LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Agnės Tikniūtės ir Jūratė Varanauskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Achema“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Achema“ ieškinį atsakovėms LITGRID, akcinei bendrovei ir uždarajai akcinei bendrovei „TETAS“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė AB ,,Achema“ 2016 m. balandžio 29 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, atsakovėms LITGRID, AB ir UAB „TETAS“, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių 2 326 964,40 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė 2017 m. vasario 9 d. pateikė teismui pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, t. y. atsisakymą nuo reikalavimo priteisti solidariai iš atsakovių 1 759 864,34 Eur negautų pajamų. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 17 d. nutartimi nutarė ieškovės AB „Achema“ atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų priimti, byla šioje dalyje nutraukti.

3.       Ieškovė AB „Achema“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovių 567 101,06 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

4.       Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2013 m. balandžio 2 d. LITGRID, AB pateikė paraišką ieškovei dėl remonto darbų elektros tinkle, kurie turėjo būti atlikti iki 2013 m. balandžio 30 d. Atlikti operatyviniai elektros tinklų perjungimai, kuriuos baigus nuo 2013 m. balandžio 2 d. 14:27 val. Jonavos TP šynos Š2-110 atjungtos remontui, o ieškovės elektros tinklo maitinimas pervestas į rezervinio el. maitinimo režimą. 2013 m. balandžio 19 d. LITGRID, AB TVG vyresnysis inžinierius el. paštu pateikė AB „Achema“ vyr. energetikui tris paraiškas dėl įrenginių atjungimo: 2013 m. balandžio 18 d., Nr. 30271 AJ L-Skaruliai 1 dėl L-Skaruliai 1 RED-REC P1 atjungimo; 2013 m. balandžio 19 d., Nr. 30283, AJ L-Azotas 2 dėl L-Azotas2-2 techninės priežiūros; 2013 m. balandžio 19 d., Nr. 30284 AJ L-Azotas 1 dėl L-Azotas1-2 techninės priežiūros. Pagal pateiktas paraiškas buvo prašoma atjungti maitinimą 2013 m. balandžio 2 d. išskirtai AB „Achema“ 110 kV žiedo daliai, kadangi LITGRID, AB vienu metu norėjo atlikti darbus linijoje L-Skaruliai 1 esant atjungtai L-Azotas 2.

5.       Ieškovė AB ,,Achema“ pažymėjo, kad paraiškų Nr. 30271 ir Nr. 30283 vykdymas kartu nėra galimas, kadangi prieštarauja Operatyvinių nurodymų AB ,,Achema“ patikimam elektros tiekimui užtikrinti lentelės pastaboms Nr. I ir Nr. II. AB „Achema“ EC energetikas 2013 m. balandžio 22 d. išsiuntė el. laišku suderinimo sąlygas, pagal kurias prieš pradedant vykdyti darbus reikia atlikti perjungimus: iš Kauno TP per Jonavos TP šynų sekciją Š3-110 atlikti maitinimą OL Jonava-Santaka 2 ir AB „Achema“ 110 kV žiedą išskirti kitoje vietoje.

6.       Ieškovė nurodė, kad LITGRID, AB vyresnysis inžinierius nesuprato ieškovės atsakymo dėl paraiškų derinimo, telefonu susisiekė su ieškovės elektros cecho viršininku dėl siųsto el. laiško turinio patikslinimo. Ieškovė pažymėjo, kad visų trijų paraiškų vykdymas vienu metu galimas atlikus perjungimus pagal suderinimą ir taip užtikrinus elektros tiekimą ieškovui iš dviejų šaltinių. LITGRID, AB vyresnysis inžinierius leido vykdyti darbus pagal nesuderintas paraiškas.

7.       Ieškovė teigė, kad 2013 m. balandžio 22 d. 9:08 val. LITGRID, AB Sistemos valdymo centro Tinklo valdymo grupės dispečeris, gavęs sutikimą iš AB ,,Achema“ budinčio, 9:11 val. leido vykdyti operatyvinius perjungimus Jonavos TP pagal perjungimų lapelį Nr. 478-20. Perjungimo darbus vykdė UAB „TETAS“ darbuotojai, perjungimai baigti 9:30 val. LITGRID, AB darbuotojas 9:31 val. pastotės budinčiam elektrikui leido vykdyti technines priemones, ruošti darbo vietą ir leisti atlikti jungtuvo L-Skaruliai 1 remonto darbus iki 2013 m. balandžio 30 d. 16:00 val. 2013 m. balandžio 26 d. 9:20 val. Jonavos TP budintis elektrikas gavo TVG dispečerio leidimą ruošti darbo vietą pagal nurodymą Nr. TETAS-AJ-74 ir leisti dirbti UAB „TETAS“ darbų vykdytojui Jonavos TP RAA +R19 panelyje L-Skaruliai 1 REC-RED. Darbo vietos paruošimas panelyje L-Skaruliai REC-RED buvo atliktas neįvykdžius paraiškos Nr. 30271 suderinimui nustatytų sąlygų. Apie atliekamus darbus ieškovė nebuvo informuotas. RAA komplekto U2 (RED 670) darbo vieta, skirta vykdyti linijos diferencinės apsaugos suveikimo bandymus, buvo paruošta pagal LITGRID RAA darbuotojų pateiktą programą Nr. 19-2. Ši programa neatitiko linijos esamo režimo. 2013 m. balandžio 29 d. nuo 9:20 val. UAB „TETAS“ darbų vykdytojas pagal nurodymą Nr. TETAS- AJ-74 tęsė darbus Jonavos TP RAA panelyje +R19 RED terminale.

8.       Ieškovė nurodė, kad RED terminale pradėjus tikrinti 110 kV OL Jonava - Skaruliai 1 diferencinės apsaugos charakteristiką, iš bandymo stendo buvo dirbtinai suformuotas padidėjusios srovės parametras, o diferencinės apsaugos komplektas Skarulių TP L-Jonava 1 gavęs informaciją optiniu ryšiu suprato, kad srovių nebalansas atsirado dėl trumpojo jungimosi linijoje ir 11:39 val. pasiuntė signalą išjungti L-Jonava 1 jungtuvą. Skarulių TP išsijungė jungtuvas L-Jonava 1. Be įtampos liko Skarulių TP šynos Š1-110 ir prie jų prijungtas transformatorius T-1, 110 kV AB „Achema“ vidaus tinklo kabelinė linija Skaruliai-Azotas, TP-Azotas šynos Š2-110 ir prie jų prijungtas transformatorius T-2. Po Skarulių TP jungtuvo L-Jonava išsijungimo 2013 m. balandžio 29 d. 11:42 val. iš LITGRID, AB DVG budinčio buvo gauta informacija, kad jungtuvas galimai atjungtas atliekant diferencinių apsaugų bandymus Jonavos TP. Kadangi tikra DA suveikimo ir Skarulių TP jungtuvo L-Jonava atsijungimo priežastis buvo neaiški – ieškovės elektros cecho viršininko nurodymu buvo sujungtas vidinis 110 kV žiedas, t. y. 2013 m. balandžio 29 d. 11:45 val. įjungtas Skarulių TP šynų jungtuvas TS- 100, 11:47 val. įjungtas Azoto TP šynų jungtuvas TS-100 ir tuo pačiu atstatytas elektros energijos tiekimas ieškovo vartotojams. Taip pat atstatant elektros energijos tiekimą AB „Achema“ vartotojams, 6 kV vidaus tinkle buvo vykdomi ar vyko perjungimai. 2013 m. balandžio 29 d. 12:09 val. kilus įtarimui, kad TP-Skaruliai jungtuvo L-Jonava 1 atsijungimo priežastimi galėjo būti darbai, tolimesnis darbų vykdymas buvo sustabdytas.

9.       Ieškovės AB ,,Achema“ teigimu, atsakovės LITGRID, AB ir UAB „TETAS“ 2013 m. balandžio 29 d. neinformavusios ieškovės pradėjo bandymus elektros tinkle, dirbtinai įjungė diferencinę apsaugą bei nuotoliniu būdu išjungė ieškovei priklausantį elektros įrenginį (L-Jonava 1 jungtuvą), ir nutraukė elektros tiekimą ieškovės gamybiniams įrenginiams, dėl kurių sustabdymo ieškovė patyrė nuostolius.

10.       Ieškovė nurodė, kad buvo sudaryta tyrimo komisija elektros gedimo priežastims ištirti. Po komisijos posėdžių Valstybinės energetikos inspekcijos atstovai elektroniniu paštu pateikdavo apibendrintas ir aptartas formuluotes kitiems komisijos nariams. Tyrimo akte tiek aplinkybės, tiek išvados dėl kaltų asmenų iš esmės nekėlė abejonių. Paskutinė 2013 m. rugpjūčio 13 d. tyrimo akto versija iš esmės skiriasi nuo ankstesnių, parengta be AB „Achema“ atstovų dalyvavimo ir aptarimo, joje pateikta kardinaliai priešinga išvada. Tyrimo aktą Valstybinės energetikos inspekcija pateikė ieškovei 2013 m. spalio 2 d.

11.       Ieškovės AB ,,Achema“ teigimu, 2013 m. balandžio 29 d. įvykusio sutrikimo LITGRID, AB įrenginiuose metu buvo atjungtas vienas iš dviejų ieškovės 110 kV tinklą maitinančių šaltinių. Ieškovės įrenginiai liko be elektros maitinimo. Dėl įvykusio elektros įtampos dingimo sustojo ieškovės pagrindinės gamybos amoniako cechas Nr. 1 ir karbamido cechas, įtampos kritimas ir persijungimai AB „Achema“ 6 kV tinkle neigiamai paveikė eilę kitų gamybinių įrenginių, AB Achema“ atskiruose padaliniuose pagaminamos produkcijos apimtis reikšmingai sumažėjo.

12.       Ieškovė pažymėjo, kad atsakovėms nebuvo leista tolesnė remonto eiga, todėl jos neturėjo teisės pradėti ir vykdyti remonto darbų. Ieškovės atstovas LITGRID, AB atstovui pranešė kokius veiksmus reikia atlikti, norint įvykdyti paraiškas, tačiau atsakovės to nepadarė ir 2013 m. balandžio 29 d. pradėjo remontuoti savo elektros tiekimo liniją. Pirminė priežastis yra ta, kad LITGRID, AB  dispečeris leido UAB „TETAS“ darbuotojams vykdyti remonto darbus pagal iš anksto nesuderintas paraiškas. LITGRID, AB neįvykdė ieškovės išduotų paraiškų darbams suderinimo sąlygų, buvo leista dirbti UAB „TETAS“ darbuotojams linijoje, kuri buvo vienintelis maitinimo šaltinis. Toks remontinis režimas numatytas ieškovės ir LITGRID, AB sutartyje. Darbai šioje linijoje negalėjo būti vykdomi. Jei būtų įvykdytos ieškovės sąlygos, LITGRID, AB savo pastotėje, o AB „Achema“ pas save būtų atlikę perjungimus ir AB „Achema“ 110 kV žiedą padalinę kitoje vietoje, tai irgi numatyta perdavimo paslaugos priede dėl remontinio režimo.

13.       Ieškovė nurodė, kad, priešingai nei teigia atsakovės, ieškovė pati neturėjo įvertinti remontinį režimą ir atitinkamai parengti savo elektros tinklą vykstantiems remonto darbams. Elektros tinklas veikė remontiniu režimu nuo 2013 m. balandžio 2 d., tai buvo žinoma visiems bylos dalyviams, todėl ieškovės darbuotojai atsakingai dalyvavo remonto procese, nagrinėjo paraiškas remonto darbams. Tik dėl to, kad atsakovės savo tinkle dirbtinai suveikdino diferencinę apsaugą ir pasiuntė signalą į ieškovės tinklą, jame buvo automatiškai atjungtas jungtuvas L-Jn1, dingo įtampa pagal tarp šalių pasirašytus Operatyvinius nurodymus AB „Achema“ patikimam elektros energijos tiekimui užtikrinti. Ieškovės įrenginiai sustojo dėl elektros tinklo avarijos, nes jos metu nebuvo tiekiama elektros energija. Dėl sustabdyto amoniako cecho pagal technologijas sustojo ir nuo jo priklausomas bei susijęs karbamido cechas.

14.       Ieškovės teigimu, atsakovių veiksmai, t. y. remonto organizavimas ir vykdymas, lėmė tai, kad elektros tinkle kilo ir išplito elektros energijos sutrikimai, kurie sąlygojo ir vėlesnius ieškovės gamybos sutrikimus. LITGRID, AB neįvykdė AB „Achema“ paraiškų suderinimo sąlygų, o UAB „TETAS“ atliko darbus nesaugiomis sąlygomis ir sutrikdė elektros energijos tinklo tinkamą veikimą. Ieškovė neatliko jokių veiksmų ir neprisiėmė jokios rizikos, kai atsakovės ėmėsi atlikti remonto darbus. Atsakovės, kurios ruošėsi ir vykdė remonto darbus visame elektros energijos tiekimo tinkle, įskaitant ir ieškovės gamybos įrenginiams būtinos energijos tiekimo užtikrinimą ir turėjo pasirūpinti, kad jų veiksmais nebūtų sukelta žala ieškovei. Ieškovė nebuvo prisiėmusi rizikos, nes dėl šalių veiksmų buvo susitarta Operatyviniuose nurodymuose AB „Achema“ patikimam elektros tiekimui užtikrinti, kurių 5 punkte nustatyta, kokių veiksmų šalys turi imtis tais atvejais, kai ilgiau nei 1-ai darbo dienai atjungiamas elektros energijos tiekimas Jonavos TP.

15.       Ieškovė nurodė, kad kompetentingos mokslo institucijos išvada turėtų būti laikoma pagrįstu ir pakankamu įrodymu. Mokslo institucijos pateiktas situacijos ir jos priežasčių vertinimas paneigia Valstybinės energetikos inspekcijos sudarytos komisijos tyrimo akto informaciją, todėl šiuo įrodymu gali būti remiamasi. Ieškovė mėgino teisme nuginčyti Valstybinės energetikos inspekcijos aktą kaip nepagrįstą ir neteisėtą, tačiau administraciniai teismai bylą nagrinėti atsisakė, laikydamiesi pozicijos, kad Valstybinės energetikos inspekcijos komisijos aktas yra įrodymas, kuris gali būti nuginčijamas civilinėje byloje pateikiamais kitais įrodymais.

16.       Ieškovė AB ,,Achema“ pažymėjo, kad elektros gedimą ir jo priežastis vertino ekspertas - Kauno technologijos universitetas (toliau – ir KTU), kuris 2016 m. balandžio 26 d. pateikė savo išvadą, jog dėl gedimo atsakingi atsakovai. Atsakovės, atlikdamos darbus, pažeidė eilę teisės aktų reikalavimų. LITGRID, AB iniciatyva buvo pradėti elektros tinklo priežiūros darbai, kuriuos atliko tos srities specialistai LITGRID, AB ir UAB „TETAS“ darbuotojai. Būtent tų darbų pasėkoje įvyko elektros tiekimo ieškovui sutrikimai, nulėmę ieškovės gamyklos agregatų sustabdymą, todėl būtent atsakovės yra atsakingos už šiuos veiksmus. Priverstinai sustabdžius AB Achema“ gamybinius įrenginius, buvo nesunaudotas nupirktas gamtinių dujų kiekis, sutrikdytas dujų vartojimo tolygumas, nuostolingai stabdymo - paleidimo metu buvo naudojami energetiniai resursai, dalis elektros priverstinai buvo išduota į išorės elektros energijos tinklus, taip pat susidarė prastova savalaikiai nepateikus ieškovės produkcijos į jūrų uoste laukiančius laivus, dėl ko ieškovė patyrė ne tik nuostolių, bet ir netesybų.

17.       Ieškovės AB ,,Achema“ teigimu, jos patirti nuostoliai turi būti skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiai nuostoliai: 1) sunaudoti energetiniai ištekliai stabdant ir atnaujinant gamybinius įrenginius - 531 674,66 Eur, patvirtina ieškovės 2013 m. rugsėjo 4 d. raštas Nr. 002/2449. Po elektros gedimo įrenginių paleidimo metu buvo sunaudota 1303,906 tm3 gamtinių dujų, kurių savikaina siekė 478 689,24 Eur; 2) netesybos, kurias ieškovė sumokėjo dėl laiku nepateiktos produkcijos - Litfert SARL ZAC dėl laivo Harbour Leader prastovos 2013 m. gegužės 1-8 d. bendrą 35 426,40 Eur sumą. Ieškovės netiesioginiai nuostoliai: 1) negautos pajamos už nepagamintą ir neparduotą karbamidą, bendra nuostolių suma – 244 653,41 Eur; 2) nebelikus karbamido buvo sustabdytas KAS skyrius. Vietoj 2013 m. rugsėjo 29 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d.  laikotarpiu planuotų pagaminti 7 000 tonų KAS, dėl sustabdymo buvo pagaminta tik 2 265 t, todėl liko nepagaminta 4 735 tonų KAS, todėl negautos pajamos buvo 1 116 608,66 Eur; 3) dėl avarijos buvo nepagaminta 1 335 tonos KAN, bendra negautų pajamų suma siekė 319 030,51 Eur; 4) dėl avarijos buvo nepagaminta 140 tonu KFD, bendra negautų pajamų suma siekė 53 497,45 Eur; 5) dėl avarijos buvo nepagamintos 244 tonos AdBlue, bendra negautų pajamų suma – 26 076,22 Eur. Bendra netiesioginių nuostolių suma – 1 759 864,34 Eur.

18.       Ieškovė pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju aktuali tik solidarioji atsakomybė žalos atlyginimo kontekste dėl kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Atsakomybė yra solidari, jei visa arba konkreti žalos dalis yra priskirtina dviem ar daugiau asmenų, t. y. ne vien tuo atveju, kai nustatomas subjektyvus bendrininkavimas, bet ir tada, kai nesusiję kelių asmenų veiksmai sukelia bendrą žalą, t. y. objektyvaus bendrininkavimo atveju. Bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys. Ieškovė patyrė žalos dėl atsakovų veiksmų. Atsakoves sieja bendri neteisėti veiksmai, kuriais buvo padaryta žala ieškovei, tačiau neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie žalos atsiradimo, todėl atsakovės privalo atlyginti ieškovės patirtą žalą solidariai. Atsakovių kaip verslo profesionalų darbuotojų veiksmai lėmė pasekmes, todėl ieškovui padaryta žala yra tiesioginis jų veiklos padarinys. Iš atsakovių taip pat priteistinos 6 proc. procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

19.       Atsakovė LITGRID, AB procesiniuose dokumentuose prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad AB ,,Achema“ ir LITGRID, AB 2010 m. liepos 1 d. sudarė Elektros energijos perdavimo paslaugos sutartį Nr.432-2010-032E/305F/SUT-59-10 (nauja redakcija nuo 2013 m. sausio 1 d.), kuria LITGRID, AB įsipareigojo tiekti elektros energijos perdavimo paslaugą ieškovei ir persiųsti elektros energiją iki sutartyje nustatytos LITGRID, AB ir ieškovės elektros tinklų nuosavybės ribos. Šia sutartimi šalys sutarė ne tik dėl elektros perdavimo paslaugos teikimo sąlygų, bet ir dėl elektros perdavimo tinklų bei kitų įrenginių remonto tvarkos, įskaitant šalių teises ir pareigas remontinio režimo atveju. LITGRID, AB priklausančiame 330/110/10 KV Jonavos TP L-Skaruliai 1 prijunginyje ir ieškovei priklausančiame 110/6 kV prijunginyje 2013 m. balandžio 29 d. įvyko sutrikimas, kuris vėliau išplito ieškovės vidiniame elektros tinkle.

20.       Atsakovė LITGRID, AB pažymėjo, kad Valstybinės energetikos inspekcijos sudaryta komisija ištyrė 2013 m. balandžio 29 d įvykio aplinkybes, nustatė jo priežastis ir dėl šio įvykio surašė 2013 m. rugpjūčio 13 d. „Gedimo įvykusio AB „Achema“ elektros tinkle tyrimo aktą Nr. 7“, kuriame nurodė, jog ieškovės gamybos ir technologinių įrenginių išsijungimo ir sustojimo priežastimi yra tai, kad ieškovė netinkamai parengė savo lokalų 6 kV elektros tinklą remontiniam elektros energijos tiekimo režimui, taip pat, neužtikrino 6/0,4 kV transformatorinės pastotės relinės apsaugos ir automatikos įrenginių veikimo.

21.       Atsakovės LITGRID, AB teigimu, ieškovė neįrodinėja, jog LITGRID, AB kokiu nors būdų pažeidė sutartį, t. y. nereikalauja LITGRID, AB sutartinės atsakomybės. Galiojant šalių sudarytai sutarčiai, ieškovė negali reikalauti deliktinės atsakomybės. LITGRID, AB tinkamai teikė paslaugas pagal sutarties ir teisės aktų reikalavimus: užtikrino energijos tiekimą ieškovei iš 2 atskirų šaltinių, įvykus sutrikimui užtikrino, kad ieškovei būtų garantuotas sutarties ir teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkantis elektros energijos tiekimas visomis esamomis linijomis, kuriomis yra teikiama elektros energijos perdavimo paslauga ieškovei. Elektros energijos tiekimas ieškovei nebuvo nutrauktas ilgesniam laikui nei yra reikalinga leistinam automatiniam perjungimui. Remonto darbų atlikimo tvarką ieškovė  ir LITGRID, AB suderino 2013 m. balandžio 2 d., todėl nuo 2013 m. balandžio 2 d. ieškovė žinojo apie suplanuotus remonto darbus ir privalėjo savo vidiniame tinkle atlikti šalių suderintus bei sklandžiam elektros įrenginių remonto darbų atlikimui būtinus veiksmus.

22.       Atsakovė LITGRID, AB nurodė, kad ieškovės budintis darbuotojas 2013 m. balandžio 23 d. suteikė leidimą atjungti įrenginį Jonavos transformatorių pastotėje L-Skaruliai 1, nors remontui atlikti reikalingi pasirengimo darbai ieškovės vidiniame tinkle nebuvo atlikti. Pagal sutartį, elektros įrenginių valdymo atsakomybės ribos sutampa įrenginių nuosavybės ribomis, todėl LITGRID, AB negali būti atsakinga už tai, jog reikiami darbai būtų laiku atlikti ieškovės nuosavybėje esančiame vidiniame tinkle. Už šiuos darbus atsakinga ieškovė. Visus darbus LITGRID, AB vykdė pagal šalių suderinto remontinio režimo sąlygas, tuo tarpu, ieškovė nesilaikė remontinio režimo sąlygų ir neatliko šalių sutartų darbų jam priklausančiame tinkle ir taip pažeidė remontinio režimo sąlygas, sutarties bei teisės aktų nuostatas.

23.       Atsakovė LITGRID, AB pažymėjo, kad ieškovės įrenginiai 2013 m. balandžio 29 d. išsijungė dėl ieškovės veiksmų. Valstybinės energetikos inspekcijos sudaryta komisija konstatavo, kad 2013 m. balandžio 29 d. įvykio metu, elektros įtampa ant LITGRID, AB ir ieškovo elektros tinklų ribos buvo visose šešiose 110 kV oro linijose, kuriomis tiekiama elektros energija ieškovei.

24.       Atsakovės LITGRID, AB teigimu, LITGRID, AB tinkamai vykdė sutartyje ir teisės aktuose numatytus reikalavimus. Ieškovė privalėjo įsirengti elektros energijos aprūpinimą iš nuosavų autonominių šaltinių, privalėjo įrengti lokalų elektros tinklą ir automatiką taip, kad operatoriaus ir vartotojo nuosavybės riboje operatoriui perjungus kitą nepriklausomą elektros šaltinį, vartotojo vidaus tinklas sugebėtų tinkamai aprūpinti įrenginius ar imtuvus energija. Ieškovė neužtikrino nepertraukiamo aprūpinimo elektra iš nuosavų autonominių šaltinių, nenumatė ir neįdiegė techninių priemonių, reikalingų technologiniams procesams saugiai sustabdyti ir galimiems nuostoliams išvengti ar maksimaliai juos sumažinti. LITGRID, AB“ neatliko neteisėtų veiksmų, todėl nėra ir LITGRID, AB kaltės. Atsakovė sąžiningai vykdė sutartį, bendradarbiavo su ieškove, iš anksto suderino remonto darbų atlikimo tvarką ir visus darbus atliko griežtai laikydamasis suderinto remontinio režimo sąlygų, tuo tarpu, ieškovė nesielgė rūpestingai, kad galėtų išvengti nuostolių. Ieškovė neįrodė, jog LITGRID, AB būtų pažeidusi sutartį.

25.       Atsakovė LITGRID, AB pažymėjo, kad nuostolių ieškovė patyrė dėl gamybos įrenginių išsijungimo, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų ir neįrodė, kad ieškovės gamybos įrenginių atsijungimą sąlygojo LITGRID, AB neteisėti veiksmai, kurie glaudžiai susiję su ieškovo gamybos įrenginių veiklos sutrikimu. Priešingai, byloje yra įrodymų, kad ieškovės įrenginių atsijungimą sąlygojo ieškovės neveikimas. Netiesioginis priežastinis ryšys gali būti pripažįstamas tinkama deliktinės civilinės atsakomybės sąlyga, tačiau negali būti laikomas tinkama sutartinės civilinės atsakomybės taikymo sąlyga. Nėra priežastinio ryšio tarp LITGRID, AB veiksmų ir ieškovės tariamai patirtų nuostolių. Sutartis numatė ribotą šalių atsakomybę, o ieškovas tinkamai nepagrindė tariamai patirtų nuostolių dydžio. LITGRID, AB atsakomybė apribota tiesioginiais nuostoliais, t. y. negautos pajamos nėra atlyginamos. Sutartyje atsakovei numatyta teisė laikinai atjungti ieškovės elektros įrenginius, jei tai objektyviai reikalinga dėl elektros energijos perdavimo tinklų ar kitų įrenginių remonto ar priežiūros darbų. Tokiu atveju, atsakovė neatlygina ieškovei pastarojo ir/ar trečiųjų asmenų nuostolių, patirtų tinklų naudotojo įrenginių atjungimo sutartyje nustatyta tvarka, jei toks atjungimas buvo pagrįstas ir būtinas. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) numato atvejus, kuriems esant perdavimo sistemos operatorius nėra atsakingas už vartotojo patirtus nuostolius. LITGRID, AB neatlygina ieškovės patirtų nuostolių, atsiradusių dėl ieškovės veiksmų ar neveikimo.

26.       Atsakovės LITGRID, AB teigimu, ieškovė nepagrįstai skaičiuoja nuostolius už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 29 d.  12 val. iki 2013 m. balandžio 30 d. 10 val., nors sutrikimas dėl kurio ieškovas patyrė tariamų nuostolių, tęsėsi tik 6 min. - 2013 m. balandžio 29 d. nuo 11:39 val. iki 11:45 val. Netesybas už laiku į uostą nepateiktą produkciją ieškovė suskaičiavo už 9 parų laikotarpį, trukusį nuo 2013 m. gegužės 1 iki 8 d. Byloje netaikytinos deliktinę LITGRID, AB atsakomybę reglamentuojančios nuostatos, įskaitant susijusias su solidarios atsakovų atsakomybės taikymu. Be to, ieškovė neįrodė, kad egzistuoja visos sąlygos, būtinos taikyti solidarią atsakomybę deliktiniams santykiams.

27.       Atsakovė LITGRID, AB pažymėjo, kad KTU nėra įgaliotas teisės aktų nustatyta tvarka tirti įvykių energetikos objektuose, jo atstovai nėra skirti ekspertais šioje byloje, todėl šios įstaigos 2013 m. balandžio 26 d. raštu Nr.DV19-F-03-18 pateikti atsakymai į klausimus, susijusius su 2013 m. balandžio 29 d. įvykio aplinkybėmis, vertintini kritiškai.

28.       Atsakovė UAB „TETAS“ procesiniuose dokumentuose prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

29.       Atsakovė UAB „TETAS“ nurodė, jog 2013 m. kovo 29 d.  tarp LITGRID, AB ir UAB „TETAS“ pasirašyta rangos sutartis Nr. SUT-90-13/Nr. 88200/513015K, kuria UAB „TETAS“ įsipareigojo sutartyje nurodytomis sąlygomis atlikti perdavimo tinklo Jonavos 330/110/10 kV TP remonto ir techninės priežiūros darbus pagal jai LITGRID, AB pateikiamus darbų užsakymus. Rangos sutarties pagrindu LITGRID, AB pateikus užsakymą, UAB „TETAS“ turėjo atlikti 330/110/10 kV Jonavos TP šyninių skyriklių remonto darbus. LITGRID, AB 2013 m. balandžio 2 d. suderino su ieškove elektros įrenginių remonto darbų atlikimo tvarką, laikotarpiui nuo 2013 m. balandžio 2 d. iki 2013 m. balandžio 30 d. įvestas remontinis režimas. UAB „TETAS“ reikalingiems darbams atlikti 2013 m. balandžio 18 d. pateikė LITGRID, AB Sistemos valdymo departamentui Sistemos valdymo centrui Įrenginio atjungimo paraišką Nr. 30271 – Jonavos TP atjungti jungtuvą L-Skaruliai 1 RAA patikrinimui. UAB „TETAS“ apie paraiškos suderinimą buvo informuotas 2013 m. balandžio 23 d., UAB „TETAS“ pagal paraišką leista dirbti nuo 2013 m. balandžio 23 d. iki 2013 m. balandžio 30 d. Gavus leidimą, pagal UAB „TETAS“ parengtą ir su LITGRID, AB suderintą perjungimų lapelį Nr. 478-20 UAB „Tetas“: 2013 m. balandžio 23 d. Jonavos TP atjungė jungtuvą L- Skaruliai 1 RAA remontui, paruošė darbo vietą ir pradėjo darbus Jonavos TP RAA+R19 panelyje L-Skaruliai 1 REC-RED taip kaip buvo numatyta LITGRID, AB parengtoje programoje. 2013 m. balandžio 29 d. UAB „TETAS“ tęsiant darbus Jonavos TP RAA panelyje +R19 RED terminale LITGRID, AB priklausančiame 330/110/10 KV Jonavos TP L-Skaruliai 1 prijunginyje ir ieškovei priklausančiame 110/6 kV prijunginyje įvyko sutrikimas, kuris išplito ieškovės vidaus tinkle. Valstybinės energetikos inspekcijos sudaryta tyrimo komisija ištyrė įvykusio sutrikimo aplinkybes ir nurodė, kad AB „Achema“ gamybos ir technologinių įrenginių išsijungimo sustojimo priežastys yra netinkamai paruoštas AB „Achema“ lokalus 6 kV elektros tinklas remontiniam elektros energijos tiekimo režimui ir AB „Achema“ 6/0,4 kV transformatorinės pastotės TP-54 relinės apsaugos ir automatikos įrenginių neselektyvus ir klaidingas veikimas.

30.       Atsakovė UAB „TETAS“ pažymėjo, kad sprendžiant dėl UAB „TETAS“ civilinės atsakomybės reikia atsižvelgti į tai, kad visas šalis sieja sutartiniai santykiai ir nors ieškovės ir UAB „TETAS“ nesiejo tiesioginiai sutartiniai santykiai, egzistavo sutartinių santykių grandinė.

31.       Atsakovės UAB „TETAS“ teigimu, 2013 m. balandžio 29 d. sutrikimas įvyko ir ieškovės gamybos įrenginiai išsijungė dėl ieškovės neteisėtų veiksmų. Sutrikimas ieškovės elektros tinkle įvyko todėl, kad ieškovė neįvykdė pareigos atjungti diferencinę apsaugą. Ieškovė šią apsaugą privalėjo išjungti, nes buvo įvestas remontinis režimas. Be to, įrenginiai privalėjo būti išjungti ir pagal gamintojo instrukciją, o jungtuvo Skarulių TP L-Jonava 1 nuosavybė, jo operatyvinis valdymas ir tvarkymas yra priskirtas ieškovės atsakomybei. Komisijos akte taip pat nurodyta, kad ieškovė privalėjo išjungti diferencinę apsaugą. Elektros energijos tiekimas taip pat nutrūko dėl ieškovės neužtikrinto elektros energijos tiekimo patikimumo. Įvedus remontinį režimą, ieškovė privalėjo atlikti savo elektros tinklo konfigūracijos pakeitimus bei autonominius šaltinius prijungti taip, kad nutrūkus elektros energijos tiekimui iš vieno šaltinio, vidaus tinklas sugebėtų tinkamai aprūpinti savo elektros įrenginius elektros energija, tačiau ieškovės 6 kV elektros tinklas ir autonominiai šaltiniai neaprūpino sutrikimo metu atsijungusios elektros tinklo dalies elektros energija. Ieškovė privalėjo įrengti lokalų elektros tinklą, autonominį šaltinį ir automatiką taip, kad nutrūkus elektros energijos tiekimui iš vieno šaltinio, ieškovei reikalinga elektros energija būtų gaunama iš kitų šaltinių. Komisijos akte konstatuota, kad ieškovė po remontinio režimo įvedimo privalėjo autonominius šaltinius prijungti taip, kad nutrūkus elektros energijos tiekimui iš vieno šaltinio, vartotojo vidaus tinklas sugebėtų tinkamai aprūpinti savo elektros įrenginius elektros energija. Ieškovės nurodomos sutrikimo pasekmės yra pačios ieškovės veiksmų pasekmė, nes TP-54 pirmos sekcijos automatinio rezervo įjungimo metu, vietoj to, kad būtų užtikrintas elektros energijos tiekimas TP-54 pirmos sekcijos vartotojams, buvo klaidingai išjungta TP-54 antroji sekcija ir minėti cechai sustojo. Komisijos akte užfiksuoti atsakovių padaryti pažeidimai yra neesminiai, formalūs, nes komisija priėjo išvados, kad ieškovės įrenginių išsijungimo priežastys yra ieškovės veiksmai.

32.       Atsakovė UAB „TETAS“ pažymėjo, kad visus veiksmus UAB „TETAS“ privalėjo derinti su LITGRID, AB, su ieškove remontinio režimo sąlygas turėjo derinti LITGRID, AB. UAB „TETAS“ darbus atliko laikydamasis iš anksto suderintų veiksmų su LITGRID, AB, viską atliko pagal parengtą programą, todėl nėra pagrindo pripažinti UAB „TETAS“ veiksmus neteisėtais. UAB „TETAS“ neatlikus neteisėtų veiksmų, nėra ir atsakovės kaltės. Ieškovė elgėsi nerūpestingai ir prisiėmė didžiausią rizikos laipsnį dėl galimo elektros tiekimo jo įrenginiams sutrikimo/nutrūkimo. Atsakovių atlikti veiksmai nebuvo priežastimi nuostoliams atsirasti, todėl UAB „TETAS“ atlikti veiksmai (ar neveikimas) nėra priežastiniu ryšiu susiję su įvykusiu ieškovės įrenginių veiklos sutrikimu. Be to, UAB „TETAS“ civilinės atsakomybės klausimas galėtų būti svarstomas tik įrodžius, kad ji pažeidė rangos sutartį. Ieškovė neįrodė, kad dėl atsakovių neteisėtų veiksmų, ji patyrė nuostolius.

33.       Atsakovė UAB „TETAS“ nurodė, kad nors sutrikimas ieškovės tinkle truko nuo 2013 m. balandžio 29 d. 11:39 val. iki 2013 m. balandžio 29 d. 11:45 val., ieškovė nuostolius skaičiuoja nuo 2013 m. balandžio 29 d. 12:00 val. iki 2013 m. balandžio 30 d. 10:00 val. Ieškovė į nuostolius įskaičiuoja netesybas, kurias sumokėjo Litfert SARL ZAC dėl laivo prastovos nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gegužės 8 d. Tačiau trūkstama produkcija galėjo būti pagaminta ir pateikta į laivą ne vėliau kaip 2013 m. gegužės 2 d., todėl skaičiuojamas 8 dienų laikotarpis nepagrįstas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad produkcijos pateikimo vėlavimas susidarė dėl įvykusio sutrikimo. Elektros energijos perdavimo paslaugos sutartimi susitarta dėl ribotos šalių atsakomybės – negautos pajamos neatlyginamos. Turėtų būti ribojama ir UAB „TETAS“ atsakomybė, nes priešingu atveju, ji būtų neprotinga ir neproporcinga.

34.       Atsakovės UAB „TETAS“ teigimu, atsakovių veiksmai, kuriuos ieškovė nurodė kaip neva neteisėtus, savo turiniu bei pobūdžiu yra visiškai skirtingi, todėl negalima teigti, jog priežastinio ryšio tarp atsakovių ir tariamai ieškovei atsiradusios žalos pobūdis yra vienodas. Atsakovės LITGRID, AB veiksmai negalėjo sukelti ieškovui žalos. Solidarioji atsakovių atsakomybė negalima.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

35.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 1 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės AB „Achema“ atsakovei  LITGRID, AB 8 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti iš ieškovės AB „Achema“ atsakovei UAB „TETAS“ 8 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

36.       Teismas nustatė, kad tarp LITGRID, AB ir AB „Achema“ 2012 m. gruodžio 31 d. buvo sudarytas susitarimas dėl 2010 m. liepos 1 d. elektros energijos perdavimo paslaugos sutarties Nr. 432-2010-032E/305F, SUT-59-10 išdėstymo nauja redakcija (toliau – ir Susitarimas), kuriuo šalys susitarė sutartį išdėstyti nauja redakcija. Sutartimi LITGRID, AB įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis suteikti AB „Achema“ elektros energijos persiuntimo perdavimo tinklais paslaugą, įskaitant teikiamas sistemines paslaugas, o AB „Achema“ įsipareigojo sumokėti LITGRID, AB už suteiktą perdavimo paslaugą bei už generuotą į perdavimo tinklus ir suvartotą ir suvartotą iš jų reaktyviąją energiją. Pagal sutartį LITGRID, AB elektros energiją į LITGRID, AB objektus perduoda iki elektros energijos perdavimo tinklų ir LITGRID, AB elektros tinklų nuosavybės ribos. Šios sutarties 7.2 punkte numatyta, kad teikiant perdavimo paslaugą tinklų naudotojui gali būti nustatomi normalus, remontinis ar avarinis elektros energijos tiekimo ir perdavimo režimai, kurių metu tinklų naudotojo objektui (elektros įrenginiams) užtikrinamos aprūpinimo elektros energija sąlygos nustatomos sutartimi ir Taisyklėmis ir/ar kitais norminiais teisės aktais. Pagal sutarties 12.1 punktą, šalys atsako už tinkamą sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymą Taisyklėse ir kituose teisės aktuose bei sutartyje nustatyta apimtimi, tvarka bei sąlygomis. Šalys sutartimi susitarė dėl elektros energijos persiuntimo perdavimo tinklais paslaugos, numatė galimybę taikyti remontinį režimą. Perdavimo tinklo remonto darbų atlikimui LITGRID, AB pasitelkė atsakovą UAB „TETAS“. Tarp jų 2013 m. kovo 29 d. buvo sudaryta rangos sutartis, kuria UAB „TETAS“ įsipareigojo sutartyje nurodytomis sąlygomis atlikti perdavimo tinklo Jonavos 330/110/10 kV TP remonto ir techninės priežiūros darbus, o LITGRID, AB įsipareigojo priimti faktiškai atliktus darbus ir sumokėti sutartyje nurodytomis sąlygomis ir per sutartyje nurodytus terminus.

37.       Teismas pažymėjo, kad tiek AB „Achema“ ir LITGRID, AB, tiek LITGRID, AB ir UAB „TETAS“ siejo sutartiniai santykiai. Dėl to teismas sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su ieškove, jog nagrinėjamu atveju taikytina deliktinė atsakomybė, kadangi LITGRID, AB elektros energiją AB „Achema“ teikė pagal sutarties sąlygas, šalių tarpusavio santykiai buvo apibrėžti sutartimis, kurios apima ir remontinio režimo taikymą, todėl byloje nagrinėtinos sutartinės atsakomybės taikymo sąlygos.

38.       Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, kad LITGRID, AB elektros perdavimo tinkle atliko remonto darbus, buvo įvestas remontinis režimas. LITGRID, AB priklausančiame 330/110/10 kV Jonavos TP L-Skaruliai 1 prijunginyje ir AB „Achema“ priklausančiame 110/6 kV prijunginyje įvyko sutrikimas, kuris vėliau išplito AB „Achema“ vidiniame elektros tinkle. AB „Achema“ vidinis tinklas sudarytas iš 6 110 kV elektros tiekimo linijų, prijungtų prie LITGRID, AB 110 kV šynų 330/110/10 kV Jonavos TP, trijų 110 kV vidaus elektros tiekimo linijų, kurios jungia 3 110/6 kV transformatorių pastotes: TP-Skaruliai, TP-Azotas ir TP-Santaka su prijungtiniais. Taip pat prie lokalaus AB „Achema“ tinklo prijungti du elektros generatoriai. Sutrikimas įvyko 2013 m. balandžio 29 d. 11:39 val. atsijungus jungtuvui Skarulių TP L-Jonava 1 ir buvo lokalizuotas 2013 m. balandžio 29 d. 11:45 val. įjungus Skarulių TP TS-100. Dėl šio sutrikimo netekus elektros energijos maitinimo avariniu būdu sustojo AB „Achema“ Amoniako A-1 ir karbamido cechai. Ieškovės teigimu, minėtas sutrikimas įvyko dėl atsakovių LITGRID, AB ir UAB „TETAS“ veiksmų. Atsakovių teigimu, sutrikimas – ieškovės veiksmų pasekmė.

39.       Teismas nustatė, kad LITGRID, AB“ ir AB „Achema“ sudarytos sutarties 7.2.2. punkte įtvirtinta, kad remontinio režimo atveju vieno iš nepriklausomų elektros energijos šaltinių (elektros tinklų ar įrenginių dalies) remonto metu tinklų naudotojo, turinčio pirmą (I) ar antrą (II) patikimumo kategoriją, elektros tinklas ir įrenginiai bus prijungti prie vieno elektros energijos šaltinio. Tinklų naudotojas turi įvertinti normalų, remontinį ar avarinį elektros energijos persiuntimo režimus ir į juos atsižvelgti bei imtis priemonių, kad išvengtų pavojaus žmogaus sveikatai bei gyvybei, aplinkai ar nesugadintų savo įrenginių ar kito turto. Ypač svarių elektros imtuvų savininkas ar naudotojas, įvertinęs automatinio perjungimo į kitą nepriklausomą elektros energijos šaltinį operatoriaus tinkluose trukmės įtaką įmonės technologiniams procesams, esant būtinybei turi įsirengti autonominį aprūpinimo elektros energija šaltinį su tinkamai veikiančia automatika, kuri prijungtų išjungtą elektros imtuvą prie autonominio šaltinio (sutarties 7.5 punktas).

40.       Teismas pažymėjo, kad 2011 m. lapkričio 21 d. LITGRID, AB ir AB „Achema“ pasirašė operatyvinius nurodymus AB „Achema“ patikimam elektros energijos tiekimui užtikrinti, kuriuose numatyta, kokie pakeitimai turi būti įvykdyti prieš pakeičiant normalų AB „Achema“ elektros energijos tiekimo režimą. 

41.       Teismas nurodė, kad darbų vykdymą relinės apsaugos ir automatikos įrenginiuose reglamentuoja 2012 m. spalio 29 d. Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-211 patvirtintos Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklės (tekse – ir Taisyklės). Taisyklių 68 punkte numatyta, kad įrenginiams išjungti remontui ir naujiems įrenginiams įjungti turi būti pateikiama operatyvinė paraiška. Pagal Taisyklių 1190 punktą, relinės apsaugos ir automatikos įrenginių išjungimas turi būti įforminamas operatyvine paraiška. Jeigu yra pavojus, kad relinės apsaugos ir automatikos įtaisai gali veikti netinkamai, jie turi būti išjungiami pagal Taisyklių 1191 punkto reikalavimus be aukštesnes pareigas einančių darbuotojų leidimo, bet vėliau būtina apie tai juos informuoti ir įforminti paraišką. Vykdantys darbus relinės apsaugos ir automatikos grandinėse turi turėti atlikimo schemas, o 110 kV ir aukštesnės įtampos įrenginių relinės apsaugos ir elektros automatikos grandinėse – dar ir darbų sekos tipines arba specialiąsias programas. Vykdant darbus sudėtinguose relinės apsaugos ir automatikos įrenginiuose turi būti imamasi ypatingų atsargumo priemonių, kad klaidingai nebūtų išjungti ar įjungti kiti įrenginiai (Taisyklių 1193 punktas). Be to, Taisyklių 1424 punkte numatyta, kad operatyvinis darbuotojas turi teisę operatyviai (be paraiškos) leisti remontuoti įrenginį tik savo pamainos metu. Leidimas ilgesniam laikui turi būti įformintas paraiška.

42.       Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju byloje buvo paskirta ekspertizė, paskirti ekspertai pateikė išvadą, tačiau apklausti teismo posėdžio metu ekspertai V. Š. ir A. B. nurodė, jog atlikti ekspertinį vertinimą teismo buvo paskirti pirmą kartą, jie nėra susipažinę su Ekspertų etikos kodeksu, Teismo ekspertizės įstatymu, surašydami ekspertizės išvadas jie šiais aktais nesivadovavo. Ekspertas V. Š. pripažino, jog ekspertizės akte yra techninių klaidų, broko, netikslumų, ekspertizės akte nurodyta 2013 m. balandžio 19 d. paraiška Nr. 30283, kuri nėra pateikta į bylą. Be to, V. Š. dirbo LITGRID, AB, taip pat vedė mokymus tiek LITGRID, AB, tiek AB „Achema“ darbuotojams. A. B. paaiškino, jog dirbo Lietuvos energijoje, AB, nuo kurios dabar atsiskyrė LITGRID, AB, dėstė Kauno technikos universitete, AB „Achema“ studiją rengusius KTU darbuotojus pažįsta.

43.       Teismas nurodė, kad Teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 3 dalis numato, kad privatus teismo ekspertas, sutartiniais pagrindais konsultavęs proceso šalis, negali toje pačioje byloje atlikti teismo ekspertizės. Šiuo atveju ekspertas V. Š., jo konsultacinė įmonė vedė mokymus šalių darbuotojams.

44.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, sprendė, kad byloje esantis ekspertizės aktas bei jame pateiktos išvados kelia abejonių, todėl pagrindo juo vadovautis nėra.

45.       Teismas nustatė, kad ieškovė, grįsdama savo poziciją, į bylą pateikė Kauno technologijos universiteto įvykusio sutrikimo vertinimą, kuriame nurodoma, kad gedimą AB „Achemos“ elektros tinkle lėmė atsakovių UAB „TETAS“ ir LITGRID, AB darbuotojų veiksmai. LITGRID, AB kreipėsi į Kauno technologijos universitetą su prašymu įvertinti rašte pateiktų išvadų atitikimą įvykio aplinkybėms, o esant pagrindui paneigti rašte išdėstytas išvadas, ir pateikė tyrimo komisijos duomenis bei aktą. KTU 2016 m. rugpjūčio 30 d. raštu informavo, jog visiškai pritaria Valstybinės energetikos inspekcijos tyrimo akte Nr. 7 pateiktoms išvadoms.

46.       Teismas nurodė, kad 2013 m. balandžio 29 d. įvykusio elektros energijos tiekimo sutrikimo AB „Achema“ priežastims ištirti sudaryta komisija, kuri 2013 m. rugpjūčio 13 d. Gedimo įvykusio AB Achema elektros tinkle tyrimo aktu Nr. 7, patvirtintu Valstybinės energetikos inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus vedėjo, ištyrė pateiktus duomenis ir nustatė gedimo priežastis. Komisijos parengtame akte nurodyta išvada – jei AB „Achema“ būtų nepažeidusi nurodytų teisės aktų reikalavimų, t. y. būtų apibrėžusi atsakingų asmenų pareigas pareiginėse instrukcijose, tinkamai parinkusi tinklo veikimo schemą, užtikrinusi autonominių šaltinių tinkamą veikimą, iš anksto pasiruošusi avarijų ir sutrikimų likvidavimo instrukcijas, - galimai nebūtų įvykęs tiriamas sutrikimas ir nebūtų kilusios esamos pasekmės. Akte pateikiama galutinė išvada – AB „Achemos“ gamybos ir technologinių įrenginių (Amoniako A-1 ir karbamido cechų) išsijungimo ir sustojimo priežastys yra netinkamai paruoštas AB „Achema“ lokalus 6 kV elektros tinklas remontiniam elektros energijos tiekimo režimui ir AB „Achema“ 6/0,4 kV transformatorinės pastotės TP-54 relinės apsaugos ir automatikos įrenginių neselektyvus ir klaidingas veikimas.

47.       Teismas pažymėjo, kad patikrinimo aktas bei sprendimas dėl patikrinimo akto patvirtinimo atitinka CPK 197 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą oficialaus rašytinio įrodymo sąvoką ir gali būti ginčijami civilinėje byloje laikantis taisyklių, nustatytų oficialių rašytinių įrodymų ginčijimui. Šiuo atveju ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis Valstybinės energetikos inspekcijos akto nenuginčijo.

48.       Teismas nustatė, kad teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. R. paaiškino, jog buvo komisijos nariu, aktas nepagrįstas, nes kalta ne tik AB „Achema“, bet ir LITGRID, AB. Taip pat paaiškino, jog buvo surašytas aktas, pasirašytas komisijos narių ir pirmininko, nebuvo tik LITGRID, AB atstovų parašų, tačiau viršininkas pasakė, kad aktas nesąmonė ir liepė atlikti tyrimą AB „Achema“ pusėje. Atlikus šį tyrimą aktas buvo perrašytas, atsakomybę perkeliant AB „Achema“. Teismas sprendė, kad šio liudytojo paaiškinimai vertintini kritiškai, nes pats liudytojas paaiškino, kad ne kartą yra teikęs skundus dėl Valstybinės energetikos inspekcijos ir jos vadovo veiksmų teismams, Seimui ir Prezidentei, tačiau tik praėjus 5 metams po ginčo akto surašymo suabejojo jo teisingumu ir dabar nusprendė tai atkleisti. Be to, liudytojo V. R. parodymai nesutapo su kitų teismo posėdyje paklaustų komisijos narių – komisijos pirmininko V. V. bei V. V. paaiškinimais, kurie nuosekliai nurodė kaip vyko komisijos darbas bei kaip buvo priimtas į bylą pateiktas aktas. Dėl to teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiant šalių ginčą turi būti vadovaujamasi Valstybinės energetikos inspekcijos 2013 m. rugpjūčio 13 d. aktu.

49.       Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtinA, jog LITGRID, AB 2013 m. balandžio 18 d. pateikė ieškovei AB „Achema“ derinti Įrenginio atjungimo paraišką Nr. 30271. Ieškovės teigimu, atsakovės darbų pagal šią paraišką atlikti negalėjo, nes ji nebuvo suderinta su ieškove ir dėl šios priežasties ieškovei kilo žala. Atsakovės teigimu, minėta paraiška buvo suderinta, todėl ji darbus atliko pagal sutartį. Valstybinės energetikos inspekcijos sudarytos komisijos akte konstatuota, kad paraiška Nr. 30271 LITGRID, AB ir AB „Achema“ buvo suderinta.

50.       Teismas nurodė, kad Taisyklių 1424 punkte numatyta, kad operatyvinis darbuotojas turi teisę operatyviai (be paraiškos) leisti remontuoti įrenginį tik savo pamainos metu. Leidimas ilgesniam laikui turi būti įformintas paraiška. Ieškovės budintis darbuotojas suteikė leidimą LITGRID, AB darbuotojui vykdyti operatyvinius perjungimus. AB „Achema“ buvo žinoma apie remontinio režimo įvedimą, su ieškove buvo derintos darbų atlikimo paraiškos, tačiau ji neatliko būtinų veiksmų tinkamam šio remontinio režimo vykdymui.

51.       Teismas pažymėjo, kad Valstybinės energetikos inspekcijos sudarytos komisijos akte konstatuoti LITGRID, AB tam tikri atlikti pažeidimai, tačiau komisijos išvadoje konstatuojama, jog AB „Achemos“ gamybos ir technologinių įrenginių (amoniako A-1 ir karbamido cechų) išsijungimo ir sustojimo priežastys yra netinkamai paruoštas AB „Achema“ lokalus 6 kV elektros tinklas remontiniam elektros energijos tiekimo režimui ir AB „Achema“ 6/0,4 kV transformatorinės pastotės TP-54 relinės apsaugos ir automatikos įrenginių neselektyvus ir klaidingas veikimas. Dėl to teismas sprendė, kad įrenginių išsijungimo ir sustojimo priežastis – pačios AB „Achemos“ netinkami veiksmai, kad ieškovė neįrodė atsakovių neteisėtų veiksmų.

52.       Teismas nustatė, kad ieškovė patirtos žalos dydį įrodinėjo 2016 m. balandžio 26 d. AB „Achema“ ekonomikos – finansų direktoriaus vieninteliu dokumentu, t. y. raštu dėl 2013 m. balandžio 29 d. elektros sutrikimo metu patirtų nuostolių.

53.       Teismas pažymėjo, kad atsakovės žalos dydžio klausimą bei abejones dėl prašomos priteisti žalos kėlė procesiniuose dokumentuose, todėl ieškovė turėjo galimybę ir pareigą pateikti pirminius dokumentus, pagrindžiančius žalos dydį, tačiau to nepadarė. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių žalos dydį. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovė taip pat neįrodė patirtos žalos dydžio. Ieškovei neįrodžius atsakovių neteisėtų veiksmų, taip pat patirtos žalos, nėra pagrindo nustatinėti priežastinį ryšį ir atsakovių kaltę.

54.       Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovių civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškovės AB „Achema“ ieškinys atsakovėms LITGRID, AB ir UAB „TETAS“ atmestinas.

55.       Teismas dėl bylinėjimosi išlaidų nustatė, kad atsakovė LITGRID, AB prašė priteisti 23 565,13 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, atsižvelgdamas į pateiktus procesinius dokumentus, į bylos sudėtingumą, sprendė, kad iš ieškovės atsakovei  LITGRID, AB priteistina 8 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.

56.       Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „TETAS“ prašė priteisti 11 740,07 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, atsižvelgdamas į pateiktus procesinius dokumentus, į bylos sudėtingumą, sprendė, kad iš ieškovės atsakovei  UAB „TETAS“ priteistina 8 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

57.       Apeliaciniame skunde ieškovė AB „Achema“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priimti į bylą naujus įrodymus, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

58.       Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

58.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės nepažeidė 2012 m. gruodžio 31 d. tarp LITGRID, AB ir AB „Achema“ sudaryto susitarimo. Teismas netinkamai vertino esminį ieškovės įrodinėtą faktą, t. y. kad atsakovės LITGRID, AB pasitelkti darbuotojai darbus vykdė jų tinkamai nesuderinę su AB „Achema“ darbuotojais. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog avariją sąlygoję darbai buvo atliekami jų nesuderinus su AB „Achema“ darbuotojais. Šias aplinkybes patvirtina byloje esanti 2013 m. balandžio 18 d. paraiška Nr. 30271, nėra duomenų patvirtinančių, jog ši paraiška būtų suderinta su AB „Achema“ darbuotojais. Priešingai, šios paraiškos turinys patvirtina, kad ji nebuvo suderinta – joje pateikiama informacija apie tai, kad darbai neleidžiami ir kad paraišką reikia suderinti su AB „Achema“. Dėl to darytina išvada, kad atsakovių darbuotojai pažeidė Dispečerinio valdymo nuostatų reikalavimus ir darbus vykdė pagal nesuderintą paraišką. Tai sąlygojo AB „Achema“ nuostolius sukėlusią avariją bei patvirtina atsakovių atlikus neteisėtus veiksmus.

58.2.                      Tai, kad atsakovės darbus vykdė nesuderinę atitinkamų paraiškų su AB „Achema“, taip pat patvirtina ir AB „Achema“ elektros cecho viršininko duoti paaiškinimai, byloje atlikta ekspertizė.

58.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo ekspertizės aktu. Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymas, Ekspertų etikos kodeksas yra taikytini bei reglamentuoja tik į Teismo ekspertų sąrašą įrašytų asmenų veiklą. Kadangi byloje ekspertizę atlikę asmenys nėra įrašyti į šį sąrašą, jiems atitinkami teisės aktai nėra taikomi. Be to, teismas, dar prieš nutartimi skirdamas ekspertizę, žinojo, jog siūlomi kandidatai nėra įrašyti į Teismo ekspertų sąrašą, tačiau pavedė ekspertizę atlikti šiems asmenims. Dėl to darytina išvada, kad teismas, priimdamas nutartį dėl ekspertizės skyrimo, jau patvirtino faktą, jog šie asmenys yra tinkami atlikti ekspertizę.

58.4.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ribotai vertino eksperto V. Š. byloje duotus paaiškinimus. Duodamas paaiškinimus byloje ekspertas V. Š. pabrėžė, jog raštu pateiktoje ekspertizės išvadoje yra atskleistos visos esminės reikšmingos aplinkybės, o ekspertizės akte yra likę tik tam tikro techninio broko, taip paneigdamas atsakovių iškeltas prielaidas apie tariamai netinkamai atliktą ekspertizę.

58.5.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Teismo ekspertizės 18 straipsnio 3 dalį. Ši nuostata turi būti suprantama ir aiškinama taip, kad teismo ekspertizės konkrečioje byloje negali atlikti toks ekspertas, kuris būtent dėl konkretaus byloje nagrinėjamo klausimo sutartiniais pagrindais yra teikęs atitinkamas paslaugas bylos šalims, o ne apskritai bet kada anksčiau su byla nesusijusiais klausimais konsultavęs kurią nors iš šalių. Vien tai, kad ekspertai kažkada anksčiau yra konsultavę vieną iš šalių kitais klausimais negali būti traktuojama kaip aptariamosios įstatymo normos pažeidimas.

58.6.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Valstybinės energetikos inspekcijos aktas laikytinas aukštesnės įrodomosios galios įrodymu. Valstybinės energetikos inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus vedėjo A. T. 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas, kuriuo buvo sudaryta avariją tirsianti komisija, yra neteisėtas ir priimtas viršijus suteiktą kompetenciją. Sudaryti elektros gedimo tyrimo komisiją ir patvirtinti tyrimo aktą turėjo teisę tik Valstybinės energetikos inspekcijos viršininkas arba Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.

58.7.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojo avariją tyrusios Valstybinės energetikos inspekcijos komisijos nario V. R. parodymais, kuris paaiškino minėto akto surašymo aplinkybes. Vien tai, kad šis liudytojas yra teikęs atitinkamus skundus dėl Valstybinės energetikos inspekcijos veiksmų, ar tai, kad šio liudytojo parodymai nesutampa su kitų bylos liudytojų parodymais savaime nereiškia, kad teismas tokiais parodymais negalėjo vadovautis. Be to, analogiškas Valstybinės energetikos inspekcijos akto surašymo aplinkybes taip pat patvirtino ir kiti byloje dalyvavę asmenys, t. y. AB „Achema“ darbuotojas V. V. (avariją tyrusios komisijos narys) bei AB „Achema“ teisininkas R. B.. Į bylą buvo pateiktas ir tuomečio LITGRID, AB darbuotojo A. P. susirašinėjimas su tuomečiu Valstybinės energetikos inspekcijos viršininku R. Š., iš kurio taip pat galima daryti pagrįstą prielaidą apie galimą LITGRID, AB siekį daryti įtaką Valstybinės energetikos inspekcijos komisijos veiklą.

58.8.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Kauno technologijos universiteto išvadomis, bet vadovavosi  Kauno technologijos universiteto 2016 m. rugpjūčio 30 d. raštu, kuriuo pritarta Valstybinės energetikos inspekcijos akte Nr. 7 pateiktoms išvadoms.

58.9.                      Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl nagrinėjamu atveju nėra taikoma civilinė atsakomybė atsakovių atžvilgiu.

58.10.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė patirtų nuostolių. Į bylą pateikta AB „Achema“  ekonomikos ir finansų direktoriaus 2016 m. balandžio 26 d. pažyma bei gamybos direktoriaus 2016 m. balandžio 25 d. pažyma yra pakankami dokumentai nuostolių dydžiui pagrįsti.

58.11.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti į bylą UAB „Grant Thornton Baltic“ specialisto išvados dėl nuostolių dydžio, kuri iš esmės patvirtina, kad AB „Achema“ atlikti nuostolių dydžio skaičiavimai yra pagrįsti. Dėl to prašo apeliacinės instancijos teismo priimti šį įrodymą į bylą.

59.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė LITGRID, AB prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, atmesti ieškovės prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

60.       Atsiliepime nurodo šiuos atsikirtimus:

60.1.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai AB „Achema“ reikalavimą dėl žalos atlyginimo kvalifikavo pagal sutartinės atsakomybės taisykles. 2013 m. balandžio 29 d. sutrikimo metu tarp AB „Achema“ ir LITGRID, AB galiojo perdavimo paslaugų sutartis, reglamentuojanti elektros energijos tiekimo sąlygas. Konkurencija tarp sutartinės ir deliktinės atsakomybės yra negalima, todėl gali būti taikoma tik sutartinė atsakomybė.

60.2.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Valstybinės energetikos inspekcijos akto išvadomis ir jas laikė prima facie įrodymu, nes Valstybinės energetikos inspekcija laikydamasi teisės aktų reikalavimų sudarė tyrimo komisiją, kuri neviršydama įgaliojimų ištyrė 2013 m. balandžio 29 d. sutrikimo priežastis ir surašė Valstybinės energetikos inspekcijos aktą, kuris atitinka šiam dokumentui keliamus formos ir turinio reikalavimus. Be to, Valstybinės energetikos inspekcijos išvadų teisingumą 2018 m. kovo 23 d. posėdžio metu patvirtino teismo paskirsti ekspertai ir kiti įrodymai. Apklaustų liudytojų parodymai patvirtino Valstybinės energetikos inspekcijos akto išvadų teisingumą ir tyrimo komisijos kompetenciją atlikti tyrimą. Tuo tarpu, liudytojo ir buvusio tyrimo komisijos nario V. R. parodymai kėlė abejonių ir prieštaravo byloje surinktiems kitiems įrodymams, patvirtinantiems Valstybinės energetikos inspekcijos akto teisėtumą ir pagrįstumą.

60.3.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo rašytinėmis ekspertizės išvadomis, nes jos grindžiamos byloje nesančia informacija (2013 m. balandžio 19 d. paraiška Nr. 30283 ar neegzistuojančiomis 2013 m. balandžio 29 d. paraiškomis), o išvados surašytos netiksliai bei klaidingai, ką patvirtino ir patys teismo ekspertai 2018 m. kovo 23 d. posėdžio metu. Be to, teismo ekspertai nesilaikė jiems teisės aktuose keliamo objektyvumo ir nešališkumo reikalavimų dėl sąsajumo su AB „Achema“ ir Kauno technologijos universitetu.

60.4.                      Elektros tiekimas AB „Achema“ įrenginiams nutrūko dėl pačios AB „Achema“ neteisėtų veiksmų ir neveikimo. Atsakovė LITGRID, AB įvykdė elektros tiekimo užtikrinimo pareigas, numatytas perdavimo paslaugų sutartyje ir teisės aktuose. Tuo tarpu, ieškovė AB „Achema“ neįvykdė sutartinių ir teisės aktuose įtvirtintų įpareigojimų užtikrinant elektros tiekimą savo įrenginiams. AB „Achema“ neišjungė savo diferencinės apsaugos jungtuve L-Jonava 1, nors ją vadovaujantis teisės aktų reikalavimais AB „Achema“ privalėjo išjungti. Be to, paraiška Nr. 30271 buvo suderinta, o paraiškų Nr. 30271, 30283, 30284 vykdymas kartu negalėjo sukelti AB „Achema“ įrenginių atsijungimo. AB „Achema“ budintis dispečeris turėjo teisę duoti ir šiuo konkrečiu atveju davė sutikimą vykdyti darbus. Valstybinės energetikos inspekcijos akte konstatuoti pažeidimai LITGRID, AB ir UAB „TETAS“ atžvilgiu negalėjo nulemti AB „Achema“ įrenginių atsijungimo – nenustatyti LITGRID, AB neteisėti veiksmai, kurie galėtų lemti tiekimo sutrikimą.

60.5.                      Ieškovė AB „Achema“ neįrodė neteisėtų veiksmų, kaip sutartinės atsakomybės kilimo privalomos sąlygos. Jei būtų laikoma, kad AB „Achema“ įrodė LITGRID, AB neteisėtus veiksmus – nebuvo įrodytas priežastinis ryšys. Teisės aktai įgalina netaikyti ir/ar atleidžia operatorių (LITGRID, AB) nuo atsakomybės, jei žalą sukelia paties vartotojo veiksmai. Jei ir būtų laikoma, kad AB „Achema“  įrodė žalos kilimo sąlygas ir yra pagrindas atlyginti žalą – AB „Achema“ žalos reikalavimas yra nepagrįstas, nes AB „Achema“ nepagrindė 567 100,06 Eur žalos dydžio. AB „Achema“ savo reikalavimą grindžia netinkamais įrodymais, nes AB „Achema“ nepateikė pirminių įrodymų, o tik pačios užpildytas lenteles ar savo darbuotojų surašytus elektroninius laiškus bei raštus.

60.6.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti į bylą ieškovės užsakytą UAB „Grant Thornton Baltic“ išvadą ir nėra pagrindo jos priimti į bylą apeliacinės instancijos teisme.

61.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „TETAS“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. 

62.       Atsiliepime nurodo šiuos atsikirtimus:

62.1.                      Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl nagrinėjamu atveju nėra taikoma civilinė atsakomybė atsakovių atžvilgiu. UAB „TETAS“ neatliko neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo civilinei atsakomybei taikyti. UAB „TETAS“ neturėjo pareigos derinti paraiškų, nes tai buvo LITGRID, AB atsakomybė, be to, neatliko neteisėtų veiksmų, galėjusių sukelti sutrikimą ir lemiančių UAB „TETAS“ civilinę atsakomybę.

62.2.                      Atsakovė UAB „TETAS“ neatliko neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti pagrindu UAB „TETAS“ civilinei atsakomybei kilti, todėl UAB „TETAS“ kaltės nėra. Vykdydama sutartinius įsipareigojimus, UAB „TETAS“ darbus atliko laikydamasis iš anksto suderintų veiksmų su LITGRID, AB bei LITGRID, AB nurodymų, ir viską atlikto tiksliai pagal LITGRID, AB parengtą programą.

62.3.                      Byloje nustatytos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovės AB „Achema“ veiksmai nulėmė žalą, nėra priežastinio ryšio tarp AB „Achema“ deklaruojamos žalos ir LITGRID, AB ar UAB „TETAS“ veiksmų.

62.4.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovei neįrodžius atsakovių neteisėtų veiksmų, taip pat patirtos žalos, nėra pagrindo nustatinėti priežastinį ryšį ir atsakovių kaltę.

62.5.                      Byloje nustatytos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovių atlikti veiksmai yra atskiri, todėl solidarioji atsakovių atsakomybė yra negalima.

62.6.                      Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo ekspertizės aktu.

62.7.                      Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Valstybinės energetikos inspekcijos aktas laikytinas aukštesnės įrodomosios galios įrodymu.

62.8.                      Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis Kauno technologijos universiteto išvada.

62.9.                      Nėra pagrindo priimti į bylą naujus ieškovės teikiamus įrodymus.

62.10.                      Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra nemotyvuotas.

63.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. vasario 3 d. gautas ieškovės AB „Achema“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

64.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. kovo 2 d. gauti atsakovės UAB „TETAS“ rašytiniai paaiškinimai.

65.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. kovo 2 d. gauti atsakovės LITGRID, AB rašytiniai paaiškinimai dėl priimto į bylą naujo įrodymo – UAB „Grant Thornton Baltic“ specialisto išvados.

66.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. kovo 13 d. gautas atsakovės UAB „TETAS“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

67.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. kovo 17 d. ir 2020 m. balandžio 8 d. gauti ieškovės AB „Achema“ rašytiniai paaiškinimai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

68.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų

69.       Apeliantė (ieškovė) AB „Achema“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė UAB „Grant Thornton Baltic“ specialisto išvadą, kurią prašė priimti į bylą.

70.       Lietuvos apeliacinio teismas 2020 m. vasario 11 d. nutartimi nutarė priimti į bylą ieškovės AB ,,Achema“ kartu su apeliaciniu skundu pateiktą naują įrodymą – UAB „Grant Thornton Baltic“ specialisto išvados dėl nuostolių dydžio kopiją.

71.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. kovo 2 d. gauti atsakovės UAB „TETAS“ rašytiniai paaiškinimai.

72.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. kovo 2 d. gauti atsakovės LITGRID, AB rašytiniai paaiškinimai dėl priimto į bylą naujo įrodymo – UAB „Grant Thornton Baltic“ specialisto išvados.

73.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. kovo 17 d. ir 2020 m. balandžio 8 d. gauti ieškovės AB „Achema“ rašytiniai paaiškinimai.

74.       Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, priima į bylą šios nutarties 71-73 punktuose nurodytus naujus įrodymus bei rašytinius paaiškinimus ir juos vertina.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

75.       Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė AB „Achema“ ir atsakovė LITGRID, AB 2012 m. gruodžio 31 d. sudarė susitarimą Nr. SUT-505-12/174F dėl 2010 m. liepos 1 d. elektros energijos perdavimo paslaugos sutarties Nr. 432-2010-032E/305F, SUT-59-10 išdėstymo nauja redakcija, kuriuo šalys susitarė sutartį išdėstyti nauja redakcija (toliau – ir Susitarimas). Sutartimi LITGRID, AB įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis suteikti AB „Achema“ elektros energijos persiuntimo perdavimo tinklais paslaugą, įskaitant teikiamas sistemines paslaugas, o AB „Achema“ įsipareigojo sumokėti LITGRID, AB už suteiktą perdavimo paslaugą bei už generuotą į perdavimo tinklus ir suvartotą ir suvartotą iš jų reaktyviąją energiją. Pagal sutartį, LITGRID, AB elektros energiją į LITGRID, AB objektus perduoda iki elektros energijos perdavimo tinklų ir LITGRID, AB elektros tinklų nuosavybės ribos.

76.       Atsakovės LITGRID, AB ir UAB „TETAS“ 2013 m. kovo 29 d. sudarė rangos sutartį, pagal kurią UAB „TETAS“ įsipareigojo sutartyje nurodytomis sąlygomis atlikti perdavimo tinklo Jonavos 330/110/10 kV TP remonto ir techninės priežiūros darbus, o LITGRID, AB įsipareigojo priimti faktiškai atliktus darbus ir sumokėti sutartyje nurodytomis sąlygomis ir per sutartyje nurodytus terminus.

77.       LITGRID, AB generalinio direktoriaus 2013 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 13-12 buvo patvirtintas Darbų organizavimo ir vykdymo LITGRID, AB perdavimo tinklo įrenginiuose tvarkos aprašas, kuris reglamentuoja LITGRID, AB darbuotojų ir rangovų vykdomų darbų organizavimą ir atlikimą bendrovės perdavimo tinklo įrenginiuose tvarką. AB „Achema“ ir LITGRID, AB yra patvirtinusios LITGRID, AB sistemos valdymo centro vakarų regiono tinklo valdymo grupės ir AB „Achema“ operatyvinių darbuotojų tarpusavio santykių nuostatus, Operatyvinius nurodymus AB „Achema“ patikimam elektros energijos užtikrinimui.

78.       LITGRID, AB 2013 m. kovo 27 d. pateikė įrenginio atjungimo paraišką Nr. 30200, kuria AB „Achema“ buvo informuota apie remonto darbus LITGRID, AB tinkle balandžio 2-30 dienomis ir kurios pagrindu buvo atlikti perjungimai ir įvestas remontinis elektros energijos tiekimo režimas. 2013 m. balandžio 2 d. LITGRID, AB  ieškovei pateikė įrenginio atjungimo paraišką Nr. 30271, o 2013 m. balandžio 19 d. pateikė įrenginio atjungimo paraišką Nr. 30283.

79.       2013 m. balandžio 29 d. įvyko elektros energijos tiekimo sutrikimas. AB „Achema“ elektros cecho viršininkas M. S. 2013 m. balandžio 30 d. pateikė tarnybinį pranešimą Dėl TP-Skaruliai L-Jonava 1 110 kV ETL atjungimo. 2013 m. balandžio 29 d. įvykusio elektros energijos tiekimo sutrikimo AB „Achema“ priežastims ištirti buvo sudaryta komisija, kuri 2013 m. rugpjūčio 13 d. gedimo įvykusio AB „Achema elektros“ tinkle tyrimo aktu Nr. 7, patvirtintu Valstybinės energetikos inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus vedėjo, ištyrė pateiktus duomenis ir nustatė gedimo priežastis.

80.       LITGRID, AB 2013 m. liepos 24 d. teikė komisijos pirmininkui pastebėjimus dėl akto bei dėl AB „Achema“ pateiktų pastabų. 2013 m. rugpjūčio 1 d.  LITGRID, AB pateikė Valstybinei energetikos komisijai nuomonę dėl sutartinių reikalavimų ir teisės aktų nuostatų pažeidimo. Valstybinė energetikos inspekcija pateiktu raštu paaiškino, jog akte pagrįstai 2013 m. balandžio 29 d. įvykis kvalifikuotas kaip sutrikimas, gedimas prasidėjo ir išplito AB „Achema“ priklausančiuose įrenginiuose, surašytas aktas atitinka jam keliamus reikalavimus, o AB „Achema“ darbuotojų, buvusių komisijoje, nesutikimas su akto išvadomis pažymėtas po komisijos narių parašais.

81.       AB „Achema“ gamybos direktoriaus rašte nurodoma, kad dėl įvykusio gedimo AB „Achema“ patyrė papildomas išlaidas gamtinėms dujoms, taip pat išlaidas dėl prastovos. AB „Achema“ duomenimis minimalūs iš atsakovių reikalautini nuostoliai yra 2 326 964,40 Eur.

82.       Byloje buvo paskirta ekspertizė elektros tiekimo sutrikimo priežastims nustatyti ir ekspertai pateikė išvadą, jog „AB „Achema“ vidinis 110 kV ir 6 kV elektros tinklas yra išvystytas tinkamai. Nors įtampa šio įvykio metu buvo išlaikyta visose šešiose 110 kV oro linijose, tačiau elektrą tiekiant pagal suderintą remontinę schemą, kuri pertraukia vidinį 110 kV žiedą, AB „Achema“ neturėjo techninės galimybės užtikrinti nenutrūkstamą elektros energijos tiekimą savo svarbiems elektros įrenginiams per savo vidaus elektros tinklus. AB „Achema“ ir LITGRID, AB Operatyviniuose nurodymuose AB „Achema“ patikimam elektros energijos tiekimui užtikrinti remontinės schemos atveju nėra numatytas nepertraukiamas elektros energijos tiekimo užtikrinimas iš 110 kV elektros tinklų, nors sutartyje numatyta I tiekimo patikimumo kategorija. AB „Achema“ remontinės schemos režimu neturi techninių galimybių pasinaudoti ir užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą svarbiems savo elektros įrenginiams, panaudojant savo vidaus 110 kV ir 6 kV elektros tinklus ir turimus energijos šaltinius, kaip reikalauja Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklių 80 punktas.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

83.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl nagrinėjamu atveju nebuvo taikoma civilinė atsakomybė atsakovių atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas atsakomybę taikyti galėjo ir remdamasis deliktinės atsakomybės taisyklėmis.

84.       Civilinis kodeksas numato dvi civilinės atsakomybės rūšis: sutartinę ir deliktinę. CK reglamentuota, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu, deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

85.       Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Deliktinės atsakomybės taikymo tikslas – grąžinti asmenį į tą padėtį, kurioje jis būtų likęs, jei nebūtų delikto. CK 6.245 straipsnio 3 ir 4 dalies normų lingvistinė analizė leidžia daryti išvadą, kad nėra delikto, jeigu žala yra susijusi su sutartiniais santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Sprendžiant dėl sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo, svarbu pažymėti, kad pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį, sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai, tai reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė – įstatymo ar sutarties, šalių atsakomybė laikytina sutartine. Šioje teisės normoje nustatytas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Taigi, esant sutartiniams šalių santykiams deliktinę atsakomybę vienai iš šalių galima taikyti tik įstatyme nustatytu atveju, t. y. turi būti įstatyme nustatytas pagrindas taikyti sutartiniuose santykiuose deliktinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

86.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad pagal teisinį civilinės atsakomybės reguliavimą sutartinės ir deliktinės atsakomybės konkurencija negalima. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-520/2012).

87.       Kaip minėta, AB „Achema“ ir atsakovė LITGRID, AB 2012 m. gruodžio 31 d. sudarė susitarimą Nr. SUT-505-12/174F dėl 2010 m. liepos 1 d. elektros energijos perdavimo paslaugos sutarties Nr. 432-2010-032E/305F, SUT-59-10 išdėstymo nauja redakcija, kuriuo šalys susitarė sutartį išdėstyti nauja redakcija (tekste – ir susitarimas). Atsakovės LITGRID, AB ir UAB „TETAS“ 2013 m. kovo 29 d. sudarė rangos sutartį.

88.       Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad tiek AB „Achema“ ir LITGRID, AB, tiek LITGRID, AB ir UAB „TETAS“ siejo sutartiniai santykiai. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su ieškove, jog nagrinėjamu atveju taikytina deliktinė atsakomybė, kadangi LITGRID, AB elektros energiją AB „Achema“ teikė pagal sutarties sąlygas, šalių tarpusavio santykiai buvo apibrėžti sutartimis, kurios apima ir remontinio režimo taikymą, todėl byloje nagrinėtinos sutartinės atsakomybės taikymo sąlygos.

89.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad LITGRID, AB elektros perdavimo tinkle atliko remonto darbus, buvo įvestas remontinis režimas. LITGRID, AB priklausančiame 330/110/10 KV Jonavos TP L-Skaruliai 1 prijunginyje ir AB „Achema“ priklausančiame 110/6 kV prijunginyje įvyko sutrikimas, kuris vėliau išplito AB „Achema“ vidiniame elektros tinkle. AB „Achema“ vidinis tinklas sudarytas iš 6 110 kV elektros tiekimo linijų, prijungtų prie LITGRID, AB 110 kV šynų 330/110/10 kV Jonavos TP, trijų 110 kV vidaus elektros tiekimo linijų, kurios jungia 3 110/6 kV transformatorių pastotes: TP-Skaruliai, TP-Azotas ir TP-Santaka su prijungtiniais. Taip pat prie lokalaus AB „Achema“ tinklo prijungti du elektros generatoriai. Sutrikimas įvyko 2013 m. balandžio 29 d. 11:39 val. atsijungus jungtuvui Skarulių TP L-Jonava 1 ir buvo lokalizuotas 2013 m. balandžio 29 d. 11:45 val. įjungus Skarulių TP TS-100. Dėl šio sutrikimo netekus elektros energijos maitinimo avariniu būdu sustojo AB „Achema“ Amoniako A-1 ir karbamido cechai. Ieškovės teigimu, minėtas sutrikimas įvyko dėl atsakovių LITGRID, AB ir UAB „TETAS“ veiksmų. Atsakovių teigimu, sutrikimas – ieškovės veiksmų pasekmė.

90.       LITGRID, AB“ ir AB „Achema“ sudarytos sutarties 7.2.2. punkte įtvirtinta, kad remontinio režimo atveju vieno iš nepriklausomų elektros energijos šaltinių (elektros tinklų ar įrenginių dalies) remonto metu tinklų naudotojo, turinčio pirmą (I) ar antrą (II) patikimumo kategoriją, elektros tinklas ir įrenginiai bus prijungti prie vieno elektros energijos šaltinio. Tinklų naudotojas turi įvertinti normalų, remontinį ar avarinį elektros energijos persiuntimo režimus ir į juos atsižvelgti bei imtis priemonių, kad išvengtų pavojaus žmogaus sveikatai bei gyvybei, aplinkai ar nesugadintų savo įrenginių ar kito turto. Ypač svarių elektros imtuvų savininkas ar naudotojas, įvertinęs automatinio perjungimo į kitą nepriklausomą elektros energijos šaltinį operatoriaus tinkluose trukmės įtaką įmonės technologiniams procesams, esant būtinybei turi įsirengti autonominį aprūpinimo elektros energija šaltinį su tinkamai veikiančia automatika, kuri prijungtų išjungtą elektros imtuvą prie autonominio šaltinio (sutarties 7.5 punktas).

91.       Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad 2011 m. lapkričio 21 d. LITGRID, AB ir AB „Achema“ pasirašė Operatyvinius nurodymus AB „Achema“ patikimam elektros energijos tiekimui užtikrinti, kuriuose numatyta, kokie pakeitimai turi būti įvykdyti prieš pakeičiant normalų AB „Achema“ elektros energijos tiekimo režimą. Darbų vykdymą relinės apsaugos ir automatikos įrenginiuose reglamentuoja 2012 m. spalio 29 d. Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-211 patvirtintos Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklės (tekste – ir Taisyklės). Taisyklių 68 punkte numatyta, kad įrenginiams išjungti remontui ir naujiems įrenginiams įjungti turi būti pateikiama operatyvinė paraiška. Pagal Taisyklių 1190 punktą, relinės apsaugos ir automatikos įrenginių išjungimas turi būti įforminamas operatyvine paraiška. Jeigu yra pavojus, kad relinės apsaugos ir automatikos įtaisai gali veikti netinkamai, jie turi būti išjungiami pagal Taisyklių 1191 punkto reikalavimus be aukštesnes pareigas einančių darbuotojų leidimo, bet vėliau būtina apie tai juos informuoti ir įforminti paraišką. Vykdantys darbus relinės apsaugos ir automatikos grandinėse turi turėti atlikimo schemas, o 110 kV ir aukštesnės įtampos įrenginių relinės apsaugos ir elektros automatikos grandinėse – dar ir darbų sekos tipines arba specialiąsias programas. Vykdant darbus sudėtinguose relinės apsaugos ir automatikos įrenginiuose turi būti imamasi ypatingų atsargumo priemonių, kad klaidingai nebūtų išjungti ar įjungti kiti įrenginiai (Taisyklių 1193 punktas). Be to, Taisyklių 1424 punkte numatyta, kad operatyvinis darbuotojas turi teisę operatyviai (be paraiškos) leisti remontuoti įrenginį tik savo pamainos metu. Leidimas ilgesniam laikui turi būti įformintas paraiška.

92.       Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad LITGRID, AB 2013 m. balandžio 18 d. pateikė ieškovei AB „Achema“ derinti įrenginio atjungimo paraišką Nr. 30271. Ieškovės teigimu, atsakovės darbų pagal šią paraišką atlikti negalėjo, nes ji nebuvo suderinta su ieškove ir dėl šios priežasties ieškovei kilo žala. Atsakovės teigimu, minėta paraiška buvo suderinta, todėl ji darbus atliko pagal sutartį. Valstybinės energetikos inspekcijos sudarytos komisijos akte konstatuota, kad pažyma Nr. 30271 LITGRID, AB ir AB „Achema“ buvo suderinta.

93.       AB „Achema“ pareigą įvertinti remontinį režimą ir pagal tai parengti savo tinklą jo metu atliekamiems remonto darbams nustato šalių sutartis bei teisės aktai. Ginčo atveju ieškovė nesilaikė sutarties ir Taisyklių reikalavimų, numatančių, kad remontinio režimo metu pasikeičia aprūpinimo energija patikimumo kategorija ir ieškovė privalėjo atsižvelgti į tai ir atitinkamai pasirinkti reikiamas vidaus tinklų aprūpinimo elektros tinklais schemas, įgyvendinti priemones galimoms pasekmėms dėl aprūpinimo elektros energija nutraukimo išvengti. Ieškovė pagal šalių sutartį ir Taisykles, atsižvelgdama į remontinį režimą, pagal tai turėjo parengti savo tinklą vykstamiems remonto darbams, tačiau to nepadarė.

94.       Pagal šalių sutarties 7.2.4 ir 7.2.5 punktus ir Taisyklių, galiojusių įvykio metu, 83 punktą ieškovė privalėjo numatyti ir įdiegti technines priemones, reikalingas technologiniams procesams saugiai sustabdyti ir galimoms neigiamoms pasekmėms išvengti. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kad įgyvendino nurodytas priemones.

95.       Taisyklių 1424 punkte nustatyta, kad operatyvinis darbuotojas turi teisę operatyviai (be paraiškos) leisti remontuoti įrenginį tik savo pamainos metu. Leidimas ilgesniam laikui turi būti įformintas paraiška. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė pateikė ieškovei paraiškas dėl remonto darbų. AB „Achema“ buvo žinoma apie remontinio režimo įvedimą, su ieškove buvo derintos darbų atlikimo paraiškos. Ieškovės budintis darbuotojas suteikė leidimą LITGRID, AB darbuotojui vykdyti operatyvinius perjungimus. Ieškovė įrodymais nepaneigė atsakovės LITGRID, AB pateiktų duomenų ir Valstybinės energetikos inspekcijos sudaryta komisijos išvados, kad 2013 m. balandžio 29 d. įvykio metu, elektros įtampa ant LITGRID, AB ir ieškovo elektros tinklų ribos buvo visose šešiose 110 kV oro linijose, kuriomis tiekiama elektros energija ieškovei. Paraiškos buvo pateiktos šalių sutarties, Operatyvinių nurodymų AB ,,Achema“ patikimam elektros tiekimui užtikrinti, LITGRID, AB sistemos valdymo centro vakarų regiono tinklo valdymo grupės ir AB „Achema“ operatyvinių darbuotojų tarpusavio santykių nuostatų, Taisyklių nustatyta tvarka. Paraiškų derinimas yra abiejų šalių veiksmai, turi atitikti teisės aktų ir šalių sutarties reikalavimus, negali būti tik vienos šalies nustatytas. 

96.       Kaip minėta, AB „Achema“ buvo žinoma apie remontinio režimo įvedimą, su ieškove buvo derintos darbų atlikimo paraiškos, ieškovės budintis darbuotojas suteikė leidimą LITGRID, AB darbuotojui vykdyti operatyvinius perjungimus. Tai reiškia, kad ieškovė patvirtino paraiškų suderinimą.

97.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad nors Valstybinės energetikos inspekcijos sudarytos komisijos akte konstatuoti LITGRID, AB tam tikri atlikti pažeidimai, tačiau komisijos išvadoje konstatuojama, jog AB „Achemos“ gamybos ir technologinių įrenginių (amoniako A-1 ir karbamido cechų) išsijungimo ir sustojimo priežastys yra netinkamai paruoštas AB „Achema“ lokalus 6 kV elektros tinklas remontiniam elektros energijos tiekimo režimui ir AB „Achema“ 6/0,4 kV transformatorinės pastotės TP-54 relinės apsaugos ir automatikos įrenginių neselektyvus ir klaidingas veikimas.

98.       Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad įrenginių išsijungimo ir sustojimo priežastis – pačios AB „Achemos“ netinkami veiksmai, kad ieškovė neįrodė atsakovių neteisėtų veiksmų.

99.       Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė savo veiksmais (teisės aktų reikalavimų ir sutartinių įsipareigojimų nevykdymu) elgėsi nerūpestingai ir prisiėmė rizikos laipsnį dėl galimo elektros tiekimo jo įrenginiams sutrikimo/nutrūkimo, todėl dėl savo kaltės patyrė nuostolius.

100.       Byloje nustatyta, kad Valstybinės energetikos inspekcijos akte konstatuota, kad nuostoliai atsirado tik dėl ieškovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), kitų asmenų atlikti veiksmai (ar neveikimas) neprisidėjo prie nuostolių atsiradimo, t. y. nebuvo priežastimi nuostoliams atsirasti. Nagrinėjamu atveju sutrikimą ieškovės elektros tinkle nulėmė ieškovės atlikti neteisėti veiksmai (neveikimas), o atsakovių atlikti veiksmai (ar neveikimas) nėra priežastiniu ryšiu susiję su įvykusiu ieškovės įrenginių veiklos sutrikimu.

101.       CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala nepreziumuojama, todėl jos faktą ir dydį privalo įrodyti ieškovė.

102.       Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė patirtus nuostolius grindžia savo pačios sudarytomis pažymomis, taip pat jos užsakymu pagal jos pateiktus duomenis atliktais paskaičiavimais. Dėl to darytina išvada, kad šie duomenys nėra laikytini patikimais, galinčiais įrodyti ieškinio pagrįstumą.

103.       Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovė taip pat neįrodė patirtos žalos dydžio. Ieškovei neįrodžius atsakovių neteisėtų veiksmų, taip pat patirtos žalos, nėra pagrindo nustatinėti priežastinį ryšį ir atsakovių kaltę.

104.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovė neįrodė atsakovių civilinės atsakomybės sąlygų.

Dėl teismo ekspertizės

105.       Dėl eksperto išvados reikšmės įrodinėjimo priemonių sistemoje kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pasisakyta. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014; 2020 balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020).

106.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad buvo paskirta ekspertizė, paskirti ekspertai pateikė išvadą, tačiau apklausti teismo posėdžio metu ekspertai V. Š. ir A. B. nurodė, jog atlikti ekspertinį vertinimą teismo buvo paskirti pirmą kartą, jie nėra susipažinę su Ekspertų etikos kodeksu, Teismo ekspertizės įstatymu, surašydami ekspertizės išvadas jie šiais aktais nesivadovavo. Ekspertas V. Š. pripažino, jog ekspertizės akte yra techninių klaidų, broko, netikslumų, ekspertizės akte nurodyta 2013 m. balandžio 19 d. paraiška Nr. 30283, kuri nėra pateikta į bylą. Be to, V. Š. dirbo LITGRID, AB, taip pat vedė mokymus tiek LITGRID, AB, tiek AB „Achema“ darbuotojams. A. B. paaiškino, jog dirbo Lietuvos energijoje, AB, nuo kurios dabar atsiskyrė LITGRID, AB, dėstė Kauno technikos universitete, AB „Achema“ studiją rengusius Kauno technikos universiteto darbuotojus pažįsta. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje esantis ekspertizės aktas bei jame pateiktos išvados kelia abejonių, todėl pagrindo juo vadovautis nėra.  

107.       Teisėjų kolegija pažymi, kad eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Dėl to atmestini kaip nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas dar prieš nutartimi skirdamas ekspertizę, žinojo, jog siūlomi kandidatai nėra įrašyti į Teismo ekspertų sąrašą, tačiau pavedė ekspertizę atlikti šiems asmenims, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį dėl ekspertizės skyrimo jau patvirtino faktą, jog šie asmenys yra tinkami atlikti ekspertizę

108.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, sprendžia, kad nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Teismo ekspertizės 18 straipsnio 3 dalį, kad ši nuostata turi būti suprantama ir aiškinama taip, kad teismo ekspertizės konkrečioje byloje negali atlikti toks ekspertas, kuris būtent dėl konkretaus byloje nagrinėjamo klausimo sutartiniais pagrindais yra teikęs atitinkamas paslaugas bylos šalims, o ne apskritai bet kada anksčiau su byla nesusijusiais klausimais konsultavęs kurią nors iš šalių, kad vien tai, kad ekspertai kažkada anksčiau yra konsultavę vieną iš šalių kitais klausimais negali būti traktuojama kaip aptariamosios įstatymo normos pažeidimas. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės teiginius atmeta kaip nepagrįstus.

Dėl eksperto V. Š.

109.       Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ribotai vertino eksperto V. Š. byloje duotus paaiškinimus, nes duodamas paaiškinimus byloje ekspertas V. Š. pabrėžė, jog raštu pateiktoje ekspertizės išvadoje yra atskleistos visos esminės reikšmingos aplinkybės, o ekspertizės akte yra likę tik tam tikro techninio broko, taip paneigdamas atsakovių iškeltas prielaidas apie tariamai netinkamai atliktą ekspertizę.

110.       Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju apklausti teismo posėdžio metu ekspertas V. Š. pripažino, jog ekspertizės akte yra techninių klaidų, broko, netikslumų, ekspertizės akte nurodyta 2013 m. balandžio 19 d. paraiška Nr. 30283, kuri nėra pateikta į bylą. Be to, V. Š. dirbo LITGRID, AB, taip pat vedė mokymus tiek LITGRID, AB, tiek AB „Achema“ darbuotojams.

111.       Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis ir byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad apeliantė nepateikė įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas, jog ekspertizės išvados yra surašytos ekspertų, kurie turėjo suinteresuotumą bylos baigtimi. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad byloje esantis ekspertizės aktas bei jame pateiktos išvados kelia abejonių, todėl pagrindo juo vadovautis nėra.

Dėl Valstybinės energetikos inspekcijos tyrimo akto

112.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Valstybinės energetikos inspekcijos aktas laikytinas aukštesnės įrodomosios galios įrodymu. Valstybinės energetikos inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus vedėjo A. T. 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas, kuriuo buvo sudaryta avariją tirsianti komisija, yra neteisėtas ir priimtas viršijus suteiktą kompetenciją. Sudaryti elektros gedimo tyrimo komisiją ir patvirtinti tyrimo aktą turėjo teisę tik Valstybinės energetikos inspekcijos viršininkas arba Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus šiuos apeliantės teiginius. 

113.       CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Oficialiųjų rašytinių įrodymų įrodomoji galia įstatymais gali būti suteikta ir kitiems dokumentams.

114.       Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Jokie įrodymai, išskyrus oficialiuosius (CPK 197 straipsnio 2 dalis), teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Pagal kasacinio teismo jurisprudencijoje pateiktus įstatyme įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių išaiškinimus, bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, vadovaudamasis įstatymais. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų, gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, yra logiškai pagrįstos bylos duomenimis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2013 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015; 2020 balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020).

115.       Teisėjų kolegijos vertinimu, Valstybinės energetikos inspekcijos aktas atitinka oficialiesiems įrodymams keliamus kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jį aukštesnę įrodomąją galią turinčiu dokumentu. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad patikrinimo aktas bei sprendimas dėl patikrinimo akto patvirtinimo atitinka CPK 197 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą oficialaus rašytinio įrodymo sąvoką ir gali būti ginčijami civilinėje byloje laikantis taisyklių, nustatytų oficialių rašytinių įrodymų ginčijimui. Ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis Valstybinės energetikos inspekcijos akto nenuginčijo.

Dėl liudytojo V. R. parodymų

116.       Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojo avariją tyrusios Valstybinės energetikos inspekcijos komisijos nario V. R. parodymais, kuris paaiškino minėto akto surašymo aplinkybes. Vien tai, kad šis liudytojas yra teikęs atitinkamus skundus dėl Valstybinės energetikos inspekcijos veiksmų, ar tai, kad šio liudytojo parodymai nesutampa su kitų bylos liudytojų parodymais savaime nereiškia, kad teismas tokiais parodymais negalėjo vadovautis. Be to, analogiškas Valstybinės energetikos inspekcijos akto surašymo aplinkybes taip pat patvirtino ir kiti byloje dalyvavę asmenys, t. y. AB „Achema“ darbuotojas V. V. (avariją tyrusios komisijos narys) bei AB „Achema“ teisininkas R. B.. Į bylą buvo pateiktas ir tuomečio LITGRID, AB darbuotojo A. P. susirašinėjimas su tuomečiu Valstybinės energetikos inspekcijos viršininku R. Š., iš kurio taip pat galima daryti pagrįstą prielaidą apie galimą LITGRID, AB siekį daryti įtaką Valstybinės energetikos inspekcijos komisijos veiklą. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo teiginius kaip nepagrįstus.

117.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad liudytojo V. R. paaiškinimai vertintini kritiškai, nes pats liudytojas parodė, kad ne kartą yra teikęs skundus dėl Valstybinės energetikos inspekcijos ir jos vadovo veiksmų teismams, Seimui ir Prezidentei, tačiau tik praėjus 5 metams po ginčo akto surašymo suabejojo jo teisingumu ir dabar nusprendė tai atkleisti. Taip pat pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad liudytojo V. R. parodymai nesutapo su kitų teismo posėdyje paklaustų komisijos narių – komisijos pirmininko V. V. bei V. V. paaiškinimais, kurie nuosekliai nurodė kaip vyko komisijos darbas bei kaip buvo priimtas į bylą pateiktas Valstybinės energetikos inspekcijos aktas.

118.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo ieškovės ir jos prašymu iškviesto liudytojo V. R. teiginiais bei paaiškinimais, bet rėmėsi oficialia ir rašytine bylos medžiaga, kuri nuosekliai ir sistemingai pagrindė, kodėl ir kaip kito Valstybinės energetikos inspekcijos akto išvados.

Dėl Kauno technologijos universiteto išvadų

119.       Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliantės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Kauno technologijos universiteto išvadomis.

120.       Kauno technologijos universitetas 2016 m. rugpjūčio 30 d. raštu informavo, jog visiškai pritaria Valstybinės energetikos inspekcijos tyrimo akte Nr. 7 pateiktoms išvadoms. Be to, Kauno technologijos universitetas teisės aktais nėra įgaliotas tirti įvykių energetikos objektuose. Elektros tiekimo sutrikimų ir ieškovės įrenginių išsijungimo ir sustojimo priežastis turi teisę nustatyti Avarijų ir sutrikimų tyrimo nuostatuose įtvirtinta tvarka sudaryta komisija.

121.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo Kauno technologijos universiteto išvadomis, kadangi tyrimas sutrikimo priežastims nustatyti buvo atliktas ir jo išvados buvo įformintos kompetentingo tokius tyrimus atlikti subjekto, t. y. Valstybinės energetikos inspekcijos komisijos, laikantis teisės aktuose keliamų procedūrinių reikalavimų, tuo tarpu, Kauno technologijos universitetas nėra subjektas, įgaliotas tirti tokio pobūdžio sutrikimus.

Dėl ieškovės (apeliantės) pateiktų pažymų

122.       Apeliantės teigimu, į bylą pateikta AB „Achema“ ekonomikos ir finansų direktoriaus 2016 m. balandžio 26 d. pažyma bei gamybos direktoriaus 2016 m. balandžio 25 d. pažyma yra pakankami dokumentai nuostolių dydžiui pagrįsti.

123.       Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso šalies vidinių dokumentų teisingumas negali būti patikrintas. Be to, reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo turi būti grindžiamas objektyviais, pirminiais apskaitos dokumentais, o ne suinteresuotos šalies vienašališkai parengtomis lentelėmis. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė turėjo galimybę ir pareigą pateikti pirminius dokumentus, pagrindžiančius žalos dydį, tačiau to nepadarė.

Dėl UAB „Grant Thornton Baltic“ specialisto išvados

124.       Apeliantės teigimu, UAB „Grant Thornton Baltic“ specialisto išvada patvirtina, kad AB „Achema“ atlikti nuostolių dydžio skaičiavimai yra pagrįsti.

125.       Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės teikiama UAB „Grant Thornton Baltic“ specialisto išvada negalima vadovautis kaip patikima, kadangi ji paremta vienašališkomis ieškovės (apeliantės) darbuotojų parengtomis deklaracijomis bei duomenimis. Specialistas, atlikdamas tyrimą, iš esmės rėmėsi tik ieškovės pateiktomis pažymomis bei duomenimis, t. y. AB „Achema“ ekonomikos – finansų direktoriaus 2016 m. balandžio 26 d., AB „Achema“  gamybos direktoriaus 2016 m. balandžio 25 d. pažyma, AB „Achema“ parengtu AB „Achema“ amoniako cecho paleidimo grafiku, pažyma dėl AB „Achema“ karbamido cecho gamybos agregatų energetinių resursų žaliavų poreikio paleidimui iki produkto gavimo, AB „Achema“  vyriausiojo energetiko 2013 m. rugpjūčio 10 d. pažyma dėl nuostolių. Tuo tarpu, specialistas nevertino pirminių duomenų, pagal kuriuos ieškovės darbuotojai parengė pažymas bei atliko skaičiavimus teisingumo, taip pat nevertino techninės įrangos paleidimo grafiko, energetinių išteklių poreikio, gamybos techninio reglamento duomenų patikimumo.

126.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstą, sprendžia, kad UAB „Grant Thornton Baltic“ specialisto išvada nepagrindžia nei atsakovių civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, nei nuostolių dydžio.

Dėl teismo pareigos motyvuoti sprendimą

127.       Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnis). Reikalavimai pirmosios instancijos teismo sprendimui yra įtvirtinti CPK 270 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Motyvuojamoji teismo sprendimo dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017).

128.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką net ir nepakankamas teismo sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šis pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas (nutartis) yra visiškai be motyvų. Jei teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu tik tada, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2013).

129.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, taip pat išsamiai motyvavo savo sprendimą ieškinį atmesti. Ginčijamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pasisakyta dėl pareikšto ieškinio reikalavimo, nurodyti įrodymai, kuriuos teisiškai įvertinus padarytos išvados teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, kadangi ieškovė (apeliantė) neįrodė patirtų nuostolių.

130.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, priėmė teisingą sprendimą, o vien dėl tai, kad apeliantė nesutinka su ginčijamu sprendimu, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, nemotyvavo, kodėl nagrinėjamu atveju nėra taikoma civilinė atsakomybė atsakovių atžvilgiu.

Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų                        

131.       Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d.  nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

132.       Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, padarė teisingas išvadas (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

133.       Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

134.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

135.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad apeliantei AB ,,Achema“  bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).

136.       Atsakovė LITGRID, AB prašė priteisti iš ieškovės AB ,,Achema“ 5 512,16 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kartu su prašymu pateikti įrodymai, patvirtinantys patirtas bylinėjimosi išlaidas.

137.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeistų Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijose nustatyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą nustatytas 1,3 koeficientas (Rekomendacijos 8.11 p.) nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje. Rekomendacijos 4 punkte nustatyta, kad neatsižvelgiant į tai, kiek advokatų atstovauja (teikia paslaugas) šaliai, priteistino užmokesčio dydis negali viršyti šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio vienam advokatui dydžio, išskyrus tuos atvejus, kai kelių advokatų dalyvavimas būtinas.

138.       Teisėjų kolegijos vertinimu, dokumentų analizė, strategijos rengimas, kliento konsultacijos bylos eigos klausimais ir panašus parengiamieji darbai yra sudėtinė procesinio dokumento rengimo ar atstovavimo teismo posėdyje dalis, kurių kaštai priteisiant išlaidas už advokato pagalbą, patenka į procesinio dokumento parengimo ar atstovavimo teismo posėdyje išlaidas. Be to, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju kelių advokatų dalyvavimas nebuvo būtinas.

139.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą sprendžia, kad išlaidos advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti viršija maksimalius kriterijus, todėl iš ieškovės (apeliantės) atsakovei LITGRID, AB priteisiamų šių išlaidų suma mažinama iki 1 700 Eur.

140.       Atsakovė UAB „TETAS“ prašė priteisti iš ieškovės AB ,,Achema“ 1 694 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kartu su prašymu pateikti įrodymai, patvirtinantys patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovės prašymas pagrįstas byloje esančiais įrodymais, sprendžia, kad atsakovės UAB „TETAS“ prašymas tenkintinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės AB ,,Achema“ (juridinio asmens kodas 156667399) atsakovei LITGRID, AB (juridinio asmens kodas 302564383) 1 700 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės AB ,,Achema“ (juridinio asmens kodas 156667399) atsakovei UAB „TETAS“ (juridinio asmens kodas 300513148) 1 694 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.