
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. balandžio 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Algirdo Gailiūno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų V. D. ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Achemarida“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 31 d. nutarties uždarosios akcinės bendrovės „Achemarida“ bankroto byloje dėl V. D. reikalavimo dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir kompensacijos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi UAB „Achemarida“ (toliau – ir bendrovė) iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Klaipėdos administratorių biuras“; byla pagal V. D. reikalavimus 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi perduota nagrinėti prie bankroto bylos (b. l. 130).
Ieškovas V. D. 2010 m. balandžio 8 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, teigdamas, kad atsakovas UAB „Achemarida“ be pagrindo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutraukė darbo sutartį pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 124 straipsnio 1 dalį, nes 2009 m. rugpjūčio 21 d. atsakovo valdybos nutarimas nutraukti darbo santykius dėl nepasitikėjimo yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi nebuvo kvorumo, be to, ieškovas nepadarė kaltų veiksmų. Teigė, kad atsakovas neatsiskaitė, nes nesumokėjo kompensacijos už 18 kalendorinių dienų nepanaudotų atostogų bei kompensacijos pagal DK 140 straipsnį. Prašė pripažinti atleidimo iš darbo pagrindą pagal DK 124 straipsnio 1 dalį neteisėtu ir pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą į DK 124 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 3 dalį; priteisti jam atleidimo dieną priklausantį darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas – 5 485,48 Lt; priteisti DK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu dviejų vidutinių darbo užmokesčių kompensaciją – 15 614 Lt; priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką DK 141 straipsnio 3 dalies tvarka, skaičiuojant po 396,97 Lt už dieną.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. sausio 31 d. nutartimi nutarė ieškinį patenkini iš dalies. Teismas padidino V. D. kreditinį reikalavimą atsakovo bankroto byloje 181 946,04 Lt suma, o kitą ieškinio dalį atmetė.
Teismas nurodė, kad atsakovo valdyba turėjo pagrindą nepasitikėti ieškovu, nes jo vadovaujamoje bendrovėje užfiksuoti rimti finansinės atskaitomybės bei ūkinių operacijų pažeidimai. Ieškovas buvo atšauktas ir atleistas iš pareigu tinkamo organo sprendimu ir tinkamu būdu. Be to, ieškovas ieškinį pirmosios instancijos teismui pateikė praleidęs ieškinio senaties terminą ir neprašė jo atnaujinti. Atsakovo reikalavimu taikyta senatis ir ieškovo reikalavimas dėl neteisėto atleidimo iš darbo atmestas (DK 297 str. 1 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.).
Teismas nesirėmė ieškovo pateiktu atsiskaitymo lapeliu, nes jame nenurodytas išmokėtas 7 410 Lt avansas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 str.). Ieškovo kreditinis reikalavimas dėl neišmokėto atsiskaitymo patvirtintas atsakovo bankroto byloje, todėl atmestinas atsakovo argumentas, kad atsiskaitymas ieškovui nepriklauso (CPK 182 str. 2 p.).
Teismo nuomone, ieškovui nepriklauso DK 140 straipsnio 3 dalyje nurodyta išeitinė kompensacija, nes jo veikloje buvo turto pasisavinimo arba iššvaistymo požymių, šis faktas įrodytas patikrinimo ir audito išvadomis (DK 235 str. 2 d. 7 p.). Su ieškovu nustatyta tvarka neatsiskaityta dėl atsakovo laikinų finansinių sunkumų, o vėliau ir dėl nemokumo, byloje neįrodyta, kad apskaičiuotas atsiskaitymas buvo pervestas kitam asmeniui vykdant ieškovo patvarkymus, be to, kreditinis reikalavimas dėl neišmokėto atsiskaitymo yra patvirtintas bankroto byloje, todėl ieškovui priklausytų vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2009 m. rugsėjo 8 d. iki 2011 m. rugpjūčio 18 d. – už 23 mėn. ir 6 darbo dienas – 181 946,04 Lt (7 807,14 Lt x 23 mėn. + 396,97 Lt x 6 d. d.; nuo šios sumos būtina išskaičiuoti fizinių asmenų pajamų ir privalomo valstybinio socialinio draudimo įmokas; DK 141 str. 1–3 d., Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 28 str. 4 d., Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p., 26 str. 1 d.).
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai
Apeliantas (ieškovas) V. D. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priteisti jam išeitinę kompensaciją pagal DK 140 straipsnio 3 dalį bei už uždelstą išmokėti šią kompensaciją laiką.
Ieškovo nuomone, neaišku, kokie valdybos nariai dalyvavo 2008 m. rugpjūčio 21 d. valdybos posėdyje, kokiu būdu jiems buvo pranešta apie valdybos posėdį, kokie klausimai buvo nagrinėjami. Ieškovo kaltę pagrindžiantys įrodymai nagrinėjimo dieną valdybos nariams nebuvo pateikti. Valdybos posėdžio dieną vieninteliai valdybos nariai D. V. ir M. V. buvo Klaipėdoje. Sprendžiant ieškovo atleidimo klausimą buvo neetiškai svarstomos jo baudžiamosios bylos aplinkybės. Ieškovo, kaip bendrovės vadovo, niekas neprašė paaiškinimų apie jo padarytus menamus pažeidimus. Nėra jokių įrodymų, patvirtinančių jo, kaip bendrovės vadovo, pažeidimus. Jam nebuvo sudarytos galimybės teikti paaiškinimus.
Apeliantas (atsakovas) BUAB „Achemarida“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria ieškovo reikalavimas padidintas iki 181 946,04 Lt, ir klausimą išspręsti iš esmės: laikyti, kad vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką priteistinas nuo 2010 m. balandžio 8 d. iki 2010 m. gruodžio 1 d., priteistiną 63 383,32 Lt (7807,14 x 7 mėn. + 396,97 x 22 dienų) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką sumažinti atsižvelgiant į šalių interesų pusiausvyrą ir kitų kreditorių interesus.
Atsakovas nesutinka, kad vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką būtų skaičiuojamas nuo ieškovo atleidimo dienos, t. y. 2009 m. rugsėjo 8 d., kadangi ieškovas pats 2009 m. rugsėjo 10 d. pateikė prašymą iš jo darbo užmokesčio pervesti 7 000 Lt K. M. ir pačiam ieškovui išmokėti tik likusią sumą. Priskaičiuotos sumos 5 670,06 Lt neužteko atsiskaityti su K. M. . Atsakovui bankroto byla iškelta 2011 m. rugpjūčio 1 d., o nutartis įsiteisėjo 2011 m. rugpjūčio 11 d., todėl mokėjimas už priverstinę pravaikštą galėjo būti skaičiuojamas tik iki 2011 m. rugpjūčio 11 d., o ne iki 2011 m. rugpjūčio 18 d., kaip skaičiavo teismas. Atsakovui restruktūrizavimo byla iškelta 2010 m. lapkričio 23 d., o nutartis įsiteisėjo 2010 m. gruodžio 1 d. Pagal ĮRĮ 8 straipsnio 2 punktą nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos sustabdomas netesybų ir palūkanų už visų įmonės prievolių, susidariusių iki teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, skaičiavimas, išskyrus delspinigių už pavėluotai dėl darbdavio kaltės išmokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas skaičiavimą. DK 141 straipsnio 3 dalyje numatyta išmoka negali būti traktuojama kaip su darbo santykiais susijusi išmoka. Todėl ieškovui vidutinis darbo užmokestis galėtų būti skaičiuojamas ne nuo 2009 m. rugsėjo 8 d. iki 2011 m. rugpjūčio 18 d., o nuo 2009 m. rugsėjo 8 d. iki 2010 m. gruodžio 1 d., t.y. nuo atleidimo iš darbo dienos iki nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Teismas, priteisdamas 181 946,04 Lt už uždelstą atsiskaityti laiką, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, pažeidė protingumo ir teisingumo principus. Atsakovas ir K. M. susitarė, kad nuo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutraukiama patalpų nuomos sutartis ir šalys laikomos atsiskaičiusiomis. Aplinkybė, kad atsakovas negali pateikti apmokėjimo K. M. įrodymų, nepaneigia fakto, kad atsakovas su K. M. visiškai atsiskaitė. Ieškovui priteista 181 946,04 Lt suma 32 kartus viršija neišmokėtos 5 670,06 Lt sumos dydį. Dėl ieškovo netinkamai atliktų pareigų atsakovas tapo nemokiu, ieškovui dėl to iškelta baudžiamoji byla ir atsakovas ieškovui yra pareiškęs 95 683 Lt ieškinį.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo atskirasis skundas atmestinas, o atsakovo tenkintinas.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad akcinės bendrovės administracijos vadovo santykiai su bendrove yra specifiniai, iš esmės atitinkantys ne darbo, bet civilinius teisinius santykius, kuriems taikytinos pavedimo sutartį reglamentuojančios teisės normos. Šių santykių ypatumai lemia tai, kad jie visų pirma reglamentuojami ABĮ normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2011, 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008 ir kt.). Bendrovės vadovo rinkimo ir atšaukimo bei atleidimo iš pareigų tvarka nustatyta ABĮ 37 straipsnyje.
Pagal ABĮ 37 straipsnio 3 ir 4 d. bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba – visuotinis akcininkų susirinkimas). Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. Apie bendrovės vadovo išrinkimą ar atšaukimą bei sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais jį išrinkusio ar atšaukusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui.
Su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis. Sutartį su bendrovės vadovu bendrovės vardu pasirašo valdybos pirmininkas ar kitas valdybos įgaliotas narys (jei valdyba nesudaroma – stebėtojų tarybos pirmininkas ar kitas stebėtojų tarybos įgaliotas narys, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba – visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo). Sutartį su bendrovės vadovu, kuris yra bendrovės valdybos pirmininkas, pasirašo valdybos įgaliotas valdybos narys. Su bendrovės vadovu gali būti sudaryta jo visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Bendrovės vadovą išrinkusiam organui priėmus sprendimą atšaukti vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama. Darbo ginčai tarp bendrovės vadovo ir bendrovės nagrinėjami teisme.
Darbo sutarties pasibaigimo galimybė sutartį nutraukti ne tik DK, bet ir kituose įstatymuose įtvirtintu pagrindu, yra nustatyta DK124 straipsnio 1 punkte. Šios normos turi būti nurodytos nutraukiant darbo sutartį su bendrovės vadovu (ABĮ 37 str., DK 124 str. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008).
Konstatuotina, kad atitinkamas bendrovės organas turi teisę bet kada atšaukti jo išrinktą bendrovės vadovą, nepriklausomai nuo vadovo kaltės buvimo. Atskirajame skunde nurodomi teiginiai, kad ieškovas nepadarė drausmės pažeidimo, neturi teisinės reikšmės vertinant ieškovo atleidimo iš pareigų teisėtumą ir pagrįstumą.
Pagal DK 140 straipsnio 3 dalį nutraukus darbo sutartį kitais pagrindais, išskyrus DK 125 ir 126 straipsniuose bei 127 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip.
Todėl ieškovo kaltės klausimas svarbus sprendžiant dėl išeitinės išmokos išmokėjimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo valdyba turėjo pagrindą nepasitikėti ieškovu, nes jo vadovaujamoje bendrovėje užfiksuoti rimti finansinės atskaitomybės bei ūkinių operacijų pažeidimai. Tokią išvadą patvirtina byloje esančios audito tarnybos išvados, (T. 1., b. l. 52-68), pranešimas apie įtarimą (T. 1, b. l. 116-120), kurie patvirtina, jog ieškovas klastojo tarnybinius dokumentus, aplaidžiai organizavo apskaitos tvarkymą, buhalterinę apskaitą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas atšauktas iš pareigų dėl jo paties kaltės netinkamai organizuojant bendrovės darbą.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai aiškinosi bendrovės valdybos posėdžio, įvykusio 2008 m. rugpjūčio 21 d., detales ir nustatė, kad bendrovės valdyba buvo sudaryta iš keturių narių – D. V. , T. K. , A. B. ir M. V. , 2009 m. rugpjūčio 21 d. T. K. buvo komandiruotėje Klaipėdoje , o A. B. – kitoje vietoje (b. l. 44–51, c. b. 2-14957-826/2009, l. 73, 85–89). Pagal bendrovės valdybos darbo reglamento 4.7–4.8, 5.3–5.4 punktus bendrovės vadovas kviečiamas į visus valdybos posėdžius, valdybos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip 2/3 valdybos narių, valdybos nutarimą patvirtina posėdyje dalyvavę valdybos nariai, valdybos nutarimą valdybos narys gali pasirašyti ir perduoti faksimilinio, telegrafinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais (c. b. 2-14957-826/2009, l. 78–82). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu vertinimu.
Ieškovo teigimu, jam nebuvo sudaryta galimybė pateikti įrodymus, patvirtinančius jo nurodomas aplinkybes, tačiau tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismams ieškovas galėjo teikti ir teikė įrodymus ir jie buvo vertinami.
Dėl aukščiau nurodytų motyvų tenkinti ieškovo atskirąjį skundą nėra pagrindo.
Atsakovo atskirojo skundo dalis dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką iš esmės yra pagrįsta. Atleidimo dieną – 2009 m. rugsėjo 8 d., ieškovui priklausė, tačiau buvo neišmokėta 5 485,48 Lt kompensacija. Tačiau ieškovas 2009 m. rugsėjo 10 d. paprašė atsakovo iš jam priklausančios kompensacijos pervesti 7 000 Lt K. M. (T. 1, b. l. 37). Atsakovas prisiėmė įsipareigojimą šį prašymą įvykdyti, ir, kaip matyti iš K. M. rašto (T. 1, b. l. 184), su juo pilnai atsiskaitė. Ieškovui paprašius iš jam priklausančio darbo užmokesčio atsiskaityti su K. M. ir atsakovui sutikus tai padaryti, tarp šalių pasibaigė darbo santykiai ir kilo civiliniai teisiniai santykiai. Dėl civilinės sutarties vykdymo šioje byloje ginčas nesprendžiamas. Atsakovas atsiskaityti su ieškovu turėjo 2009 m. rugsėjo 7 d. ir ši pareiga pasibaigė šalims sudarius naują sutartį 2009 m. rugsėjo 10 d. Todėl ieškovui priklausytų kompensacija už uždelsimą atsiskaityti nuo 2009 m. rugsėjo 8 d. iki 2009 m. rugsėjo 10 d.
Tačiau, kaip minėta, atsakovas už ieškovą atsiskaitė su K. M. , sumokėdamas jam 7 000 Lt. 2011 m. lapkričio 23 d. įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo nutartimi taip pat patvirtintas ieškovo 5 670,06 Lt dydžio kreditinis reikalavimas atsakovo bankroto byloje (b. l. 145–146). Ieškovui priklausytų 793,94 Lt kompensacija už uždelsimą atsiskaityti (396,97 x 2 dienų). Vertindama visas šias aplinkybes, kolegija sprendžia, kad už uždelsimą atsiskaityti ieškovui visiškai kompensuota atsiskaitant su K. M. ir patvirtinant 5 670,06 Lt kreditorinį reikalavimą.
Dėl aukščiau nurodytų motyvų reikalavimas atšaukimą iš pareigų pripažinti neteisėtu ir priteisti už uždelsimą atsiskaityti atmetamas.
Atmetus šiuos reikalavimus, kiti atsakovo atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi ir dėl jų kolegija nepasisako.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį atmesti.
Teisėjai | Alė Bukavinienė |
| |
| Algirdas Gailiūnas |
| |
| Vigintas Višinskis |