Baudžiamoji byla Nr. e1-1246-957/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03525-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.12.1.4

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O  B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 17 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Audronės Šukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas

n u s t a t ė :

A. J. 2022 m. sausio 29 d. apie 15.00 val. Vilniuje, Oslo g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Nisan Almera Tino“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (pirmojo patikrinimo metu nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 2,22 promilės etilo alkoholio koncentracija, antrojo patikrinimo metu 2,08 promilės etilo alkoholio koncentracija). Taip A. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad alkoholiniais gėrimais jis nepiktnaudžiauja, sunkių galvos traumų neturėjo. Automobilis „Nissan Almera Tino“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso jam, yra jo savininkas ir valdytojas. Prieš mėnesį palaidojo savo motiną, dėl to labai išgyvena. 2022 m. sausio 29 d. vienas vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė apie 0,25 l degtinės. Nusprendė važiuoti pas dėdę į kaimą. Iš karto sėdo į automobilį, nors suprato, kad vairuoti išgėrus negalima, kad dėl tokių veiksmų gresia atsakomybė, bet tuo metu gerai jautėsi, todėl ir sėdo už automobilio vairo. Atsargiai vairavo, bet apie 14.50 val., važiuodamas vienas Vilniuje, Vakariniu aplinkkeliu, tarp Pilaitės pr. ir L. Asanavičiūtės gatvės, nespėjo sustabdyti automobilio ir atsitrenkė į priekyje važiuojantį automobilį, modelio ir valstybinių numerių neįsidėmėjo. Galėjo būti „Toyota“ modelis, atrodo, mėlynos spalvos. Išsigando, buvo šoko būsenoje, todėl nesustojęs nuvažiavo toliau. Nematė, kad kas važiuotų iš paskos ir reikalautų sustoti. Važiuodamas Vilniuje, Oslo gatve, jam kelią užtvėrė automobilis, modelio neprisimena. Vėliau atvažiavo policijos pareigūnai, patikrino jo blaivumą. Buvo nustatytas daugiau negu 2 promilių girtumo laipsnis. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Neprieštarauja, kad tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka sumokėti baudą.

Liudytojas A. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigose. 2022 m. sausio 29 d. dirbo nuo 6.00 val. iki 2022 m. sausio 29 d. 18.00 val. kartu su kolega vyriausiuoju patruliu L. Z., šaukiniu V1719. 2022 m. sausio 29 d. apie 15.00 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Oslo g. yra sulaikytas vairuotojas su automobiliu „Nissan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris Vakariniame aplinkkelyje apgadino pranešėjo automobilį ir pasišalino. Atvykus Oslo g., ant tilto link Gariūnų turgavietės rado pranešėją M. L., vairavusį automobilį „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). M. L. padedant kitiems eismo dalyviams sulaikė akivaizdžiai neblaivų automobilio „Nissan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotoją, kaip vėliau paaiškėjo, A. J. Pranešėjas M. L. jiems paaiškino, kad automobilio „Nissan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas Vakariniame aplinkkelyje, važiuodamas automobiliu atsitrenkė ir apgadino pranešėjo M. L. vairuojamą automobilį „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nesustojęs šalinosi iš įvykio vietos, kol padedant kitiems eismo dalyviams buvo sustabdytas Vilniuje, Oslo g. Automobilio „Nissan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas A. J. jiems paaiškino, kad alkoholį vartojo vakar, t. y. prieš 17-19 valandų. Daugiau jis jiems nieko daug neaiškino. Įvykio vietoje A. J. alkotesteriu buvo patikrintas girtumas. Pirmu pūtimu A. J. buvo nustatytas 2,22 promilių girtumas, o antru pūtimu – 2,08 promilių girtumas. Eismo įvykio įforminimui buvo iškviestas ekipažas V1851, kuris įformino eismo įvykį. Toliau buvo susisiekta su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyriausiuoju tyrėju, kuris priėmė sprendimą neblaivų automobilio „Nissan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotoją paleisti ir įteikti šaukimą atvykti į Vilniaus miesto penktąjį policijos komisariatą 2022 m. sausio 31 d. 10.00 val. Automobilis „Nissan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo priverstinai išvežtas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę adresu Vilniuje, Minsko pl. 21. Įvykio vietoje atlikus būtinus veiksmus A. J. buvo suteikta socialinė pagalba ir pavežtas iki artimiausios jam reikalingos autobusų stotelės. Prie tarnybinio pranešimo buvo pridėtas Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas, išduotas A. J. vardu.

Liudytojas M. L. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. sausio 29 d. apie 14.54 val. važiuodamas kartu su savo sutuoktine A. L. automobiliu „Toyota CHR“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vakariniu aplinkkeliu, pirma eismo juosta, ties kaklaraiščiu tiltu į jo vairuojamo automobilio galą įvažiavo kitas automobilis „Nissan Almera“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Smūgis buvo labai stiprus. Įvažiavęs į jo automobilį „Nissan“ vairuotojas nesustojo, o toliau nuvažiavo tiesiai. Jie pradėjo važiuoti paskui tą automobilį, kadangi „Nissan“ vairuotojas šalinosi iš eismo įvykio vietos. Važiuodami paskui paskambino 112 ir pranešė apie įvykį, nurodė, kad važiuoja paskui. „Nissan“ vairuotojas labai mėtėsi per kelio važiuojamąsias juostas, vairavo labai įtartinai, taip pat šalindamasis vos neatsitrenkė į kitus važiuojančius automobilius. Ties Gariūnų tiltu, Oslo gatvėje krovininio automobilio vairuotojas (šiukšlių vežimas) pradėjo stabdyti, užkirto kelią „Nissan“ vairuotojui ir sustojo, „Nissan“ neturėdamas kur dėtis taip pat sustojo. Sustojus, jis išlipo iš automobilio ir greitai pribėgo prie „Nissan“ vairuotojo, o jis tuo tarpu bandė išlipti ir norėjo šalintis iš automobilio. Jis su šiukšlių vežimo automobilio vairuotoju priėjo prie „Nissan“ vairuotojo, tada šiukšlių vežimo vairuotojas ištraukė iš automobilio „Nissan“ spynos užvedimo raktelius. „Nissan“ vairuotojas buvo stipriai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, visiškai nesiorientavo aplinkoje. Netrukus į vietą atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. „Nissan“ vairuotojas automobilyje buvo vienas, kiek matė, jo automobilyje buvo tuščios taros nuo alkoholio, bet prie jų jis alkoholio nevartojo.

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad Bendrajame pagalbos centre 2022 m. sausio 29 d. 14.54 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad pranešėjo automobilį „Toyota“ apgadino automobilis „Nissan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuotojas neblaivus, važiuoja link Gariūnų, o pranešėjas važiuoja iš paskos.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio A. G. 2022 m. sausio 29 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės iš esmės atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinį.

Iš 2022 m. vasario 16 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš policijos pareigūnų „Body“ kamerų. Iš vaizdo įrašų, be kita ko, matyti, kaip sulaikytam automobilio „Nissan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojui pirmuoju pūtimu nustatomas 2,22 prom. girtumas, o antruoju pūtimu – 2,08 prom. girtumas.

Iš 2022 m. sausio 29 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad atlikus tikrinimą prietaisu „Drager Alkotest“ 7510 Nr. ARKA-0039, A. J. pirmojo tikrinimo metu 15.17 val. nustatytas 2,22 prom. girtumo laipsnis, antrojo tikrinimo metu 15.45 val. nustatytas 2.08 prom. girtumo laipsnis.

Iš alkotesterio kvitų rodmenų matyti, kad 2022 m. sausio 29 d. 15.17 val. A. J. buvo nustatytas 2,22 prom. girtumas, o 15.45 val. jam nustatytas 2,08 prom. girtumas.

Iš VĮ Regitra duomenų matyti, kad automobilis „Nissan Almera Tino“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso A. J.

Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad automobilio „Nissan Almera Tino“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) 2004 m., vertė 2022 m. vasario mėn. su PVM – 1 360,00 Eur (be PVM 1 074,40 Eur).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyrio vyriausiojo specialisto K. M. 2020 m. vasario 11 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad transporto priemonė „Nissan Almera Tino“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausanti A. J.. Nuo 2022 m. sausio 29 d. buvo nuvežta ir saugoma UAB „Tomadas“/ UAB „Sauda“ aikštelėje, susidarė 145,20 Eur su PVM saugojimo išlaidos, kurias turi apmokėti transporto priemonės savininkas (valdytojas) UAB „Tomadas“ / UAB „Sauda“. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas dėl automobilio „Nissan Almera Tino“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pervežimo ir saugojimo išlaidų nepatyrė.

Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Audronės Šukienės 2022 m. vasario 4 d. nutarimo matyti, kad juo buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. J. turtui – keleiviniam automobiliui „Nissan Almera Tino“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), VIN: (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2022 m. vasario 4 d. iki 2022 m. gegužės 4 d.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2022 m. vasario 9 d. nutarimo matyti, jog juo A. J. paskirtos kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymas, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2017 m. spalio 31 d.) paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

A. J. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. KET 14 punkte numatyta, be kita ko, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad kaltinamojo A. J. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamasis A. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. sausio 29 d. jis vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė apie 0,25 l degtinės, po to nusprendė važiuoti pas dėdę į kaimą. Kaltinamojo teigimu, jis vairavo atsargiai, tačiau apie 14.50 val. Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje, tarp Pilaitės per. ir L. Asanavičiūtės gatvės nespėjo sustabdyti savo vairuojamo automobilio „Nissan Almera Tino“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį (tai galėjo būti automobilis „Toyota“). Pasak A. J., jis išsigando, todėl nesustojęs nuvažiavo toliau, tačiau Vilniuje, Oslo g. buvo sustabdytas, atvykę policijos pareigūnai jam nustatė didesnį nei 2 prom. girtumą. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir detalizuoja ir kiti byloje esantys įrodymai. Antai, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. L. patvirtino, kad 2022 m. sausio 29 d. apie 14.54 val. jam vakariniu aplinkkeliu važiuojant automobiliu „Toyota CHR“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) į jo automobilį įvažiavo automobilis „Nissan Almera“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas nesustojo, o nuvažiavo tiesiai, mėtydamasis per kelio važiuojamąsias dalis, labai įtartinai vairuodamas. Liudytojo teigimu, kitų transporto priemonių pagalba vairuotojas buvo sustabdytas Vilniuje, Oslo gatvėje, vairuotojas buvo stipriai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, vairuotojas visiškai nesiorientavo aplinkoje. Iš esmės analogiški liudytojo M. L. paaiškinimai apie įvykio situaciją užfiksuoti ir liudytojo A. G. parodymuose, policijos įvykių registro išraše. Kaltinamojo A. J. ir liudytojo A. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat byloje esantis 2022 m. sausio 29 d. neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitų rodmenys patvirtina aplinkybę, jog įvykio metu kaltinamasis A. J. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus: 2022 m. sausio 29 d. 15.17 val. A. J. buvo nustatytas 2,22 prom. girtumas, o 15.45 val. jam nustatytas 2,08 prom. girtumas. Neblaivumo nustatymo eiga ir rezultatai taip pat užfiksuoti ir 2022 m. vasario 16 d. kitų objektų apžiūros protokole, kuris buvo surašytas apžiūrėjus vaizdo įrašai iš policijos pareigūnų „Body“ kamerų. Iš vaizdo įrašų, be kita ko, matyti, kaip sulaikytam automobilio „Nissan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojui pirmuoju pūtimu nustatomas 2,22 prom. girtumas, o antruoju pūtimu – 2,08 prom. girtumas. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, kad A. J. 2022 m. sausio 29 d. apie 15.00 val. Vilniuje, Oslo g., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Nisan Almera Tino“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (pirmojo patikrinimo metu nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 2,22 promilės etilo alkoholio koncentracija, antrojo patikrinimo metu 2,08 promilės etilo alkoholio koncentracija). Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo A. J. veika kvalifikuotina pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

Dėl A. J. skirtinos bausmės

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. J. pareiškė sutinkantis su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

Teismas, skirdamas bausmę A. J., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Pirmiausia teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. J., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kaltinamajam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, būdamas neblaivus ir vairuodamas transporto priemonę, apgadino kito asmens vairuojamą automobilį ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. J. – yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini), dirbantis, turi legalų pragyvenimo šaltinį, veikos padarymo metu buvo baustas administracine tvarka ir turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, teistumas išnykęs. Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Esant pirmiau išdėstytų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad A. J. skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas artimas šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, minimaliam dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teismo vertinimu, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, ši bausmė atitiks teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus ir bus pakankama BK 41 straipsnyje nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. J. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, įvertinęs A. J. skirtinos baudos dydį, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra akivaizdžiai per trumpas. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį, t. y. šešis mėnesius.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2017 m. spalio 31 d.) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – naikintini, dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo A. J.

Vertinant

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam, pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis įvykio metu, būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Nissan Almera Tino“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris priklauso jam (tai matyti iš VĮ „Regitra“ duomenų, taip pat iš paties kaltinamojo parodymų). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustačius, kad minėtas automobilis buvo A. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad A. J. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo A. J. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Kaltinamasis padarė pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad A. J. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio „Nissan Almera Tino“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, yra būtinas.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Audronės Šukienės 2022 m. vasario 4 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. J. turtui – keleiviniam automobiliui „Nissan Almera Tino“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), VIN: (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2022 m. vasario 4 d. iki 2022 m. gegužės 4 d. Turto saugotoju paskirtas A. J.. Šis laikinasis nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

A. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. J. paskirti 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti A. J. šešių mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpį, jį skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Paskirti A. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir dvejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 9 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti A. J. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Nissan Almera Tino“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), VIN: (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Audronės Šukienės 2022 m. vasario 4 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. J. turtui – keleiviniam automobiliui „Nissan Almera Tino“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), VIN: (duomenys neskelbtini), kurio terminas nustatytas nuo 2022 m. vasario 4 d. iki 2022 m. gegužės 4 d. (laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas dalinis, turto saugotoju paskirtas A. J.), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti, o dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti A. J., kad:

1.       Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per šešis mėnesius po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą.

2.       Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3.       Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

4.       Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5.       Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6.       Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7.       Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas                                                            Marijus Kursevičius