Administracinė byla Nr. A-631-525/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04140-2014-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 41

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agrodetalė“ ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agrodetalė“ skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Agrodetalė“ (toliau – pareiškėjas) su skundu, patikslintu skundu ir konsoliduotu skundu, kurį patikslino, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. 9-15914(1.1.43-EM4) (toliau – ir 2014 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas); 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2014 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. A51-54454/14(3.319.3-EM4) (toliau – ir 2014 m. liepos 4 d. sprendimas); 3) panaikinti Administracijos 2014 m. spalio 13 d. sprendimo Nr. A51-82949/14(3.3.19.3-EM4) „Dėl traktorių registravimo“ (toliau – ir 2014 m. spalio 13 d. sprendimas) (toliau šie sprendimai kartu vadinami Skundžiamais sprendimais) dalis, kuriose, inter alia (be kita ko), dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro (toliau – ir Ministras) 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 „Dėl žemės ūkio ministro 2006-10-02 įsakymo Nr. 3D-384 „Dėl traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir 2014 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. 3D-396) 1 punkto atsisakoma registruoti naudotus „Belarus“ traktorius, sprendime pažymėtus eilės numeriais 5, 7–40, 42–44 (toliau – ir ginčo traktoriai); 4) priteisti solidariai iš atsakovių Savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija), 553 817,90 Eur žalos, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje, ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas.

2.       Nagrinėdamas šią administracinę bylą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 17 d. nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar: 1) Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punktas, kuriuo Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklės (toliau – ir Registravimo taisyklės), patvirtintos Ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 3D-384, papildytos 191 punktu, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintą įstatymo viršenybės principą bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintą teisinės valstybės principą; 2) Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punktas, kuriuo Registravimo taisyklės, patvirtintos Ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 3D-384, papildytos 191 punktu, atitinka VAĮ 3 straipsnio 3 punkte ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (toliau – ir TPĮ) 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą proporcingumo principą bei TPĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą tikslingumo principą; 3) Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punktas tiek, kiek nenustatyta, jog šiuo punktu papildytų Registravimo taisyklių 191 punktas netaikomas iki jo įsigaliojimo dienos į Lietuvos Respubliką įvežtiems naudotiems traktoriams, pagamintiems ne Europos Sąjungos (toliau – ir ES) šalyse po 2009 m. liepos 1 d. ir neįregistruotiems ES šalyse, atitinka Konstitucijos preambulėje įtvirtintą teisinės valstybės principą ir TPĮ 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą pagarbos asmens teisėms ir laisvėms principą. Išnagrinėjęs šį prašymą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1-756/2017 pripažino, kad Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punktas, kuriuo Registravimo taisyklės, patvirtintos Ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 3D-384, papildytos 191 punktu, tiek, kiek jame nenustatyta pereinamojo teisinio reguliavimo ir termino, iki kurio asmenys gali įgyvendinti pagal kitų šių pakeitimų galiojusį teisinį reguliavimą įgytas teises, prieštarauja konstitucinio teisinės valstybės principo suponuojamiems teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principams, kitą norminės administracinės bylos dalį nutraukė.

3.       Pareiškėjas patikslintą konsoliduotą skundą grindė šiais argumentais:

3.1.                      Komisijos 2014 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas neteisėtas ir naikintinas, nes jame nepateikiamas pareiškėjo skunde Komisijai nurodytų teisinių ir faktinių aplinkybių vertinimas, neišdėstyti jokie priimto sprendimo motyvai. Taigi Komisijos 2014 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas priimtas pažeidus Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų (toliau – ir Komisijos nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533, 46 punkto nuostatą, pagal kurią Komisijos sprendimuose turi būti nustatytos aplinkybės ir pateiktas jų teisinis įvertinimas, priimto sprendimo esmė ir motyvai.

3.2.                      Administracijos 2014 m. liepos 4 d. ir 2014 m. spalio 13 d. sprendimai neteisėti iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja konstitucinio teisinės valstybės principo suponuojamiems teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principams. Po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo Ministerija nesiėmė jokių veiksmų, kad teisinio reguliavimo spraga būtų pašalinta ir kad būtų atlyginti pareiškėjo nuostoliai. Administracijos 2014 m. liepos 4 d. ir 2014 m. spalio 13 d. sprendimai iš esmės grindžiami Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punkte įtvirtintu teisiniu reguliavimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu pripažino, kad Ministro 2014 m. liepos 1 įsakymo Nr. 3D-396 1 punktas, kuriuo Registravimo taisyklės, patvirtintos Ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 3D-384, papildytos 191 punktu, tiek, kiek jame nenustatyta pereinamojo teisinio reguliavimo ir termino, iki kurio asmenys gali įgyvendinti pagal kitų šių pakeitimų galiojusį teisinį reguliavimą įgytas teises, prieštarauja konstitucinio teisinės valstybės principo suponuojamiems teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principams. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimas priimtas nagrinėjant šią administracinę bylą, todėl jis turi atgalinio veikimo poveikį, t. y. skirtas ir turi būti naudojamas įvertinti viešojo administravimo subjektų veiksmų neteisėtumą individualioje byloje. Atsižvelgiant į tai, Administracijos 2014 m. liepos 4 d. ir 2014 m. spalio 13 d. sprendimai taip pat prieštarauja teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principams ir turi būti panaikinti.

3.3.                      Nagrinėjamu atveju Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punktas turėtų būti netaikomas ir Administracijos 2014 m. liepos 4 d. ir 2014 m. spalio 13 d. sprendimai laikomi neteisėtais (prieštaraujančiais ES teisynui), nes neatitinka Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir Teisingumo Teismas) išaiškinimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo 14–17 punktuose nurodė, kad nacionalinis teismas, nagrinėjantis individualią bylą, privalo netaikyti ES teisei prieštaraujančio nacionalinio teisės akto, jeigu yra pateiktas aiškus Teisingumo Teismo išaiškinimas dėl atitinkamos ES teisės normos. Pareiškėjas, remdamasis Teisingumo Teismo 2017 m. birželio 15 d. prejudicinio sprendimo byloje Nr. C-513/15 (toliau – ir Teisingumo Teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimas) 32, 33, 36, 40.1 punktuose pateiktais Europos Parlamento ir Tarybos 2003 m. birželio 26 d. direktyvos 2003/37/EB dėl žemės ar miškų ūkio traktorių, jų priekabų ir keičiamos velkamosios įrangos, jų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo ir panaikinančios Direktyvą 74/150/EEB (toliau – ir Direktyva 2003/37/EB) išaiškinimais, teigė, kad Direktyvos 74/150/EEB reikalavimai taikomi tiems naudotiems ne ES pagamintiems traktoriams, kurie anksčiau niekada nebuvo: a) įregistruoti ES; arba b) pradėti eksploatuoti ES. Taigi, šios Direktyvos reikalavimai netaikomi tiems naudotiems ne ES pagamintiems traktoriams, kurie: a) anksčiau buvo įregistruoti ES; arba b) anksčiau buvo pradėti eksploatuoti ES. Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas neatitinka Direktyvos 74/150/EEB reikalavimų, o nuo 2015 m. liepos 3 d. (protingas terminas, nuo kurio galėjo įsigalioti Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punktas) turėjo būti taikoma Teisingumo Teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendime pateikta taisyklė, kad naudoti, nuo 2009 m. liepos 1 d. ne ES pagaminti traktoriai, kurie prieš tai nebuvo registruoti ES, gali būti registruojami Lietuvoje be jokios papildomos registracijos kitose ES šalyse, jeigu jie prieš tai buvo eksploatuoti ES šalyse.

3.4.                      Direktyvos 2003/37/EB nuostatos taikomos tik tada, jeigu traktorius pirmą kartą pradėtas eksploatuoti ES nuo 2009 m. liepos 1 d., t. y. ši data reiškia ne traktorių pagaminimo datą, o traktorių pirmos eksploatacijos ES datą. Todėl Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punkte, skirtingai nei Direktyvoje 2003/37/EB, neleistinai nustatytas privalomas šios direktyvos reikalavimų taikymas tik nuo 2009 m. liepos 1 d. ne ES pagamintiems naudotiems traktoriams, kai, pagal Teisingumo Teismo išaiškinimą, naudotiems traktoriams, kurie prieš tai nebuvo įregistruoti ES šalyse arba neeksploatuoti ES šalyse, privalomai taikomi Direktyvos 2003/37/EB reikalavimai ir visiškai nesvarbi jų pagaminimo data. Ministerija selektyviai pasirinko Direktyvos 2003/37/EB reikalavimus taikyti tik nuo 2009 m. liepos 1 d. ne ES pagamintiems naudotiems traktoriams, nes būtent tokius traktorius į Lietuvą įveža pareiškėjas. Kadangi Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas neatitinka Direktyvos 2003/37/EB reikalavimų, jis negali būti taikomas, todėl atitinkamai šio teisinio reguliavimo pagrindu priimti Administracijos 2014 m. liepos 4 d. ir 2014 m. spalio 13 d. sprendimai turi būti panaikinti kaip neteisėti (priimti be teisinio pagrindo ir prieštaraujantys Direktyvai 2003/37).

3.5.                      Konstitucijai prieštaraujanti Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punkto nuostata ir jos pagrindu priimti neteisėti Administracijos 2014 m. liepos 4 d. ir 2014 m. spalio 13 d. sprendimai lėmė pareiškėjo turtinius praradimus (nuostolius). Pareiškėjas, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir teisės mokslo doktrina, teigė, kad neteisėtų veiksmų konstatavimas įstatymų nustatyta tvarka (konstitucinės ar administracinės priežiūros tvarka) savaime reiškia neteisėtumo buvimo delikte, nes pagal viešąją teisę aktas pripažįstamas neteisėtu tik tuomet, jeigu institucija ar pareigūnas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo, o tai atitinka CK 6.271 straipsnio 4 dalyje pateiktą neteisėtumo delikte sąvoką. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamoje byloje atsakovų Savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, neteisėti veiksmai delikte buvo visiškai įrodyti.

3.6.                      Dėl šių neteisėtų viešojo administravimo aktų pareiškėjas laikotarpiu nuo Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punkto įsigaliojimo (2014 m. liepos 3 d.) iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo priėmimo traktorius buvo priverstas realizuoti ne Lietuvoje arba Lietuvoje, bet papildomai juos prieš tai įregistravusi kitose ES šalyse, taip patirdamas nuostolių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu pripažino, kad Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punktas neteisėtas tiek, kiek nebuvo nustatyta pereinamojo teisinio reguliavimo, t. y. šis įsakymas negalėjo įsigalioti 2014 m. liepos 3 d., bet turėjo būti nustatytas protingas, gerokai ilgesnis įsigaliojimo terminas. Pareiškėjo nuomone, kurią jis, inter alia (be kita ko), grindė į bylą pateiktais Lietuvos ūkininkų sąjungos ir Lietuvos žemės ūkio rūmų raštais, protingas pereinamasis laikotarpis turėjo būti mažiausiai vieni metai, t. y. Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punktas turėjo įsigalioti anksčiausiai nuo 2015 m. liepos 3 d., todėl tiek iki 2014 m. liepos 3 d. iš gamintojo įsigyti ir į Lietuvą įvežti atitinkami traktoriai, tiek nuo 2014 m. liepos 3 d. iki 2015 m. liepos 3 d. iš gamintojo įsigyti ir įvežti traktoriai turėjo būti registruoti Lietuvoje, netaikant Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punkto. Pareiškėjas teigė patyręs 132 879,99 Eur nuostolių, kai Skundžiamais sprendimais buvo atsisakyta registruoti 39 naudotus traktorius „Belarus“, kuriuos jis įsigijo iš gamintojo iki 2014 m. liepos 3 d. ir įvežė į Lietuvą, dėl to buvo priverstas juos parduoti eksportuoti už mažesnę kainą, nei tuos pačius traktorius buvo įsipareigoję įsigyti Lietuvos pirkėjai; kainų skirtumas buvo pareiškėjo nuostoliai. Taip pat pareiškėjas teigė patyręs 300 545 Eur nuostolių, kadangi buvo priverstas eksportuoti už mažesnę kainą, nei būtų įsigiję Lietuvos pirkėjai, parduoti 83 naudotus traktorius, kurie buvo įsigyti iš gamintojo nuo 2014 m. liepos 3 d. iki 2015 m. liepos 3 d. Be to, pareiškėjas nuo 2015 m. liepos 3 d. buvo priverstas naudotus, nuo 2009 m. liepos 1 d. ne ES pagamintus traktorius, kurie prieš tai nebuvo registruoti ES, bet buvo eksploatuoti ES šalyse, prieš registruodamas Lietuvoje papildomai įregistruoti kitose ES šalyse, dėl to patyrė papildomų registravimo kitose ES šalyse išlaidų, kurios laikytinos pareiškėjo nuostoliais, nes, pagal Teisingumo Teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendime pateiktą išaiškinimą, siekiant traktorių įregistruoti Lietuvoje papildoma jo registracija kitose ES šalyse nereikalinga, jeigu atitinkami traktoriai prieš tai buvo eksploatuoti ES šalyse; iš viso dėl šių traktorių pareiškėjas patyrė 87 200 Eur nuostolių. Pareiškėjas dėl neteisėtų Ministerijos ir Administracijos veiksmų, negalėdamas gauti suplanuotų pajamų iš traktorių pardavimo, nuolat vėluodavo atsiskaityti su verslą finansuojančiu „Citadelės“ banku ir 2014–2016 m. bankui sumokėjo 33 192,91 Eur netesybų.

3.7.                      Registravimo taisyklių 9–10 punktai nustato, kad kai iš užsienio įvežamas naudotas traktorius, kuris užsienyje nebuvo registruotas (nepateikiamas užsienyje išduotas registravimo dokumentas), tokį traktorių turi įregistruoti jį įvežęs asmuo, priešingu atveju traktorių įvežęs asmuo neturi teisės juo disponuoti Lietuvos Respublikoje. Vadinasi, 2014 m. ir šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas naudotų traktorių registracijai suteikė labai svarbias pasekmes, t. y. tik įregistravęs Lietuvos registre naudotą traktorių, pareiškėjas įgyja teisę realizuoti jį Lietuvoje. Nuo Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punkto įsigaliojimo (2014 m. liepos 3 d.) iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo priėmimo pareiškėjui, kuris verčiasi didmenine ir mažmenine traktorių prekyba, buvo užkirstas kelias Lietuvoje registruoti (vadinasi, ir realizuoti Lietuvoje) naudotus, nuo 2009 m. liepos 1 d. ne ES pagamintus traktorius, kurie prieš tai nebuvo registruoti ES. Dėl tokio neteisėto teisinio apribojimo jis buvo priverstas naudotus, nuo 2009 m. liepos 1 d. ne ES pagamintus traktorius, kurie prieš tai nebuvo registruoti ES: a) eksportuoti už mažesnę kainą, nei buvo sutarta su Lietuvos pirkėjais; b) realizuoti Lietuvoje, prieš tai atlikus daug sąnaudų reikalaujančią registracijos procedūrą kitose ES valstybėse narėse, nors tie traktoriai jau buvo prieš tai eksploatuoti kitose ES šalyse. Kitaip tariant, jeigu nebūtų neteisėtų atsakovų administracinių aktų, pareiškėjas (i) nuo 2014 m. liepos 3 d. iki 2015 m. liepos 3 d. būtų be jokių problemų įregistravęs Lietuvos traktorių registre ir Lietuvoje realizavęs naudotus, nuo 2009 m. liepos 1 d. ne ES pagamintus traktorius, kurie prieš tai nebuvo registruoti ES; (ii) laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 3 d. būtų be jokių problemų įregistravęs Lietuvos traktorių registre ir Lietuvoje realizavęs naudotus, nuo 2009 m. liepos 1 d. ne ES pagamintus traktorius, kurie prieš tai nebuvo registruoti ES, bet buvo eksploatuoti kitose ES šalyse. Todėl egzistavo priežastinis ryšys tarp pareiškėjo patirtos turtinės žalos ir neteisėtų atsakovų administracinių aktų, kuris yra pakankamas, kad kiltų atsakovų civilinė atsakomybė.

3.8.                      Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį ir 6.279 straipsnio 1 dalį, bendrai padarę žalą asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Atsakovai bendrai padarė žalą pareiškėjui, nes Ministras priėmė neteisėtą norminį administracinį aktą, o Administracija neteisėto norminio administracinio akto pagrindu priėmė neteisėtus individualius administracinius aktus (Administracijos 2014 m. liepos 4 d. ir 2014 m. spalio 13 d. sprendimus), todėl pareiškėjo nuostoliai tiesiogiai susiję ir kilę iš abiejų atsakovų neteisėtų veiksmų.

4.       Atsakovas Savivaldybė, atstovaujama Administracijos, atsiliepime į pareiškėjo patikslintą konsoliduotą skundą prašė jį atmesti.

5.       Administracija atsiliepimą grindė šiais argumentais:

5.1.                      Skundžiami sprendimai teisėti, nes pagrįsti tuo metu galiojusiu Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punkte įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kuriuo į nacionalinę teisę buvo perkeltos Direktyvos 74/150/EEB nuostatos. Priimdamos Skundžiamus sprendimus Administracija ir Komisija pagrįstai tiesiogiai nesivadovavo Direktyvos 74/150/EEB nuostatomis, nes direktyva nėra tiesioginio taikymo aktas, todėl net jeigu teismas nuspręstų Skundžiamus sprendimus panaikinti vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu, jokie neteisėti Administracijos veiksmai negalėtų būti konstatuoti.

5.2.                      Administracija, priimdama Skundžiamus sprendimus, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl nėra ir jokio teisinio pagrindo jos atžvilgiu taikyti CK 6.271 straipsnyje įtvirtintą savivaldybės deliktinę atsakomybę. Skundžiami sprendimai buvo priimti vadovaujantis galiojančiu Registravimo taisyklių 191 punktu, o tai, kad jis neteisėtas tiek, kiek jame nenustatytas pereinamasis laikotarpis, konstatuota jau po Skundžiamų sprendimų priėmimo. Tol, kol Registravimo taisyklių 191 punktas specialia teisės aktų nustatyta procedūra nebuvo pripažintas neteisėtu arba tol, kol šios taisyklės nebuvo pakeistos teisės aktų nustatyta tvarka, Administracija neturėjo teisės savarankiškai spręsti ir ignoruoti galiojančių reikalavimų, kadangi tai prieštarautų vietos savivaldos savarankiškumo, veiklos laisvės ir teisėtumo principams. Jeigu teisės aktas pripažįstamas neteisėtu, tai neteisėtumo prasme turi būti vertinami ne jį vykdžiusių institucijų veiksmai, o jį priėmusios institucijos veiksmai.

5.3.                      Pareiškėjas pirmą kartą į Administraciją kreipėsi su 2014 m. liepos 1 d. prašymu įregistruoti traktorių „Belarus 820“, kėbulo Nr. 808191148, ir skundžiamu Administracijos 2014 m. liepos 4 d. sprendimu buvo informuotas, jog kartu su prašymu nepateikė dokumentų, kad traktorius atitinka Registravimo taisyklių 191 punkte nurodytus reikalavimus. Taigi, pareiškėjui nuo Administracijos 2014 m. liepos 4 d. sprendimo priėmimo tapo žinoma apie Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punktą, tačiau tai žinodamas pareiškėjas 2014 m. spalio 8 d. kreipėsi į Administraciją dėl patikslinto konsoliduoto skundo priede Nr. 1 nurodytų traktorių registravimo, nepateikdamas dokumentų, patvirtinančių, kad prašomi registruoti traktoriai atitinka Registravimo taisyklių 191 punkto reikalavimus. Pareiškėjas patikslinto konsoliduoto skundo priede Nr. 9 nurodė neva nuostolius, susijusius su naudotais traktoriais, nuo 2014 m. liepos 3 d. iki 2015 m. liepos 3 d. įsigytais iš gamintojo, o priede Nr. 16 – susijusius su traktoriais, įsigytais iš gamintojo nuo 2015 m. liepos 3 d. Taigi, Administracijos nuomone, buvo akivaizdu, kad pareiškėjas, žinodamas apie Registravimo taisyklių 191 punkte nustatytus naudotų traktorių registravimo reikalavimus, sąmoningai toliau į Lietuvos Respubliką vežė traktorius, neturėdamas dokumentų, kad jie atitinka nustatytus reikalavimus. Kadangi pareiškėjas apie Registravimo taisyklių 191 punkto reikalavimus vėliausiai sužinojo 2014 m. liepos 4 d., jam teko ir rizika dėl konsoliduoto skundo prieduose Nr. 7 ir Nr. 8 nurodytų traktorių realizavimo kainos ir galimai patirtų nuostolių.

5.4.                      Net ir konstatavus neteisėtus Administracijos ir Lietuvos valstybės veiksmus, jų priežastinį ryšį su pareiškėjo nurodoma žala, buvo pagrindas Administraciją ir Lietuvos valstybę visiškai ar iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės, atsižvelgiant į pačio pareiškėjo nesąžiningumą ir kaltę dėl galimai kilusios žalos.

5.5.                      Išrašai iš Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro patvirtino, kad dauguma pareiškėjo patikslinto konsoliduoto skundo priede Nr. 1 nurodytų traktorių, kuriuos neva jis dėl Administracijos atsisakymo registruoti buvo priverstas realizuoti ne Lietuvoje, buvo užregistruoti Lietuvos Respublikoje. Taigi pareiškėjas, priešingai, nei nurodo, patikslinto konsoliduoto skundo priede Nr. 1 nurodytus traktorius galėjo realizuoti ir realizavo Lietuvos Respublikoje, todėl jo nurodomi neva patirti 132 879,99 Eur nuostoliai buvo nepagrįsti. Pareiškėjas neįrodė savo teiginių, kad buvo priverstas traktorius realizuoti Lietuvoje, atlikęs daug sąnaudų reikalaujančias registracijos procedūras kitose ES valstybėse. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė prašomos priteisti turtinės žalos (553 817,9 Eur) dydžio. Skunde nurodomo žalos dydžio pagrįstumas turėjo būti sprendžiamas atsižvelgiant į pačio pareiškėjo elgesį ir veiksmus ir jis turi būti mažinamas visiškai ar iš dalies atleidžiant Administraciją ir Lietuvos valstybę nuo civilinės atsakomybės taikymo. Neįrodžius žalos, negalėjo būti konstatuojamas ir jos priežastinis ryšys su skunde nurodomais Administracijos veiksmais. Nagrinėjamu atveju Administracija jokių neteisėtų veiksmų neatliko, o dėl patikslinto konsoliduoto skundo prieduose Nr. 9 ir 16 pateiktų traktorių registracijos pareiškėjas į Savivaldybę net nesikreipė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo iš Administracijos priteisti pareiškėjo prašomą žalą.

6.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Ministerijos, atsiliepime į pareiškėjo patikslintą konsoliduotą skundą prašė jį atmesti.

7.       Ministerija atsiliepimą grindė šiais argumentais:

7.1.                      Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. lapkričio 6 d. sprendime įvertino Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punktą tiek, kiek nenustatytas pereinamasis laikotarpis. Skirtingai, nei nurodė pareiškėjas, šiame sprendime Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nekonstatavo, kad Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punktas prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

7.2.                      Teisingumo Teismas 2017 m. birželio 15 d. sprendime, be kita ko, konstatavo, kad: siekiant EB tipo patvirtinimo procedūros taikymo tikslų, transporto priemonių pagaminimo valstybė yra nesvarbi; Direktyvos 2003/37/EB 7 straipsnio 1 dalyje valstybėms narėms nustatyta pareiga registruoti naujas patvirtinto tipo transporto priemones tik tuomet, jeigu jos turi galiojantį atitikties liudijimą, taikomą tiek ES teritorijoje pagamintoms transporto priemonėms, tiek trečiojoje šalyje pagamintoms ir vėliau į ES teritoriją importuotoms transporto priemonėms; Direktyvoje 2003/37/EB nustatyta sistema siekiama užtikrinti, kad visos naujos ar naudotos transporto priemonės, kurios priklauso tam tikroms kategorijoms ir nuo 2009 m. liepos 1 d. pirmą kartą pateikiamos ES rinkai, kiek tai susiję su T1, T2 ir T3 kategorijų transporto priemonėmis, atitiktų šioje direktyvoje nustatytus techninius reikalavimus. Ministerijos nuomone, Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punktas, patikslinęs naudotų traktorių registravimo tvarką, iš esmės buvo teisingas, jis konstitucinio teisinės valstybės principo suponuojamiems teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principams prieštarauja tik tiek, kiek jame nenustatyta pereinamojo teisinio reguliavimo ir termino, iki kurio asmenys gali įgyvendinti pagal iki šių pakeitimų galiojusį teisinį reguliavimą įgytas teises. Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punktu tik buvo perkeltos Direktyvos 2003/37/EB ir tuo metu galiojusių Ministro 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3D-685 patvirtintų Žemės ir miškų ūkio traktorių, jų priekabų ir prikabinamųjų mašinų atitikties įvertinimo taisyklių (toliau – ir Atitikties taisyklės) nuostatos. Pagal Atitikties taisyklių 33 punktą, Lietuvoje buvo galima registruoti, parduoti ar pradėti naudoti naujas patvirtinto tipo technines priemones, tik turinčias galiojantį atitikties sertifikatą. Pareiškėjo skunde nurodyti traktoriai tokių atitikties sertifikatų neturėjo, nors jis juos laiko naudotais, tačiau, remiantis Teisingumo Teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendime pateiktu išaiškinimu, jie laikyti naujais. Teisingumo Teismas šiame sprendime konstatavo, kad, registruojant naudotus ir naujus traktorius, importuotus iš trečiosios šalies, turi būti laikomasi Direktyvoje 2003/37/EB nustatytų techninių reikalavimų, o pareiškėjo traktoriai tokių reikalavimų neatitiko.

7.3.                      Vertinant, ar pareiškėjas, kaip nuostolius patiriantis asmuo, nagrinėjamu atveju buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes, pažymėjo, kad traktorius, dėl kurių teigia patyręs nuostolių, įsigijo nuo 2014 m. liepos 3 d. iki 2015 m. liepos 3 d. (pareiškėjo patikslinto konsoliduoto skundo priedas Nr. 9) ir nuo 2015 m. liepos 3 d. (pareiškėjo patikslinto konsoliduoto skundo priedas Nr. 16), t. y. jau po 2014 m. liepos 3 d., galiojant Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punktui, ir žinodamas, kad šie traktoriai nebus įregistruoti, bei prisiimdamas riziką, jog šis punktas (tiek, kiek jame nenustatytas pereinamas teisinis reguliavimas) nebus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pripažintas kaip prieštaraujantis konstitucinio teisinės valstybės principo suponuojamiems teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principams. Pats pareiškėjas patikslintame konsoliduotame skunde nurodė, jog protingas terminas, nuo kurio galėjo įsigalioti Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punktas, būtų 2015 m. liepos 3 d., bet, pateikdamas pažymą dėl nuostolių (traktoriai įsigyti po 2015 m. liepos 3 d.), nepagrindė, kodėl jo pačio nurodytas protingas terminas neturėtų būti taikomas ir turėtų būti atlyginami galimi nuostoliai, atsiradę po 2015 m. liepos 3 d. Pareiškėjas pažymoje dėl nuostolių (nuo 2014 m. liepos 3 d. iki 2015 m. liepos 3 d. įsigyti traktoriai) pateikė duomenis, jog 14 traktorių buvo parduoti iki 2014 m. pabaigos, o kiti 69 – 2015 m., o pažymoje dėl nuostolių (nuo 2015 m. liepos 3 d. įsigyti traktoriai) pateikė duomenis, jog sandorius dėl 124 traktorių pardavimo sudarė 2016 m., t. y. pareiškėjas, sudarydamas traktorių pardavimo sandorius, pats prisiėmė riziką, jog gali patirti nuostolių.

7.4.                      Pareiškėjas teigė, kad nuostolių po 2015 m. liepos 3 d. patyrė dėl to, kad prieš įregistruodama traktorius Lietuvoje turėjo juos registruoti kitose ES valstybėse, tačiau nepateikė nei registraciją, nei patirtus nuostolius įrodančių dokumentų. Pagal Direktyvos 2003/37/EB nuostatas ir Teisingumo Teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendime pateiktą išaiškinimą, registruojant tiek naujus, tiek naudotus traktorius, turėjo būti laikomasi Direktyvoje 2003/37/EB nustatytų techninių reikalavimų. Iš esmės visi pareiškėjo patikslintame konsoliduotame skunde nurodyti traktoriai, įsigyti iki 2014 m. liepos 3 d., neatitiko tokių reikalavimų, ypač išmetamųjų teršalų ribojimo. Pareiškėjo traktorių, neatitinkančių Direktyvoje 2003/37/EB nustatytų reikalavimų, registravimas ir eksploatacija Lietuvoje neatitiktų šios direktyvos tikslų, t. y. užtikrinti saugą keliuose, aplinkos kokybę ir saugą darbe.

7.5.                      Pareiškėjas nurodė, kad įvežti į Lietuvą traktoriai buvo eksploatuoti, ir tai grindė tiekėjo MTZ 2017 m. spalio 9 d. raštu (pareiškėjo patikslinto konsoliduoto skundo priedas Nr. 13), tačiau šiame rašte buvo nurodyta, kad eksploatacija atsirado dėl ilgalaikio saugojimo laikotarpio, technikos su broku grąžinimo iš pirkėjų, eksploatavimo bandymų aikštelėje ir vidinių reguliuojamų gamyklos darbų.

7.6.                      Dėl nuostolių, kuriuos pareiškėjas galimai patyrė realizuodamas iki 2014 m. liepos 3 d. įsigytus traktorius, Ministerija detaliai išnagrinėjo Pažymoje dėl nuostolių, susijusių su naudotais „MTZ Belarus“ traktoriais, iki 2014 m. liepos 3 d. UAB „Agrodetalė“ įsigytais (įvežtais į Lietuvą) ir registratoriaus atsisakytais įregistruoti (toliau – ir Pažyma iki 2014 m. liepos 3 d.), MTZ 2014 m. sausio 16 d. rašte Nr. 903-24-01-0465 (toliau – MTZ 2014 m. sausio 16 d. raštas) (pareiškėjo patikslinto konsoliduoto skundo priedas Nr. X), pirkimo–pardavimo sutartyse, sąskaitose faktūrose buvusią informaciją ir juos įvertino. Dėl nuostolių, kuriuos pareiškėjas galimai patyrė realizuodamas nuo 2014 m. liepos 3 d. iki 2015 m. liepos 3 d. įsigytus traktorius, Ministerija vadovavosi TPĮ 20 straipsnio 4 dalimi, ir pažymėjo, kad Registravimo taisyklių pakeitimas (Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punktas), priimtas 2014 m. liepos 3 d., turėjo įsigalioti po trijų mėnesių – 2014 m. spalio 3 d. Ministerija detaliai įvertino pareiškėjo pateiktus dokumentus, Pažymą nuo 2014 m. liepos 3 d. iki 2015 m. liepos 3 d., pirkimo–pardavimo sutartis, MTZ raštus (pareiškėjo patikslinto konsoliduoto skundo priedai Nr. 20a, 20b, 20c), ir nesutikdama su nuostoliais pateikė savo vertinimą dėl jų.

7.7.                      Dėl nuostolių, kuriuos pareiškėjas galimai patyrė realizuodamas nuo 2015 m. liepos 3 d. įsigytus traktorius, Ministerija nurodė, kad pats pareiškėjas skunde nurodė, jog protingas terminas, nuo kurio galėjo įsigalioti Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punktas, būtų 2015 m. liepos 3 d., bet pateikdamas pažymą dėl nuostolių (traktoriai įsigyti po 2015 m. liepos 3 d.), nepagrindė, kodėl netgi jo pačio nurodytas protingas terminas neturėtų būti taikomas ir turėtų būti atlyginami galimi nuostoliai, atsiradę po 2015 m. liepos 3 d. Pareiškėjas pažymoje dėl nuostolių (nuo 2015 m. liepos 3 d. įsigyti traktoriai) pateikė duomenis, jog sandorius dėl 117 traktorių pardavimo sudarė 2016 m., t. y. pareiškėjas, sudarydamas sandorius dėl traktorių pardavimo, pats prisiėmė riziką, jog gali patirti nuostolių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Ministerijos nuomone, Pažymoje nuo 2015 m. liepos 3 d. nurodyti nuostoliai visiškai nepagrįsti.

8.       Kadangi administracinė byla pradėta iki 2016 m. liepos 1 d., todėl procesas pirmojoje instancijoje vyko pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) redakciją, galiojusią iki 2016 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis).

II.

9.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Agrodetalė“ skundą tenkino iš dalies: panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. liepos 4 d. sprendimą; panaikino Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2014 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą; panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 13 d. sprendimą tiek, kiek juo dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punkto atsisakoma registruoti naudotus traktorius „Belarus“, sprendime pažymėtus eilės numeriais 5, 7–40, 42–44. Taip pat teismas priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, 132 879,99 Eur turtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2014 m. spalio 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusią skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

10.       Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl Administracijos 2014 m. liepos 4 d. ir 2014 m. spalio 13 d. sprendimų (vieno iš jų dalies), priimtų dėl prašymų Lietuvoje registruoti traktorius, taip pat dėl Komisijos 2014 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl Administracijos 2014 m. liepos 4 d. sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pareiškėjas prašė priteisti solidariai iš atsakovų Savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, 539 029,99 Eur turtinės žalos (nuostolių) ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas.

11.       Apibendrinęs skundžiamus Administracijos 2014 m. liepos 4 d. ir 2014 m. spalio 13 d. sprendimus nagrinėjamos bylos kontekste, teismas padarė išvadą, kad: 1) šiais sprendimais iš esmės atsisakyta įregistruoti atitinkamai traktorių „Belarus 820“ (kėbulo Nr. 808191148, variklio Nr. 862662) ir 38 ginčo traktorius; 2) šiuose sprendimuose, vadovaujantis Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punkte nurodytu teisiniu reguliavimu, konstatuota, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, be kita ko, patvirtinančių, kad teikiami registruoti traktorius „Belarus 820“ (kėbulo Nr. 808191148, variklio Nr. 862662) ir 38 ginčo traktoriai atitinka Direktyvoje 2003/37/EB įtvirtintus reikalavimus. Administracijos 2014 m. liepos 4 d. ir 2014 m. spalio 13 d. sprendimus įvertinus kartu su prie pareiškėjo prašymų pateiktais dokumentais buvo matyti, kad šiais sprendimais, be kita ko, konstatuota, jog pareiškėjas, teikdamas registruoti traktorių „Belarus 820“ (kėbulo Nr. 808191148, variklio Nr. 862662) ir 38 ginčo traktorius, nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad šių sprendimų priėmimo metu nurodyti traktoriai atitiko Direktyvoje 2003/37/EB įtvirtintus reikalavimus, buvo pagaminti ne ES šalyse po 2009 m. liepos 1 d. ir nebuvo įregistruoti ES šalyse. Komisija skundžiamu 2014 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu iš esmės pritarė Administracijos 2014 m. liepos 4 d. sprendime išdėstytai pozicijai, susijusiai su traktoriaus „Belarus 820“ (kėbulo Nr. 808191148, variklio Nr. 862662) registracija.

12.       Teismas pažymėjo, kad šioje byloje iš esmės nebuvo ginčo dėl to, kad traktoriai „Belarus 820“ (kėbulo Nr. 808191148, variklio Nr. 862662) ir 38 ginčo traktoriai Administracijos 2014 m. liepos 4 d. ir 2014 m. spalio 13 d. sprendimų priėmimo metu neatitiko Direktyvoje 2003/37/EB įtvirtintų reikalavimų, kad šie traktoriai pagaminti ne ES šalyse po 2009 m. liepos 1 d. ir kad šie traktoriai nebuvo įregistruoti ES šalyse. Taip pat nebuvo ginčo dėl to, kad Skundžiamus sprendimus (tuo aspektu ir tiek, kiek jie buvo ginčijami nagrinėjamoje byloje) Administracija ir Komisija iš esmės grindė Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punkte įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kuris įsigaliojo 2014 m. liepos 3 d., t. y. praėjus 2 dienoms po priėmimo, ir galiojo priimant Skundžiamus sprendimus.

13.       Teismas nurodė, kad nagrinėdamas šio individualaus administracinio ginčo dėl Skundžiamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, jog Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punktas atitinkama apimtimi prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui. Iš esmės būtent šia naujai paaiškėjusia teisine aplinkybe pareiškėjas grindė patikslinto konsoliduoto skundo reikalavimus dėl Skundžiamų sprendimų panaikinimo ir jam galimai kilusios turtinės žalos (nuostolių) priteisimo. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju būtina įvertinti aktualų teisinį reguliavimą, jo įtaką Skundžiamų sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat nustatyti, ar, susiklosčius tokiai teisinei situacijai, yra pagrindas pareiškėjui priteisti jo nurodyto dydžio turtinę žalą (nuostolius).

14.       Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamoje byloje, be kita ko, aktualus Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punkte ir Direktyvoje 2003/37/EB įtvirtinto teisinio reguliavimo aiškinimas ir taikymas. Ministras 2014 m. liepos 1 d. priėmė įsakymą Nr. 3D-396, kuriuo pakeitė Ministro 2006-10-02 įsakymu Nr. 3D-384 „Dėl Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas Registravimo taisykles. Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punktu Registravimo taisyklės papildytos 191 punktu ir nustatyta: „191. Naudoti ratiniai traktoriai, pagaminti ne ES šalyse po 2009-07-01 ir neįregistruoti ES šalyse, pagal šias taisykles įregistruojami, jeigu jie buvo pagaminti pagal 2003-05-26 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/37/EB dėl žemės ar miškų ūkio traktorių, jų priekabų ir keičiamos velkamosios įrangos, jų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo ir panaikinančios direktyvą 74/150/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 31 tomas, p. 311) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014-03-18 Komisijos direktyva 2014/44/ES (OL 2014 L82, p. 20), reikalavimus“. Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. 3D-396 įsigaliojo 2014 m. liepos 3 d., t. y. praėjus 2 dienoms po priėmimo. Toks teisinis reguliavimas, jį aiškinant nagrinėjamos administracinės bylos kontekste, reiškė, kad nuo 2014 m. liepos 3 d. Lietuvoje registruojami ratiniai traktoriai, pagaminti ne ES šalyse po 2009 m. liepos 1 d. ir neįregistruoti ES šalyse, galėjo būti įregistruoti tik jei atitiko Direktyvoje 2003/37/EB įtvirtintus reikalavimus. 

15.       Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendime pateiktus išaiškinimus, tai, kad Direktyvos 2003/37/EB nuostatoms įgyvendinti buvo numatytas laikotarpis iki 2004 m. gruodžio 31 d., o jos pakeitimams – iki 2015 m. sausio 1 d., taip pat į visuomeninių santykių, kurie sureguliuoti Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punkte įtvirtintu teisiniu reguliavimu, pobūdį, subjektų, kuriems šis teisinis reguliavimas taikytinas, ratą, jų galimybes pasirengti naujo teisinio reguliavimo įsigaliojimui, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, konstatavo, kad šeši mėnesiai (analogiškas mokestiniams įstatymams taikytinam terminui) yra pakankamas terminas, iki kurio asmenys galėjo įgyvendinti pagal iki Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punktu atliktų pakeitimų galiojusį teisinį reguliavimą įgytas teises. Todėl, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. 3D-396 turėjo anksčiausiai įsigalioti ne vėliau kaip po šešių mėnesių nuo jo oficialaus paskelbimo, t. y. 2015 m. sausio 3 d.

16.       Teismas, įvertinęs pareiškėjo teiginį, jog Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punktas turėjo įsigalioti anksčiausiai nuo 2015 m. liepos 3 d., todėl tiek iki 2014 m. liepos 3 d. iš gamintojo įsigyti ir į Lietuvą įvežti atitinkami traktoriai, tiek nuo 2014 m. liepos 3 d. iki 2015 m. liepos 3 d. iš gamintojo įsigyti ir įvežti traktoriai turėjo būti registruoti Lietuvoje netaikant Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punkto, pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. lapkričio 6 d. sprendime, kuriame konstatuotas Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punkto prieštaravimas konstitucinio teisinės valstybės principo suponuojamiems teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principams, pereinamasis Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo terminas akivaizdžiai siejamas su galimybe asmenims užbaigti pradėtus veiksmus, kurių jie ėmėsi vadovaudamiesi ankstesniu teisiniu reguliavimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo motyvus, išdėstytus 27, 28 punktuose). Atsižvelgdamas į tai, teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti nustatytas toks Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punkto įsigaliojimo terminas, kuris būtų suteikęs jam galimybę netaikant šio teisinio reguliavimo teikti registruoti iki 2014 m. liepos 3 d. iš gamintojo įsigytus traktorius.

17.       Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos kontekste, kai ad hoc (esant konkrečiai situacijai; tik šiuo atveju; tik šį kartą) yra užpildoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu konstatuota Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakyme Nr. 3D-396 esanti legislatyvinė omisija (teisinio reguliavimo spraga), konkretus Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo įsigaliojimo terminas savaime nėra teisiškai reikšmingas. Teismas, atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis argumentais, išdėstytais sprendime, kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo teiginius, kad Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punktas turėjo įsigalioti anksčiausiai nuo 2015 m. liepos 3 d. ir kad nuo 2014 m. liepos 3 d. iki 2015 m. liepos 3 d. iš gamintojo įsigyti ir įvežti traktoriai turėjo būti registruoti Lietuvoje netaikant Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punkto.

18.       Teismas nurodė, kad skundžiami 2014 m. liepos 4 d. ir 2014 m. spalio 13 d. sprendimai, kurie iš esmės grindžiami konstituciniam teisinės valstybės principui (taigi ir Konstitucijai) prieštaravusiu pripažintu Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punkte įtvirtintu teisiniu reguliavimu, neatsižvelgiant į tai, kad formaliai jų priėmimo metu šis teisinis reguliavimas galiojo, negalėjo būti pripažįstami teisėtais ir pagrįstais. Todėl pareiškėjo skundo reikalavimai panaikinti Administracijos 2014 m. liepos 4 d. sprendimą, Komisijos 2014 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą ir Administracijos 2014 m. spalio 13 d. sprendimą tiek, kiek juo atsisakyta registruoti 38 ginčo traktorius, teismo tenkinti, Skundžiami sprendimai (vieno iš jų dalis) panaikinti. Teismas pabrėžė, kad Skundžiamų sprendimų priėmimas vadovaujantis Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punkte nurodytu teisiniu reguliavimu, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu pripažino prieštaravusiu konstituciniam teisinės valstybės principui, yra pakankamas pagrindas šiuos sprendimus pripažinti neteisėtais, todėl kiti procesiniuose dokumentuose išdėstyti proceso šalių argumentai dėl šių sprendimų teismo laikyti teisiškai nereikšmingais.

19.       Įvertinęs pareiškėjo teiginį, kad turtinę žalą (nuostolius) patyrė dėl, jo nuomone, neteisėtų Ministerijos ir Administracijos veiksmų ir Skundžiamų sprendimų, teismas nurodė, kad iš konsoliduoto skundo turinio matyti, jog pareiškėjas prašomus priteisti nuostolius siejo su: 1) traktoriaus „Belarus 820“ (kėbulo Nr. 808191148, variklio Nr. 862662) ir 38 ginčo traktorių, kuriuos įsigijo iki 2014 m. liepos 3 d. ir kuriuos Administracija 2014 m. liepos 4 d. ir 2014 m. spalio 13 d. sprendimais atsisakė registruoti, realizavimu; 2) traktorių, kuriuos įsigijo nuo 2014 m. liepos 3 d. iki 2015 m. liepos 3 d. ir nuo 2015 m. liepos 3 d., realizavimu. Taip pat pareiškėjas teigė, kad dėl neteisėtų Ministerijos ir Administracijos veiksmų negalėdamas gauti suplanuotų pajamų iš traktorių pardavimo nuolat vėluodavo atsiskaityti su verslą finansuojančiu „Citadelės“ banku ir 2014–2016 m. bankui sumokėjo 33 192,91 Eur netesybų, kurias prašė priteisti kaip žalą iš atsakovių.

20.       Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad visi 39 traktoriai, kuriuos Administracija atsisakė registruoti skundžiamais 2014 m. liepos 4 d. ir 2014 m. spalio 13 d. sprendimais, pagaminti Baltarusijos Respublikoje (t. y. ne ES šalyje) ir neatitiko nuo 2014 m. liepos 3 d. įsigaliojusių techninių reikalavimų, kuriuos privalėjo atitikti, vadovaujantis Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punktu. Pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtino Pažymoje iki 2014 m. liepos 3 d. nurodytus duomenis: 1) 39 traktorių įsigijimo faktą ir jų kainą patvirtinančius dokumentus patvirtino sąskaitos faktūros; 2) tai, kad dėl šių traktorių buvo sudarytos pirkimo–pardavimo sutartys, kuriomis pareiškėjas buvo įsipareigojęs pirkėjams užregistruoti traktorius Lietuvoje, kurios buvo nutrauktos vien dėl to, kad pareiškėjas nebegalėjo įvykdyti jose įtvirtinto įsipareigojimo įregistruoti traktorius; 3) tai, kad pareiškėjas visus 39 traktorius pardavė kitiems pirkėjams už mažesnę kainą, nei buvo sutaręs pirkimo–pardavimo sutartyse, kurias buvo priverstas nutraukti, nes negalėjo vykdyti įsipareigojimo dėl registracijos.  

21.       Teismas sutiko su pareiškėju, kad, pagal aktualų Registravimo taisyklėse nustatytą teisinį reguliavimą, (ne)registracijos faktas turi esminę įtaką naudotų ratinių traktorių, pagamintų ne ES šalyse, galutinei kainai, o kartu ir tokia prekyba užsiimančių asmenų (taigi ir pareiškėjo) verslui.

22.       Teismas, nustatytas faktines aplinkybes įvertinęs vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, konstatavo, kad dėl konstituciniam teisinės valstybės principui (taigi ir Konstitucijai) prieštaravusio Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo ir neteisėtų Administracijos 2014 m. liepos 4 d. ir 2014 m. spalio 13 d. sprendimų, kuriais buvo atsisakyta pareiškėjo prašymų pagrindu registruoti 39 traktorius, pareiškėjas patyrė 132 879,99 Eur nuostolių. Nagrinėjamu atveju nustatytos visos trys būtinosios sąlygos CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti, t. y. neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, todėl pareiškėjui priteista 132 879,99 Eur turtinės žalos. Įvertinęs nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, susijusias su 132 879,99 Eur nuostolių, kilusių realizuojant traktorius, kuriuos registruoti Lietuvoje atsisakyta Skundžiamais sprendimais, teismas, kaip nepagrįstus atmetė Administracijos teiginius, kad šie pareiškėjo nuostoliai yra neįrodyti ar kad yra pagrindas, atsižvelgiant į pačio pareiškėjo elgesį ir veiksmus, nurodytą turtinės žalos dydį mažinti visiškai ar iš dalies atleidžiant Lietuvos valstybę nuo civilinės atsakomybės taikymo. Teismas, kaip nepagrįstus ir neturinčius teisinės reikšmės nustatant pareiškėjo patirtų nuostolių, kilusių realizuojant traktorius, kuriuos registruoti Lietuvoje atsisakyta Skundžiamais sprendimais, dydį, atmetė ir atsakovo atstovo Ministerijos teiginius, susijusius su rekomendacinėmis traktorių kainomis, kadangi šiuo atveju reikšmingos 39 traktorių kainos nustatytos jų įsigijimo sąskaitose faktūrose ir vėliau nutrauktose pirkimo–pardavimo sutartyse.

23.       Administracija 2014 m. liepos 4 d. ir 2014 m. spalio 13 d. sprendimais 39 traktorius atsisakė registruoti vadovaudamasi Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punkte įtvirtintu imperatyviu teisiniu reguliavimu, priimant šiuos sprendimus Administracijai nebuvo žinoma, kad privalomai taikytinas teisinis reguliavimas prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui (taigi ir Konstitucijai), todėl Administracija, priimdama Skundžiamus sprendimus, Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punkte įtvirtinto imperatyvaus teisinio reguliavimo netaikyti negalėjo, nes toks jos veikimas būtų akivaizdus veikimas ultra vires (viršijantis įgaliojimus). Teismas, atsižvelgdamas į tai, dėl konstituciniam teisinės valstybės principui (taigi ir Konstitucijai) prieštaravusio Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo ir neteisėtų Administracijos 2014 m. liepos 4 d. ir 2014 m. spalio 13 d. sprendimų, kuriais buvo atsisakyta pareiškėjo prašymų pagrindu registruoti 39 traktorius, pareiškėjo patirtus nuostolius (t. y. 132 879,99 Eur) priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos. Taip pat teismas, vadovaudamasis CK 6.2 straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. spalio 2 d.).

24.       Dėl patikslintame konsoliduotame skunde pareiškėjo nurodytų patirtų 300 545 Eur nuostolių, kai buvo priverstas (dėl neteisėto Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punkto) eksportuoti už mažesnę kainą, nei būtų įsigiję Lietuvos pirkėjai, parduoti 83 naudotus traktorius, kurie buvo įsigyti iš gamintojo nuo 2014 m. liepos 3 d. iki 2015 m. liepos 3 d. teismas pirmiausia pažymėjo, kad pareiškėjas, skirtingai nei tais atvejais, kai kreipėsi dėl 39 traktorių registravimo ir buvo priimti jam nepalankūs Skundžiami sprendimai, pats pasirinko tokį veikimo būdą – nesikreipti į kompetentingą instituciją (Administraciją) dėl traktorių, kurie, jo nuomone, turėjo būti užregistruoti, registracijos Lietuvoje, o juos parduoti neregistruotus arba atitinkamai juos registruoti užsienio valstybėse. Dėl šių traktorių jis į Administraciją nesikreipė, neteikė savo argumentų, kuriuos pateikė teismui, todėl dėl šių traktorių registracijos kompetentinga institucija (Administracija) pareiškėjo atžvilgiu administracinių sprendimų nebuvo priėmusi. Šios aplinkybės leido daryti išvadą, kad pareiškėjas, žinodamas apie Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, pasirinko verslą vykdyti neregistruodamas traktorių Lietuvoje. Teismas sprendė, kad pareiškėjas įvertino (galėjo ir turėjo įvertinti) dėl to atsirasiančias (galinčias atsirasti) papildomas sąnaudas.

25.       Kadangi pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad sužinojęs apie pasikeitusias verslo sąlygas bandė nutraukti traktorių, kurių dar nebuvo įsigijęs iki 2014 m. liepos 3 d., iki šios datos sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis, teismo nuomone, būdamas atsakingas ir rūpestingas verslo subjektas ir sužinojęs, jog planuojamų įsigyti traktorių Lietuvoje užregistruoti nepavyks, pareiškėjas turėjo imtis visų įmanomų aktyvių veiksmų sumažinti galimai kilsiančius nuostolius bei elgtis pakankamai atidžiai ir rūpestingai. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai prašė priteisti turtinę žalą, kurią siejo su traktorių, kurių dar nebuvo įsigijęs iki 2014 m. liepos 3 d., nors iki tos dienos dėl jų įsigijimo ir buvo sudaręs pirkimo–pardavimo sutartis, tariamu neregistravimu Lietuvoje.

26.       Dėl pareiškėjo argumentų, kad nenustačius pakankamo laikotarpio Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punkte įtvirtintam teisiniam reguliavimui įsigalioti (tai konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu), jam turi būti atlyginta žala (patirti nuostoliai), kilusi dėl nuo 2014 m. liepos 3 d. iš gamintojo įsigytų ir įvežtų traktorių, kurie tik dėl to teisinio reguliavimo negalėjo būti įregistruoti Lietuvoje, teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendime pereinamasis Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo terminas akivaizdžiai siejamas su galimybe asmenims (nagrinėjamu atveju pareiškėjui) užbaigti pradėtus veiksmus, kurių jie (nagrinėjamu atveju pareiškėjas) ėmėsi ankstesnio teisinio reguliavimo pagrindu. Bylos duomenys patvirtino (dėl to nebuvo ginčo), kad nuo 2014 m. liepos 3 d. iš gamintojo įsigydamas ir įveždamas traktorius (t. y. „pradėdamas veiksmus“ dėl pagal tuo metu oficialiai galiojusį teisinį reguliavimą galimai Lietuvoje neregistruotinų traktorių pirkimo–pardavimo), pareiškėjas žinojo arba galėjo ir turėjo žinoti, kad tokie traktoriai galimai neatitinka nustatyta tvarka oficialiai įsigaliojusio teisinio reguliavimo, įtvirtinto Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punkte, ir kad jie galimai nebus registruojami Lietuvoje.

27.       Teismas, nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžė, kad nei Direktyvoje 2003/37/EB, nei nagrinėjamai bylai aktualiame jos pakeitime nebuvo įtvirtintas teisinis reguliavimas, draudžiantis nacionalinėje teisėje įtvirtinti griežtesnius (nei šioje direktyvoje nustatytas) traktorių registravimo Lietuvoje reikalavimus, įskaitant, pavyzdžiui, reikalavimą, kad Direktyvoje 2003/37/EB įtvirtinti reikalavimai taikomi nuo 2009 m. liepos 1 d. ne ES pagamintiems naudotiems traktoriams. Juo labiau Direktyvoje 2003/37/EB nustatytu teisiniu reguliavimu nebuvo siekiama suteikti konkrečių papildomų teisių ne ES šalyse pagamintų ratinių traktorių prekyba užsiimantiems asmenims, jos turėjo būti įtvirtintos nacionalinėse teisės sistemose šią direktyvą įgyvendinant.

28.       Teismas, įvertinęs aktualias Direktyvos 74/150/EEB nuostatas ir jų išaiškinimą, pateiktą Teisingumo Teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendime, neturėjo pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju buvo visos trys Brasserie byloje (žr. Teisingumo Teismo 1996 m. kovo 5 d. sprendime sujungtose bylose C-46/93 ir C-48/93 tarp Brasserie du p?cheur SA ir Vokietijos Federacinės Respublikos bei tarp The Queen ir Secretary of State for Transport, ex parte: Factortame Ltd ir kt.) Teisingumo Teismo nurodytos sąlygos, kuriomis Bendrijos teisė garantuoja teisę į valstybei narei priskirtinu Bendrijos teisės pažeidimu asmenims padarytos žalos atlyginimą, t. y. pažeista teisės norma buvo siekiama suteikti asmenims teisių; pažeidimas yra pakankamai akivaizdus; yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp nustatytos valstybei pareigos pažeidimo ir nukentėjusių asmenų patirtos žalos. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo pareiškėjo sąnaudas, kurias jis teigė patyręs nuo 2014 m. liepos 3 d. ne Lietuvoje, o kitose ES šalyse registruodamas nuo 2009 m. liepos 1 d. ne ES pagamintus traktorius, kurie prieš tai nebuvo registruoti ES, ir, jo nuomone, galėjo būti registruojami Lietuvoje be jokios papildomos registracijos kitose ES šalyse, jeigu jie prieš tai buvo eksploatuoti ES šalyse, vertinti kaip nuostolius, patirtus dėl neteisėtų Lietuvos valstybės institucijų veiksmų.

29.       Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, teismas pareiškėjo reikalavimus priteisti nuostolius, susijusius su nuo 2014 m. liepos 3 d. įsigytų traktorių realizavimu (t. y. 300 545 Eur ir 87 200 Eur nuostolių), atmetė kaip nepagrįstus, nenustatęs vienos iš būtinųjų sąlygų turtinei žalai iš valstybės ir savivaldybės atlyginti – priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodomų Lietuvos valstybės (jos institucijų) veiksmų perkeliant Direktyvoje 2003/37/EB bei nagrinėjamai bylai aktualiame jos pakeitime įtvirtintą teisinį reguliavimą ir deklaruojamų nuostolių, susijusių su traktorių, kuriuos pareiškėjas įsigijo nuo 2014 m. liepos 3 d. ir dėl kurių registracijos jis į kompetentingą instituciją (Administraciją) nesikreipė, realizavimu. Netenkinus reikalavimo priteisti nurodytą turtinę žalą, netenkintas ir reikalavimas priteisti nuo šių sumų procesines palūkanas.

30.       Teismas nustatė, kad reikalavimui dėl 33 192,91 Eur nuostolių, susijusių su „Citadelės“ bankui sumokėtomis netesybomis, pagrįsti pareiškėjas pateikė „Citadelės“ banko 2018 m. gegužės 18 d. pažymą „Dėl informacijos pateikimo“, kurioje nurodyta, kad UAB „Agrodetalė“ per 2014, 2015, 2016 metus sumokėjo UAB „Citadelė faktoringas ir lizingas“ tiek delspinigių: 2014 m. – 1 433,34 Eur, 2015 m. – 18 626,04 Eur, 2016 m. – 13 133,53 Eur (iš viso 33 192,91 Eur). Teismas, įvertinęs šią pažymą, konstatavo, kad ji savaime nepagrindė priežastinio ryšio tarp joje nurodytų „Citadelės“ bankui pareiškėjo sumokėtų delspinigių bei dėl konstituciniam teisinės valstybės principui (taigi ir Konstitucijai) prieštaravusio Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo ir neteisėtų Administracijos 2014 m. liepos 4 d. bei 2014 m. spalio 13 d. sprendimų padarytos turtinės žalos. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, pareiškėjo reikalavimą priteisti nuostolius, susijusius su „Citadelės“ bankui sumokėtomis netesybomis (t. y. 33 192,91 Eur nuostolių), atmetė, kaip nepagrįstus, kadangi nebuvo nustatyta viena iš būtinųjų sąlygų turtinei žalai iš valstybės ir savivaldybės atlyginti – priežastinis ryšys tarp „Citadelės“ bankui pareiškėjo sumokėtų delspinigių ir dėl konstituciniam teisinės valstybės principui (taigi ir Konstitucijai) prieštaravusio Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo ir neteisėtų Administracijos 2014 m. liepos 4 d. bei 2014 m. spalio 13 d. sprendimų pareiškėjui padarytos turtinės žalos. Netenkinus reikalavimo priteisti nurodytą turtinę žalą, teismas netenkino ir reikalavimo priteisti nuo šios sumos procesines palūkanas.

31.       Teismas pažymėjo, kad proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau jie nebuvo esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeitė šiame teismo sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinėjo.

III.

32.       Pareiškėjas UAB „Agrodetalė“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas atmestas ir UAB „Agrodetalė“ konsoliduotą skundą tenkinti. Taip pat prašo priimti kartu su apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus ir juos prijungti prie nagrinėjamos administracinės bylos medžiagos.

33.       Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis, kuriose skundas atmestas, tai yra: 1) nuspręsta nepriteisti pareiškėjo patirtų nuostolių, susijusių su 83 traktorių, įsigytų nuo 2014 m. liepos 3 d. iki 2015 m. liepos 3 d., realizavimu; 2) nuspręsta nepriteisti pareiškėjo patirtų nuostolių, susijusių su 124 traktorių, įsigytų nuo 2015 m. liepos 3 d., realizavimu; nuspręsta nepriteisti pareiškėjo patirtų nuostolių, susijusių su „Citadele“ bankui sumokėtomis netesybomis.

34.       Pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai įvertino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą, kuriuo pripažinta, kad Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punktas yra neteisėtas ta apimtimi, kiek nebuvo nustatyta pereinamojo teisinio reguliavimo. Pareiškėjo vertinimu, kurį inter alia pagrindžia į bylą pateikti Lietuvos ūkininkų sąjungos ir Žemės ūkio rūmų raštai, protingas pereinamasis laikotarpis turėjo būti mažiausiai vieni metai, kas reiškia, kad Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punktas turėjo įsigalioti anksčiausiai nuo 2015 m. liepos 3 d. Toks pereinamasis laikotarpis galėtų būti pagrįstas tuo, kad Konstitucinio Teismo praktikoje (2013 m. vasario 15 d., 2015 m. gegužės 16 d. nutarimai) pripažįstama, jog pereinamojo laikotarpio trukmė turi būti nustatoma atsižvelgiant į teisės akto paskirtį teisės sistemoje ir juo reguliuojamų visuomeninių santykių pobūdį, subjektų, kuriems jis taikomas, ratą ir jų galimybes pasirengti naujo teisės akto įsigaliojimui, kitas svarbias aplinkybes. Pareiškėjo vertinimu, uždraudimas registruoti naudotus „Belarus“ traktorius, kurie be problemų iki Registravimo taisyklių pakeitimo buvo registruojami Lietuvoje, savo padariniais prilygsta mokesčių pakeitimams, kurie ženkliai apsunkina verslą ir netgi sąlygoja galimą verslo nutraukimą. Be to, teismas pripažino, kad pareiškėjas patyrė 132 879,99 Eur nuostolių, todėl turėtų būti atsižvelgta į tai, per kokį pereinamąjį laikotarpį šie nuostoliai galėtų būti kompensuoti, tačiau per 6 kalendorinius mėnesius nerealu padengti net dalies teismo priteistų nuostolių. Pareiškėjas pažymi, kad Žemės ūkio rūmai ir Lietuvos ūkininkų sąjunga išreiškė poziciją, kad skubotai priimti Registravimo taisyklių pakeitimai pažeidžia ne tik verslo interesus, bet ir turi itin neigiamų padarinių ūkininkams ir Lietuvos žemės ūkiui apskritai, todėl siekiant ištaisyti sukeltą žalą, 6 mėnesių laikotarpis nėra pakankamas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad ES Reglamentas Nr. 167/2013 „Dėl žemės ar miškų ūkio traktorių, jų priekabų ir keičiamos velkamosios įrangos, jų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo“ nustato eilę pereinamųjų laikotarpių ir lankstumo schemų. Pareiškėjas tvirtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtame sprendime nenurodė, kad tik iki 2014 m. liepos 3 d. įvežtiems traktoriams turėjo būti taikomas pereinamasis laikotarpis. Pareiškėjo nuomone, pereinamasis laikotarpis turėjo būti taikomas visiems traktoriams, įvežtiems per vienus metus nuo Registravimo taisyklių pakeitimo.

35.       Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai nepriteisė pareiškėjo patirtų nuostolių, susijusių su 124 naudotais, nuo 2009 m. liepos 1 d. ne ES pagamintais, traktoriais, įsigytais nuo 2015 m. liepos 3 d., kuriuos pareiškėjas dėl neteisėto Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punkto, kuriuo nėra leidžiama ES eksploatuotus traktorius registruoti Lietuvoje, buvo priverstas įsigyti tolesniam perpardavimui Lietuvos rinkoje ne tiesiai iš gamintojo MTZ už mažesnę kainą, o iš tarpininko Latvijos bendrovės SIA Real Service. Registracijos kitose ES valstybėse išlaidos laikytinos pareiškėjo nuostoliais, nes siekiant traktorių įregistruoti Lietuvoje papildoma jo registracija kitose ES šalyse yra nereikalinga, jeigu atitinkami traktoriai prieš tai buvo eksploatuoti ES šalyse. Minėti 124 traktoriai buvo eksploatuoti ES (tai patvirtina byloje esanti Latvijos bendrovės SIA Real Service pažyma, pateikta su konsoliduotu skundu), todėl jų registracija kitose ES šalyse nebuvo būtina.

36.       Pareiškėjo vertinimu, Teisingumo Teismas 2017 m. birželio 15 d. prejudiciniame sprendime pateikė aiškius argumentus, dėl kurių netaikomas Registravimo taisyklių 191 punktas, kaip prieštaraujantis ES teisei, o tiesiogiai taikoma direktyva ir todėl pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti atitinkamus nuostolius už 124 traktorius. Be to, Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punkte įtvirtintas visiškai kitoks teisinis reguliavimas ir skirtingai nei Direktyva 2003/37/EB, neleistinai susiaurinamas naujo traktoriaus ES teisės prasme apibrėžimas ir ydingai nustatoma, kad Direktyvos reikalavimai netaikomi tik naudotiems ne ES pagamintiems traktoriams, kurie anksčiau buvo įregistruoti ES ir visiškai ignoruojant naudotus ne ES pagamintus traktorius, kurie anksčiau buvo eksploatuoti ES. Pareiškėjas pažymi, kad traktoriaus įregistravimas ir eksploatavimas nėra tapačios sąvokos. Tam tikrais atvejais traktorius gali būti eksploatuojamas be registracijos, t. y. registracija nėra visais atvejais privaloma, tam kad būtų galima eksploatuoti traktorių. Įregistravimo ir eksploatavimo sąvokų netapatumą patvirtina ir tos pačios Registravimo taisyklės. Kadangi Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punkte neatitinka Direktyvos 2003/37/EB reikalavimų, Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punktas negali būti apskritai taikomas, bet turi būti remiamasi direktyva ir Teisingumo Teismo išaiškinimu.

37.       Pareiškėjo teigimu, Teisingumo Teismas taip pat aiškiai pasisakė, kad Direktyvoje 2003/37/EB nurodyta 2009 m. liepos 1 d. data reiškia ne traktorių pagaminimo datą, o traktorių pirmos eksploatacijos ES datą, t. y. Direktyvos 2003/37/EB nuostatos taikomos tik tada, jeigu traktorius pirmą kartą pradėtas eksploatuoti ES nuo liepos 1 d. Pareiškėjo tvirtinimu, Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punktas, skirtingai nei Direktyva 2003/37/EB, neleistinai nustato Direktyvos reikalavimų privalomą taikymą tik nuo 2009 m. liepos 1 d. ne ES pagamintų naudotų traktorių atžvilgiu, kai pagal Teisingumo Teismo išaiškinimą naudotiems traktoriams, kurie prieš tai nebuvo įregistruoti ES šalyse arba neeksploatuoti ES šalyse, privalomai taikomi Direktyvos reikalavimai ir visiškai nesvarbi jų pagaminimo data.

38.       Pareiškėjo nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas turėjo ex officio konstatuoti prieštaravimą ES teisei, netaikyti Registravimo taisyklių 191 punkto ir konstatuoti, kad nuo 2015 m. liepos 3 d. (protingas terminas, nuo kurio galėjo įsigalioti Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punktas) turėjo būti taikoma Teisingumo Teismo pateikta taisyklė, kad naudotas, nuo 2009 m. liepos 1 d. ne ES pagamintas traktorius, kuris prieš tai nebuvo registruotas ES, gali būti registruojamas Lietuvoje be jokios papildomos registracijos kitose ES šalyse, jeigu jis prieš tai buvo eksploatuotas ES šalyse. Atitinkamai, konstatavus visas šias aplinkybes, turėjo būti priteisti nuostoliai už traktorių papildomą registravimą ES šalyse nuo 2015 m. liepos 3 d., nes visi nuo šios datos įvežti traktoriai buvo eksploatuoti ES (šį faktą patvirtina Latvijos bendrovės SIA Real Service pažyma, kuri yra byloje) ir todėl papildoma registracija jiems nebuvo reikalinga pagal Teisingumo Teismo išaiškinimą.

39.       Pareiškėjo tvirtinimu, jei nebūtų šioje byloje nustatytų neteisėtų veiksmų atlikimo fakto, pareiškėjas nebūtų priverstas mokėti netesybų „Citadele“ bankui, todėl sumokėtų netesybų suma turi būti priteista pareiškėjo naudai kaip dėl neteisėtų veiksmų kilusi žala.

40.       Patirtiems nuostoliams pagrįsti pareiškėjas teismui papildomai teikia 2018 m. spalio 22 d. specialisto išvadą Nr. 16-060/2018, parengtą UAB „Provisus“ direktorės, atestuotos auditorės, teismo ekspertės E. J. (toliau – ir Specialisto išvada) ir prašo ją priimti ir prijungti prie administracinės bylos medžiagos. Pareiškėjas nurodo, kad Specialisto išvadoje pažymėta, jog pažymoje dėl Pareiškėjo patirtų nuostolių, susijusių su 39 traktoriais, įsigytais iki 2014 m. liepos 3 d., nuostoliai apskaičiuoti tinkamai ir teisingai, jokių neatitikčių nėra nustatyta. Pažymoje dėl pareiškėjo patirtų nuostolių, susijusių su 83 traktoriais, įsigytais nuo 2014 m. liepos 3 d. iki 2015 m. liepos 3 d., esminių neatitikčių nenustatyta, specialisto apskaičiuoti nuostoliai tik 200 Eur mažesni nei pažymoje. Pažymoje dėl pareiškėjo patirtų nuostolių, susijusių su 124 traktoriais, įsigytais nuo 2015 m. liepos 3 d., esminių neatitikčių nenustatyta, specialisto apskaičiuotų nuostolių suma netgi 800 Eur didesnė nei pažymoje.

41.       Specialisto išvados prijungimo prie bylos būtinumą, pareiškėjo nuomone, pagrindžia tai, kad pirmosios instancijos teismas net netyrė nuostolių dydžio, kiek tai susiję su 83 ir 124 traktoriais. Pareiškėjo manymu, Specialisto išvados pateikimas kartu su apeliaciniu skundu ir jos prijungimas prie bylos medžiagos neužvilkins teismo proceso ir nepakenks administracinės bylos nagrinėjimo operatyvumui. Priešingai, prijungus teikiamą Specialisto išvadą teismui nebereikės atlikti sudėtingų matematinių skaičiavimų, kurių reikalauja bylos faktinės aplinkybės, ir lyginti pirminių dokumentų su pareiškėjo prašomomis atlyginti nuostolių sumomis. Taip pat atsakovai nebegalės abstrakčiai nesutikti su atliktu nuostolių apskaičiavimu, nes jį jau yra patvirtinęs kvalifikuotas auditorius, turintys teismo eksperto statusą.

42.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Ministerijos, apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

43.       Ministerijos nuomone, Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punktas, patikslinęs naudotų traktorių registravimo tvarką, iš esmės yra teisingas (t. y. prieštarauja konstitucinio teisinės valstybės principo suponuojamiems teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principams tik tiek, kiek jame nenustatyta pereinamojo teisinio reguliavimo ir termino, iki kurio asmenys gali įgyvendinti pagal iki šių pakeitimų galiojusį teisinį reguliavimą įgytas teises). Šiuo punktu tik buvo perkeltos / pakartotos Direktyvos 2003/37/EB ir tuo metu galiojusių Atitikties taisyklių nuostatos. Ministerija pažymi, kad net ir nesant Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punkto, pareiškėjas negalėjo registruoti traktorių, neatitinkančių Atitikties taisyklių (kurios galiojo iki 2016 m. sausio 1 d.) reikalavimų. Ministerija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo skunde nurodyti traktoriai tokių atitikties sertifikatų neturėjo, nors pareiškėjas juos laiko naudotais, tačiau pagal Teisingumo Teismo sprendimu pateiktą išaiškinimą jie laikytini naujais.

44.       Ministerija akcentuoja, kad turi būti įvertinti ir nuostolius patiriančio asmens (pareiškėjo) veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes. Pažymi, kad tiek pagal Direktyvos 2003/37/EB nuostatas, tiek pagal Teisingumo Teismo sprendime pateiktą išaiškinimą, registruojant tiek naujus, tiek naudotus traktorius turi būti laikomasi Direktyvoje 2003/37/EB numatytų techninių reikalavimų. Iš esmės visi pareiškėjo skunde nurodyti traktoriai, įsigyti iki 2014 m. liepos 3 d., neatitiko tokių reikalavimų, ypač išmetamųjų teršalų ribojimo reikalavimų.

45.       Ministerijos nuomone, pareiškėjo deklaruojami patirti nuostoliai iš viso negali būti priteisti, kadangi ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui konstatavus, jog Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punktas tiek, kiek jame nenustatyta pereinamojo teisinio reguliavimo ir termino, iki kurio asmenys gali įgyvendinti pagal iki šių pakeitimų galiojusį teisinį reguliavimą įgytas teises, prieštarauja konstitucinio teisinės valstybės principo suponuojamiems teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principams, tuo metu galiojo Atitikties taisyklių nuostatos, kuriose įtvirtintos analogiškos nuostatos, todėl pareiškėjo traktoriai vis tiek negalėtų būti registruojami, kadangi neatitiko techninių reikalavimų.

46.       Dėl pereinamojo laikotarpio Ministerija nurodo, kad minėtas įsakymo projektas buvo paskelbtas Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemėje 2014 m. gegužės 9 d., o jis priimtas liepos 1 d. ir įsigaliojo liepos 3 d., todėl pareiškėjui jau buvo žinomos šios aplinkybės ir jis, būdamas atidus, rūpestingas, turėjo tai įvertinti ir nuo 2014 m. gegužės 9 d. nesudarinėti jokių traktorių (kurie neatitinka teisės aktų reikalavimų) pirkimo–pardavimo sutarčių. Todėl skaičiuojant pareiškėjo patirtą žalą turėtų būti įvertintos ir šios aplinkybės.

47.       Pareiškėjas UAB „Agrodetalė“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti.

48.       Pareiškėjo nuomone, Ministerija apeliaciniame skunde nepagrįstai neigia Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punkto prieštaravimą Konstitucijai, nes vien tai, kad nebuvo nustatytas pereinamasis laikotarpis jau yra pažeidimas ir neteisėti valstybės veiksmai, todėl vien šio pažeidimo pakanka, kad būtų konstatuoti neteisėti valstybės veiksmai. Ministerijos teiginiai, kad minėto įsakymo punktas yra „iš esmės teisingas“ prieštarauja ne tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutarčiai, pirmosios instancijos teismo sprendimui, bet ir logikai, nes teisės akto nuostata vienu metu negali būti prieštaraujanti Konstitucijai ir būti „iš esmės teisinga“. Šiuo konkrečiu atveju pripažinta, kad Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punktas prieštarauja Konstitucijai.

49.       Pareiškėjo teigimu, priešingai nei teigia Ministerija, Teisingumo Teismas pateikė aiškius argumentus, dėl kurių Registravimo taisyklių 191 punktas turėtų būtu netaikomas ne tik todėl, kad prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bet ir dėl to, kad akivaizdžiai prieštarauja ES teisei.

50.       Pareiškėjas nurodo, kad Atitikties taisyklės negali turėti įtakos ir jomis negali būti remiamasi sprendžiant šioje byloje nagrinėjamą ginčą dėl nuostolių atlyginimo, atsiradusių dėl nuostolingo traktorių registravimo, konstatavus Registravimo taisyklių prieštaravimą Konstitucijai. Atitikties taisyklės yra poįstatyminis aktas, todėl Registravimo taisyklių teisėtumo negalima grįsti jomis. Skundžiamuose sprendimuose neregistruoti traktorių, kuriuos panaikino Vilniaus apygardos administracinis teismas, remiamasi ne Atitikties taisyklėmis, o Registravimo taisyklėmis. Atitikties taisyklės nustatė reguliavimą tik naujiems traktoriams ir visai nereguliavo teisinių santykių, susijusių su naudotais traktoriais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiamoje 2017 m. lapkričio 6 d. nutartyje (23 punktas) konstatavo, kad iki 2014 m. liepos 3 d. galiojusiame teisiniame reguliavime nebuvo jokių kliūčių pareiškėjui įregistruoti naudotus traktorius be sertifikatų, todėl Lietuvos Respublika turėjo suteikti protingą pereinamąjį laikotarpį keičiant reguliavimą. Atitikties taisyklės reguliuoja ne traktorių registravimą, o traktorių sertifikavimą, todėl registratoriai remiasi ne Atitikties taisyklėmis, o Registravimo taisyklėmis, kurios reguliuoja būtent registravimo procedūrą.

51.       Pareiškėjo nuomone, Ministerija apeliaciniame skunde nepagrįstai nesutinka su teismo išvada, kad Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punktas turėjo anksčiausiai įsigalioti po šešių mėnesių nuo jo oficialaus paskelbimo, tai yra 2015 m. sausio 3 d.

52.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Ministerijos, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir dėsto argumentus, nurodytus apeliaciniame skunde.

53.       Ministerija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą priteisti 300 545,87 Eur nuostolius jo naudai, susijusius su 2014 m. liepos 3 d. įsigytų traktorių realizavimu, nenustačius vienos būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų turtinei žalai atsirasti – priežastinio ryšio tarp nurodomų veiksmų. Taip pat Ministerija nesutinka su pareiškėjo apeliacinio argumentu, jog dėl jos neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė turtinę žalą. Ministerijos nuomone, Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punktas, patikslinęs naudotų traktorių registravimo tvarką, iš esmės yra teisingas, o šiuo punktu tik buvo perkeltos / pakartotos Direktyvos 2003/37 ir tuo metu galiojusiu Atitikties taisyklių nuostatos. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde ir pridėtuose dokumentuose (Lietuvos ūkininkų sąjungos ir Žemės ūkio rūmų raštais bei Konstitucinio Teismo praktika) grindžia, jog protingas pereinamasis laikotarpis turėtų būti mažiausiai metai, tačiau Ministerija teigia, kad teisės aktui, atsižvelgiant į teisės akto paskirtį sistemoje ir juo reguliuojamų visuomeninių santykių pobūdį, subjektų, kuriems jis taikomas, ratą ir jų galimybes pasirengti naujo teisės akto įsigaliojimui, yra pakankamas trijų mėnesių pereinamasis laikotarpis, kuris ir įtvirtintas Teisėkūros pagrindų įstatyme.

54.       Atsakovas Savivaldybė, atstovaujama Administracijos, atsiliepime į Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, apeliacinį skundą nurodo, kad teismo prašo apeliacinį skundą spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytas aplinkybes.

55.       Administracija pažymi, kad Savivaldybė sutinka su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjo skundas Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu atmestas, tačiau nurodo, kad teismas taip pat turėtų įvertinti ir Ministerijos dėstomas aplinkybes dėl priežastinio ryšio nustatymo ir vertinimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Administracija 2014 m. liepos 4 d. ir 2014 m. spalio 13 d. sprendimais traktorius atsisakė registruoti vadovaudamasi Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punkte įtvirtintu imperatyviu teisiniu reguliavimu, priimant šiuos sprendimus Administracijai nebuvo žinoma, kad privalomai taikytinas teisinis reguliavimas prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl Administracija, priimdama Skundžiamus sprendimus, imperatyvaus teisinio reguliavimo netaikyti negalėjo, nes toks jos veikimas būtų akivaizdus veikimas ultra vires. Taigi, Administracijos įsitikinimu, ji laikydamasi imperatyvių teisės normų neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

56.       Atsakovas Savivaldybė, atstovaujama Administracijos, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

57.       Administracija pažymi, kad Savivaldybė sutinka su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjo skundas Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu atmestas bei nesutinka su pareiškėjo UAB „Agrodetalės“ apeliaciniu skundu. Administracijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą priteisti 300 545,87 Eur nuostolius jo naudai, nenustačius vienos būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų turtinei žalai atsirasti. Taip pat nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų jis patyrė turtinę žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

58.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2014 m. liepos 4 d. sprendimas Nr. A51-54454/14(3.319.3-EM4), Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2014 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas Nr. 9-15914(1.1.43-EM4) ir Administracijos 2014 m. spalio 13 d. sprendimas Nr. A51-82949/14(3.3.19.3-EM4) tiek, kiek juo dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 „Dėl žemės ūkio ministro 2006-10-02 įsakymo Nr. 3D-384 „Dėl traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas) 1 punkto atsisakoma registruoti naudotus traktorius „Belarus“, sprendime pažymėtus eilės numeriais 5, 7–40, 42–44, panaikinti, o pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija), priteista 132 879,99 Eur turtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2014 m. spalio 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

59.       Tiek pareiškėjas UAB „Agrodetalė“, tiek atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Ministerijos, su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su priteistos turtinės žalos dydžiu, o atsakovas mano, jog pareiškėjo skundas apskritai turėtų būti atmestas.

60.       Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

61.       Iš bylos faktinių aplinkybių nustatyta, jog pareiškėjas Savivaldybės Žemės ūkio poskyriui pateikė 2014 m. liepos 1 d. prašymą (reg. data 2014 m. liepos 4 d., Nr. A800-2041/14) įregistruoti traktorių „Belarus 820“ (kėbulo Nr. 808191148, variklio Nr. 862662) (II t., b. l. 20). Išnagrinėjęs šį prašymą, Administracijos E. miesto departamento Interesantų aptarnavimo skyrius priėmė skundžiamą Administracijos 2014 m. liepos 4 d. sprendimą (II t., b. l. 51), kuriame nurodė, kad, atlikus pirminį dokumentų patikrinimą, nustatyta, jog prašomas įregistruoti traktorius „Belarus 820“ (kėbulo Nr. 808191148, variklio Nr. 862662) neatitinka bendrųjų ratinių traktorių registravimo reikalavimų, ir konstatuota, kad, pareiškėjui nepateikus dokumentų, kurie patvirtintų tokius reikalavimus, šio traktoriaus apžiūra nebus atliekama. Iš Administracijos 2014 m. liepos 4 d. sprendimo turinio matyti, kad šiuo sprendimu atsisakyta įregistruoti traktorių „Belarus 820“ (kėbulo Nr. 808191148, variklio Nr. 862662), vadovaujantis Įsakymo 1 punkte nurodytu teisiniu reguliavimu, konstatavus, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, be kita ko, patvirtinančių, jog teikiamas registruoti traktorius atitinka Direktyvoje 2003/37/EB įtvirtintus reikalavimus.

62.       Pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 4 d. dėl Administracijos 2014 m. liepos 4 d. sprendimo pateikė skundą Komisijai (II t., b. l. 38–49). Išnagrinėjusi šį pareiškėjo skundą, Komisija priėmė skundžiamą 2014 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą (II t., b. l. 31–32) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

63.       Pareiškėjas Savivaldybės Žemės ūkio poskyriui pateikė 2014 m. spalio 8 d. prašymą (reg. data 2014 m. spalio 9 d., Nr. A800-2853/14) įregistruoti 44 vienetus nenaujų traktorių „Belarus“, kurie į Lietuvą buvo įvežti iki 2014 m. liepos 3 d. ir nebuvo anksčiau registruoti, nes nebuvo eksploatuojami keliuose ir buvo naudojami žemės ūkio darbams (IV t., b. l. 148–149). Išnagrinėjęs šį prašymą, Administracijos E. miesto departamento Interesantų aptarnavimo skyrius priėmė skundžiamą Administracijos 2014 m. spalio 13 d. sprendimą (II t., b. l. 119–133), kuriame, atlikęs pirminį pateiktų dokumentų patikrinimą, konstatavo, kad pareiškėjas pateikė ne visus privalomus pateikti dokumentus, paprašė per vieną mėnesį pašalinti prašymo ir pateiktų dokumentų trūkumus (t. y. pateikti visus nurodytus dokumentus), per nustatytą laikotarpį nustatytų trūkumų nepašalinus, žemės ūkio technika nebus registruojama. Iš Administracijos 2014 m. spalio 13 d. sprendimo turinio matyti, kad šiuo sprendimu atsisakyta registruoti 38 ginčo traktorius (jie sprendime pažymėti eilės numeriais 5, 7–40, 42–44), vadovaujantis Įsakymo 1 punkte nurodytu teisiniu reguliavimu, konstatavus, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, be kita ko, patvirtinančių, kad ginčo traktoriai atitinka Direktyvoje 2003/37/EB įtvirtintus reikalavimus; traktorius, sprendime pažymėtus eilės numeriais 5, 8–13, 24–40, buvo atsisakyta registruoti ir dėl to, jog pareiškėjas nepateikė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo, kai kuriais atvejais ir ankstesnę traktoriaus registraciją patvirtinančio dokumento.

Dėl skundžiamų sprendimų panaikinimo

64.       Pirmosios instancijos teismas byloje pareiškėjo ginčijamus aktus panaikino nustatęs, jog skundžiami sprendimai grindžiami konstituciniam teisinės valstybės principui (taigi ir Konstitucijai) prieštaravusiu pripažintu Įsakymo 1 punkte įtvirtintu teisiniu reguliavimu.

65.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. lapkričio 6 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1-756/2017, be kita ko, pripažino, kad Ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 „Dėl žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 3D-384 „Dėl traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 1 punktas, kuriuo Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 3D-384, papildytos 191 punktu, tiek, kiek jame nenustatyta pereinamojo teisinio reguliavimo ir termino, iki kurio asmenys gali įgyvendinti pagal iki šių pakeitimų galiojusį teisinį reguliavimą įgytas teises, prieštarauja konstitucinio teisinės valstybės principo suponuojamiems teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principams.

66.       Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad norminis administracinis aktas (ar jo dalis) paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl to norminio administracinio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Aiškindamas ABTĮ 118 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog konstrukcija „paprastai negali būti taikomas“ suponuoja išvadą, kad galimos minėtos taisyklės, jog aktas negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu, išimtys (2018 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2577-624/2018, 2013 m. balandžio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-778/2013). Tokia išimtis iš šios taisyklės ir yra tie atvejai, kai norminio teisės akto teisėtumas yra revizuojamas teisme nagrinėjamos individualios bylos pagrindu, kaip ir yra šioje byloje. Priešingu atveju konkretaus norminio akto teisėtumo revizavimas netektų prasmės, kadangi teisme nagrinėjamos individualios bylos baigčiai norminio akto panaikinimas neturėtų jokių teisinių pasekmių ir tektų laikyti, kad toks pripažintas neteisėtu norminis aktas buvo teisėtas ginčo, nagrinėjamo individualioje byloje, atsiradimo metu (2005 m. gruodžio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-1690/2005, 2014 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-778/2014). 

67.       Šiuo atveju įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. I-1-756/2017 dėl norminio akto dalies neteisėtumo ir teismui atnaujinus individualios bylos nagrinėjimą, toliau sprendžiant ginčą Įsakymo 1 punkto taikyti nebegalima (taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5468-552/2019), kadangi visi pareiškėjo traktoriai, dėl kurių priimti skundžiami sprendimai, į Lietuvą buvo įvežti iki Įsakymo 1 punkto įsigaliojimo. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino pareiškėjo apskųstus Administracijos 2014 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. A51-54454/14(3.319.3-EM4), Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2014 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. 9-15914(1.1.43-EM4) ir Administracijos 2014 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. A51-82949/14(3.3.19.3-EM4) tiek, kiek juo dėl Įsakymo 1 punkto buvo atsisakyta registruoti naudotus traktorius „Belarus“, sprendime pažymėtus eilės numeriais 5, 7–40, 42–44.

68.       Atsakovas nurodo, jog net ir nesant Įsakymo 1 punkto, pareiškėjo traktoriai negalėjo būti registruojami dėl to, jo jie neatitiko Atitikties taisyklių (kurios galiojo iki 2016 m. sausio 1 d.) reikalavimų. Tačiau Administracijos sprendimai, kuriais buvo atsisakyta registruoti pareiškėjui priklausančius naudotus traktorius, nebuvo motyvuojami Atitikties taisyklių reikalavimais, dėl to šie argumentai yra nesusiję su ginčo dalyku ir nesudaro pagrindo palikti galioti Administracijos sprendimus.

Dėl žalos, kilusios skundžiamais sprendimais atsisakius registruoti pareiškėjo traktorius, atlyginimo

69.       Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo priteisti žalos atlyginimą, vadovaudamasis CK 6.271 straipsniu, kurio 1 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Pagal šio straipsnio 4 dalį valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šiame straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Prievolės atlyginti patirtą turtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas ir nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. 

70.       Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamą teismų praktiką, priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010). Priežastinio ryšio nustatymo procese sąlygiškai išskiriami du etapai. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar konkretūs neigiami padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (conditio sine qua non (būtina sąlyga) testas). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007; 2008 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-3034/2011, kt.). Būtent sprendžiant dėl teisinio priežastinio ryšio buvimo atsižvelgtina į pirmiau nurodytą netiesioginio priežastinio ryšio taisyklę, kad, norint konstatuoti esant priežastinį ryšį, pakanka nustatyti, jog atsakingo asmens elgesys yra, nors ir ne vienintelė, bet pakankama žalos atsiradimo priežastis. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, taigi padaryta žala nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėtų veiksmų, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-764-602/2019).

71.       Neteisėtus veiksmus pareiškėjas kildina tiek iš Administracijos veiksmų, priėmus neteisėtus skundžiamus sprendimus, tiek ir iš Ministerijos veiksmų, priėmus aukštesnės galios teisės aktams prieštaraujančiu pripažintą teisinį reguliavimą, ir mano, jog yra pagrindas ją priteisti solidariai. 

72.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog dėl konstituciniam teisinės valstybės principui (taigi ir Konstitucijai) prieštaravusio Įsakymo 1 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo ir neteisėtų Administracijos 2014 m. liepos 4 d. ir 2014 m. spalio 13 d. sprendimų, kuriais buvo atsisakyta pareiškėjo prašymų pagrindu registruoti 39 traktorius, pareiškėjas patyrė 132 879,99 Eur nuostolių. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog šiuo atveju pareiškėjo patirti nuostoliai priteistini iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikoma, jog asmens teisių pažeidimas turi būti siejamas su teisės akte numatytų elgesio taisyklių realiu pritaikomumu, o ne vien su teisės akto (kaip abstrakčių teisės normų rinkinio) buvimu; kol asmuo nesinaudoja ar nesiekia pasinaudoti įstatyme numatytomis teisėmis ar laisvėmis, ne visada galima vienareikšmiškai pasakyti, kad įstatymas pažeidžia konkretaus asmens teises; vien nacionalinio teisinio reguliavimo, kuris nebuvo taikomas, buvimas asmens teisių nepažeidžia (2008 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-164/2008). Taigi vien tai, jog Ministerija priėmė aktualiu atveju aukštesnės teisinės galios teisės aktams prieštaraujančią teisės normą, nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus Ministerijos veiksmus. Neteisėtų veiksmų konstatavimui būtina nustatyti realų Įsakymo 1 punkto pritaikymą, kas šiuo atveju buvo atlikta Administracijos sprendimais.

73.       Teisėjų kolegija vertina, jog Administracijos veiksmų neteisėtumą patvirtina tai, kad skundžiami Administracijos sprendimai, kuriais atsisakyta registruoti traktorius, pripažinti neteisėtais ir panaikinti, atsižvelgiant į tai, jog teisės akto nuostata, remiantis kuria jie buvo priimti, atitinkama apimtimi pripažinta prieštaraujančia konstituciniam teisinės valstybės principo suponuojamiems teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principams. Minėta norminė byla buvo iškelta būtent pareiškėjui siekiant įrodyti sprendimų atsisakymo registruoti traktorius neteisėtumą, todėl tai, kad Administracijos sprendimai dėl atsisakymo registruoti traktorius buvo panaikinti, leidžia konstatuoti esant civilinės atsakomybės sąlygą – neteisėtus veiksmus (taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-525/2013). Taigi šiuo atveju už teisinius padarinius atsako aukštesnės galios teisės aktams prieštaraujantį teisinį reguliavimą pritaikęs subjektas.

74.       Pasisakydama dėl kitų žalos atlyginimo dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų sąlygų, teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta. Pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui. Be to, turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas siejant žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (2014 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1075/2014, 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2801-662/2019 ir kt.).

75.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nuostoliais pripažino piniginių lėšų skirtumą, susidariusį iš sumos, kurią pareiškėjas būtų gavęs, jei pirminės pirkimo–pardavimo sutartys su Lietuvos pirkėjais dėl neužregistruotų traktorių būtų nenutrauktos, atėmus tą sumą, kurią pareiškėjas gavo, už mažesnę kainą pardavęs neužregistruotus traktorius. Teisėjų kolegija sutinka, jog dėl Administracijos atsisakymo registruoti pareiškėjo traktorius, pareiškėjas galėjo patirti atitinkamus nuostolius, kurių jis nebūtų patyręs, jeigu Administracija būtų priėmusi pareiškėjui palankų sprendimą, t. y. neatlikusi, kaip nustatyta, neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas savo patirtą žalą įvertino 139 879,99 Eur nuostoliais. Pirmosios instancijos teismas visą šią sumą priteisė pareiškėjui. Tačiau teisėjų kolegijai kilo abejonių dėl to, ar visi šie pareiškėjo nurodyti nuostoliai yra priežastiniu ryšiu susiję su anksčiau nustatytais neteisėtais Administracijos veiksmais. Pareiškėjas patirtus nuostolius dėl iki 2014 m. liepos 3 d. į Lietuvą įvežtų traktorių įrodinėjo, be kita ko, 2018 m. gegužės 15 d. pažyma dėl nuostolių, susijusių su naudotais MTZ „Belarus“ traktoriais, iki 2014 m. liepos 3 d. UAB „Agrodetalė“ įsigytais (įvežtais į Lietuvą) ir registratoriaus atsisakytais įregistruoti (VI t., b. l. 22–24) (toliau – ir Pažyma), sąskaitomis-faktūromis, patvirtinančiomis traktorių pardavimą už mažesnę kainą, (priedas Nr. 6, VI t., b. l. 492–520) ir pirkimo–pardavimo sutartimis, patvirtinančiomis, jog tuos pačius traktorius buvo įsipareigoję įsigyti Lietuvos pirkėjai (priedas Nr. 7, VI t., b. l. 1065–1116). Teisėjų kolegija 2020 m. liepos 1 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą ir nustatė terminą pareiškėjui pateikti paaiškinimus dėl nutartyje išdėstytų aplinkybių. 2020 m. liepos 31 d. pareiškėjas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pateiktus duomenis, sprendžia, jog ne visi pareiškėjo nurodomi nuostoliai priežastiniu ryšiu yra susiję su pareiškėjo anksčiau įvardytais nuostoliais:

75.1.                      Pareiškėjas papildomai paaiškino, jog traktorius, kurio kėbulo Nr. 808183485, buvo parduotas pagal PVM sąskaitą faktūrą AGD Nr. 2230, traktorius, kurio kėbulo Nr. 12039838, buvo parduotas pagal PVM sąskaitą faktūrą AGD Nr. 2234, traktorius, kurio kėbulo Nr. 08123244, buvo parduotas pagal PVM sąskaitą faktūrą AGD Nr. 2161, traktoriai, kurių kėbulo Nr.  808177656, 808177892, 808190929, buvo parduoti pagal PVM sąskaitą faktūrą AGD Nr. 2125. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šiais pareiškėjo argumentais.

75.2.                      Teisėjų kolegija iš pareiškėjo pateiktų pirkimo–pardavimo sutarčių ir PVM sąskaitų-faktūrų nustatė, jog traktorius, kurio kėbulo Nr. 808183485, (Pažymos Nr. 1) už mažesnę kainą buvo parduotas 2014 m. rugsėjo 24 d.; traktorius, kurio kėbulo Nr. 10005256, (Pažymos Nr. 3) už mažesnę kainą buvo parduotas 2014 m. rugpjūčio 14 d.; traktorius, kurio kėbulo Nr. 12039838, (Pažymos Nr. 5) už mažesnę kainą buvo parduotas 2014 m. rugsėjo 25 d.; traktorius, kurio kėbulo Nr. 08123244, (Pažymos Nr. 8) už mažesnę kainą buvo parduotas 2014 m. rugpjūčio 21 d.; traktorius, kurio kėbulo Nr. 088190951, (Pažymos Nr. 9) už mažesnę kainą buvo parduotas 2014 m. rugpjūčio 20 d.; traktorius, kurio kėbulo Nr. 808177656, (Pažymos Nr. 16) už mažesnę kainą buvo parduotas 2014 m. liepos 30 d.; traktorius, kurio kėbulo Nr. 808177892, (Pažymos Nr. 18) už mažesnę kainą buvo parduotas 2014 m. liepos 30 d.; traktoriai, kurių kėbulo Nr. 08123463, 08123464, 08123471, (Pažymos Nr. 32, 33, 34) už mažesnę kainą buvo parduoti 2014 m. birželio 30 d. (nors pareiškėjas papildomai paaiškino, jog šie traktoriai iš tikro buvo parduoti 2014 m. liepos 7 ir 8 d., tai esminės reikšmės neturi, kadangi šiuo atveju svarbu ta aplinkybė, jog traktoriai buvo parduoti iki Administracijos sprendimo atsisakyti registruoti traktorius priėmimo); traktorius, kurio kėbulo Nr. 808190929, (Pažymos Nr. 35) už mažesnę kainą buvo parduotas 2014 m. liepos 30 d. Administracijos sprendimas atsisakyti registruoti minėtus naudotus traktorius „Belarus“, sprendime pažymėtus eilės numeriais 5, 7–40, 42–44, priimtas 2014 m. spalio 13 d. pagal 2014 m. spalio 8 d. pareiškėjo prašymą. Taigi 11 traktorių pareiškėjas pardavė dar iki pasikreipimo į Administraciją dėl traktorių registracijos ir iki Administracijos sprendimo atsisakyti registruoti traktorius priėmimo. Pareiškėjas teigia, jog iš Administracijos 2014 m. liepos 4 d. sprendimo jam buvo aišku, jog aptariamų traktorių Administracija neregistruos. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Administracijos 2014 m. liepos 4 d. sprendimas negali būti vertinamas kaip sudarantis pakankamą pagrindą kildinti iš jo neteisėtus Administracijos veiksmus, susijusius su atsisakymu registruoti kitus pareiškėjo traktorius. Pareiškėjo apsisprendimas parduoti minėtus traktorius dar iki pasikreipimo į Administraciją dėl jų registravimo sudaro pagrindą spręsti, jog tokie pareiškėjo veiksmai buvo nulemti pareiškėjo pasirinkimo ir vidinio vertinimo dėl galimo atsisakymo registruoti traktorius, o ne Administracijos neteisėtų veiksmų. Žemės ūkio ministerijos 2014 m. rugpjūčio 21 d. raštas, kuriame paaiškinama, jog nėra galimybės užregistruoti pareiškėjui priklausančius naudotus traktorius, negali būti prilyginamas atsisakymui registruoti pareiškėjo traktorius, kadangi tokia kompetencija priklauso Administracijai. Pagal Vietos savivaldos įstatymą, traktorių registravimas yra valstybės savivaldybėms perduota funkcija (7 str. 1 d. 28 p.). Tai, kas išdėstyta, sudaro pagrindą teisėjų kolegijai konstatuoti, jog išlaidos, patirtos dėl to, kad minėtus 11 traktorių pareiškėjas pardavė už mažesnę kainą dar iki Administracijos sprendimo atsisakyti registruoti traktorius priėmimo, nėra priežastiniu ryšiu susijusios su Administracijos neteisėtais veiksmais.

75.3.                      Pareiškėjas teigia, jog Administracijos sprendimais neužregistruotus traktorius jis buvo priverstas parduoti pigiau būtent dėl to, kad jų nepavyko užregistruoti Lietuvoje. Tačiau Administracija pateikė išrašus iš Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro (V t., b. l. 146–171). Šie duomenys, sulyginus juos su Pažymoje ir PVM sąskaitose-faktūrose esančiais duomenimis, patvirtinta, jog traktoriai, kurių savininkas UAB „Agrodetalė“ ir kurių kėbulo Nr. 08123242 (Pažymos Nr. 2), 0812341 (Pažymos Nr. 7), 08123477 (Pažymos Nr. 11), 08123482 (Pažymos Nr. 12), 808190950 (Pažymos Nr. 19), 90910089 (Pažymos Nr. 30), 08123476 (Pažymos Nr. 31), 08123475 (Pažymos Nr. 39), buvo parduoti jau po jų registracijos Lietuvoje. Taigi byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad būtent tai, jog minėti 8 traktoriai buvo neužregistruoti Lietuvoje, lėmė jų pardavimą mažesnėmis kainomis. Pareiškėjas paaiškina, kad Administracijos išrašuose nurodytos registracijos Lietuvoje padarytos jau po to, kai pareiškėjas pardavė traktorius eksportui, todėl ši paskesnio registravimo Lietuvoje aplinkybė yra visiškai nereikšminga byloje; asmuo, įsigijęs traktorius eksportui, juos naudojo ir registravo kitose Europos Sąjungos valstybėse, o vėliau tas asmuo, jau turėdamas Europos Sąjungos registraciją, traktorius parvežė ir registravo Lietuvoje. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas anksčiau minėtus traktorius pardavė būtent po jų registracijos Lietuvoje: registravimo duomenys (V t., b. l. 146) patvirtina, jog traktorius, kurio Nr. 08123242, buvo užregistruotas Lietuvoje 2015 m. kovo 19 d., o pagal Pažymą (Pažymos Nr. 2) toks traktorius parduotas 2015 m. kovo 31 d.; registravimo duomenys (V t., b. l. 150) patvirtina, jog traktorius, kurio Nr. 08123241, buvo užregistruotas Lietuvoje 2015 m. sausio 7 d., o pagal Pažymą (Pažymos Nr. 7) toks traktorius parduotas 2015 m. sausio 14 d.; registravimo duomenys (V t., b. l. 152) patvirtina, jog traktorius, kurio Nr. 08123477, buvo užregistruotas Lietuvoje 2015 m. kovo 19 d., o pagal Pažymą (Pažymos Nr. 11) toks traktorius parduotas 2015 m. balandžio 22 d.; registravimo duomenys (V t., b. l. 153) patvirtina, jog traktorius, kurio Nr. 08123482, buvo užregistruotas Lietuvoje 2015 m. balandžio 23 d., o pagal Pažymą (Pažymos Nr. 12) toks traktorius parduotas 2015 m. balandžio 27 d.; registravimo duomenys (V t., b. l. 158) patvirtina, jog traktorius, kurio Nr. 808190950, buvo užregistruotas Lietuvoje 2014 m. gruodžio 23 d., o pagal Pažymą (Pažymos Nr. 19) toks traktorius parduotas 2015 m. kovo 20 d.; registravimo duomenys (V t., b. l. 166) patvirtina, jog traktorius, kurio Nr. 90910089, buvo užregistruotas Lietuvoje 2015 m. sausio 22 d., o pagal Pažymą (Pažymos Nr. 30) toks traktorius parduotas 2015 m. sausio 26 d.; registravimo duomenys (V t., b. l. 167) patvirtina, jog traktorius, kurio Nr. 08123476, buvo užregistruotas Lietuvoje 2015 m. balandžio 23 d., o pagal Pažymą (Pažymos Nr. 31) toks traktorius parduotas 2015 m. balandžio 23 d. Taigi šios aplinkybės niekaip neįrodo, kad pareiškėjas būtent dėl to, jog Administracija neužregistravo minėtų traktorių, turėjo traktorius parduoti už mažesnę kainą, o duomenų apie ankstesnį pardavimą eksportui, t. y. prieš minėtų traktorių registraciją Lietuvoje, pareiškėjas nepateikė. Dėl to konstatuotina, jog tarp nuostolių, kuriuos pareiškėjas patyrė šiuos 8 traktorius pardavęs už mažesnę kainą, ir Administracijos neteisėtų veiksmų nėra priežastinio ryšio.

75.4.                      Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog dėl Pažymoje nurodytų traktorių, pažymėtų Nr. 1, 2, 3, 5, 7, 8, 9, 11, 12, 16, 18, 19, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 39, (iš viso – 19 traktorių) pareiškėjo patirti nuostoliai (žala), nėra faktiniu ar teisiniu priežastiniu ryšiu susiję su Administracijos neteisėtais veiksmais, dėl to nėra pagrindo priteisti pareiškėjui dėl šių traktorių pardavimo patirtų nuostolių atlyginimą. Tai sudaro pagrindą keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė atlyginti pareiškėjui su šių traktorių pardavimu susijusią žalą.

75.5.                      Dėl Pažymoje nurodytų traktorių, pažymėtų Nr. 4, 6, 10, 13, 14, 15, 17, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 36, 37, 38, teisėjų kolegija vertina, jog dėl šių traktorių pardavimo patirti nuostoliai kilo realizuojant traktorius, kuriuos buvo atsisakyta registruoti Administracijos 2014 m. liepos 4 d. ir 2014 m. spalio 13 d. sprendimais, motyvuojant juos, be kita ko, aukštesnės galios teisėms aktams atitinkama apimtimi prieštaraujančia teisės norma. Pareiškėjo pateiktos pirkimo–pardavimo sutartys (priedas Nr. 7, VI t., b. l. 1065–1116) patvirtina, jog šiuos aptariamus Pažymoje nurodytus traktorius asmenys buvo įsipareigoję pirkti už didesnę kainą, nei vėliau jie buvo parduoti; pirkimo–pardavimo sutartyse buvo numatyta sąlyga, jog „Pirkėjas, pasirašydamas sutartį, suteikia Pardavėjui visus reikiamus įgaliojimus atstovauti Pirkėją visose valdžios ir valdymo institucijose, tame tarpe, bet neapsiribojant, visų Lietuvos Respublikos savivaldybių administracijose, su tikslu Pirkėjo vardu įregistruoti įsigytas Prekes – traktorius Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre“. Taigi tai, jog aptarti traktoriai nebuvo užregistruoti Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, laikytina priežastimi, sąlygojusia pirkėjų atsisakymą pirkti minėtus traktorius, o pareiškėjui tai sudarė prielaidas parduoti minėtus traktorius už mažesnę kainą, kas yra patvirtinta bylos duomenimis.

75.6.                      Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip matyti iš Administracijos 2014 m. spalio 13 d. sprendimo atsisakyti registruoti naudotus traktorius „Belarus“, traktorius, Pažymoje pažymėtus Nr. 4, 6, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 36, 37, buvo atsisakyta registruoti ne tik dėl Įsakymo 1 punkto reikalavimo neįvykdymo, bet ir dėl to, jog pareiškėjas nepateikė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo, kai kuriais atvejais ir ankstesnę traktoriaus registraciją patvirtinančio dokumento, kaip yra numatyta Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių, patvirtintų Ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 3D-384, 19.2.6 punkte ir 19.2.3 punkte. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šių reikalavimų taikymo pareiškėjui pagrįstumu. Administracijos 2014 m. spalio 13 d. sprendime buvo nurodyta, jog pareiškėjas per vieną mėnesį gali pateikti trūkstamus dokumentus. Nors iš pareiškėjo skundo patikslinimo (III t., b. l. 1–3) matyti, jog pareiškėjas Administracijos 2014 m. spalio 13 d. sprendimą ginčijo tik tuo aspektu, kiek buvo atsisakyta registruoti traktorius dėl Įsakymo 1 punkto reikalavimo neįvykdymo, tačiau sprendžiant žalos atlyginimo klausimą kiti atsisakymo registruoti traktorius pagrindai ir jų įtaka Administracijos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui taip pat yra svarbūs. Pareiškėjas papildomuose paaiškinimuose nurodė, jog netgi ir tuo atveju, jei pareiškėjas būtų pateikęs minėtus draudimo liudijimus, tai nebūtų padarę jokios įtakos Administracijos atsisakymui registruoti minėtus traktorius. Tačiau teisėjų kolegija vertina, jog tai, kad pareiškėjas nepateikė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimų, taip pat sudarė pagrindą Administracijai priimti 2014 m. spalio 13 d. sprendimą atsisakyti registruoti naudotus traktorius „Belarus“, t. y. pareiškėjas taip pat prisidėjo prie tokio sprendimo priėmimo. Tai sudaro pagrindą mažinti pareiškėjui priteistiną turtinės žalos už jo patirtus nuostolius sumą. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas patikslino, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimus jis vis tik turėjo (14 priedas), turtinės žalos atlyginimas dėl šių dokumentų nepateikimo Administracijai mažintinas minimaliai – 10 proc.

75.7.                      Traktoriams, Pažymoje pažymėtiems Nr. 10, 13, 14, 15, 17, 38 (traktorių Nr. 38 registruojant pirmą kartą), trūkumas dėl Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo ar ankstesnę traktoriaus registraciją patvirtinančio dokumento nepateikimo nebuvo nustatytas, dėl to šių traktorių atžvilgiu pareiškėjui priteistinos turtinės žalos atlyginimo nėra pagrindo mažinti.

76.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjui priteistinas turtinės žalos atlyginimas, iš pirminės sutartos traktorių pardavimo sumos atėmus vėlesnę pardavimo sumą, dėl Pažymoje nurodytų traktorių, pažymėtų Nr. 4 (5 090 Eur), Nr. 6 (2 410 Eur), Nr. 20 (3 310 Eur), Nr. 21 (3 660 Eur), Nr. 22 (3 660 Eur), Nr. 23 (2 410 Eur), Nr. 24 (3 440 Eur), Nr. 25 (2 410 Eur), Nr. 26 (2 410 Eur), Nr. 27 (3 660 Eur), Nr. 28 (2 630 Eur), Nr. 29 (2 560 Eur), Nr. 36 (3 500 Eur), Nr. 37 (3 500 Eur), ir traktorių, Pažymoje pažymėtų Nr. 10 (2 700 Eur), Nr. 13 (3 440 Eur), Nr. 14 (3 440 Eur), Nr. 15 (3 500 Eur), Nr. 17 (3 500 Eur), Nr. 38 (3 200 Eur), yra lygus 59 965 Eur, t. y. (44 650 Eur - 10 proc.) + 19 780 Eur.

77.       Pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, turtinės žalos atlyginimą pareiškėjui priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog nustatyta, kad neteisėtus veiksmus šiuo atveju atliko Administracija, dėl to ir turtinė žala priteisiama iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Administracijos. Tai sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tenkinant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, apeliacinį skundą iš dalies.

78.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui priteisė penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2014 m. spalio 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgdama į Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, pakeisdama atsakovą, iš kurio priteisiama ši suma. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo pareiškėjo naudai yra pagrįstos CK nuostatomis ir atitinka administracinių teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011, 2015 m. gegužės 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015, išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1803-1062/2020 ir kt.)

Dėl nuostolių, susijusių su traktorių, kuriuos pareiškėjas įsigijo nuo 2014 m. liepos 3 d. ir dėl kurių registracijos į kompetentingą instituciją (Administraciją) nesikreipė, realizavimu

79.       Pareiškėjas taip pat prašė atlyginti turtinę žalą dėl patirtų nuostolių, kai buvo priverstas (dėl neteisėto Įsakymo 1 punkto) eksportuoti 83 naudotus traktorius už mažesnę kainą nei būtų įsigiję Lietuvos pirkėjai, kurie buvo įsigyti iš gamintojo nuo 2014 m. liepos 3 d. iki 2015 m. liepos 3 d., bei patirti kitas išlaidas, susijusias su 124 traktorių pardavimu nuo 2015 m. liepos 3 d.

80.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog dėl šių traktorių pareiškėjas į Administraciją su prašymu užregistruoti traktorius Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre nesikreipė, todėl dėl šių traktorių registracijos kompetentinga institucija (Administracija) pareiškėjo atžvilgiu administracinių sprendimų nėra priėmusi. Pirmosios instancijos teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodomų Lietuvos valstybės (jos institucijų) veiksmų, perkeliant Direktyvoje 2003/37/EB bei nagrinėjamai bylai aktualiame jos pakeitime įtvirtintą teisinį reguliavimą, ir deklaruojamų nuostolių, susijusių su traktorių, kuriuos pareiškėjas įsigijo nuo 2014 m. liepos 3 d. ir dėl kurių registracijos jis į kompetentingą instituciją (Administraciją) nesikreipė, realizavimu. 

81.       Teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip jau minėta anksčiau, vien tai, jog Ministerija priėmė aktualiu atveju aukštesnės teisinės galios teisės aktams prieštaraujančią teisės normą, nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus Lietuvos valstybės veiksmus. Tokių veiksmų konstatavimui būtina nustatyti realų Įsakymo 1 punkto pritaikymą ta apimtimi, kuria jis pripažintas prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams, ko šiuo atveju dėl pareiškėjo nurodomų traktorių nebuvo nustatyta. Pareiškėjas į Administraciją dėl kitų naudotų traktorių registracijos, kurie buvo įsigyti iš gamintojo nuo 2014 m. liepos 3 d. iki 2015 m. liepos 3 d., taip pat po 2015 m. liepos 3 d. apskritai nesikreipė. Atitinkamai Administracija jokio sprendimo dėl minėtų traktorių nepriėmė, taip pat neatliko jokių veiksmų ir Įsakymo 1 punkto netaikė. Dėl to šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti Administracijos neteisėtus veiksmus. Pareiškėjo teiginių, jog Direktyva 2003/37/EB buvo netinkamai perkelta į nacionalinę teisę, šiuo atveju taip pat nėra pagrindo vertinti, kadangi nacionalinės taisyklės dėl pareiškėjo minimų kitų traktorių nebuvo taikytos. Nors pareiškėjas nurodo, kad jis patyrė žalą, tačiau šiuo atveju nėra tenkinamos žalos atlyginimo dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų sąlygos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje dalyje pareiškėjo skundą atmetė, o teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinio skundo šiuo aspektu neturi pagrindo tenkinti. Atitinkamai nėra pagrindo vertinti pareiškėjo pateiktą specialisto išvadą bei joje pateiktą nuostolių apskaičiavimą.

Dėl nuostolių, susijusių su „Citadelės“ bankui sumokėtomis netesybomis

82.       Pareiškėjas nurodė, kad dėl neteisėtų Ministerijos ir Administracijos veiksmų negalėdamas gauti suplanuotų pajamų iš traktorių pardavimo nuolat vėluodavo atsiskaityti su verslą finansuojančiu „Citadelės“ banku ir 2014–2016 m. bankui sumokėjo 33 192,91 Eur netesybų (VI t., b. l. 816).

83.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs „Citadelės“ banko 2018 m. gegužės 18 d. pažymą „Dėl informacijos pateikimo“, kurioje nurodoma, kad UAB „Agrodetalė“ per 2014, 2015, 2016 m. sumokėjo UAB „Citadelė faktoringas ir lizingas“ atitinkamą sumą delspinigių, konstatavo, kad minėta pažyma savaime nepagrindžia priežastinio ryšio tarp joje nurodytų „Citadelės“ bankui pareiškėjo sumokėtų delspinigių bei dėl konstituciniam teisinės valstybės principui (taigi ir Konstitucijai) prieštaravusio Įsakymo 1 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo ir neteisėtais Administracijos 2014 m. liepos 4 d. bei 2014 m. spalio 13 d. sprendimais padarytos turtinės žalos.

84.       Teisėjų kolegija pritaria šiai pirmosios instancijos teismo išvadai ir pažymi, kad nagrinėjamu atveju negalima tvirtinti, jog yra nustatytas teisinis ar faktinis priežastinis ryšys, nes anksčiau nustatytų Administracijos neteisėtų veiksmų tikėtini padariniai teisiškai yra pernelyg nutolę nuo neteisėtų Administracijos veiksmų. Taip pat negalima tvirtinti, kad Administracijos veiksmai yra vienintelė šios žalos dėl bankui sumokėtų netesybų atsiradimo priežastis. Nors Administracijos veiksmai galbūt galėjo prisidėti prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, nėra pagrindo vertinti, jog kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis (pareiškėjo darbo organizavimo ypatumais, kitomis aplinkybėmis) Administracijos veiksmai pakankamu laipsniu lėmė šių padarinių atsiradimą. Taigi nagrinėjamoje byloje negalima tvirtinti, kad Administracijos veiksmai buvo žalos dėl vėlavimo atsiskaityti su verslą finansuojančiu banku ir bankui sumokėtų netesybų priežastimi, kuri pakankamai prisidėjo prie šios žalos atsiradimo, kad Vilniaus miesto savivaldybei dėl to tektų atsakomybė. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje pagrįstai pareiškėjo skundą atmetė, o teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinio skundo šiuo aspektu neturi pagrindo tenkinti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agrodetalė“ apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Agrodetalė“ 59 965 Eur (penkiasdešimt devynis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt penkis eurus) turtinės žalos atlyginimo ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2014 m. spalio 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Laimutis Alechnavičius

Veslava Ruskan

Milda Vainienė