Civilinė byla Nr. 3K-3-138/2008

Procesinio sprendimo kategorijos:

30.3; 30.10 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2008 m. vasario 27 d.

Vilnius

 

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virgilijaus Grabinsko ir Sigito Gurevičiaus,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų P. G., K. G., A. J., V. V. G. ir V. P. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų P. G., K. G., A. J., V. V. G. ir V. P. ieškinį atsakovams M. Š., Telšių rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims Telšių apskrities viršininko administracijai, VĮ Registrų centro Telšių filialui dėl statinio teisinės registracijos panaikinimo, jo nugriovimo ir administracinio akto panaikinimo.

 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovai P. G., K. G., A. J., V. V. G. ir V. P. ieškiniu prašė teismo: a) panaikinti Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. birželio 20 d. įsakymą Nr. A1-818 ir jo pagrindu atliktą statinio (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją; b) įpareigoti atsakovę M. Š. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti garažą (duomenys neskelbtini); c) nustatyti teismo sprendimo vykdymo tvarką – atsakovei per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, pripažinti ieškovams teisę patiems nusigriauti statinį ir išsiieškoti iš atsakovės patirtas išlaidas.

Byloje šalių ginčas yra dėl ginčijamo statinio-garažo pripažinimo savavališka statyba, įpareigojimo jį nugriauti, taip pat dėl administracinio akto, kuriuo pakeistas ginčijamo statinio-garažo pašto adresas, teisėtumo įvertinimo.

 

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

 

Telšių rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 23 d. sprendimu ieškovų P. G., K. G., A. J., V. V. G. ir V. P. ieškinys tenkintas ir nuspręsta panaikinti Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. birželio 20 d. įsakymą Nr. A1-818 ir jo pagrindu atliktą statinio (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją, įpareigoti atsakovę M. Š. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti garažą (duomenys neskelbtini), jai per nustatytą terminą nenugriovus statinio, suteikti ieškovams teisę patiems šį statinį nugriauti ir iš atsakovės išsiieškoti dėl to patirtas išlaidas.

Teismas nustatė, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) priklauso ieškovams nuosavybės teisėmis, kurios įregistruotos 1992 m. gegužės 28 d. Šios datos Telšių rajono valdybos potvarkiu ieškovams atkurtos nuosavybės teisės į O. G. priklausiusius pastatus (duomenys neskelbtini). Ginčo garažas atsakovės nuosavybės teisėmis įregistruotas 2006 m. birželio 27 d. pagal 1986 m. vasario 26 d. statinio priėmimo naudoti aktą ir 2006 m. birželio 23 d. statybos inspekcijos tarnybos pažymą. Garažas (duomenys neskelbtini) ir garažas (duomenys neskelbtini) yra vienas ir tas pats statinys. Atsakovei 1982 m. gruodžio 27 d. išduotas garažo (duomenys neskelbtini) statybos leidimas. Ieškovai nuosavybės teisėmis turi gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) dėl to jie pagal Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 5 punktą turi galimybę nusipirkti 1084 kv. m žemės plotą, esantį prie namų valdos. Nenugriovus ginčo garažo ieškovai netenka galimybės disponuoti visu žemės sklypu, dėl to atsakovė turi statinį nugriauti (CK 4.103 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Ieškovai apie atsakovei priklausantį garažą sužinojo tik 2006 m., dėl to nepraleido ieškinio senaties reikalavimui dėl statinio nugriovimo, be to, ginčo garažas yra savavališka statyba, dėl to pažeidimas yra tęstinis ir ieškinio senatis prasideda kiekvieną pažeidimo dieną. Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. A1-818 patikslintas atsakovės garažo adresas (duomenys neskelbtini), šio įsakymo pagrindu sudarytos sąlygos ginčo garažui įteisinti. Teismas konstatavo, kad savavališkas statinys negalėjo būti įteisintas, dėl to naikintini tiek nurodytas administracinis aktas, tiek šio statinio teisinė registracija.

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. sprendimu atsakovų M. Š. ir Telšių rajono savivaldybės administracijos apeliaciniai skundai tenkinti ir nutarta panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 23 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti.

Sprendime apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovai yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendraturčiai ir nėra prie šio namo esančio žemės sklypo nei savininkai, nei naudotojai. Dėl to atsakovės statinys nepažeidžia ieškovų nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą. Be to, ginčo garažas nėra savavališkas statinys, nes pradėtas statyti atsakovei turint 1982 m. vasario 12 d. išduotą statybos leidimą, 1986 m. vasario 26 d. garažas priimtas naudoti ir 1992 m. balandžio 30 d. atlikta jo teisinė registracija atsakovės vardu. Ieškovai praleido CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą 10 metų ieškinio senaties terminą, nes apie garažo priklausymą atsakovei turėjo būti sužinota iš 1994 m. gruodžio 27 d. ieškovų namų valdos techninės apskaitos bylos žymos apie garažo priklausymą atsakovei.

 

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovai P. G., K. G., A. J., V. V. G. ir V. P. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. sprendimą ir palikti galioti Telšių rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 23 d. sprendimą. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

1. Pagal CK 4.103 straipsnio 2 dalį dėl neteisėtos statybos pasekmių į teismą gali kreiptis bet kurie asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeisti, dėl to ieškovai turi teisę reikalauti ginčo garažo nugriovimo. Ieškovai, kaip gyvenamojo namo bendraturčiai, turi teisę įsigyti šio namo valdai priklausantį sklypą. Pagal Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 5 punktą namų valdai parduodami žemės sklypai, pažymėti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylų žemės sklypų planuose, ieškovų namų valda yra 1084 kv. m dydžio. Administracinėje byloje Nr. 1⁴–33/2000 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2001 m. sausio 17 d. nutartyje konstatavo, kad pagal 1950 m. inventorizacijos duomenis namų valdai teko 1084 kv. m žemės, kurią ieškovai turi teisę išsipirkti. Ieškovų teigimu, ginčo statinio teisinis likimas tiesiogiai susijęs su jų materialinėmis subjektinėmis teisėmis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 11 d. nutartyje A. Š. v. A. R. ir kt. byloje Nr. 3K-3-987/2000 išaiškinta, kad kliūtys asmenų žemės sklypo nuomai ar įsigijimui patvirtina jų materialinį teisinį interesą.

2. Apeliacinės instancijos teismas sprendime nustatė, kad žemės sklypas atsakovei išskirtas ir statybos leidimas išduotas (duomenys neskelbtini). Ginčo statinys pastatytas savavališkai, nes nėra jokių duomenų, kad atsakovei būtų išskirtas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir išduotas statybos leidimas šiuo adresu statyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 27 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-222/2006 konstatuota, kad leidimai statyti statinį galėjo būti išduodami statytojui pateikus žemės skyrimo ir perdavimo dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas sprendime neįvertino ieškovų pateiktų įrodymų apie savavališką statybą (CPK 185 straipsnis).

3. Ieškinio senaties terminas nėra suėjęs, nes savavališka statyba yra tęstinio pobūdžio pažeidimas, dėl to terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo kiekvieną pažeidimo dieną. Dėl savavališkos statybos pastatytas statinys negalėjo būti įteisintas byloje ginčijamu administraciniu aktu.

 

Atsiliepimu į ieškovų kasacinį skundą atsakovas Telšių rajono savivaldybės administracija prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu esminiai argumentai:

1. Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 5 punkte nenustatyta pardavėjo besąlygiškos pareigos visais atvejais parduoti namų valdos žemės sklypą, tik nurodoma, pagal ką nustatomi namų valdos žemės sklypai jų pardavimo atveju. Šio nutarimo 3 punkte nustatyta, kad parduodami tik tokio dydžio žemės sklypai, kurie reikalingi prie jų esamiems statiniams eksploatuoti. Ieškovai yra išsipirkę 247 kv. m žemės sklypo dalį. Pagal detaliojo plano projektą jiems leista išsipirkti dar 180 kv. m. Ieškovai neturi teisės reikalauti nugriauti statinį, esantį žemės sklype, į kurį ieškovai neturi nuosavybės teisių. Įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos administracinio teismo 2000 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškovų reikalavimas į 1084 kv. m namų valdos dydį pripažintas nepagrįstu. Ginčo garažas nėra kliūtis, kurią pašalinus ieškovams būtų parduotas papildomas namų valdos žemės sklypas.

2. Ginčijamas administracinis aktas negalėjo būti pagrindu, kaip klaidingai nurodoma kasaciniame skunde, įteisinti garažą, nes šiuo aktu patikslintas statinio adresas. Daiktinės teisės į ginčo garažą atsakovei įregistruotos 1992 m. balandžio 30 d., t. y. anksčiau nei priimtas administracinis aktas.

 

Atsiliepimu į ieškovų kasacinį skundą trečiasis asmuo Telšių apskrities viršininko administracija prašo ieškovų kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu esminiai argumentai:

Ieškovai neturi nuosavybės teisėmis 1084 kv. m sklypo (duomenys neskelbtini) ir teisės įsigyti šį sklypą, detaliojo plano projekte jiems skiriamas 247 kv. m sklypas. Ginčo garažo teisinė registracija atlikta pagal galiojusių teisės aktų reikalavimus. Skundžiamas teismo sprendimas atitinka protingumo, teisėtumo ir sąžiningumo principus, dėl to yra teisėtas.

 

Atsiliepimu į ieškovų kasacinį skundą atsakovė M. Š. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu esminiai argumentai:

1. Ieškovai nepriskirtini prie CK 4.103 straipsnio 2 dalyje įvardytų asmenų, galinčių ginti turimas nuosavybės teises nuo pažeidimų. Ginčo statinys pastatytas ir įregistruotas registre teisėtai, tai anksčiau nebuvo ginčijama. Apeliacinės instancijos teismas sprendime išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus ir juos įvertino.

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

 

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

 

Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) priklauso ieškovams nuosavybės teisėmis, kurios įregistruotos 1992 m. gegužės 28 d. Šios datos Telšių rajono valdybos potvarkiu ieškovams atkurtos nuosavybės teisės į O. G. priklausiusius pastatus. Ieškovai yra gyvenamojo namo bendraturčiai ir nėra prie šio namo esančio žemės sklypo nei savininkai, nei naudotojai. Sklype prie šio namo esantis ginčo garažas pradėtas statyti atsakovei turint 1982 m. gruodžio 27 d. išduotą statybos leidimą.

 

 

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Kasacija yra išimtinė teismo sprendimų teisėtumo patikrinimo forma. Kasacinis teismas, remdamasis byloje teismų priimtuose sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina kasacine tvarka apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1, 2 dalys).

Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai yra dėl teisės normų, reglamentuojančių statinio pripažinimą savavališka statyba ir neteisėtos statybos pasekmes - tokio statinio nugriovimą. Nurodytus teisės klausimus sprendžia bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne  kartą yra nurodyta, kad įgyti nuosavybę į statinį ir kartu visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne dėl bet kokio statybos proceso, bet tik tokiu atveju, kai statyba buvo pradėta ir vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 2 d. nutartis byloje UAB „Pirmoji kregždutė“ v. VšĮ S. Dariaus ir S. Girėno sporto centras, Kauno m. valdyba, Kauno apskrities viršininko administracija, byloje Nr. 3K-3-224/1999; 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-417/2005; 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis L. B. v. A. D., Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt. byloje Nr. 3K-3-340/2007).

Bylos duomenimis, atsakovei M. Š. 1982 m. gruodžio 27 d. išduotas leidimas garažui statyti adresu: (duomenys neskelbtini) šiam garažui įteisinti Telšių miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1985 m. gruodžio 17 d. sprendimu skirtas žemės sklypas (T. 1, b. l. 26). Valstybinės komisijos 1986 m. vasario 26 d. statinio priėmimo aktu garažas pripažintas baigtu ir priimtas naudoti (T. 1, b. l. 28). 1992 m. balandžio 30 d. atlikta jo teisinė registracija statinio savininkės atsakovės vardu (T. 1, b. l. 29). Nuosavybės teisės į šį statinį nepriklauso ieškovams, nes jie nėra prisidėję prie statybos ir statinio neįgijo jokiu pagrindu. Ieškovai taip pat nėra žemės sklypo, kuriame pastatytas ginčo garažas, savininkai ar nuomininkai, byloje neįrodinėta, kad šis statinys trukdytų ieškovams įgyvendinti nuosavybės teises į jų turimą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini).

Statybos leidimo atsakovei išdavimo metu statybos procesą reglamentavo Ministrų Tarybos 1976 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. 307 „Dėl leidimų statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonės, civilinius, žemės ūkio ir kitus objektus įforminimo tvarkos“ ir šiuo nutarimu patvirtinta Leidimų statyti ir rekonstruoti (...) objektus įforminimo tvarka (galiojo iki Statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 249 „Dėl leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklių patvirtinimo“). Bylos įrodymais patvirtinta ir ieškovų nenuginčyta, kad atsakovei statybos leidimas išduotas pagal tuo metu galiojusių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Nurodytame 1976 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. 307 buvo nustatyta, kad leidimus statyti ar rekonstruoti pastatus statytojams galėjo išduoti respublikinio pavaldumo miestų vykdomųjų komitetų statybos ir architektūros valdybų (skyrių) statybos kontrolės inžinieriai, miestų vyriausieji architektai (architektai) ir rajonų architektai inspektoriai; leidimai galėjo būti išduoti statytojui pateikus, be kitų dokumentų, taip pat ir žemės sklypo skyrimo ir perdavimo naudotis dokumentus, nustatyta tvarka parengtą, suderintą ir patvirtintą techninį projektą, darbo brėžinius ir sąmatą. Iš esmės tokie patys reikalavimai išliko ir šį įsakymą pakeitusiame Vyriausybės 1992 m. gruodžio 10 d. nutarime Nr. 937 patvirtintų Statybos pagrindų laikinųjų nuostatų 17 punkte. Atlikus statinio statybą pagal statybos leidime ir statinio projekte nustatytą tvarką tam skirtame žemės sklype, taip pat priėmus statinį tinkamu naudoti buvo įvykdytos naujai sukurto objekto teisinės registracijos sąlygos. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ginčo garažo statyba nėra savavališka, nes ji yra įteisinta atsakovės nuosavybėn pagal galiojusių statybos teisės normų reikalavimus. Tokie byloje nustatyti teisiškai reikšmingi faktai daro nepagrįstą ieškinio reikalavimą dėl ginčo statinio nugriovimo. Neįrodžius ginčo garažo statybos neteisėtumo, apeliacinės instancijos teismas sprendime padarė teisiškai pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo vertinti ginčo garažo statybos kaip savavališkos ir taikyti tokios statybos pasekmes, nurodytas CK 4.103 straipsnyje – statinio nugriovimą, priešingu atveju būtų paneigtos atsakovės nuosavybės teisės į pastatytą objektą.

Ieškiniu ginčijamas Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. A1-818 patikslintas ginčo garažo pašto adresas, dėl to šis administracinis aktas neturi jokios įtakos šio statinio nuosavybės teisių įgijimo teisėtumui ir ieškovų teisėms bei pareigoms. Ieškinio reikalavimas panaikinti nurodytą administracinį aktą nėra susijęs su pagrindiniu reikalavimu įpareigoti nugriauti statinį. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai netenkino šio ieškinio reikalavimo kaip nesusijusio su ieškovų pagrindiniu reikalavimu (CPK 26 straipsnio 2 dalis).

Apie ginčo garažo nuosavybės teisių teisinę registraciją ieškovai vėliausiai turėjo sužinoti 1994 m. gruodžio 27 d., ši data ieškovų namų valdos techninės apskaitos byloje yra pažymėta, kad statinys priklauso atsakovei. Tuo metu galiojusio 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje buvo nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris reikalavimui dėl ginčo statinio pripažinimo savavališka statyba ir jo nugriovimo pareikšti teisme baigėsi 1997 m. gruodžio 27 d. Ieškinio senaties termino pasibaigimo dieną dar negaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojęs CK, dėl to šio CK nustatyti ieškinio senaties terminai nagrinėjamoje byloje negali būti taikomi (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnis). Ieškovams per nurodytą terminą nepateikus ieškinio teismui, jie šia teise nepasinaudojo. Teismui pateikdami ieškinį tik 2006 m. birželio 7 d. ieškovai neprašė dėl svarbių priežasčių atnaujinti praleistą terminą, dėl to atsakovės reikalavimu apeliacinės instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senaties pasibaigimo teisines pasekmes kaip pagrindą atmesti ieškinį (1964 m. CK 83 straipsnio 1 dalis, 85 straipsnio 2 dalis).

Išdėstytų motyvų pagrindu nenustatyta CPK 346 straipsnio pagrindų naikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia išlaidas advokato pagalbai apmokėti, jeigu byloje yra pateikti šias išlaidas patvirtinantys dokumentai, iš antrosios šalies (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys). Dėl to atsakovės, kurios naudai priimama teismo nutartis, turėtos 1500 Lt išlaidos advokatui už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą priteisiamos iš kiekvieno ieškovo po 300 Lt.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsnio 1, 3 dalimis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovės M. Š. naudai iš ieškovų P. G., K. G., A. J., V. V. G. ir V. P. iš kiekvieno po 300 Lt (tris šimtus litų) advokato teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                           Aloyzas Marčiulionis                                

 

 

Virgilijus Grabinskas                                

 

 

 Sigitas Gurevičius