Civilinė byla Nr. e2S-2422-1097/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16329-2022-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1;
3.1.18.2.1; 3.1.18.2.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Itališka kepykla“ ieškinį atsakovams M. T. ir M. K. dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BMB „Itališka kepykla“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams M. T. ir M. K. dėl juridinio asmens valdymo organų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, prašydama priteisti iš atsakovų solidariai 27 000 Eur žalos atlyginimą; priteisti iš atsakovo M. K. asmeniškai 2 450 Eur žalos atlyginimą; priteisti iš atsakovų 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų turto areštą 27 000 Eur sumai, areštuojant atsakovų pinigines lėšas, esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove, o jų nesant ar esant nepakankamai – atsakovų turtines teises bei nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, priklausantį atsakovams, esantį pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, taip pat uždraudžiant tretiesiems asmenims perduoti pinigines lėšas ar kitą turtą 27 000 Eur sumai; pavesti turtą surasti ir aprašyti ieškovės pasirinktam antstoliui. Grįsdama prašymą, ieškovė nurodė, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas, nes atsakovai, bendrovei esant nemokiai, siekė ne atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, o išsimokėti sau pinigines sumas iš bendrovės kasos. Grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ieškovė grindė nurodydama, kad atsakovai bendrovės atžvilgiu elgėsi nesąžiningai ir neteisėtai, nes pasiėmė sau esminę ieškovės pinigų dalį, kuri galėjo būti sumokėta ieškovės kreditoriams; atliko kitus nesąžiningus veiksmus, kuriais tenkino savo poreikius ir interesus. Ieškovės teigimu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, nes iš ieškinio faktinių aplinkybių matyti, jog atsakovai atlieka sąmoningus veiksmus, kad būtų nuslepiamas turtas jų naudai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – 27 000 Eur sumai areštavo atsakovams nuosavybes teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis; nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovų nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštavo atsakovų turtines teises arba pinigines lėšas, esančias atsakovų atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir/arba pas kitus trečiuosius asmenis; iš areštuoto turto atsakovams leidžiant atsiskaityti su ieškove, taip pat leidžiant atsakovams gauti pinigines lėšas, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintas pajamas, ir disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, paliekant antstolio nustatyto dydžio pinigines lėšas pragyvenimui bei atliekant atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas.
4. Teismas sprendė, kad ieškinys prima facie (liet. preliminariai, iš pirmo žvilgsnio) pagrįstas, nes ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio dalyką, pakankamai išsamiai išdėstė jo faktinį pagrindą, pateikė ieškinio reikalavimus pagrindžiančius įrodymus. Teismas nenustatė pagrindo išvadai, kad ieškinio reikalavimai būtų akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad ieškovė būtų pasirinkusi neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą.
5. Teismas sprendė, kad yra grėsmė, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šią išvadą teismas grindė nurodydamas, kad laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 24 d. iki 2021 m. lapkričio 26 d. (bankroto bylos ieškovei iškėlimo), ieškovei vadovavo atsakovas M. K. ir nurodytu laikotarpiu iš ieškovės kasos atsakovui buvo išmokėta 13 000 Eur, o atsakovei M. T. – 14 000 Eur. Ieškovės teigimu, civilinės (paslaugų) sutartys, kurių pagrindu atsakovams iš bendrijos kasos buvo išmokėtos nurodytos piniginės lėšos, savo esme nebuvo vykdomos ir jokios paslaugos pagal jas bendrovei nebuvo suteiktos, todėl atsakovai pinigines lėšas iš bendrijos kasos sau išsimokėjo nepagrįstai; mokėjimai buvo atlikti bendrovei esant nemokiai. Be to, ieškovė nurodė, kad atsakovas M. K. nereagavo į ieškovės nemokumo administratoriaus prašymus ir neperdavė bendrovei priklausančio automobilio. Spręsdamas dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas įvertinto ir tai, kad ieškiniu prašoma priteisti 27 000 Eur suma atsakovams, kaip fiziniams asmenims, laikytina didele ir reikšminga.
6. Teismas nurodė, kad turto areštas apima draudimą areštuotą turtą perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti, todėl ieškovės prašymas uždrausti atsakovams perduoti pinigines lėšas ar kitą turtą tretiesiems asmenims laikytinas pertekliniu.
7. Teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytinos atsižvelgiant į šalių interesų užtikrinimo proporcingumo ir ekonomiškumo principus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai), todėl pirmiausiai areštuotinas atsakovams nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis ir/ar kilnojamasis turtas, uždraudžiant juo disponuoti, paliekant teisę jį valdyti ir juo naudotis; nesant nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, ar esant jo nepakankamai, trūkstamai sumai areštuotinos turtinės teisės, priklausančios atsakovams ir esančios pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis naudotis ir disponuoti, taip pat piniginės lėšos, priklausančios atsakovams ir esančios pas atsakovus ir/ar atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose, leidžiant iš areštuojamų lėšų atsiskaityti su ieškove.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovas M. K. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartį panaikinti, priteisti iš ieškovės nemokumo administratoriaus už atskirąjį skundą sumokėtą žyminį mokestį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Teismas rėmėsi deklaratyviais ir neįrodytais ieškovės teiginiais, kad sumos atsakovui išmokėtos nepagrįstai, kad atsakovas netinkamai vykdė paslaugų sutartį. Nurodyti pinigai atsakovui buvo perduoti pagrįstai, nes atsakovas nuo 2020 m. lapkričio 24 d. iki 2021 m. birželio 30 d. buvo ieškovės direktorius ir pinigai buvo išmokėti pagal civilinę sutartį kaip atlyginimas už direktoriaus pareigų atlikimą. Atsakovas, kaip bendrijos direktorius, ėmėsi visų nuo jo priklausiusių priemonių, kad bendrija veiktų sėkmingai, ieškovės nuostolingumui įtakos turėjo Covid-19 pandemija ir dėl jos nustatyti bendrijos veiklos apribojimai. Ieškovės teiginys, kad atsakovas negrąžino ieškovei priklausančio automobilio, nepagrįstas, nes automobilis buvo perduotas tretiesiems asmenims dar esant gyvam buvusiam direktoriui, o atsakovas ėmėsi veiksmų, kad automobilis būtų perduotas ieškovės nemokumo administratoriui. Ieškinio pateikimas savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė remiasi tik deklaratyviais teiginiais, kas nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises.
8.2. Teismo nutartis nemotyvuota. Teismas nenurodė argumentų, kuriais remdamasis konstatavo, jog teismo sprendimas bus palankus ieškovei; nepagrindė, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos. Teismo nutartyje nurodyti motyvai yra neišsamūs, neatsakyta į pagrindinius (esminius) faktinius ir teisinius aspektus dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo, pateiktų įrodymų pakankamumo.
8.3. Teismas nepagrįstai sprendė dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nes ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad teismo sprendimo įvykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų iš esmės apsunkintas ar pasidarytų neįmanomas. Ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų ėmęsis nesąžiningų veiksmų, siekdamas išvengti teismo sprendimo įvykdymo ar turtui sumažinti.
8.4. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai varžo atsakovo turtines teises. Atsakovui ieškiniu reiškiamas reikalavimas tik dėl 13 000 Eur, tuo tarpu atsakovo turtinės teisės ribojamos dvigubai didesne suma; pritaikytu atsakovo turto areštu buvo apribotas disponavimas banko sąskaitoje esančiomis lėšomis, dėl ko atsakovas net neturėjo galimybės asmeniškai sumokėti žyminio mokesčio už atskirąjį skundą. Pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsakovui yra daroma žala, kenkiama jo reputacijai, šeimos interesams.
9. Ieškovė BMB „Itališka kepykla“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartį. Ieškovės teigimu, atskirojo skundo argumentai pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį nesudaro, nes:
9.1. Ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, nes nėra pagrindo išvadai, kad ieškinio reikalavimas atsakovui yra akivaizdžiai negalimas ieškovės teisių gynimo būdas. Atsakovo argumentai, kad jis, kaip bendrijos direktorius, ėmėsi visų nuo jo priklausančių priemonių, jog bendrija veiktų sėkmingai, ir kad veiklos nuostolingumui įtakos turėjo Covid-19 pandemija, vertinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą, yra teisiškai nereikšmingi.
9.2. Atsakovas neįrodė savo geros finansinės padėties, todėl nepaneigė prielaidos, kad galimai ieškovei priimto palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės. Pareiga nurodyti turimą turtą bei savo gerą finansinę padėtį nagrinėjamu atveju kyla atsakovui, o ne ieškovei. Atsakovas, siekdamas įrodyti, jog ieškovo pareikštas reikalavimas nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kartu su atskiruoju skundu turi pateikti teismui gerą turtinę atsakovo padėtį patvirtinančius įrodymus (Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-860-569/2016). Atsakovas tokių duomenų nepateikė.
10. Atsakovė M. T. atsiliepime nurodo, kad su atskiruoju skundu sutinka, ir prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Ieškinys nevertintinas kaip tikėtinai pagrįstas, nes grindžiamas deklaratyviais teiginiais, kurie neįrodo, kad atsakovai savo veiksmais sukėlė žalą ieškovei. Bendrijos su atsakovais sudarytos civilinės (paslaugų) teikimo sutartys buvo teisėtos, galiojančios ir šalims turi įstatymo galią. Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą daryti priešingas išvadas, ieškovė nenurodė. Ieškovė nenurodė argumentų, pagrindžiančių, kad lėšos pagal šias sutartis buvo išmokėtos nesant tam teisėto pagrindo. Duomenų, kurie sudarytų pagrindą daryti išvadą, jog atsakovai nevykdė savo įsipareigojimų pagal nurodytas sutartis, ieškovė taip pat nepateikė.
10.2. Nėra realios grėsmės, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas arba neįmanomas. Naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Ieškovė nepateikė duomenų, kurie sudarytų pagrindą daryti išvadą, kad atsakovai turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdami sukliudyti teismo sprendimo vykdymui (CPK 178 straipsnis). Akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovų nesąžiningumą, nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Vien tai, kad atsakovams pagal teisėtai sudarytas ir galiojančias sutartis buvo išmokėtos piniginės lėšos, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog atsakovai yra nesąžiningi bei gali paslėpti ar perleisti savo turtą kitiems asmenims.
10.3. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir neekonomiškos. Atsakovams buvo palikta teisė disponuoti 700 Eur suma, kuri nėra pakankama patenkinti būtinuosius poreikius ir vykdant įsipareigojimus, pavyzdžiui, sumokėti mokesčius.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, ieškovės prašymu, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ieškiniui užtikrinti.
13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones esant šioms sąlygoms: 1) jų taikymo prašantis asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą; 2) nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – yra privalomos kumuliatyvios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-808-1120/2022).
14. Atsakovas, ginčydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, argumentuoja nebuvus nurodytų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinų sąlygų, taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota ir tai sudaro absoliutų jos negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Dėl skundžiamos teismo nutarties motyvų (ne)nurodymo
15. CPK 291 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus rašytinės teismo nutarties turiniui, 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad nutartyje turi būti nurodomi: klausimas, kuriuo priimama nutartis; motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas; įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi; teismo nutarimas. CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad motyvų (sutrumpintų motyvų) teismo sprendime (nutartyje) nenurodymas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 338 straipsnis).
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teismo pareigos motyvuoti procesinį sprendimą, yra nurodęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Tik nustatęs, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, konkrečiai – neišsami teismo sprendimo motyvacija, dėl kurios galėjo būti neteisinga išspręsta byla, ir kai pats negali ištaisyti šio pažeidimo (jo padarinių), apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą turi naikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2013).
17. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, esminiai nagrinėtini klausimai yra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų (ne)buvimas, t. y. nustatymas, ar ieškinys tikėtinai pagrįstas, ir, jeigu nustatoma, kad pirma sąlyga tenkinama, ar egzistuoja grėsmė, jog nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas galimai pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pasisakė abiejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų (ne)buvimo aspektu, nurodė, kokiais motyvais grindžiamas vienos ir kitos sąlygos buvimo konstatavimas. Be to, teismas, remdamasis šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo, proporcingumo ir ekonomiškumo principais, tenkindamas ieškovės prašymą dėl atsakovų turto arešto, nustatė areštuotino turto eilę, kuo mažiau galinčią įtakoti atsakovų kasdienį gyvenimą. Aplinkybė, kad atsakovas su nurodytais teismo argumentais nesutinka, nesudaro pagrindo konstatuoti teismo nutartį esant nemotyvuota.
18. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atsakė į esminius klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo ir argumentavo procesinį sprendimą tokias priemones pritaikyti. Dėl to nėra pagrindo sutikti su atsakovais, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota ir tai sudarytų absoliutų jos negaliojimo pagrindą.
Dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo
19. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi aiškinimo, kad pagal prima facie doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013; 2020 m. kovo 5 d nutartis civilinėje byloje Nr. e2-335-881/2020). Spręsdamas dėl poreikio taikyti atsakovu nurodomo asmens atžvilgiu laikinus apribojimus ir draudimus, iki ginčas bus išnagrinėtas iš esmės, teismas ieškinio pagrįstumo iš esmės nenagrinėja, ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ar juos patvirtinančių įrodymų netiria ir nevertina (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Sprendžiant, ar ieškinys tikėtinai (preliminariai) pagrįstas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; 2020 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1548-943/2020; 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-1120/2022). Teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-867-330/2022; 2022 m. rugsėjo 8 d nutartį civilinėje byloje Nr. e2-789-370/2022; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018; 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
20. Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, kad atsakovų argumentai, kuriais jie iš esmės ginčija ieškinio reikalavimus, nėra vertintini sprendžiant dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio pagrįstumo, buvimo. Tai, ar pinigai, dėl kurių išmokėjimo atsakovams kyla ginčas, buvo išmokėti pagrįstai bei teisėtai; ar atsakovas turėjo pareigą perduoti ieškovės bankroto administratorei automobilį, ir jei taip – ar atsakovas tokią pareigą įvykdė tinkamai, yra aplinkybės, sudarančios bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką. Tik bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje, remiantis įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančiomis teisės normomis, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, padarius išvadas, yra ar nėra byloje nustatytos faktinį ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės, bei kvalifikavus ginčo teisinius santykius, bus atsakyta, ar ieškinyje nurodomos aplinkybės yra įrodytos ir ar ieškinio reikalavimai yra pagrįsti, ar, priešingai, jie yra paneigti. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo, ieškinio (ne)pagrįstumas iš esmės nėra vertinamas, o, kaip minėta, vertinamas tik tikėtinas ieškinio pagrįstumas, sietinas su ieškinio turinio ir formos tinkamumu, pasirinktų teisių gynybos būdų galimumu.
21. Atsižvelgiant į nurodytą, įvertinęs pateikto ieškinio turinį, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas, nes: ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio dalyką – prašymą priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą; pakankamai aiškiai išdėstė jo faktinį pagrindą – ieškinys grindžiamas atsakovų, kaip bendrijos narių ir buvusių vadovų, galimai neteisėtais veiksmais nepagrįstai išmokant sau pinigines sumas iš bendrijos sąskaitos, neperduodant ieškovės nemokumo administratoriui bendrijai priklausančio automobilio; pateikė įrodymus, kuriais grindžia ieškinio faktinį pagrindą (e. b. 1 t. l. 15-84); ieškinyje nurodytas ieškinio faktinis pagrindas atitinka suformuluoto ieškinio dalyko įrodinėjimo dalyką; ieškinio dalykas – priteisti žalą (nuostolius), kaip civilinių teisių gynimo būdas, nėra neleistinas ar neįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnio 6 punktas). Atskirojo skundo argumentai, kuriais nesutinkama su ieškiniu iš esmės ir neigiamos ieškinio pagrindu esančios aplinkybes, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
Dėl grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui
22. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė, kad prašomų laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikius, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
23. Įstatyme nėra įtvirtintas kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašas, tačiau ar taikyti, ir kokia apimtimi, laikinąsias apsaugos priemones, teismas nustato atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei ekonomiškumo, proporcingumo ir kitus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualius principus. Tam tikri laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijai bei aplinkybės, kurie turi būti įvertinti sprendžiant dėl tokių priemonių taikymo, yra suformuoti ir teismų praktikoje, kurioje pažymėta, kad kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšmingi duomenys, leidžiantys įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-894-790/2018).
24. Naujausioje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai laikosi aiškinimo, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, ar nėra didelė, vien ši aplinkybė absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nesuponuoja. Ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai, kurie turėtų būti įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-97-790/2020 ir joje nurodyta teismų praktika). Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-272-370/2019; 2018 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1462-516/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; kt.), t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį su tikslu taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Todėl svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet įvertinti jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019).
25. Taigi, tam, kad būtų galima taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įrodytas atsakovo nesąžiningumas. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Atsakovo veiksmai, iš kurių gali būti nustatytas jo nesąžiningumas, sudaro pagrindą spręsti, kad gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas, t. y., kad egzistuoja būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, nustatyta CPK 144 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-648-585/2020). Atsižvelgiant į tai, kad asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-196/2018; 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-843-910/2022, ir kt.). Laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017; 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-185-330/2019; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019; kt.).
26. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi, priešingai, šis procesinis institutas skirtas užkardyti nesąžiningus asmens veiksmus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017; 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-185-330/2019; kt.), todėl jų taikymas galimas tik jeigu grėsmė teismo sprendimo įvykdymui iškiltų dėl šių priemonių netaikymo, o ne dėl to, kad atsakovas neturi pakankamai turto/piniginių lėšų, kurių užtektų reikalavimams patenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018; ir kt.).
27. Apibendrinant nurodytą, darytina išvada, kad bylose dėl piniginių sumų priteisimo sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antrosios sąlygos – grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdomumui, egzistavimo: 1) tai, jog ieškinio suma atsakovo atžvilgiu vertintina kaip didelė, savaime tikėtinos grėsmės, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimo, nesuponuoja; didelė ieškinio suma vertintina kaip vienas iš kriterijų laikinosioms apsaugos priemonėmis taikyti, o tikėtiną grėsmę, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, patvirtinti gali duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo; 2) laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovo turto arešto, taikymas galimas tik jeigu grėsmė teismo sprendimo įvykdymui iškiltų dėl šių priemonių netaikymo, o ne dėl to, kad atsakovas neturi pakankamai turto/piniginių lėšų, kurių užtektų reikalavimams patenkinti; 3) pareiga pateikti duomenis, t. y. įrodyti nurodytas aplinkybes, pagrindžiančias tikėtiną teismo sprendimo nevykdymo ir/ar neįvykdomumo grėsmę, tenka jų taikymo prašančiam asmeniui.
28. Atsižvelgiant į tai, atmestinas kaip aktualios Lietuvos teismų praktikos neatitinkantis ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą teiginys, jog nagrinėjamu atveju būtent atsakovams teko pareiga nurodyti turimą turtą bei savo gerą finansinę padėtį, taip pagrindžiant, kad atsakovai turės pakankamai lėšų sumokėti galimai ieškovei palankiu teismo sprendimu tenkinant ieškinį priteistiną sumą. Toks ieškovės aiškinimas, be kita ko, prieštarautų ir nuostatai, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi, bet, priešingai, šis procesinis institutas skirtas užkardyti nesąžiningus asmens veiksmus.
29. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas, spręsdamas dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, rėmėsi didele ieškinio suma, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai yra fiziniai asmenys. Minėta, kad šis argumentas savaime nesudaro pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėmis taikyti, jei nenustatyta išimtinės situacijos ar pagrindo spręsti dėl atsakovų nesąžiningumo. Pirmosios instancijos teismas taip pat rėmėsi faktine aplinkybe, kad atsakovams buvo išmokėti pinigai, bei ieškovės teiginiais, jog civilinės (paslaugų) sutartys, kurių pagrindu atsakovams iš bendrijos kasos buvo išmokėtos nurodytos piniginės lėšos, savo esme nebuvo vykdomos ir jokios paslaugos pagal jas bendrovei nebuvo suteiktos, todėl atsakovai pinigines lėšas iš bendrijos kasos sau išsimokėjo nepagrįstai, jog mokėjimai buvo atlikti bendrovei esant nemokiai, jog atsakovas nereagavo į ieškovės nemokumo administratoriaus prašymus ir neperdavė bendrovei priklausančio automobilio. Tačiau, atsižvelgiant į aptartas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas ir teismų praktikoje atskleidžiamą jų turinį, konstatuotina, jog teismas nepagrįstai pagrindu laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti pripažino ieškinio esmę sudarančius ieškovės teiginius. Tai, kad atsakovai savo veiksmais galimai pažeidė ieškovės teises, yra pagrindas kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, bet ne pagrindas konstatuoti, jog, priėmus ieškovei palankų teismo procesinį sprendimą, tokio sprendimo vykdymas (šiuo metu nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių) galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-264/2011). Ieškovės nurodytos aplinkybės, kuriomis ji grindžia ieškinio reikalavimus, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju yra grėsmė dėl galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo, nes, pirma, nurodytos aplinkybės šioje bylos stadijoje nėra nustatytos; antra, nenustačius, jog atsakovai gali veikti nesąžiningai ir siekti išvengti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo, pablogindami savo turtinę padėtį taip, jog galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas dėl to pasunkėtų ar taptų neįmanomas, nėra pagrindo daryti išvadą, jog grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui kiltų būtent todėl, kad nebuvo pritaikytos prašomos laikinosios apsaugos priemonės.
30. Iš ieškinio ir jo priedų turinio matyti, kad ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė aplinkybėmis, susijusiomis su ieškinio esme, tačiau nepateikė duomenų, kurie sudarytų pagrindą daryti išvadą, jog atsakovai turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdami sukliudyti galimai šioje byloje ieškovės naudai būsimo priimto teismo sprendimo vykdymui. Tokių atsakovų nesąžiningumą ir siekį išvengti teismo sprendimo realaus įvykdymo patvirtinančių aplinkybių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai konstatavo esant abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinas sąlygas. Bylos medžiaga nėra pakankama patvirtinti grėsmei, jog, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ieškovei nepateikus įrodymų, jog atsakovai vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka/atliks veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nėra pagrindo varžyti atsakovų teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl procesinės bylos baigties
31. Kiti atskirajame skunde ir/ar atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą nevertintina kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010), todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.
32. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik nustačius abi jų taikymo sąlygas – tikėtiną (preliminarų) ieškinio pagrįstumą ir grėsmę galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Dėl to, ieškovei neįrodžius būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui, pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti, skundžiamą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
33. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės pirmiausia yra orientuotos į šalies, laimėjusios bylą, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinimą (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas. Dėl to visų patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims ir atlyginimo (ne)priteisimo klausimas spręstinas išnagrinėjus ginčą iš esmės.
34. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovės likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Itališka kepykla“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Rūta Latvelė