Administracinė byla Nr. ATP-938-209/2016

                                                                           Teisminio proceso Nr. 4-68-3-08518-2016-2                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.; 3.26.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. spalio 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. R. atstovo advokato M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo, kuriuo G. R. nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį 1200 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,

n u s t a t ė:

G. R. pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį nubaustas už tai, kad 2016 m. birželio 16 d., apie 5.44 val., Vilniuje, S.Stanevičiaus gatvėje vairavo automobilį Hyundai I30 CW, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis – 1,74 promilių girtumo laipsnis, vairuodamas automobilį nesilaikė visų būtinųjų atsargumo priemonių, pravažiuodamas pro stovintį automobilį Skoda, v/n (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono ir kliudė jį, eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės.

Apeliaciniu skundu G. R. atstovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-22 nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Nurodo, kad G. R. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas netikslus patikros laikas ir 2,27 promilės (paklaida ± 5 %) girtumo laipsnis. Todėl protokole nesant tiksliai suformuluoto kaltinimo, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ATPK 260 straipsnio reikalavimų neatitinkantį protokolą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą. Taip pat apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylą, kadangi neapklausė visų eismo įvykį fiksavusių liudytojų bei iš Institucijos neišreikalavo duomenų, kad policijos pareigūnas, tikrinęs G. R. blaivumą, yra susipažinęs su panaudoto alkotesterio naudojimosi instrukcija ir yra išlaikęs įskaitą. Todėl skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas ir byla grąžinta iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

G. R. atstovo advokato M. M. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 30211 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Apeliantas nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas netinkamai, netiksliai nurodytos pažeidimo aplinkybės. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu. Priešingai nei teigiama skunde, G. R. surašytame protokole nurodytas administracinis teisės pažeidimas aprašytas išsamiai. Taip pat administracinio teisės pažeidimo protokolas yra tik vienas iš įrodymų ir vertinamas kaip visuma kartu su prie jo pridėtais kitais įrodymais (tarnybiniais pranešimais, alkotesterio duomenimis, asmenų paaiškinimais ir kt.).

Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryta esminių pažeidimų, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą bei pašalino administracinio teisės pažeidimo protokolo netikslumus.

Kilus neaiškumams dėl alkotesterio kvite užfiksuoto laiko ir G. R. nustatyto girtumo laipsnio pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs policijos pareigūnas A. S.. Pastarasis paaiškino, kad G. R. neblaivumas buvo tikrinamas du kartus. Pirmą kartą jį tikrino į eismo įvykį atvykę patruliai. Į įvykio vietą atvykusiam liudytojui kilo abejonės dėl jų nustatyto G. R. apsvaigimo laipsnio, todėl jo neblaivumą alkotesteriu patikrino ir A. S.. Teismas neturėjo pagrindo abejoti antrojo patikrinimo rezultatais. Juolab, kad G. R. viso proceso metu neneigė vartojęs alkoholį ir nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kad neblaivumo patikra buvo atlikta pažeidžiant nustatytą tvarką. Atsižvelgdamas į tai, kad pirmajame alkotesterio kvite užfiksuotas netikslus patikros laikas bei visas abejones vertindamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, pirmosios instancijos teismas laikė, kad eismo įvykio metu G. R. buvo nustatytas 1,74 (paklaida ±1,7 %) promilių girtumas. Teismas konstatavo, kad G. R. 2016 m. birželio 16 d., būdamas neblaivus, nesilaikė visų būtinųjų atsargumo priemonių, pravažiuodamas pro stovintį automobilį Skoda, v/n (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono ir jį kliudė, taip apgadindamas svetimą turtą, tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 126 punktų reikalavimus.

G. R. inkriminuojamas pažeidimas apibūdintas kaip padarytas nesilaikant visų būtinųjų atsargumo priemonių, esant vairuotojui neblaiviam, sukėlus eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas – visos šios aplinkybės atitinka ATPK 127 straipsnio 3 dalies dispoziciją. Kvalifikuojant asmens veiką pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį pakanka konstatuoti, kad vairuotojas elgėsi neapdairiai, neatsargiai, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir tai nulėmė kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės apgadinimą, kas šioje byloje ir buvo padaryta.

Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo apklausti visus eismo įvykį fiksavusius liudytojus bei iš Institucijos išreikalauti papildomus duomenis, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie veiksmai šioje byloje būtų pertekliniai. Juolab, kad pirmosios instancijos teismas protokoline nutartimi nutarė, jog apklausus liudytoją A. S. paaiškėjo, kad siekiant pašalinti abejones dėl G. R. neblaivumo laipsnio, buvo atliktas pakartotinis alkoholio kiekio matavimas. Todėl teismui kilę neaiškumai yra pašalinti ir likusius eismo įvykį fiksavusius liudytojus apklausti netikslinga.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-22 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r ė:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą nepakeistą ir G. R. atstovo advokato M. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                   Stasys Lemežis