Baudžiamoji byla Nr.1-373-655/20013
Proceso Nr. 1-18-1-01065-2012-8
Procesinio sprendimo kategorija:1.2.4.8.2.; 1.2.26.2.1.
(S)
)
NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. balandžio 26 d. Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ainora Kornelija Macevičienė, sekretoriaujant Rūtai Pečkytei,
dalyvaujant prokurorei R. A.,
gynėjui advokatui S. C.,
nukentėjusioms G. P. ir A. V.,
nukentėjusiųjų įstatyminėms atstovėms I. P. ir V. V.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. P., gim. (duomenys neskelbtini)Vilniaus rajone, a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, gyv. vietą deklaravęs Vilniaus miesto savivaldybėje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, teistas:
1. 2010-01-14 Klaipėdos m. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. l d. paskirta laisvės apribojimas 6 mėn. uždraudžiant per šį laikotarpį lankytis visuose LR esančiuose lošimo namuose (kazino) bei automatų salonuose, o taip pat, įpareigojant nuo 23 vai. iki 6 vai. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu,
2.2011-04-21 Vilniaus m. 3 apyl. teismo pagal LR BK 180 str. l d. Paskirta terminuotas laisvės atėmimas l m. 6 mėn. Vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymą atidėti l metams. Vadovaujantis LR BK 66 str. į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme laiką nuo 2010-10-04 iki 2010-10-06 (2 paras). Paskiriant įpareigojimus: įpareigoti be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, per 3 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam 600 Lt turtinės žalos, per 2 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 1d., 284 str. 1d., padarymu.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
nustatė:
L. P. 2012 m. gegužės 28 d., apie 12.00 val., Vilniuje, V. D. g. 9 namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2.56 prom.) įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams. Vieną kartą kumščiu sudavė V. P. į veidą, po to priėjęs prie nepilnametės A. V. įžeidinėjo ją sakydamas „šliūcha“, nevesk mano dukters iš kelio" bei trenkė dešinės rankos delnu pastarajai į smakrą, tuo sukeldamas nukentėjusiesiems V. P. ir A. V. fizinį skausmą. V. P. bandant automobiliu Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuoti iš V. D. g. 9 namo kiemo, jis rankomis įsikibęs į minėto automobilio priekinės kairės pusės dureles jas laužė ir taip jas apgadino, padarydamas A. P. 600 Lt turtinę žalą, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
L. P. nežymiai sutrikdė G. P. sveikatą. Nusikalstama veika padaryta šiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: 2012 m. gegužės 28 d. ,apie 13.00 val., bute, esančiame V. D. g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ( 2.56 %o) tampė nepilnametę G. P. už plaukų, abiejų rankų kumščiais sudavė smūgius pastarajai į galvą ir į kūną, bei spyrė jai į kojas, tuo padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu bei poodinėmis kraujosruvomis kakle.
Kaltinamasis L. P. teismui paaiškino, kad supranta kaltinimų esmę ir savo kaltę pripažįsta iš dalies. Incidento dieną žmonai paskambino dukra, kuri 4 dienas nebuvo namie. Dukra pasakė, kad jai reikės pinigų, nes ji išsinarino koją ir todėl ją parveža, reikalavo 50 Lt už benziną. Nurodyta suma pasirodė aiškiai per didelė. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio, suirzęs, todėl kai atvažiavo automobilis, iš kurio išlipo duktė, sudavė vairuotojui per veidą, jis trenkė atgal. Nuo gauto smūgio kaltinamasis nukrito, todėl vaikinai, buvę netoliese, šoko padėti. Tuo metu vairuotojas įlipo į mašiną ir bandė išvažiuoti, todėl jis bandė sustabdyti laikydamas už durelių. Mano, kad būtent tuo metu jas ir išlaužė. Grįžęs namo, iš pykčio tampė dukrą už plaukų, bet su kumščiais jos nemušė. Aplinkybės, susijusios su smurtavimu prieš A., tiksliai nurodytos kaltinamajame akte. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis paaiškino savo nesutarimų su dukra priežastis, nurodydamas, kad su ja nesimatė mėnesį, nes jos vis nebūdavo namuose. Grįžta ir vėl kažkur dingsta. Žino, kad po jo panaudoto smurto dukra gulėjo ligoninėje. Mano, kad dukrai smegenų sutrenkimo jis nepadarė, nes po smegenų sutrenkimo ligoninėje toks asmuo gydomas 10 dienų, o dukrą paleido po poros dienų. Pykčio apimta galėjo prirašyti visokių nesąmonių. Kai iš kiemo grįžo į namus, dukra sėdėjo balkone, ten ją ir tampė už plaukų, ji verkė, tačiau ant žemės nebuvo nukritusi, dukters nespardė. Dabar santykiai su dukra geri, jos atsiprašė. Teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta, jį atlygins. Dukros ligoninėje neaplankė, nes gydytojai net žmonos neprileido. Tai nebuvo pirmas kartas, kai dukra pabėga iš namų ir negrįžta po kelias dienas. Jai kažkada policija buvo paskelbusi paiešką, kartą atsitiktinai matė, kaip ji iš automobilio išlipo su 3 paaugliais, dukra buvo visa murzina. Dėl tokio dukters elgesio buvo trūkusi kantrybė, todėl nesusivaldė. Anksčiau yra pliaukštelėjęs per užpakalį, tačiau nemano, kad tai yra smurtas. Visiškai pripažįsta, kad A. įžeidinėjo ir panaudojo smurtą. V. P. civilinį ieškinį pripažįsta.
Civilinis ieškovas V. P. teismui paaiškino, kad su G. P. jis nėra pažįstamas. Tą dieną draugas A. paprašė G. parvežti iš Didžiasalio į Vilnių, sakė susimokės 20 litų už kurą. Automobilyje į Vilnių važiavo A., A. ir G., kurios koja buvo išnarinta. Važiuojant sakė, kad tėvai jai duos pinigų ir kad juos atneš G. brolis. Tik atvažiavus L. P. be žodžių pribėgęs iškart jam trenkė, todėl ir liudytojas jam trenkė atgal. G. brolis stovėjo prie mašinos, o kaltinamasis kvietė kitus vaikinus vardais, kad atbėgtų jam į pagalbą. Vienas jų taip pat sudavė liudytojui, todėl ir jam trenkė atgal. Kai sėdo į mašiną, tuo metu vaikinas, su kuriuo jis mušėsi, buvo įkišęs galvą į mašiną ir ketino paimti telefoną. Dėl susidariusios padėties stengėsi kuo greičiau išvažiuoti ir tik vėliau pastebėjo, kad mašinoje vis dar sėdi A. ir A., o G. nebebuvo. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus dėl jam padarytos žalos ir civilinio ieškinio dydžio, V. P. paaiškino, kad sugadintas automobilio dureles taisė pats ir pats įvertino žalos dydį, nes keitė visas dureles. Po to įvykio G. nematė, apie sužalojimus nežinojo. Su atvykusiais pareigūnais į jų butą nėjo, o stovėjo pusę aukšto žemiau, todėl girdėjo, kad L. nelabai buvo nurimęs (b.t. 1, b.l. 186-187).
Nukentėjusioji G. P. teismui paaiškino, kad vasaros pabaigoje buvo pabėgusi iš namų dvi savaites. Su draugu A. nakvojo pas A., kurios pavardės nepamena, ji gyvena už Vilniaus. Kai ji išsisuko koją, draugas Artūras, kurio pavardės nepamena, iškvietė savo draugą, vardo nežino, kad ją parvežtų namo. Su tuo vaikinu susitarė, kad sumokės 20 litų už kurą. Tarėsi su mama, kad ši sumokėtų ją atvežusiam vaikinui. Kaip atvažiavo į kiemą, atėjo tėtis. Grįžusi į namus, išgirdo, kad tėtis ateina keikdamasis, todėl pasislėpė balkone. Tėtis atėjo į balkoną, rėkė ant jos, tampė už plaukų, pora kartų trenkė. Ar spardė kojomis, nepamena. Namuose taip pat buvo mama, brolis ir senelis. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, nukentėjusioji paaiškino, kad viskas vyko tik balkone. Ji verkė, buvo ištikusi isterija. Mama buvo užėjusi į balkoną raminti tėčio. Jis liovėsi mušęs, kai atėjo mama. Kas iškvietė policiją, nežino. Pareigūnai pamatė, kad tėtis buvo neblaivus, o ji buvo apsiverkusi, todėl abu išsivežė į komisariatą, kur ji parašė pareiškimą. Ligoninėje gulėjo 2 dienas, tėvas jos neaplankė, nes buvo uždarytas. Tėtis jos atsiprašė, dabar jų santykiai geri, iš namų daugiau nebėga. Tai nebuvo pirmas kartas, kaip ji buvo pabėgusi iš namų. Savo elgesį vertina blogai. Tėvų už tai, kad bėgdavo iš namų, ir už savo blogą elgesį, nėra atsiprašiusi. Mokosi 10 klasėje, mokslai sekasi prastai.
Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė I. P., liudytojai M. P. ,V. B. teismui nurodė, kad yra kaltinamojo L. P. ir nukentėjusiosios G. P. šeimos nariai, todėl atsisako duoti parodymus.
Nukentėjusioji A. V. teismui paaiškino, kad su G. P. draugauja, lankosi viena pas kitą namuose. Tą kartą buvo taip, kad ji vakare atvažiavo su draugu autobusu Nr. 16 skambindama pasakė, kad atrodo, išsisuko koją ir nenori grįžti namo, o nori pernakvoti, todėl ją priėmė. Ankščiau ji taip pat likdavo nakvoti ir viena, ir su draugu. Šlubavimas nepraėjo ir kitą dieną, todėl ji paskambino mamai, o mama liepė išsikviesti taksi, tačiau G. pasakė, kad bus pigiau, jei jos draugo, su kuriuo atvažiavo, draugas atvažiuos paimti. Ji paskambino mamai, kad atneštų pinigų už parvežimą ir nuvežtų ją į ligoninę. Nepamena, bet atrodo, kad pinigus atnešė ne mama, o brolis. Vėliau pamatė, kad girtas atbėga G. tėtis, ji tuo metu sėdėjo automobilyje. Vaikinas, sėdėjęs už vairo, atrodo V., norėjo su juo pasisveikinti, tačiau G. tėtis jam trenkė. Tada tas vaikinas atgal jam trenkė. Tuo metu ji su vaikinu, su kuriuo atvažiavo G., išlipo iš automobilio, nes norėjo apginti V.. G. tėtis pastūmė tą vaikiną, ją pačią išvadino necenzūriniais žodžiais ir trenkė, dėl ko ji galva atsitrenkė į mašiną. Brolis pasakė G. eiti namo, jie bandė išvažiuoti, tačiau G. tėtis pradėjo laužyti mašinos duris. Policiją iškvietė V., kad jam sulaužytos durys. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, nukentėjusioji patikslino, kad jai verkdama skambino G. ir sakė, kad už tai, kad ji negrįžta namo tėtis ją mušė, tampė už plaukų, kad ji sėdi balkone ir verkia, nori pabėgti iš namų. A. L. P. pretenzijų neturi.
Nukentėjusiosios nepilnametės įstatyminė atstovė V. V. teismui paaiškino, kad apie patį įvykį nieko nežino, žino tik tiek, kiek papasakojo dukra A.. Gretos tėtis anksčiau yra skambinęs, tuomet labai grasino ir sakė, kad tuoj iškvies policiją todėl, kad jos namai yra prieglauda ir todėl, kad priima nakvoti nepilnamečius vaikus. Jos dukra nėra prapuolusi iš namų savaitėm.
Liudytoja M. L. teismui paaiškino, kad tą dieną vaikščiojo prie mokyklos, kai išgirdo triukšmą. Riksmas sklido iš balkono penktame aukšte. Ten rėkė moteris, kuri lyg ir nutildavo ir vėl pradėdavo. Matėsi vyras, todėl rėkė jiems: ,,kas ten darosi”. Šalia buvusi moteris sako, kad primuš ir reikia kviesti policiją. Triukšmui pasibaigus nuėjo toliau. Vėliau matė, kad atvažiavo policija.
Liudytoja F. G. teismui paaiškino, kad tuo metu buvo pavasaris, gražus oras, ji, gamindama pietus virtuvėje, buvo atsidarius langą, todėl ir išgirdo verksmą jauno žmogaus, ne vaiko ir ne seno žmogaus. Girdėjo bildesį, trenksmą, girdėjo, kaip moterys lauke rėkė: ,,Baik“. Pati buvo pirmame aukšte, todėl nieko nematė, o tik girdėjo, todėl iškvietė policiją. Nežino, ar policija buvo atvažiavusi ar ne.
Liudytoja I. V. teismui paaiškino, kad su vaiku tą dieną buvo lauke. Apie 13 val., penktame aukšte išgirdo triukšmą ir jai taip pasirodė, kad vyras muša moterį. Moters nematė, bet įsivaizdavo, kad ji guli balkone, o vyras ją muša. Kita moteris stovėjo tarpduryje ir rėkė, kad jos nemušk, nes gali užmušti. Su F. G. nusprendė, kad reikia iškviesti policiją. Viskas lyg ir nutilo ir jos tada nuėjome namo. Ji su vaiku per tą įvykį buvo vidiniame namo kieme, o laiptinės yra kitoje pusėje. Atsakydama į prokurorės klausimą, liudytoja negalėjo nurodyti, ar ta moteris, kuri stovėjo balkono tarpduryje, yra posėdžių salėje.
Liudytojas A. A. teismui paaiškino, kad pažįsta G. ir jos brolį M., jų tėvus yra matęs kelis kartus. Su G. nakvojo pas A. V., ten buvo gal dvi dienas. Važiuojant pas A., G. išsisuko koją, todėl jis paprašė draugo, kad ją parvežtų namo. Kai nuvežė ją į Vilnių, sėdėjo automobilyje ir laukė, kol ateis ir atneš pinigus. Pasirodė G. brolis ir kartu tėvas, tačiau jie pinigų neatnešė. V., kuris parvežė, sėdėjo mašinoje, o atėjęs G. tėtis jam sudavė smūgį per veidą. Liudytojas tuo metu sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, o G. su A. sėdėjo gale. V. trenkė atgal G. tėvui. Tuomet pribėgo kiti vaikinukai 17-18 m. amžiaus, kas vyko pribėgus tiems vaikinukams, neprisimena. Kai jie bandė išvažiuoti, G. tėtis spyrė į automobilio kapotą, laikė dureles, neleido išvažiuoti. Nuvažiavus prie parduotuvės V. paskambino policijai, pranešė apie įvykį. Kai atvažiavo pareigūnai, kartu su jais ėjo į namą, bet į jos butą nėjo, G. nematė. Kas vyko namuose, žino tik iš kalbų.
Liudytojas D. V. teismui paaiškino, kad nuvykus pagal iškvietimą, rado Audi A4, jame sėdėjo du jaunuoliai su drauge. Panelė, lyg nepilnametė iš Naujosios Vilnios, kelias dienas pabėgusi iš namų. Paskambinus į nurodyto buto duris jas atidarė. Ten buvo neblaivus vyras, labai rėkė ant savo dukters. Mergaitė sakė, kad ją muša, todėl nuvežė į komisariatą ir iškvietė greitąją pagalbą, iš tėvų niekas nelydėjo mergaitės. Motina pritarė tėvui, kad reikia duoti į kailį dukrai. Tėvas tikrai buvo išgėręs, o ar buvo išgėrusi motina, nepamena. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas patikslino, kad jis matė, jog Audi A4 mašina buvo apgadinta, o savininkas sakė, kad buvo spirta į duris. Mergaitė buvo blaivi, tačiau dabar nepamena, ar kaktoje buvo guzas. L. P. neneigė mušęs dukrą, atrodo, sakė, kad už tai, jog ši bėga iš namų. Neprisimena, ar ant mergaitės matėsi sužalojimų, ji sakė, kad skyrė į pilvą, skauda galvą, kad tampė už plaukų.
Liudytojas D. I. teismui paaiškino, kad dėl pakankamai ilgo laiko, įvykio detales nelabai prisimena. Prisimena, kad atvažiavus, vienas vaikinas kreipėsi, kad sudaužė jo mašinos dureles. Užėjo į butą, esantį penktame aukšte. Ten buvo mergaitė, kuri sakė, kad jai skauda galvą, kad tėvas tampė ją už plaukų. Vyriškį ir mergaitę, galbūt, vežė į komisariatą, kvietėme greitąją. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas patikslino, jog konfliktas kilo todėl, kad mergaitė nenakvojo namuose ir ji sakė, kad ją mušė tėvas, ji labai verkė. Parodymai, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu, buvo tikslesni. Prisimena, kad atvykus neblaivūs buvo ir mergaitės motina, ir jos tėvas. Atvykus pagal iškvietimą į juos kreipėsi keletas vaikinų, tačiau dabar neatsimena, ar jie skundėsi sumušimais.
Įrodymais, patvirtinančiais kaltinamajam įkaltintų nusikalstamų veikų padarymą teismas taip pat pripažįsta BPC pateiktą garso įrašą, kuriame užfiksuotas kaimyne prisistačiusios moters pranešimas dėl policijos iškvietimo į Druskio g. 9, nurodant, kad penkto aukšto balkone vyksta muštynės, ir ji bijo, kad iš balkono neišmestų žmogaus (b.l. 14,15). Automobilio apžiūros protokole užfiksuotus duomenis apie 2012-05-28, automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus (b.t. 1, b.l. 17-19). Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos eksperto dr. R. R. išvadą dėl G. P. padarytų sužalojimų. Ekspertas pagal gydymo stacionare ligos istoriją, rentgeno nuotraukas konstatavo, kad nukentėjusiajai nustatytas lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, poodinės kraujosruvos kakle. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikimu (b.t. 1, b.l. 36). Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodytus duomenis, kurie patvirtina, kad prieš G. P. buvo panaudotas smurtas (b.t.1, b.l. 63-64). Alkotesterio duomenis, kuriuose užfiksuota, kad 2012-05-28, 14 val. kaltinamasis buvo neblaivus, nustatytas 2,56 prom. girtumas (b.t.1, b.l. 88).
BK 284 str. 1d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą įžūliais veiksmais, grasinimais patyčiomis arba vandališkais veiksmais, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka, objektyvioji viešosios tvarkos pažeidimo pusė yra veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką, o jų turinys - aiški nepagarba visuomenei. Viešosios vietos požymis taip pat yra svarbus sprendžiant klausimą dėl BK 284 str. 1 d. įkaltinimo.
BK 140 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino.
L. P. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 284 str. 1d ir 140 str. 1 d. - jis 2012-05-28, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei smurtaudamas nežymiai sužalojo nukentėjusiąją.
V. P. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo yra pagrįsti, todėl tenkintini. Kaltinamasis žalos padarymo faktų ir ieškinių dydžių neginčija.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį, veikų padarymo priežastis ir aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis anksčiau teistas, naujos nusikalstamos veikos padarytos netrukus po to, kai pasibaigė ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos laivės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas, jis niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje negydytas, į Psichikos sveikatos centro įskaitą neįrašytas, į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (b.t. 1, b.l. 142-144). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvykdytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str.). Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad kaltinamajam už įvykdytas nusikalstamas veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis, vadovaujantis BK 61 str. nustatytomis taisyklėmis, parinktinas pagal atitinkamų straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkius. Atsižvelgiant į tai, kad įvykdyti nusikaltimai yra nesunkūs, kaltinamasis labai gailisi dėl savo neteisėto elgesio, atsiprašė nukentėjusiųjų, pripažino pareikštus civilinius ieškinius ir įsipareigojo juos atlyginti, teismas daro pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslų galima pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl L. P. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.
Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012-05-28, 13.45 val. iki 2012-05-29, 16.20 val. (dvi paros).
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 296, 297, 301, 303, 308 str., teismas,
nusprendė:
L. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., ir nubausti jį vienerių metų laisvės atėmimo bausme.
L. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d., ir nubausti jį vienerių metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant L. P. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti turtinę žalą civiliniams ieškovams.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios.
Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Valstybinės ligonių kasos ir V. P. civilinius ieškinius tenkinti visiškai.
Priteisti iš L. P. Valstybinei ligonių kasai 387,81 Lt (trys šimtai aštuoniasdešimt septyni litai aštuoniasdešimt vienas centas).
Priteisti iš L. P. V. P. 600 Lt (šeši šimtai litų).
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.