Civilinė byla Nr. e2A-492-585/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00363-2019-9
Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Vilijos Mikuckienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Profisa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2883-794/2019 pagal ieškovės Italijos įmonės FERRARI S.P.A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Profisa“ dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Italijos įmonės FERRARI S.P.A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama konfiskuoti ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Profisa“ lėšomis sunaikinti Vilniaus teritorinėje muitinėje 2019 m. sausio 31 d. pagal prekių sulaikymo protokolą Nr.9VMB100233 sulaikytas prekes, pažymėtas žymenimis „FERRARI“, „SF“ ir „piestu stovinčio žirgo“ elementu; įpareigoti atsakovę nutraukti žymenų „FERRARI“, „SF“ ir „piestu stovinčio žirgo“ elemento naudojimą 30 klasės prekėms žymėti bei uždrausti atsakovei UAB „Profisa“ ateityje parduoti, teikti į rinką, importuoti, eksportuoti, kaupti ir naudoti tokias prekes be ieškovės sutikimo: įpareigoti atsakovę nutraukti bet kokį ieškovei priklausančios „LaFerrari“ nuotraukos naudojimą bei uždrausti atsakovei ateityje tolią nuotrauką naudoti be ieškovės sutikimo.
2. Ieškovė nurodė, kad jai priklauso registruoti Europos Bendrijos prekių ženklai, įskaitant vaizdinius prekių ženklus „S F“ (Registracijos Nr. 003503182), „Ferrari“ (Registracijos Nr. 003502382) ir vaizdinį prekės ženklą su „piestu stovinčio arklio“ elementu (Registracijos Nr. 003503323). Minėti prekių ženklai yra registruoti įvairių rūšių prekėms ir paslaugoms žymėti, įskaitant 30 klasės prekes „Kramtomoji guma“. Vilniaus teritorinėje muitinėje 2019 m. sausio 31 d. pagal prekių sulaikymo protokolą Nr. 9VMB100233 buvo sulaikyta 206 000 vnt. dviejų rūšių kramtomos gumos, pažymėtos žymenimis „Ferrari“, „S F“ ir „piestu stovinčių žirgo“ elementu, kurie laikytini pagaminti pažeidžiant ieškovės teises. Dalis sulaikytų prekių – kramtomoji guma – yra pažymėtos ieškovės gaminamo automobilio „LaFerrari“ nuotrauka. Ant nuotraukoje esančio automobilio abiejų durų yra pavaizduotas juodas piestu stovintis žirgas geltame skydo formos fone. Sulaikytos prekės yra pažymėtos žymenimis, klaidinančiai panašiais į ieškovės registruotus Europos Bendrijos prekių ženklus, neturint ieškovės sutikimo. Atsakovė vykdo didmeninę prekybą minėtomis prekėmis, jos yra parduodamos dėžėmis, kuriose yra 24 pakuotės po 100 vienetų kramtomosios gumos, arba dėžėmis, kuriose yra 6 pakuotės po 300 vnt. kramtosios gumos ir yra siūloma iš karto pirkti po 100 vnt. dėžių. Atsakovė ne tik atliko neteisėtus veiksmus, nes importavo gaminius, pažeisdama ieškovės, kaip registruotų Bendrijos prekių ženklų savininkės, teises, tačiau ir prekiauja prekėmis toliau pažeisdama ieškovės teises, todėl atsakovė yra įpareigotina nutraukti ieškovės teisių pažeidimą. Akivaizdu, kad išlieka atsakovės neteisėtų veiksmų realus pavojus, ir nepašalinta tikimybė, jog atsakovė neatliks ateityje ieškinyje nurodytų veiksmų, pažeidžiančių ieškovės intelektinės nuosavybės teises.
3. Atsakovė UAB „Profisa“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės ir atsakovės prekių ženklų negali būti laikomi tapačiais, prekių ženklai gali būti laikomi tapatūs tik tada, kai juose sutampa visi elementai be išimties. Ieškovė jokiais argumentais nepagrindė, kuriais elementais (užrašais, figūromis, grafika, spalvomis) ieškovės prekės ženklai yra tapatūs atsakovės naudojamam ženklinimui. Kramtomoji guma nėra pažymėta jokiais žymenimis, kas leistų ją identifikuoti kaip nukopijuotą prekę, todėl sunaikinamas turi būti tik prekės įpakavimas, o ne pats gaminys. Atsakovės prekių pakuočių sunaikinimas turėtų būti vertinamas, kaip pakankamas bei proporcingas pagrindas ieškovės pažeistoms teisėms ginti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinį tenkino – nusprendė konfiskuoti ir atsakovės UAB „Profisa“ lėšomis sunaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2019 m. sausio 31 d. pagal prekių sulaikymo protokolą Nr. 9VMB100233 sulaikytas prekes, pažymėtas žymenimis „FERRARI“, S F“ ir „piestu stovinčio žirgo“ elementu; įpareigojo atsakovę nutraukti žymenų „FERRARI“, „S F“ ir piestu stovinčio žirgo elemento naudojimą 30 klasės prekėms žymėti ir uždraudė atsakovei parduoti, teikti į rinką, importuoti, eksportuoti, kaupti ir naudoti tokias prekes be ieškovės sutikimo; įpareigojo atsakovę nutraukti bet kokį ieškovei priklausančios „LaFerrari“ nuotraukos naudojimą bei uždraudė atsakovei ateityje tokią nuotrauką naudoti be ieškovės sutikimo; priteisė ieškovei iš atsakovės 2 610,34 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nurodė, kad Vilniaus teritorinėje muitinėje sulaikytos prekės yra pažymėtos žymeniu „Ferrari“, žymeniu „S F“ bei supakuotos į vaizdiniu žymeniu su „piestu stovinčiu žirgu“ pažymėtą pakuotę, taip pat ant jų yra grafiniai vaizdai, kurie yra klaidinamai panašūs į ieškovės registruotus Europos Sąjungos prekių ženklus „Ferrari“ ir „S F“ ir vaizdinio prekių ženklo su piestu stovinčio žirgo elementu.
6. Teismas sprendė, kad palyginus ieškovės prekių ženklus ir sulaikytų prekių atvaizdus, kuriuose matosi ne tik piestu stovintis žirgas, bet ir užrašai Ferrari, S F, taip pat automobilio atvaizdas, akivaizdu, jog net ir neturint specialių žinių, atsakovės prekių ženklinimas yra tapatus arba klaidinamai panašus į ieškovės prekių ženklus, todėl egzistuoja galimybė suklaidinti visuomenę. Teismas nustatė, kad šiuos žymenis atsakovė naudoja be ieškovės sutikimo, todėl konstatavo, kad sulaikytos prekės pažeidžia ieškovės intelektinės nuosavybės teises į registruotus prekių ženklus, o tai yra pagrindas taikyti įstatyme numatytus pažeistų teisių gynimo būdus.
7. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, jog ne tik pakuotės, bet ir pačios prekės sunaikinimas neatitinka proporcingumo reikalavimų ir kad pašalinus prekės įpakavimą daugelio prekių identifikavimas tarptų neįmanomas. Teismas pažymėjo, kad prekių pakuočių žymėjimas žymeniu, tapačiu prekių ženklui, teismų praktikoje pripažįstamas žymens naudojimu prekei ir pagal pakuotės žymėjimą gali būti nustatoma visuomenės suklaidinimo dėl prekių kilmės galimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-184/2014).
8. Teismas nurodė, kad atsakovė ilgą laiką vykdė ir šiuo metu vykdo veiksmus, pažeidžiančius ieškovės, kaip registruotų Europos Sąjungos prekių ženklų savininkės teises, t. y. ne tik importuoja gaminius, tačiau ir prekiauja gaminiais labai dideliais kiekiais internetinėje svetainėje www.profisa.lt. Teismas sprendė, kad yra grėsmė, jog ieškovės kaip prekių ženklo savininkės teisės gali būti pažeistos ir ateityje.
9. Dėl ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovę nutraukti bet kokį ieškovei priklausančios „LaFerrari“ nuotraukos naudojimą, teismas nurodė, kad ieškovė nors ir nepateikė tiesioginių įrodymų apie jai priklausančias autorių teises į nuotrauką, kurioje pavaizduotas ieškovės sukurtas ir gaminamas automobilis „LaFerrari“, tačiau byloje esant įrodymams apie ieškovės registruotus prekių ženklus, nuotraukoje akivaizdžiai matant ieškovės registruotus prekių ženklus, atsižvelgiant į šio prekės ženklo visuotinį žinomumą ir ilgalaikį naudojimą, taip pat patikrinus ieškovei priklausančios svetainės https://auto.ferrari.com/en_EN/sports-cars-models/past-models/laferrari/ foto galeriją ir joje pavaizduotos nuotraukos identiškumą, teismui nekyla jokių abejonių, kad ant sulaikytų prekių yra neteisėtai panaudota būtent ieškovei priklausanti nuotrauka, kurios teisės yra saugomos pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Profisa“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Ginčo prekės – kramtomoji guma nėra pažymėtos ieškovei priklausančiais prekių ženklais, mažmeninėje prekyboje jos nėra pardavinėjamos supakuotos pakuotėmis po 100 vienetų, todėl akivaizdu, kad statistinis vartotojas (visuomenė) negali būti suklaidintas dėl prekės kilmės, jos kokybės, sudarant įspūdį, kad vartotojas įsigis ieškovės, o ne trečiųjų asmenų pagamintą maisto produktą.
10.2. Iš ieškovės pateiktos nuotraukos matyti, kad automobilio „LaFerrari“ nuotrauka nėra pažymėta Ó ženklu ir ieškovė nėra pasinaudojusi galimybe visuomenę informuoti, kad yra turtinių teisių į šią nuotrauką turėtoja. Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad ieškovė perėmė iš „LaFerrari“ nuotraukos autoriaus teises į kūrinį ir turi teisę pareikšdama ieškinį jas ginti teisme.
10.3. Teismo pritaikytas ieškovės pažeistų teisių gynimo būdas, sunaikinant visas atsakovės prekių pakuotes, įvertinus visas bylos aplinkybes, pažeidimo sunkumą bei jo pobūdį, yra neproporcingas pačiam pažeidimui, o ieškovės galimai pažeistos teisės gali būti apgintos ir kitu būdu. Lietuvos teismai, spręsdami klausimą dėl prekių sunaikinimo panašiose situacijose, jau yra suformavę rekomendaciją teismams, sprendžiant reikalavimą dėl prekių sunaikinimo, ieškoti alternatyvių, o ne pačių griežčiausių pažeistų teisių gynimo būdų.
10.4. Ieškovė dėl teismo konstatuoto pažeidimo realios ekonominės žalos nepatyrė ir nepatiria, todėl neegzistuoja realios žalos atsiradimo ateityje grėsmė, kas yra privaloma prevencinio ieškinio taikymo sąlyga.
11. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
11.1. Sulaikytos prekės yra supakuotos pakuotėse po 100 vnt., atsakovė užsiima didmenine analogiškų sulaikytoms prekėms prekių prekyba ir savo internetinėje svetainėje www.profisa.lt šias prekes parduoda pakuotėmis, o ne vienetais, todėl atsakovės pirkėjai gali pirkti tik visą pakuotę, kuri yra pažymėtos žymeniu „S F“ ir „piestu stovinčio arklio žymeniu“ be ieškovės sutikimo.
11.2. Atsakovė dėl pareikšto ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę nutraukti bet kokį ieškovei priklausančios „LaFerrari“ nuotraukos naudojimą bei uždrausti atsakovei ateityje tokią nuotrauką naudoti be ieškovės sutikimo nei atsiliepime į ieškinį, nei triplike savo nuomonės nereiškė, o tik teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie ieškovei priklausančią nuotrauką, todėl atsakovei atsiliepime nenurodžius tokių argumentų, ieškovė neturėjo galimybės pateikti tokių įrodymų. Be to, atsakovė turėjo įrodyti, kad ji turi teisę tokią ieškovei priklausančią nuotrauką naudoti, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Ieškovės „LaFerrari“ nuotrauka buvo padaryta FERRARI S.P.A darbuotojo G. G..
11.3. Atsakovė nepagrįstai prašo sunaikinti vien tik pakuotes, nesunaikinant prekių. Atsakovė tokiu būdu gautų tam tikros komercinės naudos (mažesnių praradimų), nes turėtų galimybę perpakuoti prekes ir jas realizuoti.
11.4. Atsakovė, teigdama, kad Lietuvos teismai spręsdami klausimą dėl prekių sunaikinimo panašiose situacijose jau yra suformavę rekomendaciją teismams sprendžiant reikalavimą dėl prekių sunaikinimo ieškoti alternatyvų, remiasi iki Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą suformuota teismų praktika. Minėta teismų praktika yra pasikeitusi.
11.5. Atsakovė nuolatos importuodama suklastotas prekes ir jomis prekiaudama, sąmoningai ir tyčia elgiasi nesąžiningai ir pažeidinėja tiek ieškovės tiek ir kitų prekių ženklų savininkų intelektinės nuosavybės teises, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog egzistuoja grėsmė dėl galimo ieškovės teisių pažeidimo ir padarytos žalos ateityje.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo būti šis konkretus įrodymas pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, bei atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.
14. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė automobilio „LaFerrari“ nuotrauką ir nurodė, kad pirmosios instancijos teismui šio įrodymo pateikti negalėjo, kadangi atsakovė dėl pareikšto ieškinio reikalavimo – įpareigoti atsakovę nutraukti bet kokį ieškovei priklausančios „LaFerrari“ nuotraukos naudojimą bei uždrausti atsakovei ateityje tokią nuotrauką naudoti be ieškovės sutikimo – nei atsiliepime į ieškinį, nei triplike savo nuomonės nereiškė, o tik teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie ieškovei priklausančią nuotrauką. Įvertinusi ieškovės nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad objektyvi būtinybė pateikti į bylą naujus duomenis iškilo vėliau. Teisėjų kolegijos vertinimu, pateiktas įrodymas yra nedidelės apimties, dėl to neužvilkins bylos nagrinėjimo, be to, gali turėti įtakos sprendžiat tarp šalių kilusį ginčą dėl šios nuotraukos neteisėto panaudojimo, todėl ieškovės pateiktą įrodymą teisėjų kolegija priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais,
Byloje nustatytos aplinkybės
15. Ieškovė yra Europos Sąjungos prekių ženklų „Ferrari“ (Registracijos Nr. 003502382) ir „S F“ (Registracijos Nr. 003503182) ir vaizdinio prekių ženklo su piestu stovinčio žirgo elementu (Registracijos Nr. 003503323), registruotų įvairių rūšių prekėms ir paslaugoms žymėti, įskaitant ir 30 klasės prekėms, apimančios ir kramtomosios gumos prekėms žymėti, savininkė.
16. Vilniaus teritorinė muitinė 2019 m. sausio 31 d. pagal prekių sulaikymo protokolą Nr. 9VMB100233 sulaikė 206 000 vnt. vienetų dviejų rūšių kramtomos gumos (103 dėžės po 20 pakuočių, kuriose po 100 vienetų), pažymėtomis žymenimis „Ferrari“, S F“ ir piestu stovinčio žirgo elementu, kurių gavėjas – atsakovė UAB ,,Profisa“.
17. Sulaikytos prekės atrodo taip:
Dėl ieškovės prekės ženklų ir atsakovės prekių ženklinimo (ne)panašumo
18. Ieškovė yra Europos Bendrijos prekių ženklų savininkė, todėl jos teisių, susijusių su ES prekių ženklu, gynybai taikomas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 2017/1001 (toliau – Reglamentas) dėl ES prekių ženklo (Reglamento 129 straipsnio 1 dalis). Pagal Reglamento 129 straipsnio 2 dalį visiems su prekių ženklu susijusiems klausimams, kurių nereglamentuoja šis reglamentas, teismas taiko taikytiną nacionalinę teisę.
19. Remiantis Reglamento 9 straipsnio 2 dalimi, prekių ženklo savininkas turi teisę uždrausti visoms trečiosioms šalims, neturinčioms jų sutikimo, vykdant komercinę veiklą naudoti bet kokį žymenį prekėms ir paslaugoms žymėti, jeigu žymuo yra tapatus ES prekių ženklui arba į jį panašus ir juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios prekėms ar paslaugoms, kurioms įregistruotas prekių ženklas, arba į jas panašios, jei yra tikimybė suklaidinti visuomenę. Reglamento 9 straipsnio 3 dalyje yra numatyta ES prekių ženklo savininko teisė uždrausti tokiu žymeniu žymėti prekes ar jų pakuotes, siūlyti jas, išleisti į rinką, tuo tikslu sandėliuoti, importuoti ar eksportuoti, naudoti žymenį komercinėje veikloje ir kt.
20. Taigi, sprendžiant dėl prekių ženklo savininko teisės uždrausti naudoti žymenį, turi būti nustatytas prekių ženklo ir lyginamo žymens, kurį reikalaujama uždrausti, panašumas ir iš to kylanti tikimybė suklaidinti dalį visuomenės. Vienas iš įstatyme tiesiogiai nurodomų suklaidinimo būdų – jeigu dėl to nustatoma tikimybė susieti žymenį su ženklu.
21. Šiuo klausimu išplėtota nacionalinių ir Europos Sąjungos teismų praktika, pagal kurią globalus (bendras) suklaidinimo galimybės įvertinimas, priklausantis nuo vizualinio, fonetinio ir semantinio lyginamųjų ženklų panašumo, turi būti paremtas bendru šių ženklų sukuriamu įspūdžiu, turint omenyje konkrečiai jų skiriamuosius ir dominuojančius (svarbiausius) elementus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-350-219/2016 ir joje nurodytą praktiką).
22. Ženklų palyginimas apima bendrą jų vizualių, fonetinių ir (arba) konceptualių (semantinių) savybių vertinimą. Jeigu nustatomas bent vieno iš trijų aspektų panašumas, visapusiškame suklaidinimo galimybės vertinime sprendžiama, ar ženklai panašūs pakankamu laipsniu, kad atsirastų suklaidinimo galimybė. Nustatant ženklų panašumo laipsnį, būtina įvertinti ne tik vizualinio, fonetinio ir konceptualaus ženklų panašumo lygį, bet ir kiekvieno iš šių kriterijų reikšmę, atsižvelgiant į prekių, kurioms registruoti ženklai, kategoriją, pateikimo rinkoje būdą ir kitus svarbius aspektus, dėl kurių gali padidėti vieno iš skirtingų žymenų panašumo aspektų (vizualinio, fonetinio arba konceptualaus) svarba (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2016 ir joje nurodytą ESTT praktiką).
23. Vertinant, ar egzistuoja visuomenės suklaidinimo galimybė, svarbus ginčo prekių ženklų vartotojui sukuriamas bendras įspūdis, priklausantis, be kita ko, nuo ginčo ženklų skiriamųjų ir dominuojančių elementų. Dėl ženklų panašumo ir suklaidinimo galimybės turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į sutampančių ženklų elementų pobūdį (dominuojantis ar ne), nesutampančių elementų kiekį ir jų skiriamąjį požymį, bei kitas reikšmingas aplinkybes.
24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad palyginus ieškovės prekių ženklus ir sulaikytų prekių atvaizdus, kuriuose matosi ne tik piestu stovintis žirgas, bet ir užrašai Ferrari, S F, taip pat automobilio atvaizdas, akivaizdu, jog net ir neturint specialių žinių, atsakovės prekių ženklinimas yra tapatus arba klaidinamai panašus į ieškovės prekių ženklus, todėl egzistuoja galimybė suklaidinti visuomenę.
25. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir teigia, kad sulaikytos prekės nėra pažymėtos ieškovei priklausančiais prekių ženklais, mažmeninėje prekyboje jos nėra pardavinėjamos supakuotos pakuotėmis po 100 vienetų, todėl akivaizdu, kad statistinis vartotojas (visuomenė) negali būti suklaidintas dėl prekės kilmės, jos kokybės.
26. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo atlikto teisinio suklaidinimo galimybės vertinimo atsakovė apeliaciniu skundu iš esmės neginčija, akcentuodama tik tai, kad ieškovei priklausančiais prekės ženklais yra žymimos tik prekių pakuotės. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, prekių pakuotės ženklinimas reiškia, kad šiuo ženklu yra žymima ir pati prekė, o toks naudojimas teismų praktikoje yra laikomas neteisėtu (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-184/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-300-407/2019). Atsakovės importuotos ir muitinėje sulaikytos prekės yra kramtomoji guma, o ne pakuotės ir kramtomoji guma atskirai. Pažymėtina ir tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovė vykdo didmeninę prekybą minėtomis prekėmis, nes jos yra parduodamos dėžėmis, kuriose yra 24 pakuotės, po 100 vienetų kramtomosios gumos, todėl akivaizdu, kad atsakovė parduoda minėtas prekes pakuotėmis, o ne vienetais. Be to, kaip minėta, Reglamentas nustato prekių ženklo savininko teisę uždrausti be jo sutikimo kitų asmenų komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį prekėms ar paslaugoms žymėti, o tai apima savininko teisę uždrausti žymėti prekes ar jų pakuotę (Reglamento Nr. 2017/1001 9 straipsnio 3 dalis).
Dėl autorių teisių pažeidimo
27. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ant muitinėje sulaikytų atsakovės prekių yra panaudota ieškovės gaminamo „LaFerrari“ automobilio nuotrauka ir dėl to ginčo byloje nėra. Ieškovė ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę nutraukti bet kokį ieškovei priklausančios „LaFerrari“ nuotraukos naudojimą bei uždrausti atsakovei ateityje tolią nuotrauką naudoti be ieškovės sutikimo. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas šį ieškovės reikalavimą, nurodė, kad, nors ieškovė ir nepateikė tiesioginių įrodymų apie jai priklausančias autorių teises į nuotrauką, teismui nekyla jokių abejonių, kad ant sulaikytų prekių yra neteisėtai panaudota būtent ieškovei priklausanti nuotrauka, kurios teisės yra saugomos pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą.
28. Apeliantė su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir teigia, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad ieškovė perėmė iš „LaFerrari“ nuotraukos autoriaus teises į kūrinį ir turi teisę pareikšdama ieškinį jas ginti teisme. Be to, atsakovės teigimu, ieškovė nėra pasinaudojusi galimybe visuomenę informuoti, kad yra turtinių teisių į šią nuotrauką turėtoja. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.
29. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnio 2 dalis numato, kad bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu. Šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai be kitų teisių gynimo būdų įtvirtina teisę reikalauti įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus ir uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala.
30. Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos 15 straipsnio 1 dalis nustato: „Kad šios Konvencijos saugomų literatūros ar meno kūrinių autorius, jei neįrodyta priešingai, būtų juo ir laikomas ir dėl to, pažeidus jo teises, galėtų apginti jas Sąjungos šalių teismuose, pakanka, kad autoriaus vardas būtų įprastu būdu nurodytas kūrinyje. Ši straipsnio dalis taikoma, net jei nurodytas vardas yra pseudonimas, kai šis autoriaus prisiimtas pseudonimas nekelia abejonių dėl tikrojo autoriaus vardo.“
31. 2004 m. balandžio 29d. Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB 5 straipsnio „Autorystės ir teisių turėjimo prezumpcija“ a punktas numato, kad „literatūros ar meno kūrinio autorius būtų laikomas autoriumi, jeigu neįrodyta kitaip, ir dėl to turėtų teisę pradėti procesą dėl pažeidimo, pakanka, kad jo vardas būtų įprastu būdu nurodytas kūrinyje“. To paties straipsnio b punktas numato, kad „a punkto nuostata taikoma mutatis mutandis gretutinių teisių turėtojams jų saugomo objekto atžvilgiu“.
32. Kaip jau buvo minėta, atsakovė dėl šio ieškovės reikalavimo nei atsiliepime į ieškinį, nei triplike savo nuomonės nereiškė, o tik teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie ieškovei priklausančią nuotrauką. Apeliantė ir apeliaciniu skundu neginčija, kad ant atsakovės įvežtų prekių panaudota ieškovės nurodoma nuotrauka, akcentuodama tik aplinkybę, kad ieškovė nėra pateikusi įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovei priklauso autoriaus turtinės teisės į šią nuotrauką. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė savo darbuotojo darytą nuotrauką ir nurodė, kad nuotraukos autorius yra ilgametis ieškovės darbuotojas. Teisėjų kolegija, palyginusi ieškovės pateiktą nuotrauką su ant atsakovės sulaikytų prekių pakuočių automobilio nuotrauka, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad turtines autoriaus teises į ją valdo ieškovė, todėl ant sulaikytų prekių nuotrauka panaudota neteisėtai.
Dėl ginčo prekių konfiskavimo ir sunaikinimo
33. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu konfiskuoti ir atsakovės lėšomis sunaikinti sulaikytas prekes, nurodo, kad teismo pritaikytas ieškovės pažeistų teisių gynimo būdas, įvertinus visas bylos aplinkybes, pažeidimo sunkumą bei jo pobūdį, yra neproporcingas pačiam pažeidimui, o ieškovės galimai pažeistos teisės gali būti apgintos ir kitu būdu. Pasak apeliantės, atsakovės prekių pakuočių sunaikinimas turėtų būti vertinamas, kaip pakankamas ieškovės pažeistoms teisėms ginti.
34. Reglamento nuostatos tiesiogiai nenumato pasekmių atitinkamoms prekėms, jeigu jos pažymėtos žymenimis prekių ženklo savininko teises pažeidžiančiu būdu ir nenurodo tokių prekių teisinio likimo sprendimo būdo. Todėl šiuo atveju taikytinos ir Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) nuostatos.
35. PŽĮ 74 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad 70 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti atšaukti, išimti iš apyvartos prekes taip, kad jiems nebūtų padaryta žalos ir būtų užtikrinta jų teisių apsauga (pavyzdžiui, perdirbti į kitas prekes ar taikyti panašias priemones), ar sunaikinti prekes, kurias teismas nustatė kaip pažeidžiančias šio įstatymo nustatytas teises, o prireikus – ir medžiagas, ir priemones, daugiausia naudojamas nurodytiems objektams sukurti ar gaminti.
36. Byloje konstatuota, kad muitinėje sulaikytos atsakovės prekės yra pažymėtos žymeniu „Ferrari“, žymeniu „S F“ bei supakuotos į vaizdiniu žymeniu su piestu stovinčiu žirgu pažymėtą pakuotę, taip pat ant jų yra grafiniai vaizdai, kurie yra klaidinamai panašūs į ieškovės registruotus Europos Sąjungos prekių ženklus „Ferrari“ (Registracijos Nr. 003502382) ir „S F“ (Registracijos Nr. 003503182) ir vaizdinio prekių ženklo su piestu stovinčio žirgo elementu (Registracijos Nr. 003503323). Byloje nėra ginčo, kad ieškovės, kaip prekių ženklų savininkės, sutikimo naudoti šiuos žymenis nėra gauta. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad sulaikytos prekės pažeidžia ieškovės išimtines teises į registruotus prekių ženklus, o tai yra pagrindas taikyti įstatyme numatytus pažeistų teisių gynimo būdus.
37. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad iki 2006 m. birželio 28 d. galiojusioje PŽĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto redakcijoje buvo numatyta, jog prekės ženklo savininko reikalavimu sunaikinamos, jei neteisėtai pažymėto svetimo ženklo nuo jų negalima pašalinti. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2006 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2006 išaiškino, kad tokia įstatymo nuostata nedera su 2003 m. liepos 22 d. Europos Sąjungos Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1383/2003 „Dėl muitinės veiksmų, atliekamų su prekėmis, kurios, kaip įtariama, pagamintos pažeidžiant tam tikras intelektinės nuosavybės teises, ir priemonių, kurių turi būti imamasi prekių atžvilgiu nustačius, kad jos pagamintos pažeidžiant tokias teises“ 17 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta galimybe prekėms taikyti bet kokias kitas priemones, kad su prekėmis susiję asmenys negautų iš šių sandorių jokios ekonominės naudos, ir nustatyta, kad, išskyrus tam tikras išimtis, prekių ženklų pašalinimas nuo suklastotų prekių nėra laikoma veiksminga priemone, atimančia iš sandorį sudariusio asmens ekonominę naudą.
38. Taigi, prekių ženklo savininko teises pažeidžiantis asmuo negali reikalauti prekių nesunaikinimo vien proporcingumo argumentu, siekdamas gauti tam tikros komercinės naudos (mažesnių praradimų) dėl prekių sunaikinimo. Be to, paminėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2006, kasacinis teismas nurodė, kad turi būti prioritetiškai atsižvelgiama į teisių turėtojo pasirinktą teisių gynimo būdą ir šiam reikalaujant sunaikinimo, toks būdas turi būti taikomas.
39. Kadangi minėtos PŽĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos nacionaliniame teisiniame reguliavime neliko, todėl šiuo atveju taikytina PŽĮ 74 straipsnio 1 dalis, pagal kurią šio įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti atšaukti, išimti iš apyvartos prekes taip, kad jiems nebūtų padaryta žala ir būtų užtikrinta jų teisių apsauga (pvz., perdirbti į kitas prekes ar taikyti panašias priemones), ar sunaikinti prekes, kurias teismas nustatė kaip pažeidžiančias šio įstatymo nustatytas teises, o prireikus – ir medžiagas bei priemones, daugiausia naudojamas nurodytiems objektams sukurti ar gaminti.
Dėl ieškovės ieškinio prevencinio pobūdžio reikalavimų
40. Apeliantės teigimu, ieškovė dėl teismo konstatuoto pažeidimo realios ekonominės žalos nepatyrė ir nepatiria, todėl neegzistuoja realios žalos atsiradimo ateityje grėsmė, kuri yra privaloma prevencinio ieškinio taikymo sąlyga.
41. CK 1.138 straipsnio 3 punktas nustato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys). Pagal CK 6.255 straipsnio 1 dalį, realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos, yra pagrindas prevenciniam ieškiniui pareikšti; prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę.
42. Ieškovė pateikė įrodymus, kad atsakovė ilgą laiką vykdė ir šiuo metu vykdo veiksmus, pažeidžiančius ieškovės, kaip registruotų ES prekių ženklų savininkės teises, t. y. ne tik importuoja gaminius, tačiau ir prekiauja gaminiais labai dideliais kiekiais internetinėje svetainėje www. profisa.lt. Šių aplinkybių neneigia ir pati atsakovė.
43. Nustačius, kad atsakovė pažeidė ieškovės kaip prekių ženklų savininkės išimtines teises, įveždama į Lietuvos Respubliką prekes, pažymėtas žymeniu, kuris yra klaidinančiai panašus į ieškovės įregistruotus ES prekių ženklus, be to, įvertinus, tai, kad toks atsakovės pažeidimas nustatomas ne pirmą kartą, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo spręsti, jog egzistuoja grėsmė dėl galimo ieškovės teisių pažeidimo ir padarytos žalos ateityje.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
44. Apibendrinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti nėra pagrindo.
45. Atmetus apeliacinį skundą, yra pagrindas apeliantės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo atmesti, o ieškovės – tenkinti ir iš apeliantės ieškovės naudai priteisti 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei FERRARI S.P.A. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Profisa“ (juridinio asmens kodas 224144630) 1 600 Eur (tūkstantį šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Teisėjai Romualda Janovičienė
Vilija Mikuckienė
Vytautas Zelianka