Civilinė byla Nr. 2S-270-638/2021

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02215-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.9;

 (S)

3.1.9.5

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. G. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės S. Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkei A. G., suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerija prie Aplinkos ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja antstolė S. Ž. kreipėsi į teismą, prašydama skirti skolininkei A. G. (toliau vadinama skolininke, suinteresuotu asmeniu) už antstolio reikalavimų nevykdymą periodinę iki 300 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną valstybės naudai.

2.       Pareiškėja nurodė, kad jos žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0076/13/1336, užvesta pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1583-896/2012, pagal kurį skolininkė A. G. buvo įpareigota pašalinti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), savavališkos statybos, padarinius, t. y. išardyti savavališkai perstatytą ar pertvarkytą gyvenamojo namo priestato 3a1/p dalį, kuri pastatyta valstybei priklausančiame žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę. Skolininkė A. G. ne kartą buvo raginta įvykdyti teismo sprendimą, tačiau reikalavimų gera valia nevykdė. Skolininkė sprendimo nėra įvykdžiusi, t. y. savavališka statyba nepašalinta. Todėl 2020 m. liepos 15 d. antstolė surašė sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą ir kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo.

3.       Suinteresuotas asmuo (skolininkė) A. G. su pareiškimu dėl baudos skyrimo nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog savavališkos statybos padariniai nepašalinti nuo 2012 metų, kai buvo priimtas teismo sprendimas. Mano, kad savavališkos statybos požymių jos statyboje nėra, o dėl žemės nuosavybės, tai yra paklaida atlikus matavimus. Ji pastatą statė nenukrypdama nuo projekto ir leidimų, o dėl žemės įsigijimo, tai Marijampolės savivaldybė piktybiškai to nesprendžia, dėl ko ji kreipėsi į Seimo kontrolierių su skundu. Be to, ji net nesiruošia šalinti savavališkos statybos padarinių, nes mano, kad 2012 m. spalio 16 d. teismo sprendimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo gali vykdyti ir išieškotojas, kuris ir turi griauti savavališką statybą, jei tokia yra, bet ji to nedarys. Patvirtino, kad dirba sandėlininke ir gauna 500 Eur atlyginimą.

4.       Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau vadinama išieškotoju, Inspekcija) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su antstolės prašymu sutinka visiškai, prašo skirti skolininkei A. G. baudą už teismo spendimo nevykdymą iki 300 Eur už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną. Iki šiol skolininkė savavališkos statybos padarinių nepašalino, terminas jiems šalinti yra suėjęs 2019 m. liepos 31 d. Inspekcija 2020 m. birželio 26 d. patikrinimo aktu Nr. 4D-1573 konstatavo, kad skolininkė 2012 m. spalio 16 d. teismo sprendimo nevykdo. Inspekcija šalinti savavališkos statybos padarinių šiuo atveju negali, nes pagal pasikeitusį reglamentavimą ji organizuoja tik savavališkos statybos griovimą ir statybvietės sutvarkymą, o nagrinėjamu atveju reikia griauti ne visą statinį, o tik priestato dalį, todėl tokie darbai priskirtini prie rekonstrukcijos darbų ir Inspekcija jų atlikti negali.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartimi antstolės  pareiškimą tenkino iš dalies. Teismas paskyrė suinteresuotam asmeniui (skolininkei) A. G. 5 Eur dydžio baudą už kiekvieną Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d.  sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012 neįvykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos iki 2012 m. spalio 16 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012 įvykdymo arba procesinio veiksmo, kuriuo išnyksta teisinis pagrindas vykdyti privalomąjį nurodymą atlikimo.

6.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo, kad daugiau kaip 7 metus teismo sprendimas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo yra neįvykdytas, terminas jiems šalinti pasibaigęs ir duomenų, kad jis ginčo laikotarpiu buvo ar yra pratęstas, nėra. Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-757-773/2019 nurodyta, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojantis teisinis reglamentavimas suteikia teisę teismui, nustačius, kad neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojęs skolininką šalinti neteisėtos statybos padarinius, skirti jam baudą, nepriklausomai nuo teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo pobūdžio bei išieškotojo galimybės pačiam įvykdyti teismo sprendimą. Juolab, kad, kaip teisingai pastebėjo išieškotojas, pagal Statybos įstatymo 28 straipsnį ir Priežiūros įstatymą, Inspekcija gali organizuoti tik savavališkos statybos griovimą ir statybvietės sutvarkymą, o nagrinėjamu atveju reikia griauti ne visą statinį, o tik priestato dalį, todėl tokie darbai priskirtini prie rekonstrukcijos darbų ir Inspekcija jų atlikti negali.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7.       Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo A. G. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.       Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas antstolio pareiškimą, neteisingai aiškino ir taikė CPK 771 straipsnio 6 dalį, kadangi neegzistuoja nei viena sąlyga, suteikianti teismui tokią teisę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017 yra išaiškinta, kad CPK 273 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Tuo atveju, kai tokios pasekmės nėra įtvirtintos sprendime, sprendimas turi būti vykdomas per antstolio nurodytą terminą, po kurio antstolis gali kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį (dabar galiojančios redakcijos – 6 dalį). Tačiau antstolis gali kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo tik tuo atveju, jeigu sprendimas nėra įvykdytas per antstolio nurodytą terminą. Ginčo atveju antstolė jokio termino nesuteikė, kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo, o teismas nepagrįstai paskyrė baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą, nors jokių reikalavimų antstolė nenurodė ir jokių terminų įvykdyti sprendimą nenustatė.

7.2.       Išieškotojas dar 2017 metais kreipėsi į teismą ir jam buvo suteikta teisė pašalinti savavališkos statybos pasekmes, dėl ko baudos skyrimas pagal CPK 771 straipsnį yra negalimas. Pirmosios instancijos teismo CPK 771 straipsnio teisės normos aiškinimas neatitinka kasacinio teismo formuojamos teisminės praktikos, o pirmosios instancijos teismas paskyrė baudą, nors nuo 2017 metų, turėdamas teisę įvykdyti sprendimą, jo nevykdė ir išieškotojas.

8.       Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerija atsiliepimu į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

8.1.       Apeliantė turi neginčijamą pareigą pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau jokių procedūrų, susijusių su savavališkos statybos padarinių šalinimu nėra atlikusi. Inspekcijos nuomone, savavališkos statybos padarinių pašalinimo procedūros nebuvo atliekamos savalaikiai, aktyviai, rūpestingai, siekiant per kuo trumpesnį laikotarpį tinkamai ir visapusiškai įvykdyti teismo sprendimą. Pareiga įvykdyti teismo sprendimą skolininkei atsirado nuo teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimo įsiteisėjimo. Todėl ši aplinkybė yra pakankama CPK 771 straipsnyje numatytai atsakomybei už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymą taikyti.

8.2.       Griaunant ne visas statinio dalis (šiuo atveju priestato dalį), tokie darbai priskirtini rekonstrukcijos darbams, kurių pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsnio 3 dalį, Inspekcija atlikti neturi teisės. Akcentuotina ir tai, jog Statybos įstatymo 3 straipsnio 3 dalis nustato, kad statytojo teisei įgyvendinti nustatyti reikalavimai netaikomi statinius griaunant teismų sprendimu, jeigu griovimo darbus organizuoja Inspekcija. Minėtas straipsnis kaip išimtį, kuomet netaikomi reikalavimai statytojui, apibrėžia tik griovimo atvejus, tačiau statinio rekonstrukcijos prie tokių nepriskiria. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, savavališkos statybos padarinius pašalinti gali tik pati skolininkė.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

10.       Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjos prašymas skirti baudą už įpareigojimų pašalinti savavališkos statybos padarinius nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

11.       Iš civilinės ir vykdomosios bylos Nr. 0076/13/01336 nustatyta, kad antstolė S. Ž. vykdo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1583-896/2012, kuriuo skolininkė A. G. įpareigota įvykdyti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimą, t. y. pašalinti savavališkos statybos žemės sklype,  nuosavybės teise priklausančiame skolininkei ir R. B., esančiame(duomenys neskelbtini), padarinius – išardyti savavališkai perstatytą ar pertvarkytą gyvenamojo namo priestato dalį, kuri pastatyta valstybei priklausančiame žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę. Per nustatytą terminą atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo, ieškovė įpareigota nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamojo namo priestatą žemės sklype, nuosavybės teise priklausančiame skolininkei ir R. B., esančiame (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš skolininkės. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-785-802/2016 pakeitė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimo rezoliucinę dalį, patenkino atsakovės priešieškinį ir leido jai teisės aktų nustatyta tvarka per šešių mėnesių terminą parengti projektinę dokumentaciją minėtam savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui 3a1/p žemės sklype ir, sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-708-555/2017 nutarė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą bei patikslino Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo rezoliucinę dalį, išdėstydamas ją taip: „Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. priimtą teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1583-986/2012 pakeisti. Atsakovės A. G. priešieškinį tenkinti. Leisti atsakovei A. G. teisės aktų nustatyta tvarka per 6 mėnesių terminą parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui žemės sklype, nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame(duomenys neskelbtini), ir sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovei A. G. neparengus projektinės dokumentacijos ir negavus statybą leidžiančių dokumentų per nustatytą 6 mėnesių terminą dėl savavališkai pastatyto statinio įteisinimo, įpareigoti atsakovę A. G. per 6 mėnesius išardyti savavališkai perstatytą ar pertvarkytą gyvenamojo namo priestato dalį, kuri pastatyta valstybei priklausančiame žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę; per nustatytą terminą atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigoti ieškovę nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamojo namo priestatą žemės sklype, nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame(duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant jos patirtas išlaidas iš atsakovės.

12.        Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Kadangi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimas, kurio pagrindu yra išduotas vykdomasis dokumentas, yra įsiteisėjęs, taigi vykdytinas, tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią (CPK 18 straipsnis).  

13.       Suinteresuotas asmuo A. G. atskirąjį skundą iš esmės grindžia dviem argumentais, t. y., kad antstolė jokių reikalavimų ir jokių terminų įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą nenustatė, ir kad teismo sprendimu išieškotojui yra suteikta teisė pašalinti savavališkos statybos pasekmes, todėl suinteresuotam asmeniui baudos skyrimas pagal 771 straipsnį yra negalimas.

14.       Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusios CPK 771 straipsnio redakcijos 6 dalyje numatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. [...] Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Taigi, esant neįvykdytam Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimui, pasikeitė skolininko atsakomybę už teismo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, vykdymą numatantis teisinis reguliavimas.

15.       Liteko duomenimis nustatyta, kad skolininkei A. G. terminas savavališkos statybos padariniams šalinti buvo pratęstas ne vieną kartą, t. y. paskutinį kartą Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-31-802/2019 buvo patenkintas A. G. prašymas ir pakeista teismo sprendimo vykdymo tvarka bei pratęstas terminas savavališkos statybos trūkumams šalinti iki 2019 m. liepos 31 d. To paties teismo 2020 m. kovo 4 d.  nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-179-985/2020 skolininkei terminas savavališkos statybos padarinių šalinimui buvo pratęstas iki 2020 m. gruodžio 31 d., tačiau Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-866-638/2020 ši nutartis buvo panaikinta ir prašymas pratęsti terminą atmestas.

16.       Vykdomosios bylos Nr. 0076/13/01336 duomenys patvirtina, kad Inspekcija 2020 m. birželio 26 d. teismo įpareigojimo pašalinti statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. 4D-1573 (2.34) konstatavo, kad skolininkė neįvykdė teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimo. Antstolės kontoroje 2020 m. liepos 13 d. gautas inspekcijos raštas „Dėl vykdomosios bylos Nr. 0076/13/01336 atnaujinimo ir vykdymo veiksmų atlikimo. Antstolė 2020 m. liepos 16 d. patvarkymu Nr. S-20-76-23465 atnaujino vykdomąją bylą. Antstolė 2020 m. liepos 16 d. surašė sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą Nr. B-20-76-674, kuriame nurodė, kad skolininkė A. G. ne kartą buvo raginta įvykdyti teismo sprendimą, tačiau reikalavimų nevykdė, savavališkos statybos padarinių nepašalino, t. y. neišardė savavališkai perstatytos pertvarkytos gyvenamojo namo priestato dalies, kuri pastatyta valstybei priklausančiame žemės sklype ir nesutvarkė statybvietės. Antstolė nustatė, kad skolininkė A. G. įsiteisėjusio teismo sprendimo neįvykdė, savavališkos statybos padarinių nepašalino. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus suinteresuoto asmens skundo argumentus, kad antstolė jokių reikalavimų ir jokių terminų įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą nenustatė. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad suinteresuotam asmeniu A. G. ne vieną kartą buvo siųsti (2013 m. liepos 15 d., 2013 m. rugpjūčio 6 d., 2014 m. gegužės 9 d., 2015 m. liepos 30 d.) ir įteikti reikalavimai įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir pašalinti savavališkos statybos padarinius, taip pat nustatytas konkretus įpareigojimo įvykdymo terminas.

17.       Nors skolininkė teigia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu išieškotojui yra suteikta teisė pašalinti savavališkos statybos pasekmes, tačiau Įstatymų projektų Reg. Nr. XIIP-4202-XIIP-4204 Aiškinamajame rašte nurodyta, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 273, 587, 771 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 7711 straipsniu įstatymo projektu siūloma „nustatyti galimybę baudą už teismo sprendimo, įpareigojančio pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, nevykdymą teismui skirti visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar yra galima alternatyvi teismo sprendimo vykdymo tvarka. Toks reglamentavimas atitinka proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisingumo principus, kadangi klaidinga manyti, jog satisfakcija (bauda) už teismo sprendimo neįvykdymą turėtų būti skiriama tik tokiu atveju, jeigu Inspekcija pati negali įvykdyti tokio pobūdžio teismo sprendimo. Priešingai, dabartinis teisinis reguliavimas ne palengvina, o apsunkina Inspekcijos teisinę padėtį, kadangi nevykdant teismo sprendimo geruoju, Inspekcija yra priversta įgyvendinti savo teisę vykdyti sprendimą ir nugriauti statinį, o tam įgyvendinti reikia tiek finansinių, tiek administracinių išteklių“. Taigi, pakeistu teisiniu reguliavimu siekiama, kad tuo atveju, jei teismo sprendimo vykdymas yra susijęs su įpareigojimu pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, skolininkas būtų raginamas įvykdyti teismo sprendimą pats, nes kitu atveju teismo sprendimo vykdymo atsakomybė yra nepagrįstai perkeliama valstybės institucijoms.

18.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (toliau - TPSVPĮ) – viešosios teisės aktas, sudarytas laikantis imperatyviojo teisinio reguliavimo metodo. Aiškinant ir taikant šį įstatymą svarbu nustatyti, kokios teisės konkretiems subjektams yra suteikiamos, nes jie galės veikti tik neviršydami tiesiogiai apibrėžtų įgaliojimų. Bet kokie kiti veiksmai ar neveikimas, tiesiogiai nenustatyti įstatyme, yra draudžiami. Atsižvelgiant į tai, kad TPSVPĮ 15 straipsnio 3 dalyje Inspekcija įgaliota organizuoti tik statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus, siekiant nustatyti, ar Inspekcija turi teisę nugriauti namo priestatą, būtina teisiškai kvalifikuoti, ar tokie darbai laikytini statinio (jo dalies) griovimu, ar rekonstrukcija. Tam pirmiausia vertintina statinio statybos rūšis, nes nuo jos tiesiogiai priklauso ir tokio statinio statybos padarinių pašalinimo kvalifikavimas – ar tai griovimas, ar rekonstrukcija. Statybos įstatymo 2 straipsnio 95 dalyje nustatyta, kad statinio griovimas – statybos rūšis, kurios tikslas – išardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas (išskyrus statinio rekonstravimui ar kapitaliniam remontui priskirtinus statybos darbus). Statinio rekonstravimas įstatyme apibrėžiamas kaip statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.) (Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalis). Statinio statybos rūšis ir pagrindinius principus, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims, nustatančio STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 punkte įtvirtinta, kad statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas, tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos (STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9.5 punktas). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau nurodytos Statybos įstatymo ir STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ nuostatos teikia pagrindą daryti išvadą, jog pagrindinis požymis, dėl kurio statybos darbai laikomi rekonstrukcija, yra aplinkybė, ar atliekant tokius darbus pakeičiamos statinio laikančiosios konstrukcijos. Kai atliekant statybos darbus perdaromos esamo statinio laikančiosios konstrukcijos, tokie darbai kvalifikuotini kaip statinio rekonstrukcija. Jei laikančiosios konstrukcijos nekeičiamos, laikytina, kad vykdoma nauja statyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410-701/2016).

19.       Nagrinėjamu atveju pagal įsiteisėjusiame Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. teismo sprendime dėl savavališkos statybos ir jos padarinių šalinimo nustatytas aplinkybes savavališka statyba pasireiškė tuo, jog skolininkė, neturėdama leidimo, žemės sklype, esančiame(duomenys neskelbtini), rekonstruodama jai nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, pristatė dviejų aukštų priestatą, nukrypo nuo projekto ir statinį pastatė ilgesnį bei platesnį. Teismo sprendime taip pat nurodyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. balandžio 29 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte konstatuota, jog A. G. ir R. B. nuosavybės teise priklausančioje namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini) mieste, atlikti rekonstrukcijos darbai: prie gyvenamojo namo pristatytas dviejų aukštų mūrinis priestatas iš rytinės ir pietinės namo dalies. Priestatas priblokuotas prie pagalbinio ūkio pastato. Įrengti priestato pamatai, sumūrytos sienos, perdangos, stogo konstrukcijos, sudėtos lauko durys ir langai, atlikta dalinė lauko sienų apdaila. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog sprendime nustatytos faktinės aplinkybės gali reikšti, kad, šalinant savavališkos statybos padarinius ir atkuriant buvusią padėtį, bus pertvarkomos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos (pamatai, sienos, lubos, stogas). Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau nurodyta, tokie statybos darbai šiuo atveju laikytini ne nauja statyba, o statinio rekonstrukcija. Tai reiškia, kad išieškotojas, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi, tokių savavališkos statybos padarinių šalinti neturi teisės.

20.       Atsižvelgiant aukščiau nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytus argumentus, apeliacines instancijos teismas sprendžia, kad skolininkė, nevykdydama įsiteisėjusio teismo sprendimo, piktnaudžiauja susiklosčiusia faktine ir teisine procesine padėtimi ir nesiekia bendradarbiauti su Inspekcija sprendžiant klausimą dėl savavališkos statybos padarinių. Tokia situacija iš esmės pažeidžia Inspekcijos, kaip išieškotojos procesines teises, taip pat CPK 18 straipsnyje įtvirtintą teismų sprendimų privalomumo principą bei CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymo operatyvumo ir ekonomiškumo principą.

21.       Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

atskirąjį skundą atmesti.

        Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                            Diana Labokaitė