Civilinė byla Nr. 2A-2009-392/2012
Proceso Nr. 2-52-3-01941-2011-1
Procesinio sprendimo kategorija: 42.4.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
Lietuvos Respublikos vardu
2012 m. rugsėjo 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės K. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2365-855/2011 pagal ieškovės J. Z. ieškinį atsakovei K. I. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovė J. Z. pareikštu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės K. I. 12.000 Lt skolą, 2.718,16 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2006-06-17 preliminariąja žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovei jai nuosavybės teise priklausančio 11,03 ha bendro ploto žemės sklypo 80 a. dalį, esančią (duomenys neskelbtini), už 12.000 Lt iki 2006-12-31. Ieškovė įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus (perdavė atsakovei sutartyje nurodytą 6.000 Lt avansą ir iki 2006-12-31 sumokėjo likusią pinigų dalį), tačiau atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdė (iki šiol nėra pasirašyta pagrindinė žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartis). Kadangi atsakovė prievolės per nustatytą terminą neįvykdė, elgėsi nesąžiningai, žemės sklypo dalies ieškovei nepardavė, ji turėtų grąžinti ieškovei visas jos sumokėtas pinigų sumas už sklypą, o taip pat sumokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas.
Atsakovė K. I. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad iš ieškovės jokių pinigų negavo, o žemės sklypo jai nepardavė, nes į šį žemės sklypą dar neatkurtos nuosavybės teisės, taigi, sandoris neįvyko ne dėl atsakovės kaltės. Nuosavybės teisės atkūrimo reikalus tvarkęs atsakovės įgaliotas asmuo V. M. jėga ir prievarta liepė atsakovei pasirašyti preliminariosios sutarties paskutinį lapą, sutarties turinio ji neskaitė, nes nemoka lietuvių kalbos, V. M. atsakovę apgavo.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei J. Z. iš atsakovės K. I. 12.000 Lt avansą, 2.718,16 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismas, atsižvelgdamas į ginčo šalių paaiškinimus, liudytojo V. M. parodymus ir byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad 2006-06-17 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta preliminarioji žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, kuria atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovei jai nuosavybės teise priklausančią 80 arų žemės sklypo dalį iš 11,03 ha bendro ploto žemės sklypo už 12.000 Lt kainą, o ieškovė įsipareigojo šią žemės sklypo dalį nupirkti iki 2006-12-31. Teismas darė išvadą, jog šalys tarėsi būtent dėl atsakovei priklausančio 11,03 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies pirkimo – pardavimo. Tuo tarpu atsakovės paaiškinimus, kad dėl šio žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo ji su ieškove nesitarė, jog galimai tarėsi dėl žemės sklypo, į kurį tik ketinama jai atkurti nuosavybės teises, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo, teismas vertino kritiškai. Pasak teismo, atsakovės teiginius apie tai, kad jokių pinigų iš ieškovės ji negavo, paneigia pačios atsakovės ranka preliminariojoje žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje padaryti įrašai, o taip ieškovės paaiškinimai bei liudytojo V. M. parodymai. Preliminariosios sutarties atsakovė neginčijo, jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos nurodomas aplinkybes apie prieš ją vartotą smurtą ir prievartinį vertimą pasirašyti šioje sutartyje, galimai V. M. panaudotą apgaulę ar pinigų negavimo faktą, nepateikė. Tiek ieškovė, tiek liudytojas V. M. paaiškino, kad jokios prievartos atsakovės atžvilgiu nenaudojo, sutartis buvo sudaryta laisva valia, prieš tai visiems apžiūrėjus žemės sklypą, aptarus pagrindines sutarties sąlygas ir pan. Teismas taip pat nustatė, kad pagrindinė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2006-12-31, tačiau tai nebuvo padaryta. Visas 11,03 ha žemės sklypas, kurio dalį atsakovė buvo įsipareigojusi parduoti ieškovei, 2010-01-22 pirkimo – pardavimo sutartimi buvo parduotas ne ieškovei, o kitam subjektui – UAB „Cestos maistas“. Esant tokiai situacijai, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės jai sumokėtus pagal preliminariąją sutartį pinigus, nesudarius pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties, tenkintinas kaip pagrįstas. Pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui, tačiau tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, t. y. tikslas, kuriam buvo perduoti pinigai, nėra pasiekiamas, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Tai sudaro pagrindą priteisti iš atsakovės ieškovei tiek jos pagal preliminariąją sutartį gautą avansą, tiek ir vėliau gautą likusią žemės sklypo kainos dalį, o taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos sumos už laikotarpį nuo 2006-12-31, kai turėjo būti sudaryta pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis ar grąžinti kaip avansas gauti pinigai, iki ieškinio pateikimo teismui dienos.
Apeliaciniu skundu atsakovė K. I. prašė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės J. Z. ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesiaiškino visų bylos aplinkybių, netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, rėmėsi vien tik suinteresuotų asmenų, t. y. ieškovės ir liudytojo V. M., paaiškinimais. Jokių pinigų pagal preliminariąją žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį atsakovė iš ieškovės negavo. Galimus mokėjimus ieškovė atliko V. M., nes jis ruošė preliminariąją sutartį, o atsakovei davė tik pasirašyti paskutinį šios sutarties lapą, kurį, nemokėdama lietuvių kalbos, atsakovė pasirašė neskaitydama. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tarp atsakovės ir V. M. buvo susiklostę pasitikėjimo santykiai, nes šis asmuo pagal įgaliojimą tvarkė visus jos žemės grąžinimo ir paveldėjimo reikalus. Visiškai pasitikėdama V. M., atsakovė daug kartų pasirašinėdavo jo pateiktus dokumentus pastarųjų net neskaitydama, darydama padiktuotus prierašus. Atsakovės teigimu, pagal preliminariąją sutartį ieškovė norėjo pirkti 80 arų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), o kadangi į šį žemės sklypą dar nebuvo atkurtos nuosavybės teisės atsakovei, jokių pinigų ieškovė jai nemokėjo. Tuo tarpu apdirbti 11,03 ha ariamos žemės, esančios (duomenys neskelbtini), atsakovei buvo per sunku, todėl 2010-01-22 šį žemės sklypą ji pardavė UAB „Cestos maistas“. Pasak atsakovės, nelogiška, kad ieškovė, sumokėjusi jai visą pinigų sumą už žemės sklypą iki nustatytos jo pardavimo datos, penkerius metus nereikalavo sudaryti pagrindinės šio žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties arba nedelsiant grąžinti pinigus. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas pateikė atsakovei jo paruoštą taikos sutarties projektą, pagal kurį atsakovė įsipareigotų vietoje reikalaujamų priteisti pinigų perduoti ieškovei 80 arų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kai į jį bus atkurta nuosavybės teisė. Pasak atsakovės, tai įrodo, kad ieškovė ketino įsigyti būtent šį žemės sklypą, o atsakovei jokių pinigų nemokėjo, nes šis sklypas iki šiol jai negrąžintas. Ieškovė, tik V. M. paskatinta, pareiškė ieškinį teismui, siekdama pageidaujamą žemės sklypą įsigyti nemokamai. Atsakovė atsisakė pasirašyti taikos sutartį, nes pinigų iš ieškovės negavo ir nėra jai skolinga. Teismas taip pat visiškai nesiaiškino aplinkybių, kokiu būdu ieškovė tarėsi su atsakove atidalinti 80 arų dalį iš 11,03 ha žemės sklypo, kieno pastangomis ir lėšomis turėjo būti dengiamos atidalijimo išlaidos, kokiu tikslu ieškovė norėjo įgyti 80 arų ariamos žemės.
Ieškovė J. Z. atsiliepimu atsakovės K. I. apeliacinį skundą prašė atmesti. Ieškovė nurodė, kad pagal 2006-06-17 preliminarią žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį ji įvykdė visus savo sutartinius įsipareigojimus, perdavė atsakovei sutartyje nurodytą 6.000 Lt avansą, laikėsi šios sutarties ir iki 2006-12-31 sumokėjo likusią pinigų dalį už parduodamą žemės sklypą. Tuo tarpu atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdė, neatidalino parduodamos žemės sklypo dalies iš 11,03 ha, o dargi sąmoningai nutylėjo tą aplinkybę, kad už nemenką pinigų sumą 2010-02-08 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu pardavė visą 11,03 ha žemės sklypą UAB „Cestos maistas“. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė jokio kito žemės sklypo neturėjo, o pretenduoja atkurti nuosavybes teises į 2,0 ha žemės sklypą, jai buvo pasiūlytas taikos sutarties projektas, kuriame ieškovė savo ketinimų įsigyti 80 arų žemės sklypą neatsisakė, kadangi atsakovė, manytina, gautus pinigus išvaistė savom reikmėm, o susigrąžinti juos nėra galimybės. Atsakovė nepateikia jokių įrodymų saviems teiginiams pagrįsti, kad pinigų iš ieškovės negavo, priešingai, sava ranka preliminarioje sutartyje įrašė, kad „pinigus iš rankų į rankas gavau ir su manimi atsiskaityta 12000 Lt (dvylika tūkstančių litų)“. Atsakovės teiginiai dėl jos apgavystės ir pinigų negavimo yra tik prasimanymai.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y., tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Bylos medžiaga patvirtina, kad 2006-06-17 tarp ieškovės J. Z. ir atsakovės K. I. buvo sudaryta Preliminarioji žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis (b.l. 5-7), kuria remiantis atsakovė įsipareigojo iki 2006-12-31 parduoti ieškovei jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 80 arų dalį iš 11,03 ha bendro ploto už 12.000 Lt kainą (sutarties 1-2 punktai).
Byloje esantys VĮ „Registrų centras“ išrašai taip pat patvirtina, kad atsakovei nuosavybės teise priklausantis 11,03 ha bendro ploto žemės sklypas randasi (duomenys neskelbtini) (b.l. 29-36). Tai, kad preliminariojoje sutartyje minimas būtent šis žemės sklypas, patvirtino ir ieškovė bei liudytojas V. M. (b.l. 45-46). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog preliminariosios sutarties objektas buvo būtent žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini).
Kita vertus, net jeigu ir būtų nustatyta, kad ginčo šalys tarėsi dėl (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo pirkimo – pardavimo, šiuo atveju tai teisiškai nereikšminga aplinkybė, nes byloje aktualus ne pats preliminariosios sutarties objektas, o jos neįvykdymo faktas, su kuo ir yra siejamas pagal šią sutartį gautų pinigų grąžinimas. Tuo pačiu teisiškai nereikšmingas ir preliminariosios sutarties neįvykdžiusios šalies kaltės klausimas, todėl nevertintinos su tuo susijusios ginčo šalių nurodytos aplinkybės, kaip antai, nuosavybės teisių neatkūrimas į žemės sklypą ar žemės sklypo pardavimas UAB „Cestos maistas“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Nagrinėjamu atveju ginčo šalių sudarytos preliminariosios sutarties nuostatos patvirtina, kad šalys nebuvo susitarusios dėl tokio pobūdžio civilinės atsakomybės, kuomet sumokėtas avansas ir likusi žemės sklypo kainos dalis atlieka netesybų funkciją.
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui, o jeigu šis tikslas nėra pasiekiamas, t. y. pagrindinė sutartis nesudaroma, laikytina, kad pinigai perduoti be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo ir tai suteikia teisę jų reikalauti pagal CK 6.237 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-809/2003, 2006-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2006). Tuo tarpu byloje nėra ginčo dėl to, jog pagrindinė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis tarp ginčo šalių nebuvo sudaryta, kitaip tariant, nebuvo pasiektas ginčo šalių sudarytos preliminariosios sutarties tikslas. Taigi, ginčo šalims nesudarius pagrindinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, nepaisant šios sutarties nesudarymo priežasčių, laikytina, kad visi pagal preliminariąją sutartį atsakovės iš ieškovės gauti pinigai yra gauti be teisinio pagrindo ir turi būti sugrąžinti jas perdavusiai šaliai.
Iš preliminariosios sutarties matyti, kad pasirašant šią sutartį ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei 6.000 Lt avansą, kuris turėjo būti įskaitomas į parduodamo žemės sklypo kainą, o likusią kainos dalį ieškovė įsipareigojo sumokėti pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dieną (sutarties 4-5, 8 punktai). Ieškovės teigimu, ji įvykdė visus preliminariąja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. sumokėjo atsakovei tiek 6.000 Lt avansą, tiek likusią žemės sklypo kainą, iš viso 12.000 Lt. Atsakovė, savo ruožtu, nurodo, kad jokių pinigų iš ieškovės nėra gavusi. Nepaisant to, atsakovės ranka darytas įrašas, esantis preliminariosios sutarties 2 lape, patvirtina, kad atsakovė iš ieškovės gavo visas jos nurodytas sumas (b.l. 5-6). Pinigų perdavimo faktą patvirtina ir nuoseklūs ieškovės bei liudytojo V. M. paaiškinimai (b.l. 45-46), kurie neprieštarauja byloje surinktiems rašytiniams įrodymams. Jokių kitų duomenų, kad nurodytą įrašą preliminariojoje sutartyje apie pinigų gavimą atsakovė būtų padariusi apgaulės ir kitokių neteisėtų veiksmų įtakoje, byloje nėra. Pati atsakovė nėra nuginčijusi preliminariosios sutarties, kurios pagrindu buvo pateiktas ieškinys, todėl abejoti šiuo sandoriu ir jame išreikšta ginčo šalių valia nėra pagrindo.
Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Vadovaujantis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r ė :
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Virginijus Kairevičius
Teisėjai Jadvyga Mardosevič
Vilija Mikuckienė