Procesinio sprendimo kategorija 2.5.21.; 3.2.6.6.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
Lietuvos Respublikos vardu
2020 m. birželio 23 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė,
sekretoriaujant Viktorijai Skorulskienei,
dalyvaujant ieškovui A. L.,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. L. (A. L.) ieškinį atsakovei UAB „Dorvesa“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Ginčo esmė
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės UAB „Dorvesa“ (toliau – atsakovė) 164,41 Eur avanso likutį, 1330,00 Eur žalos atlyginimą už nekokybiškai atliktus darbus, 518,84 Eur už sugadintas medžiagas, 400,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 72,00 Eur žyminio mokesčio. Nurodo, kad šalys 2019 m. gegužės 9 d. sudarė Rangos sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo atlikti statybos darbus objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė darbus atliko nekokybiškai, jie neatitiko keliamų reikalavimų ir nustatytų terminų. Atsakovė nepašalino darbų trūkumų, todėl 2019 m. spalio 2 d. buvo kreiptąsi į ją dėl Sutarties nutraukimo. Atsakovei 2019 m.lapkričio 4 d. buvo išsiųsta pretenzija. Atsakovė nereagavo į pateiktą pretenziją ir skolos nesumokėjo. Dėl atsakovė veiksmų buvo patirta neturtinė žala (400,00 Eur), patirti dvasiniai išgyvenimai, emocinė įtampa, pablogėjo santykiai tarp šeimos narių, nebuvo galima planuoti įsikėlimo į butą terminų.
Atsakovei ieškinys su priedais ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsakovė nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį.
Teismo posėdyje ieškovas A. L. iš esmės palaikydamas procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti priimant sprendimą už akių.
Atsakovė, kuri apie paskirtą teismo posėdį buvo informuota tinkamai, į jį neatvyko ir iki posėdžio pradžios nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą.
Ieškinys tenkinamas iš dalies, priimant sprendimą už akių.
Proceso įstatymas numato, kad į teismo posėdį neatvykus atsakovui, kuriam buvo tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą ir iš jo negautas pareiškimas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, teismas, ieškovui prašant, gali priimti sprendimą už akių (CPK 246 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie teismo posėdžio datą ir laiką, iki teismo posėdžio pradžios rašytinių prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikta. Todėl teismas konstatuoja, kad CPK 285 straipsnio 3 dalyje numatytų kliūčių priimti sprendimą už akių nėra, toks sprendimas dėl ieškovų pareikštų reikalavimų priimtinas. Sprendimas už akių priimtinas dėl visų ieškovės pareikštų reikalavimų, nes apie juos atsakovė buvo tinkamai informuota.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje esančių įrodymų vertinimą ir išdėsto sutrumpintus motyvus (CPK 285 straipsnio 2 dalis, 286 straipsnio 1 dalis).
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalys 2019 m. gegužės 9 d. sudarė Rangos sutartį (toliau – Sutartis), kuria atsakovė atlieka statybos darbus objekte, adresu (duomenys neskelbtini). Darbų sąmatoje (Sutarties priedas Nr. 1) nurodyta bendra darbų kaina - 7682,00 Eur be PVM. Šalys susitarė (Sutarties 7 punktas), kad už atliktus darbus arba dalį atliktų darbų pagal sąmatą, ieškovas sumoka atsakovei, kai šalys pasirašo Darbų atlikimo aktą. 2019 m. rugpjūčio 23 d. atliktų darbų akte Nr. 1 nurodyta, kad darbų ir medžiagų vertė - 5500,00 Eur, o ieškovas sumokėjo 500,00 Eur daugiau. Ieškovas, pastebėjęs darbų trūkumus, 2019 m. spalio 2 d. informavo atsakovę dėl Sutarties nutraukimo ir darbų trūkumų ištaisymo, tačiau atsakovė darbų trūkumų nepašalino. Atsakovei neištaisius nurodytų esminių darbų trūkumų per ieškovo nustatytus terminus, ieškovas 2019 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į atsakovę pateikdamas Pretenziją dėl 2013,84 Eur (518,84 Eur už medžiagas, likusi suma už darbus) skolos sumokėjimo.
Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnis).
Dėl skolos
Įstatymas numato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o netinkamai jas įvykdęs - privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartį, t.y. neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl sutartinės civilinės atsakomybės, privalu nustatyti visas jos taikymo sąlygas (neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo, taip pat kaltę). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). CK 6.248 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Neteisėti veiksmai yra aiškinami kaip asmens elgesio neatitiktis teisei, t.y. ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu. Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, apimant ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą.
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Sąžiningas ir tinkamas prievolių vykdymas reiškia, kad šalys privalo tinkamai ir iki galo įvykdyti prisiimtas sutartines pareigas. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
Konkrečiu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovė tinkamai vykdė Sutartinius įsipareigojimus bei ištaisė ieškovo nurodytus darbų trūkumus (CPK 178 straipsnis). Atsakovė savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis). Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovo patirta žala atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir yra priežastinis ryšys tarp atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos. Taigi, pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį, 6.38 straipsnio 1 dalį, ieškovo naudai iš atsakovės priteisiama 1848,84 Eur dydžio žala.
Dėl avanso
CK 6.237 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Kadangi atsakovė nesuteikė ieškovui prekės (statybos darbų), už kurią ieškovas sumokėjo 164,41 Eur avansą, laikytina, kad atsakovė lėšas iš ieškovo gavo be pagrindo, todėl jas privalo grąžinti ieškovui.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu; nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-593/2008; kt.). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir išdėstytą teisninį reglamentavoimą ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 164,41 Eur skolą laikomas pagrįstu ir yra tenkinamas.
Dėl neturtinės žalos
Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydis sprendžiamas aiškinantis ir vertinant individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgiant įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus.
Fiziniam asmeniui neturtinė (moralinė) žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai asmeniui nenaudingas poveikis, yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas.
Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 400,00 Eur neturtinės žalos, kurią jis iš esmės argumentuoja dėl atsakovės netinkamo veikimo patirtais dvasiniais išgyvenimais, emocine įtampa, depresija, pablogėjusiais santykiais šeimoje, nes planuotu laiku nebuvo galimybės įsikelti į butą ir jo šeimai teko priverstinai gyventi vieno kambario bute.
Atsižvelgdamas į kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtį, išanalizavęs byloje esančių duomenų visumą ir įvertinęs ieškovo argumentus dėl neturtinės žalos atsiradimo, teismas daro išvadą, kad konkrečiu atveju yra pagrindas ieškovo reikalavimą dėl 400,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti tik iš dalies, t.y. priteisiant ieškovui 50,00 Eur dydžio neturtinę žalą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 72,00 Eur žyminis mokestis. Ieškovo reikalavimas yra patenkintas iš dalies, todėl patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 61,56 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (8,98 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytų minimalių valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur) iš atsakovės valstybės naudai priteistina 8,98 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis)
Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės UAB „Dorvesa“, į.k. 304497983, ieškovo A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1848,84 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 84 ct) žalos, 164,41 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt keturis eurus 41 ct) skolos, 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų 00 ct) neturtinės žalos, 61,56 Eur (šešiasdešimt vieną eurą 56 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės UAB „Dorvesa“, į.k. 304497983, į valstybės biudžetą 8,98 Eur (aštuonis eurus 98 ct) išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus minėtas išlaidas, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Gražina Žukauskienė