Civilinė byla Nr. 2YT-969-1138/2022

Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01213-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2.

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 23 d.

Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas,

sekretoriaujant Rasai Budreckienei,

dalyvaujant pareiškėjai D. G.,

suinteresuotam asmeniui R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. B., valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Pareiškėja D. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ir kad pareiškėja D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) po jos tėvo J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

1.1. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) N. B. testamento nepaliko. N. B. palikimą sudarė dalis jai tenkančio šio turto – (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais – malkine, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržine, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėliu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkine, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniais, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Po motinos N. B. mirties, jos palikimą priėmė sutuoktinis, pareiškėjos tėvas J. B., pradėjęs faktiškai valdyti paveldimą turtą. Jis liko gyventi tame pačiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno kartu su sutuoktine N. B. iki jos mirties. Toliau naudojosi visais likusiais baldais, namų apyvokos daiktais, mokėjo reikiamus mokesčius. Į notarų biurą dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą J. B. nesikreipė. Kaip matyti iš notaro pranešimo dėl paveldėjimo bylos, į notaro biurą po N. B. mirties kreipėsi Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos ir paveldėjo N. B. turtą, kurį sudarė 1,00 Lt (0,29 Eur), skolų padengimui. Kito turto paveldėta nebuvo. 

1.2. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) J. B. testamento nepaliko. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu,  pareiškėja D. G. ir jos brolis R. B. yra vieninteliai pirmos eilės įpėdiniai. Jų sesuo V. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) J. B. palikimą sudaro – (duomenys neskelbtini) esantis gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais – malkine, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržine, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėliu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkine, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statiniais, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš notaro 2020 m. kovo 3 d. pranešimo dėl J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra. Pareiškėjos brolis R. B. 2001 m. birželio 21 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 105 straipsnio 5 punktą buvo nuteistas 17 metų laisvės atėmimo bausme. 2003 m. spalio 17 d. nutartimi jo padaryta nusikalstama veika buvo perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jam buvo paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Iš laisvės atėmimo vietos R. B. buvo paleistas 2018 m. balandžio 14 d. Tokiu būdu, laisvės atėmimo vietose jis buvau įkalintas nuo 2000 metų pabaigos (kardomoji priemonė – suėmimas) iki 2018 m. balandžio 13 d. Laisvės atėmimo vietoje R. B. buvo ir jų tėvo J. B. mirties momentu, ir dar keletą metų po jo mirties. Tėvo J. B. mirties momentu pareiškėja D. G. jau gyveno atskirai. Po tėvo mirties namas, esantis (duomenys neskelbtini), liko negyvenamas. Pasitarusi su įkalinimo vietoje esančiu broliu R. B., nusprendė, kad likusiu tėvų gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais rūpinsis pareiškėja D. G., t. y. palikimą atsiradusį po tėvo J. B. mirties priims faktiniu turto valdymu. Pati grįžti gyventi į tėvų namą pareiškėja neketino. Kad namas neliktų negyvenamas, žiemą nešildomas ir nepradėtų nykti, pareiškėja leido jame apsigyventi šeimai. Per visą šį laiką jame gyveno kelios šeimos. Rašytinių nuomos sutarčių su namo gyventojais nesudarinėjo. Kur šiuo metu yra šie žmonės, pareiškėjai nėra žinoma.

1.3. Aukščiau nurodytos aplinkybės laidžia teigti, kad po N. B. mirties palikimą priėmė J. B., pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, o po J. B. mirties jo palikimą priėmė D. G., pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą. Priimdamas savo sutuoktinės N. B. palikimą faktiniu valdymu J. B., o pareiškėja D. G. priimdama savo tėvo J. B. palikimą faktiniu valdymu, savo valią išreiškė konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad palikimą jie priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjų turto savininkais. Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas pareiškėjai yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi galėtų realizuoti paveldėjimo teisę.

2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjos pareiškimo netenkinti, bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad VĮ „Turto bankas“ nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaudama valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, kreipėsi į notarų biurą dėl J. B. palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas valstybei dar nėra išduotas. Taigi VĮ „Turto bankas“ yra pradėjusi, bet dar nebaigusi palikėjo palikimo perėjimo valstybei procedūros. VĮ „Turto bankas“ nuomone, pareiškėja turėtų pateikti papildomus rašytinius įrodymus jos pareiškime nurodytiems prašymams pagrįsti, tik tada galima bus spręsti apie jų pagrįstumą.

3. Suinteresuotas asmuo R. B. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti. Patvirtino, kad po jo ir sesers D. G. motinos N. B. mirties visu likusiu turtu naudojosi ir rūpinosi, t. y. palikimą priėmė jų tėvas J. B., o po jo mirties likusiu turtu rūpinosi, t. y. palikimą priėmė jo sesuo D. G..

4. Teismo posėdžio metu pareiškėja D. G. prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad prižiūrėjo tėvus, palaidojo, sutvarkė kapus. Tėvas po mamos mirties liko gyventi name, mama buvo pradėjusi remontuoti, tačiau tvartas sudegęs. Tėvas į notarų biurą nesikreipė, vartojo alkoholį. Dar turėjo seserį V. B., kuri yra mirusi, vaikų neturėjo. Tėvas mokėjo mokesčius, name yra elektra ir vandentiekis. Po tėvo mirties pasitarusi su broliu įleido į namą žmones, kad šie prižiūrėtų namą, tačiau pavardžių nežino. Po tėvo mirties pasiėmė dujų balioną, kurį naudoja. Šiuo metu name niekas negyvena.

5. Suinteresuotas asmuo R. B. prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad visą gyvenimą praleido įkalinimo įstaigoje, su tėvais ryšių nepalaikė. Sesuo buvo įleidusi į tėvų namą gyventi kitus asmenis. Tėvas mirė namuose, sesuo atvykusi į kaimą rado tėvą mirusį. Tėvai dar turėjo dukterį V. B., kitų vaikų neturėjo. Name šiuo metu niekas negyvena, todėl nieko mokėti nereikia. Aplinką šiuo metu aptvarko kaimynai. Po tėvo mirties liko buitinė technika, ji liko name, žmonės kaip buvo įleisti, taip ir liko.

6. Suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkintinas

7. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, rūpintis juo kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai ir CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).

8. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).

9. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos teismui pateikti rašytiniai įrodymai bei jos paaiškinimai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama N. B., o (duomenys neskelbtini) mirė mamos sutuoktinis bei pareiškėjos tėvas J. B.. Iš Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro 2020 m. kovo 3 d. pranešimo matyti, jog dėl (duomenys neskelbtini) mirusios N. B. turto paveldėjimo kreipėsi Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir VMI). 2020 m. rugsėjo 3 d. VMI rašte dėl informacijos suteikimo nurodė, jog VMI 2013 m. sausio 28 d. paveldėjo N. B. turtą, kurį sudarė 1,00 Lt (0,29 Eur) šios piniginės lėšos 2013 m. kovo 20 d. buvo pervestos į uždarosios akcinės bendrovės „Snoro lizingas“ sąskaitą, skolų padengimui. Tuo pačiu VMI pažymėjo, kad kito turto paveldėta nebuvo. Raseinių rajono savivaldybės administracijos Paliepių seniūnijos duomenimis, iki savo mirties N. B. gyveno ir vedė bendrą ūkį su savo sutuoktiniu J. B. jam nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). J. B. po savo sutuoktinės mirties liko gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir naudojosi visu turtu, likusiu po sutuoktinės mirties. Nekilnojamojo turto registro duomenimis J. B. vardu yra registruotas gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), registravimo pagrindas – 1996 m. gegužės 15 d. pirkimo-paravimo sutartis Nr. ASR-2434. Santuoka tarp pareiškėjos tėvų sudaryta (duomenys neskelbtini), aptariamas turtas buvo įgytas jų santuokos metu. Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo R. B. yra N. B. ir J. B. vaikai. Bylos duomenys be kita ko patvirtina, kad kita pareiškėjų tėvų dukra V. B. mirė (duomenys neskelbtini).

10. Pareiškėja patvirtino, kad J. B. tiek mamai esant gyvai, tiek po jos mirties gyveno (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo turimą turtą, juo rūpinosi kaip savu, mokėjo mokesčius, tai yra palikimą priėmė pradėdamas faktiškai valdyti likusį turtą. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad N. B. palikimo priėmimas pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnis).

11. Šiuo atveju, byloje nėra ginčo dėl faktinių palikimo priėmimo aplinkybių, suinteresuoti asmenys neginčijo, jog N. B. palikimą priėmė, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, jos sutuoktinis J. B., pretenzijų šiuo klausimu neišreiškė.

12. Be to, faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog J. B., mirusios N. B. sutuoktinis, palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjęs faktiškai paveldimą turtą valdyti, todėl nustatytinas pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

13. Pareiškėja taip pat patvirtino, kad nors ji gyveno atskirai ((duomenys neskelbtini)), po tėvo J. B. mirties rūpinosi paliktu turtu, esančiu (duomenys neskelbtini). Kaip nurodė pareiškėja, gyvenamasis namas liko negyvenamas, kad namas nenyktų, ji leido ten apsigyventi šeimai, kuriuo duomenų dabar negali nurodyti. Tam neprieštaravo pareiškėjos brolis R. B., kuris tuo metu atliko laisvės atėmimo bausmę ir negalėjo palikimo priimti pradėdamas faktiškai jį valdyti bei likusiu po tėvo mirties turtu paliko rūpintis pareiškėjai D. G.. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad J. B. palikimo priėmimas pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnis). Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro 2020 m. kovo 3 d. pranešime nurodyta, jog dėl (duomenys neskelbtini) mirusio J. B. turto paveldėjimo į Raseinių rajono 1-ojo notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra. P. G. registro pažymą apie asmens duomenis, J. B. mirė būdamas našliu, dukra V. B. mirė (duomenys neskelbtini), daugiau vaikų be pareiškėjos ir R. B. neturėjo. 

14. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, jog kreipėsi į notarų biurą dėl J. B. palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas valstybei dar nėra išduotas. VĮ „Turto bankas“ nepateikė jokių duomenų, įrodančių, jog yra pradėjusi J. B. palikimo perėjimo valstybei procedūrą, kada ši procedūra buvo pradėta, bylos nagrinėjime nedalyvavo. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, tai, jog suinteresuotas asmuo R. B. patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes, taip pat byloje esantys duomenys, kad jis mirus tėvams R. B. atliko laisvės atėmimo bausmę, sudaro pagrindą spręsti, jog labiau tikėtina, jog D. G. po tėvo J. B. mirties rūpinosi paliktu turtu, siekė, kad namas nebūtų apleistas, pasiėmė naudojimui po tėvo mirties likusį dujų balioną, tokiais veiksmais palikimą priėmė. Teismas pažymi, kad kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Tai reiškia, kad įrodinėjimas skiriasi nuo įrodinėjimo baudžiamajame procese ir teismas sprendimą gali priimti spręsdamas, kad vieni ar kiti įvykiai yra labiau tikėtini.

15. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog D. G., mirusio J. B. duktė, palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Teismas pažymi, kad sprendžiant priešingai, tiek pareiškėjai, tiek suinteresuotam asmeniui R. B. patvirtinus, jog pareiškėja laidojo alkoholiu piktnaudžiavusį tėvą, turtui perėjus valstybei, nebūtų užtikrintas ir teisingumo principo įgyvendinimas.

16. Abiejų byloje prašomų nustatyti juridinių faktų nustatymas reikalingas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.13 straipsniu, 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu.

Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėjas                                                 Vaidas Kazlauskas