LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kernavės būstas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutarties, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtas civilinėje byloje Nr. e2-2770-258/2020 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kernavės būstas“ ieškinį atsakovams J. V., A. V. dėl įsiskolinimo priteisimo,

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Kernavės būstas“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo J. V. 90 000,00 Eur, iš atsakovės A. V. 10 000,00 Eur.

2.       Ieškovės atstovas į 2020 m. spalio 20 d. teismo posėdį neatvyko. Atsakovų atstovas neprašė priimti sprendimo už akių, prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, nes ieškovė į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių.

II.        Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 20 d. nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą.  

4.       Nustatė, kad ieškovės atstovui teismo šaukimas į 2020 m. spalio 20 d., 14 val. teismo posėdį įteiktas 2020 m. rugsėjo 8 d., 17.01 val. Į paskirtą teismo posėdį ieškovė neatvyko ir nesiėmė jokių aktyvių veiksmų pranešti teismui neatvykimo priežastis, taip pat neteikė teismui prašymo nagrinėti bylą jai nedalyvaujant. Atsakovas neprašė priimti sprendimo už akių, todėl teismas ieškinį paliko nenagrinėtą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. 

III.        Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

6.       Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

6.1.       Ieškovė į 2020 m. spalio 20 d. teismo posėdį neatvyko dėl ieškovės nemokumo administratoriaus darbuotojo, dirbusio nuotoliniu būdu, klaidos – klaidingai pažymėta teismo posėdžio data. Neatvykimas į teismo posėdį dėl žmogiško faktoriaus nesudaro pagrindo tokį ieškovės elgesį pripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ar konstatuoti proceso vilkinimą.

6.2.       Ieškovė yra bankrutuojanti įmonė ir nemokumo administratorius gina ne tik jos, bet ir kreditorių interesus. Ieškovė neturėjo tikslo vilkinti bylos nagrinėjimo, nepiktnaudžiavo procesu, nesielgė nesąžiningai.

6.3.       Civilinės bylos nagrinėjimui iš esmės jau yra pasirengta paruošiamųjų dokumentų būdu, todėl panaikinus skundžiamą nutartį, tikėtina, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Skundžiamą nutartį palikus galioti, ieškovė vėl kreipsis į teismą, o tai neatitiks proceso koncentruotumo, operatyvumo ir ekonomiškumo principų.

7.       Atsakovai atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

7.1.       Ieškovės neatvykimo į 2020 m. spalio 20 d. teismo posėdį priežastis yra subjektyvaus pobūdžio, todėl teismas visiškai pagrįstai taikė ieškinio palikimo nenagrinėtu institutą. Ieškovė, nurodydama neatvykimo į teismo posėdį priežastį, nepateikia jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų: byloje nėra pateikta jokių darbuotojo duomenų, nėra pateikta įgaliojimo ar kito dokumento, suteikiančio šiam neįvardintam asmeniui atstovauti ieškovei šioje byloje.

7.2.       Ieškovės nemokumo administratorius yra profesionalus nemokumo teisinių santykių dalyvis, todėl jam turi būti taikomi padidinti profesionalumo, atidumo, rūpestingumo standartai. Kaip matyti iš viešai prieinamų duomenų (www.rekvizitai.lt), ieškovės nemokumo administratorius bankrotų (nemokumų) procese veikia jau daugiau nei 11 metų. Remiantis oficialiais Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis, ieškovės nemokumo administratorius per savo veiklos laikotarpį yra baigęs 103 bankroto procedūras, o šiuo metu vykdo 15 bankroto procedūrų. Šie duomenys patvirtina ieškovės nemokumo administratoriaus profesionalumą, todėl nurodyta neatvykimo į teismo posėdį priežastis nelaikytina svarbia.

7.3.       Ieškovės nemokumą administruojančios įmonės vadovas turėjo pareigą kontroliuoti savo darbuotoją, kad būtų tinkamai užtikrintas ieškovės atstovo dalyvavimas iš anksto suplanuotame ir ieškovei žinomame teismo posėdyje. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.        Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas paliko ieškinį nenagrinėtą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų. 

9.       Ieškinio palikimas nenagrinėtu, kaip ir bylos nutraukimas, yra bylos užbaigimo nepriėmus teismo sprendimo dėl bylos esmės forma. Ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindai nustatyti CPK 296 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju.

10.       Vadovaujantis CPK 246 straipsnio 1 dalimi, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina būtent teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka bei sąlygomis gali priimti sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.

11.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovei teismo šaukimas į 2020 m. spalio 20 d. 14 val. teismo posėdį įteiktas 2020 m. rugsėjo 8 d. Į paskirtą teismo posėdį ieškovė neatvyko, neatvykimo priežasčių teismui nepranešė, taip pat neteikė teismui prašymo nagrinėti bylą jai nedalyvaujant. Atsakovų atstovas neprašė priimti sprendimo už akių. 

12.       Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad ieškovė į paskirtą teismo posėdį neatvyko dėl ieškovės nemokumo administratoriaus darbuotojo, dirbusio nuotoliniu būdu, klaidos – klaidingai pažymėta teismo posėdžio data. Faktas, kad apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai buvo pranešta tinkamai, apeliantės neginčijamas.

13.       Kadangi ieškovei buvo tinkamai pranešta apie posėdį, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ar bylą nagrinėti apeliantės atstovui nedalyvaujant nebuvo pateikta, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo svarstyti bylos nagrinėjimo atidėjimo klausimą, o atsakovų atstovui išreiškus prašymą ieškinį palikti nenagrinėtą ir neprašant priimti sprendimo už akių, ieškinys pagrįstai paliktas nenagrinėtas. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo sprendimas gali būti panaikintas tik tada, jeigu dėl procesinės teisės normų pažeidimo arba netinkamo jų pritaikymo galėjo būti neteisingai išspręsta byla; tos pačios taisyklės taikomos ir sprendžiant dėl teismo nutarčių teisėtumo (CPK 338 straipsnis). Taigi, skundžiama nutartis galėtų būti panaikinta tik tokiu atveju, jeigu būtų konstatuota, kad ją priimdamas, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK normas ir tik konstatavus tokį pažeidimą, turėtų būti vertinama, ar dėl jo atitinkamas procesinis klausimas buvo išspręstas neteisingai. Tačiau atsižvelgiant į nutarties 10 punkte aptartą teisinį reglamentavimą bei 11 punkte nurodytas aplinkybes, nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti CPK normų pažeidimą.

14.       Pažymėtina, kad skundžiama teismo nutartis neužkerta galimybės apeliantei ginti, jos įsitikinimu, pažeistas teises ir vėl kreiptis į teismą. Bylos duomenys patvirtina, kad bylos nagrinėjimas nebuvo toli pažengęs, jokie bylos nagrinėjimo iš esmės veiksmai šiuo atveju dar nebuvo atlikti, pasiruošimas bylos nagrinėjimui apsiribojo paruošiamųjų procesinių dokumentų pateikimu teismui, todėl nėra pagrindo teigti, kad nepanaikinus skundžiamos nutarties būtų pažeistas proceso operatyvumo principas.

15.       Nagrinėjamu atveju esmine aplinkybe laikytinas apeliantės pripažinimas atskirajame skunde, kad jos atstovo neatvykimą į teismo posėdį lėmė apeliantės darbuotojo padaryta klaida. Pažymėtina, kad apeliantės atstovas, būdamas profesionalus civilinių santykių dalyvis (nemokumo administratorius), kuriam keliami didesni apdairumo ir rūpestingumo standartai, turėdamas pakankamai patirties, turi pareigą būti dėmesingas ir atidžiai rūpintis proceso eiga. Apeliantės atstovas tokios pareigos nesilaikė, atskirajame skunde pripažino atidumo stoką (teisinosi žmogiškos klaidos įvykiu), todėl šios bylos atveju ieškinio palikimas nenagrinėto negali būti vertinamas kaip proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų pažeidimas. Bankroto administratorius už atliekamas įmonės bankroto procedūras gauna atlyginimą, todėl jis ne tik turi, bet ir privalo užtikrinti tinkamą tokio proceso eigą, įmonės ir jos kreditorių interesų apsaugą, be kita ko, užtikrinti tam reikalingus žmogiškuosius išteklius.

16.       Remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti CPK 246 straipsnio 1 dalį ir palikti ieškovės ieškinį nenagrinėtą, todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

17.       Atsakovai atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu, tačiau jų faktą ir dydį pagrindžiančių dokumentų nepateikė, todėl šis prašymas netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                 Rasa Gudžiūnienė