Civilinė byla Nr. 2A-1696-527/2013;

procesinio dokumento kategorijos: 75.4.3; 75.8; 77.3;

78.2.1;121.14; 121.21.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Galinos Blaževič, Jolitos Cirulienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Albinos Rimdeikaitės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo M. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-540-375/2013 pagal ieškovės R. N. ieškinį atsakovui M. N. ir pagal atsakovo M. N. priešieškinį ieškovei R. N. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo (institucija, duodanti išvadą – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius), ir

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

ieškovė patikslintu ieškiniu (4 t. b. l. 106-110) prašė:

1) nutraukti santuoką su atsakovu dėl atsakovo kaltės;

2) priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos;

3) nustatyti dukterų E. N. ir M. N. gyvenamąją vietą su ieškove;

4) priteisti dukterų išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės;

5) priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius po 300 Lt per mėnesį kiekvienai, iš viso 21 600 Lt;

6) padalinti santuokoje įgytą turtą:

ieškovei priteisti ½ dalį atsakovo vardu įsigyto gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), Birštono seniūnijoje, ir automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini);

atsakovui priteisti ½ dalį atsakovo vardu įsigyto gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), Birštono seniūnijoje, svetainės baldus: 2 dalių sekciją su 2 komodomis, minkštų baldų komplektą, sofą – lovą, žurnalinį staliuką, kilimą, miegamojo baldus, mokyklinį rašomąjį stalą su lentynomis ir kėde, vaikų kambario baldus, virtuvės komplektą, šaldytuvą, skalbyklę, dujinę viryklę, garų surinkėją du dukterų dviračius, namų kiną,

priteisti iš atsakovo ieškovei piniginę kompensaciją už jam tekusią didesnę turto dalį.

Ieškovė nurodė, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Jis buvo neištikimas, pradėjo gyventi su kita moterimi, su ja susilaukė sūnaus Ž. A., galiausiai paliko šeimą ir išėjo gyventi su sugyventine. Atsakovas naudojo fizinį ir psichinį smurtą. Tai tęsėsi ilgą laiką. Keletą metų atsakovas veidmainiavo ir ją apgaudinėjo, vienu metu gyveno dvigubą gyvenimą dviejose šeimose, todėl ieškovė prašo priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos.

Atsakovas patikslintu priešieškiniu (t. 5, b. l. 143–148) prašė:

1) nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad jis vienas visą santuokos laikotarpį išlaikė šeimą. Ieškovė ne tik neprisidėjo prie šeimos išlaikymo ir turto gausinimo, bet dar apleido savo kaip sutuoktinės pareigas rūpintis buitimi, namų švara, maisto gaminimu. Ji rodydavo vis mažiau dėmesio, kol galiausiai jis apskritai išnyko. Atšalo intymūs santykiai, jis jautėsi nemylimas, nereikalingas ir vienišas, į jo poreikius nebuvo atsižvelgiama, todėl 2007 m. jis išsikraustė iš namų. 2011 m. birželio mėnesį ieškovė su dukromis išvyko į Daniją;

2) nustatyti tokią bendravimo su dukromis tvarką: dukrų atostogų metu, suderinus su ieškove, turės teisę praleisti 1 mėnesį, kas antras metines religines šventes mergaitės praleidžia kartu su tėvu, o kas antras – su motina, kelionės išlaidas iš Danijos į Lietuvą ir atgal šalys atlygina lygiomis dalimis;

3) padalinti turtą:

atsakovui priteisti nekilnojamąjį turtą, kurio bendra vertė 14 472 Lt (o, atsižvelgiant į dabartinę nekilnojamojo turto rinkos situaciją, žemės sklypo vertė su visais griuvėsiais – 12 700 Lt),

virtuvės baldų komplektą 4 500 Lt vertės, garų surinktuvą 500 Lt vertės, šaldytuvą 800 Lt vertės, dujinę viryklę 400 Lt vertės, iš viso nekilnojamojo ir kilnojamojo turto 18 900 Lt vertės; be to, atsakovas sutiko po santuokos nutraukimo mokėti likusias įmokas pagal ,,Vaiko investicinį draudimą;

ieškovei priteisti: automobilį 5 360 Lt vertės, kompiuterį 2 421 Lt vertės, televizorių 1 000 Lt vertės, mikrobangų krosnelę 400 Lt vertės, skaitmeninį priedėlį 253 Lt vertės, akvariumą 400 Lt vertės, lygintuvą 100 Lt vertės, daiktų lentyną 150 Lt vertės, svetainės baldus 4 350 Lt vertės, miegamojo baldus 7 000 Lt vertės, rašomąjį stalą 1 000 Lt vertės, vaikų kambario baldus 3 850 Lt vertės, skalbyklę 1 000 Lt vertės, dviračius 500 Lt vertės, namų kiną 2 000 Lt vertės, iš viso kilnojamojo turto už 29 784 Lt;

ieškovei iš atsakovo priteisti 10 000 Lt piniginę kompensaciją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013-05-15 sprendimu (t. 6, b. l. 15–21) ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies ir:

1) nutraukė šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno m. CMB, akto įrašo Nr. 2198, dėl atsakovo kaltės;

2) priteisė iš atsakovo ieškovei 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo;

3) po santuokos nutraukimo paliko šalims sutuoktines pavardes – N., N.;

4) nustatė šalių dukrų E. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove;

5) priteisė iš atsakovo nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2011-06-14) nepilnamečių dukterų E. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 400 Lt kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę;

6) priteisė iš atsakovo 7 200 Lt išlaikymo įsiskolinimą;

7) nustatė atsakovo ir jo nepilnamečių dukterų E. N. ir M. N. bendravimo tvarką: atsakovas dukterų vasaros atostogas, suderinus su ieškove ir įspėjus ją ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį, su dukromis praleidžia vieną mėnesį; kas antras metines religines šventes dukros praleidžia kartu su tėvu, o kas antras – su motina; dukrų kelionės išlaidas iš Danijos į Lietuvą ir atgal dengia motina ir tėvas lygiomis dalimis;

8) padalino santuokoje įgytą turtą:

ieškovei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė po ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 9 350 Lt, ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 766 Lt, ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1 008 Lt ir ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 12 700, viso bendra turto vertė 22 816 Lt, esančių (duomenys neskelbtini), Birštono seniūnijoje, Birštono savivaldybėje;

priteisė ieškovei automobilį VW Golf v/n (duomenys neskelbtini), kurio vertė 5 360 Lt;

priteisė atsakovui 2 dalių sekciją 1 000 Lt su 2 komodomis po 500 Lt, 2 fotelius po 350 Lt, sofą-lovą 1 000 Lt, žurnalinį stalelį 350 Lt, kilimą (2 m x 3 m) 300 Lt; miegamojo baldus (rūbų spinta, dvigulė lova su 2 spintelėmis, 2 komodos, atskiras veidrodis su rėmais ) 7 000 Lt vertės; mokyklinį rašomąjį stalą su lentynomis bei kėde 1 000 Lt vertės; vaikų kambario baldus (sekciją 1 100 Lt, komodą 350 Lt, sudedamas 2 lovas 800 Lt, rašomąjį stalą su pakabinamomis lentynomis ir kėde 1 100 Lt, kilimą (3 m x 4 m) 500 Lt, viso 3 850 Lt; virtuvės baldų komplektą (spintelės, stalas su 4 kėdėmis bei virtuvine spintele) 4 500 Lt vertės; šaldytuvą 800 Lt, skalbyklę 1 000 Lt, dujinę viryklę 400 Lt, garų surinkėją 500 Lt, namų kiną 2 000 Lt, mikrobangų krosnelę 400 Lt, skaitmeninį priedėlį ir MVTV aktyvinimo kortelę 253 Lt, elektrinį lygintuvą 100 Lt, daiktų lentyną 150 Lt;

priteisė iš atsakovo ieškovei 10 472 Lt piniginę kompensaciją;

įpareigojo atsakovą mokėti šiuos skolinius įsipareigojimus: 70 Lt įmokas pagal Vaiko investicinio draudimo liudijimą (polisą) Nr. 5200238368 (2005-11-29) už ieškovės vardu įgytas 40 000 Lt vertės turtines teises – 20 000 Lt gyvybės draudimo išmoką, taip pat papildomai apdraustosios M. N. vardu įgytą 20 000 Lt vertės teisę į draudimo išmoką už vidutines ir sunkias traumas, 70 Lt įmokas pagal Vaiko investicinio draudimo liudijimą (polisą) Nr. 5200238471 (2005-11-29) už papildomai apdraustosios E. N. vardu įgytą 20 000 Lt vertės teisę į draudimo išmoką už vidutines ir sunkias traumas; kitoje dalyje ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė;

9) priteisė iš atsakovo 510 Lt žyminio mokesčio valstybei bei iš ieškovės ir atsakovo po 103 Lt pašto išlaidų valstybei.

Teismas nustatė, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Kauno m. CMB, akto įrašo Nr. 2198. Santuokoje gimė dukros (duomenys neskelbtini) E. N. ir (duomenys neskelbtini) M. N. (t. 1, b. l. 13–14). Santuokos metu buvo įgyta sodyba (duomenys neskelbtini), Birštono seniūnijoje ir automobilis (t. 1, b. l. 17–22). Ieškovė su dukromis šiuo metu gyvena Danijoje. Atsakovas su kita moterimi Ž. V. (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus Ž. A. (t. 5, b. l. 141). 2012-10-10 atsakovas atsisakė nuo priešieškinio reikalavimo nustatyti dukrų gyvenamąją vietą su juo bei priteisti išlaikymą ir šioje dalyje pripažino ieškovės ieškinio reikalavimus, todėl 2012-10-23 teismo nutartimi šioje priešieškinio dalyje byla buvo nutraukta (t. 5, b. l. 109).

Teismas santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės. Nagrinėjamu atveju abi šalys kaltino viena kitą neištikimybe. Ieškovė teigia, kad apie atsakovo neištikimybę sužinojo 2006 m., po to dar apie pusmetį šalys gyveno kartu, tačiau atsakovas 2007 m. paliko ją ir vaikus ir apsigyveno atskirai nuo šeimos – iš pradžių pas savo tėvus, o netrukus pradėjo gyventi kartu su Ž. V.. Šeimos palikimą, atsakovo teigimu, sąlygojo pačios ieškovės elgesys – esą, ieškovė prastai prižiūrėjo dukras, didesnę laiko dalį skyrė tik sau ir savo poilsiui, nesirūpino šeima ir buitimi, dėl tinginiavimo tapo pasyvi, pradėjo vengti intymaus bendravimo. Teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovė prastai prižiūrėjo savo nepilnametes dukras, nesirūpino šeima ir buitimi, tinginiavo ir pan. Net atsakovo tėvas V. N., byloje apklaustas kaip liudytojas, tokių aplinkybių nenurodė ir atsakovo teiginių nepatvirtino. Teismas atsakovo teiginius apie vaikų nepriežiūrą, tinginiavimą ir pan. atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus, nes Sodros duomenys patvirtino, jog ieškovė su pertraukomis dirbo nuo 2002-11-18 (t. 4, b. l. 99). Teismas taip pat padarė išvadą, jog atsakovas neįrodė ieškovės neištikimybės fakto, nes šią aplinkybę atsakovas nurodė tik patikslintame 2013-04-08 priešieškinyje (t. 5, b. l. 143–148), t. y. tik po beveik dviejų bylinėjimosi metų ir grindė 2 nuotraukomis, kuriose šalia ieškovės nufotografuotas jaunas vyriškis (t. 5, b. l.149). Teismo nuomone, pateiktos nuotraukos negali būti pakankamu įrodymu ieškovės kaltei pagrįsti. Atsakovas nenurodė jokių duomenų apie asmenį nuotraukoje, neįvardijo ir įrodymais nepagrindė jokių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą dėl ieškovės neištikimybės, todėl ieškovės neištikimybės faktą teismas taip pat laikė neįrodytu ir nepagrįstu. Priešingai, atsakovas paliko šeimą ir pats buvo neištikimas – dar neišsituokęs su ieškove 2007 m. pradėjo gyventi su kita  moterimi, su kuria sugyveno sūnų. Atsakovas neįrodė, kad prieš išeidamas iš namų ir palikdamas ieškovę su vaikais, būtų sprendęs jaunai šeimai iškilusias problemas ir dėjęs pastangas įveikti krizę. Pripažinęs, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, teismas iš atsakovo priteisė ieškovei 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, nenustatęs, jog dėl patirto streso būtų pablogėjusi ieškovės dvasinė ar fizinė sveikata ar kad jai būtų reikėję specialistų pagalbos. Teismas pripažino, jog ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, emocinį skausmą, kadangi atsakovas paliko ją ir vaikus, dar neišsituokęs su ja su kita moterimi sugyveno sūnų.

Ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus iki ieškinio teismui pateikimo dienos teismas tenkino iš dalies. Ieškovė prašė priteisti įsiskolinimą už 36 mėnesius po 300 Lt už kiekvieną mėnesį kiekvienai dukrai, iš viso 21 600 Lt. Atsakovas, nesutikdamas su šiuo reikalavimu, teigė, kad jis išlaikymą teikė: išsikraustęs iš namų ir toliau mokėjo mokesčius už komunalines ir kitas paslaugas, tokiu būdu užtikrindamas vieną svarbiausių vaikų poreikių – poreikį į būstą. Jis tenkino ir kitus poreikius – poilsio, laisvalaikio, kultūrinio ir kitokio ugdymo. Atsikirtimui pagrįsti atsakovas pateikė rašytinius įrodymus – mokėjimo už darželį pavedimus, PVM sąskaitas faktūras už keliones, 2011-06-29 UAB „Kauno švara“ pažymą, mokėjimų internetu pavedimus (t. 1, b. l. 86–114). Teismas atkreipė dėmesys, jog mokestiniuose pavedimuose mokėtoju nurodytas ne atsakovas, o jo tėvas V. N.. Jis mokėjo ir UAB „Kauno švara“ bei apmokėjo keliones. Pats atsakovas yra apmokėjęs tik už AB LESTO paslaugas. Ieškovė patvirtino, kad namą, kuriame ji liko gyventi su dukromis, išlaikė atsakovo tėvai. Taip pat materialinę paramą teikė ieškovės mama. Atsakovas teigė, kad jis nors ir teikė išlaikymą, tačiau iš ieškovės jokių pakvitavimų neėmė. Teismas sprendė, jog atsakovui išėjus iš namų jis vis tik prisidėjo prie dukrų išlaikymo, nors ir ne tiek, kiek jam priklausytų. Teismas laikė, jog atsakovo tėvo V. N. anūkių poreikiams patenkinti savanoriškai skirtos piniginės lėšos nėra atsakovo teiktas išlaikymas, nes pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė atsakovo prievolė, kurios negalima perkelti kitiems asmenims. Įvertinęs nustatytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, reikalavimą priteisti įsiskolinimą už 3 metus teismas tenkino iš dalies, skaičiuodamas, jog kiekvienai dukrai atsakovas liko skolingas po 100 Lt kiekvieną mėnesį, todėl iš atsakovo priteisė 7 200 Lt (36 mėn. x 200 Lt) išlaikymo įsiskolinimą.

Ieškovė prašė priteisti atsakovui visus baldus, buitinę techniką, t. y. visą turtą, kuris liko (duomenys neskelbtini), Kaune, kur anksčiau gyveno šeima, o jai priteisti automobilį bei piniginę kompensaciją. Atsakovas prašė priteisti jam tik virtuvės baldų komplektą, garų surinktuvą ir dujinę viryklę. Teismas atsakovo reikalavimą priteisti ieškovei baldus ir buitinę techniką, o sau tik keletą jam reikalingų buityje daiktų, vertino kaip nesąžiningą ir neteisingą, kadangi ieškovė su dukromis šiuo metu gyvena Danijoje, nuomojamame bute ir neturi nuosavo gyvenamojo būsto, todėl būtų neracionalu ir neteisinga priteisti jai baldus ir buitinę techniką, kad ieškovė tą turtą vežtųsi į užsienio valstybę. Ieškovė pripažino, jog yra paėmusi ir išsivežusi kompiuterį, televizorių ir akvariumą, nes šiuos daiktus dukroms padovanojo jų seneliai, atsakovo tėvai. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo tėvas V. N. šį faktą pripažino, todėl šio turto bei vaikiškų dviračių teismas tarp šalių nedalino. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes teismas sprendė, kad racionalesnis ir teisingesnis yra ieškovės siūlomas turto padalijimo būdas, pagal kurį atsakovui priteista turto už 25 400 Lt: 4 350 Lt vertės svetainės apstatymas (sekcija 1 000 Lt su 2 komodomis po 500 Lt, 2 foteliai po 350 Lt, sofa-lova 1 000 Lt, žurnalinis stalelis 350 Lt, kilimas (2 x 3) 300 Lt), miegamojo komplektas 7 000 Lt, vaikų kambario baldai 3 850 Lt, virtuvės baldų komplektas 4 500 Lt, šaldytuvas 800 Lt, skalbyklė 1 000 Lt, dujinė viryklė 400 Lt, garų surinkėjas 500 Lt, namų kinas 2 000 Lt. Nors ieškovė į dalintino turto masę neįtraukė mikrobangų krosnelės 400 Lt vertės, skaitmeninio priedėlio ir MVTV aktyvinimo kortelės 253 Lt vertės, elektrinio lygintuvo 100 Lt vertės, daiktų lentynos už 150 Lt, tačiau šį turtą įtraukė atsakovas savo priešieškinyje, todėl šį turtą teismas padalino ir taip pat priteisė atsakovui. Atsakovas neprieštaravo, kad santuokoje įgytas automobilis būtų priteistas ieškovei, todėl automobilį, kurio vertė 5 360 Lt, teismas priteisė ieškovei. Tokiu būdu atsakovui priteista kilnojamojo turto už 26 303 Lt, o ieškovei – automobilis 5 360 Lt vertės. Už atsakovui tenkantį didesnės vertės kilnojamąjį turtą teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 10 472 Lt piniginę kompensaciją. Santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą – sodybą ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Birštono savivaldybėje, tarp šalių teismas padalino lygiomis dalimis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu (t. 6, b. l. 26–33) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013-05-15 sprendimą, pripažįstant, kad šalių santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini) Kauno miesto CMB (įrašo Nr. 2198), iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; panaikinti sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo; panaikinti sprendimo dalį dėl 7 200 Lt išlaikymo įsiskolinimo priteisimo; pakeisti sprendimą, pripažįstant, jog ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisiamas gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), du ūkiniai pastatai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), kiti statiniai (inžineriniai) - kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 0,25 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini), Birštono sen., Birštono sav., kurių vidutinė rinkos vertė 12 700 Lt, o atsakovui iš ieškovės priteisiama 10 000 Lt kompensacija; pakeisti sprendimą, pripažįstant, jog atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisiami šie kilnojamieji daiktai: virtuvės baldų komplektas (4 500 Lt), garų surinktuvas (500 Lt), šaldytuvas (800 Lt), dujinė viryklė (400 Lt), svetainės baldai (4 350 Lt), miegamojo baldai (7 000 Lt), viso turto už 17 550 Lt; ieškovei asmeninės nuosavybės teise pripažįstant šiuos kilnojamuosius daiktus: automobilį VW GOLF v/n (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (5 360 Lt), mikrobangų krosnelę (400 Lt), skaitmeninį priedėlį ir MVTV aktyvinimo kortelę (253,90 Lt), elektrinį lygintuvą (100 Lt), daiktų lentyną (150 Lt), mokyklinį rašomąjį stalą (1 000 Lt), vaikų kambario baldus (3 850 Lt), skalbyklę (1 000 Lt), namų kiną (2 000 Lt), viso turto už 14 113,90 Lt. Priteisti atsakovui iš ieškovės išlaidas už apeliacinio skundo surašymą bei žyminio mokesčio sumokėjimą pagal pateikiamus kvitus.

Apeliantas nesutinka su sprendimu, kadangi teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Teismas nepagristai konstatavo, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Teismas netinkamai taikė CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose įtvirtintas nuostatas, be to, pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, o to paties straipsnio 3 dalyje neištikimybės faktas nurodomas kaip prezumpcija, patvirtinanti sutuoktinio kaltę. Sutuoktinių pareigos, įtvirtintos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92 ir kituose straipsniuose, apima lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011). Atsakovas įrodinėjo ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, vadovaudamasis tiek CK 3.60 straipsnio 2 dalyje, tiek 3 dalyje įtvirtintomis sąlygomis. Nors atsakovas jau seniai jautė, jog ieškovė yra jam neištikima, nes ji atsisakydavo bet kokio artumo su atsakovu, tačiau nuotraukas, įrodančias ieškovės neištikimybę surado tik gerokai vėliau – po to, kai ieškovė su dukterimis išsikraustė iš buto, dėl to jos ir buvo pateiktos teismui po beveik 2 bylinėjimosi metų. Šie rašytiniai įrodymai bei atsakovo paaiškinimai yra pakankamas pagrindas pripažinti abipusę sutuoktinių kaltę dėl šeimos iširimo. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad sutuoktinių padėtis nėra lygiavertė, kai vienas iš sutuoktinių ne dirba, o augina nepilnamečius vaikus. Tokiu atveju kitam sutuoktiniui (šiuo atveju atsakovui) tenka didesnė nei įprastai materialinė atsakomybė išlaikyti visą šeimą ir dar laisvu nuo darbo metu rūpintis mažamečiais vaikais bei buitiniais šeimos reikalais, todėl ieškovės kaip vaikų motinos pareigos niekaip nepersveria atsakovo kaip vaikų tėvo pareigų. Priešingai, ieškovės nelojalumas atsakovui, vengimas atlikti sutuoktinės pareigas, neištikimybė, materialinis neprisidėjimas prie šeimos išlaikymo, pastangų išsaugoti šeimą nebuvimas patvirtina ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dalyje, kur numatyta, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, konstatuojant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo, pažeidė CK 3.70 straipsnio 2 dalyje bei 6.250 straipsnyje įtvirtintų teisės normų aiškinimo ir taikymo taisykles. Neturtinė žala neatlygintina, jei santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kadangi santuoka iširo dėl ieškovės ir atsakovo kaltės, neturtinė žala šiuo atveju apskritai nepriteistina. Be to, teismas, priteisdamas iš atsakovo 5 000 Lt neturtinės žalos ieškovei, nenurodė jokių argumentų, o taip pat pažeidė CPK 6.250 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydį turi nustatyti teismas, atsižvelgiant į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog patyrė neturtinės žalos dėl santuokos nutraukimo. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai, byloje nesant jokių įrodymų apie patirtą žalą, priteisė ieškovei 5 000 Lt neturtinės žalos. Teismas nevertino ir neatsižvelgė nei į santuokos trukmę, nei į atsakovo turtinę padėtį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Atsakovas, nors ir dirba, tačiau privalo išlaikyti tris vaikus (dvi mergaites iš santuokos su ieškove bei sūnų, kurio susilaukė naujoje šeimoje), o taip pat materialiai aprūpinti savo šeimą, todėl lėšų priteistai kompensacijai mokėti neturi. Teismo sprendimas dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovei naikintinas kaip nepagristas ir neįrodytas.

Teismas taip pat nepagrįstai ir nemotyvuotai išsprendė dukterų išlaikymo įsiskolinimo už trejus metus iki kreipimosi i teismą dienos priteisimo klausimą. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovas pateikė daugybę įrodymų, pagrindžiančių teiginius, kad išlaikymas buvo teikiamas įvairiomis formomis – tiek mokant už komunalinius patarnavimus, kol ieškovė su vaikais gyveno atsakovo tėvui priklausančiame bute, tiek mokant už vaikų darželį, tiek tenkinant įvairius mergaičių poilsio, laisvalaikio, kultūrinio ir kitokio ugdymo poreikius. Be to, atsakovas nuolat mokėjo ir toliau įsipareigoja mokėti piniginius įnašus už mergaičių draudimą (įmokas pagal „Vaiko investicinio draudimo“ liudijimą (polisą)). Toks vaikams teikiamas išlaikymas tinkamai užtikrino jų fizinį ir emocinį vystymąsi, pasaulio pažinimą, tinkamas gyvenimo sąlygas. Pirmosios teismo argumentai, jog mokėjimas už komunalinius patarnavimus negali būti pripažįstamas tinkamo išlaikymo teikimo dalimi, kadangi mokestiniuose pavedimuose mokėtoju nurodytas ne atsakovas, o jo tėvas V. N., yra nepagrįsti. Buto, kuriame gyveno ieškovė su mergaitėmis, savininkas yra atsakovo tėvas V. N., todėl visi mokėjimai ir buvo atliekami jo vardu, tačiau ši aplinkybė nepaneigia fakto, jog mokėjimus atliko būtent atsakovas. Spręsdamas, jog atsakovas liko skolingas kiekvienai dukteriai po 100 Lt per mėnesį, teismas niekaip neargumentavo ir nemotyvavo tokio sprendimo. Sprendimo nuostata, kad atsakovui išėjus iš namų jis vis tiek prisidėjo prie dukrų išlaikymo, nors ir ne tiek, kiek jam priklausytų, yra nemotyvuota ir nepagrįsta jokiais įrodymais. Tai konstatuodamas teismas pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę. Neva susidariusio 7 200 Lt įsiskolinimo priteisimas iš atsakovo yra neteisėtas ir nepagrįstas, be to, pažeidžia kito mažamečio atsakovo sūnaus Ž. A. bei paties atsakovo interesus, o taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas visą laiką visomis išgalėmis prisidėjo prie dukterų išlaikymo, priteisti įsiskolinimą už trejus metus iš atsakovo yra neteisėta ir nesąžininga. Šioje dalyje sprendimas naikintinas.

Atsakovas nesutinka su sprendimo dalimi dėl nekilnojamojo turto padalijimo natūra. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme abi šalys buvo sutarusios, kad vienai iš jų gaunant nekilnojamąjį turtą, kita šalis sutinka mokėti 10 000 Lt piniginę kompensaciją. Ieškovei išreiškus pageidavimą gauti nekilnojamąjį turtą natūra, atsakovas sutiko už tai gauti piniginę kompensaciją. Ieškovė su šiuo pasiūlymu taipogi sutiko, todėl teismas visiškai nepagrįstai padalino nekilnojamąjį turtą natūra. Padalinus nekilnojamąjį turtą natūra, būtų labai apsunkintas tolesnis naudojimasis juo, kadangi buvę sutuoktiniai kaip savininkai nesutartų dėl tolesnio tokio turto naudojimo, išlaikymo, nuomos ar tvarkymo. Norint statyti toje žemėje pastatus, būtų reikalinga abiejų savininkų suderinta valia, o tokio konsensuso tarp buvusių sutuoktinių pasiekti būtų neįmanoma. Tiek ieškovė, tiek atsakovas prašė priteisti šį turtą natūra, sutikdami išmokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją už jam tenkančią turto dalį. Galiausiai, teismo posėdžio metu, atsakovas pareiškė sutinkantis, jog nekilnojamasis turtas tektų ieškovei, o ieškovė sutiko atsakovui sumokėti kompensaciją. Be to, ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažįsta, jog tam tikrais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011). Šiuo atveju yra akivaizdu, kad buvę sutuoktiniai negalėtų bendrai valdyti ir naudoti nekilnojamąjį turtą.

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovė prašė priteisti visus santuokoje įgytus kilnojamuosius daiktus atsakovui, o jai vietoje to – piniginę kompensaciją. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai patenkino šį reikalavimą, taip pažeisdamas CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad turtas turi būti dalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Kaip ne kartą yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, CK 3.127 straipsnio 3 dalyje prioritetas suteiktas turto padalijimui natūra, nes būtent toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Šiuo atveju, santuokoje įgytas kilnojamasis turtas gali ir turi būti padalintas sutuoktiniams natūra, o teismas nepagrįstai priskyrė visus namų apyvokos daiktus atsakovui, įpareigodamas už tai išmokėti ieškovei piniginę kompensaciją. Be to, CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Neteisinga ir nesąžininga visus santuokos metu įgytus namų apyvokos daiktus priteisti vienam iš sutuoktinių, nustatant jam prievolę mokėti kompensaciją už tenkančią didesnę turto dalį. Ta aplinkybė, jog ieškovė gyvena Danijoje, savaime nepaneigia teismo pareigos dalyti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą natūra, kaip to reikalauja įstatymas. Teismo argumentai, jog išsigabenti turtą iš Lietuvos į Daniją ieškovei būtų finansiškai nenaudinga, yra nepagrįsti ir nemotyvuoti. Ieškovė be didesnių pastangų ir išlaidų galėtų kai kuriuos daiktus išsigabenti jai priklausančiu automobiliu, kai kokia nors proga atvyks į Lietuvą. Dėl šios priežasties daiktai pagal vertę turėtų būti padalinti taip, kad kiekvienai iš šalių tenkanti dalis būtų tolygios ar kiek įmanoma panašios vertės, taip išvengiant piniginės kompensacijos mokėjimo. Atsakovas neprieštarauja ir priešieškiniu pats prašė priteisti jam tuos daiktus, kurie yra integruoti ar kitaip neatsiejamai susiję su butu, tačiau buitinė technika, kuri gali būti lengvai atskiriama, ir smulkieji baldai bei baldai, kurie pritaikyti vaikų poreikiams, priteistini ieškovei. Turint omenyje tai, jog ieškovei tenkančio nekilnojamojo turto vertė yra didesnė už atsakovui tenkančią kompensaciją už jį, ir susumavus kilnojamųjų daiktų vertę, akivaizdu, jog kiekvienai šaliai tektų apylygės vertės turtas, o toks turto padalijimas atitiktų CK 3.127 straipsnio reikalavimus, vyraujančią teismų praktiką ir nė vienai iš šalių nebūtų nustatyta prievolė mokėti piniginę kompensaciją už tenkančią didesnę turto dalį.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 6, b. l. 37–39) ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nesutinka su atsakovo kaltinimais dėl santuokos iširimo. Šeima iširo tik dėl atsakovo kaltės, nes jis tapo neištikimas, pradėjo gyventi su kita moterimi, su kuria susilaukė sūnaus ir gyvena dabar. Kai dėl pridėtų nuotraukų, tai jos darytos šeimų iškylos metu. Tada dalyvavo ir šeimų vaikai bei to vyriškio sutuoktinė. Be to, fotografuota buvo jau tada, kai atsakovas jau seniai buvo ieškovę pametęs ir gyveno su kita moterimi. Atsakovas nenurodo jokių ieškovės neištikimybės faktų, nenurodo, kas tas asmuo, kokie ieškovės su tuo asmeniu ryšiai, kokia jo šeima, neprašo dėl to apklausti liudytojų, pavyzdžiui, to asmens sutuoktinę ir t. t. Tokios nuotraukos negali būti ieškovės kokios nors neištikimybės įrodymas. Atsakovas elgiasi negarbingai: pats pametė šeimą, su kita moterimi ne santuokoje sugyveno sūnų, išvarė ieškovę su dukterimis iš namų, faktiškai privertė emigruoti, o dabar dar įžeidžiančiai be kokių nors įrodymų deklaruoja kažkokią ieškovės neištikimybę. Teismas iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo. 5 000 Lt suma yra beveik simbolinė, tačiau pinigais tiksliai įvertinti dvasinę skriaudą yra neįmanoma. Atsakovas nuskriaudė ne tik ieškovę, bet ir dukteris. Atsakovas pradėjo gyventi su kita moterimi Ž. V., su kuria susilaukė sūnaus Ž. A. ir galiausiai paliko šeimą, išeidamas gyventi su sugyventine. Jis naudojo prieš ieškovę fizinį ir psichinį smurtą. Tai tęsėsi ilgą laiką. Keletą metų atsakovas veidmainiavo ir ieškovę apgaudinėjo, vienu metu gyveno dvigubą gyvenimą dviejose šeimose. Kadangi atsakovas neteikė išlaikymo savo vaikams jau daugiau kaip trejus metus, ieškovė prašė iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius po 300 Lt per mėnesį, o iš viso 21 600 Lt. Nors teismas priteisė 7 200 Lt, ieškovė sutinka su teismo priteista įsiskolinimo suma. Ieškovė neginčija teismo sprendimo dėl žemės sklypo ir statinių Birštono seniūnijoje padalijimo lygiomis dalimis, tačiau neprieštarauja, kad sodyba su žemės sklypu būtų priteista jai, o ji sumokėtų atsakovui 10 000 Lt kompensaciją. Tokiu atveju vienam šeimininkui bus lengviau šį turtą valdyti. Šį turtą padalinti teisme posėdžio metu siūlė ir ieškovę atstovaujantis advokatas. Tai nebūtų sprendimo pakeitimas, o tik patikslinimas, padarytas šalių valia. Apeliacinį skundą atmetus, nėra pagrindo atsakovui priteisti bylinėjimosi išlaidų.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės

CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis). Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, LAT 2007-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. T. y. įstatymo leidėjas nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Vienas tokių atvejų, kai preziumuojama sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo, yra jo neištikimybė. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių (LAT 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (LAT 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Pirmosios instancijos teismas šalių santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės, padaręs išvadą, kad atsakovas paliko šeimą, buvo neištikimas – dar neišsituokęs su ieškove 2007 m. pradėjo gyventi su kita moterimi, su kuria sugyveno sūnų. Atsakovas nesutinka su tokia teismo išvadą, laiko, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi ieškovė buvo nelojali atsakovui, vengė atlikti sutuoktinės pareigas, buvo neištikima, materialiai neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, nesistengė išsaugoti šeimą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos duomenys nepatvirtina apelianto nurodytų aplinkybių. Atsakovas, teigdamas, kad ieškovė buvo jam neištikima, šių aplinkybių nepagrindė. Atsakovo pateiktos nuotraukos negali būti pakankamu įrodymu ieškovės kaltei pagrįsti, kadangi atsakovas nenurodė jokių duomenų apie asmenį nuotraukoje, neįvardijo ir įrodymais nepagrindė jokių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą dėl ieškovės neištikimybės. Teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktus, kad atsakovas 2007 m. paliko ieškovę ir vaikus, apsigyveno atskirai nuo šeimos – iš pradžių pas savo tėvus, o netrukus pradėjo gyventi kartu su Ž. V., su kuria susilaukė sūnaus. Nors atsakovas teigė, kad šeimos palikimą sąlygojo pačios ieškovės elgesys – esą, ieškovė prastai prižiūrėjo dukras, didesnę laiko dalį skyrė tik sau ir savo poilsiui, nesirūpino šeima ir buitimi, dėl tinginiavimo tapo pasyvi, pradėjo vengti intymaus bendravimo, tačiau šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų atsakovas nepateikė. Byloje apklaustas liudytoju atsakovo tėvas V. N. tokių aplinkybių nenurodė ir atsakovo teiginių nepatvirtino. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo atsakovo kaltę dėl jo neištikimybės (CK 3.60 str. 3 d.).

Pripažinęs atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą dėl ieškovės patirtų išgyvenimų, sukeltų nederamo atsakovo elgesio (CK 3.70 str. 2 d.). Apelianto teigimu, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog patyrė neturtinės žalos dėl santuokos nutraukimo, todėl teismo sprendimas dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovei naikintinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008). Teisėjų kolegija pripažįsta, jog įvertinus santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, ieškovei priteistas 5 000 Lt neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, todėl keisti sprendimo dalies, kuria pripažinta, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, ir ieškovei iš atsakovo priteista 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

              Ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus iki ieškinio teismui pateikimo dienos pirmosios instancijos teismas tenkino iš dalies ir vietoj ieškovės prašytos 21 600 Lt sumos, paskaičiuotos po 300 Lt kiekvienai dukrai už 36 mėnesius, priteisė tik 7 200 Lt, t. y. po 100 Lt kiekvienai dukrai už 36 mėnesius. Teismas sprendė, jog atsakovas, išėjęs iš namų, prisidėjo prie dukrų išlaikymo, nors ir ne tiek, kiek jam priklausytų. Teismas laikė, jog atsakovo tėvo V. N. anūkių poreikiams patenkinti savanoriškai skirtos piniginės lėšos nėra atsakovo teiktas išlaikymas, nes pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė atsakovo prievolė, kurios negalima perkelti kitiems asmenims. Apelianto nuomone, teismo argumentai, jog mokėjimas už komunalinius patarnavimus negali būti pripažįstamas tinkamo išlaikymo teikimo dalimi, kadangi mokestiniuose pavedimuose mokėtoju nurodytas ne atsakovas, o jo tėvas V. N., yra nepagrįsti. Buto, kuriame gyveno ieškovė su mergaitėmis, savininkas yra atsakovo tėvas V. N., todėl, apelianto teigimu, visi mokėjimai ir buvo atliekami jo vardu, tačiau ši aplinkybė nepaneigia fakto, jog mokėjimus atliko būtent atsakovas. Tačiau, kaip matyti iš atsakovo atsiliepimo į ieškinį (1 t., b. l. 83–84), jame pats atsakovas aiškiai nurodė, jog jo tėvas V. N. ,,taip pat prisidėjo prie jo šeimos išlaikymo mokėdamas ne tik už komunalines bei kitas paslaugas, bet ir mokesčius už dukters M. N. lankomą darželį, įvairias keliones“, į kurias vykdavo ne tik jų dukros, bet ir pati ieškovė. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsakovo tėvo V. N. anūkių poreikiams patenkinti savanoriškai skirtų piniginių lėšų už N. M. darželį (1 t., b. l. 86–95), už dukrų ir ieškovės keliones (1 t., b. l. 96–99), už komunalines bei kitas paslaugas (1 t., b. l. 100–107) nelaikė atsakovo teiktu išlaikymu, tuo labiau, kad netgi apmokant už V. N. butui suteiktas paslaugas mokėjimo dokumentuose mokėtoju galėjo būti nurodytas atsakovas (jeigu jis tuos mokėjimus atliko), kadangi klientą identifikuoja ne ,,mokėtojo pavadinimas“, o ,,kliento kodas gavėjo informacinėje sistemoje“. Kadangi pats atsakovas pateiktais mokėjimo dokumentais įrodė mokėjęs po 70 Lt mėnesines draudimo įmokas už dukrų draudimą (įmokas pagal „Vaiko investicinio draudimo“ liudijimus (polisus)) (1 t., b. l. 122–127), kas sudaro 5 040 Lt (140 x 36 mėn.) per tris metus; nupirko kompiuterį už 2 421 Lt (1 t., b. l. 121); mokėjo po 29,5–34,90 Lt per mėnesį UAB ,,Mikrovisatos TV“ (1 t., b. l. 116), t. y. vidutiniškai po 32,2 Lt per mėnesį, plius 170 Lt ir 49 Lt už įrangą (1 t., b. l. 119), kas sudaro 1 378 Lt per tris metus,; už dujas, vandenį ir internetą per tris metus iki ieškinio pareiškimo sumokėjo viso 12 681,95 Lt (222,89 + 259,56 + 677,45 + 454 + 532,85 + 729,32 + 561,58 +393,6+ 255,73 +116,97 + 66,68 + 162,06 + 101,84 + 268,88 +470,3 + 440,87 + 698,38 +375,3+ 289 + 378,86 +383,18 + 108,13 + 124,97 + 175,05 + 125,35 + 154,07 + 287,65 + 438,13 + 710,75 + 651,59 + 620,14 + 395,02 + 334,29 + 305,34 + 170,64 + 108,6 + 132,93 (1 t., b. l. 108); už elektrą sumokėjęs viso 2 166,55 Lt (54,8 + 220,4 + 374,3 + 264,95 + 155,85 + 178,10 + 322,55 + 238,85 + 356,75) (1 t., b. l. l.109–113) ir viso 345 Lt už apsaugą (105 + 240) (1 t., b. l. 114), t. y. viso 24 032,5 Lt per 36 mėnesius, arba kiekvienai dukrai per mėnesį po 333,78 Lt (24 032,5 / 36 / 2), ieškovė šių atsakovo pateiktų įrodymų neginčijo, akivaizdu, jog atsakovas įrodė teikęs dukrų išlaikymui didesnį išlaikymą nei ieškovė prašė priteisti (po 300 Lt kiekvienai dukrai), dėl ko nepagrįstas teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas ir ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestinas.

Dėl turto padalinimo

Teismas šalių santuokoje įgytą turtą padalino tokiu būdu: šalims priteisė po ½ dalį 22 816 Lt vertės gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypu (duomenys neskelbtini), Birštono seniūnijoje, Birštono savivaldybėje; ieškovei priteisė automobilį VW Golf v/n (duomenys neskelbtini), kurio vertė 5 360 Lt, atsakovui visą kitą 26 303 Lt vertės kilnojamąjį turtą, o iš atsakovo ieškovei priteisė 10 472 Lt piniginę kompensaciją ((26 303 + 5 360) / 2 – 5 360). Be to, teismas įpareigojo atsakovą mokėti šiuos skolinius įsipareigojimus: 70 Lt įmokas pagal Vaiko investicinio draudimo liudijimą (polisą) Nr. 5200238368 (2005-11-29) už ieškovės vardu įgytas 40 000 Lt vertės turtines teises – 20 000 Lt gyvybės draudimo išmoką, taip pat papildomai apdraustosios M. N. vardu įgytą 20 000 Lt vertės teisę į draudimo išmoką už vidutines ir sunkias traumas, 70 Lt įmokas pagal Vaiko investicinio draudimo liudijimą (polisą) Nr. 5200238471 (2005-11-29) už papildomai apdraustosios E. N. vardu įgytą 20 000 Lt vertės teisę į draudimo išmoką už vidutines ir sunkias traumas.

Apeliantas prašo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti gyvenamąjį namą su statiniais ir 0,25 ha ploto žemės sklypu (duomenys neskelbtini), Birštono sen., Birštono sav., o atsakovui iš ieškovės – 10 000 Lt kompensaciją; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti virtuvės baldų komplektą (4 500 Lt), garų surinktuvą (500 Lt), šaldytuvą (800 Lt), dujinę viryklę (400 Lt), svetainės baldus (4 350 Lt), miegamojo baldus (7 000 Lt), viso turto už 17 550 Lt; ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: automobilį VW GOLF v/n (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (5 360 Lt), mikrobangų krosnelę (400 Lt), skaitmeninį priedėlį ir MVTV aktyvinimo kortelę (253,90 Lt), elektrinį lygintuvą (100 Lt), daiktų lentyną (150 Lt), mokyklinį rašomąjį stalą (1 000 Lt), vaikų kambario baldus (3 850 Lt), skalbyklę (1 000 Lt), namų kiną (2 000 Lt), viso turto už 14 113,90 Lt.

Atsakovas nesutinka su sprendimo dalimi dėl nekilnojamojo turto padalijimo natūra, teigdamas, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme abi šalys buvo sutarusios, kad vienai iš jų gaunant nekilnojamąjį turtą, kita šalis sutinka mokėti 10 000 Lt piniginę kompensaciją. Ieškovei išreiškus pageidavimą gauti nekilnojamąjį turtą natūra, atsakovas sutiko už tai gauti piniginę kompensaciją, todėl teismas visiškai nepagrįstai padalino nekilnojamąjį turtą natūra. Kolegija visiškai pritaria šiems apelianto argumentams, kadangi, padalinus nekilnojamąjį turtą natūra, būtų labai apsunkintas tolesnis naudojimasis juo, buvusiems sutuoktiniams kaip savininkams nesutariant dėl tolesnio tokio turto naudojimo, išlaikymo, nuomos ar tvarkymo. Norint statyti toje žemėje pastatus, būtų reikalinga abiejų savininkų suderinta valia, o tokio konsensuso tarp buvusių sutuoktinių pasiekti būtų neįmanoma. Be to, ir LAT pripažįsta, jog tam tikrais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą (LAT 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011). Šiuo atveju yra akivaizdu, kad buvę sutuoktiniai negalėtų bendrai valdyti ir naudoti nekilnojamąjį turtą, bylos nagrinėjimo metu dėl šio turto vertės ir jo natūra priteisimo ieškovei faktiškai buvo susitarę, todėl kolegija, šioje dalyje tenkindama apeliacinį skundą, laiko tikslinga priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), du ūkinius pastatus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), kitus statinius (inžineriniai) - kiemo statinius (šulinys, lauko tualetas) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 0,25 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), Birštono sen., Birštono sav., o iš ieškovės atsakovui – 10 000 Lt kompensaciją.

Kolegija taip pat iš dalies pritaria apeliacinio skundo argumentams dėl neteisingo kilnojamojo turto padalinimo, tenkinant ieškovės reikalavimą ir visą turtą, išskyrus automobilį, priteisiant tik vienam atsakovui, o šį įpareigojant mokėti ieškovei kompensaciją. Kolegijos nuomone, teismas neteisėtai ir nepagrįstai patenkino šį reikalavimą, taip pažeisdamas CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad turtas turi būti dalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Kaip ne kartą yra konstatavęs LAT, CK 3.127 straipsnio 3 dalyje prioritetas suteiktas turto padalijimui natūra, nes būtent toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Šiuo atveju, santuokoje įgytas kilnojamasis turtas galėjo ir turėjo būti padalintas sutuoktiniams natūra, todėl teismas nepagrįstai priskyrė visus namų apyvokos daiktus atsakovui, įpareigodamas už tai išmokėti ieškovei piniginę kompensaciją. Be to, CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Neteisinga ir nesąžininga visus santuokos metu įgytus namų apyvokos daiktus priteisti vienam iš sutuoktinių, nustatant jam prievolę mokėti kompensaciją už tenkančią didesnę turto dalį. Pritartina apeliantui, jog ta aplinkybė, jog ieškovė gyvena Danijoje, savaime nepaneigia teismo pareigos dalyti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą natūra, kaip to reikalauja įstatymas. Teismo argumentai, jog išsigabenti turtą iš Lietuvos į Daniją ieškovei būtų finansiškai nenaudinga, yra nepakankamai pagrįsti, nes ieškovė be didesnių pastangų ir išlaidų galėtų smulkesnius daiktus išsigabenti jai priklausančiu automobiliu, kai kokia nors proga atvyks į Lietuvą. Dėl šios priežasties šalių turtas pagal vertę turėtų būti padalintas taip, kad vienai iš šalių tektų mokėti kuo mažesnę kompensaciją. Atsakovas neprieštarauja ir priešieškiniu pats prašė priteisti jam tuos daiktus, kurie yra integruoti ar kitaip neatsiejamai susiję su butu, tačiau buitinė technika, kuri gali būti lengvai atskiriama (išskyrus skaitmeninį priedėlį ir MVTV aktyvinimo kortelę (253,90 Lt), kurių panaudojimo galimybė Danijoje abejotina), ir smulkesni baldai, ypač pritaikyti vaikų, kurių gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, poreikiams, priteistini ieškovei. Taigi ieškovei be teismo priteisto automobilio VW Golf v/n (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (5 360 Lt) papildomai priteistina mikrobangų krosnelė (400 Lt), elektrinis lygintuvas (100 Lt), daiktų lentyna (150 Lt), mokyklinis rašomasis stalas (1 000 Lt), skalbyklė (1 000 Lt) ir namų kinas (2 000 Lt), viso turto už 10 010 Lt. Kolegijos nuomone, būtų neprotinga vaikų kambario baldus (3 850 Lt) priteisti Danijoje gyvenančiai ieškovei, kurių išgabenimo galimybė iš tiesų būtų apsunkinta. Kadangi tokiu atveju atsakovui asmeninės nuosavybės teise lieka priteista kilnojamojo turto už 21 653,9 Lt (t. y. virtuvės baldų komplektas (4 500 Lt), garų surinktuvas (500 Lt), šaldytuvas (800 Lt), dujinė viryklė (400 Lt), svetainės baldai (4 350 Lt), miegamojo kambario baldai (7 000 Lt), vaikų kambario baldai (3 850 Lt), skaitmeninis priedėlis ir MVTV aktyvinimo kortelė (253,90 Lt)), tokiu atveju kiekvienai iš šalių priklauso bendro turto dalis, sudaranti 25 832 Lt ((20 000 +10 010 + 21 653,9) / 2 = 25 832 Lt), todėl atitinkamai iš ieškovės atsakovui priteisiama 4 178 Lt kompensacija už jai tenkančią didesnę turto dalį, panaikinant sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovei priteista kompensacija.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei reglamentuojančio CPK 96 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai; jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 200 Lt (t. 1, b. l. 11), nuo likusios 677 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ieškovė atleista teismo nutartimi (t. 1, b. l. 31). Atsakovas už priešieškinį 2011-08-22 sumokėjo 587 Lt žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 147), 2012-09-04 – 143 Lt žyminio mokesčio (t. 5, b. l. 74). Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 510 Lt žyminio mokesčio valstybei bei iš ieškovės ir atsakovo po 103 Lt, t. y. lygiomis dalimis, pašto išlaidų valstybei.

Kadangi sprendime nėra priteisto žyminio mokesčio paskaičiavimo argumentų, kolegija sprendžia, jog valstybei priteistas 510 Lt žyminis mokestis buvo paskaičiuotas tokiu būdu: 504 Lt nuo priteisto išlaikymo, t. y. 288 Lt (400 x 2 x 12 x 0,03) ir 216 Lt nuo išlaikymo įsiskolinimo 216 Lt (7 200 x 0,03), o likę 6 Lt – už kitus patenkintus ieškovės reikalavimus. Kadangi apeliacine tvarka naikintinos sprendimo dalys dėl išlaikymo įsiskolinimo bei dėl kompensacijos priteisimo iš atsakovo, kolegija, negalėdama pasunkinti apelianto padėties, be to, apeliantui net neskundžiant sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų pagal priešieškinį nepriteisimo iš ieškovės, iš atsakovo valstybei priteistą žyminį mokestį sumažina iki 288 Lt, o dėl žyminio mokesčio, mokėto už priešieškinį, priteisimo iš ieškovės nesprendžia.

Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinį skundą tenkina iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia dalyje dėl turto padalinimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 326 str. 1 d. 3 p.).

Už apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 1 331 Lt žyminio mokesčio ir 1 000 Lt advokatui už apeliacinio skundo surašymą (t. 6, b. l. 34–35).

Panaikinus sprendimo dalį dėl 7 200 Lt išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, o turtą perskirsčius iš dalies pagal apeliacinį skundą ir to pasėkoje panaikinus sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovei priteista 10 472 Lt kompensacija, bei iš ieškovės atsakovui priteisus 4 178 Lt kompensaciją už jai priteistą didesnės vertės turtą, atitinkamai iš ieškovės atsakovui priteistina 655,5 Lt žyminio mokesčio, paskaičiuoto 3 procentai nuo 7 200 Lt ir nuo 14 650 Lt (10 472 + 4 178 Lt), bei 500 Lt advokato pagalbos išlaidų, laikant, jog apeliacinis skundas patenkintas apytiksliai ½ dalimi.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. sprendimą pakeisti.

Santuokoje įgytą turtą padalinti taip:

1. ieškovei R. N. asmeninės nuosavybės teise priteisti:

gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), du ūkinius pastatus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), kitus statinius (inžineriniai) - kiemo statinius (šulinys, lauko tualetas) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 0,25 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), Birštono sen., Birštono sav.;

automobilį VW Golf v/n (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (5 360 Lt), mikrobangų krosnelę (400 Lt), elektrinį lygintuvą (100 Lt), daiktų lentyną (150 Lt), mokyklinį rašomąjį stalą (1 000 Lt), skalbyklę (1 000 Lt), namų kiną (2 000 Lt), viso kilnojamojo turto už 10 010 Lt;

2. atsakovui M. N. asmeninės nuosavybės teise priteisti:

virtuvės baldų komplektą (4 500 Lt), garų surinktuvą (500 Lt), šaldytuvą (800 Lt), dujinę viryklę (400 Lt), svetainės baldus (4 350 Lt), miegamojo kambario baldus (7 000 Lt), vaikų kambario baldus (3 850 Lt), skaitmeninį priedėlį ir MVTV aktyvinimo kortelę (253,90 Lt), t. y. viso turto už 21 653,9 Lt;

Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovei priteista 10 472 Lt kompensacija.

Iš ieškovės R. N. atsakovui M. N. priteisti 4 178 Lt kompensaciją už jai priteistą didesnės vertės turtą.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteistas 7 200 Lt išlaikymo įsiskolinimas.

Priteistą iš atsakovo valstybei 510 Lt žyminį mokestį sumažinti iki 288 Lt.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti atsakovui iš ieškovės 500 Lt už apeliacinio skundo surašymą bei 655,5 Lt žyminio mokesčio.

Teisėjai:                                                                                        Galina Blaževič

Jolita Cirulienė

                                                                      Albina Rimdeikaitė