Byla Nr. 1S-891-485/2014

Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00868-2013-0

                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4. 

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

  2014 m. birželio 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno miesto apylinkės prokuroro skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria nutarta baudžiamąją bylą Nr. 1-1361-347/2014, kurioje D. T. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1891 str. 1 d., perduoti prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti,

              n u s t a t ė :

Kauno apylinkės teisme buvo gauta baudžiamoji byla D. T. kaltinant pagal BK 1891 str. 1 d., tuo, kad jis žinodamas, turėdamas ir galėdamas žinoti, kad turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, po 2010-12-11 įstatymo XI-1199 įsigaliojimo turėjo nuosavybės teise didesnį, negu 500 MGL vertės turtą – 997190 Lt grynųjų pinigų, kuriuos, neturėdamas pakankamai teisėtų pajamų, įsigijo laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 997190 Lt iš tyrimo metu nenustatytų šaltinių.

Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 7 d. nutartimi baudžiamąją bylą Nr. 1-1361-347/2014, kurioje D. T. kaltinamas pagal BK 1891 str. 1 d., perdavė prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. Teismas nurodė, kad kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 str. reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme, o perdavus bylą prokurorui, kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas ir taps labiau pagrįstas, kas padės teismui nustatyti tiesą byloje. Teismas pažymėjo, kad prokuroro pateiktas kaltinimas yra deklaratyvaus pobūdžio, jame nenurodyta nei nusikalstamos veikos padarymo vieta (kur buvo kaltinamojo įgytas (laikomas) turimas turtas), nei kada ir kokiu būdu nusikalstama veika buvo padaryta. Kaltinime taip pat nėra nurodyta ar buvo patikrinti visi galimi teisėti turto gavimo būdai. Dėl šių kaltinamojo akto pažeidimų suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą.

Prokuroras skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutartį panaikinti. Skunde teigiama, kad teismas perduodamas bylą prokurorui, nurodė esant BPK 219 str. pažeidimų, tačiau neįvardijo ir nenurodė kurie BPK 219 str. reikalavimai pažeisti iš esmės ir kad jų negalima ištaisyti teisme, jų nemotyvavo. Prokuroro nuomone, kaltinamajame akte aiškiai ir suprantamai nurodyta D. T. padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas ir kitos svarbios aplinkybės, nurodytas baudžiamasis įstatymas, kurį pažeidė D. T., padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 1891 str. 1 d., aprašyti nusikaltimo požymiai, todėl jo veika aprašyta nepažeidžiant BPK 219 str. reikalavimų.

Skunde nurodoma, kad teismo nurodytas bylos grąžinimo pagrindas, jog byla perduodama prokurorui siekiant, kad būtų surašytas patikslintas ir sukonkretintas kaltinimas, kuris taps labiau pagrįstu ir padės teismui nustatyti tiesą byloje, yra neteisėtas, nepagrįstas ir BPK nenumatytas. Be to, teismas atėmė iš prokuroro galimybę, vadovaujantis BPK 256 str., pasinaudoti teise iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, pateikti rašytinį prašymą patikslinti kaltinimą. BPK 288 str. taip pat numato prokuroro teisę teismo posėdyje įrodymų tyrimo metu  ar baigiantis įrodymų tyrimui prašyti teismo leisti pateikti papildomus įrodymus. 

Atsiliepimu į prokuroro skundą kaltinamojo D. T. gynėjas advokatas K. J. prašo prokuroro skundą atmesti ir apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų, yra tik deklaratyvaus pobūdžio, jame nėra nurodyta ar buvo patikrinti kaltinamojo ir jo šeimos narių visi galimi teisėti šio turto gavimo būdai, nėra aišku kodėl konkrečiai buvo pasirinktas laikotarpis nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31. Be to, kaltinamajame akte nėra aiškiai, išsamiai ir tiksliai išdėstytos nusikalstamos veikos aplinkybės. Nei kaltinamajame akte, nei visoje baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių duomenų ar nurodytų aplinkybių, kad  jo ginamojo turto įsigijimo pagrindas įstatymo uždrausta veika. Kaltinamajame akte visiškai nepasisakyta apie kaltinamojo darbinės veiklos pobūdį ir stažą, apie turimus verslus, paimtas paskolas, šeimos narių pajamas, turtinę padėtį ir galimybes sukaupti turimą turtą per visą darbinę veiklą, o ne per atskirą pasirinktą laikotarpį. Kai tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartyje Nr. 2K-P-93/2014 pasisakyta, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 1891 str. 1 d. turi būti siekiama išsiaiškinti visas aukščiau išdėstytas aplinkybes ir į jas atsižvelgiama.

Prokuroro skundas tenkintinas.

BPK 234 str. 2 d. nurodyta, kad byla perduodama prokurorui tik tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Pagal teismų praktiką kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. – BPK 219 str. 3 p. pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 str. 5 p. pažeidimas) ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-581/2011). Tačiau ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 str. pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme (kasacinė nutartis Nr. 2K-556/2012).

Susipažinus su kaltinamuoju aktu šioje baudžiamojoje byloje matyti, kad jame nurodyti visi BPK 219 str. reikalavimus atitinkantys, reikalingi ir būtini duomenys. Kaltinamajame akte pakankamai išsamiai aprašyta D. T. padaryta nusikalstama veika, nurodyti pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, nurodytas BK straipsnis, numatantis atsakomybę už padarytą veiką.

Pažymėtina, kad įstatymas nekelia reikalavimo kaltinamajame akte smulkiai detalizuoti visų duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas, bei dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikos aplinkybių pateikti išbaigtus vienareikšmius duomenis. Išsamiai šie duomenys yra tiriami teisiamajame posėdyje atliekant įrodymų tyrimą, vėliau po baigiamųjų proceso dalyvių kalbų, teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti apkaltinamojo ar išteisinamojo nuosprendžio, vertinami kaltinimą pagrindžiantys ar paneigiantys duomenys, juos pripažįstant įrodymais. Aukštesnysis teismas pažymi, jog įstatymas suteikia teisę prokurorui įrodymų tyrimo metu prašyti pateikti papildomus įrodymus atliekant procesinius veiksmus (BPK 288 str.), iki įrodymų tyrimo pabaigos pateikti prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis (BPK 256 str. 1 d.), taip pat pateikti prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę ar lengvesnę nusikalstamą veiką (BPK 256 str. 2 d. ir 4 d.). Taigi baudžiamojo proceso įstatymas numato pakankamai alternatyvų siekiant pagrindinio baudžiamojo proceso uždavinio – greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas bei tinkamai pritaikyti įstatymą.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria skunde išdėstytiems argumentams, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti kaltinamojo akto trūkumai nelaikytini trukdančiais teismui nagrinėti bylą iš esmės, dėl ko nėra pagrindo bylą perduoti prokurorui. Pažymima, kad nagrinėjantis bylą teismas privalo būti aktyvus, t. y. neapsiriboti vien tik ikiteisminio tyrimo stadijoje pasiektų rezultatų patikrinimu, bet prireikus tirti naujus įrodymus, laikydamasis BPK 255 str. ir 256 str. reikalavimų, nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes. Nagrinėjamu atveju bylos perdavimas prokurorui dėl neesminių kaltinamojo akto trūkumų pažeidžia BPK 1 str. 1 d. nuostatas ir nepateisinamai vilkina bylos nagrinėjimą. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiama Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutartis naikintina ir byla perduotina apylinkės teismui parengti ją nagrinėti teisme.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

               n u t a r i a :

               Kauno apygardos prokuratūros Kauno miesto apylinkės prokuroro skundą tenkinti.

               Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

               Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                           Algirdas Remeika