Skundo byla II-289-506/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00687-2021-7
Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. gegužės 31 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja,
sekretoriaujant Daivai Paliokaitei,
vertėjaujant Ruslanui Skrobačui,
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui S. C., jos atstovui advokato padėjėjui Vaidui Poplovuchinui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo S. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nurodžiusios gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), skundą administracinio nusižengimo byloje dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2021-02-19 nutarimo Nr. 10-ANR_N-5554-2021.
Teismas
n u s t a t ė :
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos įgaliotoji pareigūnė 2021-02-19 priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-5554-2021, kuriuo S. C. pripažino kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų (toliau ir – ANK) 428 straipsnio 3 dalyje, ir paskyrė 40 eurų dydžio baudą už tai, kad ji 2020-10-29 12.26 val. Vilniuje, prie P. Vileišio g. 31A, kaip pėsčioji į kitą važiuojamosios dalies – dviračių tako – pusę ėjo neįsitikinusi, kad tai daryti saugu, kad nebus trukdoma dviračių taku važiuojančiam dviratininkui A. M., su juo susidūrė, dėl ko buvo apgadintas dviratis, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 42, 44 punktų reikalavimus.
Nesutikdama su nutarimu, S. C. teismui pateikė skundą, kuriame nurodė, kad kirto dviračių taką toje vietoje, kur ant šaligatvio nudažyta plati geltona juosta ir nuleistas šaligatvio kraštas. Ji jau perėjo dviračio taką ir viena koja stovėjo ant šaligatvio, kai į ją atsitrenkė dviratininkas. S. C. nuomone, dviratininkas turėjo galimybę išvengti susidūrimo, susidūrimas įvyko ne dėl jos kaltės, ji KET reikalavimų nepažeidė.
Teismas atkreipia dėmesį, kad S. C. skunde netgi nebuvo suformuluotas jos prašymas dėl skundžiamo nutarimo, tik vėliau, savo 2021-04-22 paaiškinime, ji tokį prašymą suformulavo, kurį palaikė teismo posėdyje ir jos gynėjas advokato padėjėjas Vaidas Poplovuchinas.
2021-04-22 S. C. pateiktame rašytiniame paaiškinime (69-77 b. l.) nurodė, kad įvykio metu priėjo pėsčiųjų take esančią nuolaidžią plokštumą, kur pėsčiųjų tako paviršius susilygina su dviračių tako paviršiumi, ir yra geltonos spalvos juostos su reljefiniu kelio dangos paviršiumi, skirtu įspėti silpnaregius ir neregius apie dviračio tako kirtimą. Norint pereiti iš vienos pėsčiųjų tako pusės į kitą, jai reikėjo kirsti dvipusio eismo dviračių taką. Ji sustojo, apsižvalgė į abi puses, įsitikino, kad eiti saugu, nebus trukdoma jokioms transporto priemonėms, dviračių taką kirto stačiu kampu. Dviratininko šauksmo, jokių įspėjamųjų signalų negirdėjo. Praėjo vieną dviračių tako eismo juostą ir jau buvo įžengusi į kitą eismo juostą, kai pamatė atvažiuojantį dviratininką. Paspartino žingsnį ir, dedant koją ant šaligatvio, buvo dviratininko partrenkta. Nagrinėjamo eismo įvykio metu buvo apgadintas dviratininko A. M. dviratis, o ji patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. S. C. paaiškinime teigia ėjusi per nežymėtą pėsčiųjų perėją, stačiai kirsdama dviračių taką. Jos veiksmai neatitinka KET 42 punkto reikalavimų pažeidimo. Taip pat ji nepažeidė KET 44 punkto reikalavimų, nes ji jau buvo bebaigianti kirsti dviračių taką, ką patvirtina liudytojos G. U. (paaiškinime nurodyta – U) parodymai. S. C. teigia, jog dviratininkas A. M. pažeidė KET 4, 9, 128, 127 , 81, 56 punktų reikalavimus, todėl būtent jis turėtų būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Prašė jai nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, o šio prašymo netenkinus – skirti autotechninę ekspertizę. Taip pat prašė patraukti administracinėn atsakomybėn A. M. už KET pažeidimus, sukėlusius nežymų jos sveikatos sutrikdymą ir jį įpareigoti atlyginti patirtą 175 eurų turtinę žalą.
S. C. gynėjas advokato padėjėjas Vaidas Poplovuchinas teismo posėdyje nurodė, kad dviratininkui buvo visos galimybės išvengti susidūrimo, nes jis pastebėjo S. C. 100-150 metrų atstumu nuo susidūrimo vietos, o stabdyti pradėjo tik paskutiniu momentu. Pėsčioji ėjo vietoje, skirtoje kirsti dviračių taką, o dviratininkas nesiėmė jokių veiksmų, kad išvengtų susidūrimo. KET įpareigoja pasirinkti saugų greitį.
Nutarimą priėmusios institucijos atsiliepime nurodyta, kad institucija įvertino byloje esančių įrodymų visetą ir atskirus įrodymus, S. C. administracinio nusižengimo padarymo faktas nekelia abejonių, jos veika pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį yra įrodyta. Prašė skundą atmesti.
Teismo posėdyje liudytojas A. M. parodė, kad įvykio dieną važiavo dviračių taku palei Neries upę link centro. Dviračio greitis buvo 25-31 km/val. Matė kairėje dviračių tako pusėje kelias pagyvenusias moteris, viena lyg ir ketino pereiti dviračių taką. Iki moters buvo apie 100-150 metrų. Moteris ėjo iš kairės į dešinę jo judėjimo kryptimi. Įvykio vietoje yra atskirai pažymėtas dviračių takas ir atskirai pažymėtas pėsčiųjų takas. Pėsčiųjų takas yra arčiau upės, tada eina dviračių takas ir siauras šaligatvis. Pėstiesiems skirta zona yra abipus dviračių tako. Jis važiavo dviračių tako dešiniąja puse, susidūrimas ir įvyko dešinėje pusėje. Jis pirmą kartą sušuko lyg „ei“, kad atkreiptų dėmesį, moteris vis tiek ketino eiti, ji buvo ant trinkelėmis grįsto tako, į šūksnį ji nesureagavo ir ėjo į dviračių taką. Jis po pirmo šūktelėjimo atleido pedalą, kad greitis nedidėtų. Priartėjęs, antrą kartą šūktelėjo, gal buvo apie 30 metrų likę iki moters. Moteris lyg pasimetė, bandė žengti atgal. Jei ji būtų žengusi į priekį, susidūrimo būtų išvengta. Moteris yra garbaus amžiaus, jos eisena, reakcija buvo lėta.Tako danga buvo slidi, jis negalėjo sustabdyti ir atsitrenkė į moterį, persivertė, dviratis nuskrido nuo jo per kelis metrus. Moters apvažiuoti, aplenkti nepavyko, nes buvo slidi kelio danga, dviratis pradėjo slysti, nes tai sportinis dviratis, plonomis padangomis, greitai prarandama kontrolė. Jis trenkėsi galva į bordiūrą, moteris pargriuvo. Moteris gan greitai atsikėlė, žmonės iškvietė policiją, greitąją. Dviratį patraukė nuo dviračių tako, kad neblokuotų eismo. Vėliau buvo atlikta dviračio ekspertizė, žala buvo įvertinta lyg 900 eurų. Dviratis kainavo virš 1000 eurų. Dviračio netaisė, koks buvo po įvykio, tokį ir pardavė.
Teismo posėdyje liudytoja G. U. parodė, kad įvykio dieną apie 12.00 val. su vaiku išėjo pasivaikščioti. Ėjo pėsčiųjų taku prie dviračių tako, link Antakalnio ligoninės. Išgirdo garsų šūksnį, atsisuko ir sustojo. Dviračių taku link centro važiavo dviratininkas. Jis pradėjo šaukti, nes moteris pradėjo eiti į dviračių taką. Dviratininkas važiavo iš priekio, pradėjo šaukti, moteris ėjo, stabtelėjo ties dviratininkų juosta ir pradėjo bėgti. Įvyko susidūrimas, nukrito dviratininkas ir ta moteris. Susidūrimas įvyko jai prieš akis, iš dešinės pusės, per porą metrų nuo jos. Kai išgirdo garsų šūksnį, ji sustojo, matė, kad moteris įžengia į dviračių taką, sustoja ir nusprendžia prabėgti. Dviračio greitis buvo apie 20-30 km/val. Girdėjo vieną šūksnį, pirmojo, jei šaukė už 100 metrų galėjo negirdėti, nes ėjo su vaiku. Po išgirsto šūksnio iki dviratininko buvo 5-6 metrai, dviratininkas šaukė garsiai, pratįsai. Jos nuomone, susidūrimo galima būtų išvengti, jei moteris būtų priėmusi kitą sprendimą, nebūtų bėgusi į priekį. Dviratininkas negalėjo sukti, nes būtų atsitrenkęs į bordiūrą, kitu atveju išvažiavęs į priešpriešinę juostą. Susidūrimas įvyko dviračių take, dviratininkui važiuojant dešine pusė, jie abu krito ant bordiuro. Dviračių take nėra jokių perėjų, yra bordiuro nusileidimas, ten galima praeiti, toks praėjimas buvo šalia įvykio vietos, yra žymėjimai silpnaregiams. Ji su kitais žmonėmis dviratį patraukė, prieš tai padarė nuotrauką (ji yra 43 b. l.), nes ten kartais pravažiuoja automobiliai.
Skundas netenkintinas.
ANK 428 straipsnyje reglamentuojamas pėsčiųjų ir kitų kelių eismo dalyvių padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Šio straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad administraciniu nusižengimu vertinamas važiuojamosios kelio dalies perėjimas arba ėjimas ja ten, kur draudžiama, dviračius vairuojančių asmenų, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų nesilaikymas. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo sugadinti (apgadinti) transporto priemonės, kroviniai, kelių ir kiti įrenginiai arba kitas turtas, užtraukia baudą nuo keturiasdešimt iki šešiasdešimt eurų.
KET 42 punkte, be kita ko, nurodyta, kad į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra, – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Pėstieji neturi peržengti perėjos ribų. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms.
KET 44 punkte numatyta, kad įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms.
Byloje nėra ginčo, kad skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje įvyko susidūrimas, susidūrė pėsčioji S. C. ir dviratininkas A. M., vairavęs dviratį. Tik S. C. teigė, jog dviračių taką kirto leistinoje vietoje – nežymėtoje pėsčiųjų perėjoje, ir dviratininkas galėjo susidūrimo išvengti. Tuo tarpu A. M. nurodė, kad važiavo dviračių taku, pastebėjo šalia dviračių tako moteris, kurių viena pradėjo žengti į dviračių taką. Mėgino atkreipti jos dėmesį garsiu šūksniu, tačiau moteris pasimetė, stabtelėjo ir nespėjo kirsti dviračių tako. Dviratininkui stabdant dviratis pradėjo čiuožti ant šlapios kelio dangos, dviračio priekis atsitrenkė į moterį, abu nuvirto. Pėsčiosios ir dviratininko susidūrimo metu dviratis buvo apgadintas.
A. M. parodymus patvirtino įvykio vietoje buvusios liudytojos G. U. parodymai, iš kurių matyti, jog dviračių take nėra jokios perėjos, susidūrimo vietoje yra kelio dangos pažemėjimas ir žymėjimai silpnaregiams; jeigu S. C. nebūtų bėgusi į priekį per dviračių taką, susidūrimo galima būtų išvengti.
Šioje dalyje ir pačios S. C. paaiškinimas, jog ji jau beveik spėjo kirsti dviračių taką ir buvo viena koja pėsčiųjų take, patvirtina A. M. ir G. U. parodymus.
Byloje ginčas kyla dėl šių paaiškinimų ir parodymų vertinimo KET reikalavimų pažeidimo kontekste.
Kaip matyti iš KET 42 ir 44 punktų reikalavimų, yra akivaizdu, kad pėstiesiems į važiuojamąją dalį, šiuo atveju – į dviračių taką, įeiti leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms.
Iš bylos medžiagos ir teismo posėdyje nustatytų ir įvertintų faktinių aplinkybių matyti, kad S. C. dviračių taką kirto neįsitikinusi, kad tai daryti saugu ir kad nebus trukdoma dviračiui, ko pasekoje pėsčioji ir dviratininkas susidūrė, buvo apgadintas dviratis. Tai reiškia, jog ji pažeidė KET 42 ir 44 punktų reikalavimus, tai yra, savo veiksmais S. C. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 428 straipsnio 3 dalyje, tad skundžiamu nutarimu ji pagrįstai nubausta už šio nusižengimo padarymą.
ANK 428 straipsnio 3 dalies sankcijoje asmenims, padariusiems šį nusižengimą, nustatyta bauda nuo keturiasdešimt iki šešiasdešimt eurų.
Institucijos įgaliotoji pareigūnė, priėmusi skundžiamą nutarimą, nurodė, jog S. C. atsakomybę lengvina, kad nusižengimą padarė 65 metų sulaukęs asmuo, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tad jai paskirta minimali keturiasdešimties eurų dydžio bauda. Todėl konstatuotina, kad institucijos įgaliotoji pareigūnė, paskirdama minimalią baudą, nepažeidė baudos dydžio parinkimo nuostatų, numatytų ANK 34 straipsnio 2 dalyje.
Teismas daro išvadą, kad tenkinti S. C. skundą jame išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl institucijos įgaliotosios pareigūnės nutarimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2021-02-19 nutarimą Nr. 10-ANR_N-5554-2021 palikti nepakeistą ir S. C. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Lilija Tarčevskaja