Administracinės bylos Nr. ATP-703-360/2013

                Teisminio proceso Nr. 4-06-3-03448-2013-8

(S)

                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.3.; 60.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. spalio 16 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo, kuriuo M. N. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 126 straipsnio 1 dalį, 1000 Lt dydžio bauda, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams,

                                                            n u s t a t ė:

M. N. nubaustas už tai, kad jis 2013 m. rugpjūčio 3 d. apie 8.14 val. Vilniaus pl. – Pramonės g., Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (0,47 prom.), kai nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis. Tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu dėl pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d. M. N. paskyrė 1000 Lt administracinę nuobaudą, pritaikė ATPK 301 str. nuostatas ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones 2 mėnesiams.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą, paskiriant M. N. 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 12 mėnesių. Nurodo, kad M. N. padarė grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo automobilį būdamas neblaivus, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Mano, kad teismas pritaikydamas ATPK 301 str. nuostatas jokių išskirtinių aplinkybių, kurios švelnintų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę nenurodė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad asmens profesinė veikla ar darbo pobūdis nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti, todėl teismo nurodyta aplinkybė, kad M. N. kaltę pripažino ir dėl padaryto pažeidimo labai gailisi, o teisė vairuoti reikalinga dėl darbo, byloje nėra reikšminga. M. N. privalėjo iš anksto numatyti galimai kilsiančias pasekmes dėl alkoholio vartojimo, tačiau šių pasekmių nepaisė ir lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Apeliaciniame skunde pažymima, jog įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą, išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu nutarimu M. N. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 iki 1500 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

Ginčo dėl šio pažeidimo nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Teigiama, kad paskirta nuobauda, paskyrus specialiosios teisės atėmimą trumpesniam terminui nei ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas minimalus, yra per švelni.

Įvertinus konkrečios situacijos aplinkybes, rašytinius įrodymus ir atsižvelgiant į administracinės nuobaudos tikslus, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju asmens atsakomybės našta gali būti ir pagrįstai buvo švelninama.

Pirmosios instancijos teismas švelnindamas M. N. administracinę nuobaudą atsižvelgė į tokias aplinkybes, jog jis nuo pat pradžių tiek policijos pareigūnams, tiek teismui, pripažino savo kaltę, gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, paaiškino visas pažeidimo padarymo aplinkybes. Byloje nėra jokių M. N. neigiamai charakterizuojančių duomenų. Teismas įvertino visas bylos aplinkybes ir byloje esančius, teismo posėdžio metu ištirtus rašytinius įrodymus, atsižvelgė į teisės pažeidimo pobūdį, į tai, kad nežymiai viršytas leistinas alkoholio koncentracijos kiekis organizme, leistina riba viršyta 0,05 promilės. Taip pat atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę, tai kad jis neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, yra baustas paskutinį kartą prieš beveik šešerius metus už transporto priemonės vairavimą neužsisegus saugos diržo, tai parodo, kad jis nelinkęs nusižengti įstatymams, labai išgyvena dėl padaryto teisės pažeidimo, yra dirbantis, kasdien važinėja į darbą automobiliu į (duomenys neskelbtini) už Klaipėdos miesto. Nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Parinkdamas ir skirdamas nuobaudą teismas, vadovavosi teisingumo ir protingumo principais, manė, kad nėra pagrindo visiškai netaikyti sankcijoje numatyto teisių atėmimo, tačiau yra pagrindas taikyti trumpesnį teisių atėmimo terminą nei numatyta įstatyme.

Taigi Institucijos apeliacinio skundo argumentai, jog teismas pažeidėjui sušvelnino nuobaudą pilnai neištyręs visas įvykio aplinkybes, neįvertino visų administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų yra nepagrįsti. Teismas skundžiamajame nutarime išdėstė sprendimo dėl nuobaudos švelninimo motyvus remdamasis byloje esančiais įrodymais, duomenimis ir apeliacinės instancijos teismas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo M. N. paskirta administracinė nuobauda atitinka ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, yra teisėta bei pagrįsta. Įvertinęs byloje esančią medžiagą ir teismo nutarimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), ir pagrįstai bei motyvuotai pritaikė ATPK 301 str. nuostatas. Nėra pagrindo skunde nurodytais motyvais tenkinti skundą.

Konstitucinis teismas yra konstatavęs (2000-12-06 ir 2001-10-02 nutarimai), kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. LVAT administracinėje byloje Nr. 12-1118-05, pasisakė: „proporcingumo principas yra vienas iš svarbiausių teisinės valstybės principų, kurio būtina laikytis skiriant administracines nuobaudas bei taikant bet kokią prievartą“. Šiuo atveju paskirta 1000 Lt administracinė nuobauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams proporcinga padarytam pažeidimui. Taigi, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo M. N. paskirta nuobauda nėra per švelni, naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                          Savinijus Katauskas