Civilinė byla Nr. 2-4647-122/2012.

Proceso numeris 2-06-3-02435-2012-0.

Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3.;

(S)

114.9.1.;114.9.3.;114.11,;125.2.;116.4.

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 22 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, sekretoriaujant  Salomėjai Paulauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovui - advokatui Jonui Dargiui, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo I. T. (I. T.) ieškinį atsakovei E. T. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinio kaltei,

n u s t a t ė :

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti santuoką, esant abiejų sutuoktinių kaltei; po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę – T., atsakovei – T..

Ieškovas į teismo posėdį neatvyko. Apie įvyksiantį teismo posėdį pranešta tinkamai (Civilinio proceso kodekso 117, 124 straipsniai).

Ieškovo atstovas visiškai ieškinio reikalavimus palaikė. Paaiškino, jog ieškovas susitaikyti nesutinka, nepilnamečių vaikų, bendrai užgyvento dalintino turto ir kreditorinių prievolių neturi. Santykiai šeimoje yra pašliję dėl abiejų labai skirtingų charakterių. Atsakovė yra labai ūmaus būdo, todėl santuokinis gyvenimas buvo lydimas nuolatinių atsakovės inicijuotų barnių, žeminimų bei įžeidinėjimų. Ieškovas nurodė, jog su atsakove kartu nebegyvena jau apie 15 metų ir nesiruošia gyventi. Atstovas teigė, kad šalims susitaikyti nėra jokios galimybės, nes ieškovas ruošiasi sukurti kitą šeimą. Atsakovas nekaltina žmonos dėl šeimos iširimo bei iš dalies pripažįsta, jog yra ir jo kaltės. Prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes žmona irgi nemėgino bei nesistengė išsaugoti šeimos.

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko. Apie įvyksiantį teismo posėdį pranešta tinkamai (Civilinio proceso kodekso 117, 124 straipsniai). Atsakovė iki teismo posėdžio datos nepateikė prašymų, todėl byla nagrinėtina jai nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 dalis).

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bet 2012-07-04 teismo posėdyje iš dalies su ieškinio reikalavimais sutiko: nesutiko su ieškovo teiginiais, esą nederamu elgesiu pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas. Yra įsitikinusi, jog santuoka iširo būtent dėl ieškovo girtavimo. Paaiškino, kad po santuokos sudarymo, gyvenant su ieškovu, pagrinde vaikus išlaikė ji. Į jos reikalavimus eiti susirasti darbo, ieškovas nereagavo ir niekur nedirbo, todėl teko ir jį išlaikyti. Ieškovas nedėjo jokių pastangų, kad susirastų darbą ir remtų šeimą materialiai, nemokėjo vaikams priteisto išlaikymo, todėl įsiskolino. Teigė, kad dabar, kai ieškovas gavo palikimą motinos butą, jo finansinės galimybės leistų atsiskaityti su ja. Prašė atidėti posėdį, kad galėtų pareikšti priešieškinį (b.l. 18-19,37, 41-44).

Teismas tokią galimybę suteikė ir nustatė atsakovei dviejų mėnesių terminą priešinio ieškinio parengimui. Tačiau atsakovė priešieškinio nepateikė bei neatvyko į paskirtą teismo posėdį, todėl byla nagrinėtina pagal byloje esančius įrodymus. Tačiau tai neužkerta kelio reikšti ieškovui reikalavimus pagrįstu ieškiniu kitoje byloje.

Ieškinys visiškai tenkintinas

Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, jog šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 7). Šalims santuokoje yra gimusios dvi dukterys: (duomenys neskelbtini) T. T., o (duomenys neskelbtini) K. T. (b. l. 41-44). VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovė, pagal paveldėjimo teisės 2011-10-03 liudijimą, nuo 2011-10-17 įgijo trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l.14, 28), o atsakovo vardu nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų nėra (b. l. 11). Šalys transporto priemonių savo vardu nėra užregistravę (b.l.25-26).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovas per 2011-01-01 – 2012-04-30 laikotarpį nedirbo (b.l.30), o atsakovė nuo 2009-03-01 dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 31).

Iš bylos faktinių aplinkybių nustatyta, jog sutuoktiniai apie penkioliką metų nebegyvena santuokinio gyvenimo. Byloje esanti medžiaga pagrindžia, kad šalių dukterys yra pilnametės ir nuo faktinio šeimos iširimo momento, gyveno kartu su motina. Vaikų tėvas gyveno atskirai.

Iš faktinės bylos medžiagos matyti, jog šalys, kuomet tarp jų kildavo nesutarimai, bandydavo  juos savotiškai spręsti. Tačiau nustatyta, kad šalims prieš daugiau nei dešimt metų kilusio konflikto susitaikyti nepavyko, todėl sutuoktiniai nebegyvena santuokinio gyvenimo ir nebeveda bendro šeimos ūkio. Esant tokioms aplinkybėms, byloje pateiktiems įrodymams bei sutuoktinių ginčui, darytina išvada, kad šalių sutaikyti nėra galimybės. Pagal esamus įrodymus, šalių paaiškinimus galima teigti, kad faktiškai šeima jau yra iširusi daugiau kaip prieš dešimt metų ir nėra duomenų, kad sutuoktiniai pradės kartu gyventi. Be to, atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą, matyti, jog ieškovas nepateikė svarių įrodymų dėl šeimos nestabilumo, esant tik atsakovės kaltei, o atsakovė - jog stengėsi išsaugoti santuoką, todėl, išanalizavus visapusiškai, objektyviai ir išsamiai visas bylos aplinkybes, darytina išvada, kad yra pagrindas santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Vadovaujantis išdėstytu, ieškovo ieškinys visiškai tenkintinas: šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Civilinio kodekso 3.49, 3.53, 3.54, 3.59, 3.61 str.). Ieškovui ir atsakovei po santuokos nutraukimo paliktinos santuokinės pavardės – T. ir T. (Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog nekilnojamojo turto bei transporto priemonių, kuris būtų laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ir kurio padalinimo klausimas turėtų būti sprendžiamas, neturi; nekilnojamasis turtas, priklausantis šalims asmeninės nuosavybės teise, yra nedalintinas ir po santuokos nutraukimo šio turto teisinis režimas nesikeičia.

Teismas, išnagrinėjęs faktines bylos aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais (Civilinio proceso kodekso 3 straipsnis), gali teigti, jog ginčo šalys dėl asmeninių nesutarimų neužtikrino savo nepilnamečiams vaikams teisės būti globojamiems abiejų tėvų bendru sutarimu, ką ir patys pripažino (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovė labiau rūpinosi savo dukterų gerove, nes po faktinių santykių su ieškovu nutraukimo (prieš daugiau kaip 10 metų), mažamečiai vaikai liko gyventi su motina. Tačiau dabartiniu metu mergaitės yra veiksnios, t. y. pilnametės, todėl teismas, nesant priešinio ieškinio dėl ieškovo turėtų skolų kreditoriams, atsakovei ar vaikams, neturi galimybės šių klausimų išspręsti. Šiuo atveju ieškovei išaiškintina, kad pilnamečiai šalių vaikai, jeigu jiems reikalinga parama, asmeniškai patys turi reikšti ieškinio reikalavimus tėvui (Civilinio kodekso 3.194 straipsnis).

Bylinėjimosi išlaidos (139,00 Lt žyminis mokestis) tarp šalių nepaskirstomos, nes ieškovas nuo jų priteisimo atsisakė (Civilinio proceso kodekso 42, 93 straipsnis), o išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti nepriteistinos, nes tokių išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai teismui nebuvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 150, 269, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį visiškai tenkinti:

nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp I. T. (I. T.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, gyvenančios (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

po santuokos nutraukimo ieškovui ir atsakovei palikti santuokines pavardes –T., T..

Bylinėjimosi išlaidos ieškovui I. T. iš atsakovės E. T. nepriteisiamos.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą šiame Apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                    Elena Pauliukienė