Civilinė byla Nr. 3K-3-227/2006
Procesinio sprendimo kategorijos: 30.1; 30.2; 30.9.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. kovo 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Aloyzo Marčiulionio ir Algimanto Spiečiaus (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. J. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4–ojo apylinkės teismo 2005 m. birželio 14 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui J. R. dėl leidimo atlikti gyvenamųjų patalpų rekonstrukciją išdavimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – Vilniaus miesto Naujosios Vilnios seniūnija, Vilniaus apskrities viršininko administracija, L. P., P. A.
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė 2004 m. rugpjūčio 17 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą. Ji nurodė, kad pagal 1992 m. rugsėjo 30 d. pirkimo–pardavimo sutartį įsigijo dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini), 1998 m. liepos 20 d. sutarties pagrindu įsigijo 381 kv. m ploto žemės sklypo, esančio prie namo, dalį. Kiti nurodyto žemės sklypo ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendrasavininkiai yra atsakovas, L. P. ir Vilniaus apskrities viršininko administracija. Ieškovės įsigytas butas yra mediniame gyvenamajame name, kuris pastatytas prieš 40 metų, niekada nebuvo remontuotas, yra avarinės būklės, reikia atlikti kapitalinį remontą. Ieškovei nuosavybės teise priklausantis butas yra 80 procentų nusidėvėjęs, perdengimai įlinkę, virš pamatų nėra hidroizoliacijos, drėksta sienos, todėl ieškovė nori atlikti buto kapitalinį remontą; ji kreipėsi į architektą, kuris, vadovaudamasis galiojančiomis projektavimo normomis ir taisyklėmis, atsižvelgdamas į rekonstruojamo buto, jo priestato, palėpės, gretimų butų sanitarinius–higieninius ir priešgaisrinius reikalavimus, parengė ieškovės buto kapitalinio remonto projektinius pasiūlymus. 1996 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Statybos įstatyme nustatytas reikalavimas, kad, norint atlikti buto rekonstrukciją, reikia gauti bendraturčio sutikimą. Visi ginčo gyvenamojo namo bendrasavininkiai davė sutikimus ieškovei rekonstruoti butą, išskyrus atsakovą, kuris nenurodė atsisakymo duoti sutikimą priežasčių. Ieškovės teigimu, tolesnis jai nuosavybės teise priklausančio buto naudojimas kelia pavojų ieškovės ir jos šeimos gyvybei ir sveikatai. Ieškovė, remdamasi CK 4.75 ir 4.77 straipsniais, prašė teismo atstatyti ieškovės pažeistas teises, išduoti leidimą atlikti jos gyvenamųjų patalpų rekonstrukciją, pristatyti priestatą, įrengti palėpę ir atlikti buto, priestato ir palėpės teisinę registraciją.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto 4–asis apylinkės teismas 2005 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, remdamasis architekto P. A., L. P. paaiškinimais, išanalizavęs ginčo buto kapitalinio remonto projektinius pasiūlymus, Vilniaus miesto Naujosios Vilnios seniūnijos 2005 m. vasario 25 d. ieškovės buto apžiūros aktą, nustatė, kad medinis namas (duomenys neskelbtini) yra labai senos statybos, niekada nebuvo atliktas namo ir jame esančių butų remontas, ieškovės butas yra avarinės būklės, nusidėvėjęs, perdangos įlinkusios, virš pamatų nėra hidroizoliacijos, drėksta sienos, t. y. reikia atlikti ginčo buto kapitalinį remontą. Teismas vertino atsakovo paaiškinimus, kad atlikus ieškovės buto kapitalinį remontą, įrengus palėpę ir pristačius priestatą, bus pažeistos jo teisės, nes nėra nustatytos kiekvienam bendrasavininkiui palėpės dalys, įrengus palėpę, atsakovas praras galimybę prieiti prie dūmtraukio; pagal pateiktus ginčo buto projektinius pasiūlymus priestatas bus pastatytas 1,20 m atstumu nuo atsakovo lango, todėl į vaikų kambarį nepateks natūrali šviesa; be to, neaišku, kaip ieškovės buto rekonstravimas paveiks atsakovo buto sienas ir pamatus, nes nėra statybos ir rekonstravimo projekto, kuriame būtų nurodyti esminiai pertvarkymo duomenys, ir nurodė, kad ieškovė pateikė ginčo buto kapitalinio remonto ir priestato projektinius pasiūlymus, kurie yra tik eskizinis projektas ir atspindi pagrindinių sprendinių idėją. Buto projektinius pasiūlymus rengęs architektas teismo posėdyje paaiškino, kad negali pasakyti, kaip ieškovės buto kapitalinis remontas paveiks atsakovo buto pamatus, pripažino, kad pagal siūlomą planą priestato statyba yra numatyta 1,20 metro atstumu nuo atsakovo buto. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, norėdama atlikti statinio kapitalinį remontą, pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 27 punktą, 12 straipsnio 1 dalį ir 29 straipsnio 2 dalį turėjo teismui pateikti jos buto rekonstravimo projektą, atlikti statinių projektų ekspertizę, tačiau ieškovė teismui pateikė tik architekto asmenine nuomone pagrįstus buto projektinius pasiūlymus, todėl teismas pripažino, kad atsakovas turėjo teisę neduoti sutikimo ieškovės buto rekonstravimui.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2005 m. spalio 5 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija nurodė, kad pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 7 ir 8 straipsnius asmuo, norintis rekonstruoti ar remontuoti patalpas, su bendrasavininkiais šį klausimą turi aptarti iki projektavimo sąlygų išdavimo; bendrasavininkiams turi būti pateiktas statybos ar rekonstravimo projektas, kuriame turi būti nurodyti esminiai objekto pertvarkymo duomenys. Kolegija pažymėjo, kad bendrasavininkis turi teisę atsisakyti duoti sutikimą rekonstruoti butą ar atlikti buto kapitalinį remontą, jeigu dėl atliktų veiksmų, susijusių su buto pertvarkymu, būtų pažeidžiamos jo teisės ar teisėti interesai. Kolegija nustatė, kad ieškovė pateikė atsakovui jos buto projektinį pasiūlymą, pagal kurį priestatas būtų pastatytas 1,20 m atstumu nuo atsakovo lango, t. y. būtų pažeistos atsakovo teisės ir teisėti interesai. Be to, byloje nėra įrodymų, kad bendrasavininkiai pagal CK 4.75 straipsnį yra nustatę ginčo namo palėpės naudojimosi tvarką ar pasidalinę palėpės dalis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto 4–ojo apylinkės teismo 2005 m. birželio 14 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Ji kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai neįvertino aplinkybės, jog negavus visų bendrasavininkių sutikimo, negalima gauti statinio projektavimo sąlygų sąvado, kurio reikalaujama Statybos įstatyme, t. y. pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalį bendrasavininkių sutikimas turi būti pateiktas prieš rengiant statinio projektą ir prieš pateikiant statinio projektavimo sąlygas. Kasatorės teigimu, nors bylos nagrinėjimo metu ji pateikė buto projektinius pasiūlymus, kurie ne visiškai atitinka Statybos įstatyme įtvirtintus reikalavimus dėl buto rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto, tačiau, teismui leidus rekonstruoti butą, ieškovė kreiptųsi į Nuolatinę statybos komisiją, kuri neišduos leidimo rekonstruoti butą tol, kol ieškovės buto projektavimo sąlygos neatitiks visų įstatyme nustatytų reikalavimų dėl statinio saugumo ir kitų bendrasavininkių teisių užtikrinimo. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai aiškino ir taikė Statybos įstatymo 2 straipsnio 20, 27, 31 ir 35 punktus, 12 straipsnio 1 dalį ir 29 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai nurodė, kad ieškovė teismui nepateikė statinio rekonstravimo projekto, padarė neteisingas išvadas, jog rekonstruojant butą ar atliekant jo kapitalinį remontą, būtina turėti statinio rekonstravimo projektą, atlikti statinių projektų ekspertizę, nes kitu atveju bus pažeidžiamos bendrasavininkių teisės, tačiau, kasatorės teigimu, teismai neatsižvelgė į aplinkybę, kad statinio projektas sudaromas, statinio projektavimo sąlygų sąvadas išduodamas tik esant bendrasavininkių sutikimui dėl statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto atlikimo. Be to, ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos netyrė ir nevertino apeliacinio skundo argumentų dėl netinkamo Statybos įstatyme įtvirtintų normų aiškinimo ir taikymo, nurodė tik formalius apeliacinio skundo netenkinimo motyvus.
Atsakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistus skundžiamus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį. Jis nurodo, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė Statybos įstatymo nuostatas dėl būtinų dokumentų pateikimo rekonstruojant butą ar atliekant jo kapitalinį remontą, nenukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu.
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Ieškovė įsigijo dviejų kambarių butą name (duomenys neskelbtini) ir dalį žemės sklypo, esančio prie namo. Ieškovės įsigytas butas yra nusidėvėjęs, perdengimai įlinkę, virš pamatų nėra hidroizoliacijos, drėksta sienos, todėl ji nori atlikti buto kapitalinį remontą, pristatyti priestatą, įrengti palėpę. Architektas, vadovaudamasis galiojančiomis projektavimo normomis ir taisyklėmis, atsižvelgdamas į rekonstruojamo buto, jo priestato, palėpės, gretimų butų sanitarinius–higieninius ir priešgaisrinius reikalavimus, parengė ieškovės buto kapitalinio remonto projektinius pasiūlymus. Visi ginčo gyvenamojo namo bendrasavininkiai davė sutikimus ieškovei rekonstruoti butą, išskyrus atsakovą. Bylą nagrinėję teismai nurodė, kad atlikus ieškovės buto kapitalinį remontą, įrengus palėpę ir pristačius priestatą, bus pažeistos atsakovo teisės, nes nėra nustatytos kiekvienam bendrasavininkiui palėpės dalys; pagal pateiktus ginčo buto projektinius pasiūlymus priestatas bus pastatytas 1,20 m atstumu nuo atsakovo lango. Be to, ieškovė nepateikė teismui jos buto rekonstravimo projekto ir statinių projektų ekspertizės, o pateikė tik architekto asmenine nuomone pagrįstus buto projektinius pasiūlymus, iš kurių yra neaišku, kaip ieškovės buto rekonstravimas paveiks atsakovo buto sienas ir pamatus, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė duoti sutikimą rekonstruoti ieškovės butą.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacija yra išimtinė teismo sprendimų teisėtumo kontrolės forma, galima tik tuo atveju, kai yra CPK 346 straipsnyje nurodyti pagrindai. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėdamas bylą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisių turinį, savininko teisių įgyvendinimą, ar nenukrypo nuo teismų praktikos išaiškinimų dėl Statybos įstatymo taikymo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).
Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovė 1992 metais pagal pirkimo–pardavimo sutartį įsigijo dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini). Name yra keturi butai, todėl namas bendraturčiams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Namas yra senas, todėl ieškovė nori savo butą rekonstruoti, įrengti palėpę, pastatyti priestatą ir padidinti buto plotą. Visi namo bendraturčiai, išskyrus atsakovą J. R., davė sutikimą atlikti ieškovės buto rekonstrukciją ir priestato statybą. Atsakovas neduoda sutikimo atlikti ieškovės buto rekonstrukciją ir priestato statybą; mano, kad bus pažeistos jo teisės. Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalį statytojui norint atlikti buto kapitalinį remontą bei jo rekonstrukciją, pristatant prie namo buto priestatą, reikia gauti statinio bendraturčių sutikimą. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atliekant rekonstrukcijos ir priestato statybos darbus pagal ieškovės pateiktus projektinius pasiūlymus, atsakovo, kaip namo bendraturčio, teisės bus pažeistos, nes pagal pateiktą projektą, priestato statyba numatyta tik 1,20 metro atstumu nuo atsakovo sklypo ribos, nors pagal statybos techninio reglamento normatyvą atstumas iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. D1-338 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ priedo Nr. 9 „Mažiausi leistini sanitariniai atstumai tarp statinių priklausomai nuo jų paskirties“ 4 punktas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ priedo Nr. 1 „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų valdų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“ 4 punktas). Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai byloje nustatė, kad ieškovė pateikė teismui tik architekto P. A. paruoštus projektinius pasiūlymus, t. y. eskizinį projektą, kurio tikslas buvo išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją, ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti (Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 dalis). Teisėjų kolegija vertina, kad ginčijamas projektinis pasiūlymas buvo pateiktas neatsižvelgiant į nurodytų statybos techninio reglamento normatyvų reikalavimus (pažeistas reikalavimas dėl priestato pastatymo atstumo iki atsakovo žemės sklypo ribos). Iš ieškovės pateiktų projektinių pasiūlymų nėra aišku, kaip pagal jį numatyta ieškovės buto rekonstrukcija paveiks atsakovo buto sienas, namo pamatus, o ieškovei įsirengus palėpę, nėra aišku, ar atsakovas galės prieiti prie dūmtraukio. Be to, pastačius priestatą 1,20 metro atstumu nuo bendraturčio sklypo ribos, gali būti pažeistas ne tik statybos techniniame reglamente nustatytas reikalavimas dėl planuojamo statyti statinio ribų nuo kaimyninio sklypo, tačiau taip pat gali būti pažeista atsakovo teisė į natūralų buto apšvietimą. Statybos įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje yra apibrėžta, kas yra statinio projektas – tai normatyvinių statybos techninių dokumentų sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (aiškinamoji dalis, projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statinio statybai įteisinti ir vykdyti visuma. Ieškovė nepateikė ginčo buto rekonstrukcijos ir priestato statybos projekto, pagal CPK 178 straipsnį negalėjo teisme įrodyti savo reikalavimo, kad, atliekant buto ir palėpės rekonstrukciją, statant prie namo priestatą, atsakovo teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti, pagrįstumo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai išaiškino ir taikė Statybos įstatymo 2 straipsnio, 12 straipsnio 1 dalį ir 29 straipsnio 2 dalį, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose, todėl naikinti skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinius sprendimus remiantis kasaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 346 straipsnio 2 dalis).
Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, nesudaro pagrindo naikinti teismų sprendimus kasacine tvarka (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 4–ojo apylinkės teismo 2005 m. birželio 14 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistus.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Česlovas Jokūbauskas
Aloyzas Marčiulionis
Algimantas Spiečius