Nuorašas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-10-876/2014

Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00618-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija: 39.2; 48.1. (N)

(S)

ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I MA S

2014 m. vasario 14 d.

Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. B., jo atstovui advokatui Mindaugui Skruibiui, išnagrinėjo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) administracine tvarka per 1 metus nebausto, kurio gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

nustatė:

R. B. buvo traukiamas administracinėnė atsakomybėn už tai, kad 2013 m. spalio 15 d. apie 17 val. medžioklės metu Tūbiškių kaimo ribose, kelyje Gerdžiūnai – Plokščiai, Šakių rajonas, R. B. įžeidžiamai kibo prie A. M. spyrė jam į koją, vadino necenzūriniais žodžiais ir šiais veiksmai padarė administracinės teisės pažeidimą, už kurį administracinė atsakomybė numatyta ATPK 174 str.

Teismo posėdžio metu R. B. nurodė, kad 2013 m. spalio 15 d. jam paskambino Š. ir pakvietė į medžioklę. Buvo G. ir M.. Jis atvažiavo, priėjo prie jų ir pasisveikino. Tada jį užkabino M., kuris įžeidžiančiais žodžiais, pasakė, kad gal šaunam į orą ir skirstomės, kaip per ančių medžioklę. Tada M. jį užsipuolė. Buvo išlipę iš mašinos ir pradėjo aiškinti, kad jį sutvarkys, atims ginklus, pradėjo vadinti piemeniu, snargliumi. Jis tikrai nespyrė. Paskui atvažiavo Š. ir daugiau jokio konflikto nebuvo. Jie apsitarė dėl medžioklės, kur kas stos,  užtruko apie valandą ir paskui išvažiavo namo. Jis parašė pareiškimą policijai, nes M. jį jau ne pirmą kartą užkabina. Įvykis įvyko prieš medžioklę, o vadovas jam dabar uždraudė medžioti. M. ir G. ant jo pyksta, už tai, kad jis neva šovė į orą ir taip norėjo sugadinti  ančių medžioklę. Jis toje medžioklėje nedalyvavo. Tuo metu jis buvo netoli jo tėvui priklausančioje nuosavybėje ir matė, kad jie susirinko į medžioklę. Jis tada nešovė, šūvį girdėjo, bet nematė, kas tai padarė. Jis pats parašė pareiškimą dėl to įvykio. Jį pasikvietė pareigūnas ir jam pasakė, kad surašytas protokolas dėl chuliganiškų veiksmų.

Liudytojas V. S. teismo posėdžio metu nurodo, kad pažeidimo data 2013-10-15, buvo gautas B. pareiškimas. Buvo atliktas įvykio aplinkybių patikslinimas. Apklausinėjant liudytojus ir iš surinktų įrodymų matėsi administracinio teisės pažeidimo požymiai ir buvo surašytas B. protokolas. Buvo nurodyti liudytojai pareiškime, iš kurių parodymų buvo nustatyta, kad jis pats pažeidė viešąją tvarką, konfliktą pradėjo pats pareiškėjas. Būdamas viešoje vietoje spyrė M. koja, keikė necenzūriniais žodžiais. Pareiškimo dėl B. veiksmų nebuvo gauta. Dėl B. veiksmų vadovavosi liudytojų parodymais. Nemano, kad tai paties  pareiškėjo parodymų davimas prieš patį save. Iš surinktų byloje įrodymų jis surašė B. protokolą. Buvo remtasi liudytojų parodymais, kad B. padarė viešosios tvarkos pažeidimą. Liudytojai G. ir M. matė tą įvykį. Dėl įvykio ančių medžioklėje jie neatlikinėjo tyrimo, nes tai ne jų kompetencija. Dėl B. prašymo  tyrimas buvo baigtas surašant administracinės teisės protokolą, kurio antras egzempliorius buvo įteiktas pasirašytinai B.. Iš visų parodymų neįžvelgė M. veiksmuose pažeidimo.  Liudytojas K. dirba policijos komisariate.

Liudytojas B. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis asmeniškai įvykyje nedalyvavo, tik išgirdo iš kitų medžiotojų per valdybos posėdį. B. nedalyvavo valdybos posėdyje, M. taip pat nedalyvavo. Valdybos nariai yra 7 – S., S., D., Š., jis. Apie įvykį papasakojo tas, kas dalyvavo tame įvykyje. Jie apsvarstė, nes vyrai susirenka su ginklais į medžioklę, tai gana pavojinga, tokie konfliktai. Buvo tai, kad jis yra anksčiau gavęs medžiotojų nusiskundimą dėl ančių medžioklės, kad B. sutrukdė šaudamas ir išbaidė. Visai netinkamas B. elgesys keiktis viešoje vietoje ir kolioti už save vyresnį asmenį. Tai netoleruotina. Jie per valdybos posėdį kalbėjo apie tą įvykį, visi nusiskundimai buvo tik  B. elgesiu, o M. elgesiu niekas nesiskundė. Nusiskundimų jau yra buvę iš anksčiau gauta. Dėl ančių medžioklės, jie nenustatinėjo, ar tai buvo pažeidimas ar ne, ir niekur nesikreipė. Jie tik valdyboje apkalbėjo, ar etiškai elgiasi medžiotojai, ar ne. Jie neturėjo jokio pagrindo kreiptis į policiją.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. G. nurodė, kad spalio 15 d. buvo medžioklė, jie susirinko, jis atvažiavo pirmas į medžioklės vietą. Paskui atvažiavo M. ir jie kalbėjosi, kadangi buvo šalta, tai jis atsisėdo pas jį į mašiną.  Po to atvažiavo B., priėjo ir pasisveikino. Paskui, po kurio laiko M. pasakė, kad gal šaunam į orą porą kartų, tai nereikės varyti. B. pasakė, kad nesuprato, tada M. paaiškino apie tą ančių medžioklę. Tada įsiplieskė ginčas. M. išlipo iš mašinos parūkyti ir matė, kaip R. tuo metu spyrė M., jis juos nuramino. R. įsikarščiavo tada, kai pasakė M. apie ančių medžioklę. R. pasakė, kad gaus M.į snukį, kai pasirodys pamplėje. R.s tai kalbėjo garsiai, o M. ramiai elgėsi. B. spyrė M., ar pataikė, ar ne nematė. Medžioklės lape dar nebuvo tuo metu pasirašę. Jis dar sėdėjo mašinoje, kai spyrė, todėl ir nematė, ar pataikė. Jie abu buvo kairėje pusėje automobilio. Matė B. pakeltą koją.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. M. nurodė, kad 2013 m. spalio 15 d. buvo medžioklė. Jis atvažiavo ir atvažiavo B., kuris priėjęs pasisveikino. Tada jis pasakė, kad gal šaunam į orą ir medžioti nereikės. B. suprato, kad jis tai sako jam. B. įsikarščiavo, puolė jam spirti ir grasino. Jis išlipo ir trumpai paaiškino dėl ančių medžioklės, B. labai susinervino. Pasakė, kad jam išmals snukį, dar buvo ir keiksmažodžių. Jis atsakė, kad pasidės ginklus, jeigu taip bus. B. jokių piktumų nejaučia. Jis dėl to konflikto spalio 15 d. niekur nesiskundė ir neturėjo tokio ketinimo.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. K. nurodė, kad spalio mėn. buvo organizuota medžioklė. Jis atvažiavo paskutinis ir išlipęs iš automobilio girdėjo, kaip medžioklės vadovas Š. B. pasakė: „raminkis, čia ne vieta“. Paskui sėdo važiuoti į automobilius ir M. papasakojo, kad B. jam spyrė. Daugiau aplinkybių nežino.

Teismo posėdžio metu liudytojas E. Š. nurodė, kad spalio 15 d. organizavo medžioklę, sukvietė vyrus ir pasakė, kad renkamsi ant kelio Gerdžiūnai –Plokščiai. Jis atvažiavo apie 18 val. ir prie jo priėjo R., pradėjo klausinėti kas, kur šovė. Tada jis jam pasakė, kad šis šovė, kai buvo ančių medžioklė. Jis nematė, kaip spyrė, tik girdėjo, kaip R. keikėsi ir sakė, kad M. gaus į snukį. Tada pasakė M., kad „pasidėsi šautuvus“. Jis liepė nusiraminti ir nesikolioti. Jis ančių medžioklėje dalyvavo. Susirinko Gerdžiūnuose, važiavo pro B. dirbtuves ir matė, kaip kieme buvo R.. Jie nuvažiavo prie sandėlių, sustojo, susirašė medžioklės lapus ir jiems užeinant apie tą balą išgirdo šūvį. Antys pakilo ir nuskrido, ir medžioklė pasibaigė. Šūvis buvo iš tos pusės, todėl suprato, kas B. sutrukdė medžioklę. Jis yra būrelio valdybos narys, jie svarstė tą įvykį valdyboje. Dauguma būrelio medžiotojų kalbėjo, kad sutrukdė ančių medžioklę.

R. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimo, numatyto ATPK174 straipsnyje, padarymą, t. y. už nedidelį chuliganizmą. ATPK174 straipsnio dispozicijoje nedidelis chuliganizmas apibūdinamas kaip necenzūriniai žodžiai ar gestai viešose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš ATPK174 straipsnyje įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešosiose vietose ir juo turi būti pažeidžiama viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Atitinkamai nedideliu chuliganizmu gali būti laikomos tik veikos, turinčios viešą pobūdį, tuo tarpu įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai negali būti kvalifikuojami pagal ATPK174 straipsnio nuostatas. Kita vertus, iš ATPK174 straipsnyje įtvirtintos teisės normos turinio taip pat matyti, kad joje apibrėžto pažeidimo motyvas ir tikslas nėra pagrindiniai šio pažeidimo sudėties požymiai (jie nėra minimi bei atskirai aprašyti ATPK174 straipsnio dispozicijoje).

R. B. traukiama atsakomybėn už tai, kad 2013 m. spalio 15 d. medžioklės metu įžeidžiamai kibo prie A. M., spyrė jam koja, vadino necenzūriniais žodžiais, ir šiais veiksmai pažeidė viešąją tvarką.R. B. neigė spyręs, kiti posėdžio metu liudytoja nurodė, jog įvyko konfliktas tarp R. B., ir A. M.. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp R. B. ir A. M. susiklostė konfliktinė situacija. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad R. B. atvykus į medžiotojų susirinkimo vietą, A. M. jam papriekaištavo dėl jo galimų veiksmų ankstesnės medžioklės metu, dėl ko R. B. susinervino ir įvyko konfliktas tarp nurodytų asmenų. Teismo posėdžio metu A. M. nurodė, jog jis priekaištų R. B. neturi ir dėl šio asmens veiksmų nesiskundė ir neketino to daryti, tai yra jis nelaiko įvykusio konflikto tokio pavojingumo, jog būtų kilęs pavojus jam, aplinkiniams ir pan.

              Teismo posėdžio metu R. B. nurodė, o tai patvirtina ir bylos medžiaga bei liudytojo V. S. parodymai, jog būtent R. B. kreipėsi į policijos įstaiga, nes, jo nuomone, buvo pažeistos jo teisės ir jas pažeidė A. M.. Kaip nurodė liudytojas V. S. jam atlikus tyrimą, buvo nustatyta, kad asmuo (R. B.), kuris kreipės į policiją su prašymu apginti jo teises, pats padarė administracinės teisės pažeidimą ir asmeniui, kuris kreipėsi, buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Liudytojas V. S. nurodė, jog jam apklausus liudytojus A. M., A. G. buvo nustatyta, kad pažeidimą padarė ne A. M., dėl kurio veiksmų įvertinimo buvo kreiptasi, tačiau R. B.. Tesimas laiko, jog toks aplinkybių vertinimas ir atsakomybėn patraukimas asmens, kuris pats kreipės į policijos įstaigą pranešdamas, apie jo nuomone, padarytą pažeidimą, neatitinka pagrindinių teisės principų. Pirmiausia būtina įvertinti, ar esant tokiais situacija galima aiškinti, jog R. B. padarė administracinio teisės pažeidimą ir jo veiksmuose yra inkriminuoto pažeidimo sudėtis. Kaip jau buvo nurodyta R. B. kreipėsi į teismą teigdamas, jog kitas asmuo, jo nuomone, padarė pažeidimą ir prašė išsiaiškinti nurodyto asmens veiksmų teisėtumą. Taigi pareigūnai tirdami gautą skundą, privalėjo nustatyti pagrįstas jis, ar ne. Pareigūnams nustačius, jog asmens veiksmuose nėra pažeidimo požymių, turėtų procesą užbaigti. Tuo tarpu surašant protokolą tam asmeniui, kuris pateikė skundą, teismo nuomone, buvo netinkamai nustatyta pažeidimo sudėtis. Norint inkriminuoti ATPK 174 str. nurodytą pažeidimą būtina nustatyti, jog asmens atlikti veiksmai pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad R. B. įžeidžiamai kibo prie A. M., spyrė jam koja, vadino necenzūriniais žodžiais. Jeigu ir būtų nustatyta, jog R. B. atliko tuos veiksmus, dar būtina nustatyti, ar šie veiksmai pažeidė viešąją tvarką. Posėdžio metu apklausti liudytojai nurodė, jog tokie veiksmai buvo, tačiau tai vertino kaip dviejų vyrų konfliktą, pats A. M. nurodė, jog jis neturi jokių pretenzijų ir neketina niekur skųstis dėl įvykio. Įvykio aplinkybės parodo, kad abiejų vyrų nusiteikimas vienas kito atžvilgiu nebuvo geranoriškas, todėl akivaizdu, kad abiejų priešiškumas iššaukė konfliktą. Taigi šiuo atveju R. B. ir A. M. pykdami viena ant kitos, galėjo išsakyti vienas kitam įžeidžiančių žodžių. Dėl susiklosčiusios situacijos abu tik norėjo išlieti pyktį ir nuoskaudą. Tuo tarpu įvykio vietoje buvę asmenys, kurie byloje buvo apklausti liudytojais nenurodė, jog buvo sutrikdyta jų rimtis. Nors liudytojai teigė, jog pats B. keikės, kabinėjosi ir pan., tačiau nei vienas iš įvykio vietoje buvusių asmenų nereiškė pretenzijų ir nevertino B. veiksmų, kaip pažeidžiančių viešąją tvarką ir trikdančių jų rimtį. Liudytojas nurodė, kad jie tarpusavyje susistumdė, tačiau neturi dėl to niekam pretenzijų. Tai leidžia manyti, kad įvyko dviejų asmenų privatus tarpusavio konfliktas, kuris neturėjo viešumo pobūdžio, todėl tokie veiksmai negali būti kvalifikuoti pagal ATPK 174 str.

Taip pat teismas atsižvelgdamas į esančią situaciją, konstatuoja, jog ši situacija, kai asmeniui, kuris kreipėsi į policijos įstaigą dėl galimai padaryto pažeidimo nustatymo, tyrimo eigoje pačiam yra surašomas protokolas dėl neva padaryto pažeidimo, vertintina kaip parodymų prieš save davimas. Dėl Europos žmogaus teisių Konvencijos 6 straipsnio EŽTT ne kartą yra pažymėjęs, kad, nors tai jame tiesiogiai nenurodyta, nėra abejonių, kad teisė neduoti prieš save parodymų yra visuotinai pripažįstamas tarptautinis standartas, priskiriamas teisės į teisingą bylos nagrinėjimą reguliavimo sričiai. Saugant asmenį nuo valdžios institucijų prievartos yra sudaromos galimybės išvengti teisingumo klaidų ir apsaugoti Konvencijos 6 straipsnio tikslus (1996 m. vasario 8 d. sprendimas byloje J. M. prieš Jungtinę Karalystę (peticijos Nr. 18731/91). EŽTT taip pat yra konstatavęs, kad teisė tylėti ir teisė neduoti prieš save parodymų nėra absoliučios (2004 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Weh prieš Austriją (peticijos Nr. 38544/98); ne kiekviena tiesioginė prievarta savaime lemia pažeidimą; nors Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta teisė į teisingą teismą yra absoliuti, šios teisės elementai negali būti vienos nekintančios taisyklės dalykas, jie turi priklausyti nuo konkrečios bylos aplinkybių. Sprendžiant, ar buvo pažeista teisė neduoti parodymų prieš save esmė, turi būti atsižvelgiama į prievartos, naudotos siekiant gauti įrodymus, pobūdį ir laipsnį, tinkamų saugiklių buvimą ir šitaip surinktos medžiagos panaudojimą (2007 m. birželio 29 d. sprendimas byloje O’Halloran ir Francis prieš Jungtinę Karalystę (peticijų Nr. 15809/02 ir 25624/02). Šiuo atveju teismas konstatuoja, jog buvo pažeistas nurodytas konvencijos straipsnis, nes pareigūnų tyrimo metu buvo peržengtos pateikto skundo ribos ir pareiškime nurodytos aplinkybės panaudotos prieš asmenį, kuris kreipėsi į policijos įstaigą. Akivaizdu, kad R. B. nesikreipus į pareigūnus, toks pažeidimas nebūtų nustatytas ir asmuo nebūtų traukiamas atsakomybėn. Tuo tarpu kreipusis į policijos įstaigą pagal jo paties pareiškimą yra konstatuojama, jog asmuo padarė pažeidimą, nors dėl R. B. veiksmų nebuvo gauta nusiskundimų, prašymų ir pan. Tai parodo, jog pareigūnai tirdami pateiktą prašymą peržengė jo ribas, o patraukdami atsakomybėn tą asmenį, kuris kreipėsi, suponuoja įspūdį, jog asmuo yra baudžiamas už iniciatyvą kreiptis į policiją. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog R. B. kreipdamasi į pareigūnus nurodė aplinkybes, kurios buvo panaudotas prieš jį patį, nors ir nebuvo gauta nusiskundimų dėl jo, ir tai vertintina, kaip asmens parodymų prieš save davimas, kas administracinę teiseną daro negalimą ir byla nutrauktina.

Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog šioje byloje spręstinas klausimas dėl pareigūno, atlikusio tyrimą šališkumo. Medžioklėje, kurios metu kilo incidentas, dalyvavo A. K., kuris dirba Šakių rajono policijos komisariate. Šis asmuo tyrimo metu ir teisme buvo apklaustas liudytoju, apklausų metu nurodė, jog jam žinoma, kad R. B. konfliktavo. Teismo posėdžio metu liudytojas V. S. nurodė, jog jis yra A. K. viršininkas ir todėl jam buvo pavesta atlikti tyrimą. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendime byloje D. prieš Lietuvą (D. v. Lithuania, no. 42095/98, judgement of 10 October 2000) yra teigiama: „Teismas primena, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę <...>. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims <...>”. Taip pat nešališkumo principas reikalauja, kad procesas būtų organizuojamas taip, jog proceso metu negalėtų susidaryti įspūdis, kad vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas (kasacinė nutartis Nr. 2K-243/2009). Nagrinėjantis bylą privalo vengti situacijų, keliančių proceso dalyviams pagrįstų abejonių dėl teismo objektyvumo (kasacinė nutartis Nr. 2K-198/2009). Nurodytuose išaiškinimuose aiškinamas teismų nešališkumo principas, tačiau suprantama, jog pagal analogiją šių principų reikalavimų privalo laikytis ir kitos institucijos, atliekančios tyrimus. Taigi nurodytu atveju pagrįstai kyla abejonių dėl pareigūno atlikusio tyrimą šališkumo. Būdamas policijos pareigūno A. K., kuris dalyvavo medžioklėje ir nurodė aplinkybes nepalankias R. B., viršininku, atlikęs tyrimą konstatavo, jog pats R. B., kuris ir kreipėsi į policijos įstaigą, yra padaręs administracinį teisės pažeidimą. Teismas negali konstatuoti, jog V. S. turėjo asmeninį suinteresuotumą ar išankstinį nusistatymą (subjektyvusis kriterijus) dėl atliekamo tyrimo, tačiau būdamas viršininku byloje apklausto asmens, kuris turi asmeninį interesą byloje, akivaizdu, kad tai neatitinka nešališkumo objektyvaus kriterijaus, nes nurodomos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tyrimą atlikusio pareigūnų nešališkumo. Kaip jau buvo nurodyta nešališkumo principas reikalauja, kad tyrimai turi būti organizuojami taip, jog negalėtų susidaryti įspūdis, kad kažkam reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas. Tuo tarpu pagal nustatyta situacija teismui kyla pagrįstų abejonių, jog šis reikalavimas buvo įgyvendintas. 

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog administracinė teisena nutrauktina, nenustačius R. B. veiksmuose ATPK 174 str. numatyto pažeidimo sudėties.

              Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 287 str., teismas

  n u t a r i a :

              Administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 174 str. bylos teiseną dėl R. B. veiksmų nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio. 

              Nutarimas per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Nuorašas tikras:

Teisėjos parašas.

Teisėja                                                                                                                                            Judita Sungailaitė