Baudžiamoji byla Nr. 1-910-1095/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10646-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.14.10.1; 2.1.15.3.3.2

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 22 d.

Panevėžys

Panevėžio

sekretoriaujant E. U.,

dalyvaujant prokurorei J. M.,

kaltinamajam E. V. ir jo gynėjai advokatei K. R.,

civilinės ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovei K. V.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), dekl. gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

E. V. 2020 m. vasario 15 d. apie 21.49 val., būdamas lošimo namuose „C. O.“, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis nustūmė nuo lošimo stalo kortų dalinimo įrenginį „S. M.“, kuris nukrito ant grindų, tokiu būdu tyčia sugadino svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – kortų dalinimo įrenginį „S. M.“, padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) turtinę 900,24 Eur žalą.

Kaltinamasis E. V. teismo posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytą vakarą buvo (duomenys neskelbtini) lošimo namuose, tikslaus adreso nepamena, bet gali būti, kad (duomenys neskelbtini), žaisdamas susinervino, nes pralošė pinigus, dėl to tyčia nustūmė aparatą nuo stalo ir po to išėjo iš kazino. Į kazino atėjo apie 21 val. ir žaidė kortų žaidimus apie 1 val. iki incidento. Kortų dalinimo įrenginys buvo ant to žaidimų stalo, kur jis buvo. Kai prieš išeidamas iš kazino nustūmė įrenginį nuo stalo, jis nukrito ant žemės, bet to, kas su juo atsitiko, nematė, nes iš karto prie jo priėjo apsaugos darbuotojas ir liepė išeiti. Įvykio metu buvo blaivus. Gailisi, kad taip padarė. Prieš 5 metus buvo pateikęs prašymą, kad nebeįleistų į lošimo namus, nes buvo pralošęs didesnę pinigų sumą, ir jo nebeįleisdavo, bet po 2 metų vėl užėjo ir įleido. Nepasidomėjęs, kodėl vėl pradėjo įleisti, pradėjo vėl vaikščioti ir niekas nesakė, kad būtų nepageidaujamas. Nelabai dažnai lankydavosi lošimo namuose. Civilinį ieškinį pripažįsta, žalą gali atlyginti dalimis, visos sumos negali atlyginti iš karto, nes yra bedarbis, gauna pajamas tik iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bet ketina pradėti dirbti ir atlyginti žalą. Iki šiol nėra nė kiek žalos atlyginęs, nes civilinė ieškovė nesutiko gauti žalos atlyginimą dalimis. Po to įvykio buvo dar užsukęs į lošimo namus, bet darbuotojai jo neįleido. Nesiruošia daugiau vaikščioti į lošimo namus, jam buvo nurodyta, kad reikia iš naujo pateikti prašymą, jog jo nebeįleistų lošti, dar neparašė naujo prašymo, bet kietina tai padaryti. Buvo ir seniau nustūmęs aparatą, bet tada jis nežymiai buvo apgadintas. Sutiktų atlikti viešuosius darbus. Turėjo senelio palikimą, bet namas sudegė, taigi šiuo metu neturi jokio turto, gyvena pas sesę Radviliškio r. Yra dviejų mažųjų bendrijų vadovas, bet abi bendrijos šiuo metu nevykdo veikos, atleido visus darbuotojus, nes kitos įmonės su jo vadovaujamomis bendrijomis neatsiskaito. Skirtos administracinės nuobaudos yra susijusios su jo vykdoma veikla, o savo asmenines baudas visada sumoka.

Civilinės ieškovės atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad civilinį ieškinį palaiko. E. V. į lošimo namus ateidavo „kartas nuo karto“, t. y. nebuvo pastovus lankytojas, bet ne pirmą kartą numetė aparatą nuo stalo. Pirmo incidento metu E. V. nepadarė žalos, galvojo, kad galbūt netyčia užkliuvo, todėl nebuvo priežasčių jo įtraukti į nepageidaujamų klientų sąrašus. Bet po antro incidento E. V. neįleidžiamas į lošimo namus, nes jis sugadino įmonės turtą. Naujas aparatas kainuoja apie 17000 Eur, o jo detalės siunčiamos iš užsienio. Sulaužyta detalė buvo pakeista, jos vertė apie 900 Eur. Įmonėje turime technikos darbuotoją, kuris užsiima technikos tvarkymu. Buvo kreiptasi į jį, jis padarė sąmatą, užsakė detalę, išsivežė kortų maišymo aparatą, sutaisė jį ir atvežė atgal. Taigi turėjo transporto išlaidų, apmokėti darbuotojo darbą ir nuostolių dėl detalės įsigijimo. Šiuo atveju civilinį ieškinį pareiškė tik dėl detalės kainos. Negali pasakyti, ar visos detalės buvo užsakytos, ar jas turėjo, bet jos buvo pakeistos. Gali sąskaitą parodyti. Sąmatoje kainos nurodytos pagal sąskaitoje, kurią gali pateikti, nurodytas kainas. Seniau gauti prašymai neįleisti į lošimo namus buvo siunčiami Lošimų priežiūros tarnybai, kuri taikydavo tokį draudimą, ir darbuotojui matydavosi pranešimas, kad klientas neįleidžiamas. Bet buvo priimtas naujas sprendimas, kad nuo 2017 m. gegužės 1 d. turi būti iš naujo pateikiami prašymai dėl neįleidimo į lošimo namus, apie tai klientai buvo informuojami jų duomenų bazėje nurodytais kontaktais. Po pertvarkos visi duomenys buvo ištrinti ir klientai turėjo patys per elektroninę bankininkystę iš naujo pateikti tokį prašymą. E. V. į lošimo namus buvo atėjęs praėjus 2 savaitėms po incidento ir buvo informuotas, kad bus pateikta sąskaita dėl žalos atlyginimo, t. y. jam buvo siūlyta atsiskaityti be teismo, tačiau jis pasakė: „išsiieškokit jeigu norit, aš esu bedarbis“.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalį tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Kaltinamajam E. V. pripažinus kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymo, davus parodymus, sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorei ir gynėjai sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kadangi teismui nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnis). Be kaltinamojo E. V. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką nagrinėjamu atveju įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

2020 m. kovo 13 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota UAB (duomenys neskelbtini) patalpa, esanti prekybos centre (duomenys neskelbtini). Taip pat užfiksuotas lošimo namų salės pietvakarinėje pusėje stovintis ovalios formos stalas, ant kurio stovi juodos spalvos kortų dalinimo įrenginys (b. l. 12–17).

2020 m. vasario 28 d. UAB (duomenys neskelbtini) stebėjimo tarnybos vadovo A. L. rašte dėl incidento Nr. OC-200228-2 nurodyta, kad 2020 m. vasario 15 d. E. V., būdamas lošimo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčiniais veiksmais numetė nuo lošimo stalo kortų dalinimo aparatą „S. M.“, serijinis numeris OTS-2735. Tokiais savo veiksmais E. V. padarė bendrovei 975,24 Eur turtinę žalą (b. l. 18).

2020 m. vasario 24 d. sąmatoje Nr. MG20200224/01 nurodyta, kad gamintojo „S. M.“ kortų dalinimo mašinos (ser. Nr. (duomenys neskelbtini)) gedimų šalinimui reikalingų detalių kaina su PVM – 900,24 Eur, specialisto komandiruotė – 30 Eur, remonto darbai – 45 Eur (b. l. 19).

2020 m. kovo 23 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta UAB (duomenys neskelbtini) stebėjimo tarnybos vadovo A. L. pateikta skaitmeninė laikmena su įvykio vaizdo įrašu. Atidarius skaitmeninėje laikmenoje esantį failą pavadinimu (duomenys neskelbtini) matomas spalvotas vaizdo įrašas, kurio trukmė – 3,08 min. Vaizdo įraše viršutiniame kairės pusės kampe yra data ir laikas: 2020 m. vasario 15 d. 21:47 val., apatiniame kairės pusės kampe yra užrašas „Stalu bendra 2“, vaizdo įraše matomos kazino, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos. Vaizdo įraše matomi žaidimo stalai, prie kurių sėdi žmonės (darbuotojai, žaidėjas). Prie žaidimo stalo, matomo dešinėje vaizdo įrašo pusėje, yra dvi kazino darbuotojos, viena darbuotoja sėdi prie stalo, o kita dalina kortas, šalia jos ant žaidimo stalo stovi kortų dalinimo aparatas, priešai ją stovi žaidėjas (kaip nustatyta tyrimo metu, tai E. V.). Vaizdo įraše matosi, kaip kazino darbuotoja dalina kortas, o žaidėjas deda kortas ant stalo ir žaidimo žetonus. Vaizdo įrašo laiku 21:49 val. E. V., priėjęs arčiau žaidimų stalo, dešine ranka stumia kortų dalinimo aparatą prie stalo krašto, po to abiem rankom stumia kortų dalinimo aparatą link žaidimo stalo krašto. Aparatas užkliūna už kėdės ir nukrenta ant grindų, nusiridena link kazino patalpų centro. Darbuotoja, kuri dalino kortas, bando sulaikyti E. V. link žaidimo stalo krašto stumiamą aparatą. E. V., nuo stalo nustūmęs kortų dalinimo aparatą, dar kurį laiko stovi prie žaidimo stalo, po to nueina. 21:49 val. E. V. vaizdo įraše nebesimato. Tuo metu kazino darbuotojai nueina prie žaidimo stalo. Viena darbuotoja nuo grindų pakelia kortų dalinimo aparatą, kitas darbuotojas ant žaidimų stalo padeda kitą kortų dalinimo aparato dalį, pakelia kortas ir deda ant stalo (b. l. 30–36).

Liudytoja K. V., dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) padalinio vadove, parodė, kad 2020 m. vasario 15 d. 21.49 val. UAB (duomenys neskelbtini) lošimo namų, esančių (duomenys neskelbtini), lankytojas E. V. (gim. (duomenys neskelbtini)), prie (duomenys neskelbtini) žaidimų stalo pralošęs savo piniginius statymus, supykęs nuo lošimų stalo nustūmė kortų dalinimo įrenginį „S. M.“, dėl to aparatas buvo sugadintas. Dėl aparato sugadinimo bendrovei padaryta 900,24 Eur turtinė žala. Po šio įvykio praėjus maždaug dviem savaitėms, tikslios datos neprisimena, minėtas pilietis vėl buvo atėjęs į lošimo namus. Informavus apie bendrovei padarytą žalą, E. V. „davė suprasti“, kad padarytos žalos nesiruošia atlyginti. Prašo minėtą pilietį nubausti įstatymų nustatyta tvarka ir įpareigoti atlyginti bendrovei padarytą turtinę žalą (b. l. 39–41).

L. V. K., dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) vyr. klientų aptarnavimo specialiste kazino, esančiame (duomenys neskelbtini), parodė, kad 2020 m. vasario 15 d. apie 22.00 val. būdama prie kasos išgirdo triukšmą, lyg kažkoks sunkus daiktas nukrito ant grindų. Atsisukusi į stalų zoną, kur girdėjo tą garsą, pamatė prie stalo vyriškį, kuris jai yra žinomas kaip kazino lankytojas E. V.. Asmeniškai E. V. nepažįsta, bet žino jo duomenis kaip kliento, kadangi ji registruoja klientus. Pamatė, kad prie stalo ant grindų guli kortų dalinimo aparatas. Tada ji pakvietė apsaugos darbuotoją. E. V. paprašė jos atiduoti striukę. Ji atidavė striukę ir E. V., nieko daugiau nekalbėdamas ir nesiaiškindamas, išėjo iš kazino. Kazino patalpose buvo kitų klientų, kurie žaidė toliau prie lošimo aparatų. Ji pati asmeniškai nematė, kaip E. V. nuo stalo nustūmė kortų dalinimo aparatą (b. l. 48–51).

Liudytojas K. P., dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) pamainos vadovu kazino, esančiame (duomenys neskelbtini), parodė, kad 2020 m. vasario 15 d. apie 22.00 val., būdamas stalų zonoje prie vieno iš stalų ir bendraudamas su kitais darbuotojais, išgirdo triukšmą. Iš karto pamatė, kad prie kito stalų zonoje esančio stalo, kur žaidė vienas klientas, kažkas vyksta. Iš karto nuėjęs link minėto stalo pamatė prie stalo ant grindų gulintį kortų dalinimo aparatą. Prie stalo stovėjo vyriškis, kurį žino kaip kazino lankytoją, žino jo duomenis – E. V.. Suprato, kad vyriškis nustūmė kortų dalinimo aparatą. Tada E. V. nieko nesakęs apsisuko ir išėjo iš kazino. Apie įvykį jis iš karto pranešė kazino vadovybei. Kortų dalinimo aparatas, kurį nuo stalo nustūmė E. V., buvo apgadintas. Kazino patalpose buvo kitų klientų, kurie žaidė toliau prie lošimo aparatų. Stalų zonoje, kur viskas įvyko, kitų klientų nebuvo. Dėl šio įvykio kazino darbas sutrikdytas nebuvo, tačiau dėl minėto aparato nebuvimo darbai sulėtėjo. Jis pats asmeniškai nematė, kaip E. V. nuo stalo nustūmė kortų dalinimo aparatą (b. l. 54–57).

Liudytoja G. D., dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) krupje kazino, esančiame (duomenys neskelbtini), parodė, kad 2020 m. vasario 15 d. apie 22.00 val. dirbo stalų zonoje prie vieno iš stalų (vyko kortų žaidimas). Stalų zonoje buvo kitų darbuotojų, taip pat salėje buvo ir kitų lankytojų, kurie žaidė prie žaidimų aparatų. Būtent stalų zonoje buvo tik vienas klientas, kuris žaidė prie jos aptarnaujamo stalo, tai buvo E. V.. Asmeniškai E. V. nepažįsta, bet žino jo duomenis, kadangi yra gana dažnas kazino lankytojas. E. V. nėra agresyvus, tik žaisdamas nuolat „bumba“, būna kažkuo nepatenkintas. Kiek prisimena, E. V. nebuvo girtas, žaidė prie stalo, ji dalino kortas. Apie 22.00 val. E. V. atsistojo ir žaidimo metu tiesiog rankomis nustūmė ant stalo stovintį kortų dalinimo aparatą, dėl to aparatas nukrito ant grindų ir buvo apgadintas. Prieš tai E. V. pralošinėjo ir buvo dėl to nepatenkintas. Tada E. V. nieko nesakęs ir neaiškinęs greitai apsirengė ir pasišalino iš kazino. Prie stalo iš karto priėjo kiti darbuotojai, tarp jų ir pamainos vadovas. Apie įvykį buvo pranešta kazino vadovybei. Po įvykio darbas kazino vyko toliau, ji ir toliau dirbo bei aptarnavo klientus (b. l. 60–63).

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis E. V., būdamas lošimo namuose „C. O.“, esančiuose (duomenys neskelbtini), 2020 m. vasario 15 d. apie 21.49 val. tyčia rankomis nustūmė nuo lošimo stalo kortų dalinimo įrenginį „S. M.“, kuris nukrito ant grindų. Nuo stalo numesdamas lošimo namų įrenginį E. V. sugadino svetimą turtą ir tai jis padarė veikdamas tyčia, nes, kaip pripažino teismo posėdyje, susinervino dėl to, kad nesisekė lošti. Šias aplinkybes patvirtina paties E. V. prisipažinimas, liudytojų parodymai ir vaizdo medžiaga. Kaip paaiškino civilinės ieškovės atstovė, įmonėje yra technikos darbuotojas, kuris užsiima technikos tvarkymu, šiuo atveju buvo kreiptasi į jį, jis padarė sąmatą, užsakė detalę, išsivežė kortų maišymo aparatą, sutaisė jį ir atvežė atgal. Šioje byloje prašomą atlyginti žalą (900,24 Eur) sudaro sąmatoje nurodytų detalių, kurios buvo pakeistos taisant apgadintą įrenginį, įsigijimo kaina. Atsižvelgęs į kaltinamojo veiksmus ir jo veiksmais padarytos turtinės žalos dydį, teismas daro išvadą, jog E. V. veika yra tinkamai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kaip svetimo turto sugadinimas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Nagrinėjamu atveju iš Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašto matyti, jog E. V. žalos padarymo metu nebuvo Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre, todėl buvo teisėtai įleistas į lošimo namus. Aplinkybių, kad civilinė ieškovė, leisdama kaltinamajam būti jos patalpose ir lošti po to, kai anksčiau yra buvęs su kaltinamuoju panašus incidentas, dėl kurio neatsirado žala, būtų pažeidusi kokius nors teisės aktus, teismas nenustatė. Taigi jokio civilinės ieškovės neatsargumo, dėl kurio būtų pagrindas iš kaltinamojo priteistiną jo padarytos turtinės žalos dydį sumažinti, kaip to prašė jo gynėja savo baigiamojoje kalboje, teismas nenustatė. Priešingai, įvykio vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad kazino darbuotoja, kuri dalino kortas, bandė sulaikyti E. V. link žaidimo stalo krašto stumiamą aparatą, t. y. civilinės ieškovės darbuotoja bandė užkirsti kelią žalai atsirasti. Tiek kaltinamasis, tiek ir civilinės ieškovės atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad kaltinamojo veiksmais UAB (duomenys neskelbtini) padaryta turtinė žala iki šiol nėra atlyginta. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas iš kaltinamojo civilinės ieškovės naudai priteisti visą jo tyčiniais veiksmais bendrovei padarytą žalą (900,24 Eur), kurią patvirtina sąmata ir joje nurodyti duomenys apie sugadinto įrenginio detales, kurių įsigijimas ir sudaro patirtos turtinės žalos dydį.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes. Kaltinamasis E. V. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis). Veika tyčinė, baigta, susijusi su asmens polinkiu lošti, kurį pats kaltinamasis nori apriboti, todėl tiek anksčiau buvo pateikęs prašymą būti neįleidžiamas į lošimo namus, tiek nurodė ketinantis pateikti naują tokį prašymą pagal pasikeitusią tvarką. Kaltinamasis neteistas, bet ne kartą baustas administracine tvarka. E. V. turės atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, nors yra dviejų mažųjų bendrijų vadovas, bet, kaip paaiškino, abi bendrijos šiuo metu nevykdo veikos, todėl yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. 

Atsižvelgęs į visas nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad jis sutinka atlikti viešuosius darbus, teismas daro išvadą, kad labiausiai bausmės paskirtį šiuo atveju atitinka sankcijoje numatyta viešųjų darbų bausmė, kurios dydis nustatytinas šiek tiek mažesnis negu šios bausmės vidurkis – viešieji darbai 6 mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b. l. 123–125). Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esantis kompaktinis diskas su įvykio vaizdo įrašu (b. l. 29) paliktinas saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 

n u s p r e n d ž i a :

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam viešųjų darbų bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – viešųjų darbų bausmę 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant E. V. neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

UAB(duomenys neskelbtini)  civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš E. V. UAB (duomenys neskelbtini) naudai 900,24 Eur (devynis šimtus eurų 24 ct) turtinei žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje joje esantį kompaktinį diską su įvykio vaizdo įrašu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                   Neringa Girnytė