Civilinė byla Nr. e2A-1120-775/2025
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07361-2024-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.7;
2.6.10.5.2.18; 2.6.10.5.2.19; 3.3.1.14;
3.3.1.19.2
Kauno apygardos teismas
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 4 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Laimos Kriaučiūnaitės ir Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. E. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rukma“ ieškinį atsakovui A. E. N. dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Rukma“ (toliau – ieškovė) prašė priteisti iš atsakovo A. E. N. (toliau – atsakovo) 6 555,17 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad antstolis vykdė vykdomuosius dokumentus dėl skolų išieškojimo iš skolininkės UAB „Klaudas“ (toliau – įmonė, bendrovė) išieškotojos UAB „Rukma“ naudai pagal Kauno apygardos teismo 2000 m. gruodžio 11 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-718/2000 ir Kauno apygardos teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartį dėl 5 934,15 Eur skolos išieškojimo bei Kauno apygardos teismo 2002 m. kovo 13 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-86/2002 ir Kauno apygardos teismo 2003 m. gruodžio 1 d. nutartį dėl 598,07 Eur skolos išieškojimo. 2004 m. liepos 23 d. patvarkymais su išieškojimo negalimumo aktais antstolis grąžino ieškovei vykdomuosius dokumentus. 2022 m. sausio 3 d. Registrų tvarkytojo iniciatyva priimtas sprendimas likviduoti ir išregistruoti UAB „Klaudas“ iš Juridinių asmenų registro (toliau – JAR). Už valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras dokumentų kopijas ieškovė sumokėjo 22,95 Eur, todėl viso reikalaujama suma sudaro 6 555,17 Eur. Atsakovas buvo vienintelis bendrovės dalyvis ir administracijos vadovas, kuris nevykdė pareigų dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo ir pateikimo JAR, įmonė neatsiskaitė su kreditore pagal savo prievoles. Nurodyti pažeidimai turėjo įtakos prievolių kreditoriams vykdymui, todėl vertintini kaip atsakovo neteisėti ir nesąžiningi veiksmai, dėl kurių skolininkė UAB „Klaudas“ buvo likviduota ir išregistruota Registro tvarkytojo iniciatyva. Dėl įmonės dalyvio nesąžiningų veiksmų, kai jos dalyvis ir direktorius nevykdydavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) nuostatų ir bendrovės įstatuose nustatytų funkcijų, yra kaltas atsakovas, todėl jis subsidiariai atsako savo turtu ieškovei. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovo prašoma taikyti bendroji dešimties metų ieškinio senatis negali būti taikoma, nes skola jau yra priteista.
3. Atsakovas A. E. N. su ieškovės reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti, nes ieškovė neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, nenurodė žalos, atsiradusios dėl atsakovo veiksmų ar neveikimo. Ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. UAB „Klaudas“ prievolės įvykdymo ieškovė iš atsakovo galėtų reikalauti tik tuo atveju, jeigu atsakovas būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos ieškovei atsiradimą. 2004 metais ieškovei vykdomieji raštai buvo grąžinti su išieškojimo negalimumo aktais. UAB „Klaudas“ 20 metų nevykdė veiklos, turto ar piniginių lėšų neturėjo. Tuo metu, kai iš UAB „Klaudas“ buvo priteistos piniginės lėšos ir ieškovei išduoti vykdomieji raštai, atsakovas gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – JAV). Jei atsakovas būtų pateikęs įmonės metinės finansinės atskaitomybės dokumentus, ieškovei vis tiek skolos nebūtų pavykę išsiieškoti, nes įmonė turto, piniginių lėšų neturėjo, veiklos nevykdė. VĮ „Registrų centras“ pradėjus UAB „Klaudas“ likvidavimo procedūras, priverstinis skolų išieškojimas iš įmonės nebuvo vykdomas daugiau kaip 15 metų. Ieškovė, gavusi iš antstolio išieškojimo negalimumo aktus arba vėliau, turėjo teisę pati inicijuoti UAB „Klaudas“ bankroto bylos iškėlimą tiek pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tiek vėliau – pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau –JANĮ) 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tačiau to nedarė, nes įmonė turto neturėjo, veiklos nevykdė. Nors atsakovas galimai pažeidė tam tikrus teisės aktus, tačiau šie pažeidimai neturėjo jokios reikšmės ieškovės galimybei atgauti skolą iš UAB „Klaudas“, todėl nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovės nurodomos tariamos žalos. Net ir įmonės bankroto atveju lėšų skolos padengimui nebūtų buvę. Atsakovas neatliko nesąžiningų veiksmų, kuriais būtų buvę siekiama panaikinti ieškovės galimybes išsiieškoti skolą iš UAB „Klaudas“. Ieškovės reikalavimai kyla iš aplinkybių, kurios yra įvykusios daugiau nei prieš 20 metų, todėl ieškovė, manydama, kad atsakovas yra solidariai atsakingas už minėtas aplinkybes, jau iš esmės du kartus praleido bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovo 6 555,17 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 6 555,17 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. lapkričio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 588 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad antstolis Raimundas Stanislauskas (toliau – antstolis) vykdė vykdomuosius dokumentus dėl skolų išieškojimo iš skolininkės UAB „Klaudas“ išieškotojos UAB „Rukma“ naudai pagal Kauno apygardos teismo 2000 m. gruodžio 11 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-718/2000 ir Kauno apygardos teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartį dėl 5 934,15 Eur skolos išieškojimo bei Kauno apygardos teismo 2002 m. kovo 13 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-86/2002 ir Kauno apygardos teismo 2003 m. gruodžio 1 d. nutartį dėl 598,07 Eur skolos išieškojimo.
6. Antstolis 2004 m. liepos 23 d. patvarkymais su išieškojimo negalimumo aktais grąžino išieškotojai UAB „Rukma“ vykdomuosius dokumentus, nurodęs, kad skolininkė registruoto turto ir lėšų banke neturi.
7. Registrų tvarkytojo iniciatyva 2022 m. sausio 3 d. priimtas sprendimas likviduoti ir išregistruoti UAB „Klaudas“ iš juridinių asmenų registro CK 2.70 straipsnio pagrindu. Skolininkės UAB „Klaudas“ 6 532,22 Eur prievolė UAB „Rukma“ neįvykdyta.
8. Ieškovė reiškia reikalavimą atsakovui dėl žalos priteisimo CK 2.70 straipsnio 9 dalies pagrindu. Vadovaujantis šia norma, atsakomybės likviduoto asmens dalyviui taikymo galimybę sąlygoja dvi aplinkybės: juridinio asmens išregistravimo pagrindas bei tai, ar išregistravimą nulėmė nesąžiningi juridinio asmens dalyvių veiksmai.
9. Teismas iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatė, kad sprendimas inicijuoti UAB „Klaudas“ likvidavimą minėtu pagrindu priimtas 2020 m. gruodžio 23 d., įregistruotas 2020 m. gruodžio 28 d., sprendimas likviduoti UAB „Klaudas“ priimtas 2022 m. sausio 3 d.
10. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad pagal CK 2.70 straipsnio 9 dalį atsakomybė kyla ne juridinio asmens valdymo organui, o dalyviui. Tačiau šiuo atveju esminę reikšmę turi aplinkybė, kad atsakovas buvo vienintelis UAB „Klaudas“ akcininkas bei vadovas ir jam priklausė 100 bendrovės vardinių paprastųjų akcijų, kas sudaro 100 procentų UAB „Klaudas“ įstatinio kapitalo. Atsakovas vienasmeniškai vykdė bendrovės valdymo funkcijas, todėl jam taikytina atsakomybė kaip de facto vadovui ir kaip bendrovės dalyviui, kai bendrovė negali įvykdyti prievolės dėl jo nesąžiningų veiksmų (CK 2.50 straipsnio 3 dalis).
11. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad UAB „Klaudas“ daugiau nei 20 metų faktiškai nevykdė jokios veiklos, neteikė JAR savo finansinės atskaitomybės dokumentų, nors pagal įstatymus atsakovas privalėjo atsakyti už bendrovės veiklos organizavimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir nustatytu laiku pateikimą JAR. Net ir gavęs 2020 m. rugsėjo 22 d. pranešimą apie numatomą inicijuoti likvidavimą, UAB „Klaudas“ finansinės atskaitomybės dokumentų neparengė ir jų neteikė. Dėl to JAR tvarkytojas 2020 m. gruodžio 23 d. priėmė sprendimą inicijuoti UAB „Klaudas“ likvidavimą, kuris buvo išviešintas 2020 m. gruodžio 28 d. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad UAB „Klaudas“ likvidavimą ir išregistravimą iš JAR lėmė aplinkybė, kad atsakovas – vienintelis bendrovės dalyvis ir bendrovės administracijos vadovas, nevykdė pareigų dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo ir pateikimo JAR.
12. Teismas nesutiko su atsakovo pozicija dėl ieškinio senaties taikymo, kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė neprašė priteisti skolos iš atsakovo, kuri jau yra priteista Kauno apygardos teismo 2003 m. lapkričio 3 d. ir 2003 m. gruodžio 1 d. nutartimis, bei sprendė, kad šiuo atveju bendroji ieškinio senatis negali būti taikoma. Teismo vertinimu, ieškovė nėra įpareigota nuolat tikrinti viešojo registro duomenis, dėl to nėra pagrindo konstatuoti atsakovo nurodytą ieškovės pasyvumą ir nesidomėjimą skolininke. Be to, atsakovo nurodytos aplinkybės neatima iš ieškovės teisės reikšti ieškinį UAB „Klaudas“ akcininkui – atsakovui pagal CK 2.70 straipsnio 9 dalį.
13. UAB „Klaudas“ 20 metų faktiškai nevykdė veiklos, turto ir piniginių lėšų neturėjo. Šias aplinkybes iš esmės pagrindžia vykdomuosiuose raštuose 2004 metais atlikti įrašai apie tai, kad vykdomieji raštai grąžinami išieškotojui su išieškojimo negalimumo aktais. Taigi, UAB „Klaudas“ nuo 2000 metų negalėjo atsiskaityti su kreditore pagal savo prievoles, tačiau neinicijavo nemokumo proceso. Atsakovas, kaip UAB „Klaudas“ vienintelis akcininkas, žinodamas apie UAB „Klaudas“ vadovui priskirtų pareigų nevykdymą, apie ieškovės turimus kreditorinius reikalavimus, nesinaudojo CK 2.70 straipsnio 5 dalyje suteikta teise kreiptis į teismą dėl inicijuojamo UAB „Klaudas“ likvidavimo atšaukimo, nes įmonė turi kreditorių, nesamdė asmens, kuris parengtų finansinę atskaitomybę bei kitus būtinus dokumentus ir juos teiktų įstatymų nustatyta tvarka, taip pat ir Registro tvarkytojui. Dėl sistemingo ir tolesnio šios pareigos nevykdymo bei nesikreipimo į teismą pagal CK 2.70 straipsnio 5 dalies nuostatas UAB „Klaudas“ buvo likviduota, neskiriant likvidatoriaus. Aptarti atsakovo, kaip UAB „Klaudas“ dalyvio veiksmai, teismo vertinimu, yra nesąžiningi, nes nesustabdęs UAB „Klaudas“ likvidavimo pagal CK 2.70 straipsnio tvarką, jis užkirto kelią ieškovei, kaip UAB „Klaudas“ kreditorei, nustatyti tikrąją skolininkės turtinę padėtį bei išsiieškoti priteistą 6 555,17 Eur žalą. Po UAB „Klaudas“ likvidavimo skolos išieškojimas iš įmonės ieškovės naudai tapo neįmanomas.
14. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju dėl atsakovo pareigų nevykdymo UAB „Klaudas“ buvo išregistruota iš JAR, t. y. tokie atsakovo veiksmai (neveikimas) laikytini pažeidžiančiais teisės aktų nuostatas ir nesąžiningais. Nurodyti pažeidimai, dėl kurių skolininkė UAB „Klaudas“ buvo likviduota ir išregistruota Registro tvarkytojo iniciatyva, turėjo įtakos prievolių kreditoriams vykdymui, todėl šie pažeidimai vertinami kaip atsakovo neteisėti, nesąžiningi veiksmai. Teismas sprendė, kad yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp šių atsakovo neteisėtų veiksmų (JANĮ 13 straipsnio 1 dalis) ir ieškovei padarytos 6 555,17 Eur žalos. Dėl šių bendrovės dalyvio nesąžiningų veiksmų, kai bendrovės dalyvis ir direktorius nevykdė CK, ABĮ nuostatų ir bendrovės įstatuose nustatytų funkcijų, yra kaltas atsakovas, todėl jis subsidiariai atsako savo turtu ieškovei.
15. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 2.70 straipsnio 9 dalį nustatytas trejų metų terminas, per kurį pasibaigusio juridinio asmens dalyviai yra solidariai atsakingi ir privalo atlyginti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad juridinis asmuo likviduotas JAR tvarkytojo iniciatyva dėl juridinio asmens dalyvių nesąžiningų veiksmų, nėra pasibaigęs.
16. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei prašant, teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. lapkričio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai
17. Apeliaciniu skundu atsakovas A. E. N. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – nustačius pagrindą, taikyti ieškinio senaties terminą; ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovo naudai iš ieškovės visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Sprendimo motyvai yra prieštaringi, teismas konstatuoja, kad UAB „Klaudas“ 20 metų faktiškai nevykdė veiklos, turto ir piniginių lėšų neturėjo, tačiau nurodo, jog dėl to, kad apeliantas neteikė UAB „Klaudas“ balansų ir neinicijavo bankroto bylos iškėlimo, jis yra asmeniškai atsakingas ieškovei už neįvykdytas UAB „Klaudas“ prievoles. Teismas abstrakčiai konstatuoja, kad yra visos apelianto civilinės atsakomybės sąlygos. Jeigu apeliantas ir būtų inicijavęs UAB „Klaudas“ bankroto bylos iškėlimą, piniginių lėšų ieškovės reikalavimo patenkinimui nebūtų atsiradę. Pati ieškovė galimai suvokė šias aplinkybes, todėl ji bankroto bylos iškėlimo UAB „Klaudas“ taip pat neinicijavo.
17.2. Teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Tai, kad VĮ „Registrų centras“ nebuvo pateikti UAB „Klaudas“ metinės finansinės atskaitomybės dokumentai ir nebuvo inicijuotas UAB „Klaudas“ bankroto bylos iškėlimas, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad dėl šio apelianto neveikimo ieškovei kilo žala, kadangi UAB „Klaudas“ lėšų neturėjo. Tai paneigia teismo nustatytą priežastinį ryšį tarp apelianto neteisėtų veiksmų ir tariamos ieškovės žalos.
17.3. Ieškovei buvo žinoma apie tai, kad UAB „Klaudas“ jokio turto neturi jau nuo 2004 metų, kadangi būtent 2004 metais jai grąžinti vykdomieji raštai su išieškojimo negalimumo aktais. Pati ieškovė turėjo visas galimybes inicijuoti bankroto bylos iškėlimą UAB „Klaudas“, tačiau to nedarė.
17.4. Ieškovė nenurodė jokios žalos, kuri būtų kilusi dėl apelianto veiksmų ar neveikimo. Ieškinys grindžiamas dviem anksčiau nei prieš 20 metų išduotais vykdomaisiais raštais, kuriuose nurodyta, kad ieškovės naudai iš UAB „Klaudas“ priteisiamas žalos atlyginimas, delspinigiai, bauda ir išmokėtos draudimo sumos atlyginimas. Piniginės lėšos buvo priteistos iš UAB „Klaudas“, o ne iš apelianto. Ieškovė pati nurodo, kad UAB „Klaudas“ buvo ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). UAB „Klaudas“ iš JAR buvo išregistruota 2022 m. sausio 7 d., todėl jo prievolės pasibaigė (CK 6.128 straipsnis).
17.5. UAB „Klaudas“ prievolės įvykdymo ieškovė galėtų reikalauti iš apelianto tik tuo atveju, jeigu jis būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos ieškovei atsiradimą. Kaip minėta, UAB „Klaudas“ jau daugiau kaip 20 metų nevykdė jokios veiklos ir jokio turto ar piniginių lėšų neturėjo. Ieškovė neįrodinėjo, kad apeliantas kaip nors tyčia būtų trukdęs priverstinį skolos išieškojimą ar būtų pasisavinęs kokį nors buvusio skolininko UAB „Klaudas“ turtą. Apeliantas tokių veiksmų neatliko, jų teismas taip pat nekonstatavo, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis yra atsakingas ieškovei už UAB „Klaudas“ prievoles.
17.6. Kai iš UAB „Klaudas“ buvo priteisiamos piniginės lėšos ieškovės naudai ir išduoti vykdomieji raštai, apeliantas jau gyveno JAV ir neturėjo galimybės tinkamai atstovauti UAB „Klaudas“ Lietuvoje vykusiame bylinėjimosi procese, o tai lėmė, kad iš UAB „Klaudas“ buvo priteistos piniginės lėšos ieškovės naudai. Atsakovas apie užsibaigusius bylinėjimosi procesus ir išduotus vykdomuosius raštus iš esmės net nežinojo.
17.7. Teismas apelianto neteisėtais veiksmais įvardijo tai, kad apeliantas, būdamas UAB „Klaudas“ vadovu ir dalyviu, neteikė įmonės metinės finansinės atskaitomybės dokumentų. Tačiau UAB „Klaudas“ daugiau kaip 20 metų faktiškai nevykdė jokios veiklos, turto ir piniginių lėšų neturėjo, dėl ko ir nebuvo teikiami įmonės metinės finansinės atskaitomybės dokumentai. Todėl net jei atsakovas būtų pateikęs UAB „Klaudas“ metinės finansinės atskaitomybės dokumentus, ieškovei vis tiek skolos nebūtų pavykę išsiieškoti.
17.8. Teismas nurodė, kad atsakovas turėjo pareigą pagal JANĮ 6 straipsnio 1 dalį inicijuoti UAB „Klaudas“ bankroto bylos iškėlimą. Vykdomieji raštai su išieškojimo negalimumo aktais buvo grąžinti 2004 m. liepos 23 d. Taigi VĮ „Registrų centras“ pradėjus UAB „Klaudas“ likvidavimo procedūras, joks priverstinis skolų išieškojimas iš UAB „Klaudas“ nebuvo vykdomas jau daugiau kaip 15 metų. Gavusi iš antstolio išieškojimo negalimumo aktus arba vėliau, ieškovė turėjo teisę pati inicijuoti UAB „Klaudas“ bankroto bylos iškėlimą tiek pagal ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tiek vėliau – pagal JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tačiau to nedarė. Nors apeliantas galimai ir pažeidė tam tikrus teisės aktus, tačiau šie pažeidimai neturėjo jokios reikšmės ieškovės galimybei atgauti skolą iš UAB „Klaudas“, todėl nėra priežastinio ryšio tarp apelianto neteisėtų veiksmų ir ieškovės nurodomos tariamos žalos.
17.9. Ieškovė remiasi CK 2.70 straipsnio 9 dalies nuostata, tačiau ši nuostata nepanaikina ieškovės pareigos pagrįsti civilinės atsakomybės sąlygas, tokia praktika suformuota ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-2408-779/2023. Žala gali būti priteisiama būtent tik dėl nesąžiningų juridinio asmens dalyvių veiksmų. Priešingu atveju, iš esmės būtų paneigiama ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų samprata ir juridinių asmenų bei jų dalyvių turto ir prievolių atskirumas. Apeliantas neatliko jokių nesąžiningų veiksmų, kuriais būtų buvę siekiama panaikinti ieškovės galimybes išsiieškoti skolą iš UAB „Klaudas“. Teismas taip pat nenustatė jokių apelianto veiksmų ar neveikimo, kurių nebuvus ieškovė būtų atgavusi skolą iš UAB „Klaudas“. Tai, kad juridinio asmens dalyvis kartu buvo ir juridinio asmens vadovas, situacijos iš esmės nekeičia. Šiuo atveju teismas tokių aplinkybių nenustatė, jų neįrodinėjo ir ieškovė, taigi apeliantui nepagrįstai buvo taikyta civilinė atsakomybė.
17.10. Sprendime nepagrįstai nurodoma, kad UAB „Klaudas“ išregistravimas iš JAR ieškovei sukėlė žalą, tačiau pati ieškovė nesiėmė jokių veiksmų šio išregistravimo sustabdymui. Registro tvarkytojo sprendimas inicijuoti UAB „Klaudas“ likvidavimą buvo įregistruotas 2020 m. gruodžio 28 d., vadinasi CK 2.70 straipsnio 5 dalyje nurodytas vienerių metų senaties terminas suėjo 2021 m. gruodžio 28 d. Apeliantas yra laikomas atsakingu, nes nesustabdė registro tvarkytojo iniciatyva pradėto UAB „Klaudas“ likvidavimo, nors teisę stabdyti likvidavimą turėjo ir pati ieškovė, kas parodo, jog ieškovė iš esmės net nebesiekė atgauti skolos iš UAB „Klaudas“, nes suvokė, kad UAB „Klaudas“ jokio turto neturi ir veiklos nevykdo.
17.11. Antstolis vykdomuosius raštus ieškovei grąžino 2004 m. liepos 23 d. su išieškojimo negalimumo aktais. Duomenų, kad ieškovė minėtus vykdomuosius raštus pakartotinai būtų pateikusi antstoliams, nėra. VĮ „Registrų centras“ inicijavus UAB „Klaudas“ likvidavimo procedūras, ieškovė jau buvo praleidusi penkerių metų senaties terminą vykdomųjų raštų pateikimui vykdyti. Joks skolų išieškojimas iš UAB „Klaudas“ nebuvo vykdomas nuo 2004 m. liepos 23 d., t. y. ilgiau kaip 16 metų iki VĮ „Registrų centras“ inicijuoto likvidavimo. Teismas visiškai nepasisakė dėl vykdomojo rašto pateikimo vykdymui termino praleidimo. Tuo atveju, jeigu UAB „Klaudas“ nebūtų buvusi išregistruota registro tvarkytojo iniciatyva, ieškovė nebebūtų galėjusi pradėti priverstinio skolos išieškojimo proceso, nes buvo praleidusi vykdomojo rašto pateikimo senaties terminą. Tai paneigia sprendime nustatytą tariamą priežastinį ryšį tarp apelianto neveikimo ir ieškovės skolos neatgavimo.
17.12. Jeigu ieškovė mano, kad apeliantas yra solidariai atsakingas su UAB „Klaudas“, ji ieškinį privalėjo reikšti anksčiau, laikydamasi ieškinio senaties terminų. Nuo aplinkybių, dėl kurių buvo priteistos skolos iš UAB „Klaudas“, yra praėjęs ilgesnis kaip 20 metų laikotarpis. Taigi, ieškovė yra praleidusi net ir bendrąjį CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą 10 metų senaties terminą.
17.13. Apeliantas nesutinka su teismo motyvais dėl senaties termino taikymo. Apeliantas pažymėjo, kad skola yra priteista iš UAB „Klaudas“, tačiau ne iš atsakovo. Ieškovė tą pačią skolą prašo priteisti iš apelianto, taigi senaties terminai taikomi ir šiam jos ieškinio reikalavimui. Apeliantas nurodo tik bendrą (ilgiausią) senaties terminą, tačiau ieškiniams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis).
17.14. Apeliantas nesutinka su teismo pozicija, kad ieškovė nėra įpareigota nuolat tikrinti viešojo registro duomenis, dėl to nėra pagrindo konstatuoti jos pasyvumą, nesidomėjimą skolininke. Nuo vykdomųjų raštų grąžinimo yra praėjęs ilgesnis nei 20 metų laikotarpis, t. y. 20 metų ieškovė nevykdė jokių skolos išieškojimo veiksmų iš UAB „Klaudas“. Apie ieškovės skolos priteisimą iš UAB „Klaudas“ apeliantas iš esmės nežinojo. Kai tokį ilgą laiką neatliekami jokie skolos išieškojimo veiksmai iš juridinio asmens, tačiau po 20 metų pareiškiamas ieškinys buvusiam įmonės vadovui ir akcininkui, galima teigti, jog ieškovė nesielgė kaip rūpestingas ir apdairus asmuo ir toks ieškovės elgesys neatitinka teisinio stabilumo ir protingumo principų. Sprendime taip pat neįvertintos aplinkybės, jog tuo metu, kai VĮ „Registrų centras“ inicijavo UAB „Klaudas“ likvidavimą, apeliantas turėjo sveikatos problemų, jam nuo 2021 m. balandžio 1 d. nustatytas tik 40 procentų darbingumo lygis.
18. Ieškovė UAB „Rukma“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimą nepakeistą, priteisti iš apelianto ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliaciniame skunde yra pakartoti aplinkybės ir argumentai, nurodyti atsiliepime į ieškinį, kurie teismo bylos nagrinėjimo metu buvo visapusiškai išnagrinėti, teisiškai įvertinti ir atmesti, kaip nepagrįsti. Apeliaciniame skunde iš esmės neteikiama materialinės teisės taikymo ir aiškinimo klaidų, kurios būtų padarytos pirmosios instancijos teismo.
18.2. Apeliantas ginasi tuo, jog jo galimai padaryti teisės pažeidimai neturėjo jokios reikšmės ieškovės galimybei atgauti skolą. Į apelianto abejones šiuo atveju atsako aktuali šiai bylai teismų praktika, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimas priimtas civilinėje byloje Nr.e2A-1302-803/2024 nagrinėjant analogiško teisės taikymo klausimą. Minėtoje byloje teismas konstatavo, kad nuo įregistravimo iki pat išregistravimo įmonė nei karto nebuvo pateikusi JAR savo finansinės atskaitomybės dokumentų, net ir gavusi pranešimą apie numatomą inicijuoti likvidavimą, įmonė finansinės atskaitomybės dokumentų neparengė. Pagal CK 2.70 straipsnio 5 dalį kreiptis į teismą su prašymu atšaukti inicijuojamą įmonės likvidavimą turėjo teisę atsakovas, kaip jos akcininkas, tačiau šia savo teise nepasinaudojo, dėl to įmonė išregistruota iš JAR, o ieškovė neteko galimybės reikšti ieškinį dėl žalos išsiieškojimo. Teismas taip pat konstatavo, kad būtent dėl įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų neteikimo ieškovė neturėjo galimybės sužinoti, kokia yra įmonės finansinė padėtis. Dėl tolesnio šios pareigos nevykdymo įmonė buvo likviduota, neskiriant likvidatoriaus, taigi buvo užkirstas kelias inicijuoti įmonės nemokumo procesą pagal JANĮ nuostatas ir nustatyti tikrąją jos finansinę padėtį. Nurodytas sprendimas aiškiai atskleidžia kas laikoma nesąžiningais veiksmais pagal CK 2.70 str. 9 d., todėl UAB „Klaudas“ likvidavus juridinių asmenį registro tvarkytojo iniciatyva dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų, pagal CK 2.70 straipsnio 9 dalį ieškovei iš apelianto priteistina skola.
18.3. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2A-2408-779/2023, tačiau jau minėtoje Vilniaus apygardos byloje buvo atsakyta ir į šią nutartį. Teismas konstatavo, kad nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės nėra tapačios, nes cituotoje byloje juridinio asmens vadovas ir akcininkas likvidavimo procedūros metu iš dalies vykdė savo prievoles kreditorei, taip pat finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimo ir skolos susidarymo priežastys buvo kitokios, negu nagrinėjamoje byloje. Dėl to Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje taip pat negalima remtis.
18.4. Sprendime konstatuota esminė reikšmę bylai turinti aplinkybė, kad apeliantas buvo likviduotos UAB „Klaudas“ vadovas ir vienintelis dalyvis, todėl vienasmeniškai vykdė bendrovės valdymo funkcijas. UAB „Klaudas“ įstatų 6.12 punkte nustatyta, kad jeigu bendrovės visų akcijų turėtojas yra vienas asmuo, tai jo priimti sprendimai atitinka visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus. Vadovaujantis ABĮ 14 straipsnio 2 dalies, 29 straipsnio 6 ir 7 dalies, 37 straipsnio 3 dalies nuostatomis, darytina išvada, kad, kai vienintelis akcininkas ir bendrovės vadovas yra tas pats asmuo, konstatuotina, kad toks akcininkas žino, kaip yra vykdomos tiek CK, tiek ABĮ įtvirtintos vadovo pareigos. Taigi, apeliantas privalo asmeniškai visiškai atsakyti už bendrovės veiklos organizavimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir nustatytu laiku pateikimą JAR. Todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad tai, jog juridinio asmens dalyvis kartu buvo ir juridinio asmens vadovas, situacijos nekeičia.
18.5. Apeliaciniame skunde padarytos išvados grindžiamos tiktai apelianto prielaidomis. Apeliantas „galimais pažeidimais“ įvardija tęstinį, t. y. ilgiau kaip 20 metų, įstatymų nevykdymą, todėl šie „galimi pažeidimai“ turi būti vertinami kaip jo neteisėti ir nesąžiningi veiksmai.
18.6. Apelianto nurodyti atsikirtimai patvirtinta ieškovės teisinį pagrindą, kad jei UAB „Klaudas“ nebūtų išregistruotas juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, ieškovė turėtų galimybę surasti įmonės turtą, kelti bankroto bylą ir naudoti kitas teisines priemones, tačiau būtent dėl atsakovo veiksmų ieškovė negalėjo šia galimybe pasinaudoti.
18.7. Už UAB „Klaudas“ dokumentų ir duomenų pateikimą laiku JAR buvo atsakingas apeliantas. UAB „Klaudas“ likvidavimą lėmė aplinkybė, kad apeliantas, kaip vienintelis bendrovės dalyvis ir administracijos vadovas, daugiau kaip 20 metų netvirtino ir neteikė metinės finansinės atskaitomybės, t. y. nevykdė savo fiduciarinių pareigų. Šie pažeidimai, dėl kurių UAB „Klaudas“ buvo likviduota ir išregistruota JAR tvarkytojo iniciatyva, turėjo įtakos prievolių kreditoriams vykdymui, todėl šie pažeidimai vertinami kaip apelianto neteisėti ir nesąžiningi veiksmai. UAB „Klaudas“ daugiau kaip 20 metų negalėjo atsiskaityti pagal savo prievoles, tačiau apeliantas, šiurkščiai pažeisdamas JANĮ nuostatas, neinicijavo nemokumo proceso.
18.8. Apeliantas nepasinaudojo ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 22–25 punktais ir bendrovės įstatų 6.1 punktu, pagal kuriuos akcininkų susirinkimo kompetencijai yra priskiriamas sprendimo dėl bendrovės likvidavimo arba reorganizavimo priėmimas ir dėl to šiuo atveju nebuvo paskirtas įmonės likvidatorius. Apeliantas taip pat nepasinaudojo CK 2.70 straipsnio 5 dalimi suteikta teise kreiptis į teismą dėl inicijuojamo UAB „Klaudas“ likvidavimo atšaukimo, nes įmonė turi kreditorių, nesamdė asmens, kuris parengtų ir pateiktų finansines atskaitomybes juridinių asmenų registrui.
18.9. Apeliantas šiuo atveju painioja ieškovės teisę atlikti tam tikrus veiksmus ir savo pareigas vykdyti įstatymų nuostatas, bando perkelti atsakomybę už prievolės nevykdymą ieškovei. Tai daroma neteisėtai ir prieštarauja civilinės teisės dispozityvumo principui, pagal kurį ieškovei suteikta teisė nuspręsti kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti.
18.10. Šiuo atveju yra tiesioginis ryšys tarp apelianto neteisėtų veiksmų ir ieškovei padarytos žalos. Dėl šių veiksmų, kai atsakovas tęstinai nevykdė CK, ABĮ nuostatų ir bendrovės įstatų, yra kaltas apeliantas, todėl jis privalo subsidiariai atsakyti už likviduotos bendrovės neįvykdytą prievolę savo turtu. Taigi, bylos nagrinėjimo metu buvo įrodyti apelianto neteisėti, nesąžiningi veiksmai, dėl kurių skolininkas UAB „Klaudas“ prarado galimybę įvykdyti prievolę kreditoriui UAB „Rukma“.
18.11. Apeliantas neteisingai aiškina ieškinio senaties termino instituto taikymą, nes teismo sprendimu priteistai piniginei prievolei nėra nustatytas senaties terminas. Tai reiškia, kad piniginė prievolė egzistuoja iki jos visiško įvykdymo arba gali pasibaigti įstatymų nustatytais pagrindais. UAB „Klaudas“ piniginė prievolė ieškovei pasibaigė įmonę likvidavus (CK 6.128 straipsnio 3 dalis), t. y. 2022 m. sausio 3 d. Ieškinį CK 2.70 straipsnio 9 dalį pagrindu ieškovė pareiškė 2024 m. lapkričio 11 d., jo pateikimo dieną įstatyme nustatytas 3 metų terminas nebuvo pasibaigęs, todėl apelianto samprotavimai dėl senaties termino taikymo yra nepagrįsti ir neturi įtakos nagrinėjamai bylai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
20. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
21. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys dėl žalos atlyginimo CK 2.70 straipsnio 9 dalies pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
22. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu, nurodo, kad sprendimo motyvai yra prieštaringi, teismas abstrakčiai konstatavo atsakovo atsakomybę, tačiau nepagrindė konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis visų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, kaltės, žalos ir priežastinio ryšio). Apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo pritarti apelianto argumentams.
23. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).
24. Kaip minėta, ieškovė pareiškė ieškinį dėl žalos priteisimo CK 2.70 straipsnio 9 dalies pagrindu, pagal kurį pasibaigusio juridinio asmens dalyviai trejus metus yra solidariai atsakingi ir privalo atlyginti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad juridinis asmuo likviduotas juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva dėl juridinio asmens dalyvių nesąžiningų veiksmų.
25. Iš šios teisės normos formuluotės matyti, jog atsakomybės taikymo galimybę sąlygoja juridinio asmens išregistravimo pagrindas bei tai, ar išregistravimą nulėmė nesąžiningi juridinio asmens dalyvių veiksmai. Nagrinėjamu atveju UAB „Klaudas“ likviduota CK 2.70 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų pagrindu, t. y. dėl to, kad juridinis asmuo nepateikė CK 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatytų dokumentų per dvylika mėnesių nuo šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų šių dokumentų pateikimo juridinių asmenų registrui terminų pabaigos; ir kad juridinis asmuo per penkerius metus neatnaujino savo duomenų juridinių asmenų registre ir yra pagrindas manyti, kad šis juridinis asmuo jokios veiklos nevykdo. Šie pagrindai nėra siejami privalomu priežastiniu ryšiu su nesąžiningais bendrovės akcininko veiksmais, o atsakovo nesąžiningų veiksmų, kurie būtų nulėmę tiek UAB „Klaudas“ išregistravimą, tiek ir žalos ieškovei atsiradimą, ieškovė neįrodė.
26. Pirmosios instancijos teismas sprendime nustatė, kad UAB „Klaudas“ 20 metų faktiškai nevykdė veiklos, neturėjo turto ir piniginių lėšų. Šią aplinkybę faktiškai patvirtina ir 2004 m. liepos 23 d. antstolio patvarkymas dėl išieškojimo negalimumo ir vykdomojo dokumento grąžinimo UAB „Rukma“. Pats atsakovas nuo 1996 metų atsakovas gyveno JAV ir 2009 m. grįžo į Lietuvą, todėl 2004 m. ieškovei grąžinus vykdomąjį dokumentą, atsakovas neturėjo galimybės sužinoti apie iš UAB „Klaudas“ priteistą skolą, nes ieškovė jokių išieškojimo veiksmų nebeatliko. Pažymėtina, jog UAB „Klaudas“ nevykdant veiklos ir neturint turto bei piniginių lėšų, net ir inicijavus nemokumo procesą ar atšaukus likvidavimą CK 2.70 str. 5 d. nustatyta tvarka, ieškovės kreditorinis reikalavimas nebūtų patenkintas. Atsižvelgiant į nurodytą išregistravimo pagrindą, darytina išvada, kad UAB „Klaudas“ išregistravimą lėmė ne juridinio asmens dalyvio A. E. N. nesąžiningi veiksmai, o laiku nepateikti įmonės dokumentai ir duomenų neatnaujinimas juridinių asmenų registre. Civilinėje teisėje galioja bendrasis sąžiningumo prezumpcijos principas (CK 1.5 straipsnis), kuris reiškia, kad kiekvienas asmuo yra laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Įrodinėjimo požiūriu kiekvienam asmeniui nereikia įrodinėti savo sąžiningumo, jeigu įstatymas nepreziumuoja konkretaus asmens nesąžiningu. Sąžiningumas gali būti nuginčytas, tačiau asmens nesąžiningumą turi įrodyti asmuo, tai teigiantis (CPK 178 straipsnis). Ieškovei nepateikus jokių duomenų apie konkrečiai į ieškovę nukreiptus atsakovo, kaip akcininko, nesąžiningus (neteisėtus) veiksmus, kuriais buvo siekiama bendrovės likvidavimo ar sukelti žalą ieškovei, teismo vertinimu, nebuvo pagrindo daryti išvadą, jog nepateikimu finansinių dokumentų registro tvarkytojui ir savo duomenų juridinių asmenų registre neatnaujinimu atsakovas padarė tiesioginę žalą konkrečiai ieškovei, kad toks neveikimas buvo nukreiptas konkrečiai į ieškovės teisių pažeidimą ar siekį likviduoti įmonę registrų tvarkytojo iniciatyva ar išvengti bendrovės prievolių vykdymo. Vien tai, jog atsakovas laiku nepateikė Juridinių asmenų registrui privalomų dokumentų, neatnaujino penkis metus JAR duomenų ir buvo pagrindas manyti, jog įmonė veiklos nevykdo, neįrodo jo nesąžiningų veiksmų, kurie sukėlė ieškovei žalą. Nenustačius atsakovo nesąžiningų veiksmų, nėra pagrindo priteisti žalą, vadovaujantis CK 2.70 straipsnio 9 dalimi. Priešingu atveju, iš esmės būtų paneigiama ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų samprata ir juridinių asmenų bei jų dalyvių turto ir prievolių atskirumas.
27. Teisėjų kolegija pritaria apelianto argumentams, kad pati ieškovė, įgyvendindama savo teisę į pažeistų teisių gynybą, nuo 2004 m. buvo visiškai pasyvi. Ieškovė, nors ir turėdama realią galimybę ginti savo pažeistas teises teisės aktų nustatyta tvarka, elgėsi nerūpestingai ir pasyviai – nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų atnaujintas priverstinio išieškojimo procesas, neprašė atnaujinti praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti (CPK 608 straipsnis), nesikreipė dėl nemokumo bylos skolininkei inicijavimo ar dėl registro tvarkytojo pradėto likvidavimo procedūros sustabdymo. Tokiu būdu ieškovė ne tik praleido įstatymuose įtvirtintus priverstinio išieškojimo terminus, bet ir neišnaudojo visų teisinių priemonių, kurios galėjo sudaryti prielaidas skolos išieškojimui iš pačios skolininkės UAB „Klaudas“. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovė, pati nepasinaudojusi visais įmanomais teisiniais būdais skolai išsiieškoti iš juridinio asmens, šiuo metu nepagrįstai siekia perkelti atsakomybę akcininkui, remdamasi CK 2.70 straipsnio 9 dalimi. Vis tik šios normos taikymui būtina nustatyti neteisėtus ir (ar) nesąžiningus atsakovo veiksmus, kurie būtų tiesiogiai nulėmę tai, kad juridinis asmuo buvo išregistruotas, o ieškovė neteko galimybės įgyvendinti savo teisių. Kadangi byloje tokių aplinkybių nenustatyta ir ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie priežastiniu ryšiu būtų susiję su tariamai ieškovės patirta žala, nėra pagrindo konstatuoti atsakomybę pagal CK 2.70 straipsnio 9 dalį, todėl pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino nepagrįstai.
28. Tačiau nesutiktina su apeliantu, kad ieškovė yra praleidusi tiek 10 metų bendrąjį, tiek ir 3 metų ieškinio senaties terminą ieškiniui dėl žalos atlyginimo pareikšti. Pažymėtina, kad CK 2.70 straipsnio 9 dalis numato, jog pasibaigusio juridinio asmens dalyviai trejus metus yra solidariai atsakingi ir privalo atlyginti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad juridinis asmuo likviduotas juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva dėl juridinio asmens dalyvių nesąžiningų veiksmų. Byloje nustatyta, kad sprendimas likviduoti juridinį asmenį buvo priimtas 2022 m. sausio 3 d., ieškinys teismui pateiktas 2024 m. lapkričio 11 d., todėl terminas kreiptis dėl žalos atlyginimo šio straipsnio pagrindu nėra praleistas.
29. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl abiejų šalių cituojamos teismų praktikos taikant CK 2.70 straipsnio 9 dalį, pažymi, jog apeliacinės instancijos teismui ji nėra privaloma, nes vienodą teismų praktiką formuoja kasacinis teismas kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017).
Dėl procesinės bylos baigties
30. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nelemtų kitokios teismo išvados, todėl dėl jų teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus, 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
31. Apibendrindama, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 2.70 straipsnio 9 dalį ir neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose
32. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmetus visiškai, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos.
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis).
34. Atsakovas nurodė, kad jo patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme – 4 000 Eur, kurias sudaro 300 Eur konsultavimas, susipažinimas su dokumentais, 3 600 Eur procesinių dokumentų parengimas ir 100 Eur atstovavimas teisme. Nurodytoms išlaidos pagrįsti atsakovas pateikė 2025 m. sausio 6 d. pažymą ir pinigų priėmimo kvitą 4 000 Eur sumai.
35. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 1 punkte įtvirtinta, kad šios Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento (dabar – Valstybinė duomenų agentūra) skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas).
36. Nustatyta, kad minėtas išlaidas atsakovas patyrė už 2025 m. I ketvirtį. Užpraėjusio ketvirčio, t. y. 2024 m. III, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 2 237,90 Eur.
37. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas byloje teikė tik atsiliepimą į ieškinį, todėl vertintina, kad bendra suma su atsiliepimo į ieškinį parengimu, įskaitant atsakovo atstovo konsultavimą ir susipažinimą su dokumentais, sudaro 3 900 Eur. Rekomenduotinas atlyginti maksimalus užmokestis už atsiliepimo į ieškinį pateikimą (8.2 punktas) – 5 594,75 Eur (2 237,90 Eur x 2,5). Darytina išvada, kad atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimą į ieškinį ir jo atstovo teiktas konsultacijas neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto maksimalaus dydžio ribos.
38. Atsakovas už atstovavimą teismo posėdžiuose iš viso patyrė 100 Eur bylinėjimosi išlaidas. Bylos duomenys patvirtina, kad 2024 m. sausio 6 d., teismo posėdis vyko 12 min., 2025 m. vasario 13 d. teismo posėdis truko 23 min., 2025 m. vasario 17 d. teismo posėdis truko 7 min., bendrai atsakovo atstovas teismo posėdžiuose atsakovą atstovavo 42 min., t. y. 1 valandą (9 punktas). Rekomenduotinas atlyginti maksimalus užmokestis už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą (8.19 punktas) – 223,79 Eur (2 237,90 Eur x 0,1). Darytina išvada, kad atsakovo prašomos priteisti 100 Eur bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą neviršija Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyto maksimalaus dydžio ribos.
39. Atsižvelgiant į nurodytus skaičiavimus, darytina išvada, kad atsakovo prašomos priteisti 4 000 Eur išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, todėl ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
40. Apeliacinės instancijos teisme atsakovas sumokėjo 149 Eur žyminį mokestį, apie kitas patirtas išlaidas rašytinių įrodymų nepateikta, todėl patenkinus apeliacinį skundą, atsakovui iš ieškovės priteistinos 149 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsniai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a:
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Rukma“, juridinio asmens kodas 124131945, atsakovui A. E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės UAB „Rukma“, juridinio asmens kodas 124131945, atsakovui A. E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 149 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėjai Evaldas Burzdikas
Laima Kriaučiūnaitė
Edita Šliumpienė