Civilinė byla Nr. 2YT-9808-674/2019
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04532-2019-8)
Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1.; 3.4.5.2.
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TESMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugpjūčio 5 d.
Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė,
sekretoriaujant Gitanai Liogailienei,
dalyvaujant pareiškėjai I. A.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrius.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Pareiškėja paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. S., miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės Z. S., mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą.
2. Pareiškėja paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos mama Z. S.. Z. S. testamento nepaliko. Palikimas atsirado pagal įstatymą į 1/2 dalį 1,0200 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Kita 1/2 dalis yra pergyvenusio sutuoktinio S. S. nuosavybė. (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas S. S.. P jo mirties palikimą priėmė pareiškėja, jų dukra I. A.. 2018 m. birželio 18 d. paduodama pareiškimą Raseinių rajono pirmajam notarų biurui. Tada sužinojo, kad po mamos Z. S. mirties niekas į notarų biurą nesikreipė, kad Z. S. palikimas nepriimtas. Notaras paaiškino, kad praleistas trijų mėnesių terminas kreiptis dėl palikimo priėmimo, kad negali užvesti paveldėjimo bylos, ir kad reikalingas teismo sprendimas dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu. Nurodė, kad po palikėjos Z. S. mirties nė vienas jo įstatyminis įpėdinis - nei dukra I. (S.) A., nei palikėjos Z. S. sutuoktinis S. S. nesikreipė pareiškimu į notarą dėl palikimo priėmimo. Tačiau po palikėjos Z. S. mirties jo sutuoktinis S. S. palikimą priėmė faktiniu valdymu - naudojosi žemės sklype augančiu mišku, kirto medieną malkoms.
3. Pareiškėja paaiškino, kad ji yra vienintelė S. S. ir Z. S. dukra, kitų pirmos eilės įpėdinių pagal įstatymą nėra, todėl kiti asmenys, kurių teisėms ar pareigoms juridinio fakto nustatymas turėtų įtakos nežinomi.
4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kur nurodė, kad sutinka, jog teismo sprendimas šioje byloje būtų priimtas teismo nuožiūra. Bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
5. Liudytojas A. A. parodė, kad po Z. S. mirties likusį turtą tvarkė ir valdė jos sutuoktinis S. S..
Pareiškimas tenkintinas
6. Pareiškėja I. A. yra mirusiųjų Z. S. ir S. S. dukra (b. l. 5), mirusieji buvo sutuoktiniai (b. l. 4). Pareiškėjos motina Z. S. mirė (duomenys neskelbtini), tėvas S. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6, 8) Pareiškėja Raseinių rajono 1 – ajam notarų biurui 2018 m. birželio 18 d. pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo (b. l. 7). Į Raseinių rajono 1-ąjį notarų biurą dėl Z. S. turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra (b. l. 9). Žemės sklypas 1,0200 ha, UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Z. S. ir S. S. pagal 2004-08-03 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. ASR4590 (b. l. 10-11)
7. Pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą po S. S. mirties yra jo dukra, pareiškėja I. A. (CK 5.11 str.). Daugiau pirmos eilės įpėdinių nėra.
8. Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 1 d. numatyta, jog, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. T. y. visi įpėdiniai per nurodytą trijų mėnesių terminą pradėję valdyti, naudoti, prižiūrėti ar kitaip disponuoti palikėjo visą turtą ar jo dalį, laikomi priėmusiais palikimą. Pareiškėja paaiškino, kad jos tėvas S. S., po jos mamos Z. S. mirties 2006 m. sausio 9 d, perėmė palikėjos turtą, tai yra ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir naudojosi, kirto malkas, nes ten yra miško sklypas. Kita sklypo dalis nuosavybės teise priklausė S. S., jis buvo senyvo amžiaus, todėl suprasdamas, kad žemė pirkta jiems gyvenant santuokoje ir dalys nebuvo nustatytos, jis turtu naudojosi kaip savu.
9. Byloje nepateikiama duomenų, kad minimas turtas būtų perėjęs valstybei paveldėjimo teise. S. S. po Z. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą pradėdamas jį valdyti ir tvarkyti. Palikimas nėra priimamas iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (LR CK 5.50 str. 1 d.).
10. Pagal LR CK 5.51 straipsnio 1 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Nustatyta, kad S. S. po Z. S. mirties perėmė jos nekilnojamąjį turtą, asmeninius daiktus, valdė Z. S. nuosavybės teise priklausantį turtą, jį tvarkė ir juo naudojosi.
11. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali sukelti teisines pasekmes, nes pareiškėja turi teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų. Esant šiai sąlygai, juridinę reikšmę turintį faktą nustato teismas (LR CPK 445 str.). Byloje įrodyta, kad S. S. po Z. S. mirties perėmė jai priklausantį turtą, jį pradėjo valdyti, tvarkyti ir juo naudojosi iki savo mirties.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 270, 279, 444 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškimą patenkinti.
Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti ir tvarkyti.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.
Teisėja Aurelija Petkevičienė