metu tiekėjo kitų sutarčių sudarymas iš esmės išsėmė jo resursus ir (ar) jis jų negalėjo kompensuoti, pasitelkti papildomai. Toks vertinimas ypač aktualus, kai pirkimo objektas susijęs su paslaugų teikimu ar darbų atlikimu, ypač reikalaujančiais daug laiko ir žmogiškųjų resursų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020 37 punktas).

75.       Remiantis bylos aplinkybėmis bei teismų praktika, ieškovė byloje turėjo pagrįsti ne tik galimybę tiekti atsakovėms prekes mažesne kaina, nei jas atsakovės įsigijo iš kitų kontrahentų konkrečiomis (žinomomis) kainomis, bet ir pateikti įrodymus, kad kiti jos ištekliai buvo pakankami visoms jos sutartims vykdyti (ne tik tuo atveju, jei ji būtų laimėjusi atsakovių organizuotus konkursus, bei būtų sudarytos sutartys, bet ir vykdant kitą savo veiklą).

76.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė dar ieškinyje nurodė, jog jos pagrindinė vykdoma veikla yra specifinė – įvairių atsarginių dalių visų tipų riedmenims ir viršutinių kelio statinio medžiagų tiekimas Europoje, Skandinavijoje, NVS šalyse; geležinkelio kelių tiesimas, projektavimas, priežiūra, remontas; krovininių vagonų nuoma, pardavimas. Jos pajamos iš sutarčių su atsakovais sudarė tik dalį jos gaunamų pajamų, 2010–2017 metų laikotarpiu – nuo 12 iki 51 proc. visų ieškovės gautų pajamų. Ši aplinkybė leidžia spręsti apie tai, kad ieškovės su kitais kontrahentais sudarytos ir sudaromos sutartys taip pat reikalauja nemažų ieškovės išteklių joms vykdyti, todėl iš tiesų ji turėjo pareigą pagrįsti, jog jos tiek finansiniai, tiek žmogiškieji bei kiti pajėgumai būtų leidę jai vykdyti su atsakovėmis sudarytas viešųjų pirkimų sutartis, nepaisant ginčo laikotarpiu turėtų ir įsipareigojimų kitiems pirkėjams (pvz., Europos, Skandinavijos, NVS šalių).

77.       Ieškovė savo finansinius ir kitus pajėgumus byloje grindė išimtinai tik pažyma apie darbuotojų skaičių nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2024 m. balandžio 16 d., pažymomis apie gautas paskolas iš AS „SKINEST RAIL“ ir pažyma apie UAB „Skainest Baltija“ turėtas pinigines lėšas, o taip pat tiekėjų pateiktais atsakymais į paklausimus dėl prekių tiekimo galimybių bei jų kainų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys negali būti pripažinti pakankamais pagrįsti, kad ieškovė būtų galėjusi vykdyti su atsakovėmis sudarytas viešųjų pirkimų sutartis (dar ir mažesnėmis kainomis), nepaisant ginčo laikotarpiu jos turėtų įsipareigojimų kitiems pirkėjams. 

78.       Su ieškovės argumentu, kad nėra teisiškai reikšminga aplinkybė apie ieškovės darbuotojų skaičių, sprendžiant dėl jos žmogiškųjų išteklių vykdant visas jos sudarytas sutartis, galima būtų sutikti tik iš dalies. Dalis ieškovės veiklos sudaro įvairių atsarginių dalių visų tipų riedmenims ir viršutinių kelio statinio medžiagų tiekimas, krovininių vagonų nuoma, pardavimas. Sutiktina, kad šiai veiklai vykdyti galbūt nėra būtinas itin didelis darbuotojų skaičius. Tačiau ieškovė be paminėtos veiklos teigia vykdanti ir geležinkelio kelių tiesimo, projektavimo, priežiūros bei remonto darbus. Tokiai veiklai vykdyti ieškovei vis tik reikalingi didesni, nei administracinio pobūdžio, žmogiškieji ištekliai (resursai) ir tam tikri gamybiniai pajėgumai.  

79.       Teisėjų kolegijos įvertinimu, su 2024 m. spalio 17 d. prašymu priimti papildomus įrodymus pateikti šios nutarties 77 punkte paminėti dokumentai patvirtina ieškovės išteklius vykdyti jos pasirinktą ūkinę veiklą. Tačiau jie nei patvirtina, nei paneigia aplinkybių apie tai, kuria dalimi šie ištekliai būtų naudojami konkrečioms sutartims su atsakovėmis vykdyti ir kuria dalimi – sutartims su kitais kontrahentais pagal jau sudarytas sutartis vykdyti; nepagrindžia ir aplinkybės, ar turimi ištekliai būtų pakankami, juos paskirstyti visiems kontrahentams. Aplinkybė, kad praeityje 2010–2017 metų laikotarpiu ieškovė vykdė sutartis ne tik su atsakovėmis, bet ir su kitais kontrahentais, savaime nepatvirtina nepakitusių ir pakankamų jos pajėgumų vykdyti tiek su atsakovėmis galimai sudarytas viešųjų pirkimų sutartis, tiek kitas jos veikloje jau sudarytas sutartis.

80.       Nurodytina, kad ieškovės pajėgumų vykdyti sutartis aspektu teisiškai reikšmingomis pripažintinos ir atsakovių atsiliepime į ieškinį nurodytos aplinkybės apie tai, jog ieškovė, vykdydama 2017 m. gruodžio 12 d. sudarytą prekių (vagoninių sijų) pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 4-447, pristatė prekes su paslėptais trūkumais, t. y. patiektos prekės buvo dažytos, gruntuotos ir kitaip apdirbtos, siekiant paslėpti jų trūkumus, dėl kurių jų eksploatavimas pagal tarptautinių teisės aktų reikalavimus yra draudžiamas. Šį paslėptą trūkumą VLRD darbuotojai pastebėjo ne iš karto, todėl dalis tokių prekių su trūkumais buvo sumontuota į 44 eksploatacijai išleistus vagonus. VLRD kilo pareiga atšaukti visus šiuos vagonus ir pakeisti netinkamas dalis tinkamomis. Po ilgų derybų ieškovė, 2018 m. gruodžio 28 d. pasirašydama susitarimą, pripažino šį faktą ir sutiko pakeisti šias prekes kokybiškomis bei atlyginti VLRD nuostolius. Analogiška situacija susidarė ieškovei vykdant 2018 m. vasario 2 d. sudarytą prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 4-68. Kadangi ieškovė daugiau kaip aštuonis mėnesius vėlavo pristatyti VLRD prekes, pastaroji, vadovaudamasi sutarties nuostatomis, 2018 m. lapkričio 17 d. vienašališkai šią sutartį nutraukė dėl esminio sutarties pažeidimo ir, vadovaudamasi pirkimų taisyklėmis, nutarė pripažinti ieškovę nepatikima ir nesąžininga tiekėja.

81.       Šios aplinkybės teikia pagrindą išvadai, kad jau 2018–2019 metais ieškovė vėlavo tiekti kokybiškas prekes, vadinasi, jos pajėgumai tinkamai vykdyti pasirašytas sutartis jau buvo nepakankami. Tai leidžia papildomai spręsti apie objektyviai ribotas ieškovės galimybes vienu metu vykdyti keletą sutarčių ir kad kitų sutarčių sudarymas išsemia ieškovės resursus, kurių ji jau praeityje negalėjo kompensuoti.

82.       Todėl, sprendžiant priežastinio ryšio nustatymo aplinkybę, itin svarbus ieškovės pajėgumų visame jos veiklos kontekste, jei ji būtų dalyvavusi atsakovių pirkimuose ir juos laimėjusi – sudarius sutartis bei vykdžiusi jas, turimų įvairaus pobūdžio resursų, įvertinimas. Atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina  jos realių pajėgumų tinkamai vykdyti su atsakovėmis sudarytas sutartis (jei būtų laimėti viešieji pirkimai). Pateikti ieškovės finansiniai duomenys bei kitus jos pajėgumus, ieškovės vertinimu, pagrindžiantys duomenys nėra pakankami priežastiniam ryšiui tarp atsakovių neteisėtų veiksmų bei ieškovės nurodomos žalos faktui nustatyti. Būtent ieškovei teko pareiga įrodyti priežastinį ryšį ir šio priežastinio ryšio nenustatinėjo byloje ekspertizės išvadas pateikęs ekspertas, kadangi teisinį vertinimą atlieka tik teismas. Todėl ieškovei neįrodžius pagal savo veiklos modelį pakankamų pajėgumų vykdyti galbūt su atsakovėmis sudarytas sutartis, t. y. turėti finansinius išteklius, sandėliuoti prekes ar, kad jos potencialūs tiekėjai laiku reikiamą kiekį ir tinkamos kokybės prekių būtų pateikę ieškovei, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog priežastinis ryšys laikytinas neįrodytu. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės prašomos atlyginti žalos atsiradimo laikotarpis – 2018 m. gegužės mėn. iki 2021 m. balandžio mėn. – patenka į COVID-19 pandemijos laikotarpį, o prekių ir paslaugų tiekimas tarp juridinių asmenų šiuo laikotarpiu, kaip visuotinai yra žinoma, buvo sutrikęs.

83.       Atsakovė Cargo apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad egzistuoja objektyvios aplinkybės, dėl kurių nebūtų galimybės su ieškove sudaryti viešojo pirkimo sutarties net ir tuo atveju, jeigu ji būtų laimėjusi viešojo pirkimo konkursus, kadangi nustatyta, jog ieškovė kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tai nurodyta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 31 d. sprendime išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-468-790/2024, kurioje teismas pripažino, kad sandorių su ieškove sudarymas kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams.

84.       Byloje nustatyta, kad iš tiesų Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 526 bei 2018 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 597 ieškovės ir LG ketinamus sudaryti sandorius pripažino neatitinkančiais nacionalinio saugumo interesų, kadangi ketinamų sudaryti sandorių šalies UAB „Skinest Baltija“ akcijas valdančios Estijos Respublikoje registruotos įmonių grupės „Skinest Rail“ savininkas O. O. turi didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis, be to, Estijos Respublikoje registruotos įmonių grupės „Skinest Rail“, valdančios UAB „Skinest Baltija“ akcijas, savininko O. O. atžvilgiu inicijuotas kaltinimas dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo.

85.       Šie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (toliau – NSUSOAĮ) 13 straipsnio 7 ir 8 dalimis, taip pat atsižvelgiant į šio įstatymo 11 straipsnio 2 ir 4 punktuose nustatytus kriterijus. Pažymėtina, kad šie nutarimai yra galiojantys, o jų priėmimo momentas patenka į laikotarpį, už kurį ieškovė prašo atlyginti žalą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenimis, jie nebuvo nuginčyti administraciniame teisme teisės aktų nustatyta tvarka.

86.       Kaip matyti iš LITEKO duomenų, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimu civilinėje byloje e2-3872-934/2019 patenkintas ieškovės UAB „Skinest Baltija“ ieškinys ir pripažinti neteisėtais atsakovės VLRD veiksmai, vykdant pirkimą Nr. 12-60/2019, nurodytas pirkimas nutrauktas. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-570-790/2020 pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, konstatavus, kad VLRD atitinka VPĮ 2 straipsnio 25 dalyje nustatytus perkančiosios organizacijos požymius ir turi pareigą laikytis imperatyvaus viešųjų pirkimų reglamentavimo.

87.       Be šių išvadų Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-570-790/2020 konstatuota, kad atsakovės VLRD vykdoma veikla yra būtina trečiajam asmeniui AB „Lietuvos geležinkeliai“ teikiant viešojo intereso poreikiams tenkinti skirtas paslaugas. Atsakovės atliekama lokomotyvų, visų tipų kelio mašinų techninė priežiūra, remontas ir gamyba, krovininių vagonų einamasis ir kapitalinis remontas, techninė priežiūra, gamyba, keleivinių riedmenų techninė priežiūra iš esmės yra skirta užtikrinti saugų riedmenų eksploatavimą bei tuo prisidėti prie valstybės per jos kontroliuojamą AB „Lietuvos geležinkeliai“ užtikrinamų viešojo intereso poreikių geležinkelio transporte tenkinimo. Pati atsakovė pagrindiniu savo veiklos tikslu įvardijo AB „Lietuvos geležinkeliai“ poreikių patenkinimą (tarp jų – siekį užtikrinti saugų, Lietuvos Respublikos normas ir teisės aktų reikalavimus atitinkanti riedmenų eksploatavimą). Be to, atsakovės veiklas anksčiau vykdė pati AB „Lietuvos geležinkeliai“, kuri savo sprendimais jas perdavė kitai atsakovei.

88.       Paminėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodyta, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, atsakydamas į Vilniaus apygardos teismo, nagrinėjusio civilinę bylą, kurioje kilo klausimas dėl atsakovės VLRD priskyrimo perkančiosioms organizacijoms, 2017 m. spalio 5 d. sprendime byloje UAB „LitSpecMet“ prieš UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“, C-567/15, rėmėsi aplinkybėmis, kad atsakovės veikla, būtent lokomotyvų ir vagonų gamyba bei remontas, šių prekių tiekimas ir šių paslaugų teikimas AB „Lietuvos geležinkeliai“, yra būtina tam, kad ši galėtų vykdyti savo veiklą, skirtą viešojo intereso poreikiams tenkinti. Dar daugiau, kaip matyti iš šio Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo turinio, teismas jame darė prielaidą, kad atsakovė įsteigta siekiant specialaus tikslo – tenkinti savo patronuojančiosios bendrovės poreikius, nes poreikiai, kuriuos pavesta tenkinti atsakovei, yra būtina šios patronuojančiosios bendrovės vykdomos viešojo intereso veiklos sąlyga. Vis dėlto, Teisingumo Teismas nurodė, kad šią aplinkybę galutinai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo 38, 39 punktai).

89.       Taigi, įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-570-790/2020 konstatuota atsakovių vykdomos veiklos, tenkinant viešojo intereso poreikius geležinkelio transporte, svarba nacionaliniu mastu. Todėl nagrinėjamu atveju nacionalinio saugumo aspektas išlieka itin aktualus, o nacionalinio saugumo veiksnys turi būti ir gali būti vertinamas kiekvienu atveju, pirkime dalyvaujant ieškovei UAB „Skinest Baltija“.

90.       NSUSOAĮ 13 straipsnio 9 dalis numato, kad Vyriausybės sprendimas, patvirtinantis, kad ketinamas sudaryti sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų, reiškia, jog toks sandoris negali būti sudarytas tol, kol nebus pašalintos Vyriausybės sprendime nurodytos nacionalinio saugumo interesams grėsmę keliančios priežastys, jeigu tokios priežastys gali būti pašalintos, ir Vyriausybė, prieš tai gavusi naują Komisijos išvadą, nepriims naujo sprendimo, patvirtinančio sandorio atitiktį nacionalinio saugumo interesams.

91.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiau paminėtais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 526 bei 2018 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 597 grėsmė nacionaliniam saugumui jau buvo konstatuota dėl ieškovės akcininko. Todėl ieškovė laimėto viešojo pirkimo atveju turėtų pareigą įrodyti, kad aplinkybė, kurios pagrindu UAB „Skinest Baltija“ siekiami sudaryti sandoriai buvo pripažinti neatitinkančiais nacionalinių saugumo interesų, nebūtų sutrukdžiusi jai sudaryti viešojo pirkimo sutarties (sutarčių). Nepaneigus aptariamuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose nurodytų aplinkybių, ieškovė neturėjo prielaidų manyti, kad net ir jai laimėjus viešojo pirkimo konkursą, jos pasiūlymas nebus vertinamas nacionalinio saugumo aspektu ir ji nebus pašalinta iš viešojo pirkimo. Ieškovė šioje byloje neteikė informacijos apie tai, ar ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. (ir šiuo metu) buvo (yra) išnykę pagrindai, dėl kurių ieškovės su atsakovėmis siekiami sudaryti sandoriai gali būti vertinami neatitinkančiais nacionalinio saugumo interesų.

92.       Aplinkybę, kad LG pagrįstai nesudarė sandorių su ieškove patvirtino Lietuvos apeliacinis teismas civilinėse bylose Nr. e2-1947-790/2018; Nr. e2A-626-302/2019; Nr. e2A-468-790/2024. 

93.       Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 31 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-468-790/2024 nurodyta, jog ieškovė toje byloje pateiktame dublike teigė, kad šiuo metu O. O. nevaldo ir neturi Rusijoje registruotų ir veiklą vykdančių bendrovių, o O. O. neturėjo ryšių su Vyriausybės nutarimuose nurodytais asmenimis (I. L., A. F., A. N., D. P., G. T.); O. O. ryšiai su nurodytais asmenimis egzistavo per bendroves „Spacecom“ ir „Spacecom Trans“, kurių akcijos priklausė bendrovėms „Globaltrans Investment Plc“ ir „Skinest Rail“, tačiau pabrėžė, jog „Globaltrans Investment Plc“ nebeturi investicijų į „Spacecom“ ir „Spacecom Trans“ bendroves, nes „Skinest Rail“ iš „Globaltrans Investment Plc“ įsigijo „Spacecom“ ir „Spacecom Trans“ akcijas ir 2023 m. vasario 10 d. tapo vienintele šių bendrovių akcininke. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų teisėtumas ir pagrįstumas jau yra įvertintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-5024-662/2019, byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog ieškovės galutinis naudos gavėjas nuo 2018 m. nepasikeitė, t. y. ieškovės UAB „Skinest Baltija“ akcininkė yra Estijos Respublikoje registruota įmonių grupė „Skinest Rail“, kurios galutinis naudos gavėjas yra O. O.. Vadovaujantis Komisijos 2024 m. balandžio 3 d. rašte kompetentingų institucijų nurodytomis aplinkybėmis toje byloje buvo padaryta išvada, kad iki šiol ieškovę UAB „Skinest Baltija“ netiesiogiai kontroliuoja O. O. (paminėtos nutarties 73–74 punktai).

94.       Šios aplinkybės leidžia teigti, kad egzistuoja ir objektyvios kliūtys – ieškovės keliamos grėsmės, dėl kurių nebūtų galimybės su ieškove sudaryti viešojo pirkimo sutarčių net ir tuo atveju, jeigu ji būtų laimėjusi viešojo pirkimo konkursus.

95.       Apibendrindama motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė priežastinio ryšio, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, atsakovės AB „LTG Cargo“ atsakomybei kilti, todėl nebuvo pagrindo tenkinti jos ieškinio.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

96.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas suklydo, pripažinęs visų civilinės atsakomybės sąlygų buvimą, todėl nepagrįstai patenkino ieškovės reikalavimo dalį. Dėl to yra pagrindas ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o atsakovės AB ,,LTG Cargo“ apeliacinį skundą patenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti.

97.       Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, iš naujo šalims paskirstytinos jų pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės ieškinį atmetus visa apimtimi, jos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

98.       Bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikė duomenis apie 13 261 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas; atsakovės lygiomis dalimis sumokėjo už ekspertizę 6 957,50 Eur (kiekviena po 3 478,75 Eur); apeliacinės instancijos teisme atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ patyrė 7 930,34 Eur bylinėjimosi išlaidų – už atsakovių apeliacinį skundą, atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, taip pat sumokėjo 2 306 Eur žyminį mokestį; iš naujo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ patyrė 12 000,78 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėjo 3 702,60 Eur už eksperto apklausą ir 3 690,50 Eur už ekspertizės atlikimą.

99.       Pirmosios instancijos teismas iš mokėjimo dokumentų nusprendė, kad atsakovių visas patirtas bylinėjimosi išlaidas apmokėjo atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“, tačiau teismas įvertino, jog šių išlaidų ½ dalį sudaro atsakovės AB ,,LTG Cargo“ patirtos išlaidos (išskyrus mokėjimus pirmosios instancijos teisme už ekspertizę), todėl jas priteisė abiem atsakovėms iš ieškovės. Apeliaciniame skunde šalys tokios teismo išvados neginčijo, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, perskirto šalims priteistas bylinėjimosi išlaidas jų atlygintino dydžio aspektu ir iš ieškovės atsakovėms AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „LT Cargo“ kiekvienai jų priteisia pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – po 6 630,50 Eur ir už ekspertizę – po 3 478,75 Eur; iš naujo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos – po 6 000,39 Eur, už eksperto apklausą – po 1 851,30 Eur ir ekspertizės atlikimą – po 1 845,25 Eur; apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – po 3 965,17 Eur ir žyminis mokestis – po 1 153 Eur; iš viso – po 24 924,36 Eur.

100.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims taisyklės taikytinos ir apeliacinės instancijos teisme. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

101.       Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, o atsakovės apeliacinį skundą patenkinus, ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

102.       AB „LT Cargo“ apeliacinės instancijos teisme turėjo 2 375 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 8 495,29 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 6 109,17 Eur apeliacinio skundo parengimo išlaidos ir 2 386,12 Eur atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimo išlaidos. Atsakovei priteisiamas visas jos sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą.

103.        Vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.10 papunkčiu, maksimali atlygintina suma už apeliacinio skundo parengimą sudaro 5 491 Eur (2 196,4 Eur x 2,5), todėl atsakovės patirtos apeliacinio skundo parengimo išlaidos mažinamos iki nustatyto maksimalaus atlygintino dydžio.

104.       Vadovaujantis Rekomendacijų 8.11 papunkčiu, maksimali atlygintina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 2 909,27 Eur (2 237,9 Eur x 1,3), atsakovės patirtos atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidos neviršija maksimalaus atlygintino dydžio, todėl atlygintinos visa apimtimi.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės akcinės bendrovės „LTG Cargo“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Skinest Baltija“ priteistas 186 735,87 Eur žalos atlyginimas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Skinest Baltija“ (juridinio asmens kodas 300070820) atsakovei akcinei bendrovei ,,LTG Cargo“ (juridinio asmens kodas 304977594) 24 924,36 Eur (dvidešimt keturis tūkstančius devynis šimtus dvidešimt keturis eurus 36 cnt.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Skinest Baltija“ (juridinio asmens kodas 300070820) atsakovei akcinei bendrovei ,,Lietuvos geležinkeliai“ (juridinio asmens kodas 110053842) 24 924,36 Eur (dvidešimt keturis tūkstančius devynis šimtus dvidešimt keturis eurus 36 cnt.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Skinest Baltija“ (juridinio asmens kodas 300070820) atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ (juridinio asmens kodas 110053842) 10 252,12 Eur (dešimt tūkstančių du šimtus penkiasdešimt du eurus 12 cnt.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                                                                Rasa Gudžiūnienė

                                                                                        Dalia Kačinskienė

                                                                                        Asta Radzevičienė