Civilinė byla Nr. e2-602-464/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00279-2015-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.2.; 3.3.4.2.6.; 3.3.4.2.7.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. liepos 18 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės A. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 22 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-742-232/2017 pagal ieškovo V. T. (V. T.) ieškinį atsakovėms J. T. ir A. T. dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo niekinėmis ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo Luminor Bank AS,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Atsakovė A. T. 2018-06-29 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu atnaujinti procesą šio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-742-232/2017 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2, 6 ir 7 punktų pagrindais.
2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo (jos senelio) V. T. ieškinį dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo. Ieškovas, pareikšdamas ieškinį atsakovėms A. T. ir J. T., paveldėjusioms jo žuvusio sūnaus V. T. turtą, ginčijo sūnaus 2008-04-15 ir 2008-08-01 atliktus mokėjimo pavedimus iš ieškovo sąskaitos į asmeninę sūnaus sąskaitą, kuriais šis pervedė 86 886,01 Eur (300 000 Lt) sumą, gautą už parduotą ieškovui nuosavybės teise priklausiusį turtą, mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodydamas, kad tai tėvo dovana sūnui.
3. Vilniaus apygardos teismas 2017-07-10 sprendimu ieškinį patenkino visiškai – dovanojimo sutartis pripažino negaliojančiomis, iš atsakovės J. T. priteisė 14 835,58 Eur, o iš atsakovės A. T. – 44 506,73 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-11-09 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują, kuriuo ieškinį atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2018-01-29 priėmęs ieškovo V. T. kasacinį skundą, 2018-05-18 nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo dalį ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovių buvo priteista atitinkamomis dalimis skola, kitą Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.
4. Atsakovė A. T. teigia, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas procesui atnaujinti, kadangi netrukus po kasacinio skundo priėmimo, t. y. 2018-02-09, šį skundą pateikęs ieškovas mirė. Ieškovo mirties faktas nebuvo ir negalėjo būti žinomas pirmiausia todėl, kad dėl vykusio ginčo šalys nebendravo, antra, ieškovui atstovavusio advokato veiksmai, kuomet jis nepranešė apie kliento mirtį, o procesas byloje buvo tęsiamas, nesudarė pagrindo atsakovei spręsti apie tokių faktinių aplinkybių, kaip ieškovo mirtis, atsiradimą. Apie ieškovo mirtį atsakovei tapo žinoma tik 2018-05-21, kuomet ji aplankė šeimos kapą. Ieškovo mirtis turėjo esminę reikšmę bylos nagrinėjimui, kadangi atsakovė A. T., kaip vienintelė įstatyminė įpėdinė, būtų perėmusi ieškovo teises ir pareigas bei įgyvendinusi savo pačios teises šiame procese. Be to, neišsprendus procesinio teisių perėmimo klausimo byloje nuspręsta ir dėl neįtraukto į bylą ieškovo teisėmis asmens – ieškovo V. T. įstatyminės įpėdinės A. T. – materialiųjų teisių ir pareigų, t. y. nagrinėjamu atveju egzistuoja ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas pagrindas procesui atnaujinti. Taip pat egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas, kadangi kasacinės bylos nagrinėjimo metu viena iš šalių – ieškovas – buvo ne tik neveiksnus, bet ir neteisnus, t. y. miręs.
5. Atsakovė pažymėjo, kad jeigu ji būtų žinojusi apie ieškovo mirtį, ji būtų perėmusi ieškovo procesines teises kasacinio teismo nagrinėjamoje byloje ir, įvykus ieškovo ir vienos iš bylos atsakovių (A. T.) sutapimui, bylos dalis dėl jai nukreipto reikalavimo būtų nutraukta, be to, ji būtų pasinaudojusi teise atsisakyti ieškinio ir kitoje dalyje, kurioje reikalavimas nukreiptas jos motinai, atsakovei J. T., arba su ja sudarytų taikos sutartį.
6. Vilniaus apygardos teismas, 2018-07-09 nutartimi spręsdamas atsakovės A. T. prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, ta pačia nutartimi sustabdė šią civilinę bylą iki bus išspręstas klausimas dėl mirusio ieškovo V. T. teisių perėmimo. Atsakovei A. T. 2018-12-04 išdavus paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, Vilniaus apygardos teismas 2018-12-17 nutartimi atnaujino civilinę bylą pagal A. T. prašymą dėl proceso atnaujinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2019-02-22 nutartimi atsakovės A. T. prašymo netenkino ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-742-232/2017, trečiąjį asmenį Luminor Bank AB pakeitė jo teisių perėmėju Luminor Bank AS.
8. Teismas sprendė, kad atsakovės nurodyta aplinkybė, jog ieškovas V. T. mirė praėjus vos daugiau nei savaitei po kasacinės bylos pagal jo kasacinį skundą iškėlimo, neturėjo jokios reikšmės 2018-05-05 nutartyje padarytoms išvadoms dėl ieškovo pareikšto materialiojo teisinio reikalavimo – priteisti iš atsakovių skolą, pagrįstumo. Teismas pažymėjo, kad tokios aplinkybės neteigė bei neįrodinėjo ir pati atsakovė savo prašyme.
9. Teismas, viena vertus, sutiko, kad tuo atveju, jei aptarta faktinė aplinkybė būtų žinoma bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme, tai sudarytų pagrindą spręsti dėl ieškovo V. T. pakeitimo jo teisių perėmėja, atsakove A. T.. Atsakovė, perėmusi ieškovo procesines teises, būtų įgijusi teisę atsisakyti ieškinio (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 1 d.,), sudaryti taikos sutartį su antrąja atsakove J. T. (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 3 d.), atsisakyti kasacinio skundo (CPK 349 str. 1 d.). Tokiu atveju byla būtų baigta priimant nutartį nutraukti bylą pagal ieškovo ieškinį ar nutraukiant kasacinį procesą (CPK 293 str. 4 p. ir 5 p., 349 str. 2 d.), jei nebūtų nustatytos CPK 42 str. 2 d. nurodytos aplinkybės.
10. Kita vertus, pažymėjo ir tai, kad procesinių teisų perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 48 str. 2 d.), todėl pareiškėja gali perimti ieškovo procesines teises ir po kasacinės bylos išnagrinėjimo bei pasiekti atitinkamų tikslų, t. y. sudaryti taikos sutartį su atsakove. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad atsakovė A. T. ir po bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka turi galimybę pasinaudoti iš esmės tomis pačiomis procesinėmis teisėmis, kuriomis, jos teigimu, jai buvo užkirsta galimybė pasinaudoti laiku neišsprendus ieškovo procesinių teisių perėmimo klausimo.
11. Įvertinęs tai, kad kasacinės bylos pagal ieškovo skundą iškėlimo metu ieškovas buvo veiksnus, teismas sprendė, kad ta aplinkybė, jog ieškovas bylos nagrinėjimo metu mirė ir neteko civilinio teisnumo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.1 str., 2.2 str. 2 d.), o tuo pačiu ir veiksnumo, negali būti prilyginama asmens neveiksnumui kaip CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytam proceso atnaujinimo pagrindui. Be to, pažymėjo, kad atsakovė, nebūdama neveiksnia proceso šalimi, negali remtis ieškovo neveiksnumu kaip pagrindu procesui atnaujinti.
12. Teismas taip pat pripažino, kad šiuo konkrečiu atveju nėra ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyto pagrindo procesui atnaujinti. Atsakovė A. T. bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme dalyvavo atsakovės procesinėje pozicijoje. Dėl atsakovės nurodytų aplinkybių, kad, neperėmus ieškovo procesinių teisių, ji negalėjo pasinaudoti ieškovui suteiktomis teisėmis – dar kartą pažymėjo, kad ir po šios bylos išnagrinėjimo ji turi galimybę pasinaudoti iš esmės tomis pačiomis procesinėmis teisėmis, kuriomis, jos teigimu, jai buvo užkirsta galimybė pasinaudoti neišsprendus ieškovo procesinių teisių perėmimo klausimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
13. Atsakovė A. T. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019-02-22 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – jos prašymą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Ieškovo mirtis turėjo ypatingą reikšmę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo padarytoms išvadoms, nes šis teismas arba privalėjo nutraukti bylą, jeigu neatsirastų nei vieno paveldėtojo, arba ją išspręsti pagal paveldėtojo reikalavimus ir prašymus. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nesustabdžius bylos nagrinėjimo iki kol paaiškės ieškovo teisių perėmėjai ir priėmus nutarti mirusio asmens atžvilgiu, susidarė teisiškai ydinga situacija, iškreipianti iki šiol egzistavusią teismų praktiką.
13.2. Teismas privalėjo vertinti ne tai, ar ieškovo mirtis turėjo esminę reikšmę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje padarytoms išvadoms, o tai, ar turėjo reikšmę bylos baigčiai. Jeigu pareiškėja, nagrinėjant bylą, būtų žinojusi ieškovo mirties faktą, pastaroji būtų buvusi pabaigta priėmus visiškai kitokį procesinį sprendimą – ją nutraukus.
13.3. Civilinėje teisėje ir civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisę spręsti dėl asmens teisių įgyvendinimo (ar neįgyvendinimo) ir kurioje proceso stadijoje šias teises įgyvendintini (nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme, vykdomajame procese ar vėliau) priklauso išimtinai tik šių teisių savininkui, t. y. pačiai pareiškėjai A. T., o teismai neturėtų šios teisės savintis, teikti nurodymus dėl šių teisių įgyvendinimo ir / ar jos paneigti savo sprendimais, kas iš esmės ir buvo padaryta teismui priėmus skundžiamą nutartį.
13.4. Byloje susiklostė tokia faktinė situacija, kuomet, viena vertus, pareiškėjai savo, kaip ieškovės, teisėmis neleista disponuoti, bet, antra vertus, jų pagrindu jai kyla neigiamos teisinės pasekmės, kurių ji niekuomet nesiekė ir dėl jų savo valios neišreiškė.
13.5. Atsakovė pripažįsta ir neginčija, kad Vilniaus apygardos teismo nurodytas aiškinimas doktrinoje ir praktikoje yra labiausiai paplitęs, tačiau būtų nelogiška ir neteisinga, jei būtų suteikta galimybė atnaujinti procesą tik dėl proceso metu buvusios neveiksnios šalies, o dėl tos šalies, kuri buvo ne tik neveiksni, tačiau proceso metu buvo neteisni (mirusi), nebūtų galima pasinaudoti šiuo pagrindu.
13.6. Įstatyme yra teisės spraga, kadangi nėra numatytas atvejis, kai subjektas yra ne tik neveiksnus, bet ir miręs. Todėl teismas neturėjo formaliai taikyti šį proceso atnaujinimo pagrindą, o turėjo išspręsti situaciją atsižvelgiant būtent į šioje civilinėje byloje esančias aplinkybes.
13.7. Skundžiamos nutarties teiginiai, kad atsakovė ir po kasacinės bylos išnagrinėjimo turi galimybę pasinaudoti iš esmės tomis pačiomis procesinėmis teisėmis, yra aiškiai nepagristi. Teisės, kuriomis šiuo metu gali pasinaudoti atsakovė, yra nei tapačios, nei iš esmės tos pačios teisėms, kuriomis ji būtų galėjusi pasinaudoti byloje atnaujinus procesą pagal jos prašymą ir perėmus ieškovo procesines teises. Teismas nebūtų vertinęs ir pasisakęs dėl faktinių aplinkybių, susijusių su bylos esme, nebūtų patirtos vykdymo išlaidos ir kt.
13.8. Pareiškėja byloje dalyvavo kaip atsakovė pagal ieškovo ieškinį, ir nežinodama bei negalėdama žinoti apie ieškovo mirties faktą iki nutarties priėmimo, po jo mirties neišsprendus procesinių teisių perėmimo klausimo, nebuvo įtraukta į bylą ieškovės teisėmis. Todėl ji negalėjo disponuoti jai priklausiusiomis bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme metu procesinėmis teisėmis, negalėjo ir vykdymo procese negalės jų įgyvendinti.
14. Atsakovė J. T. atsiliepime į pareiškėjos A. T. atskirąjį skundą nurodė, kad su juo visiškai sutinka ir palaiko jame išdėstytus argumentus.
15. Trečiasis asmuo Luminor Bank AS atsiliepime į pareiškėjos A. T. atskirąjį skundą prašo jo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl civilinės bylos atnaujinimo pagrindų
16. Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų faktinių ir (ar) teisinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą, kuris yra išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų ir (ar) nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Proceso atnaujinimo tikslas – ištaisyti įsiteisėjusiame teismo sprendime (nutartyje) padarytas teisines klaidas, užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių pasekmių (Konstitucijos 109 str. 1 d., CPK 2 str.).
17. Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Kasacinio teismo praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Kasacinis teismas, savo praktikoje pabrėždamas proceso atnaujinimo procedūros naudojimo ribotumą, kartu yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas gali būti pagrįstas tais atvejais, kai siekiama išvengti esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, galinčių lemti esmines materialiosios teisės taikymo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017).
18. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nurodoma, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiko atžvilgiu, ir res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimai nuo res judicata principo pateisinami tik tuomet, kai jų būtinybę lemia esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės (2015-04-02 sprendimas byloje Solomun prieš Kroatiją, peticijos Nr. 679/11, par. 47; 2007-01-18 sprendimas byloje Kot prieš Rusiją, peticijos Nr. 20887/03, par. 24). Aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teisminius sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus (2008-07-31 sprendimas byloje Protsenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 13151/04, par. 26). Taip pat naudojimasis šia aukštesnių teismų galia turi būti toks, kad kaip galima maksimaliau būtų nustatyta teisinga pusiausvyra tarp asmenų interesų ir teisės sistemos efektyvumo (2015-06-09 sprendimas byloje DRAFT - OVA a.s. prieš Slovakiją, peticijos Nr. 72493/10, par. 77). Taigi prašymas atnaujinti procesą gali būti tenkinamas tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų (svarbių ir įtikinančių) aplinkybių byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas gali būti neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018).
19. Vienas iš pagrindų procesui atnaujinti yra tuomet, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Šiuo pagrindu, be kitų pagrindų, taip pat prašoma atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-742-232/2017.
20. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).
21. Apeliantės įsitikinimu, faktas, kad išnagrinėtos bylos ieškovas V. T., praėjus nedaug laiko po to, kai buvo priimtas jo kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2017-11-09 sprendimo, kuriuo buvo panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2017-07-10 sprendimas ir priimtas naujas – ieškinys atmestas, mirė, ir kuris nebuvo / negalėjo jai būti žinomas iki sprendimo byloje pagal kasacinį skundą priėmimo, turėjo esminę reikšmę bylos baigčiai. Teigia, kad tuo atveju, jei šis faktas būtų paaiškėjęs bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme, visų pirma, tai sudarytų pagrindą tokios bylos nagrinėjimui sustabdyti iki paaiškės ieškovo teisių paveldėtojas, antra, kadangi ji yra vienintelė ieškovo įstatyminė įpėdinė, perėmusi jo teises ir pareigas, byla jos atžvilgiu būtų nutraukta esant ieškovo ir atsakovo sutapčiai, ji būtų galėjusi pasinaudoti jai įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis – atsisakyti kasacinio skundo, teikti pareiškimą dėl taikos sutarties su kita atsakove J. T. (apeliantės motina) sudarymo.
22. Kaip minėta pirmiau, proceso atnaujinimas gali būti pagrįstas tais atvejais, kai siekiama išvengti esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, galinčių lemti esmines materialiosios teisės taikymo klaidas. Tačiau apeliantė, atnaujinus procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-742-232/2017, prašo panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018-05-18 nutartį, priimtą išnagrinėjus ieškovo kasacinį skundą, kuria panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2017-11-09 sprendimo dalis, kuria buvo panaikinta ta Vilniaus apygardos teismo 2017-07-10 sprendimo dalis, kuria ieškovui iš atsakovių priteistos ieškinyje nurodytos sumos. Taigi, iš esmės apeliantė siekia to, kad liktų galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2017-11-09 sprendimas, kuriuo konstatuotas ieškovo V. T. ieškinio nepagrįstumas, o ne bylos išnagrinėjimo pagal nustatytus proceso atnaujinimo pagrindus.
23. Šiuo atveju nei teikdama pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, nei atskirąjį skundą apeliantė neįrodinėjo, kokią įtaką ieškovo mirties faktas turėjo ginčo byloje nagrinėtoms aplinkybėms, susijusioms su iš ieškovo į jo mirusio sūnaus, kurio teisių paveldėtojos yra atsakovės (mirusio ieškovo sūnaus žmona ir dukra), pervestų lėšų teisinio pagrindu kvalifikavimui ir nuosavybės teisių į jas pripažinimui. Pripažintina, kad apeliantės pareiškime aiškiai įvardijamas faktinis proceso atnaujinimo pagrindas, kad ji, tapusi ieškovo įstatymine įpėdine, neturėjo galimybės pasinaudoti CPK 42 straipsnio 1 dalyje numatytomis proceso teisėmis, iš dalies neatitinka suformuluoto jos prašymo (pareiškimo dalyko) – panaikinti kasacinio teismo nutartį (atitinkamai, tokiu atveju likus galioti apeliacinės instancijos teismo nutarčiai, kurios rezultatas apeliantę tenkina). Pažymėtina, kad tik atnaujinus procesą galima spręsti, ar prašymas dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo arba panaikinimo tenkinamas, ar jei pakeičiami ir kaip, ar priimamas naujas sprendimas (nutartis) (CPK 370 str. 1 d.). Tik tada ankstesni sprendimai (nutartys) netenka galios (CPK 371 str. 3 d.). Atnaujinus procesą, byla išnagrinėjama pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles ir ribas, apibrėžtas proceso atnaujinimo pagrindų (CPK 370 str. 4 d.).
24. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantės nurodyta kaip naujai paaiškėjusi jai aplinkybė (ieškovo mirtis, neužsibaigus procesui kasacinės instancijos teisme), savaime neturėtų įtakos nei byloje esančių įrodymų kitokiam teisiniam vertinimui, nei šalis siejusių santykių teisiniam kvalifikavimui, nei paneigtų kasacinio teismo išvadą, kad ginčo lėšų pervedimas buvo neteisėtas. Atitinkamai, atsižvelgiant į prašymo dėl proceso atnaujinimo dalyką, tokia vien tokia faktinė aplinkybė negalėtų būti pripažinta esmine ar sudarančią prielaidas kitaip kvalifikuoti ginčo sumų pervedimą, ar juo labiau, kasacinio teismo nutarties panaikinimą, paliekant galioti ankstesnį teismo procesinį sprendimą. Taigi šiuo aspektu skundas nėra pagrįstas.
25. Kita vertus, kasacinės instancijos teismas savo jurisprudencijoje daugelį kartų yra nurodęs, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto taikymo tikslus, pažymint, jog šis išimtinis (ekstraordinarinis) procesinis institutas yra taikomas padarytoms teismų klaidoms dėl fakto ar teisės ištaisyti tuo atveju, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės pažeistas teises ir interesus apginti kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais bei nėra kitų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo būdų.
26. Atskirajame skunde pagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į apeliantės akcentuojamą aplinkybę, kad, apeliantei įstojus į bylą taip pat ir ieškovės procesinėje pozicijoje (kaip kasatoriaus V. T. materialiųjų teisių perėmėjai), išnagrinėtoje byloje būtų susiklosčiusi ieškovo ir vieno iš atsakovų sutapties situacija, lemianti kitokias jos materialiąsias teises bei pareigas, nei yra dabar nustatytos, atitinkamai, ir kitokią procesinę šio buvusio ginčo baigtį. Šiuo aspektu sutiktina ir su apeliantės argumentais, kad ieškovės teisėmis pasinaudoti galimybė jau prarasta ir savo teisių visa apimtimi ji jau nebegali apginti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vykdymo procese apeliantei nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu materialiųjų teisių bei pareigų jau nėra galimybės modifikuoti, tą eliminuoja teismo sprendimo ar nutarties privalomumo (res judicata) principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje.
27. Priverstinio sprendimo vykdymo procese išsprendus procesinių teisių perėmimo klausimą, kaip kad nurodė teismas, galėtų būti išspręsti nebent teismo sprendimu nustatytų materialiųjų pareigų nevykdymo klausimai (taikos sutarties sudarymas, atsisakymas nuo išieškojimo), tačiau pats teismo sprendimas, kuriame apeliantei (ir antrajai atsakovei, jos motinai) nustatyta atitinkamo dydžio piniginė prievolė, nebūtų modifikuotas.
28. Civilinėje teisėje prievolė apibrėžiama kaip teisinis santykis, kurio dalyviai yra dvi šalys, iš kurių viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad jis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 str.). Prievoliniam teisiniam santykiui yra būdingos dvi šalys: aktyvioji šalis – kreditorius ir pasyvioji šalis – skolininkas, kurias sieja tarpusavio teisės ir pareigos. Kreditoriaus reikalavimo teisė atitinka skolininko pareigą. Dėl to ši teisė negalima be pareigos, pabrėžtina – kito asmens pareigos. Jei asmenų nesieja jų tarpusavio teisė ir pareiga, reiškia, kad jie nėra prievolinio teisinio santykio dalyviai.
29. Prievolė baigiasi, kai nelieka kurio nors iš jai būtinų elementų: nelieka bent vienos iš prievolės šalių; baigiasi skolininko pareiga ir kreditoriaus reikalavimo teisė. Taigi nelikus šių prievolės elementų, negali išlikti ir prievolės kaip šalis siejančio teisinio santykio. CK šeštosios knygos IX skyriuje reglamentuojami prievolių pabaigos pagrindai. Vienas iš šių pagrindų – prievolės šalių sutapimas (CK 6.126 str.). Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 6.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prievolė baigiasi, kai skolininkas ir kreditorius sutampa, t. y. kai skolininkas ir kreditorius vienoje prievolėje yra tas pats asmuo. Tai gali įvykti nelikus vienos iš prievolės šalių, be kita ko, ir mirus fiziniam asmeniui, kai skolininkui atitenka kreditoriaus teisės ir pareigos, kylančios iš tos pačios prievolės (pavyzdžiui, kai mirus kreditoriui skolininkas tampa vieninteliu jo įpėdiniu). Taigi prievolės šalių sutaptis prievolėje – dėl tam tikro juridinio fakto viename prievoliniame santykyje įvykstantis prievolės šalies pasikeitimas, kurio pagrindu skolininkas įgyja kreditoriaus reikalavimo teisę, t. y. toje pačioje prievolėje tampa ir skolininkas, ir kreditorius. Teisė nereglamentuoja protingumo kriterijų neatitinkančių santykių, įskaitant vieno asmens prievolinių santykių su pačiu savimi, nes nėra protingai paaiškinamo asmens intereso būti tokių vieno asmens „santykių“ dalyviu, todėl, sutapus skolininkui ir kreditoriui viename asmenyje, kuris turi ir reikalavimo teisę, ir pareigą vykdyti prievolę, daroma išvada, kad prievolinio teisinio santykio neliko. Toks įvykis CK 6.126 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamas prievolės pabaiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2013).
30. Nagrinėjamos bylos atveju susiklostė tokia ekstraordinarinė situacija, kad kreditorius (V. T.) mirė iki priimant galutinį sprendimą dėl jo skolininkės (apeliantės A. T.) pareigos vykdyti prievolę, tačiau jo procesinių teisių perėmimo klausimas byloje nebuvo išspręstas ir todėl apeliantės prievolės pareiga, nors ir turėjo būti, bet nebuvo konstatuota. Nei ieškovo teisiniai atstovai, nei kiti asmenys nepateikė atitinkamos informacijos apie tokį reikšmingą įvykį kasaciniam teismui, todėl procesas toliau faktiškai vyko be ginčo šalies (ieškovo). Tai teikia pagrindą iš esmės sutikti ir su tokiais atskirojo skundo argumentais, kad ši situacija, nors ir ne identiška, tačiau vis tik labai panaši į CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą situaciją, kai procesas atnaujinamas, nedalyvavus bylos nagrinėjime neveiksnios šalies atstovo pagal įstatymą. Minėtos normos aiškinimui taikant įstatymo leidėjo ketinimų, tokio reglamentavimo tikslo, įstatymų analogijos ir protingo aiškinimo metodus (CPK 3 str. 1, 6 d.), manytina, kad visiškas šalies eliminavimas iš proceso ir jos nepakeitimas kitu asmeniu teisiškai nėra įmanomas, nes nėra galimybės tęsti proceso tik su viena ginčo šalimi (pavyzdžiui, atsakovais) ir priimti sprendimą dėl ginčo esmės. Nelikus šalies, visi priimti byloje procesiniai panaikinami, o pati byla nutraukiama.
31. Pažymėtina, kad būtent tokios situacijos yra aptartos CPK 293 straipsnio 7 ir 8 punktuose (bylos nutraukimas dėl fizinio asmens mirties ar likvidavus juridinį asmenį, kai, atsižvelgiant į ginčo santykius, neleidžiamas teisių perėmimas). Šias nuostatas aiškindamas Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra nurodęs, kad tik esant abiems materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektams, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Todėl kai viena iš šalių (fizinis asmuo) miršta ar baigiasi (juridinis asmuo), byla negali būti toliau nagrinėjama. Priklausomai nuo to, ar esant konkrečiam ginčo teisiniam santykiui yra galimas procesinių teisių perėmimas, teismas turi sustabdyti (CPK 163 str. 1 d. 1p.) arba nutraukti bylą atitinkamu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531-684/2015, 2019-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-421/2019).
32. Inicijavusi Vilniaus miesto apylinkės teisme procesą dėl praleisto termino plikimui po senelio V. T. mirties priimti atnaujinimo (byla išspręsta 2018-09-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-23989-599/2018; Lietuvos teismų informacinė sistema LITEKO) skolininkė (apeliantė) jau po sprendimo byloje išnagrinėjimo tapo kreditoriaus įstatyminė įpėdinė, jai 20018-12-04 buvo išduotas pavedėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į nagrinėjamoje byloje ginčytą turtinę teisę. Vadinasi, pagal procesines taisykles išsprendus procesinių teisių perėmimo klausimą, dėl kreditoriaus ir skolininko sutapties viename asmenyje nebūtų jokio pagrindo teismo sprendimu konstatuoti apeliantės prievolės buvimą (jos materialiąsias pareigas) – šioje ginčo dalyje byla būtų nutraukta.
33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai ir atskirojo skundo argumentai, susiję su ieškovės ir atsakovės teisių bei pareigų civilinės bylos procese netapatumu, su apeliantės procesinių teisių, netapus ieškove, pažeidimu, kartu lėmusių jai nepagrįstai nustatytą materialiąją pareigą įvykdyti prievolę (susiklosčiusioje situacijoje – pačiai sau), ir galinčias atsirasti dar ir kitas prievoles. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos, buvę V. T. teisiniai atstovai 2018-05-21 kreipėsi į notarę su pranešimu, prašydami informuoti jo paveldėtojus apie turimą reikalavimo teisę į 21 235,50 Eur sėkmės mokestį bei įtraukti šią skolą į jiems išduodamus paveldėjimo dokumentus, o sėkmės mokestis siejamas su šia civiline byla, kurioje prašoma atnaujinti procesą, ir būtent tokiu jos išnagrinėjimo rezultatu (sėkmės mokestis apskaičiuotas nuo priteistų iš apeliantės ir atsakovės J. T. sumų).
34. Taigi, kitokia teismo pozicija, kad nesvarbu, kurioje proceso stadijoje – ar nagrinėjant bylą teisme, ar sprendimo vykdymo procese taikytinas procesinio teisių perėmimo institutas, numatytas CPK 48 straipsnyje, kai sąlygos jam taikyti akivaizdžiai buvo susiklosčiusios dar teisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, stokoja pagrįstumo. Apeliantės įvardinti pagrindai – naujai paaiškėjusi esminė aplinkybė, kad apeliantė buvo įgijusi teisę įstoti į bylą ir kitoje, nei atsakovės, procesinėje padėtyje, tačiau tokia procesinė teisė bei teisė dispozityviai disponuoti ir kitomis procese numatytomis teisėmis jai nepagrįstai apribota, kad jos prievolė buvo pasibaigusi kreditoriaus ir skolininko sutaptimi, nusprendimas dėl neįtraukto ieškovo procesiniu statusu asmens materialiųjų pareigų (sutapus kreditoriui ir skolininkui prievolės pasibaigia, tačiau šiuo atveju yra nuspręsta kitaip), galiausiai antrosios ginčijamo santykio šalies mirtis (pasitraukimas iš proceso) ir bylos išnagrinėjimas nesant šios šalies teisių perėmėjo, leidžia vertinti šioje konkrečioje byloje susiklosčiusią situaciją kaip išskirtinę bei konstatuoti pagrindo atnaujinti joje procesą buvimą (CPK 366 str. 1 d. 2, 7 p.).
35. Atskirajame skunde prašoma panaikinti skundžiamą Viliaus apygardos teismo 2019-01-22 nutartį ir išspręsti bylą iš esmės – atnaujinti procesą bei panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-18 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-421/2018, tačiau, kaip buvo pirmiau nurodyta (nutarties 23–24 p.), toks reikalavimas teisiškai ydingas ir negalimas. Šiuo atveju yra sprendžiamas klausimas tik dėl proceso atnaujinimo, o bylos nagrinėjimas iš esmės ir priimtų byloje procesinių sprendimų pakeitimas / panaikinimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva (CPK 370 str. 4 d., 371 str.), todėl ši atskirojo skundo dalis netenkinama.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartį palikti panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-742-232/2017.
Teisėja Dalia Kačinskienė