Administracinė byla Nr. eAS-129-968/2019
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02864-2018-5
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 6 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Juice & water group“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Juice & water group“ skundą atsakovui Alytaus miesto savivaldybei dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Juice & water group“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė pripažinti Alytaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) 2018 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. T-315 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės ir UAB „Juice & water group“ investicijų sutarties prieš terminą nutraukimo“ (toliau – Sprendimas) negaliojančiu.
Regionų apygardos administracinis teismas Kauno rūmai 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti ir nutarė įsiteisėjus šiai nutarčiai grąžinti Bendrovei sumokėtą 23 Eur žyminį mokestį.
Teismas pažymėjo, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 1 dalimi ir 6.218 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi. Taigi nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl sutartinių santykių. Taryba, priimdama Sprendimą, veikė kaip civilinių teisinių santykių subjektas, o ne kaip viešojo administravimo subjektas, įgyvendinantis viešojo administravimo funkcijas, todėl kilęs ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1 str. 1 d., 22 str. 1 d.). Kadangi ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas taip pat išaiškino, kad dėl ginčo išsprendimo pareiškėjas gali kreiptis į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
II.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 11 d. nutartį. Jis abejoja, ar pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą nutartį. Sprendimą priėmė viešojo administravimo subjektas, turintis visus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytus individualaus administracinio akto požymius. Sprendimą priėmęs subjektas pats šį Sprendimą supranta kaip administracinį aktą ir nurodo, kad jis skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Todėl, pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė, kad Bendrovės skundas teismingas bendrosios kompetencijos teismui ir atsisakė jį priimti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.
Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde prašo panaikinti Sprendimą, kuriuo Taryba nutraukė prieš terminą 2011 m. gegužės 12 d. Alytaus miesto savivaldybės ir UAB „Juice & water group“ investicijų sutartį (toliau – Investicijų sutartis), pagal kurią investuotojas (Bendrovė) įsipareigojo padaryti ne mažesnes kaip 2 500 000 Lt į 1 hektarą investicijas ir sukurti naujas darbo vietas Alytaus mieste, kuriose darbuotojai, dirbdami pilną darbo laiką, vidutiniškai uždirbs ne mažesnį kaip vidutinį mėnesinį darbo užmokestį (3.1–3.4 p.), o Alytaus miesto savivaldybė įsipareigojo be aukciono išnuomoti Bendrovei žemės sklypą ir atleisti nuo (vėliau sumažinti) žemės nuomos mokesčio ir nekilnojamojo turto mokesčio (4.1–4.6 p.).
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundą, jame suformuluotus reikalavimus bei kartu su skundu pateiktus rašytinius duomenis, padarė išvadą, kad pareiškėjo keliamas ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), tiek Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – Specialioji teisėjų kolegija) yra išaiškinę, kad valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę komercinę veiklą, taigi dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisnių santykių subjektai. Viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra viešasis administravimas, t. y. administravimo institucija veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas (žr., pvz., LVAT 2018 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-38-575/2018, Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27 d. nutartį Nr. T-46).
Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ginčijamas Sprendimas priimtas vadovaujantis CK nuostatomis, t. y. CK 6.217 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, ir 6.218 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad CK 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą. Taigi skundžiamas Sprendimas yra grindžiamas civilinius teisnius santykius reglamentuojančiomis nuostatomis, įtvirtinančiomis, kad, esant esminiam sutarties pažeidimui, sutartis gali būti nutraukiama vienašališkai. Įvertinus pareiškėjo skundo turinį, taip pat matyti, kad jis grindžiamas CK nuostatomis ir pačios Investicijų sutarties nuostatų aiškinimu CK nuostatų kontekste. Pareiškėjo skunde nenurodoma, kad Taryba būtų pažeidusi kokius nors imperatyvius teisės aktus, kurie reguliuotų jos veiklą (vykdomas funkcijas) viešojo administravimo srityje. Vadinasi, šiuo atveju ginčas kilo ne dėl Tarybos, kaip viešojo administravimo subjekto, galbūt neteisėtų veiksmų, o dėl to, ar Bendrovė padarė Sprendime konstatuotą esminį Investicijų sutarties pažeidimą ir ar Taryba, vadovaudamasi CK nuostatomis, turėjo pagrindą vienašališkai, nesikreipdama į teismą, nutraukti Investicijų sutartį. Tai yra pagrindas šį ginčą pripažinti civilinio pobūdžio ginču. Aplinkybė, kad Sprendime nurodyta, jog jis gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, nepaneigia minėtos išvados.
Atsižvelgdama į tai, kad Taryba, priimdama skundžiamą Sprendimą, t. y. nutraukdama Investicijų sutartį prieš terminą dėl galbūt padaryto Bendrovės esminio šios sutarties pažeidimo, veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip sutartinių teisinių santykių subjektas, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįsta išvadą, kad ginčas, kaip civilinio pobūdžio, priskirtinas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (CPK 22 str. 1 d.). Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Juice & water group“ atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Vaidas Urmonaitė-Maculevičienė
Skirgailė Žalimienė