Civilinė byla Nr. e2S-86-431/2021

                                              Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31311-2020-2

                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3;

 (S)

                                  3.3.2.5                                

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. R. skunde dėl antstolio veiksmų pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuotieji asmenys byloje: antstolis R. K. ir išieškotoja akcinė bendrovė „Mano bankas“,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėja (skolininkė) pateikė antstoliui skundą, kuriuo prašo panaikinti antstolio 2020 m. spalio 12 d. patvarkymą Nr. S-20-55-17071 (toliau – Patvarkymas) vykdomosiose bylose Nr. 0055/20/00176 ir Nr. 0055/20/00177. Nurodė, jog patvarkymu antstolis nustatė, jog pagal UAB „Negrita“ ekspertizės aktus pareiškėjai priklausančio pirmoje grupėje esančio turto vertė yra 639 000 Eur, o antroje grupėje esančio turto vertė yra 361 000 Eur. Patvarkyme nustatyta turto vertė yra akivaizdžiai per maža. Pareiškėja nesutinka su turto vertintojo ekspertizės aktuose nurodytu vertės nustatymu, jai priklausantis nekilnojamasis turtas – žemės sklypai – turėtų būti vertinami, kaip viena grupė, nes konsoliduotų žemės sklypų vertė yra didesnė negu atskirų žemės sklypų.

2.       Pareiškėja prašo taikyti laikinąsias apsaugos – sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio vykdomosiose bylose Nr. 0055/20/001769 ir 0055/20/00177 iki pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo nutarties įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes yra grėsmė, kad antstolis gali parduoti pareiškėjai priklausančius žemės sklypus už nepagrįstai mažą kainą. Todėl pareiškėja patirtų didelių nuostolių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi netenkino pareiškėjos V. R. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

4.       Teismas pripažino, jog yra aiškus pareiškėjos reiškiamas reikalavimas ir teisinis bei faktinis jo pagrindas, todėl sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėjant pareiškėjos pateikto skundo dėl antstolio veiksmų iš esmės, nėra pagrindo konstatuoti, kad pateiktas skundas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Pareiškėja skundžia antstolio priimtą patvarkymą dėl jai priklausančio nekilnojamojo turto įvertinimo. Pats skundo dalykas nagrinėjamoje byloje nulemia pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvimą. Vien ta aplinkybė, kad yra nustatyta pareiškėjos nekilnojamojo turto vertė, nesukelia grėsmės, kad teismo procesiniam sprendimui esant palankiam pareiškėjai, jo nebus įmanoma įvykdyti. Patvarkymu skolininkės turtas nėra realizuojamas, parduodamas iš varžytynių, nėra atliekami kiti veiksmai, dėl kurių skolininkės galimybės atgauti savo turtą, esant palankiam teismo sprendimui, sumažėtų ar pasidarytų neįmanomos.

5.       Jeigu būtų tenkintas pareiškėjos skundas, atliktas vertinimas netektų reikšmės, o skolininkė neturėtų už tokį atliktą veiksmą mokėti vykdymo išlaidų, taigi ji nepatirtų nuostolių. Pareiškėja, teikdama skundą dėl jai priklausančio konkretaus turto įvertinimo, prašo stabdyti visus vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose, kuriose iš jos yra išieškomi įsiskolinimai. Taigi pareiškėja siekia sustabdyti išieškojimą ir iš kito jai priklausančio turto (pvz., piniginių lėšų, turtinių teisių ir kt.), nors skundas yra pateiktas tik dėl vieno konkretaus vykdymo proceso aspekto. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjos pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neatitinka proporcingumo reikalavimų. Teismas konstatavo, jog šioje vykdymo proceso stadijoje nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo vykdymui, jei jis būtų palankus pareiškėjai. 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Pareiškėja V. R. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartį ir priimti nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomosiose bylose Nr. 0055/20/00176 ir Nr. 0055/20/00177 vykdymo veiksmus, susijusius su antstolio 2020 m. spalio 12 d. patvarkyme Nr. S-20-55-17071 nurodytais pareiškėjos nekilnojamaisiais daiktais, iki bylos pagal pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.        Teismas pripažino, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjos skundas yra akivaizdžiai nepagrįstas, tai yra egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių sąlyga. Tačiau teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neatitinka proporcingumo reikalavimų. Egzistuoja ir kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Skundžiamu antstolio patvarkymu nepagrįstai maža kaina įvertintas didelės vertės pareiškėjos turtas – žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Jeigu vykdymo procesas vyktų toliau ir žemės sklypai būtų parduoti už nepagrįstai mažą kainą, pareiškėja patirtų didelių nuostolių.

6.2.        Pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktą laikinosios apsaugos priemonės gali būti išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Teismas pareiškėjos prašymą pripažino nepagrįstu, kadangi ji prašanti stabdyti visus vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose, tai yra siekia sustabdyti išieškojimą ir iš kito jai priklausančio turto (pvz., piniginių lėšų, turtinių teisių ir kt.), nors skundas yra pateiktas dėl vieno konkretaus vykdymo proceso aspekto. Todėl pareiškėja atskiruoju skundu prašo priimti naują nutartį ne dėl visų vykdymo veiksmų sustabdymo, bet tik dėl veiksmų, susijusių su antstolio 2020 m. spalio 12 d. patvarkyme nurodytais pareiškėjos nekilnojamaisiais daiktais, sustabdymo.

7.       Antstolis R. K. atsiliepimu nesutinka su pareiškėjos V. R. atskiruoju skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1.        Išieškotoja pagal CPK 695 straipsnį prašė skolininkės (pareiškėjos) turtą varžytynėse pardavinėti dvejomis grupėmis, kaip vieną turtinį objektą. Antstolis 2020 m. rugpjūčio 13 d. paskyrė ekspertizę turto vertei nustatyti. UAB „Negrita“ ekspertizės išvadoje Nr. 20-09-25A pirmoje grupėje esantį turtą įvertintino 639 000,00 Eur, o ekspertizės išvadoje Nr. 20-09-28A antroje grupėje esantį turtą įvertino 361 000,00 Eur. Todėl antstolis 2020 m. spalio 12 d. patvarkymu atliko turto įkainojimą. Pareiškėja pateikė prieštaravimą dėl turto įkainojimo. Antstolis 2020 m. lapkričio 4 d. patvarkymu netenkino skolininkės prieštaravimo ir atsisakė skirti pakartotinę areštuoto turto ekspertizę, kadangi įrodymų dėl atliktos ekspertizės nepagrįstumo teisinio pagrindo skolininkė nepateikė.

7.2.        Skundu dėl antstolio veiksmų pareiškėja prašo panaikinti 2020 m. spalio 12 d. patvarkymą, tačiau nurodo tuos pačius motyvus, kaip ir prieštaravime dėl turto įkainojimo, nepateikia jokių objektyvių įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti ekspertizės išvadoje nustatyta turto verte, nepateikia jokių apskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą. Areštuoto turto vidutinei rinkos vertei nustatyti buvo parinkta ekspertizės įstaiga, atitinkanti Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus, o ekspertas K. K. yra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Abejoti šios ekspertizės įstaigos šališkumu ar suinteresuotumu nėra pagrindo.

7.3.        Pareiškėja skundžia antstolio patvarkymą dėl jai priklausančio nekilnojamojo turto įvertinimo. Pats skundo dalykas nulemia pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvimą. Vien aplinkybė, kad yra nustatyta skolininkės nekilnojamojo turto vertė, nesukelia grėsmės, kad teismo procesiniam sprendimui esant palankiam, jo nebus įmanoma įvykdyti. Skundžiamu patvarkymu skolininkės turtas nėra realizuojamas, parduodamas iš varžytynių, nėra atliekami kiti veiksmai, dėl kurių skolininkės galimybės atgauti savo turtą, esant palankiam teismo sprendimui, sumažėtų ar pasidarytų neįmanomos. Skolininkė prašo stabdyti visus vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose, kuriose iš jos yra išieškomi įsiskolinimai. Todėl jos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neatitinka proporcingumo reikalavimų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

8.       Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio veiksmus vykdomosiose bylose iki pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

9.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

10.       Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

11.       Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėja yra pateikusi skundą dėl antstolio Patvarkymo dėl turto įkainojimo, nes nesutinka su jai priklausančio turto – 28 žemės ūkio paskirties žemės sklypų – verte. Todėl pareiškėja prašė teismo pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0055/20/00176 ir Nr. 0055/20/00177, o atskiruoju skundu prašo sustabdyti tik tuos vykdymo veiksmus, kurie yra susiję su antstolio Patvarkyme nurodytais pareiškėjos nekilnojamaisiais daiktais.

12.       Antstolis vykdomosiose bylose Nr. 0055/20/00176 ir Nr. 0055/20/00177 vykdo notaro vykdomuosius įrašus dėl priverstinio skolos išieškojimo iš pareiškėjos pagal hipotekos kreditoriaus prašymą. Skundžiamu Patvarkymu dėl turto įkainojimo antstolis pagal UAB „Negrita“ atliktas dvi ekspertizes turto vertei nustatyti pripažino, jog primoje grupėje esančio turto – 11 žemės sklypų – vidutinė rinkos vertė yra 639 000 Eur, o antroje grupėje esančio turto – 17 žemės sklypų – vidutinė rinkos vertė yra 361 000 Eur.

13.       Pareiškėjos atskirajame skunde nurodyti argumentai, dėl kurių ji nesutinkanti su antstolio Patvarkymu ir Ekspertizės aktuose nurodytu vidutinės turto rinkos vertės nustatymu yra jos skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo iš esmės dalykas, reikalaujantis bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų visapusiško įvertinimo bei išnagrinėjimo iš esmės, kuris negali būti atliekamas, sprendžiant tarpinį procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

14.       Pažymėtina, jog pirmos instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos prašymas neatitinka proporcingumo reikalavimų, nebuvo pagrindinis teismo argumentas, dėl kurio buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinąsias apsaugos priemones buvo atsisakyta taikyti ir dėl to, jog pareiškėja neįrodė, kad dėl vykdymo veiksmų nesustabdymo galimai pareiškėjai palankios teismo nutarties vykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįvykdomas. Todėl pareiškėjos atskirajame skunde pakeistas prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių mastas nėra pagrindas kitaip vertinti pirmos instancijos teismo motyvus.

15.       Skundžiamu patvarkymu buvo tik įkainotas turtas, į kurį išieškotoja prašo nukreipti išieškojimą, tačiau duomenų, jog būtų paskelbtas šio turto pardavimas iš pirmųjų varžytynių ar nustatyta būsimų varžytynių data, pareiškėja nepateikė. Todėl nėra pagrindo spręsti, jog nesustabdžius vykdymo veiksmų, susijusių su skundžiamu Patvarkymu, galimai palankios pareiškėjai teismo nutarties vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįvykdomas.  

16.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-38487-960/2020 atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio 2020 m. spalio 12 d. patvarkymo Nr. S-20-55-17071. Nors ši teismo nutartis dar nėra įsiteisėjusi, tačiau toks pirmos instancijos teismo sprendimas dėl pareiškėjos skundžiamo Patvarkymo leidžia pripažinti, jog pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų taip pat yra ir preliminariai nepagrįstas.

17.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

18.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. 

          Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

n u t a r i a:

        Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                  Laima Gerasičkinienė