Pranešėja Irma Čuchraj                          Civilinė byla Nr. e2A-636-123/2015

Teisėjas Vaclovas Paulikas                                     Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09744-2014-2

                           Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                           35.1; 44.2; 44.5.2.8; 38; 73.2.5.5; 121.21

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. rugsėjo 24 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Irma Čuchraj, kolegijos teisėjos Erika Misiūnienė, Virginija Nijolė Griškevičienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-03 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės DNSB „Vaizdas“ ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl skolos išieškojimo, trečiasis asmuo I. I.,

n  u  s  t  a  t  ė :

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės ieškovei 1 066,09 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad                   2012-01-12 Klaipėdoje, Danės g., prie prekybos centro „Gulbė“, automobiliui „Mercedes Benz CLS Coupe 350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelio ruože, kuris nepažymėtas įspėjamuoju ženklu „Nelygus kelias“, įvažiavus į kelyje esančią duobę, kuri buvo pilna vandens, buvo apgadintas priekinis dešinysis ratlankis. Automobilis buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovė dėl automobilio sugadinimo išmokėjo 1 072,10 Eur ir 86,89 Eur dydžio draudimo išmokas. Danės gatvė, kur įvyko draudžiamasis įvykis, nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti kelią ir organizuoti saugų eismą nuosavybės teise priklausančiose gatvėse privalo savininkas, t. y. Klaipėdos miesto savivaldybė.

Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Argumentavo, jog trūksta įrodymų apie transporto priemonių vertintojo, atlikusio automobilio „Mercedes Benz CLS Coupe 350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimą po įvykio, nepriekaištingą reputaciją ir kvalifikaciją, kaip tai nurodyta LR susisiekimo ministro ir LR finansų ministro 2000-04-17 įsakymu Nr. 120/2000-04-14 įsakymu Nr. 101 patvirtintos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 5 p. Ieškovės pateiktas transporto priemonės techninės apžiūros aktas neatitinka Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 23 p. nustatytų kriterijų. Ieškovė nepateikė duomenų, kad vairuotojos 2012-01-12 įvykio metu vairavimo stažas buvo ne mažesnis kaip 2 metai. Nurodė mananti, kad buvo užfiksuoti ne automobilio apgadinimai, bet visi automobilio gedimai, atsiradę dėl apie 5 metus trunkančios automobilio eksploatacijos.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-04-23 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės 1 066,09 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2015-01-19, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 24 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB „Lietuvos draudimas“. Teismas nustatė, jog 2012-01-12 įvykusio eismo įvykio metu Fabrikų skersgatvyje, ties Danės g. 45 namu, Klaipėdos m., prie prekybos centro „Gulbė“, į duobę įvažiavo automobilis „Mercedes Benz CLS Coupe 350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas A. R. P.. A. R. P. 2012-01-12 paaiškinime policijai nurodė, kad šalia įvažiavimo į PC „Gulbė“ kiemą pajuto stiprų smūgį  dešinį ratą, kelyje duobių nesimatė. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras 2012-01-14 nutarimu administracinės bylos teiseną A. R. P. nutraukė. 2012-01-13 automobilis apžiūrėtas autoservise UAB „Silberauto“ ir nustatyta, kad apgadinta: priekinėje automobilio dalyje, dešinėje pusėje – metalinė svirtis, priekinėje automobilio dalyje, dešinėje pusėje – apatinis presuojamas šarnyras, priekinėje automobilio dalyje, dešinėje pusėje – amortizatorius, priekinėje ir galinėje automobilio dalyse, dešinėje pusėje – lengvojo lydinio ratlankiai, priekinėje automobilio dalyje, kairėje pusėje – lengvojo lydinio ratlankis. Transporto priemonės techninės apžiūros akte nustatytos keičiamos dalys – šarnyras, svirtis, amortizatorius, lengvojo lydinio ratlankiai, ratlankis, bekamerinis ventilis, svarelis. Aktu prie žalos bylos Nr. 1235861 buvo nustatyta, kad nuostolio suma sudaro 1 158,97 Eur, besąlyginė (procentinė) išskaita sudaro 86,87 Eur, draudimo išmokos suma – 1 072,10 Eur. 2012-02-10 UAB „Silberauto“ išmokėta 1 072,10 Eur draudimo išmoka. 2013-02-07 AB „Lietuvos draudimas“ pateikė pretenziją Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl 1 066,09 Eur  (išskaičiavus dėl nusidėvėjimo 92,89 Eur) žalos atlyginimo regreso teise. Teismas nustatęs, jog žala atsirado automobiliui įvažiavus į važiuojamojoje kelio dalyje buvusią duobę, kuri nebuvo paženklinta jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais, ir tai patvirtina Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo grupės vyresniojo patrulio D. M. 2012-01-12 tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2012-01-4 nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nepradėjimo, padarė išvadą, kad duobė, buvusi kelio važiuojamojoje dalyje, dėl kurios įvyko eismo įvykis, yra kelio konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl netinkamos kelio konstrukcijų priežiūros (CPK 178, 185 str.), todėl kelio savininkui (valdytojui) taikytina griežtoji atsakomybė CK 6.266 str. 1 d. pagrindu. Teismas vadovavosi ir sistemiškai aiškino Kelių įstatymo 2 str. 3 d., 4 str. 3 d., Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 p., 12.1 p. nuostatas ir remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis konstatavo, jog ginčo kelio priežiūra įstatymu yra priskirta atsakovei (kelio valdymas nebuvo perduotas kitam subjektui), todėl atsakovei įstatymo pagrindu kyla prievolė atsakyti už žalą, atsiradusią dėl kelio trūkumo. Vairuotoja važiavo saugiu, leistinu greičiu lyjant stipriam lietui. Duobė, atsižvelgiant į transporto priemonės sugadinimus, buvo tikrai didelė, ji nebuvo paženklinta jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais, ką turėjo atlikti atsakovė, ir dėl to buvo apgadintas automobilis. Atsakovė jokių šias aplinkybes paneigiančių įrodymų teismui nepateikė. Atsakovės argumentus dėl automobilį vairavusio asmens neatsargumo ir neatidumo vertino kaip pagrįstus tik prielaidomis. Pažymėjo, jog policija tirdama eismo įvykį nustatė, kad vairuotoja savo veiksmais Kelių eismo taisyklių nepažeidė, vairuojant automobilį nebuvo techninės galimybės sustoti ar kitaip apvažiuoti kelio duobės, nes duobė buvo visiškai apsemta vandens ir pavojinga vieta nebuvo paženklinta, todėl dėl eismo įvykio kilimo vairuotojos kaltės nėra. Teismas padarė išvadą, kad transporto priemonės vairuotoja eismo įvykio metu buvo tiek atsargi, kiek to reikalavo tuo metu susiklosčiusios aplinkybės, ir negalėjo numatyti, kad kelio važiuojamojoje dalyje gali būti duobė, todėl eismo įvykio išvengti negalėjo. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės argumentus, jog žala kilo iš dalies ir dėl pačios nukentėjusiosios veiksmų, atmetė (CPK 178 str.). Motyvavo, jog eismo įvykio metu padarytos žalos dydis turi būti nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės), Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 įsakymu patvirtintų Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos (toliau – Instrukcija) nuostatomis. Rėmėsi Taisyklių 13 p., 15 p. nuostatomis ir įvertinęs, jog ginčo atveju žala nustatyta, atsižvelgęs į ieškovės įgalioto atstovo surašytą transporto priemonės techninės apžiūros protokolą, sugadinto automobilio fotonuotraukas, transporto priemonės remonto pasiūlymą, padarė išvadą, jog ieškovė žalos dydį nustatė vadovaudamasi anksčiau minėtais teisės aktais tinkamai, jos pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina padarytos žalos dydį, yra leistini ir jokiais įrodymais nepaneigti. Motyvavo, jog išmokėjus draudimo išmoką, ieškovei atsirado atgręžtinio reikalavimo teisė į asmenį, neįvykdžiusį pareigos tinkamai vykdyti kelio konstrukcijų priežiūrą, todėl ieškovės reikalavimą tenkino ir iš atsakovės priteisė ginčo 1 066,09 Eur nuostolių atlyginimą (CK 6.280 str., 6.1015 str.).

Apeliaciniu skundu atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-23 sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Argumentuoja, jog:

- teismas nepagrįstai motyvavo, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovė tinkamai prižiūrėjo kelią. Įrodinėti, jog kelias buvo neprižiūrimas, tenka teigiančiajai – ieškovei, juo labiau kad atsakovei apie kelio trūkumas ne tik nebuvo pranešta (vairuotojos ir policijos pareiga), bet netgi ne atsakovė pašalino galimus trūkumus – darbuotojams patikrinus, trūkumų nenustatyta;

- byloje trūksta įrodymų apie transporto priemonės vertintojo, atlikusio automobilio vertinimą po įvykio, nepriekaištingą reputaciją ir kvalifikaciją, kaip tai nurodyta LR susisiekimo ministro ir LR finansų ministro 2000-04-17 įsakymu Nr. 120/2000-04-14 įsakymu Nr. 101 patvirtintos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos (toliau – Tvarka) 5 p. Ieškovės pateiktas transporto priemonės techninės apžiūros aktas neatitinka Tvarkos 23 p.  nustatytų kriterijų;

- abejoja, ar tikrai autoįvykio metu buvo apgadinti beveik visi automobilio ratai, nes su                    2013-02-07 Lietuvos draudimo raštu Nr. R0001337454 pateikiamos priekinio kairio ir galinio dešinio rato nuotraukos, o 2012-01-13 UAB „Silberauto“ pažymoje nurodomi jau abu priekiniai ratai,  ieškinyje atitinkamų nuotraukų nebėra;

- vairuotoja turėjo įvertinti aplinkybes, sulėtinti greitį ir sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai yra blogas matomumas (Kelių eismo taisyklių 127 p.). Byloje nėra duomenų, jog iš karto po įvykio atvykę kelių policijos pareigūnai patikrino vairuotojos blaivumą (Kelių eismo taisyklių 14 p.). Policijos 2012-01-12 tarnybiniame pranešime konstatuota, jog prilytos duobės gerai matomos. Nustačius, jog vairuotojas nebuvo pakankamai atidus bei rūpestingas, jis turi prisiimti dalį atsakomybės už kilusią žalą: „Darytina išvada, jog žala atsirado ir dėl automobilį vairavusio M. S. kaltės, kadangi didesnio pavojaus šaltinio valdytojas nebuvo pakankamai atidus bei rūpestingas, todėl nepastebėjo ir neapvažiavo kliūties, šiuo atveju duobės. Tai lemia, jog patirta žala turi būti dalinama perpus, t.y. po 50 procentų, automobilį vairavusiam M. S. ir Kauno miesto savivaldybei“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-12-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2757/2012);

- teismas nesilaikė turinio viršenybės prieš formą principo, nes ignoravo esminius faktus, nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų dėl įrodinėjimo pareigos (įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia; įrodyti žalos dydį ir priežastinį ryšį tenka regresinį reikalavimą reiškiančiam ieškovui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2005; 2014-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2014);

- draudimo išmoka sumokėta pagal 2012-01-13 prašymą, kuriame vairuotoja aiškiai nurodė save kaip įvykio kaltininkę (vairuotoja pripažino savo kaltę). Ieškovė, nenustačiusi kaltininkės – vairuotojos tyčios ar kitų išmokos nemokėjimo pagrindų, įvykdė sutartinius įsipareigojimus pagal 2011-04-04 draudimo liudijimo Nr. 94695979 sąlygas, tuo patvirtindama, kad sutinka su nurodyta kaltininke ir realiai netenka regreso teisės, nes kaltininkė ir draudėja sutampa. Ieškovės siekį prisiteisti išlaidas iš atsakovės, kaip antros kaltininkės, vertina kaip siekį nepagrįstai praturtėti (CK 6.242 str.).

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė su skundu nesutinka. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog nepateiktas privalomas ginčo transporto priemonės vertinimas ir netaikytos Lietuvos Respublikos susiekimo ir finansų ministrų 2000-04-22 įsakymu patvirtintos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos nuostatos. Ši tvarka yra taikoma tik tais atvejais, kai turto vertinimas yra atliekamas pagal sutartį su užsakovu, t. y. tik išorinėms turto vertinimo reikmėms. Draudimo teisiniuose santykiuose, įvykus eismo įvykiui, draudėjas netampa užsakovu, kuris pagal sutartį reikalauja atlikti turto vertinimą ir už jį moka. Turto vertinimą atlieka ieškovės darbuotojai įmonės reikmėms, t. y. vidinėms draudiko reikmėms (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-10-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1265/2013). A. R. P. vairuotojo pažymėjimas patvirtina, jog ji turi didesnį kaip 30 metų vairavimo stažą. Nepagrįstais vertina apeliantės  teiginius, jog vairuotoja galimai vairavo neblaivi, nes policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, tokių aplinkybių nenustatė. Jei policijos pareigūnams būtų kilę įtarimų dėl vairuotojos būklės, jie privaloma tvarka būtų patikrinę jos blaivumą. Apeliantės teiginius, jog faktiniai rato disko apgadinimai buvo labiau estetiniai, galėjo susidaryti dėl 5 metus trunkančios automobilio eksploatacijos, taip pat vertina kaip nepagrįstus. Ginčo žalos dydis įrodytas žalų vertintojo paaiškinimais, nuotraukomis, automobilio remontą atlikusios autorizuotos „Mersedes Benz“ atstovės Lietuvoje UAB „Silberauto“ surašytu Transporto priemonės apžiūros aktu. Apeliantės argumentą dėl galimai abipusės kaltės (vairuotojo didelio neatsargumo) vertina kaip nepagrįstą, nes policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą bei tyrę įvykio aplinkybes, nustatė, jog vairuotoja vairavo automobilį saugiu, leistinu greičiu, neturėjo techninės galimybės išvengti tiesioginio smūgio į kelio važiuojamojoje dalyje buvusią duobę, kuri buvo apsemta vandens. 2012-01-13 draudėjos prašyme grafoje „kaltininkas“ nurodyti vairuotojos duomenys nepatvirtina jos kaltės, nes eismo įvykio kaltininką nustato policijos pareigūnai.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas vadovaudamasis CK 6.266 str. 1 d. priteisė iš atsakovės – kelių savininkės ir valdytojos – draudikui turtinės žalos atlyginimą, kurią draudikas patyrė išmokėjęs draudimo išmoką trečiajam asmeniui (draudėjui), patyrusiam žalą atsakovės prižiūrimame kelyje, teisėtumo ir pagrįstumo. 

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, 2012-01-14 eismo įvykio administracinės bylos                           Nr. 07-12-6582112 medžiagos nustatyta, jog 2012-01-12 įvykusio eismo įvykio metu ties įvažiavimu į parduotuvę „Gulbė“, esančią Danės g. 45, Klaipėdoje, į duobę, pilną vandens, įvažiavo A. P. priklausantis automobilis, vairuojamas A. R. P.. Vairuotoja, vairuodama automobilį saugiu, leistinu greičiu, neturėjo techninės galimybės išvengti tiesioginio smūgio į kelio važiuojamojoje dalyje buvusią duobę. Vairuotojos veiksmuose nenustačius veikos priešingumo teisei, administracinė teisena jai nepradėta (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Minėto kelio atkarpoje kelio ženklo Nr. 120 „Nelygus kelias“ nėra.

A. P. priklausanti transporto priemonė „Mercedes Benz CLS Coupe 350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo apdrausta transporto priemonių draudimu AB „Lietuvos draudimas“ (transporto priemonių draudimo liudijimas, serija LD Nr. 94595979). Į bylą pateiktas 2012-01-13 A. P. prašymas išmokėti draudimo išmoką, 2012-01-13 Transporto priemonės techninės apžiūros aktas, įmonės UAB „Silberauto“ Klaipėdos padalinio išrašyta PVM sąskaita faktūra, aktas prie žalos bylos Nr. 1235861, iš kurių matyti, kad eismo įvykio metu sugadinta automobilio „Mercedes Benz CLS Coupe 350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinėje automobilio dalyje dešinėje pusėje – metalinė svirtis, apatinis presuojamasis šarnyras, amortizatorius, priekinėje ir galinėje automobilio dalyse, dešinėje pusėje – lengvojo lydinio ratlankiai, priekinėje automobilio dalyje kairėje pusėje – lengvojo lydinio ratlankis ir keičiamos dalys: šarnyras, svirtis, amortizatorius, lengvojo lydinio ratlankiai, ratlankis, ventilis bekamerinis, svarelis. Aktas prie žalos bylos Nr. 1235861 patvirtina, jog nuostolio suma sudaro 1 158,97 Eur (4 001,75 Lt), besąlyginė (procentinė) išskaita sudaro 86,87 Eur (300 Lt), draudimo išmokos suma – 1 072,10 Eur (3 701,75 Lt). 2012-02-10 UAB „Silberauto“ išmokėta 1 072,10 Eur draudimo išmoka.

CK 6.266 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 str. 1 d. įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės. Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nustatyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado, be to, skatinami tiek statinių statybos proceso, tiek jų naudojimo bei priežiūros metu ypač atidžiai laikytis statybą reglamentuojančių ir kitų teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014).

Apeliantė iš esmės ginčija teismo atliktą įrodymų vertinimą. Pagal CPK 176 str. 1 d. įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi skundžiamo sprendimo priėmimo faktinius ir teisinius aspektus, mano, jog pirmosios instancijos teismas kasacinio teismo suformuotų įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių nepažeidė.

CPK 197 str. 2 d. nustatyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2005). Policijos pareigūnų eismo įvykio tyrimo medžiagoje yra ne tik transporto priemonės vairuotojos A. R. P. paaiškinimai (be kita ko, nurodė, jog lyjant stipriam lietui nematė duobių kelyje, pajuto smūgį į dešinį ratą, iškvietė pareigūnus), tačiau ir policijos pareigūno D. M., dalyvavusio iš karto po pranešimo policijai apie įvykį, sudaryta įvykio vietos schema (aiškiai pažymėtos trys duobės kelio važiuojamojoje dalyje), tarnybinis pranešimas (pareigūno nurodyta, jog duobės prilytos, bet gerai matomos, apgadintas dešinysis automobilio ratlankis), duobių ir ginčo eismo įvykio vietos fotonuotraukos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias įrodymais rėmėsi, juos vertino ir padarė teisingas išvadas, jog transporto priemonės vairuotoja eismo įvykio metu buvo tiek atsargi, kiek to reikalavo tuo metu susiklosčiusios aplinkybės, ir negalėjo numatyti, kad kelio važiuojamojoje dalyje gali būti duobė, todėl eismo įvykio išvengti negalėjo, jog ieškovė padarytos žalos dydį nustatė tinkamai, kadangi ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dydį, yra leistini ir jokiais įrodymais nepaneigti, jog atliktų automobilio darbų kaina visiškai atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus.

Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad automobilį vairavusi A. R. P. būtų viršijusi leistiną greitį, būtų buvusi neatsargi, neatidi, atsižvelgiant  į važiavimo, meteorologines ir kt. sąlygas ir (ar) aplinkybes. Policijos tyrimo medžiagoje yra pateikti ne tik vairuotojos A. R. P. paaiškinimai, bet ir minėtas Nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nepradėjimo, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, sudaryta įvykio vietos schema, darytos duobių bei įvykio vietos nuotraukos, todėl atmestini apeliantės argumentai, jog vairuotoja pripažino savo kaltę dėl ginčo įvykio, jog ji turėjo įvertinti aplinkybes, sulėtinti greitį ir sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, jog teismas nesilaikė turinio viršenybės prieš formą principo, nes ignoravo esminius faktus, jog nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų dėl įrodinėjimo pareigos.

Nepagrįstais vertintini apeliantės teiginiai, jog ginčo atveju iš esmės norėta  suremontuoti (pasinaudoti) ne vien dėl ginčo įvykio metu patirtus automobilio sugadinimus, bet ir senesnius, t. y. dėl automobilio eksploatacijos turėtus. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės pateiktame remonto pasiūlyme nurodyti būtini remonto darbai ir remontuojamos / keičiamos detalės yra analogiški transporto priemonės techninės apžiūros protokole nurodytiems. Be to, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo daryti išvadą, jog UAB „Silberauto“ suremontuoti ne tik įvykio metu padaryti automobiliui sugadinimai, bet ir su įvykiu nesusiję ar dėl automobilio eksploatacijos anksčiau turėti apgadinimai ir pan. (CPK 178 str., 185 str.).   

CK 6.270 str. 1 d. normos netiesiogiai paskirsto statinio savininko (valdytojo) ir žalą reikalaujančio atlyginti asmens įrodinėjimo pareigą – žalą patyrusiam asmeniui pakanka įrodyti žalos faktą bei dydį ir žalos bei statinio trūkumų priežastinį ryšį; statinio savininkas, gindamasis nuo reikalavimo atlyginti statinio trūkumų lemtą žalą, privalo įrodyti buvus CK 6.270 str. 1 d. nurodytas nuo atsakomybės atleidžiančias aplinkybes (CPK 178 str.). Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bei laikėsi šalims tenkančios įrodinėjimo naštos paskirstymo. Be to, šiuo atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.270 str. 1 d. nuostatas ir pripažinti, kad žalai atsirasti turėjo įtakos nenugalima jėga, nukentėjusiojo tyčia ar didelis neatsargumas, atsakovė nepateikė tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 str.), todėl nėra pagrindo atleisti statinio savininką (valdytoją) nuo prievolės atlyginti žalą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovė įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas atsakovės civilinei atsakomybei pagal CK 6.266 str. 1 d. kilti bei subrogacijos pagrindu (CK 6.1015 str. 1 d.) kylančiam reikalavimui pagrįsti, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą tenkinti ieškovės ieškinį. Apeliantės nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A-438-2757-12 ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi nėra vienodos, kadangi administracinis teismas darydamas išvadą, jog „žala atsirado ir dėl automobilį vairavusio M. S. kaltės, kadangi didesnio pavojaus šaltinio valdytojas nebuvo pakankamai atidus bei rūpestingas, todėl nepastebėjo ir neapvažiavo kliūties, šiuo atveju duobės. Tai lemia, jog patirta žala turi būti dalinama perpus, t.y. po 50 procentų, automobilį vairavusiam M. S. ir Kauno miesto savivaldybei“, rėmėsi ir vertino aplinkybę, jog eismo įvykis įvyko gegužės 12 d., po 10 val. ryto, šviesiu paros metu, esant geroms meteorologinėms sąlygoms, o ginčo atveju būtent gerų meteorologinių sąlygų nebuvo, nes įvykio metu, tikėtina, stipriai lijo. Taigi akivaizdu, jog šiuo konkrečiu atveju vairuotojai, važiuojančiai miesto teritorijoje, neviršijant greičio numatyti, jog bala (-os) yra tokio dydžio ir (ar) gylio, jog įvažiavimas į ją (jas) yra tiek pavojingas, jog sugadins automobilio ratą, ratlankį ir (ar) kitas pakabos detales ir pan., nebuvo jokio pagrindo. Be to, numatyti, jog kelyje yra ginčo duobė (-ės), vairuotoja ir neturėjo galimybės, nes minėta, jog kelio ženklų, įspėjančių apie duobes ir (ar) kitus pavojus kelyje, nebuvo pastatyta.

Apeliantės nurodyta Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka (LR susisiekimo ministro ir LR finansų ministro 2000-04-17 įsakymu Nr. 120/2000-04-14 įsakymu Nr. 101 patvirtinta Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka) nustatant ginčo transporto priemonei padarytą žalą nebuvo privaloma, nes šiuo atveju taikytinos Draudimo įstatymo ir CK normos bei draudimo sutarties sąlygos. Apeliantės nurodyta tvarka yra taikoma tik tais atvejais, kai turto vertinimas yra atliekamas pagal sutartį su užsakovu, t. y. tik išorinėms turto vertinimo reikmėms. Draudimo teisiniuose santykiuose, įvykus eismo įvykiui, draudėjas netampa užsakovu, kuris pagal sutartį reikalauja atlikti turto vertinimą ir už jį moka. Draudimo bendrovėms suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimą. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo prasme draudimo bendrovėse dirbantys turto vertinimo specialistai laikytini vidaus turto arba verslo vertintojais, nes jie atlieka vertinimą draudimo bendrovių funkcijų vykdymo reikmėms, t. y. vidinėms draudiko reikmėms. Šios teisės aiškinimo taisyklės yra suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A146-1265/2013, ir 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-146-1314/2014.

Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliantės skundas atmestinas, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

n  u  t  a  r  i  a  :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė                                                           Irma Čuchraj                                                                                     

Kolegijos teisėjos                                              Erika Misiūnienė

   Virginija Nijolė Griškevičienė