Civilinė byla Nr.2A-2199-273/2012

               proceso Nr. 2-05-3-05672-2012-5

                                                         Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4.;44.2.4.1.; 121.14.; 121.21.;

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

nUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Albino Čeplinsko, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. R. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-9011-638/2012 pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovui R. R. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija,

nustatė:

1. Ginčo esmė

ieškovė prašė priteisti iš atsakovo R. R. 1662,30 Lt  už vandentiekio vamzdžio atstatymą į pirmykštę padėtį, 1052 Lt už sunaudotą kurą, 8214,49 Lt už šiaurinės namo sienos remontą ir bylinėjimosi išlaidas ( b.l.3-5).

Ieškovas nurodė, kad ji ir atsakovas yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovė gyvena namo antrame aukšte, atsakovas pirmame. Ieškovės vandentiekio vamzdžiai yra išvesti per šiaurinę namo sieną iki antro aukšto ir įvesti į ieškovės butą. Vandentiekio vamzdžiai buvo apšiltinti vata ir medinėmis lentelėmis. 2011 metų spalio mėnesį atsakovas R. R., negavęs ieškovės sutikimo, nuardė vandentiekio vamzdžių apšiltinimą. Prasidėjus žiemos šalčiams vanduo užšalo, ir ieškovės butas liko be vandens tiekimo. Atstatyti buvusią padėtį reikalinga 1662,30 Lt. Užšalus vandens įvadui, ieškovė buvo priversta išsikelti iš savo buto į kitą miesto rajoną, Partizanų gatvę, kur gyvena ieškovės mama. Kasdien turėjo vežti mažametę dukrą į vaikų darželį Šančiuose, todėl turėjo papildomų išlaidų kurui, be to, turėjo važiuoti į įvairias įstaigas aiškintis dėl atsakovo atliktų savavališkų veiksmų, jai padarytos žalos. Iš viso ieškovė patyrė 1052 Lt neplanuotų išlaidų dėl kuro. Be to, atsakovas 2011 metų spalio mėnesį iškapojo šiaurinės namo sienos rąstus, į iškapotas angas pripurškė poliuretano putų ir prikimšo skudurų. Išskaptavus rąstus, namo siena prarado tvirtumą, ieškovės vonios patalpoje įskilo plytelių grindys. Atstatyti sieną iki buvusio tvirtumo lygio kainuos 8214,49 Lt.

                            II.  Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 23 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovo R. R. ieškovei A. A. žalos atlyginimą 1662,30 Lt  už vandentiekio vamzdžių apšiltinimą, 1052 Lt  už sunaudotą kurą ir  8214,49 Lt  už šiaurinės namo sienos remontą.  Priteisė iš atsakovo R. R. valstybei 328 Lt žyminio mokesčio, 27 Lt pašto išlaidų ir  640  Lt  už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

      Teismas nustatė, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso po 5/24  dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) ( b.l. 8-9). Ieškovės patalpos yra antrame aukšte, o atsakovo patalpos – pirmame aukšte, po ieškovės patalpomis. Teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovės vandentiekio įvadiniai vamzdžiai  buvo įrengti namo išorėje, prie šiaurinės sienos ir izoliuoti ( b.l. 13-16, 25, prijungtas prie bylos namo vandentiekio įrengimo projektas). Atsakovas neginčijo, kad jis nuardė vamzdžių apšiltinimą  negavęs ieškovės sutikimo ( b.l. 75). Atsakovas 2012-03-27 buvo nubaustas administracine nuobauda- įspėjimu-  už tai, kad savavališkai, neturėdamas ieškovės sutikimo, nuplėšė apšiltinimo medžiagas nuo ieškovei priklausančių geriamojo vandens ir kanalizacijos vamzdžių (b.l.32). Atsakovas nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje neskundė, įrodymų, kad nutarime nustatyti faktai yra  neteisingi, nepateikė. Teismas sprendė, kad atsakovas padarė veiksmus, kuriais sugadino ieškovės vamzdyno apšiltinimą ir tuos veiksmus atliko neteisėtai. Apšiltinimo atstatymas kainuos 1662,30 Lt pagal statybos darbų specialistų E. V. ir J. R. paskaičiuotą sąmatą ( b.l.23). Teismas nurodė,  jog iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Šančių seniūnijos  surašyto akto matyti, kad 2012-02-13 ginčo name atsukus vandentiekio sklendę, vanduo A. A. bute netekėjo, vanduo buvo užšalęs unitaze ( b.l.85).  Liudytoju apklaustas R. A. parodė, kad nuardžius apšiltinimą, vien tik metalinė įmautė neapsaugojo vandentiekio vamzdžių nuo šalčio, todėl vanduo ieškovės bute užšalo, ieškovė išsikėlė gyventi pas savo motiną ir ten gyveno apie tris mėnesius (b.l. 93). Ieškovės dukra  lanko vaikų darželį (duomenys neskelbtini) ( b.l.30). Spręstina, kad ieškovė turėjo papildomų  išlaidų kurui, nes turėjo dukrą vežioti į darželį iš Partizanų gatvės, o ne iš Vinių gatvės, kur negalėjo gyventi dėl užšalusio vandentiekio. Užšalusio vandentiekio priežastis buvo atsakovo veiksmai- apšiltinimo nuardymas prieš pat žiemą. Ieškovė taip pat turėjo kreiptis į įvairias įstaigas dėl atsakovo savavališkų veiksmų- į savivaldybę, policiją, statybos inspekciją, ekspertus. Teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys dėl papildomai sunaudoto kuro išlaidų atlyginimo yra pagrįstas. Taip pat teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas atliko veiksmus gyvenamojo namo šiaurinėje sienoje- iškapojo rąstus, pripurškė poliuretano putų į iškapotas vietas, užkalė pripurkštas vietas fanera, lentelėmis. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad tokie darbai buvo atliekami su ieškovės sutikimu, ir kad tokie veiksmai yra tinkami techniniu požiūriu, nekenkė namo būklei. Ieškovė pateikė eksperto V. D. išvadą, kurioje nurodyta, kad ginčo namo „šiaurinės sienos  ir perdangos yra netinkamai remontuojamos. Montažinių putų naudojimas rastų siūlėse bei pašalintose rastų dalyse blogina drėgminę sienos būseną, o dėl skerspjūvių susilpninimo mažina sienos pastovumą  bei iššaukia papildomas jos deformacijas (...). Įtrūkimai patalpos II-2 grindyse susiję su perdangos ir šiaurinės sienos konstrukcijų deformacijomis“ ( b.l. 11-12). Atsakovas nesutikdamas su ieškovės pasitelkto eksperto išvada pateikė eksperto A. Z. išvadą, kurioje nurodyta, kad „ šiuo metu virš patalpos IV-3 esančios perdangos būklė yra avarinė, galima griūtis. Iš nuolat drėkinamos medinės perdangos drėgmė prasiskverbė į išorinę medinių tašų sieną, kur mediniai tašai paveikti puvinio sutrūnijo, todėl būtina sutrešusius tašus suremontuoti arba pakeisti naujais“ ( b.l.50-51).  Sugretinus abiejų ekspertų išvadas, teismas sprendė, kad patalpos II-2  ( antrame aukšte) ir IV-3 ( pirmame aukšte) perdanga yra įtrūkusi, deformuota ir šios deformacijos priežastys yra dvi- apliejimas vandeniu ir netinkamas sienos remontas.  Iš šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad apliejimas vandeniu galėjo būti  prieš keletą metų,  o netinkamas sienos remontas, kurį atliko atsakovas, buvo 2011 metų spalio mėnesį. Ieškovė pateikė sąmatinius skaičiavimus, kiek reikalinga lėšų norint pataisyti namo šiaurinės sienos būklę ir grąžinti ją į pradinę padėtį. Atsakovas iš esmės sąmatos neginčijo. Teismas nurodė, jog iš sąmatos matyti, kad į sąmatą įtraukti  tokie darbai: tašų keitimas sienose, ankerių įstatymas į medinių sijų galus, spyrių ( ramsčių) iš sijų įrengimas – yra skirti atstatyti į pradinę padėtį atsakovo pažeistą šiaurinę namo sieną ( b.l. 18-19). Teismas nurodė, kad bendra darbų su medžiagomis kaina 8214,49 Lt, todėl šią suma priteisė ieškovei iš atsakovo. 

                     III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

              Apeliaciniu skundu atsakovas R. R. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškovės ieškinį atmesti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovas nurodo, kad jokių vamzdžio gadinimų neatliko. Ieškovės sutikimu buvo nuo vamzdžio nuimti nereikalingi priedai. Ieškovė savo butą šildo elektra. Didesnę dalį šaltuoju metu laiku apsigyvena pas savo motiną, gyvenančią Partizanų g. Kaune. Taip sutaupo pinigų, kuriuos reikėtų išleisti už elektros energijos  naudojimą.  Ieškovės troba dėlto tampa neprižiūrima, kartu ir ieškinyje minėti vamzdžiai. Vamzdžiai dėl nepriežiūros prakiurdavo ir sistemingai būdavo apliejamas atsakovo butas, esantis po ieškovės butu. Dėl to buvo apgadintos visos atsakovo gyvenamos patalpos lubos, taip pat tai atsiliepdavo ir sienų normaliai būsenai. Tikrovėje buvo su ieškove susitarta, kad atsakovui leidžia nuardyti prie šiaurinės sienos esantį vamzdžių apšiltinimą. Ką atsakovas ir padarė abiejų savininkų gerovei, kad laikinai pašalinti dalį šiaurinės sienos  rąstų defektus- dėl supuvimo atsiradusias kiaurymes. Todėl teismo teiginys sprendime, jog atsakovas be ieškovės leidimo nuardė vamzdžių apšiltinimą, neatitinka tikrovės. Po preliminaraus sienos sienojų remonto atsakovas siūlė ieškovei įvesti vandentiekį per namo vidų, tačiau ieškovė šios veiklos atsisakė. Atsakovas teisme, reaguodamas į teismo pasiūlymą sudaryti byloje taikos sutartį, sutiko ją sudaryti ir sumokėti už vamzdžių apšiltinimą ieškovės prašomą sumą, siekiant išvengti ateities nesantaikų tarp gyvenamojo namo bendrasavininkų. Tačiau tai nereiškė dalies ieškinio pripažinimo. Minėtas vandentiekio vamzdis įrengtas be gyvenamo namo bendrasavininkų sutikimo. Jo tvirtinimas prie sienos taip pat atitinkamu laipsniu kenkia sienos būsenai. Teismas savo tvirtinimui apie įrangos vamzdžiams apšiltinti pašalinimą, vadovaujasi Šančių seniūnijos 2012-02-13 akto išvadomis(b.1.85). Teismo tvirtinimu, šiame akte nurodyta, jog tikrinimo metu rastas unitaze užšalęs vanduo. Tačiau ši išvada neatitinka tikrovės. Vanduo unitaze buvo užšalęs todėl, kad ieškovė negyveno bute ir jo nešildė nei elektriniais prietaisais nei malkomis.

            Atsakovas nurodo, kad teismas sprendimu ieškovės naudai iš atsakovo priteisė 1052 Lt už automobilio sunaudotą kurą, nuvežant ir parvežant iš darželio dukrą. Šias ieškovės išlaidas teismas susiejo taip pat su vandentiekio apšiltinimo įrangos pašalinimu. Su tokia teismo sprendimo išvada negalima sutikti jau vien todėl, kad nėra žinomas tikslus kuro sunaudojimas. Ieškovės motina yra invalidė ir atitinkamam laikui šaltu žiemos periodu persikėlimas į  jos namus- siekimas išvengti įmokų už savo bute sunaudojamą elektros energiją.  Pateikti teismui kuro pirkimo kvitai neįrodo, kad kvituose nurodytas nupirkto benzino kiekis buvo sunaudotas dukters vežimo į darželį reikalui. Be to, atsakovas negali būti atsakingas už kitos šeimos išlaidas.

           Atsakovo nuomone,  padaryti namo  sienos pagerinimai tų sienos vietų, kurių būklė jau buvo beviltiškoje padėtyje, negalėjo sugadinti viso objekto, kurį ekspertizėje nurodė ekspertas. Atsakovas sutinka, kad siena tapo susidėvėjusi. Nurodo, kad didele dalimi prie jos susidėvėjimo  prisidėjo ieškovės netinkama priežiūra savo gyvenamos vietos. Pagrįsti šioms aplinkybėms teismui pateikė UAB „SKENA“ atliktą bylos šalių gyvenamojo namo tyrimo ataskaitą ir išvadą. Teismas sprendime iš esmės šių aplinkybių nevertino. Teismas sprendime rėmėsi tik eksperto V. D. išvada, ieškovės vyro-liudytojo A., kuris suinteresuotas bylos baigtimi, parodymais. Tačiau negretino byloje esančių A. Z. ir V. D. pateiktų byloje išvadų. Atsakovo apkaltinimas šiaurinės sienos iškapojimu-sugadinimu, prie kurios šliejasi jo butas, yra geriausiu atveju, nesusipratimas. Pats teismas iš esmės sprendime neneigia, kad visa šiaurinė siena iki 2011 m. spalio mėnesio atsakovo daryto sienos pagerinimo jau buvo nekokybiška. Todėl teismo sprendimu priteista 8214,49 Lt iš atsakovo ieškovei šiaurinės sienos remontui, yra visiškai nepagrįstai. Atsakovas negali atsakyti už sienos susidėvėjimą praeityje. Be to, siena priklauso visiems gyvenamojo namo bendrasavininkams. Jos kokybės gerinimu turi rūpintis ne vien bylos šalys, bet ir asmenys, kuriems priklauso nuosavybė į gyvenamojo namo dalis.

               Atsiliepime į atsakovo R. R. apeliacinį skundą ieškovė A. A. prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti valstybei už antrinės teisinės pagalbos teikimą apeliaciniame procese. Ieškovė nurodo, kad apeliacinio skundo teiginys, jog atsakovas nesugadino vandentiekio vamzdžių ir kad ieškovė davė sutikimą nuimti nereikalingus priedus, vertina, kaip niekuo neparemtą aiškinimą, prieštaraujanti sveikai logikai. Ieškovė neduotų sutikimo nuplėšti vamzdžių izoliaciją-apšiltinimą, nes vanduo užšąla vamzdžiuose ir ieškovė lieka be vandens ir kanalizacijos. Atsakovo aiškinimas prieštarauja jo paties teismo posėdyje tvirtinimui, kad jis savavališkai be ieškovės sutikimo nuardė vamzdžių apšiltinimą. Apeliantas buvo baustas 2012-03-27 administracine tvarka už savavališką vamzdžių apšiltinimo nuplėšimą. Pats atsakovas teismo posėdyje sutiko apmokėti už vamzdžių apšiltinimą. Apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė gyvendavo šaltuoju metu laiku pas savo motiną, taip pat irgi neatitinka tikrovės-faktinių bylos aplinkybių. Ieškovės  motina turi vieno kambario butą, yra invalidė ir ieškovei su dukrom gyventi pas motiną su dukrom nėra nei vietos, nei sąlygų. Nuplėšus vamzdžių apšiltinimą, spalio mėnesį ieškovė gyveno su dukrom visą laiką (duomenys neskelbtini). Tik prasidėjus šalčiams ir užšalus vandeniui vamzdyne ir kanalizacijai negalėjo gyventi antisanitarinėm sąlygom ir buvo priverstos glaustis  nuo sausio 31 dienos pas motiną. Nuomotis butą lėšų neturėjo, o apšiltinti vamzdį taip pat lėšų nebuvo. Gyveno pas motiną iki kovo 15 dienos, kol atšilo vamzdžiuose vanduo. Ryšium su apsigyvenimu pas motiną dukrą privalėjo vežioti į sanatorinį darželį. Todėl ieškovė turėjo papildomas išlaidų dėl kuro. Teismas sprendime darydamas išvadas dėl šiaurinės sienos remonto, gretino ekspertų A. Z. ir V. D. išvadas ir tai nurodoma teismo sprendime. Teismo išvada, kad šiaurinė namo siena deformavosi ir įtrūkimai buto grindyse atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, yra paremta eksperto išvadomis, faktiniais įvykiais. Namo bendraturčiai tame tarpe ir ieškovė neprivalo tvarkyti šiaurinę namo sieną, kurią atsakovas sugadino savo neteisėtais veiksmais. Už jo veiksmais padarytą žalą privalo atsakyti tik atsakovas, o ne visi bendraturčiai.

      IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas tai pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. ((duomenys neskelbtini) str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui nuosavybės teise priklauso po 5/24  dalis gyvenamojo namo, esančio  (duomenys neskelbtini)( b.l. 8-9). Ieškovės patalpos yra antrame aukšte, o atsakovo patalpos – pirmame aukšte, po ieškovės patalpomis. Teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovės vandentiekio įvadiniai vamzdžiai  buvo įrengti namo išorėje, prie šiaurinės sienos ir izoliuoti ( b.l. 13-16, 25, prijungtas prie bylos namo vandentiekio įrengimo projektas). Atsakovas neginčijo, kad jis nuardė vamzdžių apšiltinimą  negavęs ieškovės sutikimo ( b.l. 75). Iš administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012-03-27 nutarimo Nr. AD-45 matosi, kad 2011 10 12 R. R. savavališkai, nesilaikant nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tariamą teisę, be bendrasavininkės A. A. sutikimo, remontuodamas namo (duomenys neskelbtini) sieną, nuplėšė apšiltinimo medžiagas nuo A. A. priklausančio geriamo vandens ir kanalizacijos vamzdžių, einančių iš lauko pusės, dėl ko vamzdžiai užšalo. Tuo R. R. padarė pažeidimą, numatytą LR (duomenys neskelbtini) straipsnyje. Jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. (b.l. 32). Atsakovas nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje neskundė, įrodymų, kad nutarime nustatyti faktai yra  neteisingi, nepateikė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas padarė veiksmus, kuriais sugadino ieškovės vamzdyno apšiltinimą ir tuos veiksmus atliko neteisėtai. Esant šiems duomenims atmestinas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė leido atsakovui nuardyti prie šiaurinės sienos esantį vamzdžių apšiltinimą. Į bylą yra pateikta valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos raštas, kuriame nurodyta, kad A. A. įsivedė vandentiekio ir nuotėkų tinklus, pagal projekto vadovo A. M. parengtą ir institucijų suderintą gyvenamojo namo , vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų projektą (b.l. 25). Taip pat prie bylos prijungtas namo vandentiekio įrengimo projektas.  Dėl to atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad vandentiekio vamzdžio tvirtinimas prie sienos atitinkamu kampu kenkia sienos būsenai. Apšiltinimo atstatymas kainuos 1662,30 Lt pagal statybos darbų specialistų E. V. ir J. R. paskaičiuotą sąmatą ( b.l.23).

Į bylą yra pateikta Kauno miesto savivaldybės administracijos Šančių seniūnijos  surašytas aktas, iš kurio matyti, kad 2012-02-13 ginčo name atsukus vandentiekio sklendę, vanduo A. A. bute netekėjo, vanduo buvo užšalęs unitaze (b.l.85).  Liudytoju apklaustas R. A. parodė, kad nuardžius apšiltinimą, vien tik metalinė įmautė neapsaugojo vandentiekio vamzdžių nuo šalčio, todėl vanduo ieškovės bute užšalo, ieškovė išsikėlė gyventi pas savo motiną ir ten gyveno apie tris mėnesius (b.l. 93). Ieškovės dukra  lanko vaikų darželį (duomenys neskelbtini) ( b.l.30). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė turėjo papildomų  išlaidų kurui, nes turėjo dukrą vežioti į darželį iš (duomenys neskelbtini) gatvės, o ne iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kur negalėjo gyventi dėl užšalusio vandentiekio. Užšalusio vandentiekio priežastis buvo atsakovo veiksmai - apšiltinimo nuardymas prieš pat žiemą. Ieškovė taip pat turėjo kreiptis į įvairias įstaigas dėl atsakovo savavališkų veiksmų - į savivaldybę, policiją, statybos inspekciją, ekspertus. Teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys dėl papildomai sunaudoto kuro 1052 Lt sumai išlaidų atlyginimo yra pagrįstas. Dėl to atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovės atitinkamam laikui šaltu žiemos periodu persikėlimas į motinos namus – siekimas išvengti įmokų už savo bute sunaudotą elektros energija, niekuo nepagrįstas.

Taip pat teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas atliko veiksmus gyvenamojo namo šiaurinėje sienoje - iškapojo rąstus, pripurškė poliuretano putų į iškapotas vietas, užkalė pripurkštas vietas fanera, lentelėmis. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad  atsakovo padaryti namo sienos pagerinimo darbai negalėjo sugadinti viso objekto, kurį ekspertizėje nurodė ekspertas. Atsakovas sutinka, kad namo siena buvo susidėvėjusi, tačiau mano, kad didele dalimi prie jos susidėvėjimo prisidėjo ieškovės netinkama priežiūra savo gyvenamosios vietos. Taip pat nurodo, kad teismas rėmėsi tik eksperto V. D. išvada ir negretino byloje esančių A. Z. ir V. D. išvadų, todėl laiko, kad iš atsakovo  priteisimas  8214,49 Lt sienos remontui yra visiškai nepagrįstas. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad šie apeliacinio skundo argumentai niekuo nepagrįsti dėl sekančių motyvų.

Ieškovė į bylą pateikė pateikė eksperto V. D. išvadą, kurioje nurodyta, kad ginčo namo „šiaurinės sienos  ir perdangos yra netinkamai remontuojamos. Montažinių putų naudojimas rastų siūlėse bei pašalintose rastų dalyse blogina drėgminę sienos būseną, o dėl skerspjūvių susilpninimo mažina sienos pastovumą  bei iššaukia papildomas jos deformacijas (...). Įtrūkimai patalpos II-2 grindyse susiję su perdangos ir šiaurinės sienos konstrukcijų deformacijomis“ ( b.l. 11-12). Taip pat į bylą atsakovo yra pateikta eksperto A. Z. išvada, kurioje nurodyta, kad „ šiuo metu virš patalpos IV-3 esančios perdangos būklė yra avarinė, galima griūtis. Iš nuolat drėkinamos medinės perdangos drėgmė prasiskverbė į išorinę medinių tašų sieną, kur mediniai tašai paveikti puvinio sutrūnijo, todėl būtina sutrešusius tašus suremontuoti arba pakeisti naujais“ ( b.l.50-51).  Sugretinus abiejų ekspertų išvadas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad patalpos II-2  ( antrame aukšte) ir IV-3 ( pirmame aukšte) perdanga yra įtrūkusi, deformuota ir šios deformacijos priežastys yra dvi - apliejimas vandeniu ir netinkamas sienos remontas.  Iš šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad apliejimas vandeniu galėjo būti  prieš keletą metų,  o netinkamas sienos remontas, kurį atliko atsakovas, buvo 2011 metų spalio mėnesį. Ieškovė pateikė sąmatinius skaičiavimus, kiek reikalinga lėšų norint pataisyti namo šiaurinės sienos būklę ir grąžinti ją į pradinę padėtį. Bendra darbų su medžiagomis kaina 8214,49 Lt (b.l. 18-20).

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad namo siena priklauso visiems gyvenamojo namo bendrasavininkams, jos kokybės gerinimu turi rūpintis ne vien bylos šalys, bet ir asmenys, kuriems priklauso nuosavybė į gyvenamojo namo dalis. Tačiau šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip niekuo nepagrįstas, nes namo bendrasavininkai, tame tarpe ir ieškovė, neprivalo tvarkyti šiaurinę namo sieną, kurią atsakovas R. R. sugadino savo neteisėtais veiksmais, kas yra nustatyta aukščiau nurodytų duomenų pagrindu. Kadangi atsakovas yra kaltas dėl žalos padarymo ieškovei, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo ieškovei priteisė žalos atlyginimą.

Aukščiau aptartų duomenų pagrindu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje tinkamai taikė materialinės bei procesinės  teisės normas, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekama nepakeistu, apeliacinis skundas atmestinas. ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.)

            Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u t a r i a:

           Apeliacinį skundą atmesti.

           Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                       Evaldas Burzdikas

                                                                      Albinas Čeplinskas

                                                                      Izolda Nėnienė