Baudžiamoji byla Nr. 1A-323-398/2015

Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00106-2013-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.1.8.1.1.; 1.2.3.2.3.; 1.2.3.2.5.; 1.2.3.2.6.;

2.1.7.4.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjo),

teisėjų Valdimaro Bavėjano, Reginos Gaudutienės,

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,

dalyvaujant prokurorui Jolitai Urbelienei,

nuteistajam A. A. Š. ,

gynėjai advokatei Rasai Malinauskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. Š. gynėjos advokatės Rasos Malinauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. Š. pripažintas kaltu pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio  2 dalies 3, 5 ir 6 punktus ir nuteistas laisvės atėmimu 18 metų, bausmę atliekant pataisos namuose. 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

A. A. Š. nuteistas už tai, kad tyčia itin žiauriai nužudė šeimos narį ir kitą žmogų, t.y. 2013 m. kovo 15 d. vakare, apie 23 val., sugyventinės A. R. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), begirtaujant su sugyventine A. R. ir M. D. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tarpusavio konflikto su sugyventine A. R. ir M. D. metu, buto virtuvėje tyčia sudavė mažiausiai 15 smūgių kirviu ir 16 smūgių kitais bukais daiktais nukentėjusiajai A. R. į galvos sritį, kitas kūno vietas ir padarė poodines kraujosruvas smakre, dešiniame pažandyje, dešiniame antakyje, nosyje – kaktoje, kairės akies vokuose – antakyje – skruoste – žande – lūpų kampuose – pažandyje, pasmakrėje, odos nubrozdijimus smakre, dešiniame žande – pažandyje, lūpų kairiame kampe, kaktoje, kairiame antakyje, kakle, krūtinėje, nugaroje, muštinę žaizdą kaktoje, kirstines žaizdas pakaušyje, smakre, kairiame pažandyje – kakle su kairės bendrinės miego arterijos, stuburo kaklinės dalies 6, 2 slankstelių lūžimais, kraujo išsiliejimais virš ir po kietuoju bei minkštaisiais nugaros smegenų dangalais, kraujosruvas veido, galvos minkštuosiuose audiniuose, kairės akies obuolyje, pakauškaulio lūžimą, kraujo išsiliejimus po kietuoju galvos smegenų dangalu apie abu pusrutulius, po padangte, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinio pusrutulio smilkininėje, kaktinėje, momeninėje, pakaušinėje skiltyse su smegenų sumušimu, kraujo išsiliejimu į skilvelius, kraujosruvas krūtinės raumenyse, dešinėje dangoje, ties kremzline – kauline dalimi kairės pusės 2, vidurinėje raktikaulio linijoje – 2-3-4-5-6-7-8, priekinėje pažastinėje linijoje – 3-4-5, užpakalinėje pažastinėje linijoje – 2-3, 12, dešinėje vidurinėje raktikaulio linijoje – 2-3-4, užpakalinėje pažastinėje linijoje – 10 šonkaulių, krūtinkaulio, paliežuvinio kaulo, dešinės ylinės ataugos lūžimus, mažiausia 24 smūgius rankomis, kojomis, medine lystele į įvairias kūno vietas ir padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kairiame peties sąnaryje, žąstuose, alkūnių sąnariuose, kairiame dilbyje, plaštakoje, dešiniame riešo sąnaryje, klubuose, juosmenyje, kryžmenyje, dešiniame sėdmenyje, šlaunyse, kelių sąnariuose, dešinėje blauzdoje, kulkšnelyje, kairėje pėdoje, odos nubrozdijimus dešinėje plaštakoje, pirštuose, kairės alkūnės sąnaryje, dešinėje blauzdoje ir A. R. mirė nuo galvos, kaklo, krūtinės sumušimų ir daugybinių kirstinių žaizdų, lydimų poodinių kraujosruvų smakre, dešiniame pažandyje, dešiniame antakyje, nosyje – kaktoje, kairės akies vokuose – antakyje – skruoste – žande – lūpų kampe – pažandyje, pasmakrėje, odos nubrozdijimų smakre, dešiniame žande – pažandyje, lūpų kairiame kampe, kaktoje, kairiame antakyje, kakle, krūtinėje, nugaroje, muštinių žaizdų kaktoje, kirstinių žaizdų pakaušyje, smakre, kairiame pažandyje – kakle su kairės bendrinės miego arterijos, stuburo kaklinės dalies 6, 2 slankstelių lūžimais, kraujo išsiliejimais virš ir po kietuoju bei minkštaisiais nugaros smegenų dangalais, kraujosruvų veido, galvos minkštuose audiniuose, kairės akies obuolyje, pakauškaulio lūžimo, kraujo išsiliejimų po kietuoju galvos smegenų dangalu apie abu pusrutulius, po padangte, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinio pusrutulio smilkininėje, kaktinėje, momeninėje, pakaušinėje skiltyse su smegenų sumušimu, kraujo išsiliejimu į skilvelius, kraujosruvų krūtinės raumenyse, dešinėje dangoje, ties kremzline – kauline dalimi kairės pusės 2, vidurinėje raktikaulio linijoje – 2-3-4-5-6-7-8, priekinėje pažastinėje linijoje – 3-4-5, užpakalinėje pažastinėje linijoje – 2-3, 12, dešinėje vidurinėje raktikaulio linijoje – 2-3-4, užpakalinėje pažastinėje linijoje – 10 šonkaulių, krūtinkaulio, paliežuvinio kaulo, dešinės ylinės ataugos lūžimų, besikomplikavusių išoriniu ir vidiniu (į krūtinplėvės ertmes kairėje pusėje 150 ml kraujo), galvos smegenų ir plaučių pabrinkimu  bei, tęsdamas nusikalstamą veiką, A. R. buto virtuvėje, koridoriuje ir lauke prie įėjimo į (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė 21 smūgį kirviu nukentėjusiajai M. D. į įvairias kūno vietas ir padarė 19 kirstinių žaizdų kakle, smakre, lūpose, nosyje, akių vokuose, kairiame skruoste, žande, antakyje, kaktoje, kairiame smilkinyje, ausyje, viršugalvyje su atvirais skeveldriniais apatinio žandikaulio, kairio viršutinio žandikaulio, skruostikaulio, nosies kaulų, kaktikaulio, kairio smilkinkaulio, momenkaulio lūžimais, galvos smegenų kietojo dangalo plyšimais, kraujo išsiliejimais virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalais, į skilvelius, galvos smegenų kairio pusrutulio kaktinės, smilkininės skilčių suardymais, kraujosruvomis, 2 paviršines kirstines žaizdas kairėje blauzdoje, mažiausia 12 smūgių rankomis, spyrių kojomis pasėkoje padarė poodines kraujosruvas dešiniame skruoste, ausies spenelyje, krūtinėje, kairėje šlaunyje, blauzdoje, dešinėje šlaunyje, kelio sąnaryje, blauzdoje, dešinės rankos 2-3 pirštuose, kairės alkūnės sąnaryje su odos nubrozdijimu, rankos 4-5 pirštuose, odos nubrozdijimus kairiame žąste, dilbyje, riešo sąnaryje, galvos sritis ir M. D. mirė nuo daugybinių kirstinių žaizdų kakle, smakre, lūpose, nosyje, akių vokuose, kairiame skruoste, žande, antakyje, kaktoje, kairiame smilkinyje, ausyje, viršugalvyje su atvirais skeveldriniais apatinio žandikaulio, kairio viršutinio žandikaulio, skruostikaulio, nosies kaulų, kaktikaulio, kairio smilkinkaulio, momenkaulio lūžimais, galvos smegenų kietojo dangalo plyšimais, kraujo išsiliejimais virš ir po kietuoju bei minkštaisiais galvos smegenų dangalais, į skilvelius, galvos smegenų kairio pusrutulio kaktinės, smilkininės skilčių suardymais, kraujosruvomis. Tokiu būdu A. A. Š. per gana trumpą laiką suduodamas nukentėjusiosioms daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas ir tokiais veiksmais sukeldamas A. R. ir M. D. dideles fizines kančias, tyčia itin žiauriai nužudė sugyventinę A. R. ir M. D. .

Apeliaciniu skundu nuteistojo A. A. Š. gynėja prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nuosprendį panaikinti ir A. A. Š. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3, 5, 9 punktus išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Nuteistojo A. A. Š. gynėja nurodo, kad apygardos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas bylą išnagrinėjo vienpusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai, įrodymus įvertino pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatas, todėl padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių ir suformuotos teismų praktikos, viso teisminio proceso metu buvo akivaizdžiai šališkas, nevertino kilusių abejonių nuteistojo naudai. A. A. Š. dėl sugyventinės A. R. ir M. D. nužudymo nuteistas nesant byloje jokių jo kaltę neginčijamai patvirtinančių įrodymų. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, tiesiog nenorėjo prisiimti atsakomybės ir pripažinti, kad dviejų žmonių nužudymo aplinkybės nėra atskleistos ir kaltas asmuo nenustatytas. Akivaizdu, kad praėjus tiek laiko po nusikaltimo padarymo, nustatyti tikruosius kaltininkus, padariusius šį žiaurų nusikaltimą, yra neįmanoma, todėl buvo nuteistas A. A. Š. . Priešingu atveju kiltų didžiulis visuomenės nepasitenkinimas dėl teisėsaugos institucijų aplaidos darbo, nekompetencijos. Tuo tarpu A. A. Š. kaltė šiuo atveju pasireiškė tik tuo, kad jo gyvenamoji vieta tapo nusikaltimo padarymo vieta ir kad prieš nužudymus jis girtavo su aukomis tapusiomis A. R. ir M. D. . Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pareigūnai netyrėjo jokių kitų versijų, nesiėmė priemonių nustatyti, ar nusikaltime dalyvavo daugiau asmenų, tiesiog pasirinko patį paprasčiausią ir parankiausią variantą – apkaltinti dviguba žmogžudyste A. A. Š. , kurį  rado nusikaltimo vietoje.

Apeliantė teigia, kad teismas A. A. Š. pripažino kaltu tik tariamo jo paties prisipažinimo pagrindu, kuris buvo išgautas iš šio pirminės apklausos metu, iš karto po įvykio, t.y. 2013-03-16, nedalyvaujant advokatui, kuomet A. A. Š. dar buvo neblaivus.  Tačiau net ir šios apklausos metu A. A. Š. nurodė objektyvios tiesos neatitinkančias,  abstrakčias aplinkybes bei pats save apkalbėjo. Jis parodė, kad jam vienam geriant vyną, nes sugyventinė buvo atsigulusi, į jų butą atėjo nepažįstama moteris, ar jie toliau visi kartu gėrė alkoholinius gėrimus, neprisimena, nes buvo girtas. Kada ir kokiu metu sudavė kirvuku sugyventinei ir atėjusiai moteriai, taip pat neprisimena. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, su kuo A. A. Š. girtavo įvykio dieną, ir kad jokios nepažįstamos moters nebuvo. Sekančios apklausos metu A. A. Š. jau nurodė kitas aplinkybes, t.y. kad neatsimena, ar pas juos kas buvo atėję, taip pat neatsimena, kada pas juos atėjo kaimynė M. D. , negali pasakyti, ar ji iš viso buvo atėjusi, nes lankydavosi labai retai ir tik su sugyventiniu R. L. , dėl ko galėjo kilti konfliktas, nežino, apie jį nieko negali pasakyti, konflikto metu niekada nėra paėmęs į rankas kirvio, prisimena tik vieną momentą, kad virtuvėje prie dujinės viryklės guli negyva M. D. , kurią jis, paėmęs už kojų, išvilko į lauką ir paliko, o vilkdamas matė, kad koridoriuje ant žemės guli sugyventinė A. R. . Tačiau tai, kad nuteistasis negalėjo išvilkti negyvos M. D. į lauką, patvirtina liudytojos D. J. parodymai, kad ji girdėjo po langu M. D. tyliai šaukiant jos vardą. Be to, specialisto išvadoje Nr. S 308/13(01) nurodyta, kad nuoplovose nuo lauko durų iš koridoriaus į lauką išorinio ir vidinio paviršių rastas M. D. kraujas, o tai, pasak gynėjos, rodo, kad M. D. iš kambario į lauką išėjo pati, taigi, liko nenustatyta konkreti jos nužudymo vieta. Tuo tarpu visų vėlesnių apklausų metu A. A. Š. savo kaltę kategoriškai neigė, parodymų patikrinimo vietoje metu tik parodė vietą kambaryje ir fotelį, kur jis sėdėjo 2013-03-15, kai girtavo su A. R. ir M. D. , ir kur sėdėjo prie stalo A. R. , vietą virtuvėje, kur rado gulinčią M. D. , kaip jis ją vilko už kojų į lauką, kur ją paliko, vietą virtuvėje, kur būdavo padėti du mažesni kirvukai ir kur gulėdavo didelis kirvis.  Gynėja pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu, o kaltinamasis teismui nagrinėjant bylą turi visišką pasyvumo teisę, jie gali nepateikti jokių parodymų, neatsakyti į jokius su tiriamąją byla susijusius klausimus. Panaši situacija yra renkant įrodymus. Kadangi teisingumo poreikis ir būtinybė sumažinti iki minimumo pavojų, kad kaltinamasis bus nuteistas remiantis jo paties parodymais, yra svarbesni už principą, pagal kurį teismas turi teisę gauti visus įrodymus, baudžiamosiose bylose ribojamas daiktinių įrodymų, kurie egzistuoja nepriklausomai nuo įtariamojo valios. Teisingas ir sąžiningas turi būti visas procesas: nuo jo pradžios, kuri apima ir duomenų, reikšmingų nusikalstamai veikai tirti, rinkimą bei tikrinimą, iki galutinio teismo nuosprendžio priėmimo. Sąžiningo proceso reikalavimų turi būti laikomasi atliekant bet kokį proceso veiksmą.

Nuteistojo gynėja nurodo, kad apygardos teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė liudytojos D. J. parodymais, pripažindamas juos patikimais ir išsamiais, tačiau ši liudytoja paties įvykio nematė, negalėjo nurodyti nusikaltimo aplinkybių, taigi, nei paneigti, nei patvirtinti A. A. Š. kaltės. Be to, visi jos parodymai buvo orientuoti į tai, kad nuneigti bet kokius įtarimus, galinčius kilti dėl M. D. sugyventinio R. L. prisidėjimo prie šio nusikaltimo padarymo. A. A. Š. teigimu, M. D. galėjo nužudyti A. R. , o pastarąją, keršydamas už sugyventinės nužudymą – R. L. . Tai, kad A. R. buvo labai pavydi ir ūmaus bei agresyvaus būdo, patvirtino visi teisme apklausti aplinkiniai gyventojai. Be to, pati A. R. buvo teista bei atliko realią laisvės atėmimo bausmę už sunkaus kūno sužalojimo padarymą. Taigi, visiškai tikėtina, kad A. R. galėjo nužudyti M. D. pavyduliaudama jai savo sugyventinio. Byloje niekas, išskyrus D. J. nepatvirtina, kad R. L. , palikęs M. D. toliau girtauti, vienas parėjo į savo butą ir, palikęs atviras duris, atsigulė. Be to, ta pati D. J. teisme tvirtino, kad M. D. viena, be R. L. , niekuomet neidavo pas A. A. Š. ir A. R. , jie visada visur buvo tik kartu, taigi, lieka neaišku, kodėl būtent įvykio dieną turėję būti kitaip. D. J. kategoriškai tvirtino, jog ji būtų girdėjusi, jei R. L. būtų išėjęs iš savo buto, tačiau tuo pačiu nurodė girdėjusi, kad atvyko policijos pareigūnai, kad kažkas nuėjo į R. L. butą, o kad po to iš to buto kas nors išeitų, negirdėjo. Tačiau policijai apie triukšmą pranešė pati D. J. , todėl nesuprantama kodėl, kaip kad ji pati teigia, atvykę policijos pareigūnai pirmiausia nuėjo pas R. L. , o ne pas ją. Nagrinėjant bylą teisme, apklausus visus įvykio vietoje buvusius policijos pareigūnus, nenustatyta, kad kuris iš jų būtų buvęs pas R. L. , todėl nė vienas liudytojas nepatvirtino D. J. parodymų apie tai, kad R. L. buvo toks girtas, kad nesiorientavo aplinkoje. Niekas nepatikrino šios liudytojos teiginių apie tai ir neapžiūrėjo R. L. buto, jo drabužių, sveikatos būklės ir panašiai. Nebuvo apžiūrėta ir namo laiptinė, vedanti į antrą aukštą, kuriame yra R. L. butas, mat pareigūnų tvirtinimu, įėjimas į šią laiptinę yra iš kitos namo pusės, todėl nebuvo pagrindo apžiūrėti koridoriaus ir namo laiptinės. Liudytoja D. J. du kartus buvo apklausta teisme ir susidarė įspūdis, kad ji akivaizdžiai dangsto R. L. , stengiasi savo parodymais jam padėti. Beje, D. J. ir buvo tas asmuo, kuris į įvykio vietą atvykusius policijos pareigūnus įtikino, kad R. L. yra visiškai girtas, todėl nėra reikalo pas jį eiti. Be to, vienas iš pareigūnų nurodė, kad D. J. tai ateidavo į įvykio vietą, tai vėl nueidavo į savo butą, taigi, neaišku, kokiu tikslu minėta liudytoja vaikštinėjo į savo butą bei atgal į įvykio vietą. Visiškai nesuvokiama dėl kokių priežasčių nebuvo apklaustas D. J. sugyventinis V. K. , kuris įvykio dieną buvo savo namuose kartu su D. J. , taigi, savo parodymais galėjo padėti nustatyti byloje tiesą, bet jo parodymai visiškai nedomino policijos pareigūnų, kai tuo tarpu jo sugyventinė tapo svarbiausia liudytoja šioje byloje. Liudytoja J. O. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad pas A. R. beveik niekas neužeidavo, išskyrus kaimynus R. L. ir M. D. , kurie ten neužsibūdavo. Iš dukros D. J. sužinojusi, kad nužudytos M. D. ir A. R. , ji nesuprato, dėl ko M. D. liko pas šią, nes visą laiką eidavo su R. L. ir nepasilikdavo viena. Be to, pasak gynėjos, nesuprantama, kodėl D. J. , pati užrakinusi savo motiną J. O. pakabinama spyna iš lauko pusės ir turėdama spynos raktą, neatsirakino motinos buto, o ėjo aplink jos langus, klausinėdama, ar ši gyva, juolab, kad ji pati ją užrakino gyvą ir sveiką.

Apeliantė pažymi, kad įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog M. D. lavonas buvo rastas lauke, prie įėjimo į namą Nr. 47, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, su kirstinėmis-plėštinėmis žaizdomis galvoje, kakle, A. R. lavonas buvo rastas koridoriuje prie įėjimo durų į jos butą, o A. R. buto virtuvėje, ant grindų rasta daug kraujo, ant krosnies ir šiaurės rytiniame kampe rasti du kirviai ir medinė lystelė su raudonomis dėmėmis, panašiomis į kraują. Iš karto po įvykio buvo paimti A. A. Š. drabužiai: šlepetės, megztinis, kelnės, tačiau ant jų nerasta jokio kraujo, kas negali nekelti nuostabos, įvertinus tai, kad įvykio metu buvo rasta labai daug kraujo. Neįmanoma užkapoti du žmones kirviu ir visiškai neišsitepti krauju drabužių, avalynės (šiuo konkrečiu atveju šlepečių), o tuo pačiu rankų, veido ir pan. Apklaustas policijos pareigūnas S. R. , vienas iš pirmųjų kontaktavęs su nuteistuoju, patvirtino, kad nepastebėjo ant A. A. Š. jokio kraujo, tokias pačias aplinkybes nurodė ir visi kiti apklausti policijos pareigūnai. Kraujo nebuvo rasta ir lovoje, kurioje po įvykio A. A. Š. buvo atsigulęs. Tuo tarpu duomenų, kad pastarasis būtų slėpęs pėdsakus, persirengęs, nusiprausęs (ten net nėra tokių sąlygų) ar pan., byloje nėra. Be to, pasak apeliantės, teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad A. A. Š. , nors ir neturi sveikatos problemų, tačiau yra pagyvenusio amžiaus, įvykio metu buvo stipriai apgirtęs, todėl suduoti tiek smūgių dviems žmonėms, kiek buvo nustatyta ekspertų, fiziškai nebūtų pajėgus. Akivaizdu, kad šį nusikaltimą padarė asmuo, fiziškai stipresnis, nei A. A. Š. . Be to, nebuvo nustatytas nusikaltimo motyvas, kodėl pastarajam reikėjo nužudyti sugyventinę ir M. D. . Visų liudytojų teigimu A. A. Š. su A. R. nuolat konfliktuodavo, triukšmaudavo, ir nuolat mušamas būdavo jis, o ne A. R. , taigi, kyla klausimas, kodėl A. A. Š. turėjo užkapoti sugyventinę, jeigu, pasak liudytojų, tai buvo eilinis barnis, jiems buvo įprasta konfliktuoti ir nė vienas tarpusavio konfliktas nesibaigdavo vieno iš jų sužalojimu. Juo labiau nesuvokiama, dėl kokių motyvų ar priežasčių A. A. Š. būtų reikėję nužudyti ir M. D. . Versija, kad sugėrovams galėjo pritrūkti alkoholio atmestina, nes įvykio vietoje buvo rasta neišgerto alkoholio. Be to, tyrimo metu net nebuvo bandoma nustatyti, kuri iš nukentėjusiųjų buvo nužudyta pirma, kodėl nė viena iš jų nesipriešino, nešaukė pagalbos ir t.t. Dėl to, kas išdėstyta, apeliantė daro išvadą, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą, nepakankamai įsigilino į byloje surinktus įrodymus, padarė neteisingas išvadas dėl A. A. Š. kaltės, byloje surinktus įrodymus vertino netinkamai ir neobjektyviai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis A. A. Š. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo A. A. Š. gynėjos apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo A. A. Š. gynėjos advokatės Rasos Malinauskienės apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistajam A. A. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudėties, A. A. Š. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3, 5 ir 6 punktuose, pagrįstos išsamiai, visapusiškai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo A. A. Š. gynėjos apeliaciniame skunde.

Bylos duomenimis, nuteistasis A. A. Š. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino ir parodė, kad įvykio dieną su savo sugyventine A. R. nekonfliktavo. Tą dieną kartu su ja, taip pat R. L. bei šio sugyventine M. D. ir dar vienu asmeniu vartojo alkoholį. Kaip viskas įvyko, nežino, bet jis A. R. ir M. D. nenužudė. Išgėręs nuėjo miegoti, kiti tuo metu dar girtavo. Jis nusirengė, atsigulė į lovą ir užmigo. Pažadino jį jau atvykę policijos pareigūnai ir tuomet jis pamatė, kas atsitiko, vedant į automobilį matė kūnus. Neprisimena, kad pats būtų tempęs M. D. lavoną. R. L. įvykio vakarą negalėjo pirmas išeiti, jis niekuomet, jei dar būdavo likę alkoholio, pats neišeidavo, visuomet A. R. jį išvarydavo. Taip pat pastaroji nuolat pešdavosi ir konfliktuodavo su M. D. . A. R. visuomet puldavo M. D. , jei ši pas juos ateidavo, vydavo ją lauk. A. R. buvo labai pavydi, išgėrusi keldavo konfliktus, anksčiau yra sužalojusi moterį, už tai atliko laisvės atėmimo bausmę. Dėl šių aplinkybių mano, kad M. D. galėjo nužudyti A. R. , o pastarąją, keršydamas už sugyventinės nužudymą, galėjo nužudyti R. L. (t. 3, b.l. 122-123, 180-181, t. 4, b.l. 10-11). Iš esmės analogiškos pozicijos nuteistasis laikėsi ir apklaustas apeliacinės instancijos teisme, tačiau toks A. A. Š. aiškinimas prieštarauja jo paties parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo pradžioje, taip pat ir apklausiant jį teismo posėdyje dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo, kuomet šis, nors ir teigė, kad dėl girtumo įvykio aplinkybių neprisimena, tačiau pripažino, kad kilus konfliktui galėjo buto virtuvėje buvusiu kirvuku suduoti savo sugyventinei A. R. ir kartu girtavusiai kaimynei M. D. , taip pat parodė, kad prieš įvykį girtavo tik trise, jokių kitų asmenų nebuvo, bei kad paėmęs už kojų negyvą M. D. išvilko iš buto virtuvės į lauką ir ten paliko, tuo metu A. R. jau gulėjo negyva ant žemės koridoriuje (t. 2, b.l. 10, 15-16, 20-26, 30-33). Be to, pirmiau aptarta A. A. Š. iškelta įvykio versija, kuri akcentuojama ir jo gynėjos apeliaciniame skunde, yra paneigta byloje surinktų, teisiamojo posėdžio metu ištirtų bei apygardos teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visetu.

Iš liudytojos J. O. parodymų matyti, kad ji gyvena bute, esančiame priešais A. R. butą, kuriame pastaroji gyveno su A. A. Š. . Įvykio dieną pas ją buvo atėjęs R. L. , M. D. ir V. U. , su jais gėrė alų. Apie 19 val. jie visi išėjo, o ji pati paprašė dukros D. J. , kad užrakintų jos butą, ir nuėjo miegoti, nieko negirdėjo, nežino, kaip viskas įvyko. Prabudo tik naktį, kai dukra pabeldė į langą ir pasakė, kad įvyko žmogžudystė, per langą matė policijos pareigūnus, tačiau pati išeiti negalėjo, nes buvo užrakinta, o pareigūnai neįleido jos dukros atrakinti. Dukra jos buto duris atrakino tik ryte, išėjusi matė pilną koridorių kraujo (t. 3, b.l. 97-98). Liudytojas V. U. parodė, kad įvykio dieną buvo užėjęs pas J. O. , dar ten buvo R. L. ir M. D. . Kartu su jais išgėrė alaus ir apie 17 val. išėjo, kas vyko toliau, nežino. Apie nužudymus sužinojo kitos dienos rytą iš D. J. . Pastaroji pasakojo, kad buvo išgertuvės, triukšmas, dėl to ji kvietė policiją, tačiau pareigūnai neatvyko, po to G. J. rado kūnus (t. 3, b.l. 93-94). Liudytojas R. L. parodė, kad įvykio dieną kartu su savo sugyventine M. D. girtavo pas J. O. , o po to – šios kaimynystėje esančiame A. R. bute kartu su pastarąja ir A. A. Š. . Kadangi buvo pakankamai išgėręs, apie 21 val. išėjo į namus, o M. D. liko su A. A. Š. ir A. R. . Išgertuvių metu jokių konfliktų nebuvo, jam išeinant visi buvo gyvi, A. A. Š. nemiegojo. Paprastai namo eidavo kartu su M. D. , kodėl ji pasiliko šį kartą, nežino. Namuose jis atsigulė ir užmigo. Apie 1.30 val. jį pažadino kaimynė D. J. ir pasakė, kad M. D. nužudyta (t. 3, b.l. 119-120). Liudytoja D. J. parodė, kad įvykio dieną, apie 18.30 val., užėjo pas savo motiną J. O. , ten buvo R. L. , M. D. ir V. U. . Visi gėrė, tačiau jau ruošėsi išeiti. Kai apie 19 val. grįžo į motinos butą, ši buvo viena, o kiti jau buvo kaimynystėje – A. R. bute. Išeidama ji užrakino motinos butą iš lauko, nes pastaroji buvo išgėrusi. Po to iš A. R. buto išėjęs V. U. paprašė jos pareguliuoti televizorių, todėl ji užėjo pas A. R. , tuo metu A. R. bute buvo pastaroji, A. A. Š. ir V. U. , M. D. buvo išėjusi į parduotuvę, R. L. taip pat buvo kažkur išėjęs, jokių konfliktų tuo metu nebuvo. Ji bandė pareguliuoti televizorių, bet nepavyko, po ko išėjo į savo butą, esantį to paties namo antrajame aukšte, bet įėjimas yra iš kitos namo pusės. Išeidama dar įspėjo A. R. , kad netriukšmautų, nes ji iškvies policiją. Apie 21 val. ėjo parūkyti ir užėjo pas šalia gyvenantį R. L. , norėjo ir jį pasikviesti, bet šis buvo girtas ir su drabužiais gulėjo lovoje. Ji dar paklausė R. L. , kur M. D. , į ką jis atsakė, kad pas jos mamą, bet ji mamą buvo užrakinusi, todėl M. D. pas ją negalėjo būti, suprato, kad pastaroji liko pas A. R. . Apie 23 val. A. R. ir A. A. Š. bute kilo didelis triukšmas. Balsų nesigirdėjo, bet tikriausiai ten mušėsi, pagal garsus atrodė, kad kas nors kažką kapotų. Trenksmas buvo labai stiprus, net jos palėpės durys drebėjo. Ji augina mažą vaiką, triukšmas trukdė miegoti, todėl paskambino į policiją ir pranešė apie triukšmą, tačiau jai pasakė, kad pareigūnai atvažiuos tik paryčiui arba atsiųs pasieniečius. Per tą laiką, kai ji apie 21 val. buvo užėjusi pas R. L. iki kilo triukšmas A. R. bute, name niekas nevaikščiojo, R. L. iš savo buto išėjęs taip pat nebuvo, nes ji būtų tai girdėjusi. Kai ji baigė pokalbį su policija, triukšmas aptilo ir ji nuėjo miegoti, snausdama girdėjo, kad kažkas negarsiai šaukia „Deima, Deima“, jai pasirodė, kad tai M. D. balsas, tačiau į lauką eiti pabijojo. Po to pabudo išgirdusi, kad kažkas lipa laiptais į antrą aukštą, tuomet pasižiūrėjo per langą ir pamatė policijos automobilį. Išėjusi į lauką pamatė gulinčią M. D. , bet arčiau jos neprileido pareigūnai, todėl pas mamą užėjusi nebuvo, tik per langą paklausė, ar ši gyva. Jau vėliau, grįžusi iš lauko užėjo pas R. L. ir jam pasakė, kad nužudyta M. D. . Pastarasis, išgirdęs šią žinią, negalėjo patikėti, buvo pritrenktas. Tuo metu jis buvo su tais pačiais drabužiais, kaip ir iš vakaro, jokio kraujo ant jo drabužių nebuvo (t. 3, b.l. 94-97, 181-183). Liudytojas G. J. parodė, kad 2013 metais, naktį iš kovo 15 d. į 16 d., apie 00.00 val. kartu su broliu R. J. ėjo namo. Priėjęs prie savo namo, šalia durų į tą namo dalį, kur yra A. R. butas, pamatė gulinčią kaimynę, R. L. sugyventinę M. D. . Priėjęs arčiau norėjo ją pakelti, kad nesušaltų, tuomet suprato, kad ši negyva, matėsi kraujas. Užėjęs į namo vidų pamatė dar vieną gulinčią moterį. Įėjus į A. R. butą virtuvėje pamatė A. A. Š. . Pastarasis sėdėjo prie stalo ir kažką burbėjo. Jokių kitų asmenų nebuvo. Toje patalpoje vaizdas buvo kraupus, visur daug kraujo. Tuomet jis išėjo į lauką ir paskambino į policiją. Pareigūnas juo nepatikėjo, nes buvo išgėręs, tuomet jis nuėjo pas netoliese gyvenantį M. B. , kuris dirbo policijoje, ir viską jam papasakojo. M. B. kartu su juo ir broliu nuėjo prie namo, patikrino, ar tikrai taip yra, ir iškvietė policiją. Trise laukė atvykstančių pareigūnų, žiūrėjo, kad A. A. Š. niekur neišeitų. Tuo metu niekas toje vietoje nevaikščiojo. Atvykę pareigūnai juos apklausė ir jie išsiskirstė (t. 3, b.l. 121-122). Iš esmės analogiškas aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir liudytojas R. J. . Jis parodė, kad 2013 m. kovo 15 d. buvo atvykęs į svečius pas savo brolį G. J. , gyvenantį (duomenys neskelbtini), išgerti. Nakties metu nutarė užeiti pas brolio kaimynę Juliją, gyvenančią pirmame aukšte, pasiskolinti pinigų. Atėjęs prie durų išgirdo, kaip brolis pasakė, kad guli lavonas. Jis pašvietė su prožektoriumi, nes vos neužlipo ant gulinčios moters, kuri buvo negyva. Pažino, kad tai brolio kaimynė, tik nežinojo jos vardo ir pavardės.  Moters veidas ir galva buvo kruvini. Brolis iš karto paskambino į policiją, jis pats į vidų net nėjo, laukė lauke, kol atvyko policija. Matė, kad bute, kur degė šviesos, pirmyn atgal vaikštinėjo vyriškis, kurio jis nepažįsta. Vyriškis pradarė duris ir paprašė degtukų, tada jis pamatė priebutyje gulintį dar vieną pusiau nuogos moters lavoną. Šios moters jis nepažinojo (t. 1, b.l. 146). Šis liudytojas teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo apklaustas, nes buvo išvykęs į užsienį, todėl jo parodymai teisiamajame posėdyje buvo perskaityti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis (t. 3, b.l. 122). Liudytojas M. B. parodė, kad 2013 m. naktį iš kovo 15 d. į 16 d., apie 00.30 val. į jo buto langus pasibeldė gretimame name gyvenantis G. J. ir pasakė, kad prie jo namo durų guli moters lavonas. Tuomet jis apsirengė, paėmė prožektorių ir nuėjo pažiūrėti. Priėjęs prie (duomenys neskelbtini) namo pamatė gulinčią negyvą M. D. . Ją sunkiai atpažino, galvoje buvo žaizda, po galva daug kraujo. Po to G. J. pasakė, kad namo verandoje guli dar viena moteris. Pravėręs namo duris pamatė dar vieną gulinčią moterį, atpažino kaimynę, kuri maždaug prieš pusmetį buvo atsikrausčiusi į socialinį būstą. Verandoje yra įėjimai į du butus, viename iš jų degė šviesa, pro langus matė A. A. Š. , kuris blaškėsi, vaikščiojo pirmyn atgal. Tuomet jis iš karto paskambino policijos komisariato budėtojui ir pasakė apie įvykį. Budėtojas jam paaiškino, kad į įvykio vietą jau yra išvažiavęs patrulis, ir jiems dar nebaigus pokalbio tarnybiniu automobiliu atvyko jo kolega S. R. . Kartu su pastaruoju užėjo į butą, kur buvo A. A. Š. . Jokių kitų asmenų ten nebuvo (t. 3, b.l. 90-93). Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato pateiktas išrašas iš Policijos registruojamų įvykių registro patvirtina, kad 2013-03-15 22.56 val. D. J. pranešė apie iš A. R. buto sklindantį triukšmą, o 00.32 val. G. J. pranešė apie K. N. , prie (duomenys neskelbtini) namo rasto moters lavoną, gauta informacija patikrinta 2013-03-16 00.50 val., rastos dvi galimai nužudytos moterys (t. 3, b.l. 163-171). Iš įvykio vietos apžiūros protokolo bei specialisto išvados prie jo, taip pat teisme liudytojais apklaustų šį procesinį veiksmą atlikusių policijos pareigūnų V. B. , I. P. parodymų bei specialistės A. M. paaiškinimų, duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), ties šiuo gyvenamuoju namu, prie betoninės aikštelės šalia įėjimo durų buvo rastas M. D. lavonas su kirstinėmis žaizdomis, o ant išbetonuotos aikštelės, esančios prie pat įėjimo į namą durų, bei ant šių durų išorinės pusės (0,30 m aukštyje) ir vidinės pusės (1,08 m ir 0,60 m aukštyje) – raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo. Įėjus į namą, šio namo koridoriuje (priebutyje) rastas A. R. lavonas su kirstinėmis žaizdomis, o A. R. buto virtuvėje, po atidarytomis į šią patalpą kambario durimis, taip pat ant šių durų paviršiaus bei ant virtuvėje esančios krosnies metalinių durelių –  dėmės, panašios į kraują, nuo dėmės, esančios po atidarytomis kambario durimis – 1,84 m ilgio galimai kraujuota vilkimo žymė, einanti link išėjimo iš buto durų. Virtuvėje prie sienos taip pat rasta baltais dažais nudažyta lystelė, kurios vienas galas nulaužtas, ant nulaužto galo – raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, šalia lystelės, už lentos, rastas kirvukas, ant kurio ašmenų, penties ir koto matosi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, ir galimai plaukų fragmentai, virtuvėje ant krosnies rastas kirvis, kurio ašmenys ir pentis su raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują. Apžiūrint buto ir koridoriaus (priebučio) grindis, avalynės pėdsakų nerasta. Lauke prie namo pareigūnai taip pat jokių pėdsakų, vedančių iš įvykio vietos nerado (t. 1, b.l. 4-28, t. 3, b.l. 176-181, t. 4, b.l. 5-10). Specialisto išvada Nr. S 308/13(01) patvirtina, kad ištyrus iš įvykio vietos paimtus daiktus, t.y. kirvuką, kirvį ir medinę lystelę, ant jų buvo aptiktas žmogaus kraujas. Atlikus ant kirvuko penties aptikto žmogaus kraujo DNR tyrimą, gautas M. D. DNR profilis su 99,9999999999 % tikimybe, o ant kirvio ir medinės lystelės – A. R. DNR profilis su 99,9999999999 % tikimybe. Ištyrus nuoplovas nuo (duomenys neskelbtini) namo įėjimo durų išorinio ir vidinio paviršių buvo aptiktas žmogaus kraujas, atlikus DNR tyrimą gautas M. D. profilis su 99,9999999999 % tikimybe, ištyrus nuoplovas nuo A. R. buto kambario durų ir krosnies durelių buvo aptiktas žmogaus kraujas, atlikus DNR tyrimą gautas A. R. DNR profilis su 99,9999999999 % tikimybe (t. 1, b.l. 84-85). Be to, netrukus po įvykio, t.y. 2013-03-16 nuo 5.35 val. iki 5.50 val., buvo paimtos nuoplovos nuo  abiejų A. A. Š. plaštakų (pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolas, t. 1, b.l. 68), kuriose buvo rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, nuoplovose nuo A. A. Š. dešinės rankos gautas mišrus DNR profilis, iš kurių dominuojantis sutampa su A. A. Š. DNR profiliu su 99,9999999999 % tikimybe ir su M. D. DNR profiliu su 99,9999999999 % tikimybe, o nuoplovose nuo A. A. Š. kairės rankos gautas mišrus daugiau nei dviejų asmenų DNR profilis, kuris identifikavimui netinka (Specialisto išvada Nr. S 308/13(01), t. 1, b.l. 84-85). Specialisto išvada Nr. M38/13(01) patvirtina, kad A. R. mirtis įvyko prieš dvi-tris paras iki tyrimo pradžios (2013 m. kovo 18 d. 7.30 val.), galimai ir užduotyje nurodomu ar jam artimu laiku (2013-03-16 apie 24 val.), nuo galvos, kaklo, krūtinės sumušimų ir daugybinių kirstinių žaizdų, lydimų poodinių kraujosruvų smakre, dešiniame pažandyje, dešiniame antakyje, nosyje – kaktoje, kairės akies vokuose – antakyje – skruoste – žande – lūpų kampe – pažandyje, pasmakrėje, odos nubrozdijimų smakre, dešiniame žande – pažandyje, lūpų kairiame kampe, kaktoje, kairiame antakyje, kakle, krūtinėje, nugaroje, muštinės žaizdos kaktoje, kirstinių žaizdų pakaušyje, smakre, kairiame pažandyje – kakle su kairės bendrinės miego arterijos, stuburo kaklinės dalies 6, 2 slankstelių lūžimais, kraujo išsiliejimais virš ir po kietuoju bei minkštaisiais nugaros smegenų dangalais, kraujosruvų veido, galvos minkštuosiuose, kairės akies obuolyje, pakauškaulio lūžimo, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu apie abu pusrutulius, po padangte, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinio pusrutulio smilkininėje, kaktinėje, momeninėje, pakaušinėje skiltyse su smegenų sumušimu, kraujo išsiliejimu į skilvelius, kraujosruvų krūtinės raumenyse, dešinėje dangoje, ties kremzline – kauline dalimi kairės pusės 2, vidurinėje raktikaulio linijoje – 2-3-4-5-6-7-8, priekinėje pažastinėje linijoje – 3-4-5, užpakalinėje pažastinėje linijoje – 2-3, 12, dešinėje vidurinėje raktikaulio linijoje – 2-3-4, užpakalinėje pažastinėje linijoje – 10 šonkaulių, krūtinkaulio, paliežuvinio kaulo, dešinės ylinės ataugos lūžimų, besikomplikavusių išoriniu ir vidiniu (krūtinplėvės ertmės kairėje pusėje 150 ml kraujo), galvos smegenų ir plaučių pabrinkimu. Kirstinės žaizdos padarytos kietu aštriu daiktu, galimai ir kirvio ašmenimis 15 smūgių pasekoje, veikiant tiek iš priekio, tiek iš užpakalio, tiek ir iš šono nukentėjusiajai esant įvairiose padėtyse kiti išvardinti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai rankomis, kojomis, aplinkos daiktais, pvz., kirvio penties dalis ir pan., mažiausiai 16 smūgių ar trauminių poveikių pasekoje. Taip pat nukentėjusiosios A. R. kūne buvo rasti ir kiti sužalojimai, atitinkantys nežymų sveikatos sutrikdymą ir neturėję įtakos mirčiai, t.y. poodinės kraujosruvos kairiame peties sąnaryje, žąstuose, alkūnių sąnariuose, kairiame dilbyje, plaštakoje, dešiniame riešo sąnaryje, klubuose, juosmenyje, kryžmenyje, dešiniame sėdmenyje, šlaunyse, kelių sąnariuose, dešinėje blauzdoje, kulkšnelyje, kairėje pėdoje, odos nubrozdijimai dešinėje plaštakoje, pirštuose, kairės alkūnės sąnaryje, dešinėje blauzdoje, kurie padaryti kietais bukais daiktais, galimai rankomis, jų pirštais, kojomis, kokiais tai aplinkos daiktais, pagrindu ir pan., o dvi „U“ formos poodinės kraujosruvos kairės šlaunies priekiniame paviršiuje – kietu buku pailgu daiktu, neatmetama ir tyrimui pateikta lystele, mažiausiai apie 24 smūgių ar trauminių poveikių pasekoje, galimai panašiu laiku kaip ir pirmiau aptarti mirtį sukėlę sužalojimai (t. 1, b.l. 43-57). Specialisto išvada Nr. M39-13(10) patvirtina, kad M. D. mirtis įvyko  prieš dvi-tris paras iki tyrimo pradžios (2013 m. kovo 18 d. 11.30 val.), galimai ir užduotyje nurodomu ar jam artimu laiku (2013-03-16 apie 24 val.) nuo daugybinių kirstinių žaizdų kakle, smakre, lūpose, nosyje, akių vokuose, kairiame skruoste, žande, antakyje, kaktoje, kairiame smilkinyje, ausyje, viršugalvyje su atvirais skeveldriniais apatinio žandikaulio, kairio viršutinio žandikaulio, skruostikaulio, nosies kaulų, kaktikaulio, kairio smilkinkaulio, momenkaulio lūžimais, galvos smegenų kietojo dangalo plyšimais, kraujo išsiliejimais virš ir po kietuoju bei minkštaisiais galvos smegenų dangalais, į skilvelius, galvos smegenų kairio pusrutulio kaktinės, smilkininės skilčių suardymais, kraujosruvomis, kurie padaryti kietu aštriu daiktu, pvz., kirvio ašmenimis, 19 smūgių pasekoje. Taip pat nukentėjusiosios M. D. kūne rasti kiti sužalojimai, atitinkantys nežymų sveikatos sutrikdymą ir neturėję įtakos mirčiai, t. y. poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste, ausies spenelyje, krūtinėje, kairėje šlaunyje, blauzdoje, dešinėje šlaunyje, kelio sąnaryje, blauzdoje, dešinės rankos 2-3 pirštuose, kairės alkūnės sąnaryje su odos nubrozdijimu, rankos 4-5 pirštuose, odos nubrozdijimai kairiame žaste, dilbyje, riešo sąnaryje; padaryti tikėtina tuo pat ar artimu metu, kaip ir sužalojimai, sukėlę mirtį, kietais bukais daiktais, galimai rankomis, kojomis, aplinkos daiktais, pagrindu ar pan., mažiausiai 12 smūgių ar trauminių poveikių pasekoje, taip pat dvi paviršinės kirstinės žaizdos kairėje blauzdoje, padarytos dviem smūgiais kietu aštriu daiktu, galimai ir kirvio ašmenimis, greitai iki mirties, mirimo metu (t. 1, b.l. 61-67).

Taigi, aptarti vienas kitą papildantys faktiniai duomenys patvirtina, kad 2013 m. kovo 15 d. J. O. bute vyko išgertuvės, kuriose dalyvavo šio buto šeimininkė, R. L. , jo sugyventinė M. D. ir V. U. . Vėliau, maždaug nuo 19 val. R. L. , M. D. ir V. U. išgertuves tęsė J. O. kaimynystėje esančiame A. R. bute kartu su pastarąja ir jos sugyventiniu nuteistuoju A. A. Š. . Apie 21 val. A. R. bute liko girtauti tik pastaroji, M. D. ir A. A. Š. , apie 23 val. šiame bute kilo didelis triukšmas, girdėjosi trenksmai, kapojimo garsai, apie ką liudytoja D. J. telefonu informavo policiją, o apie 00.30 val. liudytojai G. J. ir R. J. lauke, ties įėjimo į namą, kuriame buvo A. R. butas, durimis aptiko M. D. lavoną su daugybinėmis kirstinėmis žaizdomis galvos, kaklo srityje, taip pat kairėje blauzdoje bei sumušimais įvairiose kūno vietose, o šio namo koridoriuje – A. R. lavoną su daugybinėmis kirstinėmis žaizdomis galvos, kaklo srityje bei sumušimais įvairiose kūno vietose, ir po savo butą vaikštinėjantį A. A. Š. , apie ką informavo policijos pareigūnus, taip pat netoliese gyvenantį policijos pareigūną M. B. , kuris nedelsiant nuėjęs į įvykio vietą taip pat pamatė po savo butą besiblaškantį nuteistąjį A. A. Š. , o tai iš esmės paneigia nuteistojo A. A. Š. aiškinimą, kad dar iki M. D. ir A. R. nužudymo jis, palikęs pastarąsias girtauti su M. D. sugyventiniu R. L. , nuėjo miegoti ir kaip viskas įvyko nežino, nes buvo prižadintas tik jau po įvykio atvykusių policijos pareigūnų. Iš pirmiau aptartų faktinių bylos duomenų taip pat matyti, kad mirtini sužalojimai nukentėjusiosioms A. R. ir M. D. buvo padaryti iš esmės tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, t.y. A. R. buto virtuvėje, kur po įvykio atvykę policijos pareigūnai rado kraujo dėmių ant virtuvės grindų bei A. R. kraujo ant į virtuvę vedančių kambario durų ir virtuvėje esančios krosnies durelių, taip pat namo, kuriame buvo A. R. butas, koridoriuje, kur ant įėjimo į namą durų vidinės ir išorinės pusės rasta M. D. kraujo, bei lauke prie įėjimo į namą, kur rasta kraujo bei pačios M. D. lavonas, abi nukentėjusiosios buvo nužudytos iš esmės tokiu pačiu būdu – suduodant daugybinius smūgius kirviu, kitais bukais daiktais, rankomis ir kojomis, nusikaltimo padarymo įrankiai – medinė lystelė ir kirvis, sutepti A. R. krauju, bei kirvis, suteptas M. D. krauju, rasti A. R. bute, kuriame jokių kitų asmenų, išskyrus A. A. Š. nebuvo, taip pat nebuvo aptikta jokių pėdsakų, vedančių iš įvykio vietos, taigi, patvirtinančių kokio nors kito asmens dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, tuo tarpu ant A. A. Š. dešinės rankos buvo aptikti jo paties bei nukentėjusiosios M. D. kraujo pėdsakai, ant kairės rankos – daugiau ne dviejų asmenų kraujo pėdsakai, kurie netinka identifikavimui, o tai kaip tik ir patvirtina apygardos teismo išvadą, kad A. R. ir M. D. buvo nužudytos vieno asmens ir tai padarė ne kas kitas, o nuteistasis A. A. Š. , ir tuo pačiu paneigia pastarojo aiškinimą, kad jis įvykio metu jokių nusikalstamų veiksmų nukentėjusiųjų atžvilgiu neatliko, bei gynėjos apeliacinio skundo argumentą, kad A. A. Š. su byloje nagrinėjamu įvykiu sieja tik tai, kad jo gyvenamoji vieta tapo nusikaltimo padarymo vieta ir kad prieš nužudymus jis girtavo su aukomis tapusiomis A. R. ir M. D. .

Nuteistojo A. A. Š. gynėja apeliaciniame skunde pažymi, kad ant A. A. Š. drabužių ir šlepečių, kurie buvo paimti iš karto po įvykio, o taip pat lovoje, kurioje šis miegojo, nebuvo rasta jokių kraujo pėdsakų. Apeliantė teisi, teigdama, kad neįmanoma užkapoti du žmones kirviu ir visiškai neišsitepti krauju darbužių, avalynės, o tuo pačiu rankų, veido ir pan. Būtent dėl to svarbi yra jau pirmiau paminėta byloje nustatyta aplinkybė, kad ant A. A. Š. dešinės rankos buvo aptikti jo paties bei nukentėjusiosios M. D. kraujo pėdsakai, o ant kairės rankos – daugiau ne dviejų asmenų kraujo pėdsakai, kas patvirtina tiek nuteistojo kontaktą su nukentėjusiomis įvykio metu, tiek ir tai, kad pastarasis įvykio metu taip pat patyrė sužalojimus, kas, įvertinus byloje nustatytą nukentėjusiųjų sužalojimo mechanizmą, yra visiškai logiška. Be to, kaip jau minėta, policijos pareigūnai, apžiūrėję įvykio vietą, neaptiko jokių pėdsakų, vedančių iš įvykio vietos, nors kaip matyti iš liudytojo V. B. parodymų, taip pat fotolentelės prie įvykio vietos apžiūros protokolo, šalia namo, kuriame įvykio įvykis, dar buvo ir nemažai sniego, ant kurio nepastebėti krauju išteptos avalynės pėdsakų vargu ar įmanoma. Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje nepavyko nustatyti, kokiais konkrečiai drabužiais A. A. Š. vilkėjo nusikalstamos veikos padarymo metu. Nors kaip matyti iš 2013-03-16 reikalaujamų daiktų pateikimo ir 2013-06-19 šių daiktų apžiūros protokolų, nuteistasis A. A. Š. ikiteisminio tyrimo pareigūnams kaip drabužius ir avalynę, kuriuos dėvėjo įvykio metu, pateikė rudos spalvos megztinį, pilkos spalvos langeliais kelnes bei melsvos spalvos gumines šlepetes, kuriuos apžiūrėję pareigūnai kraujo pėdsakų neaptiko (t. 1, b.l. 70, 71-76), tačiau teisiamojo posėdžio metu, apžiūrėjęs fotolentelę prie minėtų drabužių apžiūros protokolo, kurioje užfiksuoti minėtas rudos spalvos megztinis ir pilkos spalvos langeliais kelnės, nuteistasis A. A. Š. nurodė, kad išgertuvių metu jis vilkėjo kitus drabužius, tai buvo megztukas, striukė ir džinsinės kelnės (t. 3, b.l. 180-181), ir tik vėliau ėmė teigti, kad išgertuvių metu vilkėjo būtent tuos drabužius, kurie buvo paimti ir apžiūrėti ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b.l. 10-11). Be to, kaip jau minėta, nukentėjusioji A. R. buvo sužalota savo buto virtuvėje, tačiau pastarosios kūnas buvo išvilktas į namo koridorių, ką patvirtina kraujuota vilkimo žymė, vedanti link išėjimo iš buto durų, o M. D. krauju suteptas kirvis rastas prie virtuvės sienos už lentos, kas rodo tam tikras A. A. Š. pastangas atsikratyti įkalčiais, paslėpti nusikaltimo įrankius. Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat jau minėtą aplinkybę, kad ištyrus nuoplovas nuo A. A. Š. rankų, buvo aptikti jo paties bei nukentėjusiųjų kraujo pėdsakai, tuo tarpu į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams jokių akivaizdžių kraujo pėdsakų ant pastarojo drabužių, avalynės ir kūno nebuvo, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. A. Š. po nusikaltimo padarymo galėjo persirengti, ką iš esmės teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pats nuteistasis, nurodydamas, kad jis po išgertuvių nusirengė, o kai atsikėlė, apsirengė kitais drabužiais, ir išsivalyti (tam pastarasis turėjo pakankamai laiko, nes liudytojai G. J. ir R. J. , M. B. į įvykio vietą atėjo praėjus daugiau kaip valandai laiko po įvykio, o policijos pareigūnai – dar vėliau), o policijos pareigūnai A. A. Š. įvykio metu dėvėtų drabužių bei avalynės galėjo nerasti, nes, kaip matyti iš liudytojo V. B. parodymų bei  specialistės A. M. paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu, taip pat įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotų duomenų, A. R. bute buvo didžiulė netvarka, visur mėtėsi rūbai, kurie nebuvo išsamiau ištirti, tik apžiūrėti vizualiai, be to, namo koridoriuje, kuriame buvo įėjimas į A. R. bei A. A. Š. ir liudytojos J. O. butus, buvo patalpa, panaši į sandėliuką, tačiau ji policijos pareigūnų apskritai nebuvo apžiūrėta. Jau minėta, kad į įvykio vietą atėję liudytojai matė nuteistąjį A. A. Š. vaikštanti po butą, taip pat sėdintį prie stalo, bet ne miegantį, kaip kad pastarasis teigė teisiamojo posėdžio metu, taigi, ta aplinkybė, kad jokio kraujo nebuvo rasta ant kurios nors iš bute buvusios lovos, nėra reikšminga nustatant įvykio aplinkybes.

Gynėja apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad kraujo pėdsakai ant įėjimo namo durų, kaip ir liudytojos D. J. parodymai, jog ji naktį girdėjusi lauke M. D. kviečiant ją vardu, rodo, jog M. D. iš namo išėjo pati ir galėjo būti nužudyta kitoje vietoje. Byloje nustatyta, kad M. D. kraujo buvo ant įėjimo į namą durų vidinės ir išorinės pusės, be to, jis buvo aptiktas 0,30 m, 0,60 m ir 1,08 m aukštyje, kas kaip tik ir patvirtina, kad pastaroji buvo žalojama tiek namo koridoriuje, tiek lauke, kur ir buvo aptiktas jos lavonas su akivaizdžiomis smurto žymėmis. 

Nuteistojo A. A. Š. gynėja, ginčydama apygardos teismo nustatytas įvykio aplinkybes, teigia, kad nuteistojo A. A. Š. pirminiai parodymai buvo gauti neteisėtu būdu, nes pastarasis pirmosios apklausos metu buvo neblaivus, be to, apklaustas nedalyvaujant gynėjui, o liudytojos D. J. parodymai yra nepatikimi, tačiau teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad šie apeliaciniame skunde nurodyti duomenys nėra vieninteliai ar lemiami sprendžiant A. A. Š. kaltės nužudžius A. R. ir M. D. klausimą. Kaip jau minėta, pastarojo nusikalstamus veiksmus patvirtina visa eilė byloje surinktų, teisiamojo posėdžio metu ištirtų ir apygardos teismo nuosprendyje, taip pat šioje teisėjų kolegijos nutartyje pirmiau aptartų vienas kitą papildančių kitų faktinių duomenų, kuriuos teismas vertino tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą. Be to, nėra pagrindo konstatuoti, kad pirminiai A. A. Š. parodymai, užfiksuoti 2013-06-16 įtariamojo apklausos protokole, buvo gauti neteisėtu būdu. Kaip matyti iš paties A. A. Š. , taip pat byloje apklaustų liudytojų parodymų, nuteistasis iki įvykio girtavo, 2013-03-16 04.07 val. patikrinus jį alkotesteriu buvo nustatytos 1,97 promilės alkoholio (t. 2, b.l. 4). Kita vertus, A. A. Š. įtariamuoju buvo apklaustas 2013-03-16 d. nuo 13.35 val. iki 14.00 val., taigi, praėjus daugiau kaip devynioms valandoms nuo blaivumo testo atlikimo. Be to, priešingai nei teigia apeliantė, šioje apklausoje dalyvavo A. A. Š. gynėja, tačiau nei pats A. A. Š. , nei jo gynėja jokių pastabų dėl įtariamojo būklės nepareiškė (t. 2, b.l. 8, 10). Pažymėtina ir tai, kad netrukus po šios apklausos, t.y. 2013-03-19 nuo 14.30 val. iki 15.35 val., vyko teismo posėdis dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo A. A. Š. , ir kaip matyti iš šio teismo posėdžio protokolo, jokių abejonių dėl A. A. Š. būklės nekilo ir šį klausimą nagrinėjusiam teismui (t. 2, b.l. 30-33).

Nors nuteistojo A. A. Š. gynėja apeliaciniame skunde teigia, kad liudytojos D. J. parodymai apie tai, jog R. L. dar gerokai prieš tai, kai A. A. Š. bute kilo didžiulis triukšmas ir buvo girdėti kapojimo garsai, taigi, iki nukentėjusiųjų A. R. ir M. D. nužudymo, grįžo į savo namus ir ten girtas atsigulė miegoti bei niekur nebuvo išėjęs, yra nepatikimi, tačiau tokį teiginį iš esmės grindžia tik savo subjektyvia nuomone, neva, apklausiant šią liudytoją teisiamojo posėdžio metu susidarė įspūdis, kad pastaroji dangsto R. L. , ir nenurodo jokių duomenų, patvirtinančių, kad liudytoją D. J. su kaimynystėje gyvenančiu R. L. sietų giminystės ar kokie nors ypatingi draugystės ryšiai, dėl kurių pastaroji būtų suinteresuota duoti melagingus, šį liudytoją teisinančius parodymus, ir tuo pačiu nepagrįstai apkaltinti A. A. Š. labai sunkaus nusikaltimo padarymu. Byloje tokių duomenų taip pat nėra. Be to, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ši liudytoja tiek ikiteisminio tyrimo metu, iš karto po įvykio ir vėliau, tiek bylą nagrinėjant teisme, būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė nuoseklius parodymus, kurie atitiko kitus faktinius bylos duomenis, įskaitant liudytojo R. L. parodymus, kad išgėręs pakankamai alkoholio jis apie 21 val. išėjo iš A. R. buto ir nuėjo į savo namus, kur užmigo ir miegojo, kol jo nepažadino D. J. , pranešusi apie M. D. nužudymą, liudytojais apklaustų policijos pareigūnų V. B. bei I. P. parodymus, kad R. L. iš karto po įvykio vietoje nebuvo apklaustas, nes buvo girtas ir miegojo, o taip pat ir paties nuteistojo A. A. Š. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuomet pastarasis patvirtino, jog prieš įvykį girtavo tik trise, t.y. su nukentėjusiomis A. R. ir M. D. , ir jokių pašalinių asmenų A. R. bute nebuvo (t. 2, b.l. 30-33). Apeliantė taip pat nurodo, kad liudytoja D. J. į įvykio vietą atvykusius pareigūnus įtikino, kad R. L. girtas miega, todėl nėra jokio reikalo pas jį eiti, tačiau toks gynėjos teiginys prieštarauja liudytojos I. P. parodymams, kad vienas iš pareigūnų buvo nuėjęs pas R. L. , tačiau pastarasis, kaip ir keli kiti tame name gyvenę asmenys, negalėjo atsikelti. Nors teisiamojo posėdžio metu liudytojais apklausti įvykio vietoje buvę pareigūnai negalėjo prisiminti, kuris konkrečiai iš jų ėjo pas A. R. kaimynystėje gyvenančius asmenis, o taip pat ir pas R. L. , tačiau vien ši aplinkybė, įvertinus ir tai, kad apklausa vyko praėjus beveik pusantrų metų nuo įvykio, nepaneigia, jog tai buvo padaryta, juolab, kad ir liudytoja D. J. patvirtino, jog tuo metu, kai į įvykio vietą jau buvo atvykę policijos pareigūnai, dar būdama namuose ji girdėjo kažką lipant laiptais į viršų ir einant į R. L. butą. Gynėja apeliaciniame skunde išsako abejones dėl to, kodėl pareigūnai ėjo būtent pas R. L. , o ne pas policijai apie triukšmą pranešusią D. J. , tačiau, kaip matyti iš jau minėtos liudytojos I. P. parodymų, policijos pareigūnas, ieškodamas įvykio liudininkų, ėjo į visus šio namo butus, be to, iš bylos duomenų matyti, kad dar iki policijos pareigūnams atvykstant į įvykio vietą buvo aišku, kad viena iš žuvusiųjų yra M. D. , gyvenanti kartu su R. L. , taigi, logiška, kad policijos pareigūnas pirmiausiai galėjo eiti į žuvusios namus. Apeliantė taip pat nurodo, kad vienas iš pareigūnų teisme parodė, jog D. J. tai ateidavo į įvykio vietą, tai vėl nueidavo į savo butą, taigi, lieka neaišku, kokiu tikslu pastaroji vaikštinėjo į savo butą. Tačiau tokių policijos pareigūnų parodymų, kaip kad nurodo gynėja, teisiamojo posėdžio protokole nėra užfiksuota. Kita vertus, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, liudytoja D. J. įvykio metu augino mažametį vaiką, o jos sugyventinis V. K. tuo metu miegojo, taigi, nieko nuostabaus, jei pastaroji ir būtų kartas nuo karto ėjusi į savo namus pažiūrėti, ar viskas tvarkoje, ypač įvertinus nustatytas aplinkybes, kad prie namo ir name, kuriame ji gyveno, buvo rasti dviejų moterų lavonai. Tas pats pasakytina ir apie gynėjos apeliacinio skundo argumentą, kad D. J. , pati iš vakaro užrakinusi savo motiną J. O. pakabinama spyna iš lauko pusės ir turėdamas spynos raktą, neatsirakino motinos buto, o ėjo prie jos lango ir klausė, ar ši gyva, juolab, kad kaip matyti iš bylos duomenų, įėjimas į D. J. motinos J. O. butą buvo tame pačiame koridoriuje, kaip ir A. R. , taigi, akivaizdu, kad pareigūnams atliekant įvykio vietos apžiūrą, minėta liudytoja patekti į motinos butą tiesiog neturėjo galimybės. Gynėja apeliaciniame skunde taip pat kelia klausimą, kodėl šioje byloje nebuvo apklaustas liudytojos D. J. sugyventinis V. K. , tačiau, kaip matyti iš minėtos liudytojos parodymų, pastarasis įvykio naktį miegojo, taigi, jokių bylai reikšmingų aplinkybių negalėjo nurodyti. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad apeliantė nuteistąjį A. A. Š. gynė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taigi, turėjo galimybę reikšti prašymus dėl, jos nuomone, svarbių byloje liudytojų apklausos, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme prašymo apklausti liudytoju D. J. sugyventinį V. K. , nepareiškė.

Atmetamas kaip nepagrįstas gynėjos apeliacinio skundo argumentas, kad A. A. Š. fiziškai negalėjo įvykdyti inkriminuojamo nusikaltimo. Byloje nėra jokių duomenų, kad A. A. Š. , nors ir būdamas 65 metų amžiaus bei apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau sveikas vyras, nebūtų fiziškai pajėgus suduoti smūgius kirviu, kitais daiktais, taip pat rankomis ir kojomis, juolab, kad nužudytos buvo dvi moterys, taigi, fiziškai silpnesnės už jį, o be to, dar ir apsvaigusios nuo alkoholio (A. R. lavono kraujyje rasta 1,88, o šlapime – 2,97 promilės etilo alkoholio (t. 1, b.l. 43-57), M. D. lavono kraujyje rasta 2,36, o šlapime – 3,88 promilės etilo alkoholio (t. 1, b.l. 61-67), be to, nuteistasis prieš nukentėjusiąsias smurtavo ne tik suduodamas smūgius rankomis ir kojomis, bet nusikaltimo padarymui panaudojo ir kirvius, taigi, aktyviai pasipriešinti šiam nukentėjusiosios iš esmės neturėjo jokios galimybės. Be to, pažymėtina, kad apeliantė, teigdama, jog A. A. Š. fiziškai negalėjo suduoti tiek daug smūgių dviems žmonėms, iš esmės prieštarauja kitam skundo teiginiui, kad nukentėjusiąją M. D. , kuriai, kaip nustatyta, buvo suduoti daugybiniai smūgiai kirviu, taip pat rankomis ir kojomis, galėjo nužudyti A. A. Š. sugyventinė A. R. , kuri buvo labai pavydi, ūmaus ir agresyvaus būdo, be to, teista už sunkaus kūno sužalojimo padarymą. Iš tiesų, byloje liudytojais apklausti A. R. kaimynai J. O. , D. J. , R. L. , V. U. apibūdino pastarąją kaip konfliktišką, agresyvaus būdo, labai pavydžią, kas rodo, jog nukentėjusioji išgertuvių metu galėjo sukelti konfliktą, tapusį byloje nagrinėjamo nusikaltimo priežastimi. Kita vertus, kaip jau minėta, ne tik nuteistasis A. A. Š. , bet ir nukentėjusioji A. R. įvykio metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio, be to, buvo 69 metų amžiaus, taigi, penkeriais metais vyresnė už nuteistąjį, sirgo širdies išemine liga, o tai, kaip ir pirmiau aptarti byloje surinkti faktiniai duomenys, iš esmės paneigia nuteistojo A. A. Š. bei jo gynėjos nurodomos įvykių eigos galimybę. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje surinkti faktiniai duomenys patvirtina ne tik nukentėjusiosios A. R. , bet ir paties A. A. Š. polinkį smurtauti – pastarasis 2008 m. kovo 4 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už tyčinį sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą, be to, ir pats ikiteisminio tyrimo metu patvirtino konfliktų su sugyventine metu šios atžvilgiu naudojęs fizinį smurtą (t. 2, b.l. 15-16), o tai atitinka liudytojų R. L. bei V. U. parodymus apie ne kartą matytus sužalojimus A. R. veide.

Taigi, įvertinusi pirmiau aptartų bylos objektyvių aplinkybių bei įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, įvertino byloje surinktus įrodymus, ir, remdamasis jais, padarė pagrįstą išvadą, kad A. A. Š. tarpusavio konflikto su sugyventine A. R. ir M. D. metu tyčia sudavė ne mažiau 15 smūgių kirviu ir 16 smūgių kitais bukais daiktais nukentėjusiajai A. R. į galvos, kaklo sritis, kitas kūno vietas, taip pat mažiausia 24 smūgius rankomis, kojomis, medine lystele į įvairias kūno vietas, bei, tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia sudavė 21 smūgį kirviu nukentėjusiajai M. D. į galvos, kaklo sritis, koją, taip pat ne mažiau 12 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiosioms specialisto išvadomis konstatuotus sužalojimus, nuo kurių šios įvykio vietoje mirė. Nuteistojo A. A. Š. gynėjos apeliaciniame skunde nurodyta  aplinkybė, kad nuolatiniai iki šio įvykio vykę A. R. ir A. A. Š. tarpusavio konfliktai baigdavosi be rimtesnių sužalojimų, šių teismo išvadų, esant pirmiau aptartų faktinių bylos duomenų visetui, niekaip nepaneigia.

Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes nuteistojo A. A. Š. nusikalstamus veiksmus teismas teisingai kvalifikavo kaip tyčinį itin žiaurų šeimos nario ir kito žmogaus nužudymą pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3, 5 ir 6 punktus. Faktiniais bylos duomenimis, įskaitant paties A. A. Š. parodymus, nustatyta, kad pastarasis apie vienerius metus gyveno su nukentėjusiąja A. R. , kartu su šia vedė bendrą ūkį, taigi, faktiškai buvo vienos šeimos nariai. Kaip jau minėta, įvykio metu A. R. buvo padaryti daugybiniai sužalojimai, įskaitant 15 kirstinių žaizdų pakaušyje, smakre, kairiame pažandyje – kakle su kairės bendrinės miego arterijos, stuburo kaklinės dalies 6, 2 slankstelių lūžimais, kraujo išsiliejimais virš ir po kietuoju ir minkštaisiais nugaros, smegenų dangalais, kurie padaryti suduodant ne mažiau kaip 15 smūgių kirviu bei 16 smūgių kitais bukais daiktais į galvą, kaklą ir kitas kūno vietas bei 24 smūgius rankomis, kojomis, medine lystele į įvairias kūno vietas. M. D. įvykio metu buvo padaryti daugybiniai sužalojimai, įskaitant 19 kirstinių žaizdų  kakle, smakre, lūpose, nosyje, akių vokuose, kairiame skruoste, žande, antakyje, kaktoje, kairiame smilkinyje, ausyje, viršugalvyje su atvirais skeveldriniais apatinio žandikaulio, skruostikaulio, nosies kaulų, kaktikaulio, kairio smilkinkaulio, momenkaulio lūžimais, galvos smegenų kietojo dangalo plyšimais, kraujo išsiliejimais virš ir po kietuoju bei minkštaisiais galvos smegenų dangalais, į skilvelius, galvos smegenų kairio pusrutulio kaktinės, smilkininės skilčių suardymais, kraujosruvomis, smūgių daugybines kirstines žaizdas galvos srityje, kurie padaryti suduodant ne mažiau kaip 19 smūgių kirviu į galvos, kaklo sritis bei 2 smūgius į kairę blauzdą, taip pat ne mažiau kaip 12 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Taigi, akivaizdu, jog nukentėjusiosios šio įvykio metu patyrė didelį fizinį skausmą ir kančias, juolab, kad kaip matyti iš specialisto išvados Nr. M 38/13(10), A. R. mirtis įvyko tik praėjus kuriam tai laiko tarpui – keliolikai-keliasdešimt minučių po sužalojimų, sukėlusių mirtį, padarymo, be to, kai kurie iš sužalojimų nukentėjusiajai A. R. (odos nubrozdijimai dešinėje plaštakoje, pirštuose, poodinės kraujosruvos kairėje plaštakoje, dešiniame riešo sąnaryje) ir M. D. (poodinės kraujosruvos rankų pirštų nugariniuose paviršiuose, odos nubruzdijimai kairiame riešo sąnaryje, dilbyje) galėjo gautis šioms dengiantis nuo smūgių, poveikių, ginantis. Nekyla abejonių ir dėl to, kad nuteistasis A. A. Š. , kuris, kaip matyti iš byloje esančio asmens blaivumo testo bei specialisto išvados Nr. 90TPK-100/2013, įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje (t. 2, b.l. 4, 128-129), suduodamas už save silpnesnėms moterims daugybę smūgių, taip pat ir kirviu į galvos, kaklo sritis, suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą ir norėjo taip veikti.

Nuteistojo A. A. Š. gynėja apeliaciniame skunde teigia, jog apygardos teismas, nagrinėdamas šią bylą viso proceso metu buvo šališkas, tačiau kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, toks apeliantės teiginys iš esmės yra susijęs tik su byloje surinktų įrodymų vertinimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog apygardos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino ne taip, kaip pageidavo kaltinamasis ar jo gynėja, negali būti vertinama kaip patvirtinanti teismo šališkumą. Kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą išvadai, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas objektyviąja ar subjektyviąja prasme, apeliantė nenurodė, teisėjų kolegija tokių aplinkybių taip pat nenustatė. Pažymėtina ir tai, kad apygardos teismas  nuosprendyje atkreipė dėmesį į tai, jog ikiteisminis tyrimas šioje byloje ne visais atvejais buvo atliktas kokybiškai ir pilnai, tačiau, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, pagrįstai konstatavo, kad nustatyti ikiteisminio tyrimo trūkumai, kaip ir gynybos šiuo pagrindu iškeltos abejonės A. A. Š. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą niekaip nepaneigia, nes byloje atliktų procesinių veiksmų metu surinkti duomenys buvo pakankami išvadoms dėl A. A. Š. kaltės tyčia itin žiauriai nužudžius A. R. ir M. D. padaryti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam A. A. Š. taip pat yra teisėta ir pagrįsta. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. A. Š. , šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta, ko iš esmės apeliaciniame skunde neginčija ir nuteistojo gynėja. A. A. Š. padarė nusikaltimą žmogaus gyvybei, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3, 5 ir 6 punkte, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir numato tik laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Apygardos teismas, skirdamas A. A. Š. bausmę, atsižvelgė į tai, kad pastarasis tiesiogine tyčia itin žiauriai, suduodamas daugybinius smūgius, nužudė dvi moteris, viena iš kurių buvo jo sugyventinė, nusikaltimo padarymui panaudojo įrankį – kirvį, nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kas sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat teismas įvertino A. A. Š. asmenybę – baustas administracine tvarka, praeityje teistas už tyčinį sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą, šį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už minėto nusikaltimo padarymą, be to, praėjus vos kelioms savaitėms nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos termino pabaigos, kas šį nuteistąjį neigiamai charakterizuoja, rodo jo padidintą pavojingumą visuomenei, polinkį daryti smurtines nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus aukščiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam A. A. Š. paskirta aštuoniolikos metų laisvės atėmimo bausmė, nėra aiškiai per griežta. Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus.

Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistojo A. A. Š. gynėjos advokatės Rasos Malinauskienės apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                        Svajūnas Knizleris

Teisėjai                                                                      Valdimaras Bavėjanas

Regina Gaudutienė