Civilinė byla Nr. 2A-1552-264-2013

Procesinio sprendimo kategorijos: 30.9.1; 30.10; 121.14; 121.21

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolios Indreikienės ir Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-505-713/2013 pagal ieškovų A. R. D. ir R. D. ieškinį atsakovui A. B. dėl leidimo atlikti rekonstrukcijos darbus be bendraturčio sutikimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

Ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydami pripažinti ieškovams teisę atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies rekonstrukcijos darbus be atsakovo sutikimo pagal parengtą „J.ARCH“ 2011 m. spalio 26 d. projektą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai; pripažino A. R. D. ir R. D. teisę atlikti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), plane pažymėta lAlb, dalies rekonstrukcijos darbus be A. B. sutikimo, pagal parengtą „J.ARCH“ 2011 m. spalio 26 d. projektą; priteisė iš A. B. 2642,00 Lt bylinėjimosi išlaidų A. R. D. bei 23,00 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad ieškovai 2011-03-07 pirkimo–pardavimo sutartimi iš E. V. įsigijo po 1/6 dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje gyvenamojo namo ir 0.1688 ha ploto žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Abiems ieškovams nuosavybės teise priklauso 85,86 kv. m arba 0,33 dalis viso 253,78 kv. m gyvenamojo namo, susidedanti iš patalpos 1-6 42,31 kv. m ir pusrūsio patalpos P-5 43,55 kv. m, esančių vakarų - šiaurės pusėje. Taip pat ieškovams priklauso 0,33 dalys viso 0.1688 ha žemės sklypo, kas sudaro 562 kv. m. Atsakovas nuosavybės teise valdo 0,67 dalis 0.1688 ha žemės sklypo ir gyvenamojo namo. Bendras atsakovui tenkantis gyvenamojo namo plotas sudaro 171,44 kv. m, susidedantis iš patalpų: 1-1 12,41 kv. m, 1-2 29,53 kv. m, 1-3 13,58 kv. m, 1-4 6,74 kv. m, 1-5 19,26 kv. m, 21-7 2,89 kv. m, G-l 42,91 kv. m, P-l 12,06 kv. m, P-2 4,16  kv. m, P-3 3,78 kv. m, P-4 4,67 kv. m, P-6 2,12 kv. m, P-7 1,25 kv. m, arba 0,67 dalis viso bendro gyvenamojo namo ploto. Atsakovui priklausanti namo dalis yra pietų - rytų pusėje. Atsakovas nuosavybės teise valdo 0,67  viso 0,1688 ha žemės sklypo, kas sudaro 1125 kv. m. 2003-06-16 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-407/2003 atsakovo sutuoktinei D. B. buvo pripažinta nuosavybė į 1/3 dalį gyvenamojo namo ir žemės sklypo. 2004-03-22 buvo areštuota D. B. nuosavybės teise priklausiusios 0,33 dalys gyvenamojo namo ir 0,33 dalys žemės sklypo. Naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu ir žemės sklypu tarp buvusių bendraturčių atsakovo A. B. ir jo sutuoktinės D. B. nustatyta 2009-05-12 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1006-47/2009. Teismo nustatyta naudojimosi tvarka naudojasi ir dabartiniai bendraturčiai, nupirkę turtą iš  buvusio savininko E. V., įgijusio turtą 2010-05-25 turto perdavimo išieškotojui akto Nr. 0034/04/00235 pagrindu. Ginčo tarp šalių dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu ir žemės sklypu nėra.

Teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus: teismų sprendimus, inventorines bylas, turto perleidimo sutartis, išrašus iš VĮ „Registrų centras“, Statinių rekonstravimo projektą nustatė, kad bendras gyvenamojo namo plotas yra 253,78 kv. m, todėl 2010-05-25 antstolio Turto perdavimo akte nurodytas bendras gyvenamojo namo plotas 235,78 kv. m laikė technine klaida, kadangi realiai buvo perduota 253,78 kv. m gyvenamojo namo. Ieškovai įgijo nuosavybės teisę į daiktą apimtyje, kurią nuosavybės teise valdė D. B., A. V.. Todėl teismas atmetė atsakovo argumentą, kad ieškovams realiai buvo perduota 84,51 kv. m, o ne 85,86 kv. m. Atsakovas neginčijo bendraturčių naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu, teismo sprendimais nustatytų nuosavybės dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje, turto pardavimo iš varžytinių ir turto perdavimo akto, ir tik pateikė asmeniškai paskaičiuotas nuosavybės dalis ir plotus. Tokiu atsakovo paskaičiavimu teismas nesirėmė, kadangi paskaičiavimas neatitinka byloje esančio oficialios įstaigos atlikto dalių paskaičiavimo, kuriuo buvo remtasi priimant sprendimus civilinėse bylose. Ieškovai  naudojamoje namo dalyje ketina atlikti rekonstrukciją, tačiau atsakovas sutikimo nedavė. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 15 dalį statybos ar rekonstravimo sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka pagal kompetenciją tikrina atitinkamos institucijos ir subjektai jau turėdami bendraturčių sutikimus, todėl teismas atmetė atsakovo argumentus, kad projektas pažeis jo teises, statiniai bus pastatyti nesilaikant atstumų, užstos šviesą. Atsakovo atsisakymą duoti sutikimą nurodytomis aplinkybėmis, laikė nepagrįstu, atsakovui neįrodžius ir nemotyvavus kaip bus pažeistos jo teisės, patenkino ieškinį. Ieškovai įrodė, jog pateikė atsakovui UAB „J.ARCH“ 1A1b dalies rekonstrukcijos projektinį pasiūlymą atsakovui susipažinimui, pasiūlyme ir aiškinamajame rašte detaliai nurodė, kokius darbus ir kur atliks. Atsakovas šių aplinkybių neneigė. Teismas sprendė, kad ieškovai turi teisę atlikti rekonstrukcijos darbus ir taip pagerinti savo nuosavybę, tačiau šią teisę jie gali įgyvendinti, tik laikydamiesi teisės normose nustatytų taisyklių, veikė rūpestingai ir aktyviai. Teismo vertinimu, atsakovo klaidingai nurodytos aplinkybes, jog tik jam vienam 1990 m. buvo išduotas leidimas statybai Nr.177 (nes leidimas buvo išduotas ne ieškovui, o ankstesnei namų valdos savininkei R. U., kurio galiojimas pasibaigė 1993-04-06), kad tik jam pastačius antrąjį aukštą į palėpę galimai įgis teisę statyti ir ieškovai; ir kad pagal atsakovo paskaičiavimus ieškovų nuosavybėje esantis gyvenamojo namo plotas iš esmės yra mažesnis, negali  būti pagrindu netenkinti ieškinio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas A. B. apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 4-9) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti; prijungti prie bylos Kauno apylinkės teismui 2013-02-26 pateiktus papildomus dokumentus: 2009-09-02 d VĮ registro centro pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-02-21 VĮ Registro centro nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašą, R. U. vardu 1992 m. paruoštą 2 aukštų 1 buto 5 kambarių gyvenamojo namo projektą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:

1. Teismo sprendimas priimtas neatskleidus bylos esmės, netinkamai ištyrus ir šališkai įvertinus byloje surinktus įrodymus bei netinkamai pritaikius materialinės teisės normas. Apeliantas 1994-01-27 sutartimi nusipirko nebaigtą statyti (63 proc.) betoninį su rūsiu gyvenamąjį namą 136,12 kv. m naudingo ploto ir statytojo teises, taip pat  0,1688 ha žemės sklypą. Kauno miesto apylinkės teismas 2003-06-16 sprendimu D. B. pripažino nuosavybės teisę į 1/3 dalį žemės sklypo ir 1/3 dalį gyvenamojo namo. Kauno miesto apylinkės teismo 2009-05-12 sprendimu tarp A. B. ir D. B. buvo nustatyta naudojimosi tvarka minėtu gyvenamuoju namu ir žemės sklypu. D. B. buvo paskirta naudotis pirmojo aukšto gyvenamojo namo patalpa 1-6 ir pusrūsio patalpa P-5, kas sudaro 85,86 kv. m ir 525 kv. m žemės sklypu. D. B. nei jai paskirtomis patalpomis, nei žemės sklypu niekada nesinaudojo. Jai gera valia neįvykdžius Kauno miesto apylinkės teismo 1999-02-11 sprendimo, kreditorė E. M. pradėjo priverstinį skolos išieškojimą ir išieškotojo teises perleido E. V.. Minėtas nekilnojamas turtas eilę metų buvo pardavinėjamas varžytinėse. 2010-05-25 turto perdavimo išieškotojui aktu E. V. buvo perduota nuosavybėn 1/3 dalis 0,1688 ha žemės sklypo ir 1/3 dalis gyvenamojo namo su rūsiu 235,78 kv. m, nors faktiškai 1/3 dalis skaičiuotina nuo 253,78 kv. m bendro gyvenamojo namo ploto.

2. Teismas 2013-03-26 posėdyje nepagrįstai atsisakė priimti apelianto pateiktus 2009-09-02  VĮ registro centro pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-02-21 VĮ Registro centro nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašą bei R. U. vardu 1992 m. paruoštą 2 aukštų 1 buto 5 kambarių gyvenamojo namo projektą, kaip neturinčius sąsajumo su nagrinėjama byla. Dėl to apeliantas prarado galimybę teismui įrodyti, jog iš R. U. įgijo nuosavybės teises į nebaigtą statyti dviejų aukštų gyvenamąjį namą, o buvę bendraturčiai D. B. ir E. V. nuosavybės teises buvo įgiję tik į 1/3 dalį gyvenamojo namo 253,78 kv. m arba šio namo 0,333 idealias dalis, sudarančias 84,51 kv. m, o ne 85,86 kv. m, kaip kad ieškinyje nurodė ieškovai. Tai, kad nustatant naudojimosi tvarką, D. B. buvo paskirta naudotis 1,35 kv. m didesniu plotu, nei jai nuosavybės teise priklausė, ji į tą didesnį plotą nuosavybės teisių neįgijo. Nuosavybės teisių į šį plotą neįgijo ir ieškovai, nes jų neturėjo buvę savininkai.

3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad iki rekonstrukcijos ieškovams nuosavybės teise priklausė 85,86 kv. m gyvenamojo namo, kai tuo tarpu 0,33 idealinės dalys tesudarytų tik 83,74 kv. m, o 85,86 kv. m sudaro, ne 0,33 idealines dalis, bet 0,34 idealines dalis. Įvertinus tai, jog apeliantui nuosavybės teise priklauso 0,67 idealinės dalys, kas sudaro 170,03 kv. m, ieškovams - 85,86 kv. m, tai bendra gyvenamojo namo kvadratūra turėtų būti 255,89 kv. m, o ne 253.78 kv. m. Teismui pripažinus, jog ieškovai nuosavybės teisę įgijo į daiktą tik ta apimtimi, kuria nuosavybės teise valdė D. B. ir E. V., pirmos instancijos teismas nepagrįstai leido ieškovams, neturintiems nuosavybės teisių į nepastatytą gyvenamo namo antrąjį aukštą, jo dalyje įsirengti projektiniuose pasiūlymuose nurodytas patalpas. Namas eksploatacijon nepriduotas, antrasis gyvenamojo namo aukštas ne tik, kad neinventorizuotas, bet ir pilnai nepastatytas (namo statybos baigtumo procentas 80). Ieškovams neįrodžius, jog pastarieji įgijo ir nuosavybės teises į būsimą antrąjį gyvenamojo namo aukštą, apeliantas pagrįstai nesutiko, jog ieškovai pasididintų turimą nuosavybės dalį, dalimi jiems nuosavybės teise nepriklausančio antrojo aukšto. Padarius prielaidą, jog ieškovai tarimai įgijo nuosavybės teises ir į nepastatytą antrąjį gyvenamo namo aukštą, pastarieji nepateikė paskaičiavimų kokia gi šio aukšto dalį ketina pasiimti sau, ir kokia dalį palieka apeliantui bei nenurodė, kaip jam reiks patekti į jam paliktą antrojo aukšto su balkonu dalį iš vienos pusės ribojančia su pirmojo aukšto fojė, iš kitos pusės laiptais ir ieškovo patalpomis.

4. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovai veikė rūpestingai ir aktyviai siekdami gauti iš atsakovo sutikimą atlikti rekonstrukcijos darbus iki kreipimosi į teismą dienos. Kad ieškovai atliktų rekonstrukcijos darbus jiems nuosavybės teise priklausančiose patalpose apeliantas sutiko 2012-07-05 atsakydamas į ieškovų atstovo pasiūlymą susitarti taikiai, kurį apeliantas gavo 2012-06-25, t.y., jau pasibaigus atsakymui duoti advokato nustatytam 3-jų dienų terminui, taip pat esant teismui paduotam ieškiniui dėl rekonstrukcijos. Šios teisės apeliantas neginčijo ir nagrinėjant bylą teisme. Pirminiu 2012-03-15 siūlymu susitarti taikiai, ieškovas siūlė atidalinti gyvenamąjį namą iš bendros dalinės nuosavybės bei duoti sutikimą dėl statinių rekonstravimo, pasirašant ant kiekvieno projekto dokumento. Per savo advokatę apeliantas ieškovo advokatą informavo, jog atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės sutinka, tik siekiant atsidalinti būtina paruošti ne tik gyvenamojo namo, bet ir žemės sklypo atidalinimo projektą ir atsidalinimo sutarties projektą, o atsidalinus nebereikės ir jo sutikimo rekonstrukcijai. Ieškovo advokatas paaiškino, jog viską padarys notaras, o apeliantui tereiks pasirašyti. Tačiau niekas pas notarą jo nekvietė, jokių notaro paruoštų dokumentų nepateikė, o ieškovai 2012-06-13 kreipėsi į teismą. Toks ieškovų skubotumas leidžia konstatuoti, jog ieškovai tik formaliai išnaudojo galimybę apelianto sutikimą gauti iki kreipimosi į teismą dienos.

5. Teismas nepagrįstai sprendė, jog apeliantas nemotyvavo savo atsisakymo duoti sutikimą, neparuošė ir teismui nepateikė savo projekto variantų, kokiu būdu ieškovai turėtų rekonstruoti jiems nuosavybės teise priklausančią pastato dalį. Ieškovai ketina statyti 2-jų aukštų su rūsiu priestatą, priblokuojant jį prie esamo gyvenamo namo sienos. Nei iš projektinių pasiūlymų, nei iš aiškinamojo rašto negalima nustatyti kokiu atstumu nuo apeliantui paskirto naudotis žemės sklypo ribos bus statomas priestatas. Vizualiai žiūrint į projektinius pasiūlymus atstumas nuo apelianto naudojamo sklypo ribos vargu ar sudaro 1 metrą. Statant priestatą bus neįmanoma atlikti numatytų priestato statybos darbų, nepažeidžiant apelianto teisių ir teisėtų interesų, o ir pastačius priestatą, atliekant jo priežiūrą ir remontą, iškils tos pačios problemos. Ieškovams patraukus priestatą iki 3 m. nuo apelianto sklypo ribos, jo teisėti interesai nebūtų pažeidžiami, o ir ateityje būtų išvengta konfliktų tarp bendraturčių. Tam, kad pastatyti dviejų aukštų priestatą, ieškovai nugriaus jiems nepriklausančio antrojo aukšto balkoną - lodžią (fasade A-C), o ir tokio aukščio priestatas sumažins natūralų sklypo apšviestumą, o tai taipogi pažeidžia apelianto teises ir teisėtus interesus, įstatymų nustatyta tvarka apeliantui atnaujinus 1992 m. projektą (projekto atnaujinimas šiuo metu yra ruošiamas) ir pastačius antrąjį gyvenamojo namo aukštą, pridavus visą gyvenamąjį namą eksploatacijon bus pažeista jo teisė savarankiškai naudotis gyvenamojo namo antro aukšto patalpomis. Apeliantas sutiko, kad ieškovai atliktų jiems nuosavybės teise priklausančių pusrūsio ir pirmojo aukšto patalpų rekonstrukciją pagal pateiktus projektinius pasiūlymus, siūlė priestatą su rūsiu statyti tik vieno aukšto, atitraukiant jį nuo apelianto naudojamo sklypo ribos apie 3 m.

Ieškovai A. R. D. ir R. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 13-18) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas skundą grindžia motyvais, kurie ištirti ir tinkamai įvertinti pirmosios instancijos teisme, nenurodo nei kokios materialinės teisės normos pritaikytos netinkamai, nei kaip jo nuomone, jos turėtų būti taikomos. Jau 2009 m. gegužės 12 d. nustatant naudojimąsi gyvenamuoju namu, jo bendras plotas buvo 257,3 kv. m. Taip pat teismas 2009 m. gegužės 12 d. sprendime pažymėjo, jog nustačius naudojimosi tvarką ir atlikus A. B. siūlomą rekonstrukciją, patalpos taps autonomiškos su atskirais įėjimais ir bus išvengta bendro naudojimosi patalpų. Apelianto teiginiai, jog ieškovai negalėjo įgyti 85.86 kv. m ploto gyvenamojo namo yra visiškai nepagrįsti, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Ieškovams nuosavybės teise įgijus faktiškai 85,86 kv. m, A. B. teisės nėra pažeidžiamos, nes jis nuosavybės teise valdo 171,44 kv. m, nors 2/3 ginčo gyvenamojo namo dalies sudaro tik 169,18 kv. m. Apeliantas namą įgijo jungtinėmis nuosavybės teisėmis kartu su D. B., todėl ir D. B. turėjo statytojo teises. Vien ta aplinkybė, jog perduodant turtą antrojo aukšto patalpos nebuvo pilnai pastatytos ir neįregistruotos dar nereiškia, jog D. B. neturėjo nuosavybės teisių į jas. Pripažinus, jog D. B. nepriklausė dalis antrojo aukšto patalpų, tektų daryti išvadą, jog apeliantui jos taip pat nepriklauso. Ieškovams, kaip ir A. B. nuosavybės teise priklauso nebaigtas statyti (baigtumas 80 %) gyvenamasis namas, dėl to jie turi tokias pat teises į statinio užbaigimą, kokias turi ir apeliantas. Dėl to A. B. nesutinkant, jog virš ieškovams priklausančių patalpų būtų įrengti miegamieji, yra nepagrįstai ribojamos ieškovų, kaip bendraturčių teisės. Kadangi ieškovai antrajame namo aukšte esančias patalpas planuoja įrengti virš jiems naudotis priskirtų patalpų, apelianto teisės nebus pažeistos, apeliantas į patalpas antrame aukšte galės patekti iš jam priklausančių patalpų. Apeliantas gali ginčyti ne teisę rekonstruoti pastatą, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jo teises į bendrą daiktą ir teisėtus interesus. Tai, kad dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbų apeliantui gali kilti nepatogumų, nesudaro teisinio pagrindo atsakovui atsisakyti duoti sutikimą šiai rekonstrukcijai. Apeliantas nepateikė jokių specialistų išvadų ar kitų patikimų dokumentų, kurie pagrįstų apelianto teiginius dėl jo galimų bendraturčio teisių pažeidimo, dėl to tokie argumentai turėtų būti vertinami kaip neįrodyti. Apeliantui buvo pateiktas priešprojektinis pasiūlymas, kurį parengė kvalifikuota projektuotojų bendrovė „J.ARCH“, kuriame yra visi rekonstrukcijos pobūdį apibrėžiantys faktiniai duomenys. Projektuojamas priestatas bus prišliejamas prie jau esamo ir pagal naudojimosi tvarką priklausančio ieškovams pastato dalies, priestato aukštis nebus didesnis, už bendrą namo aukštį. Priestatas bus šliejamas prie namo sienos, nuo kurios iki apelianto žemės sklypo nėra 3 m. atstumo ir tai niekada nekėlė apeliantui nepatogumų. Ieškovas prašė apelianto sutikimo atlikti darbus, kaip gyvenamojo namo, o ne žemės sklypo bendraturčio, už statybos aikštelėje esančią tvarką bus atsakinga statanti įmonė ir ji negalės pažeisti apelianto teisių naudotis jam priklausančiu žemės sklypu. Pirminis siūlymas susitarti taikiai, apeliantui buvo išsiųstas 2012-03-29, kuriuo buvo prašoma sutikimo dėl statinių rekonstravimo ir siūloma per tris dienas pateikti atsakymą raštu, taip pat nurodoma, jog nepateikus atsakymo bus laikoma, jog sutikimą duoti atsisakoma ir bus kreiptasi su ieškiniu į teismą. Į minėtą siūlymą atsakovas jokio atsakymo nepateikė, dėl to ieškovai buvo priversti kreiptis į teismą. Be to, ieškovui išsiuntus pakartotinį siūlymą susitarti, jis nepagrįstai delsė atsakyti, o ir pateikdamas atsakymą nedavė sutikimo visiems ieškovų prašomiems darbams atlikti. Be to, atsakovas atsakymą į pakartotinį siūlymą susitarti pateikė tik gavęs teismo pranešimą apie priimtą ieškinį. Todėl apelianto argumentai, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovai veikė rūpestingai ir aktyviai siekdami gauti iš atsakovo sutikimą atlikti rekonstrukcijos darbus iki kreipimosi į teismą dienos, yra visiškai nepagrįsti.

IV. Apeliacinio teismo  teisiniai argumentai bei išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų  ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės,  netinkamai ištyrė ir šališkai įvertino byloje surinktus įrodymus bei netinkamai pritaikė materialinės teisės normas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas egzistuoja, nei neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M., bylos Nr. 3K-3-462, 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“; bylos Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino šioje byloje esančius įrodymus, kuriuos nustatė iš šalių paaiškinimų bei rašytinių įrodymų.

Bylos duomenys patvirtina, kad  ieškovai ir atsakovas yra gyvenamojo namo, kurio bendras plotas -  253, 78 kv. m  ir  0,1688 ha žemės sklypo bendraturčiai. Ieškovams nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis, o atsakovui - 2/3 dalys nekilnojamojo turto. Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovai negali inicijuoti numatomo statinio projektavimo procedūros, nes apeliantas  atsisako duoti sutikimą dėl planuojamos statybai (rekonstrukcijai) panaudoti ieškovams paskirtos naudojimui sklypo dalies panaudojimo priestatui statyti ir namo rekonstrukcijos, t. y. namo priestato statybos bei virš ieškovams  priklausančių pusrūsio bei pirmo aukšto patalpų (pažymėtų plane indeksais P-5 43,55 kv. m ir 1-6  42,31 kv. m ploto) esančios pastogės dalies rekonstrukcijos darbams. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsisakymo duoti ieškovams sutikimą argumentuotų motyvų  apeliantas  nepateikė ir neįrodė.

CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. ir kt. v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-576/2006; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-96/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Bendraturtis turi teisę padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, rekonstruojant bendrai valdomą daiktą (CK 4.77 straipsnis), tačiau šią teisę jis gali įgyvendinti, laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių. Vienas iš tokių reikalavimų ir teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais bei išvadomis.  Apeliantui neįrodžius, kad ieškovo A. R. D. vardu  pateiktas projektinis pasiūlymas, parengtas „J.ARCH“ 2011 m. spalio mėn., pažeidžia jo, kaip bendraturčio, teises ir teisėtus interesus, teismas pagrįstai ieškinį patenkino.

              Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovo pateiktame projektiniame pasiūlyme yra visi statybos bei rekonstrukcijos pobūdį apibrėžiantys duomenys, pasiūlymą parengė asmuo, turintis tam reikalingą kvalifikaciją. Iš pirmosios instancijos teismo byloje nustatytų aplinkybių bei apelianto procesiniuose dokumentuose išdėstytos pozicijos matyti, kad savo atsisakymą duoti sutikimą jis grindžia tuo, kad namas eksploatacijon nepriduotas, antrasis gyvenamojo namo aukštas pilnai nepastatytas (namo statybos baigtumas 80 %), kad ieškovai, jo nuomone, nuosavybės teisių į būsimą antrąjį gyvenamojo namo aukštą neįgijo, todėl neturi teisės apelianto nuosavybės sąskaita pasididinti turimą nuosavybės dalį. Kolegija su šiais argumentais nesutinka. Iš nekilnojamojo turto registro išrašų (1 t. b. l. 15-16) matyti, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis, o atsakovui - 2/3 dalys nekilnojamojo turto. Gyvenamasis namas, kaip pastatas, yra stogu apdengtas statinys, kuriame yra vienas ar daugiau kambarių ar kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų, ir kuris naudojamas žmonėms gyventi (Statybos techninio reglamento „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ STR 2.02.09:2005 7.1 punktas). To paties Statybos techninio reglamento 7.10 punkte (redakcija, galiojusi iki 2013-09-08 skundžiamo sprendimo priėmimo metu) nustatyta, kad pastogė (palėpė) yra erdvė tarp namo viršutinio aukšto perdangos, išorės sienų ir stogo. Tai iliustruoja, kad gyvenamasis namas, be gyvenamųjų patalpų ir įprastinių bendro naudojimo paskirties patalpų (pvz., koridorių, virtuvių, tualetų, laiptų, rūsių), gali turėti ir kitų patalpų, kurios konkretaus namo su šlaitiniu stogu projekto atveju yra konstrukciškai būtinos ir yra techninės to namo patalpos, objektyviai esančios kaip neatskiriama statinio konstrukcijų – viršutinio aukšto perdangos, išorės sienų ir stogo – dalis, t. y. nurodytų namo dalių suformuota erdvė – pastogė (palėpė). Gyvenamojo namo techninė pastogė (palėpė), kaip ir pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendraturčiams proporcingai jų turimai nuosavybės teisės daliai. Įstatymuose leidžiama bendraturčiui perleisti kitam asmeniui nuosavybėn visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį. Pirkimo–pardavimo ar dovanojimo sutartyse nurodant perleidžiamas gyvenamojo namo dalis bei nustatant tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo patalpomis, įstatyme nereikalaujama, kad sudaroma sutartimi būtų išspręsti klausimai, galbūt susiję ir su namo pastoge (palėpe), juolab kad namo techninė pastogė (palėpė), kaip tokia, savarankiškai neinventorizuojama. Gyvenamojo namo dalies perleidimo sutartyje įvardyta perleidžiama (parduodama, dovanojama) dalis suponuoja išvadą, kad sutartimi perleidžiama namo dalis apima visą namą kaip statinį apskritai, o naudojimosi pastogėje (palėpėje) esančia erdve tvarkos nenustatymas reiškia, kad ši erdvė išlieka visų bendraturčių dispozicijoje. Kita vertus, sudarant nurodytas namo dalies perleidimo sutartis ir nustatant naudojimosi konkrečiomis namo patalpomis tvarką, galima susitarti ir dėl naudojimosi namo pastoge (palėpe).

            Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad ginčo šalių teisės į turimas namo nuosavybės teisės dalis bei naudojimosi namu tvarka yra išvestinės iš pirmiau nuosavybės teisę turėjusių asmenų teisių ir nė viename iš namo dalies perleidimo (pirkimo ir dovanojimo) sandorių naudojimosi namo pastoge (palėpe) tvarkos klausimai neaptarti. Apeliantas šioje byloje nereiškė ir nepagrindė reikalavimo keisti ar papildyti sutarčių pagrindu tarp bendraturčių nusistovėjusią naudojimosi tvarką taip, kad jam vienam būtų pripažinta teisė naudotis namo pastoge (palėpe). Nenustačius, kad atsakovui vienam priklausytų teisė naudotis namo pastoge (palėpe), nėra pagrindo konstatuoti atsakovo, kaip savininko ir bendraturčio, teisių pažeidimo, todėl  negali būti ir šių teisių gynimo. Apelianto teiginiai, kad pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 12 d. sprendimą bei 2011-03-07 pirkimo-pardavimo sutartį ieškovai neįgijo nuosavybės teisių į namo nepastatytą antrąjį aukštą, pastogę, nepagrįsti ir nepaneigia ieškovų nuosavybės teisių proporcingai turimai daliai į pagrindines namo konstrukcijas, pastogę, bendro naudojimo patalpas ir pan. (CK 4.82 str.), dėl to ieškovai turi tokias pat teises į statinio užbaigimą, kokias turi ir apeliantas.

          Apelianto teiginiai dėl teismo atsisakymo 2013-03-26 posėdyje priimti apelianto pateiktus 2009-09-02 VĮ registro centro pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-02-21 VĮ Registro centro nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašą bei R. U. vardu 1992 m. paruoštą 2 aukštų 1 buto 5 kambarių gyvenamojo namo projektą, nepagrįsti ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo. Apeliantas neginčija, kad gyvenamojo namo statyba neužbaigta, nekilnojamojo turto  registro išrašų duomenimis statybos pabaigos metai yra 1993 m., leidimas vykdyti statybą išduotas R. U. vardu 1990 m. balandžio 6 d. yra pasibaigęs 1993 m. balandžio 6 d, o tai paneigiančių objektyvių duomenų į bylą nėra pateikta.

Iš projektinio pasiūlymo, parengto „J.ARCH“, aiškinamojo rašto bei ieškovų 2012 m. birželio 22 d. išsiųsto siūlymo atsakovui (1 t. b. l. 11-37, 52-53, 102), matyti, kad  ieškovai ketina atlikti rekonstrukcijos darbus jiems priskirtoje naudojimui gyvenamojo namo dalyje: pusrūsio patalpą P-5 padalijant į dvi patalpas mūrine pertvara, įrengiant  garso šilumos izoliaciją, pirmojo aukšto 1-6 patalpą padalijant į kelias karkasinėmis su gipso kartono apdaila pertvaromis, atitinkamai įrengiant garso šilumos izoliaciją bei virš jos esančios pastogės patalpose įrengiant miegamuosius, stogo konstrukcijoje virš rekonstruojamos dalies priklausančios ieškovams bus apšiltinama, keičiama stogo danga vietoj asbestinio šiferio keičiama  profiliuota plastifikuota skarda, stogo nuolydis ir altitudė nekeičiami, ieškovams priskirtoje naudojimui žemės sklypo dalyje bus pastatytas namo priestatas, kuris prišliejamas prie jau esamo ir pagal naudojimosi tvarką priklausančios ieškovams pastato dalies, priestato aukštis nebus didesnis už bendrą namo aukštį.

          Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Č. V. v. A. M. ir kt., byla Nr. 3K-3-1064/2003). Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis bendraturčių gyvenimo ir veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip negu nustatyta statybos techniniuose dokumentuose, teisės normose, reglamentuojančiose statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė pateikti į kelius ir gatves, natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų lemiami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kt. Bendraturčio teisei padidinti bendrąją nuosavybę įgyvendinti būtinos sąlygos – kitų bendraturčių sutikimas ir prievolė laikytis teisės normose nustatytų taisyklių, pristatant ar perstatant, yra tarpusavyje susijusios. Bendraturtis, nesutikdamas su tokiais kito, siekiančio didesnės nuosavybės, bendraturčio veiksmais, turi nurodyti galimus tokių teisės normų pažeidimus. Jeigu bendraturtis nenurodo protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą projektiniams pasiūlymams pagrindų, teismas gali tokį jo atsisakymą pripažinti trukdymu kitam bendraturčiui gauti statinio projektavimo sąlygas ir statybos leidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Č. V. v. A. M. ir kt., byla Nr. 3K-3-1064/2003). Namo rekonstrukcija pripažįstama statybos rūšimi (Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalis), todėl ji turi atitikti Statybos įstatymo 4–6 straipsnius.

        Bendraturčio teisė būti statytoju įgyvendinama Statybos įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka. Pagal nurodyto straipsnio 2 punktą, 12 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktus statytojas turi pareigą parengti statybos projektą ir gauti statybos leidimą. Statinio projektui ir statinio projektavimo sąlygoms rengti statytojas privalo pateikti žemės sklypo ir statinio bendraturčių sutikimus (Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalis). Taigi specialiosiose statybą reglamentuojančiuose teisės normose nustatyta, kad bendraturčių sutikimas rekonstruoti namo dalį turi būti gautas iki prašymo gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą pateikimo, t. y. projektavimo metu. Apie numatomą rekonstrukciją bendraturtis gali daryti atitinkamas išvadas, jam pateikus susipažinti statinio projektą, iš kurio galima spręsti apie rekonstrukcijos pobūdį (statinio vietą, aukštį, plotį ir kt.).

             Apeliantas nenurodo jokių ieškovų pateikto projektinio pasiūlymo trūkumų, išskyrus tai, kad jam nei iš projektinių pasiūlymų, nei iš aiškinamojo rašto neaišku kokiu atstumu nuo apeliantui paskirto naudotis žemės sklypo ribos bus statomas priestatas. Tačiau tuo pačiu pripažįsta, kad priestatas bus statomas ieškovams priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje, todėl apelianto nuosavybės teisės nepažeidžiamos. Apelianto argumentai, kad statant priestatą ir jį pastačius arčiau nei 3 m. iki apelianto sklypo ribos nebus išvengta konfliktų tarp bendraturčių jį prižiūrint bei remontuojant neįrodo apelianto teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl būsimos rekonstrukcijos, nes dėl statybų galimi  tik tam tikri nepatogumai. Argumentai, kad dėl priestato aukščio  sumažės natūralus sklypo apšvietimas nepagrįsti įrodymais, nepateikta specialistų išvadų, kitų patikimų duomenų, patvirtinančių, kad namo dalies rekonstrukcija bei priestato statyba pakeis bendraturčio gyvenimo ir veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip negu nustatyta statybos techniniuose dokumentuose, teisės normose, reglamentuojančiose statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas. Taip pat apeliantas nenurodė kokių nors, jo nuomone, teisės normų pažeidimų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo konstatuoti apelianto teisių pažeidimo, nes apeliantas savo atsisakymo duoti sutikimą protingais motyvais nepagrindė. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl apelianto atsisakymą duoti sutikimą ir laikė, jog toks atsakovo atsisakymas pažeidžia ieškovų, kaip bendraturčių, teisę naudotis bendrąja daline nuosavybe (CK 4.75 straipsnio 1 dalis)

                    Apelianto teiginys, kad, leidus ieškovams atlikti bendro daikto rekonstrukcijos darbus, pažeidžiamos jo nuosavybės teisės nugriaunant antrojo aukšto balkoną-lodžią (fasade A-C), nepagrįstas, nes kaip minėta pagrindinės namo konstrukcijos, kitos bendro naudojimo patalpos  priklauso namo bendraturčiams proporcingai jų turimai daliai, apeliantas į patalpas antrame aukšte galės patekti iš jam priklausančių patalpų (CK 4.82 str.), o teismo leidimas ieškovams atlikti statybos (rekonstrukcijos) darbus be rekonstruojamo pastato bendraturčio (apelianto) sutikimo yra duotas tam tikslui, kad ieškovai gautų projektavimo sąlygas ir statybos (rekonstrukcijos) leidimą be atsakovo sutikimo, bet ne konkretiems statybos darbams atlikti. Ieškovas yra galimas statytojas, t. y. jis neturi statytojo statuso, todėl, esant teismo duotam tokiam leidimui, negali vykdyti statybos darbų. Įgyvendinti teisę į statybą ir kartu tapti statytoju ieškovas turės galimybę tik gavęs projektavimo sąlygas ir statybos (rekonstrukcijos) leidimą. Nurodytas teismo leidimas nereiškia statybos leidimo įteisinimo. Apeliantas dėl balkono-lodžios (fasade A-C) nugriovimo proporcingai jo turimai daliai turėtų teisę į prarandamos bendro daikto dalies kompensavimą ir ją galėtų įgyvendinti po projektavimo procedūros pradžios. Tačiau byloje apeliantas nenurodė jam priimtino konkretaus kompensavimo būdo, tik teigia, kad toks rekonstrukcijos projektas pažeidžia jo, kaip bendraturčio, teises į bendrosios nuosavybės tvarkymą, nenurodė, kad dėl to sumažinama jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Taigi apeliantas nepasisakė dėl jo teisų gynimo būdo, nepateikė savo priešprojektinio pasiūlymo dėl priestato statybos ir nepareiškė reikalavimo dėl bendrai naudotis aplink namą priskirtinos žemės juostos ar jam priklausančios  gyvenamojo namo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad aplink gyvenamąjį namą yra palikta bendram naudojimui žemės juosta, kad ieškovai siektų įgyvendinti teisę į statybą  ne tik ant jiems priklausančios žemės sklypo dalies, bet ir ant apelianto naudojamos, tokiu atveju apeliantas turėtų tokią pat teisę į prarandamos nuosavybės dalies kompensavimą arba kitokios naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymą.

               Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu sprendimu pripažinus ieškovų teisę gauti projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą be apelianto sutikimo, nepažeista apelianto nuosavybės teisė į planuojamą užstatyti ieškovų naudojamą sklypo dalį.

              Apelianto argumentai, kad bendras gyvenamojo namo plotas yra 235,78 kv. m, o ne  253,78 kv. m, atmestini, atsižvelgiant į įrodymų visumą byloje, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai (CPK 185 str.).

               Apeliantas teigdamas, kad sutiko atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau sutikimo rekonstrukcijai nedavė, byloje reikalavimas dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nėra pareikštas. Jau vien faktas, kad ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu rodo, kad bendraturtis, t.y. atsakovas nėra davę sutikimo siekiančiam atlikti gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją kitam bendraturčiui, ir tai reiškia bendraturčių nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą.

           Kiti apeliacinio skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui,  todėl jų kolegija nenagrinėja. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais naikinti skundžiamo teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o apskųstas teismo sprendimas paliekama nepakeistas.

          Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

         Ieškovas prašo priteisti 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Prie atsiliepimo į apeliacinį skundą  pridėjo ieškovo  A. R. D. ir advokato Mindaugo Vasiliausko 2013 m. gegužės 22 d. atstovavimo sutartį dėl jo atstovavimo ir 2013 m. birželio 5 d. banko sąskaitos išrašą apie 2000 Lt įskaitymą į advokato sąskaitą, tačiau nepateikė šių išlaidų dydžio apskaičiavimo pagrindimo. Atmetusi apeliacinį skundą, teisėjų kolegija ieškovo prašymą tenkina iš dalies, atsižvelgdama į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.11 punktą, kuriame nurodyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą rekomenduojama priteisti 1, 5 minimalios mėnesinės algos dydžio atlyginimą bei į tai, kad atsiliepimą į apeliacinį skundą parengė advokatas, dalyvavęs bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme, todėl procesinio dokumento surašymui nereikėjo didelių darbo laiko sąnaudų (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Dėl to ieškovui priteisiamos 1000 Lt dydžio išlaidos advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies  1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš  A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 1000 Lt išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme  A. R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Teisėjos                                                          Aušra Baubienė

              Nijolia Indreikienė

              Albina Rimdeikaitė