Civilinė byla Nr. e2S-1610-577/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04931-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mortaga“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mortaga“ dėl sumokėto avanso priteisimo ir nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų pripažinimo negaliojančiomis.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovės „Mortaga“ priteisti 28 152,79 Eur sumokėtą avansą; pripažinti negaliojančia 2015 m. spalio 21 d. Preliminarios sutarties dėl statomų patalpų pirkimo-pardavimo Nr. MO-2015-28P 3.1.3 punkto dalį, pripažinti negaliojančia 2015 m. spalio 21 d. Preliminarios sutarties dėl statomo buto pirkimo-pardavimo Nr. MO-2015-29P 3.1.3 punkto dalį, priteisti ieškovui iš atsakovės 1 332,75 Eur žalą; 5 proc. metines palūkanas (368,64 Eur); 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – neviršijant 30 564,14 Eur sumos, areštuoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas, o jų nesant – kitą atsakovės turtą. Nurodė, kad atsakovė geranoriškai avanso negrąžina; nors teigia, kad tai padarys, kai bus parduotas nekilnojamasis turtas. Pažymi, kad teismuose nagrinėjama daugiau bylų, kuriose dalyvauja atsakovė; jos pajamos 2016 metais siekė tik 6 810 Eur, todėl atsižvelgiant į didelę ieškinio sumą, mano, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių reikalavimų įgyvendinimas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu.

  II.              Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 20 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino, areštavo atsakovei UAB „Mortaga“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį/kilnojamąjį turtą, uždraudė disponuoti areštuotu turtu, paliko teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, o turto nesant ar nepakankant – areštavo turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, bei pinigines lėšas, esančias atsakovės vardu atidarytose sąskaitose bankuose, paliekant teisę įmokėti pinigus į sąskaitą (-as), uždraudžiant disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leido iš šių lėšų daryti atsiskaitymus tik su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, valstybės biudžetu, ieškovu bei atsakovės darbuotojais. Iš ieškovo pateiktų dokumentų teismas nustatė, kad atsakovė vengia prievolės įvykdymo pagal sudarytą preliminarią sutartį, skolos suma yra didelė, atsakovės turtinė padėtis nėra aiški, todėl sprendė, jog tikėtina, kad pagrįsti ieškovo argumentai, jog atsakovas, nėra finansiškai pajėgus atsiskaityti su ieškovu ir elgiasi nesąžiningai. Įvertinęs ieškovo argumentus bei atsižvelgęs į reikalavimo turtinį pobūdį, prašomos priteisti sumos dydį, neaiškų atsakovo mokumą, teismas padarė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės turtui tenkino.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

3. Atsakovė UAB „Mortaga“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad:
1. Ieškovas nurodo dviprasmiškas aplinkybes, kas sudaro pagrindą nepagrįstai spręsti dėl reikalavimo pagrįstumo. Pažymi, kad ieškovas nesikreipė į atsakovę dėl 2015 m. spalio 21 d. sudarytos Preliminariosios sutarties dėl statomų patalpų pirkimo - pardavimo Nr. M0-2015-29P (toliau - Sutartis 1) pasibaigimo ir nereikalavo grąžinti sumokėto avanso; šalys tęsė bendravimą, ieškovas dalyvavo susirinkimuose, domėjosi statybos darbų vykdymo eiga, prašė padėti rasti potencialų pirkėją, kuris perimtų teises ir pareigas pagal Sutartį 1. Be to, ieškovas prašė ne grąžinti, o užskaityti avansą kaip dalinį mokėjimą pagal kitą sudarytą preliminariąją sutartį. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad pagal 2015 m. spalio 21 d. Preliminariąją sutartį dėl statomo buto pirkimo - pardavimo Nr. M0-2015-29P (toliau - Sutartis 2) pagrindinė sutartis turėjo būti pasirašyta iki 2017 m. balandžio 1 d., tačiau, skirtingai nei dėl Sutarties 1 (kuri ieškovo teigimu baigė galioti, nes nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo - pardavimo sutartis), Sutartį 2 ieškovas laikė galiojančia.
2. Atsakovė turi pakankamai lėšų ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju atsiskaityti su ieškovu ir nėra jokios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui; ieškovo teiginiai, kad atsakovė mažina savo turto vertę yra visiškai nepagrįsti. Atsakovė yra nekilnojamojo turto projektus vystanti bendrovė, todėl vykdoma veikla neatsiejama nuo sukurtų nekilnojamojo turto objektų pardavimo; turto pardavimas nėra susijęs su ieškovo noru sumažinti turto vertę ir vengti atsiskaityti su ieškovu. Pasak apeliantės, nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo nebus galima tinkamai įvykdyti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, kai tai neturi jokios objektyvios įtakos galimam teismo sprendimo įvykdymui yra akivaizdžiai neproporcingas veiksmas atsakovės atžvilgiu.

4. Ieškovas A. K. atsiliepime prašo atmesti atsakovės skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Atsakovės keliamos abejonės dėl ieškinio pagrįstumo nesudaro pagrindo spręsti, kad teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Pasak ieškovo, atsakovės argumentai susiję su ginčo išsprendimu iš esmės, o ne tikėtinu ieškinio reikalavimo pagrindimu. Ieškinyje išdėstytų argumentų pakako teismui preliminariai įsitikinti ieškinio pagrįstumu.
2. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 25 straipsnio 1 dalį finansines ataskaitas ir metinį pranešimą pasirašo įmonės vadovas, taip pat įmonės vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti asmenys, galintys tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą. Todėl atsakovui pateikus tik jo vadovo pasirašytus finansinius dokumentus, kas neatitinka aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimų, daro išvadą, kad atsakovė nepagrindė geros savo finansinė padėties leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Be to, minėtas įstatymas apskritai nenumato tokios formos finansinio dokumento kaip „preliminarus“ balansas ar pelno (nuostolių) ataskaita.
3. Pateikti dokumentai nepagrindžia atsakovės geros turtinės padėties ir nepaneigia galimos teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės, kadangi didžiąją dalį bendrovės balanse apskaitomo turto sudaro trumpalaikis turtas. Be to, atsakovei nuo 2017 m. gruodžio 6 d. taikomas 829 152 Eur dydžio areštas Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai; areštuota didžioji dalis atsakovei priklausančio nekilnojamo (ilgalaikio) turto; nuo 2018 m. kovo 1 d. atsakovės turtą areštavo ir Vilniaus apygardos prokuratūra. Iš atsakovės turto gali būti išieškotos kitų kreditorių skolos, t. y. kol ieškovas bylinėsis su atsakovu, gali nebelikti turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Ieškovas daro išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki ir yra reali grėsmė, kad sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

6. Tiek atsakovė su atskiruoju skundu, tiek ieškovas su atsiliepimu pateikė papildomus įrodymus: atsakovas – Preliminarų balansą, Pelno (nuostolių) ataskaitą; ieškovas išrašą iš Turto areštų aktų registro. 

7. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kadangi šiuo atveju teismas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjo nepranešęs atsakovei, šalių nauji įrodymai susiję su teikiamais procesiniais dokumentais; dokumentai jiems išsiųsti (kartu su atskiruoju skundu bei atsiliepimu), todėl apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus įrodymus ir juos vertina (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis).

8. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

9. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

10. Nagrinėjamu atveju, atsakovė teigia, kad ieškinys dėl jame esančių dviprasmybių, yra tikėtinai nepagrįstas. Be to, pasak apeliantės, atsakovė turi pakankamai lėšų ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju atsiskaityti su ieškovu ir nėra jokios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

Dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo

11. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje byla nėra nagrinėjama iš esmės; atliekant preliminarų ieškinio pagrįstumo vertinimą, teismas netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Teismo atliekamas prima facie ieškinyje (pareiškime) išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai jau ieškinio (pareiškimo) priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo.

12. Šiuo atveju, atskirajame skunde atsakovė išvardina aplinkybes, kurios jo manymu yra prieštaringos, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo daryti išvadą apie akivaizdų ieškinio nepagrįstumą. Ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize. Ieškovas ieškinyje išdėstė aplinkybes, kuriomis grindžia turtinius reikalavimus, pridėjo įrodymus, jo manymu, patvirtinančius šias aplinkybes, todėl laikytina, kad tikėtinai pagrindė ieškinį. Kaip teisingai nurodyta ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą, paminėtų apeliantės argumentų vertinimas bus atliekamas bylą nagrinėjant iš esmės.

Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo neįvykdymui

13. Apeliantė atskirajame skunde teigia, jog nėra grėsmės, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

14. Teismų praktikoje preziumuojama, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012). Žinoma, ši prezumpcija nėra absoliuti ir per se (pats savaime) nesudaro pagrindo automatiškai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes teismas kiekvienu atveju privalo vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieškovo reikalavimo suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-879/2014; 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; ir kt.). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad taikant ieškinio sumos prezumpciją įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, t. y. būtent jis turi pagrįsti, kad ieškinio suma atsakovui nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-874-943/2016, 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1456-196/2016).
15. Nagrinėjamu atveju, atsakovė pateikė preliminarų 2017 m. balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, kuriuose nurodyta, jog atsakovė turi 5 246 331 Eur vertės turto, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 2 298 748 Eur; 2017 metais grynasis pelnas siekia 2 461 243 Eur.

16. Kaip ir nurodo ieškovas, pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 25 straipsnio 1 dalies reikalavimus, finansines ataskaitas turi pasirašyti įmonės vadovas, taip pat įmonės vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti asmenys, galintys tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą. Šiuo atveju pateiktą preliminarų balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitą pasirašė tik atsakovės vadovas, todėl duomenys paminėtuose dokumentuose vertinti kritiškai, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą.

17. Pažymėtina, kad apeliantė iš esmės nedetalizavo balanse nurodyto turto sudėties, turtui taikomų apribojimų ir pan. Ieškovas prie atsiliepimo pridėjo įrodymus, kad Valstybinė mokesčių inspekcija 2017 m. gruodžio 5 d. yra areštavusi atsakovės 829 152 Eur vertės turtą, taip pat  nekilnojamajam turtui areštą pritaikė ir Vilniaus apygardos prokuratūra; Hipotekos registre įregistruoti du sutartinės hipotekos dokumentai. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad teismuose yra pareikšta ir daugiau ieškinių atsakovei UAB „Mortaga“, kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovė galimai turi finansinių sunkumų. Sutiktina su ieškovo atsiliepime išdėstyta nuomone, kad ginčo nagrinėjimo metu iš atsakovės turto gali būti išieškotos kitų kreditorių skolos, todėl atsakovei tinkamai nepagrindus teiginių, kad turimo turto, atsižvelgiant į kitus įsipareigojimus bei apribojimus, pakaktų ieškinio reikalavimui įvykdyti, darytina išvada, kad apeliantė nepaneigė didelės ieškinio sumos prezumpcijos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo išvada, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, yra pagrįsta.

18. Atsakovei išaiškintina, kad ši nutartis neužkerta galimybės jam, esant įstatyme nustatytam pagrindui, reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat prašyti teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu iš esmės pasikeistų aplinkybės ir išnyktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (CPK 146, 148, 149 straipsniai).

19. Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų nepasisakytina. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atskirojo skundo argumentais naikinti arba keisti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atsakovės UAB „Mortaga“ atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,  teismas 

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                               Jadvyga Mardosevič