Civilinė
byla Nr. 3K-3-138/2008
Procesinio
sprendimo kategorijos:
30.3;
30.10 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. vasario 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aloyzo
Marčiulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virgilijaus Grabinsko ir
Sigito Gurevičiaus,
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų P. G.,
K. G., A. J., V. V. G. ir V. P. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. sprendimo
peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų P. G., K. G., A. J., V. V. G. ir V.
P. ieškinį atsakovams M. Š., Telšių rajono savivaldybės administracijai,
tretiesiems asmenims Telšių apskrities viršininko administracijai, VĮ Registrų
centro Telšių filialui dėl statinio teisinės registracijos panaikinimo, jo
nugriovimo ir administracinio akto panaikinimo.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovai P. G.,
K. G., A. J., V. V. G. ir V. P. ieškiniu prašė teismo: a) panaikinti Telšių
rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. birželio 20 d. įsakymą
Nr. A1-818 ir jo pagrindu atliktą statinio (duomenys neskelbtini)
teisinę registraciją; b) įpareigoti atsakovę M. Š. per du mėnesius nuo teismo
sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti garažą (duomenys neskelbtini);
c) nustatyti teismo sprendimo vykdymo tvarką – atsakovei per nustatytą terminą
neįvykdžius teismo sprendimo, pripažinti ieškovams teisę patiems nusigriauti
statinį ir išsiieškoti iš atsakovės patirtas išlaidas.
Byloje šalių
ginčas yra dėl ginčijamo statinio-garažo pripažinimo savavališka statyba,
įpareigojimo jį nugriauti, taip pat dėl administracinio akto, kuriuo pakeistas
ginčijamo statinio-garažo pašto adresas, teisėtumo įvertinimo.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Telšių rajono
apylinkės teismo 2007 m. liepos 23 d. sprendimu ieškovų P. G., K. G., A. J., V.
V. G. ir V. P. ieškinys tenkintas ir nuspręsta panaikinti Telšių rajono
savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. birželio 20 d. įsakymą Nr.
A1-818 ir jo pagrindu atliktą statinio (duomenys neskelbtini) teisinę
registraciją, įpareigoti atsakovę M. Š. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo
įsiteisėjimo dienos nugriauti garažą (duomenys neskelbtini), jai per
nustatytą terminą nenugriovus statinio, suteikti ieškovams teisę patiems šį
statinį nugriauti ir iš atsakovės išsiieškoti dėl to patirtas išlaidas.
Teismas
nustatė, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) priklauso
ieškovams nuosavybės teisėmis, kurios įregistruotos 1992 m. gegužės 28 d. Šios
datos Telšių rajono valdybos potvarkiu ieškovams atkurtos nuosavybės teisės į O.
G. priklausiusius pastatus (duomenys neskelbtini). Ginčo garažas
atsakovės nuosavybės teisėmis įregistruotas 2006 m. birželio 27 d. pagal 1986
m. vasario 26 d. statinio priėmimo naudoti aktą ir 2006 m. birželio 23 d.
statybos inspekcijos tarnybos pažymą. Garažas (duomenys neskelbtini) ir
garažas (duomenys neskelbtini) yra vienas ir tas pats statinys.
Atsakovei 1982 m. gruodžio 27 d. išduotas garažo (duomenys neskelbtini) statybos
leidimas. Ieškovai nuosavybės teisėmis turi gyvenamąjį namą (duomenys
neskelbtini) dėl to jie pagal Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr.
260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo
ir nuomos taisyklių 5 punktą turi galimybę nusipirkti 1084 kv. m žemės plotą,
esantį prie namų valdos. Nenugriovus ginčo garažo ieškovai netenka galimybės
disponuoti visu žemės sklypu, dėl to atsakovė turi statinį nugriauti (CK 4.103
straipsnio 3 dalies 2 punktas). Ieškovai apie atsakovei priklausantį garažą
sužinojo tik 2006 m., dėl to nepraleido ieškinio senaties reikalavimui dėl statinio
nugriovimo, be to, ginčo garažas yra savavališka statyba, dėl to pažeidimas yra
tęstinis ir ieškinio senatis prasideda kiekvieną pažeidimo dieną. Telšių rajono
savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr.
A1-818 patikslintas atsakovės garažo adresas (duomenys neskelbtini), šio
įsakymo pagrindu sudarytos sąlygos ginčo garažui įteisinti. Teismas konstatavo,
kad savavališkas statinys negalėjo būti įteisintas, dėl to naikintini tiek
nurodytas administracinis aktas, tiek šio statinio teisinė registracija.
Šiaulių
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. sprendimu
atsakovų M. Š. ir Telšių rajono savivaldybės administracijos apeliaciniai
skundai tenkinti ir nutarta panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2007 m.
liepos 23 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti.
Sprendime
apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovai yra gyvenamojo namo (duomenys
neskelbtini) bendraturčiai ir nėra prie šio namo esančio žemės sklypo nei
savininkai, nei naudotojai. Dėl to atsakovės statinys nepažeidžia ieškovų
nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą. Be to, ginčo garažas nėra savavališkas
statinys, nes pradėtas statyti atsakovei turint 1982 m. vasario 12 d. išduotą
statybos leidimą, 1986 m. vasario 26 d. garažas priimtas naudoti ir 1992 m.
balandžio 30 d. atlikta jo teisinė registracija atsakovės vardu. Ieškovai
praleido CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą 10 metų ieškinio senaties
terminą, nes apie garažo priklausymą atsakovei turėjo būti sužinota iš 1994 m.
gruodžio 27 d. ieškovų namų valdos techninės apskaitos bylos žymos apie garažo
priklausymą atsakovei.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu
skundu ieškovai P. G., K. G., A. J., V. V. G. ir V. P. prašo panaikinti Šiaulių
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. sprendimą
ir palikti galioti Telšių rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 23 d.
sprendimą. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos
pagrindžiantys esminiai argumentai:
1. Pagal CK 4.103 straipsnio 2 dalį dėl
neteisėtos statybos pasekmių į teismą gali kreiptis bet kurie asmenys, kurių
teisės ir interesai yra pažeisti, dėl to ieškovai turi teisę reikalauti ginčo
garažo nugriovimo. Ieškovai, kaip gyvenamojo namo bendraturčiai, turi teisę
įsigyti šio namo valdai priklausantį sklypą. Pagal Vyriausybės 1999 m. kovo 9
d. nutarimo Nr. 260 5 punktą namų valdai parduodami žemės sklypai, pažymėti
nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylų žemės sklypų planuose, ieškovų namų
valda yra 1084 kv. m dydžio. Administracinėje byloje Nr. 14–33/2000
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2001 m. sausio 17 d. nutartyje
konstatavo, kad pagal 1950 m. inventorizacijos duomenis namų valdai teko 1084
kv. m žemės, kurią ieškovai turi teisę išsipirkti. Ieškovų teigimu, ginčo
statinio teisinis likimas tiesiogiai susijęs su jų materialinėmis subjektinėmis
teisėmis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2000 m. spalio 11 d. nutartyje A. Š. v. A. R. ir kt. byloje Nr.
3K-3-987/2000 išaiškinta, kad kliūtys asmenų žemės sklypo nuomai ar įsigijimui
patvirtina jų materialinį teisinį interesą.
2. Apeliacinės instancijos teismas
sprendime nustatė, kad žemės sklypas atsakovei išskirtas ir statybos leidimas
išduotas (duomenys neskelbtini). Ginčo
statinys pastatytas savavališkai, nes nėra jokių duomenų, kad atsakovei būtų
išskirtas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir išduotas
statybos leidimas šiuo adresu statyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 27 d. nutartyje byloje Nr.
3K-3-222/2006 konstatuota, kad leidimai statyti statinį galėjo būti išduodami
statytojui pateikus žemės skyrimo ir perdavimo dokumentus. Apeliacinės
instancijos teismas sprendime neįvertino ieškovų pateiktų įrodymų apie
savavališką statybą (CPK 185 straipsnis).
3. Ieškinio senaties terminas nėra suėjęs, nes savavališka statyba yra
tęstinio pobūdžio pažeidimas, dėl to terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo
kiekvieną pažeidimo dieną. Dėl savavališkos statybos pastatytas statinys
negalėjo būti įteisintas byloje ginčijamu administraciniu aktu.
Atsiliepimu į ieškovų kasacinį skundą atsakovas Telšių rajono savivaldybės
administracija prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti tokie
nesutikimo su kasaciniu skundu esminiai argumentai:
1. Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr.
260 5 punkte nenustatyta pardavėjo besąlygiškos pareigos visais atvejais
parduoti namų valdos žemės sklypą, tik nurodoma, pagal ką nustatomi namų valdos
žemės sklypai jų pardavimo atveju. Šio nutarimo 3 punkte nustatyta, kad
parduodami tik tokio dydžio žemės sklypai, kurie reikalingi prie jų esamiems
statiniams eksploatuoti. Ieškovai yra išsipirkę 247 kv. m žemės sklypo dalį.
Pagal detaliojo plano projektą jiems leista išsipirkti dar 180 kv. m. Ieškovai
neturi teisės reikalauti nugriauti statinį, esantį žemės sklype, į kurį
ieškovai neturi nuosavybės teisių. Įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos
administracinio teismo 2000 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškovų reikalavimas į
1084 kv. m namų valdos dydį pripažintas nepagrįstu. Ginčo garažas nėra kliūtis,
kurią pašalinus ieškovams būtų parduotas papildomas namų valdos žemės sklypas.
2. Ginčijamas administracinis aktas negalėjo
būti pagrindu, kaip klaidingai nurodoma kasaciniame skunde, įteisinti garažą,
nes šiuo aktu patikslintas statinio adresas. Daiktinės teisės į ginčo garažą
atsakovei įregistruotos 1992 m. balandžio 30 d., t. y. anksčiau nei priimtas
administracinis aktas.
Atsiliepimu į ieškovų kasacinį skundą trečiasis asmuo Telšių apskrities
viršininko administracija prašo ieškovų kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime
nurodyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu esminiai argumentai:
Ieškovai neturi nuosavybės teisėmis 1084 kv. m
sklypo (duomenys neskelbtini) ir teisės
įsigyti šį sklypą, detaliojo plano projekte jiems skiriamas 247 kv. m sklypas.
Ginčo garažo teisinė registracija atlikta pagal galiojusių teisės aktų
reikalavimus. Skundžiamas teismo sprendimas atitinka protingumo, teisėtumo ir
sąžiningumo principus, dėl to yra teisėtas.
Atsiliepimu į ieškovų kasacinį skundą atsakovė M. Š. prašo kasacinį skundą
atmesti. Atsiliepime nurodyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu esminiai
argumentai:
1. Ieškovai nepriskirtini prie CK 4.103
straipsnio 2 dalyje įvardytų asmenų, galinčių ginti turimas nuosavybės teises
nuo pažeidimų. Ginčo statinys pastatytas ir įregistruotas registre teisėtai,
tai anksčiau nebuvo ginčijama. Apeliacinės instancijos teismas sprendime
išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus ir juos įvertino.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų
nustatytos aplinkybės
Gyvenamasis namas
(duomenys neskelbtini) priklauso ieškovams nuosavybės teisėmis, kurios
įregistruotos 1992 m. gegužės 28 d. Šios datos Telšių rajono valdybos potvarkiu
ieškovams atkurtos nuosavybės teisės į O. G. priklausiusius pastatus. Ieškovai
yra gyvenamojo namo bendraturčiai ir nėra prie šio namo esančio žemės sklypo
nei savininkai, nei naudotojai. Sklype prie šio namo esantis ginčo garažas
pradėtas statyti atsakovei turint 1982 m. gruodžio 27 d. išduotą statybos
leidimą.
V. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Kasacija yra
išimtinė teismo sprendimų teisėtumo patikrinimo forma. Kasacinis teismas,
remdamasis byloje teismų priimtuose sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis,
neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina kasacine tvarka apskųstą
apeliacinės instancijos teismo sprendimą teisės taikymo aspektu (CPK 353
straipsnio 1, 2 dalys).
Kasacinio
skundo ir atsiliepimo į jį argumentai yra dėl teisės normų, reglamentuojančių
statinio pripažinimą savavališka statyba ir neteisėtos statybos pasekmes -
tokio statinio nugriovimą. Nurodytus teisės klausimus sprendžia bylą kasacine
tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne
kartą yra nurodyta, kad įgyti nuosavybę į statinį ir kartu visas savininko
teises bei savininko teisių garantijas galima ne dėl bet kokio statybos
proceso, bet tik tokiu atveju, kai statyba buvo pradėta ir vykdoma laikantis
jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t. y. jei statybos
procesas buvo teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 2 d. nutartis byloje UAB „Pirmoji kregždutė“ v. VšĮ S. Dariaus ir S.
Girėno sporto centras, Kauno m. valdyba, Kauno apskrities viršininko
administracija, byloje Nr. 3K-3-224/1999; 2005 m.
rugsėjo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-417/2005; 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis
L. B. v. A. D., Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt.
byloje Nr. 3K-3-340/2007).
Bylos
duomenimis, atsakovei M. Š. 1982 m. gruodžio 27 d. išduotas leidimas garažui
statyti adresu: (duomenys neskelbtini) šiam garažui įteisinti Telšių
miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1985 m. gruodžio 17 d.
sprendimu skirtas žemės sklypas (T. 1, b. l. 26). Valstybinės komisijos 1986 m.
vasario 26 d. statinio priėmimo aktu garažas pripažintas baigtu ir
priimtas naudoti (T. 1, b. l. 28). 1992 m. balandžio 30 d. atlikta jo teisinė registracija
statinio savininkės atsakovės vardu (T. 1, b. l. 29). Nuosavybės teisės į šį
statinį nepriklauso ieškovams, nes jie nėra prisidėję prie
statybos ir statinio neįgijo jokiu pagrindu. Ieškovai taip pat nėra žemės
sklypo, kuriame pastatytas ginčo garažas, savininkai ar nuomininkai, byloje
neįrodinėta, kad šis statinys trukdytų ieškovams įgyvendinti nuosavybės teises
į jų turimą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini).
Statybos leidimo atsakovei išdavimo metu statybos procesą
reglamentavo Ministrų Tarybos 1976 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr.
307 „Dėl leidimų statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius
namus, pramonės, civilinius, žemės ūkio ir kitus objektus įforminimo tvarkos“
ir šiuo nutarimu patvirtinta Leidimų
statyti ir rekonstruoti (...) objektus įforminimo tvarka (galiojo iki Statybos
ir urbanistikos ministerijos 1994 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr.
249 „Dėl leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo
taisyklių patvirtinimo“). Bylos įrodymais patvirtinta ir ieškovų nenuginčyta,
kad atsakovei statybos leidimas išduotas pagal tuo metu galiojusių teisės aktų
nustatytus reikalavimus. Nurodytame 1976 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. 307 buvo nustatyta, kad leidimus
statyti ar rekonstruoti pastatus statytojams galėjo išduoti respublikinio
pavaldumo miestų vykdomųjų komitetų statybos ir architektūros valdybų (skyrių)
statybos kontrolės inžinieriai, miestų vyriausieji architektai (architektai) ir
rajonų architektai inspektoriai; leidimai galėjo būti išduoti statytojui
pateikus, be kitų dokumentų, taip pat ir žemės sklypo skyrimo ir perdavimo
naudotis dokumentus, nustatyta tvarka parengtą, suderintą ir patvirtintą
techninį projektą, darbo brėžinius ir sąmatą. Iš esmės tokie patys reikalavimai
išliko ir šį įsakymą pakeitusiame Vyriausybės 1992 m. gruodžio 10 d. nutarime Nr. 937 patvirtintų Statybos pagrindų
laikinųjų nuostatų 17 punkte. Atlikus statinio statybą pagal statybos leidime
ir statinio projekte nustatytą tvarką tam skirtame žemės sklype, taip pat
priėmus statinį tinkamu naudoti buvo įvykdytos naujai sukurto objekto teisinės
registracijos sąlygos. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ginčo garažo
statyba nėra savavališka, nes ji yra įteisinta atsakovės nuosavybėn pagal galiojusių
statybos teisės normų reikalavimus. Tokie byloje nustatyti teisiškai reikšmingi
faktai daro nepagrįstą ieškinio reikalavimą dėl ginčo statinio nugriovimo.
Neįrodžius ginčo garažo statybos neteisėtumo, apeliacinės instancijos teismas
sprendime padarė teisiškai pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo vertinti ginčo
garažo statybos kaip savavališkos ir taikyti tokios statybos pasekmes,
nurodytas CK 4.103 straipsnyje – statinio nugriovimą, priešingu atveju būtų
paneigtos atsakovės nuosavybės teisės į pastatytą objektą.
Ieškiniu
ginčijamas Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m.
birželio 20 d. įsakymu Nr. A1-818 patikslintas ginčo garažo pašto adresas, dėl
to šis administracinis aktas neturi jokios įtakos šio statinio nuosavybės
teisių įgijimo teisėtumui ir ieškovų teisėms bei pareigoms. Ieškinio
reikalavimas panaikinti nurodytą administracinį aktą nėra susijęs su
pagrindiniu reikalavimu įpareigoti nugriauti statinį. Dėl to apeliacinės
instancijos teismas pagrįstai netenkino šio ieškinio reikalavimo kaip
nesusijusio su ieškovų pagrindiniu reikalavimu (CPK 26 straipsnio 2 dalis).
Apie ginčo
garažo nuosavybės teisių teisinę registraciją ieškovai vėliausiai turėjo
sužinoti 1994 m. gruodžio 27 d., ši data ieškovų namų valdos techninės
apskaitos byloje yra pažymėta, kad statinys priklauso atsakovei. Tuo metu galiojusio
1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje buvo nustatytas bendrasis trejų metų
ieškinio senaties terminas, kuris reikalavimui dėl ginčo statinio pripažinimo
savavališka statyba ir jo nugriovimo pareikšti teisme baigėsi 1997 m. gruodžio
27 d. Ieškinio senaties termino pasibaigimo dieną dar negaliojo nuo 2001 m.
liepos 1 d. įsigaliojęs CK, dėl to šio CK
nustatyti ieškinio senaties terminai nagrinėjamoje byloje negali būti taikomi (Civilinio kodekso patvirtinimo,
įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnis). Ieškovams per nurodytą
terminą nepateikus ieškinio teismui, jie šia teise nepasinaudojo. Teismui
pateikdami ieškinį tik 2006 m. birželio 7 d. ieškovai neprašė dėl svarbių
priežasčių atnaujinti praleistą terminą, dėl to atsakovės reikalavimu
apeliacinės instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senaties pasibaigimo
teisines pasekmes kaip pagrindą atmesti ieškinį (1964 m. CK 83 straipsnio 1
dalis, 85 straipsnio 2 dalis).
Išdėstytų
motyvų pagrindu nenustatyta CPK 346 straipsnio pagrindų naikinti apeliacinės
instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 359
straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šaliai, kurios
naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia išlaidas advokato pagalbai
apmokėti, jeigu byloje yra pateikti šias išlaidas patvirtinantys dokumentai, iš
antrosios šalies (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys). Dėl to atsakovės, kurios
naudai priimama teismo nutartis, turėtos 1500 Lt išlaidos advokatui už
atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą priteisiamos iš kiekvieno ieškovo po 300
Lt.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 98 straipsnio 1, 3 dalimis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362
straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Šiaulių
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio
1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti
atsakovės M. Š. naudai iš ieškovų P. G., K. G., A. J., V. V. G. ir V. P. iš
kiekvieno po 300 Lt (tris šimtus litų) advokato teisinės pagalbos išlaidoms
apmokėti.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos
priėmimo dienos.
Teisėjai Aloyzas
Marčiulionis
Virgilijus Grabinskas
Sigitas Gurevičius