Civilinė byla Nr. eB2-224-569/20242
	Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00224-2022-2
	Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.4.3.11 (S)

 

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2024 m. balandžio 10 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Komeksimas‘‘ skundą suinteresuotiems asmenims restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei ,,Dovyra‘‘, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos teritoriniam skyriui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinei bendrovei ,,Šiaulių bankas‘‘, uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltic Transline‘‘, mažajai bendrijai ,,Kontraktas‘‘, uždarajai akcinei bendrovei ,,Ignitis‘‘, L. G. įmonei, uždarajai akcinei bendrovei ,,Navalita‘‘, Remirent Baltic AS Vilniaus filialui dėl 2024 m. sausio 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, 

 

n u s t a t ė:  

 

1.       Pareiškėja UAB ,,Komeksimas‘‘ pateiktu skundu prašo panaikinti suinteresuoto asmens restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Dovyra‘‘ 2024-01-12 kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu.   

2.       Pareiškėja UAB ,,Komeksimas‘‘ skundą palaiko, prašo jį tenkinti. Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2023-01-23 d. nutartimi UAB „Dovyra“ iškėlė restruktūrizavimo bylą ir nustatė keturių mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, parengti ir pateikti teismui tvirtinti UAB „Dovyra“ restruktūrizavimo planą. Teismo nutartis įsiteisėjo 2023-02-23. Bendrovės nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Valnetas“.

3.       2024-01-12 d. įvyko bendrovės kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo priimti nutarimai dviem darbotvarkės klausimais: 1) Kreditorių susirinkimo pirmininkaujančio rinkimai, susirinkimo sekretoriaus rinkimai; 2) Dėl pritarimo RUAB „Dovyra“ restruktūrizavimo planui.

4.       Pirmuoju darbotvarkės klausimu susirinkime balsavusių kreditorių sprendimu buvo vienbalsiai pritarta siūlomam nemokumo administratoriaus nutarimo projektui - kreditorių susirinkimo pirmininkaujančiu išrinkti kreditorių susirinkimo pirmininko AB „Šiaulių bankas“ atstovą, o jam nedalyvaujant nemokumo administratoriaus įgaliotą asmenį; kreditorių susirinkimo sekretoriumi išrinkti nemokumo administratoriaus darbuotoją. Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkime (gyvai) nedalyvauja nė vienas kreditorius, kreditorių susirinkimo protokolą surašo ir pasirašo nemokumo administratoriaus įgaliotas asmuo.

5.       Antruoju darbotvarkės klausimu nemokumo administratorius siūlė pritarti pateiktam RUAB „Dovyra“ restruktūrizavimo planui, įpareigoti nemokumo administratoriaus UAB „Valnetas“ įgaliotą asmenį pateikti šį restruktūrizavimo planą Šiaulių apygardos teismui tvirtinti. Tačiau prieš tokį nutarimo projektą balsavo 70,20 proc. kitų kreditorių grupės (599 964,17 balsai) ir 100 proc. kreditorių grupės, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka (1 087 104,50 balsai). Atitinkamai pateiktam RUAB „Dovyra“ restruktūrizavimo planui pritarta nebuvo. Nesutikdama su bendrovės 2024-01-12 d. kreditorių susirinkime priimtu nutarimu antruoju darbotvarkės klausimu, pareiškėja teikia skundą Šiaulių apygardos teismui.

6.       JANĮ 55 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas gali būti skundžiamas nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui per 14 dienų nuo dienos, kurią JANI 55 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo priėmimą. Kreditorių susirinkimo sprendimą turi teisę skųsti teismui kreditorius, balsavęs prieš kreditorių susirinkimo sprendimą (JANĮ 55 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kreditorių susirinkime pareiškėja balsavo prieš priimtą kreditorių susirinkimo sprendimą, t.y. balsavo už pritarimą restruktūrizavimo plano projektui. Kreditorių susirinkimo protokolas pareiškėjui elektroniniu paštu buvo atsiųstas 2024-01-15 d., todėl skundas teikiamas nepraleidžiant įstatyme numatyto termino.

7.       JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus. Taigi, kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimo priėmimu, padarymo, galėjusių nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialiųjų aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyviųjų įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu.

8.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012). Kitas kreditorių susirinkimo nutarimo naikinimo pagrindas - turinio neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei kreditorių ir (ar) pačios bankrutavusios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012).

9.       Pareiškėjos vertinimu, kreditorių susirinkimo nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu akivaizdžiai pažeidžia tiek esminius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, tiek restruktūrizavimo plano projektui pritarusių kreditorių ir pačios įmonės interesus. Prieš restruktūrizavimo plano projekto tvirtinimą balsavo tik du kreditoriai - VSDFV Klaipėdos teritorinis skyrius bei AB ,,Šiaulių bankas‘‘. AB ,,Šiaulių bankas‘‘ turi didžiausią patvirtintą finansinį reikalavimą, kuris sudaro 1 087 104,50 Eur ir kuris yra užtikrintas įkeitimu (hipoteka), taigi iš esmės turi lemiamą įtaką, priimant sprendimus, bendrovės restruktūrizavimo procese. Tačiau negali būti toleruojama tokia situacija, kai vienas kreditorius užkerta kelią sėkmingam restruktūrizavimo procesui, nors bendras kreditorių skaičius yra net 55 ir likusieji kreditoriai nebetenka galimybės atgauti savo reikalavimų patenkinimą.

10.       AB ,,Šiaulių bankas‘‘ balsavo prieš pritarimą restruktūrizavimo plano projektui, nenurodydamas jokių motyvų ir paaiškinimų, lėmusių tokį šio kreditoriaus apsisprendimą. Todėl akivaizdu, jog pats restruktūrizavimo planas yra pagrįstas ir realus. AB ,,Šiaulių bankas‘‘, atsisakydamas pritarti restruktūrizavimo planui, elementariai siekia, jog bendrovei būtų iškelta bankroto byla ir tokiu būdu būtų užtikrinti jo vienintelio interesai gauti reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto. Tačiau, iškėlus bendrovei bankroto bylą, likusių kreditorių galimybės gauti nors dalies savo reikalavimų patenkinimą būtų itin mažos, todėl tokiu būdu yra pažeidžiamas kreditorių lygiateisiškumo principas bei nukrypstama nuo esminių teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Įvertinus susiklosčiusią situaciją, kai vienas kreditorius visiškai nemotyvuodamas imasi vadovauti visam restruktūrizavimo procesui ir lemia restruktūrizavimo nesėkmę, bylą nagrinėjantis teismas negali likti pasyvus tiek atsižvelgiant į tokiose bylose pripažįstamą viešąjį interesą, tiek į restruktūrizavimo proceso tikslus ir jo prioritetą prieš bankroto procesą.

11.       Juridinių asmenų nemokumo problemos sprendžiamos bankroto ar restruktūrizavimo būdu, tačiau modernioje tarptautinėje nemokumo teisėje restruktūrizavimas pripažįstamas kaip prioritetinis mokumo problemų sprendimo būdas. Restruktūrizavimo tikslas yra padidinti galimą grąžą kreditoriams, užtikrinant geresnį rezultatą, negu skolininką likviduojant, ir išlaikant gyvybingą verslą, kaip priemonę išlaikyti darbo vietas darbuotojams ir rinką tiekėjams (Lietuvos apeliacinio teismo 2022-07-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-407/2022, 2023-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-548-450/2023).

12.       Restruktūrizavimo, kaip prioritetinio juridinių asmenų nemokumo problemų sprendimo būdo, taikymas pripažįstamas Europos Parlamento ir Tarybos 2019 m. birželio 20 d. direktyvoje (ES) 2019/1023 dėl prevencinio restruktūrizavimo sistemų, skolų panaikinimo ir draudimo verstis veikla ir priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumui didinti, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2017/1132. Šioje direktyvoje nurodoma, kad prevencinio restruktūrizavimo sistemos visų pirma turėtų sudaryti skolininkams galimybę veiksmingai restruktūrizuotis ankstyvame etape ir išvengti nemokumo, nes tai mažintų bereikalingą gyvybingų įmonių likvidavimą. Tokios sistemos turėtų padėti užkirsti kelią darbo vietų praradimui ir praktinių žinių bei įgūdžių praradimui ir maksimaliai padidintų bendrą vertę kreditoriams, palyginti su tuo, ką jie gautų įmonės turto likvidavimo atveju arba kito geriausio alternatyvaus scenarijaus taikymo, kai nėra plano, atveju, taip pat savininkams ir visai ekonomikai (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-407/2020, 2020-07-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020; 2020-08-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1282-881/2020; 2021-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-244-450/2021, 2021-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-870-407/2021).

13.       Teisės doktrinoje restruktūrizavimas taip pat yra laikomas ekonomiškai ir socialiai vertingesniu mokumo problemų sprendimo būdu nei bankrotas, nes jis sudaro galimybes išsaugoti veikiančią įmonę, darbo vietas, mokesčių mokėtoją ir sutartinių santykių stabilumą. Su mokumo problemomis susidūrusių įmonių gelbėjimas turi svarbius socialinius tikslus, jis apima verslo ir darbo vietų išsaugojimą ilguoju laikotarpiu. Tai yra ekonomiškai ir socialiai reikšmingesnis tikslas, nei parduoti įmonės turtą dalimis bankroto procese (Remigijus Jokubauskas, Juridinių asmenų nemokumo procesas, monografija, 2021 m., p. 298).

14.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas aiškus restruktūrizavimo prioritetas ir šio proceso ekonominė reikšmė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ūkinės veiklos plėtra ir stabilumas - viena iš sėkmingo valstybės ekonomikos funkcionavimo ir visuomenės materialinės gerovės prielaidų. Restruktūrizuojamoms įmonėms tęsiant ūkinę komercinę veiklą, užtikrinamas mokesčių, kurie sudaro pagrindinę valstybės biudžeto pajamų dalį, surinkimas, sudaromos sąlygos išsaugoti darbo vietas, apsaugoti įmonių ir jų kreditorių interesus. Todėl finansinius sunkumus patiriančių ir ūkinės komercinės veiklos nenutraukusių įmonių veiklos išsaugojimas, pasitelkiant įvairias ekonomines ir organizacines priemones bei pasinaudojant kreditorių pagalba, laikytinas viešąjį interesą atitinkančiu ir dėl to prioritetiniu restruktūrizavimo proceso tikslu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-403/2019).

15.       JANĮ 3 straipsnio 2 punkte yra įtvirtintas kreditorių lygiateisiškumo principas, reiškiantis, kad panašaus pobūdžio reikalavimus turintiems kreditoriams suteikiamos lygios galimybės dalyvauti nemokumo procese, siekiant savo reikalavimų tenkinimo ir ginant kitas savo teises ir teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju šis lygiateisiškumo principas yra pažeidžiamas, kadangi, kaip nurodyta aukščiau, vienas kreditorius turi lemiamo sprendimo teisę, o į kitų kreditorių interesus nėra atsižvelgiama.

16.       Teismų praktikoje yra vienareikšmiai pripažįstama teismo pareiga būti aktyviam tais atvejais, kai restruktūrizavimo planas yra teikiamas tvirtinti teismui. Pavyzdžiui, kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo vaidmuo restruktūrizavimo plano svarstymo ir tvirtinimo procese neapsiriboja vien formaliu restruktūrizavimo plano, jo pateikimo teismui tvarkos atitikties įstatymo nuostatoms patikrinimu: teisminė mokumo atkūrimo procedūrų priežiūra, be kita ko, skirta restruktūrizavimo procedūrų racionaliam ir operatyviam naudojimui, kreditorių mažumos interesams užtikrinti.

17.       Spręsdamas restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą, teismas turi ne tik išanalizuoti restruktūrizavimo plano atitiktį ĮRĮ 12 straipsnio reikalavimams, bet ir įvertinti numatomų restruktūrizavimo priemonių turinį, ar jos yra realios, proporcingos, galinčios užtikrinti restruktūrizavimo tikslų - išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto - pasiekimą, ar šios priemonės, atitinka, be kita ko, kreditorių mažumos interesus ir pan., o restruktūrizavimo planui šių reikalavimų neatitinkant, tokio plano netvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94- 823/2020). Toks išaiškinimas reiškia ir teismo pareigą aiškintis, ar restruktūrizavimo plane numatytos priemonės padėtų išvengti bankroto ir kreditoriams atgauti savo reikalavimų patenkinimą, taigi ir tai, ar didžiausias bendrovės kreditorius pagrįstai atsisakė pritarti restruktūrizavimo plano projektui. Todėl priimtas 2024-01-12 kreditorių susirinkimo nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu pažeidžia esminius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, taip pat pačios bendrovės ir jos didžiosios dalies kreditorių interesus.

18.       Suinteresuotas asmuo RUAB ,,Dovyra‘‘ su skundu sutinka, prašo jį tenkinti. Pareiškėjos argumentai yra nuoseklūs ir aiškūs, o juos pagrindžia tiek atitinkamos teisės normos, tiek teismų praktikos išaiškinimai, todėl RUAB ,,Dovyra‘‘ jiems pritaria pilna apimtimi. Vadovaujantis JANĮ 1111 straipsnio nuostatomis, teismas turi teisę ir galimybę patvirtinti restruktūrizavimo planą net kreditorių grupėse restruktūrizavimo plano paveikiamiems kreditoriams nepritarus restruktūrizavimo plano projektui, restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas negali likti pasyvus, bet privalo imtis priemonių užtikrinti restruktūrizuojamos bendrovės ir jos kreditorių, balsavusių už pritarimą restruktūrizavimo plano projektą, interesus.

19.       Už restruktūrizavimo plano projektą balsavęs kreditorius VMI prie FM tokį sprendimą priėmė vadovaudamasi aiškia ir konkrečia Juridinių asmenų nemokumo ir fizinių asmenų bankroto procesuose priimamų sprendimų, susijusių su piniginių prievolių vykdymu, metodika, patvirtinta VMI prie FM viršininko 2020 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. VA-39 „Dėl Juridinių asmenų nemokumo ir fizinių asmenų bankroto procesuose priimamų sprendimų, susijusių su piniginių prievolių vykdymu, metodikos patvirtinimo“. Kaip paaiškinta VMI prie FM atsiliepime į skundą, VMI prie FM pritarė bendrovės restruktūrizavimo planui įvertinusi daugelį metodikoje įtvirtintų kriterijų, tame tarpe ir aplinkybę, kad bendrovė laiku moka einamuosius mokėjimus, kas rodo bendrovės galimybę pasiekti restruktūrizavimo tikslus. VMI prie FM pagrįstai darė akivaizdžią išvadą, jog bendrovė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, tai yra atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas – išsaugoti įmonę ne kaip formalų vienetą, o tokį, kuris realiai plėtoja ar gali plėtoti veiklą.

20.       Kreditoriui AB ,,Šiaulių bankas‘‘ jau ne pirmą kartą stabdant bendrovės restruktūrizavimo procesą, daugiau kaip pusę metų įmonė neturi galimybės imtis restruktūrizavimo plane numatytų priemonių ir vykdyti sėkmingą veiklą. Būtent dėl šio kreditoriaus veiksmų stabdoma galimybė dalyvauti projektuose ir taip gauti pajamų, kadangi nėra užtikrinama bendrovės teisinė padėtis. AB ,,Šiaulių bankas‘‘, atsisakydamas pritarti restruktūrizavimo plano projektui, nenurodė jokių tai paaiškinančių priežasčių ir tik savo atsiliepime į skundą pateikia tam tikrus teismą klaidinančius teiginius. Iš paties kreditoriaus pateiktų dokumentų matoma, kad bendrovė yra gyvybinga ir, nepaisant kreditoriaus stabdomo restruktūrizavimo proceso ir dėl to kylančių abejonių potencialiems užsakovams, iki šiol generuoja pajamas, kurios, patvirtinus restruktūrizavimo planą, be jokios abejonės didėtų. Nepaisant nutrauktų sutarčių su AB „Kauno energija“ (pastebėtina, kad taikos sutartis buvo sudaryta jau po 2023 m. lapkričio 17 d. akcininkų susirinkimo, kuriame buvo pritarta restruktūrizavimo planui, todėl atmestini bet kokie AB ,,Šiaulių bankas‘‘ nurodomi argumentai dėl tariamo nekorektiškumo), bendrovė iki šiol turi vykdytinas restruktūrizavimo plane nurodytas galiojančias sutartis, kurios patvirtina bendrovės galimybę vykdyti veiklą.

21.       Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2023-05-29 nutartimi patvirtintas RUAB „Dovyra“ kreditorių sąrašas ir bendra 2 618 999,85 Eur finansinių reikalavimų suma, tarp jų pirmos eilės kreditoriaus VSDFV Klaipėdos skyriaus 14 959,82 Eur finansinis reikalavimas.

22.       VSDFV Klaipėdos skyriuje 2023-12-29 gautas RUAB „Dovyra“ restruktūrizavimo administratoriaus UAB „Valnetas“ 2023-12-28 pranešimas apie 2024-01-12 šaukiamą RUAB „Dovyra“ kreditorių susirinkimą; 2024-01-04 gautas RUAB „Dovyra“ restruktūrizavimo plano projektas. RUAB „Dovyra“ restruktūrizavimo administratorius 2 – uoju darbotvarkės klausimu „Dėl pritarimo RUAB „Dovyra“ restruktūrizavimo planui“ pateikė siūlymą „pritarti pateiktam restruktūrizuojamos UAB „Dovyra“ restruktūrizavimo planui, įpareigoti nemokumo administratorių UAB „Valnetas“ pateikti šį restruktūrizavimo planą Šiaulių apygardos teismui tvirtinti“.

23.       Naujai parengtame RUAB „Dovyra“ restruktūrizavimo plano projekte: 1) nėra nurodyta restruktūrizavimo proceso administravimo išlaidų sąmata (JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 14 punktas), tik abstrakčiai nurodyta, kad administravimo išlaidas sudarys: restruktūrizavimo administravimo išlaidos pagal poreikį (faktą), juridinės paslaugos – pagal faktą, pagal pasirašytą juridinių paslaugų teikimo sutartis, vadovaujantis darbų atlikimo aktais, pateiktas apmokėjimui sąskaitas – faktūras, atstovavimui civilinėse bylose bei pažymėta, kad šios išlaidos „yra priskaičiuotos prie veiklos sąnaudų ir bendrovė įsipareigoja jas apmokėti“; 2) nėra numatyta, kad bendrovė mokės visus einamuosius mokėjimus (JANĮ 28 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina ir tai, kad restruktūrizavimo plane numatyta, jog vienas iš restruktūrizuojamų skolų apmokėjimo šaltinių yra gautinos sumos; pradelstos debitorinės skolos, lyginant 2022-12-31 su 2023-10-23, išaugo 53 791,74 Eur, tačiau plane nėra numatyta, kokių veiksmų planuojama imtis debitorinių skolų išieškojimui; 3) numatytos priemonės, kuriomis siekiama išvengti ilgalaikio bendrovės nemokumo, yra abstrakčios, formalaus pobūdžio, pvz. „mažinamos bendrovės einamosios išlaidos“, nepateikti pagrįsti skaičiavimai ar argumentai kaip pasirinktos priemonės gerins bendrovės finansinę būklę.

24.       VSDFV Klaipėdos skyrius 2024-01-11 raštu Nr. (8.2E) DV_S-2462 „Dėl dokumentų UAB „Dovyra“ restruktūrizavimo byloje pateikimo“ restruktūrizavimo administratoriui pateikė balsavimo raštu biuletenį, kuriame nurodyta, kad skyrius 2 – uoju darbotvarkės klausimu balsuoja „prieš“ administratoriaus siūlomą sprendimo projektą „pritarti pateiktam restruktūrizuojamos UAB „Dovyra“ restruktūrizavimo planui, įpareigoti nemokumo administratorių UAB „Valnetas“ pateikti šį restruktūrizavimo planą Šiaulių apygardos teismui tvirtinti“ bei šio balsavimo raštu biuletenio Priedą Nr. 1, kuriame nurodyta, kad palaikomi tie patys balsavimo „prieš“ argumentai, kurie pateikti 2023-12-05 vykusiam RUAB „Dovyra“ kreditorių susirinkimui.

25.       VSDFV Klaipėdos skyriuje 2024-01-16 gautas 2024-01-12 vykusio RUAB „Dovyra“ kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 3, kuriame nurodyta, kad 2 – uoju darbotvarkės klausimu „Dėl pritarimo RUAB „Dovyra“ restruktūrizavimo planui“ sprendimas nepriimtas. „Prieš“ sprendimo projektą „pritarti pateiktam restruktūrizuojamos UAB „Dovyra“ restruktūrizavimo planui, įpareigoti nemokumo administratorių UAB „Valnetas“ pateikti šį restruktūrizavimo planą Šiaulių apygardos teismui tvirtinti“ balsavo 70,20 proc. kitų kreditorių grupės (599.964,17 balsai) ir 100 proc. kreditorių grupės, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka (1 878 104,50 balsai).

26.       Teisės doktrinoje restruktūrizavimo planas apibrėžiamas kaip planas, kuriuo skolininko verslo finansinė padėtis ir gyvybingumas gali būti atkuriami užtikrinant galimai didžiausią kreditorių reikalavimų patenkinimą ir tai būtų naudingiau nei likviduoti skolininką. Iš esmės restruktūrizavimo planas yra skolininko ir kreditorių bei kitų suinteresuotų asmenų susitarimas ir jam priimti reikia kreditorių ir kitų suinteresuotų asmenų (pavyzdžiui, savininkų) balsų daugumos (R. J., Juridinių asmenų nemokumo procesas, monografija, 2021 m., p. 313–314).

27.       Pareiškėjos skunde formaliai nurodyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu akivaizdžiai pažeidžia tiek esminius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, tiek restruktūrizavimo plano projektui pritarusių kreditorių ir pačios įmonės interesus. Pareiškėjas skundu neįrodinėja, kad RUAB „Dovyra“ restruktūrizavimo plano projektas atitinka JANĮ nustatytus reikalavimus. Manytina, kad pateiktas RUAB „Dovyra“ restruktūrizavimo plano projektas neatitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 14 – 15 punktuose nustatytų reikalavimų. Tam, kad restruktūrizavimo procesas būtų sėkmingas, neužtenka vien formalaus restruktūrizavimo plano patvirtinimo, pirmiausia būtina, kad šis procesas padėtų atkurti juridinio asmens mokumą ir sumažintų įsiskolinimus kreditoriams, priemonės finansiniams sunkumams įveikti turi būti suformuluotos ir pateikiamos nuodugniai, nedeklaratyviai, ekonomiškai pagrįstos ir realios, praktiškai įgyvendinamos.

28.       JANĮ 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nemokumo administratorius arba juridinio asmens vadovas restruktūrizavimo plano projektą, kuriam pritarta šio įstatymo 106, 107 arba 1111 straipsniuose nustatyta tvarka, ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos turi pateikti teismui. Teismas nemokumo administratoriaus arba juridinio asmens vadovo prašymu, jeigu tam pritaria kreditorių susirinkimas ir pagrindžiama akivaizdi pažanga svarstant restruktūrizavimo plano projektą, turi teisę pratęsti restruktūrizavimo plano projekto pateikimo teismui terminą. Bendras restruktūrizavimo plano projekto pateikimo teismui terminas negali viršyti 6 mėnesių nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos (JANĮ 110 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 dalys).

29.       2023-02-23 įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. nutartimi iškelta restruktūrizavimo byla UAB „Dovyra“ ir nustatytas keturių mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, parengti ir pateikti teismui tvirtinti UAB ,,Dovyra“ restruktūrizavimo planą. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 21 nutartyje nurodyta, kad JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą, jeigu teismas nepatvirtina restruktūrizavimo plano. Tačiau teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsisakytina patvirtinti restruktūrizavimo planą dėl to, kad jis neatitinka JANĮ reikalavimų, nevertinant restruktūrizavimo turinio ir galimybės UAB „Dovyra“ įgyvendinti restruktūrizavimo planą, suteikia galimybę iš naujo svarstyti šį klausimą kreditorių susirinkime ir iki 2023 m. rugsėjo 21 d. pateikti restruktūrizavimo planą teismui tvirtinti. Nustatytu terminu nepateikus restruktūrizavimo plano, UAB „Dovyra“ restruktūrizavimo byla bus nutraukta (JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e-953-798/2023 palikta iš esmės nepakeista Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartis, kuria nepatvirtintas RUAB „Dovyra“ restruktūrizavimo planas, panaikintas 2023 m. birželio 22 d. RUAB „Dovyra“ kreditorių susirinkimo 2 – uoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas ir perduotas klausimas dėl pritarimo atsakovės restruktūrizavimo planui spręsti RUAB „Dovyra“ restruktūrizavimo plano paveikiamiems kreditoriams grupėse iš naujo bei įpareigoti nemokumo administratorę UAB „Valnetas“ iki 2023 m. spalio 28 d. pateikti teismui tvirtinimui restruktūrizavimo planą.

30.       Pažymėtina, kad teismui iki nustatyto termino (2023 m. spalio 28 d.) RUAB „Dovyra“ restruktūrizavimo plano projektas, kuriam pritarta šio JANĮ 106 ir 107 straipsniuose nustatyta tvarka, nebuvo pateiktas. LITEKO VEP duomenimis, teisėjos Linos Muchtarovienės 2023-10-10 rezoliucija RUAB „Dovyra“ terminas pateikti teismui restruktūrizavimo planą pratęstas iki 2023-11-15, teisėjos 2023-11-15 rezoliucija RUAB „Dovyra“ terminas pateikti teismui restruktūrizavimo planą pratęstas iki 2023-12-01, teisėjos 2023-12-21 rezoliucija RUAB „Dovyra“ terminas pateikti teismui restruktūrizavimo planą pratęstas iki 2024-01-15. Atsižvelgiant į tai, kad yra pasibaigęs JANĮ numatytas maksimalus 6 mėnesių restruktūrizavimo plano projekto pateikimo teismui terminas, nėra gautas kreditorių susirinkimo pritarimas dėl restruktūrizavimo plano projekto pateikimo teismui termino pratęsimo, skundo dėl 2024-01-12 vykusiame RUAB „Dovyra“ kreditorių susirinkime priimto sprendimo 2 – uoju darbotvarkės klausimo išnagrinėjimas nesukels jokių pasekmių, kadangi teismas (per JANĮ 110 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą negavęs RUAB „Dovyra“ restruktūrizavimo plano projekto) turėtų spręsti klausimą dėl UAB „Dovyra“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo.

31.       Restruktūrizavimo procesą reglamentuojantis įstatymas aiškiai nustato konkrečius restruktūrizavimo plano projekto rengimo bei pateikimo tvirtinti teismui terminus. Taip pat aiškiai nustato ir pasekmes, kylančias restruktūrizavimo plano projekto nepateikus įstatyme nustatytais terminais. JANĮ 114 straipsnio 1 dalies formuluotė yra imperatyvi – teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą, jeigu yra nors vienas iš šių pagrindų, tame tarpe, kai nustatytais terminais nepateikiamas restruktūrizavimo planas.

32.       Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama užtikrinti kreditorių interesus, kadangi nuo nutarties iškelti nemokumo (restruktūrizavimo) bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo (restruktūrizavimo) bylą įsiteisėjimo dienos, be kita ko, draudžiama: vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą; išieškoti skolas iš juridinio asmens; įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurie tenkina abi šias sąlygas: atsirado iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas; skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos; nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą (JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1-5 punktai). Todėl restruktūrizavimo plano projekto parengimo ir pateikimo teismui tvirtinti laikotarpis negali būti neapibrėžtas ir ištęstas laike, priešingu atveju, restruktūrizavimo procesas galėtų taptų tik priemone atitolinti bankroto procesą ir sudarytų galimybę piktnaudžiauti restruktūrizavimo procese restruktūrizuojamo juridinio asmens statusą įgijusiam juridiniam asmeniui JANĮ suteikiamomis lengvatomis.

33.       Taip pat dėl šių priežasčių tiek restruktūrizavimo administratorius, tiek restruktūrizuojamo juridinio asmens vadovas privalo veikti sąžiningai ir apdairiai bei laikytis JANĮ nustatytų terminų. Teismas, spręsdamas tokio termino pratęsimo klausimą, yra saistomas JANĮ 110 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų – tokiam prašymui turi būti pritaręs kreditorių susirinkimas ir pagrindžiama akivaizdi pažanga svarstant restruktūrizavimo plano projektą (Lietuvos apeliacinio teismo 2024-01-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-95-467/2024).

34.       Suinteresuotas asmuo VMI prie LR FM su skundu sutinka, prašo jį tenkinti. Nurodė, kad pagal VMI prie FM apskaitomas prievoles ir vykdomuosius raštus nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienai RUAB „Dovyra“ Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams buvo skolinga 34 220,88 Eur, iš viso bendrovė kreditoriams skolinga 2 618 999,85 Eur.

35.       VMI prie FM, balsuodama raštu, dalyvavo 2024 m. sausio 12 d. kreditorių susirinkime ir išreiškė nuomonę dėl bendrovės restruktūrizavimo plano tvirtinimo - pritarė bendrovės restruktūrizavimo plano tvirtinimui. VMI prie FM nuolaidų (lengvatų) taikymą restruktūrizuojamam juridiniam asmeniui reglamentuoja Juridinių asmenų nemokumo ir fizinių asmenų bankroto procesuose priimamų sprendimų, susijusių su piniginių prievolių vykdymu, metodika, patvirtinta VMI prie FM viršininko 2020 m. gegužės 15 d. įsakymų Nr. VA-39 „Dėl Juridinių asmenų nemokumo ir fizinių asmenų bankroto procesuose priimamų sprendimų, susijusių su piniginių prievolių vykdymu, metodikos patvirtinimo‘‘. Nuolaidos (lengvatos) restruktūrizuojamam juridiniam asmeniui tikslingumas vertinamas pagal Metodikos 25 punkte nurodytus kriterijus. Metodikos 27 punkte nurodoma, kad tais atvejais, kai pagal Metodikos 25 punkte numatytus kriterijus restruktūrizavimo plano projektui skiriama 7 ir daugiau taškų, VMI prie FM priima sprendimą pritarti restruktūrizavimo plano projektui.

36.       VMI prie FM pritarė bendrovės restruktūrizavimo planui įvertinusi, kad: nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos bendrovė laiku teikia atitinkamų mokesčių deklaracijas ir sumoka einamuosius mokėjimus; bendrovės mokėtini įsipareigojimai sudaro 97,5 procentų ir daugiau balansinio turto vertės; bendrovė prireikus planuoja parduoti turtą, kurį realizavus būtų galimybė atsiskaityti su kreditoriais. 2022-12-31 balanso duomenimis bendrovės turtas sudaro 3 008 747,00 Eur. Restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metu numatoma parduoti turtą, kurio balansinė vertė 472 151,95 Eur. Bendrovė yra gyvybinga: turi galiojančias veiklos sutartis (restruktūrizavimo plano lentelė Nr. 15); PVM deklaracijose pateikti duomenys, kad laikotarpiu nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos prekių tiekimo ir paslaugų teikimo sandoriai sudaro vidutiniškai 71 336,00 Eur per mėnesį. Iš pateikto restruktūrizavimo plano akivaizdu, kad įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, tai yra atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas — išsaugoti įmonę ne kaip formalų vienetą, o tokį, kuris realiai plėtoja ar gali plėtoti veiklą.

37.       Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog restruktūrizavimo plano tvirtinimo procesas neturi apsiriboti tik procedūrine teismine patikra, t. y. iš esmės nevertinant restruktūrizavimo plano turinio, šiame plane parengto verslo plano restruktūrizavimo laikotarpiui pagrįstumo, išsamumo ir realumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-94-823/2020). Priešingas tokios aplinkybės vertinimas neleistų užtikrinti restruktūrizavimo proceso tikslų arba toks vertinimas sudarytų prielaidas restruktūrizavimo institutu naudotis ne pagal paskirtį. Teismas vertina, ar numatomos priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą ir tiek sumažinti įsiskolinimus, tiek išsaugoti bendrovės konkurencingumą. Tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010). Vadovaujantis JANĮ 111 1 straipsnio nuostatomis, nuo 2021-07-15 teismas savo iniciatyva gali patvirtinti restruktūrizavimo planą.

38.       Suinteresuotas asmuo AB ,,Šiaulių bankas‘‘ su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad bankas yra didžiausias atsakovo hipotekos kreditorius. 2023-05-29 Šiaulių apygardos teismo nutartimi buvo patvirtintas 1 691 809,53 Eur banko finansinis reikalavimas restruktūrizavimo byloje, iš kurio hipoteka užtikrintas reikalavimas sudaro 1 106 805,18 Eur, ir II - os eilės reikalavimas - 585 004,35 Eur. 2023-06-22 įvyko atsakovo kreditorių susirinkimas, kuriame 2-uoju darbotvarkės klausimu buvo svarstoma dėl pritarimo atsakovo restruktūrizavimo planui. Dėl procedūrinių pažeidimų nurodytas atsakovo kreditorių susirinkimo nutarimas buvo panaikintas 2023-08-21 Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-219-569/2023 (ši nutartis buvo palikta galioti 2023-09-28 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.e2-953-798/2023).

39.       2024-01-12 d. įvyko dar vienas atsakovo kreditorių susirinkimas, kuriame 2-uoju darbotvarkės klausimu buvo svarstoma dėl pritarimo atsakovo restruktūrizavimo planui. „Už“ nurodytą nutarimą balsavo 29,79 proc. kitų kreditorių grupės kreditorių (254 609,76 balsai), „Prieš“ nutarimo projektą balsavo 70,20 proc. kitų kreditorių grupės kreditorių (599 964,17 balsai). „Prieš“ nutarimo projektą taip pat balsavo ir 100 proc. kreditorių grupės, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka, kreditorių (1 087 104,50 balsai). Tokiu būdu nurodytu darbotvarkės klausimu atsakovo kreditoriai nusprendė nepritarti pateiktam atsakovo restruktūrizavimo planui.

40.       Bankas, kaip didžiausias atsakovo hipotekos kreditorius, nesutiko ir nepritarė pateiktam restruktūrizavimo planui, todėl balsavo ,,prieš” pateiktą nutarimo projektą. Restruktūrizavimo plane nurodyta informacija neatitinka realios situacijos, pateikta informacija yra nekorektiška, nepatikima ir klaidinanti atsakovo kreditorius. Restruktūrizavimo plane nurodomas galiojančių sutarčių sąrašas (plano 5.2. p. Lentelė Nr. 15), kuriame numatyta sutarčių kaina yra 3 029 273,40 Eur (su PVM). Iš šių sutarčių, nurodytų kaip galiojančių, keturios sutartys su AB „Kauno energija“ yra nutrauktos (pagrindas – 2023-12-07 d. taikos sutartis). Sutarčių, kurios nutrauktos, kaina yra 2 567 610 Eur, o tai sudaro net 84,8 proc. sumos nuo viso pateikto sutarčių sąrašo. Plane nėra pateikta informacija, kad sutartys su AB „Kauno energija“ yra nutrauktos. Atsižvelgiant į tai, RUAB ,,Dovyra‘‘ negaus numatytų pardavimo pajamų už darbų vykdymą, o tai įtakos restruktūrizavimo plane paskaičiuotą ir pateiktą piniginių srautų ataskaitą (plano 5.3. p. Lentelė Nr. 17). Ataskaitoje numatoma, kad per 2024 m. atsakovo pardavimų pajamas sudarys 5,05 mln. Eur, uždirbta EBITDA 248 005 Eur, kas, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, susijusias su sutarčių nutraukimu, yra objektyviai neįmanoma.

41.       Likusios galiojančios įmonės sutartys su AB „Panevėžio energija“ (281 930 Eur (su PVM), sutarties galiojimo data 2024-03-03), AB “Šiaulių energija” (45 738 Eur (su PVM), sutarties galiojimo data 2023-12-31), AB „Panevėžio energija“ (133 995,40 Eur (su PVM), sutarties galiojimo data 2023-12-29) yra nedidelės apimties ir, vertinant pateiktą atsakovo piniginių srautų ataskaitą skaitine išraiška, įtaka planuojamai uždirbti EBITDA būtų labai maža, taigi, darytina išvada, kad planuojama uždirbti EBITDA nebūtų pakankama kreditorinių įsipareigojimui dengimui.

42.       Restruktūrizavimo plane nėra pateikta informacijos apie 2023 m. atsakovo finansinę būklę. Iš bankui pateiktų 2023-09-30 įmonės balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonė gavo 693 695,00 Eur pardavimo pajamų, patyrė 410 315,00 Eur nuostolį, nuosavas kapitalas yra neigiamas ir siekia - 357 389,00 Eur. Tokiu būdu įmonės įsipareigojimai viršija turto vertę,  pardavimų pajamos ženkliai sumažėjusios ir 2023-09-30 duomenimis pardavimų pajamos sudaro tik 9,8 proc. nuo viso gautų 2022 m. pardavimo pajamų (4,19 mln. Eur).

43.       Restruktūrizavimo plane nepateikiama detali informacija apie realias galimybes susigrąžinti skolas iš RUAB ,,Dovyra‘‘ debitorių, nenumatyta debitorių skolinių įsipareigojimų dengimo tvarka ir terminai, nepasisakyta apie debitoriaus (su atsakovu susijusios įmonės) UAB ,,Šiaulių dujotiekio statyba” 931 874,06 Eur sumos grąžinimo realumą. UAB ,,Šiaulių dujotiekio statyba” iškelta restruktūrizavimo byla, ši įmonė susiduria su sunkumais vykdant skolinius įsipareiogjimus, tikėtina, kad įmonė yra nemoki. UAB ,,Šiaulių dujotiekio statyba” skola siekia net 87,7 roc. nuo visų debitorinių skolų sumos (1 062 432,53 Eur), o ši aplinkybė daro esminę įtaką bendrovės kreditorinių įsipareigojimui mažinimui. RUAB ,,Dovyra‘‘ finansinė būklė nuosekliai blogėja, įmonės sunkumai nėra laikino pobūdžio, kad įmonės restruktūrizavimo priemonėmis būtų galima šiuos sunkumus įveikti. 

44.       Pareiškėjos skunde teigiama, kad RUAB ,,Dovyra‘‘ kreditorių susirinkimo nutarimas 2-uoju darbotvarkės klausimu akivaizdžiai pažeidžia tiek esminius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, tiek restruktūrizavimo plano projektui pritarusių kreditorių ir pačios įmonės interesus. Tačiau tokie argumentai yra deklaratyvūs, nes skunde nėra konkrečios argumentacijos, kokiu būdu skundžiamas atsakovo kreditorių susirinkimo nutarimas pažeidžia restruktūrizavimo plano projektui pritarusių kreditorių ir pačios bendrovės interesus, prie skundo nepridedama jokių tai patvirtinančių įrodymų.

45.       Rengiant ir pravedant 2024-01-12 d. kreditorių susirinkimą, nebuvo pažeista susirinkimų šaukimo ir dalyvavimo juose tvarka. Kreditorių susirinkime buvo kvorumas, nutarimai susirinkimo darbotvarkės klausimais buvo priimti susirinkime dalyvaujančių paveikiamų kreditorių balsų dauguma. Visi kreditoriai tinkamai buvo informuoti apie šaukiamą susirinkimą, jo darbotvarkę, turėjo teisę pasiūlyti savo nutarimo projektus, balsuoti susirinkime ir kitaip įgyvendinti savo teises. Priimant skundžiamą nutarimą, nebuvo padaryti jokie procedūriniai pažeidimai – apie pažeidimus nenurodoma ir pareiškėjo skunde. Kreditorių susirinkimo nutarimas 2-uoju darbotvarkės klausimu procedūrine prasme yra teisėtas ir atitinka įstatymo reikalavimus.

46.       Esminis dėmesys skunde akcentuojamas į tai, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas ir restruktūrizavimo planui nebuvo pritarta 2 didžiausių kreditorių – banko ir VSDFV Klaipėdos teritorinio skyriaus balsais, o tai, pareiškėjos įsitikinimu, daro nutarimą neteisėtu, nes negali būti toleruojama situacija, kai vienas kreditorius užkerta kelią sėkmingam restruktūrizavimo procesui, nors bendras kreditorių skaičius yra net 55 ir likusieji kreditoriai nebetenka galimybės atgauti savo reikalavimų patenkinimą. Tokie skundo argumentai laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais, o pareiškėjos nuomonė, jog restruktūrizavimo planas yra pagrįstas ir realus, turėtų būti vertinama kritiškai. Tiek sėkmingas bendrovės restruktūrizavimo plano įgyvendinimas, tiek visų kreditorių reikalavimų patenkinimas yra neįmanomas dėl bendrovės blogos finansinės padėties ir objektyvių išorės veiksnių, o pats planas neatitinka JANĮ 104 str. numatytų reikalavimų.

47.       Tai, kad nutarimas 2-uoju susirinkimo darbotvarkės klausimu buvo priimtas didžiausių kreditorių, įskaitant banką, balsų dauguma, negali būti laikoma procedūriniu pažeidimu, nes dalyvavimas ir balsavimas kreditorių susirinkimuose yra vienas iš kreditorių teisių įgyvendinimo būdų restruktūrizavimo procese. Įstatymas suteikia teisę įmonės kreditorių susirinkimui spręsti visus esminius su restruktūrizuojamos įmonės veikla susijusius klausimus, o kreditoriams dalyvauti kreditorių susirinkimuose, teikti pasiūlymus, ginti savo reikalavimus, dėl kiekvieno kreditorių susirinkimo darbotvarkėje įrašyto sprendimo projekto balsuoti iš anksto raštu arba, jeigu tokia galimybė sudaroma, elektroninių ryšių priemonėmis (JANĮ 44 str., 43 str., 51 str.). JANĮ 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kreditorių susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Taigi, šiuo atveju 2024-01-12 d. kreditorių susirinkimo nutarimas yra teisėtas, galiojantis, priimtas nepažeidžiant JANĮ nuostatų. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad aplinkybė, jog kreditorių sprendimų priėmimą nulemia dominuojantis vienas kreditorius, net kai kiti likę kreditoriai nepritaria tokiam nutarimui, savaime nereiškia įstatyme nustatytos kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimo tvarkos pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-606/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1635-241/2020).

48.       Patvirtinus restruktūrizavimo planą, būtų iškreipta restruktūrizavimo proceso paskirtis ir tikslai, nes būtų pratęstas iš esmės nemokaus juridinio asmens, verslo subjekto egzistavimas, taip dar labiau didinant atsakovo įsiskolinimus ir pažeidžiant kreditorių interesus. Įstatymas juridinio asmens restruktūrizavimo procesą apibrėžia kaip visumą JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 d. 10 p.). Restruktūrizavimo proceso, kaip įmonės veiklos pertvarkymo bei jos įsipareigojimų kreditoriams modifikavimo, prigimtis lemia tam tikro pačios įmonės dalyvių ir kreditorių susitarimo būtinybę. Restruktūrizavimo procesas neįmanomas be reikalavimų daugumą turinčių kreditorių pritarimo, o kreditorių pritarimas galimas tik tuo atveju, kai restruktūrizavimo planas yra pakankamai realus ir įgyvendintinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2013; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550-687/2015).

49.       Šiuo atveju akivaizdu, kad be 2 didžiausių atsakovo kreditorių banko ir VSDFV Klaipėdos teritorinio skyriaus pritarimo ir palaikymo restruktūrizavimo planas nebus įgyvendintas. Bankas nemato jokių objektyvių prielaidų, kurios leistų daryti išvadą apie restruktūrizavimo plano įgyvendinimo galimybę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai parengtam restruktūrizavimo plano projektui nepritaria įstatyme nustatyta kreditorių dauguma, restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas neturi teisės ex officio kištis į restruktūrizavimo plano projekto, kuris tenkintų visų kreditorių interesus, parengimo procesą ir jo pateikimą teismui tvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2012), t. y. restruktūrizavimo plano (jo pakeitimų) tvirtinimas negalimas, jei planas (jo pakeitimai) neturi įstatyme nustatytos kreditorių daugumos palaikymo. Taip pat ir JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodyta, jog teismas netvirtina restruktūrizavimo plano, jeigu restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto.

50.       Banko nuomone, pagal šiuo metu RUAB ,,Dovyra‘‘ susidariusią finansinę situaciją, nesugebėjimą vykdyti prievolių kreditoriams ilgą laiką, pernelyg didelius įsiskolinimus bankui, VSDFV biudžetui, turto ir skolinių įsipareigojimų santykį, bendrovei turėtų būti iškelta bankroto byla. Bankroto bylos iškėlimas apsaugotų tiek kreditorių, tiek ir pačios įmonės interesus. 

51.       Suinteresuotas asmuo UAB ,,Ignitis‘‘ su skundu sutinka, prašo jį tenkinti. RUAB „Dovyra“ įsiskolinimas UAB „Ignitis“ siekia 76 227,14 Eur. Bendrovė, balsuodama raštu 2024-01-12 kreditorių susirinkime, pritarė RUAB ,,Dovyra‘‘ restruktūrizavimo plano tvirtinimui. Pagal JANĮ 55 straipsnio 2 dalies 4 dalį teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus. Taigi, kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimas gali būti panaikintas keliais savarankiškais pagrindais: 1) jeigu sprendimas priimtas pažeidžiant JANĮ nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui (procedūrinis pažeidimas); 2) sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus (materialinis pažeidimas).

52.       Sutiktina su skunde išdėstyta pozicija, kad vienam kreditoriui nemotyvuotai atsisakius pritarti restruktūrizavimo planui, kas lemia viso restruktūrizavimo proceso nesėkmę, bylą nagrinėjantis teismas negali likti pasyvus, atsižvelgiant į viešąjį interesą, restruktūrizavimo proceso tikslus bei šio proceso prioritetą prieš bankroto procesą. Restruktūrizavimo planas alternatyviai gali būti patvirtintas JANĮ 1111 straipsnio 2 dalies pagrindu. JANĮ 1111 straipsnis reglamentuoja restruktūrizavimo plano tvirtinimą tuo atveju, kai šiam planui nepritaria juridinio asmens dalyviai arba plano paveikiamų kreditorių grupės.

53.       Modernioje nemokumo teisėje restruktūrizavimas pripažįstamas kaip prioritetinis mokumo problemų sprendimo būdas. Restruktūrizavimo tikslas yra padidinti galimą grąžą kreditoriams, užtikrinant geresnį rezultatą, negu skolininką likviduojant, ir išlaikant gyvybingą verslą, kaip priemonę išlaikyti darbo vietas darbuotojams ir rinką tiekėjams (UNCITRAL, Legislative Guide on Insolvency Law, 2005, p. 209). Restruktūrizavimo, kaip prioritetinio įmonių nemokumo problemų sprendimo būdo, taikymas pripažįstamas ir Europos Parlamento ir Tarybos 2019 m. birželio 20 d. direktyvoje (ES) 2019/1023 dėl prevencinio restruktūrizavimo sistemų, skolų panaikinimo ir draudimo verstis veikla ir priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumui didinti, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2017/1132. Šioje direktyvoje nurodoma, kad prevencinio restruktūrizavimo sistemos visų pirma turėtų sudaryti skolininkams galimybę veiksmingai restruktūrizuotis ankstyvame etape ir išvengti nemokumo, nes tai mažintų bereikalingą gyvybingų įmonių likvidavimą. Tokios sistemos turėtų padėti užkirsti kelią darbo vietų praradimui ir praktinių žinių bei įgūdžių praradimui ir maksimaliai padidintų bendrą vertę kreditoriams, palyginti su tuo, ką jie gautų įmonės turto likvidavimo atveju arba kito geriausio alternatyvaus scenarijaus taikymo, kai nėra plano, atveju, taip pat savininkams ir visai ekonomikai.

54.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorių teisės restruktūrizavimo byloje ginamos, be kita ko, teismui sprendžiant dėl pateikto restruktūrizavimo plano tvirtinimo – kreditorių mažumos teisės turėtų būti apsaugotos per restruktūrizavimo plano tvirtinimo procedūrą, teismui užtikrinant, kad jų teisinė padėtis įgyvendinant planą nebūtų blogesnė, palyginti su ta, kuri būtų, jei įmonei būtų iškelta bankroto byla. Teismas restruktūrizavimo plano tvirtinimo stadijoje turėtų patikrinti, ar restruktūrizavimo plane nustatytos priemonės yra proporcingos restruktūrizavimo tikslui, ar nėra neproporcingai ribojami ir pažeidžiami prieštaraujančių restruktūrizavimo plano projektui kreditorių interesai. Teismo vaidmuo restruktūrizavimo plano (pakeitimų) svarstymo ir tvirtinimo procese neapsiriboja vien formaliu restruktūrizavimo plano (pakeitimų), jo pateikimo teismui tvarkos atitikties įstatymo nuostatoms patikrinimu: teisminė mokumo atkūrimo procedūrų priežiūra, be kita ko, skirta restruktūrizavimo procedūrų racionaliam ir operatyviam naudojimui, kreditorių mažumos interesams užtikrinti. Todėl susiklosčiusi situacija restruktūrizuojamos UAB „Dovyra“ restruktūrizavimo byloje, kai laikinus finansinius sunkumus patirianti įmonė dėl didžiojo kreditorio veiksmų gali tapti nemoki, yra ydinga ir netoleruotina.

55.       Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į skundą nepateikė.

 

Skundas netenkintinas.

 

56.       Iš bylos duomenų matyti, kad 2024 m. sausio 12 d. vyko restruktūrizuojamos UAB ,,Dovyra‘‘ kreditorių susirinkimas. Administratoriaus pateiktame nutarimo projekte 2-uoju darbotvarkės klausimu buvo siūloma pritarti pateiktiems restruktūrizuojamos UAB ,,Dovyra‘‘ restruktūrizavimo plano patvirtinimui, įpareigoti restruktūrizavimo administratorių pateikti šį restruktūrizavimo planą Šiaulių apygardos teismui tvirtinti. Suskaičiavus balsus nustatyta, kad ,,Už‘‘ – 254 609,76 balsai (29,79 proc. kitų kreditorių grupės); ,,Prieš‘‘ – 599 964,17 balsai (70,20 proc. kitų kreditorių grupės); ,,Prieš‘‘ – 1 087 104,50 balsai (100 proc. kreditorių grupės, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka).   

57.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl kreditorių susirinkimų nutarimų teismas atlieka procedūrinio pobūdžio patikrą, t. y. nagrinėja ar susirinkimo sušaukimo, balsavimo ar kitų veiksmų atlikimo tvarka nebuvo pažeista. Kadangi restruktūrizavimo procedūrose nemažai klausimų iš esmės yra ne teisinio, bet išimtinai ūkinio-komercinio pobūdžio, tai teisminė kreditorių susirinkimų nutarimų turinio patikra gali būti atliekama tik gana ribotai. Kreditorių susirinkimo nutarimų turinio teisėtumo klausimus teismai gali nagrinėti tik tada, kai tai tiesiogiai nurodyta įstatyme arba kai su nutarimų turinio teisėtumu siejami pažeidimai yra akivaizdūs. Akivaizdžiais pažeidimais laikytini tokie, kuriais pažeidžiamos imperatyviosios įstatymų nuostatos ar kurie prieštarauja viešajai tvarkai arba jais akivaizdžiai pažeidžiami bendrieji teisės principai (CK 1.5 straipsnis). Taigi tokių klausimų nagrinėjimas teisme galimas tik išimtiniais atvejais ir tik tada, jei jie nėra išimtinai ekonominio pobūdžio, todėl galima teisinė nutarimų turinio patikra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2011).

58.       Pagal formuojamą teismų praktiką, iškėlus įmonės restruktūrizavimo bylą teisme, kitas įmonės restruktūrizavimo bylos nagrinėjimo etapas – įmonės restruktūrizavimo plano patvirtinimas. JANĮ 107 straipsnio 1 dalis numato, kad restruktūrizavimo plano projektui turi pritarti restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai grupėse. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad laikoma, jog kreditoriai pritarė restruktūrizavimo plano projektui, jeigu kiekvienoje kreditorių grupėje restruktūrizavimo plano projektui pritarė restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 visų teismo patvirtintų šios grupės kreditorių reikalavimų sumos. Suformuotoje tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal anksčiau galiojusį Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (dabar – pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo) teisinį reglamentavimą, pritarti ar nepritarti restruktūrizavimo plano projektui, yra kreditorių prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2013-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2154/2013). Kreditorius turi teisę laisvai apsispręsti ir nevaržomai išreikšti savo valią dėl įmonės tolesnio teisinio likimo – pritarti restruktūrizavimo planui ar nepritarti.  

59.       Pareiškėja ginčija kreditorių susirinkimo nutarimą dėl pritarimo restruktūrizavimo plano patvirtinimui ir prašo vertinti kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą ne dėl procedūrinių atitikimų norminių aktų reikalavimams, bet todėl, kad nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu akivaizdžiai pažeidžia tiek esminius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, tiek restruktūrizavimo plano projektui pritarusių kreditorių ir pačios įmonės interesus. Toks pareiškėjos reikalavimas prieštarauja aktualiai formuojamai teismų praktikai, kad iki plano tvirtinimo nagrinėjimo teisme kreditoriai negali teismine tvarka ginčyti tarpinių restruktūrizavimo svarstymo ir tvirtinimo veiksmų dėl reikalavimų, susijusių su restruktūrizavimo plano tinkamumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-14 nutartis cicilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2011), restruktūrizavimo plano projekto ekonominio pagrįstumo įvertinimas nėra proceso, pradėto apskundus kreditorių susirinkimo nutarimą dėl nepritarimo restruktūrizavimo plano projektui, dalykas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-09-12 nutartis civilinėjė byloje Nr. 2-2154/2013).

60.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad tik restruktūrizavimo plano tvirtinimo teisme stadijoje teismas vertina kreditorių prieštaravimus restruktūrizavimo plano projektui, patikrina, ar restruktūrizavimo plane numatytos priemonės yra proporcingos restruktūrizavimo tikslui, ar nėra neproporcingai ribojami ir pažeidžiami prieštaravimus dėl plano tvirtinimo išreiškusių kreditorių interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2015). Todėl restruktūrizavimo plano ekonominio pagrįstumo ar kreditorių teisių pažeidimo vertinimas aktualus tik restruktūrizavimo plano tvirtinimo teisme stadijoje, jeigu tokia stadija kreditorių daugumos pritarimu yra pasiekiama, tačiau toks plano pagrįstumo vertinimas negalimas tarpiniame restruktūrizavimo plano tvirtinimo etape (pritarimas / nepritarimas kreditorių susirinkime).

61.       Pareiškėja nenurodė jokių argumentų dėl susirinkimo procedūrinių pažeidimų, teismui tokių duomenų nėra pateikta. Aplinkybė, kad vieno ar kito nutarimo priėmimą nulemia dominuojantis vienas kreditorius, net kai kiti likę kreditoriai nepritaria tokiam nutarimui, savaime nereiškia įstatyme nustatytos kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo tvarkos nesilaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-606/2012 Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1635-241/2020). 

62.       Teismas atkreipia tiek pareiškėjos, tiek suintersuotų asmenų dėmesį į tai, kad šio skundo nagrinėjimo stadijoje teismui nėra pateiktas prašymas dėl restrukrūrizavimo plano patvirtinimo. Kaip jau buvo minėta, iki plano tvirtinimo nagrinėjimo teisme kreditoriai negali teismine tvarka ginčyti tarpinių restruktūrizavimo svarstymo ir tvirtinimo veiksmų dėl reikalavimų, susijusių su restruktūrizavimo plano tinkamumu ir pagrįstumu. Nors pareiškėja skunde nenurodė argumentų dėl restruktūrizavimo plano tinkamumo ir pagrįstumo, suinteresuoti asmenys tokius argumentus, atsiliepdami į skundą, nurodė. Tačiau tokių argumentų, susijusių su restruktūriazavimo plano turiniu, nagrinėjimas šioje byloje išeitų už pateikto skundo ribų, nes būtų susijęs jau su restruktūrizavimo plano patvirtinimu, nors tokio prašymo teismui nėra pateikta.

63.       Dalis suinteresuotų asmenų nurodė, kad teismas gali tvirtinti restruktūrizavimo planą savo inciatyva, vadovaudamasis JANĮ 1111 straipsniu. JANĮ 1111 straipsnis reglamentuoja restruktūrizavimo plano tvirtinimą tuo atveju, kai šiam planui nepritaria juridinio asmens dalyviai arba plano paveikiamų kreditorių grupės. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorių grupėse restruktūrizavimo plano paveikiamiems kreditoriams nepritarus restruktūrizavimo plano projektui, juridinio asmens vadovo arba kreditorių siūlymu, pritarus juridinio asmens vadovui, teismas gali patvirtinti restruktūrizavimo planą, jeigu tenkinamos visos šiame straipsnyje numatytos sąlygos. Taigi, įstatymas reglamentuoja, jog bet kokiu atveju restruktūrizavimo plano patvirtinimą inicijuoja įstatyme numatyti subjektai, teismui teisė savo inicatyva inicijuoti restruktūrizavimo plano patvirtinimą nėra numatyta. Tokia įstatymo nuostata atitinka ir formuojamą teismų praktiką. Kaip jau buvo minėta, kreditoriai turi teisę laisvai apsispręsti ir nevaržomai išreikšti savo valią dėl įmonės tolesnio teisinio likimo – pritarti restruktūrizavimo planui ar nepritarti, teikti teismui prašymą dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo ar ne. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai parengtam restruktūrizavimo plano projektui nepritaria įstatyme nustatyta kreditorių dauguma, restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas neturi teisės ex officio kištis į restruktūrizavimo plano projekto, kuris tenkintų visų kreditorių interesus, parengimo procesą ir jo pateikimą teismui tvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2012). 

64.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad procedūrinių neatitikimų norminių aktų reikalavimams skundžiamo susirinkimo nutarimo priėmimo metu nenustatyta, aplinkybė, kad vieno ar kito nutarimo priėmimą nulemia dominuojantis vienas kreditorius, net kai kiti likę kreditoriai nepritaria tokiam nutarimui, savaime nereiškia įstatyme nustatytos kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo tvarkos nesilaikymo, pareiškėja nenurodė argumentų, kad skundžiamo nutarimo turinys akivaizdžiai pažeistų imperatyviąsias įstatymų nuostatas ar prieštarautų viešajai tvarkai arba jais akivaizdžiai pažeidžiami bendrieji teisės principai (CK 1.5 straipsnis).

65.       Kadangi teismui nėra pateiktas prašymas dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo, o   restruktūrizavimo plano ekonominio pagrįstumo ar kreditorių teisių pažeidimo vertinimas aktualus tik restruktūrizavimo plano tvirtinimo teisme stadijoje, jeigu tokia stadija kreditorių daugumos pritarimu yra pasiekiama, toks plano pagrįstumo vertinimas negalimas tarpiniame restruktūrizavimo plano tvirtinimo etape (pritarimas / nepritarimas kreditorių susirinkime), pareiškėjos skundas dėl 2024-01-12 dienos RUAB ,,Dovyra‘‘ kreditorių susirinkimo nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo netenkintinas.

66.       CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Suinteresuotas asmuo AB ,,Šiaulių bankas‘‘ nurodė patyręs šioje byloje 490,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato pagalba.

67.       Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Įvertinęs bylos apimtį, sudėtingumą, advokato paruošto atsiliepimo turinį ir apimtį, jiems rengti patirtas advokato darbo laiko sąnaudas, teismas sprendžia, jog suinteresuoto asmens AB ,,Šiaulių bankas‘‘ patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės ir pagrįstos. Todėl suinteresuotam asmeniui AB ,,Šiaulių bankas‘‘ iš pareiškėjos UAB ,,Komeksimas‘‘ priteistina 490,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniu, Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 55 straipsnio 4 dalimi,

 

n u t a r i a :

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Komeksimas‘‘ skundą suinteresuotiems asmenims restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei ,,Dovyra‘‘, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos teritoriniam skyriui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinei bendrovei ,,Šiaulių bankas‘‘, uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltic Transline‘‘, mažajai bendrijai ,,Kontraktas‘‘, uždarajai akcinei bendrovei ,,Ignitis‘‘, L. G. įmonei, uždarajai akcinei bendrovei ,,Navalita‘‘, Remirent Baltic AS Vilniaus filialui dėl 2024 m. sausio 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu panaikinimo netenkinti.

Priteisti suinteresuotam asmeniui AB ,,Šiaulių bankas‘‘ (juridinio asmens kodas 112025254) iš pareiškėjos UAB ,,Komeksimas‘ (juridinio asmens kodas 141908613) 490,00 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

 

 

Teisėja                                                         Lina Muchtarovienė